Ją valdanti įstaiga įmonių paraiškas turėtų vertinti plačiau, individualiai, padėti įmonėms gauti paskolas ar kitas pagalbos priemones, BNS sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

„Yra labai biurokratizuotas vertinimas, kai nagrinėja kokia „Invega“ ar Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, „Invega“ įjungia tiesiog ekselinį vertinimą, jei kažkas ne vietoje, viskas, atmetama. O fondas, jie labiau kaip partneriai, pataria, ką reikia daryti, nes labai trūksta finansinio raštingumo įmonėms“,  – BNS po susitikimo sakė D. Arlauskas.

Jo teigimu, Lietuvos banko duomenimis, atmetama apie 40 proc. įmonių paraiškų gauti paskolas.

„Kadangi ruošiamasi konsoliduoti įstaigas, tai sakiau, kokiu pavyzdžiu remsimės? Jei ekseliniu, tai gal bus net ne 40 proc., o dar daugiau, kurie negaus finansavimo, kadangi ta viena institucija dominuos“, – pridūrė jis.

D. Arlausko teigimu, susitikime sutarta, jog ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kvies verslo atstovus aptarti detales, o premjerė nurodė, kad po trijų savaičių būtų pateiktas veiksmų planas, kaip pagerinti situaciją, kad atmestų paraiškų skaičius būtų mažesnis.

Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos verslo tarybos ir Lietuvos bankų asociacijos atstovai.

„Įvairias priemones reikia svarstyti, dabar, matyt, situacija nepanaši į tai, ką turėjome prieš keliolika metų, kai labai sparčiai augo būsto paklausa, bet pirmiausia banko kredito sąskaita. Dabar labiau finansuojama įsigijimu nuosavomis lėšomis“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

Pasak jos, šiuo metu pinigų pasaulyje yra daug – tiek centriniai bankai, tiek vyriausybės per pandemiją ėmėsi gana agresyvios skatinimo politikos – tiek fiskalinės, tiek monetarinės.

„Būtų labai keista, jei nematytume to poveikio nekilnojamojo turto, kitose šalyse – ir akcijų kainose“, – sakė premjerė.

„Ar yra reikalingi sprendimai reguliaciniai ir koks būtų jų praktinis poveikis, diskutuosime su Lietuvos banku, bet neteko dar nagrinėti konkrečiai, ko Lietuvos bankas tikėtų iš tokio pasiūlymo, todėl plačiau komentuoti nenorėčiau“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė taip pat teigė, kad naujas NT mokestis neturėtų būti „proginis“, Premjerės manymu, pagrindinė tokio mokesčio funkcija būtų fiskalinė – jis galėtų būti skirtas savivaldybių infrastruktūrai kurti.

„Nereikia žiūrėti į NT mokestį, kad štai kyla NT kainos, tai įsiveskim NT mokestį ir išsispręsime visas problemas. Man atrodo, reikia žiūrėti iš kito taško: infrastruktūros kūrimas, naujo turto atsiradimas kelia tam tikrus poreikius savivaldai, kuri turi užtikrinti papildomą infrastruktūrą, papildomas paslaugas to turto savininkams, todėl toks mokestis kaip savivaldybių tam tikras savarankiškas pajamų šaltinis, tikrai, manau, Lietuvoje anksčiau ar vėliau atsiras“, – sakė ji.

„Taip, prevencijai jis bus įskaičiuotas į turto kainas ir veiks kaip tam tikra neigiama paskata galbūt papildomo turto nekaupti, tačiau “, – pridūrė premjerė.

Lietuvos bankas siūlo nuo 2022 metų sausio nuo 15 iki 30 proc. didinti pradinį įnašą antrai būsto paskolai, o nuo liepos – kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui.

Už ir prieš

Lietuvos banko apklausoje dalyvavo keturi šalyje veikiantys komerciniai bankai ir penki užsienio bankų filialai. Ja siekiama gauti informacijos apie bankų skolinimo veiklą: taikomus kreditavimo standartus, paskolų namų ūkiams ir įmonėms sąlygas, jų kaitos veiksnius, paskolų paklausą, bankų lūkesčius dėl tolesnės kreditavimo raidos ir kt.

Palankiausiai buvo vertinama žemės ūkio ir namų ūkių finansinė padėtis, prekybos ir statybos įmonių būklė įvertinta palyginti gerai. Žvelgdami į ateitį bankai manė, kad iš esmės visų sektorių, išskyrus viešbučių ir restoranų, būklė bus stabili, šiek tiek atsargiau vertino nekilnojamojo turto (NT), transporto ir prekybos įmones, o trečdalis įžvelgė riziką, kad gali pablogėti ir namų ūkių finansinė būklė.

Būsto paskolos

Šalies centrinio banko ekspertų teigimu, po skolinimo standartų griežtinimo prasidėjus pandemijai, praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį bankai reikšmingai standartų nebekeitė. Tik vienas bankas nurodė šiek tiek griežtinęs paskolų teikimo įmonėms standartus, o vienas bankas, priešingai, juos švelnino teikdamas paskolas būstui. Reikšmingų skolinimo standartų pokyčių 2021 m. pirmąjį ketvirtį bankai taip pat neplanavo, nors du bankai ketino juos griežtinti didelėms įmonėms ir teikiant ilgalaikes paskolas įmonėms (bet vienas bankas teigė standartus skolinant įmonėms švelninsiąs). Skolinimo įmonėms sąlygose didelių pakeitimų padaryta nebuvo, bet šiek tiek švelnėjo būsto paskolų teikimo sąlygos – du bankai teigė dėl padidėjusio konkurencinio spaudimo mažinę paskolos maržą.

Po skolinimo standartų griežtinimo prasidėjus pandemijai, praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį bankai reikšmingai standartų nebekeitė.

Apklausoje dalyvavę bankai nebesitikėjo gyvenamojo būsto kainų kritimo, tačiau lūkesčiai dėl komercinio nekilnojamojo turto (NT) kainų raidos ir toliau buvo prastesni. 2020 m. pirmąjį ketvirtį būsto kainų kritimo per artimiausius metus tikėjosi visi bankai, tačiau metų pabaigoje daugiau kaip pusė apklaustųjų jau tikėjosi, kad augs naujos, o trečdalis – ir senos statybos būsto kainos. Vis dėlto daugiau kaip pusė bankų ir toliau mano, kad komercinio NT kainos kris, tačiau lūkesčiai yra šiek tiek geresni nei 2020 m. trečiąjį ketvirtį. Pagerėjus šioms prognozėms, mažiau bankų įžvelgia ir disbalansų NT rinkoje.

Vertindami sektorius, visi apklausoje dalyvavę bankai nurodė, kad į prasčiausią padėtį yra patekę viešbučiai ir restoranai. Tolesnio finansinės būklės blogėjimo taip pat tikėjosi didžioji dauguma (8 iš 9) bankų.

Reikalavimai negriežtėjo

Du bankai pastebėjo, kad pandemijos metu susitraukusi paskolų įmonėms paklausa 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį pradėjo šiek tiek augti. Tam daugiausia įtakos turėjo sumažėjusios palūkanų normos ir didesnis paskolos refinansavimo ar restruktūrizavimo poreikis. Paklausą taip pat veikė investicijų poreikis. Būsto paskolų paklausą teigiamai veikė būsto rinkos perspektyvos, palūkanų lygis ir vartotojų pasitikėjimas. O vartojimo paskolų paklausa toliau mažėjo. Vertindami 2021 m. pradžios perspektyvą du bankai prognozavo, kad namų ūkių paskolų paklausa sumažės, vienas – kad padidės, likę didelių pokyčių nesitikėjo.

"2020 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su pandemijos pradžia, komerciniai bankai iš esmės jau negriežtino skolinimo reikalavimų, kai kurie atsargiai gerino paskolų sąlygas perkantiems būstą. Pastebėtas ir po truputį atsigaunantis paskolų įmonėms poreikis, o vartojimo paskolų paklausa mažėjo", – komentavo Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Paulina Zlatkutė.

Pakilome aukštyn

Lietuva pagal finansinio raštingumo lygį Europoje 2020 m. duomenimis užima dešimtą vietą. Nuo 2019-ųjų pakilome iš 24-tos vietos. Tačiau, pasak ekspertų, asmeninių finansų valdymo spragos užpildytos dar ne visose srityse. Tarpusavio skolinimo platformos "Paskolų klubo" atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, beveik pusė respondentų nenutuokia, iš kur skolintis pinigų būtų pigiausia, o nusprendę imti paskolą dažnai tai daro stokodami žinių.

Atliktos apklausos duomenimis, net 45 proc. respondentų pažymėjo, kad neįsivaizduoja, iš kur skolintis pinigų yra pigiausia. 35 proc. atsakė, kad, norint pasiskolinti pigiai, reikia skolintis iš draugų ar artimųjų. Tik 10 proc. tyrimo dalyvių paminėjo komercinius bankus, 3 proc. – tarpusavio skolinimo platformas ir 1 proc. pigiausiais skolintojais įvardijo vartojimo kreditų kompanijas.

Žvelgiant į apklausos pasirinkimą: nežinau, iš kur skolintis pigiausia, jį daugiausia rinkosi patys jauniausi, 16–19 metų, ir patys vyriausi – 45–64 metų tyrimo dalyviai. Rezultatai paaiškina situaciją, kad finansinio raštingumo švietimas mokyklose užima nedidelę dalį, o ankstesniais laikais šia tema buvo kalbama itin mažai.

Blogai turėti poziciją – jei duoda, tai ir imu.

Anot "Paskolų klubo" atstovės Editos Makarevičės, finansų įstaigų pagrindinis tikslas yra ne stengtis suteikti paskolą, o užtikrinti, kad, pasiskolinęs asmuo, ją tikrai grąžins. Dėl to finansinis raštingumo ugdymas yra itin aktualus ne tik sėkmingam turimų finansų valdymui, bet ir prireikus pasiskolinti, gerai išmanyti visus skolinimosi akcentus, kad paskola netaptų kasdienybę apsunkinančia našta.

"Tikrai pasitaiko, kad klientai nesusipažįsta su sutarties sąlygomis, jas patvirtina iškart. Retas klientas, kuris atidžiai jas perskaito ir susisiekia, jei kyla klausimų. Į būsimą įsipareigojimą reikia žvelgti labai atsakingai, įvertinti grąžinimo laikotarpį, permoką, įmoką, visus taikomus mokesčius, pasilyginti sąlygas keliose bendrovėse, tai negali būti spontaniškas sprendimas. Blogai turėti poziciją – jei duoda, tai ir imu. Jeigu draugui sąlygos geresnės buvo vienoje įstaigoje, nereiškia, kad ir jums bus taip pat. Pigiausią ir jums asmeniškai patogų sprendimą galima rasti tik pasidomėjus ne vienu variantu", – komentavo ji.

Skolos liūnas nemažas

Žmonėms reikėtų bent kartą per metus pasidomėti, ar neturi įsiskolinimų, apie kuriuos pranešimų nepastebėjo ar išmetė neperskaitę, nes ir netyčinė skola gali pakišti koją, norint gauti kreditą.

Lietuvoje daugiau kaip 161 tūkst. gyventojų turi bent po vieną pradelstą skolą, maždaug 30 tūkst. – po dvi skolas, o daugiau kaip 10 tūkst. – po tris skolas. 823 Lietuvos gyventojai turi po dešimt ir daugiau skolų.

Kredito biuro "Creditinfo Lietuva" duomenys rodo, kad bendra skolininkų Lietuvoje vėluojama sumokėti suma metų pradžioje siekė 392,6 mln. eurų. Vieno skolininko vidutinė skolos suma Lietuvoje sudaro 1 490 eurų, tačiau į skolininkų sąrašus gali patekti tiek keletą centų skolingi asmenys, tiek negrąžinę dešimčių ir šimtų tūkstančių eurų. O didžiausia vieno asmens nepadengta suma Lietuvoje siekia 4,6 mln. eurų.

Kompanijos sistemoje įrašai apie kiekvieno asmens užfiksuotas skolas saugomi mažiausiai dešimt metų, o įprasta kredito įstaigų praktika rodo, kad, net padengęs įsiskolinimus, asmuo bent dvejus metus yra stebimas, ar vėl nepradelsia atsiskaityti už gautas prekes ir paslaugas.

Beje, skolininkų duomenų analizė rodo, kad moterys įprastai savo finansinius įsipareigojimus vertina atsakingiau. "Creditinfo Lietuva" duomenimis, net 69 proc. bendros skolos sumos Lietuvoje negrąžina būtent vyrai, o 31 proc. skolų atitenka moterims. Vidutiniškai trimis mėnesiais greičiau moterys grąžina savo skolas: vyrų pradelstų dienų skaičius vidutiniškai sudaro 1 870, moterų – 1 765 dienos.

Atsižvelgiant į tai, daugiau moterų (53 proc.) nei vyrų (44 proc.) gauna aukščiausią A kreditingumo reitingą. Atitinkamai, žemiausią E reitingą pelno daugiau vyrų (11 proc.) nei moterų (7 proc.). Į "Creditinfo Lietuva" informacines sistemas įmonės įkelia informaciją apie visus Lietuvos gyventojus, kurie aktyviai naudojasi finansinėmis paslaugomis.

Tokie dvišaliai susitarimai su finansiškai pajėgiomis valstybėmis yra atsarginė TVF finansavimo priemonė, jei fondui pritrūktų turimų išteklių, siekiant sušvelninti globalias COVID-19 pandemijos sukeltas ekonomines pasekmes.

„Atvira Lietuvos ekonomika yra itin priklausoma nuo tarptautinės aplinkos, tad tolygus ir tvarus pasaulio ekonomikos atsigavimas neabejotinai yra ir mūsų interesas. Todėl, pasirašydami dvišalį skolinimo susitarimą, patvirtiname, kad esame pasirengę prisidėti prie TVF finansinės pagalvės, kurios gali prireikti teikiant pagalbą nuo pandemijos labiausiai nukentėjusioms valstybėms“, – pranešime cituojamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos banko susitarimas su TVF įsigalios nuo sausio 1 dienos ir galios iki 2023 metų gruodžio 31 dienos su galimybe pratęsti vieniems metams.

Jei TVF nepavyks įgyvendinti fondo išteklių pakeitimų, Lietuvos banko įsipareigojimai pagal dvišalį susitarimą galėtų išaugti iki 690 mln. eurų, tačiau, pasak centrinio banko, toks scenarijus šiandien nėra realus.

Skelbiama, kad lėšos pagal Lietuvos banko ir TVF dvišalį susitarimą būtų skiriamos iš Lietuvos banko finansinio turto, tad tai neturėtų įtakos valstybės biudžetui.

Aiškėja, kad verslo skolinimosi perspektyvos ir toliau nepagerės. Ypač dideli išbandymai laukia komercinio nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų, nes reikšmingai sumažėjo paklausa. Pesimizmo netrūksta ir dėl būsto rinkos, nes bankų atstovai nurodė pastebintys kainų disbalansą.

Kitaip nei 2008-aisiais

Apklausa atlikta birželio mėnesį (tada buvo atšauktas ir karantinas). Apklausos respondentai – vadovaujamąsias pareigas paskolų teikimo padaliniuose einantys bankų darbuotojai. Lietuvos bankas jų prašė atsakyti, kaip per 2020 m. antrąjį ketvirtį pasikeitė bankų skolinimo veikla, o kai kuriais klausimais siekta išsiaiškinti bankų atstovų lūkesčius dėl kreditavimo standartų ir paskolų paklausos kitimo per artimiausius tris mėnesius.

Pasak Lietuvos banko atstovų, apklausos rezultatų apžvalgoje pateikiama apibendrinta respondentų nuomonė ir ji nebūtinai parodo oficialią bankų, taip pat ir Lietuvos banko ar jo tarnautojų poziciją ir vertinimus.

"Apklausos rezultatai rodo, kad dėl pandemijos išaugus neužtikrintumui keletas bankų šiek tiek griežtino skolinimo standartus ir atsargiau teikė paskolas, tačiau situacija reikšmingai skiriasi nuo ankstesnės finansų krizės, kurios metu paskolų teikimo standartus sparčiai griežtino visi bankai", – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Paulina Zlatkutė.

Pasak jos, antrąjį ketvirtį buvo stebimi ir skolinimo sąlygų pokyčiai – COVID-19 pandemijos įkarštyje, 2020 m. antrąjį ketvirtį, skolinimo įmonėms ir namų ūkiams standartai griežtėjo. Bendrus skolinimo įmonėms standartus griežtino keturi bankai, t.y. vienu banku mažiau nei 2020 m. pirmąjį ketvirtį, o būsto paskolų standartus griežtino pusė atsakiusiųjų – dviem bankais daugiau nei praėjusį ketvirtį.

Trečiąjį šių metų ketvirtį bankai neketino keisti paskolų teikimo namų ūkiams standartų, o skolinimo įmonėms standartus griežtinti žadėjo vienas bankas. Analizuojamu laikotarpiu griežtėjo ir bendros skolinimo įmonėms sąlygos – jas griežtinę nurodė trečdalis apklaustųjų (trys bankai). Dažniausiai buvo mažinamas paskolos arba kredito linijos dydis, griežtinami užstato reikalavimai ir didinama paskolos marža (nors vienas bankas nurodė ją mažinęs). Du bankai teigė griežtinę ir bendras būsto paskolų teikimo sąlygas – dažniausiai buvo griežtinami užstato reikalavimai ir taikomi kiti apribojimai, tačiau marža didinama nebuvo, o vienas bankas nurodė ją mažinęs.

Pusė įmonių jaučia ribojimus

Lietuvos bankas atliko ir kitą apklausą – įmonių. Ir teiravosi, kaip pasikeitė kredito įstaigų teikiamos finansavimo sąlygos dėl COVID-19. Kaip ir 2019 m., šiemet pusė apklaustų įmonių nurodė, kad šiuo metu skolinimo sąlygos verslui yra visiškai arba iš dalies apribotos. Tai ypač jaučia vidutinės ir pramonės, prekybos bei paslaugų įmonės (atitinkamai 55, 49, 51 ir 54 proc.)

Pasak centrinio šalies banko, panašų kaip ir pernai kredito rizikos vertinimą rodo ir gana stabilus atmestų paraiškų dėl naujo kredito suteikimo arba esamo kredito sąlygų keitimo skaičius mažoms ir vidutinėms įmonėms. Kita vertus, didelių įmonių segmente atmestų paraiškų dalis šiemet padidėjo iki 19 proc. (14 proc. per metus). Pagal veiklas atmetimų skaičiai keitėsi nevienodai. Statybų ir paslaugų sektoriuose atmetimų per metus sumažėjo atitinkamai 8 ir 15 proc., o pramonės ir prekybos sektoriuose padaugėjo atitinkamai 14 ir 25 proc. Pramonės įmonių, kurios finansines lėšas daugiausia naudoja įrenginiams įsigyti, teigimu, kredito įstaigos savo neigiamų sprendimų dažniausiai nemotyvavo, o prekybos sektoriuje svarbi atmetimo priežastis buvo ir bendros ekonominės padėties vertinimas.

Pasak verslininkų, kredito įstaigos savo neigiamų sprendimų dažnai nemotyvuoja, o net pusei prašymų teikėjų bankai nesiteikia nieko paaiškinti.

Praėjusių metų Lietuvos banko tyrimo duomenimis, šalyje verslo kreditavimo sąlygos jau tuo metu buvo gerokai pablogėjusios. Beveik pusė apklaustų įmonių nurodė, kad skolinimo sąlygos yra visiškai arba iš dalies apribotos. Pasak verslininkų, kredito įstaigos savo neigiamų sprendimų dažnai nemotyvuoja, o net pusei prašymų teikėjų bankai nesiteikia nieko paaiškinti.

Perspektyvūs tik žemės ūkis ir gamyba

Komercinių bankų paskolų teikimo padalinių vadovų teigimu, nors ekonominė padėtis ir Lietuvoje, ir užsienyje prastėjo, daugumos įmonių finansinė būklė birželio mėnesį dar nebuvo vertinama blogai, reikšmingai suprastėjo tik viešbučių ir restoranų veiklas vykdančių įmonių vertinimas. Palankiausiai buvo vertinamos mažiausiai pandemijos paveiktas veiklas – žemės ūkio, miškininkystės ir gamybos – vykdančios įmonės, o apskritai daugumos įmonių būklė buvo vertinama kaip gera arba vidutinė.

Vertinant įmonių būklę išskirtas viešbučių ir restoranų segmentas – dauguma teigė, kad šių įmonių būklė yra bloga arba labai bloga (atitinkamai trys ir keturi bankai). Vis dėlto lūkesčiai dėl įmonių būklės yra suprastėję, o daugiausia neigiamų vertinimų sulaukė transporto, viešbučių ir restoranų, statybos, NT ir gamybos veiklą vykdančios įmonės – daugiau kaip pusė bankų nurodė, kad šių įmonių būklė blogėja. Namų ūkių būklę dauguma bankų vertino kaip vidutinę, o trys bankai mano, kad jų būklė blogės.

Daugiau kaip pusė bankų nurodė pastebėję, kad mažėja konkurencija dėl skolinimo transporto, statybos, viešbučių ir restoranų bei NT įmonėms. Dauguma finansininkų tikisi, kad skolinant šiam verslui bus mažiau konkuruojama ir trečiąjį šių metų ketvirtį, bet pusė atsakiusiųjų (keturi bankai) mano, kad konkurencija didės skolinant žemės ūkio ir gamybos įmonėms. Analogiška padėtis stebima ir dėl skolinimo ribojimo daliai sektorių – visi bankai ribojo skolinimą viešbučių ir restoranų, daugiau kaip pusė – NT ir transporto, o trečdalis – statybos veiklą vykdančioms įmonėms. Buvo nurodoma pagrindinė skolinimo ribojimo priežastis – dėl COVID-19 pandemijos suprastėjusi bendra ekonominė padėtis.

Pesimizmas dėl NT

Apklausa atskleidė, kad prasidėjus pandemijai reikšmingai suprastėjo lūkesčiai dėl NT kainų augimo ir padaugėjo įžvelgiančiųjų disbalansą komercinio NT rinkoje. Didžiausio kainų kritimo per artimiausius metus tikimasi komercinio NT segmente – visi bankai sutiko, kad kainos kris, o didžioji dauguma tikisi susitraukimo iki 10 proc. Gyvenamojo NT rinkoje lūkesčiai prastesni dėl senos statybos būsto segmente, tačiau ir senos, ir naujos statybos atveju daugiau kaip pusė bankų (penki) mano, kad kainos arba nekris, arba kris iki 5 proc.

Penki bankai taip pat nurodė NT rinkoje pastebintys disbalansą, o komercinio NT segmente ši dalis, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 40 proc. Komercinio NT rinkoje dažniau įžvelgiamas paklausos disbalansas, o gyvenamojo NT – kainų lygio disbalansas.

Beje, Registrų centro turima informacija bankų būgštavimus patvirtina. Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo–pardavimo sandorių skaičius siekė 77,7 tūkst. – 7,5 proc. mažiau nei pernai tuo metu (83,9 tūkst.). Šiemet visoje šalyje įregistruota beveik 20 tūkst. butų pardavimų – 15 proc. mažiau nei pernai sausį–rugpjūtį.

Patikslintais Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, rugpjūčio 17 dieną į policijos pareigūnus kreipėsi vyras (gim. 1979 m.), kuris pranešė, kad liepos mėnesį pažįstamam asmeniui trims savaitėms paskolino savo statybinius įrankius, kurių iki šiol neatgavo.

Dalis įrankių rasta – jie buvo užstatyti Klaipėdoje esančiame lombarde.

Pradėtas vagystės tyrimas.

Šiandien pasaulyje siaučia nauja – sveikatos – krizė, kuri daro nemenką ir, deja, neigiamą poveikį ekonomikoms. Todėl bankams vėl teko peržiūrėti finansavimo politikas, o verslai ir vėl susiduria su finansavimo iššūkiais.

Tačiau Lietuvoje įvairių alternatyvių finansavimo galimybių dabar daug gausiau, nei jų buvo prieš daugiau nei dešimtmetį: veikia Lietuvos banko prižiūrima sutelktinio finansavimo rinka, joje nusistovėjusios aiškios taisyklės ir reikalavimai, o ekonomikoje ir namų ūkiuose yra sukaupta daug lėšų, kurios, jas investavus, galėtų atnešti pelną.

Mažėja visos palūkanos – atsiveria naujos galimybės verslui skolintis

Euro zonoje, vertinant tuos pačius praėjusius dešimt metų, nekilnojamojo turto (NT) įkeitimo arba hipotekos palūkanos (angl. mortgage interest rate), turinčios didelę įtaką galutinei NT kainai, nuosekliai mažėja, rodo portalo TheGlobalEconomy.com pateikiami duomenys.

Grafikas nr. 1: NT įkeitimo palūkanos euro zonoje, 2011–2020 m. (šaltinis: www.theglobaleconomy.com).

Jos mažėja ir didžiosiose Europos ekonomikose – Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje ir kitose. Tiesa, Lietuvoje paskutiniu laikotarpiu palūkanos nemažėjo, bet tai galima paaiškinti pakankamai koncentruota ir mažai konkurencinga bankine skolinimo rinka.

Grafikas nr. 2: NT įkeitimo palūkanos Vokietijoje, D. Britanijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, 2011–2020 m. (šaltinis: www.theglobaleconomy.com).

Kadangi Lietuvoje alternatyvaus skolinimo – sutelktinio finansavimo – rinkoje didžiausią dalį užima investicijos į plėtojamus NT projektus, pingantis skolinimasis aktualus ir lietuviškam verslui.

„Pastebime, kad pastaruoju metu palūkanas mažina ir Lietuvoje veikiančios sutelktinio skolinimo platformos. Tai geras ženklas, nes atitinka globalias tendencijas, o ir didina konkurenciją mūsų rinkoje ne tik tarp alternatyvaus skolinimo platformų, bet ir su unijomis, kurios iki šiol, tradiciškai, galėjo pasiūlyti palankesnes sąlygas. Paskutiniai PROFITUS finansuoti projektai su rekordiškai mažomis (6 proc.; 7,5 proc.) palūkanomis rodo, kad investuotojai yra pasiryžę skolinti už mažesnes palūkanas, tačiau ir su ypač maža rizika“, – sako PROFITUS įkūrėja ir vadovė Viktorija Vanagė.

Jos teigimu, skolinimo palūkanų mažėjimas įsitvirtins ir Lietuvoje. Nors, kaip minėta, tradicinių NT paskolų palūkanos Lietuvoje šiuo metu nemažėja, tačiau mažinamos alternatyvaus skolinimo palūkanos didins konkurenciją su įprastais skolintojais ir gerins sąlygas pasiskolinti verslui bei NT plėtotojams. Potencialo taip pat netrūksta: Lietuvoje alternatyvus skolinimas sudaro tik apie 1 proc. skolinimosi rinkos, o, pvz., kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje – ši dalis siekia apie 5–6 proc.

„Lietuvos bankas labai griežtai prižiūri rinką ir toleruoja mažą riziką. Žemos rizikos tolerancijos keliu einame ir mes, todėl galime investuotojams siūlyti saugius jų investicijoms projektus. Iš anksto žinoma grąža ir pasitikėjimas, saugumas mūsų rinkoje – ypač tokiu laikotarpiu – yra labai svarbūs, todėl čia beveik neįmanomi tokie atvejai kaip Latvijoje, kur investuotojai dėl mažiau akylos rinkos priežiūros prarasdavo pinigus, tikėdamiesi didelės grąžos“, – įsitikinusi „fintech“ įmonės įkūrėja.

Karantino pamokos: iššūkiai plėtotojams ir investuotojų pasitikėjimas

Karantino metu NT rinka buvo sustojusi: plėtotojai peržiūrėjo planuojamus projektus ir investicijas, o investuotojai tapo akylesni ir atsargesni. Tačiau šios dvi pusės susidūrė su skirtingais iššūkiais.

„Kiek teko bendrauti su įvairiais plėtotojais, dalis jų, prasidėjus karantinui, nusprendė pristabdyti investicijų planus iki tol, kol situacija taps aiškesnė ir labiau prognozuojama. Tačiau nemažai buvo tokių, kurie naujus projektus planavo prieš karantiną ir nusprendė jų neatšaukti. Tačiau visuotinio neužtikrintumo laikotarpiu NT verslą bankai ėmė vertinti kaip padidintos rizikos sektorių ir dar atsargiau jiems skolinti. Tai tapo tikru iššūkiu NT plėtotojams“, – kalba V. Vanagė.

Todėl dalis plėtotojų ėmė ieškoti galimybių rasti alternatyvių šaltinių pasiskolinti reikalingų lėšų ir tęsti veiklą.

„Natūraliai kyla klausimas: ar vyraujant nežinomybei dėl ateities žmonės nenusprendė savo pinigų kaupti ir bent svarstė juos skolinti verslui per platformas? Mūsų patirtis karantino metu rodo, kad ne: projektai buvo finansuojami greitai, o pridėjus labai trumpas – palyginus su kitais skolintojais – procedūras, tapome puikiu „antruoju pasirinkimu“. Todėl bendras karantino metu finansuotų projektų skaičius buvo labai aukštas“, – sako PROFITUS vadovė.

Jos teigimu, žmonės, turėdami daugiau laiko ir daugiau jo praleisdami internete, dažniau surado galimybę investuoti sutelktinio finansavimo platformose – PROFITUS investuotojų bendruomenė per pusmetį išaugo tiek, kiek pernai per visus metus.

Tačiau investuotojai elgėsi labai apdairiai – stengėsi diversifikuoti investicijų portfelį. Dėl to sumažėjo vidutinė investicija, tačiau bendra sutelkta suma liko labai panaši, kaip pernai per ankstesnį laikotarpį, o investuotojų aktyvumas padidėjo. PROFITUS duomenimis, trys ketvirtadaliai investuotojų investavo daugiau nei į vieną projektą, o daugiau nei pusė – daugiau nei į keturis projektus.

„Tai rodo, kad investavimas vyksta, prie finansinių išteklių priėjimas verslui – pakankamai greitas ir patogus, o tai yra pozityvus signalas visai ekonomikai“, – investuotojų pasitikėjimu džiaugėsi V. Vanagė.

Augantį namų ūkių finansinį turtą „valgo“ infliacija: po karantino – 1,7 mlrd. eurų daugiau indėlių

Lietuvos banko (LB) duomenimis, per 10 pastarųjų metų Lietuvos namų ūkių finansinis turtas (grynieji pinigai ir indėliai, nuosavybės priemonės, investicinių fondų akcijos, pensijų sistemos ir kt.) išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 24,9 mlrd. Iki 50,4 mlrd. eurų.

Grafikas nr. 3: Lietuvos namų ūkių finansinis turtas ir pinigai bei indėliai, 2011–2020 m. (šaltinis: Lietuvos bankas).

Vertindamas šių metų situaciją, LB skelbė, kad namų ūkių (įskaitant namų ūkiams paslaugas teikiančias ne pelno institucijas) indėliai 2020 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 15,5 mlrd. eurų ir tai buvo 11,2 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. O per antrąjį šių metų ketvirtį indėlių suma išaugo dar beveik 1,7 mlrd. eurų.

Grafikas nr. 4: Lietuvos namų ūkių indėliai, 2011–2020 m. (šaltinis: Lietuvos bankas).

Iš kitos pusės, per tuos pačius 10 metų suminė infliacija, remiantis Statistikos departamento pateikiama informacija, sudarė net 17,1 proc. Tuo tarpu namų ūkių indėlių palūkanos, LB duomenimis, per penkerius metus nukrito nuo 0,54 iki 0,17 proc., taigi, yra gerokai mažesnės už infliaciją. Tai reiškia, kad, pvz., pirmąjį šių metų ketvirtį, kai namų ūkiai turėjo 15,78 mlrd. eurų indėlių ir 2,20 mlrd. eurų grynųjų pinigų, vidutinė mėnesinė infliacija siekė apie 2,53 proc., o indėlių palūkanos – 0,26 proc., hipotetiškai, indėliai prarado daugiau nei 400 mln. eurų vertės, o grynieji pinigai nuvertėdavo 55 mln. eurų. Tai yra beveik 464 mln. eurų „nuostolis“ per metus!

Grafikas nr. 5: Vartotojų kainų pokytis (infliacija), 2011–2020 m. (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas).

Didėjant turtui ir infliacijai bei mažėjant indėlių palūkanoms ši suma tik auga, todėl žmonės ieško, kaip pinigus įdarbinti.

Smulkiosios ir vidutinės įmonės, sudarančios didžiąją dalį įmonių Lietuvoje, sukuria 70 proc. pridėtinės vertės ir 73,3 proc. darbo vietų, todėl suprastėjusios šių įmonių skolinimosi sąlygos gali riboti ir jų galimybes plėstis bei prisidėti prie šalies ekonomikos augimo.

Bankai – dėmesio centre

Darbą jau pradėjo bendra ekspertų grupė, kuri, atlikusi tyrimą, pateiks rekomendacines gaires, kaip reikėtų tobulinti teisinį reglamentavimą, kad smulkieji verslininkai gautų geresnį priėjimą prie finansavimo šaltinių.

"Matydami, kad mažesnės skolinimo apimtys gali riboti Lietuvos ekonomikos augimo potencialą ir spartesnę ES konvergenciją, inicijavome tyrimą kartu su Konkurencijos taryba, kuris, tikimės, padės mums nustatyti tokio sumažėjimo priežastis ir įvardyti verslo sritis, kurioms kredito trūksta labiausiai. Tinkamai įvertinę problemą ir jos mastą, ieškosime būdų, kaip sustiprinti tvarią finansavimo pasiūlą Lietuvoje", – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

"Konkurencijos taryba dažnai girdi nusiskundimus, kad finansavimo paslaugų prieinamumas smulkiajam ir vidutiniam verslui nepakankamas. Tikimės, kad drauge su Lietuvos banko ekspertais išanalizuosime verslo finansavimo paslaugų prieinamumo problemas ir išsiaiškinsime jų priežastis. Tik išanalizavę padėtį galėsime pateikti pasiūlymus, ką reikėtų daryti, kad smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo paslaugos būtų prieinamesnės", – sako Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Tikimės, kad drauge su Lietuvos banko ekspertais išanalizuosime verslo finansavimo paslaugų prieinamumo problemas ir išsiaiškinsime jų priežastis.

Skolinimo galimybės

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, vertindami skolinimo galimybes įmonėms, atkreipia dėmesį į, jų manymu, prastėjančią statybos ir transporto įmonių finansinę būklę. Namų ūkių finansinė būklė vertinama kaip gera arba labai gera, rodo naujausios Lietuvos banko atliktos apklausos duomenys.

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų apklausa siekiama stebėti bankų skolinimo gyventojams ir verslui tendencijas, apklausų rezultatai skelbiami du kartus per metus. Ketvirtojo ketvirčio apklausa atlikta 2019 m. gruodžio mėnesį, jos metu apklausti keturių komercinių bankų ir penkių užsienio bankų filialų atstovai.

"Skolinimo įmonėms standartų artimiausiu metu bankai keisti neketina, nors apklausos rezultatai byloja, kad tikimasi prastesnės dviejų ūkio sektorių įmonių finansinės būklės raidos. Trečdalis nuomonę išsakiusių bankų ekspertų nurodė, kad statybos įmonių būklės raida yra blogėjanti, nors prieš ???ketvirtį taip teigiančiųjų nebuvo. Pastebimas ir nerimas dėl transporto įmonių finansinės būklės, kuri dabar vertinama teigiamai, bet, daugumos manymu, blogės", – teigė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Paulina Zlatkutė.

Tai, kad transporto įmonių būklė yra blogėjanti, 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį nurodė penki iš devynių apklausoje dalyvavusių bankų, skolinimą šios veiklos įmonėms ribojo penki iš aštuonių bankų. Konkurencijos mažėjimas buvo pastebimas skolinant transporto ir nekilnojamojo turto (po 4 iš 9 bankų) ir statybos įmonėms (5 iš 9 bankų). Taip pat dažniausiai buvo nurodoma, kad konkurencija skolinant šių sektorių įmonėms mažės toliau.

Dviejų apklausoje dalyvavusių bankų teigimu, praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį pastebėta, kad mažėja įmonių paskolų paklausa, tačiau tik vienas bankas mano, kad šių paskolų paklausa mažės ir toliau. Kaip veiksnius, neigiamai veikusius paskolų paklausą, vienas iš bankų įvardijo įmonių susijungimus, restruktūrizaciją bei vidaus finansavimąsi.

Nors kiti bankai paklausos pokyčių nenurodė, du iš jų pastebėjo, kad ją šiek tiek teigiamai veikė alternatyvaus finansavimo mažėjimas (paskolų iš nebankinių institucijų ir kitų bankų) ir augantis kapitalo investicijų poreikis.

Būstui skolintis sunkiau

Namų ūkių finansinę būklę dauguma bankų vertino kaip gerą arba labai gerą, o būklės raidą – kaip stabilią. Konkurencija dėl skolinimo namų ūkiams ketvirtąjį ketvirtį buvo stabili, bet vienas bankas teigė, kad ji didėjo, o du – kad tikisi, jog konkurencija kitą ketvirtį ir toliau didės. Paskolų namų ūkiams paklausos pokyčių bankai 2019-ųjų ketvirtąjį ketvirtį nepastebėjo ir kitą ketvirtį taip pat nesitiki.

Du iš devynių bankų teigė, kad per 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį šiek tiek padidėjo atmetamų įmonių paskolų paraiškų dalis. Atmetamų namų ūkių paskolų paraiškų dalis nepakito, o vienas bankas nurodė, kad atmetamų paraiškų gauti vartojimo ir kitas paskolas dalis net šiek tiek sumažėjo.

Skolinimo įmonėms standartų per šių metų pirmąjį ketvirtį bankai keisti neketina, tačiau vienas bankas planuoja griežtinti paskolų teikimo namų ūkiams standartus, o kitas bankas, priešingai, – standartus, taikomus vartojimo ir kitoms paskoloms, ketina šiek tiek švelninti. Bendrų skolinimo sąlygų bankai nekeitė, bet buvo šiek tiek griežtinamos sąlygos skolinant būstui – du bankai nurodė, kad griežtino paskolų ir užstato santykį ir šiek tiek didino maržą bei užstato reikalavimus.

Ketvirtąjį ketvirtį sustiprėjo bankų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto kainų augimo 2020 m., o trečdalis nurodė pastebintys kainų lygio disbalansus būsto rinkoje. Septyni bankai prognozuoja naujos statybos būsto, penki – senos statybos būsto, o trys – komercinio nekilnojamojo turto kainų metinį augimą iki 5 proc.

Prieš dvejus metus nepasirūpinusių skolos rašteliais ar kitokiais dokumentais buvo 76 proc., pernai – 90 proc. Taigi, 2019 m. pastebimas nedidelis sumažėjimas atvejų, kai skolinimosi faktas nebuvo niekaip įtvirtinamas arba dėl paskolos buvo susitariama žodžiu.

Bendrovės „Legal Balance“ vadovo Mariaus Šlepečio nuomone, jam nerimą kelia tai, kad nepaisant įvairiausių atsakingo skolinimo kampanijų, artimi santykiai vis dar sąlygoja gana neatsargų požiūrį į skolinimosi fakto užfiksavimą. Tai vėliau gali tapti artimų žmonių nesantaikos priežastimi, todėl specialistas skatina skolinti ir skolintis apdairiai.

Apklausti vyrai dažniausiai skolina draugams, gerai pažįstamiems žmonėms, šeimos nariams arba giminėms – net 92 proc. (2017 m. – 90 proc., 2018 m. – 95 proc.). Tad pastarųjų metų tendencijos išlieka panašios: dažniausiai skolinama draugams ir artimiesiems, tačiau pastebimas ir kelių procentinių punktų augimas tarp skolinančių mažai pažįstamiems arba beveik nepažįstamiems žmonėms. 1 proc. respondentų nurodė skolinę įmonėms, o 9 proc. – per tarpusavio skolinimosi platformas.

41 proc. apklaustųjų pinigus kitiems asmenims skolino per pastaruosius 12 mėnesių. 2017 m. tokių buvo 48 proc., pernai – 38 proc. Daugiausiai pinigus skolino jauni vyrai, gaunantys aukštesnes pajamas.

Net 57 proc. respondentų prisipažino susidūrę su paskolintų pinigų negrąžinimu. Anksčiau šie skaičiai buvo šiek tiek mažesni: 54 proc. – 2017 m. ir 56 proc. – 2018 m. Tarp skolinusių per paskutinius 12 mėnesių skolos neatgavusių žmonių dalis didesnė – 65 proc. (2017 m. – 63 proc., 2018 m. – 67 proc.).

Tyrimo duomenimis, sumažėjo asmenų, kurie, nesulaukę skolos grąžinimo, kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę ar kitokią instituciją, padėsiančią atgauti skolą. Šiųmetinio tyrimo duomenimis, pagalbos kreipėsi vos 14 proc., kai tuo metu pernai kreipėsi 16 proc., o 2017 m. – penktadalis apklaustųjų. M. Šlepečio nuomone, skaičiai gana iškalbingi, todėl vėlgi dera atkreipti dėmesį į tinkamą skolos įforminimą.

„Tikėtina, kad netinkamai įforminus skolos faktą, vėliau ši klaida „kainuoja“: delsiama reikalauti grąžinti be raštelio paskolintus pinigus arba skola apskritai „nurašoma“ į nuostolius, nenorint užsiimti įrodinėjimu neturint dokumentų“, – sako jis. Šiais laikais, primena vadovas, internete galima nesunkiai rasti profesionaliai parengtų dokumentų šablonų ir pasirūpinti saugesniu skolinimusi.

Neatgavę skolintų pinigų, visgi net 61 proc. respondentų būtų linkę kreiptis pagalbos, o ne patys tvarkytųsi su skolininku. Lyginant šių metų duomenis su praėjusių tyrimų duomenimis, šis skaičius auga: 2018 m. pagalbos būtų linkę ieškoti 57 proc. respondentų, o 2017 m. – 59 proc. apklaustųjų.

Skolų išieškojimo profesionalas M. Šlepetis teigia, kad tai, jog kreditorius dėl skolos grąžinimo kreipiasi į profesionalus, nesugadina artimų santykių, atvirkščiai, profesionalo dalyvavimas gali padėti juos išsaugoti ir pagelbėti skolininkui susiplanuoti mokėjimus pernelyg nenukenčiant ir bereikalingai neaitrinant emocijų.

Aktyviausiai tyrime dalyvavo vyrai nuo 35 iki 54 metų (58 proc.), 28 proc. apklaustųjų uždirba nuo 900 iki 1 299 eurų „į rankas“, 18 proc. – virš 1 300 eurų.

LB Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė Seimo opozicijoje esantiems socialdemokratams pranešė, kad „Agrokoncerno“ paprašyta „paaiškinti vykdomos skolinimo veiklos aspektus bei pateikti tam tikrus įrodymus“.

Prašymą centriniam bankui įvertinti „Agrokoncerno“ veiklą Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas ir frakcijos seniūnas Juozas Olekas pateikė sausio pabaigoje.

Jie suabejojo, ar „Agrokoncerno“ sandoriai su ūkininkais negalėjo būti sudaromi tyčia, iš anksto žinant, kad jie nesugebės laiku grąžinti paskolų, taip sudarant prielaidas įsigyti jų žemę.

„Jeigu „Agrokoncerno“ veikla nelaikoma finansinių paslaugų teikimu, tuomet Lietuvos banko priežiūros tarnybai siūloma įvertinti, ar nuolatinis sistemingas mokėjimų atidėjimas už suteikiamus vekselius, įkeičiant turtą ir nevertinant ūkininko mokumo, neiškreipia finansų rinkos, nedaro žalos sąžiningiems rinkos dalyviams, užsiimantiems licencijuota ir LB prižiūrima finansine veikla“, – rašoma politikų kreipimesi.