Pekinas yra investavęs trilijonus juanių į savo kosmoso programą, siekdamas pasivyti savo varžovą Vašingtoną, taip pat įtvirtinti savo, kaip pasaulio galybės, statusą.

Marso misija yra vienas iš daugelio naujų Kinijos vykdomų kosmoso projektų, įskaitant planus iki 2022 metų išlaipinti Mėnulyje kinų astronautus ir paleisti kosmoso stotį.

Pekinas planavo pradėti Marso misiją šiemet, o Kinijos aerokosminio mokslo ir technologijų korporacija (CASC) patvirtino, kad ji gali būti paleista jau liepos mėnesį.

„Šis didelis projektas vystomas kaip planuota; ketiname jį paleisti liepą“, – rašoma sekmadienį CASC paskelbtame pareiškime.

Ši bendrovė yra pagrindinė Kinijos kosmoso programos rangovė.

Per misiją „Tianwen“ Kinija planuoja iškelti zondą į orbitą aplink Marsą ir nutupdyti marsaeigį, tirsiantį planetos paviršių.

Norint įveikti maždaug 55 mln. km atstumą tarp Žemės ir Marso, nuolat besikeičiantį dėl abiejų planetų orbitų ypatybių, prireiks kelių mėnesių.

Kinija jau įvykdė panašią misiją į Mėnulį, o pernai sausį – pirmą kartą istorijoje – nutupdė nedidelį mėnuleigį Žemės palydovo tamsiojoje pusėje.

JAV, jau pasiuntusios į Marsą keturis tyrinėjimo aparatus, šią vasarą ketina paleisti penktą. Šis zondas turėtų pasiekti Raudonąją planetą apytiksliai 2021 metų vasarį.

Jungtiniai Arabų Emyratai planuoja liepos 15 dieną iš Japonijos paleisti pirmąjį arabų zondą į Marsą.

Ši žinia, paskelbta po Kalifornijos mieste Hotorne įsikūrusios bendrovės pranešimo apie didelio masto etatų mažinimą, reiškia dar vieną smūgį valstijos ekonomikai. „Spacex“ šį sprendimą aiškina noru optimizuoti savo veiklą.

„SpaceX“ pernai gavo leidimą išsinuomoti 7,7 ha sklypą Los Andželo uosto Terminalo saloje. Planuota, kad ten bus pastatytas naujas kompleksas tarpplanetinio erdvėlaivio, dabar vadinamo „Starship“, ir jo raketos nešėjos „Super Heavy“ statyboms.

Kadangi ši teritorija yra uoste, joje buvo galimybė didžiulį erdvėlaivį ir raketą užkelti ant baržos ir nugabenti į paleidimo vietą. Šis kompleksas būtų sukūręs apie 700 darbo vietų.

Vis dėlto „SpaceX“ šio projekto nebevystys.

Bendrovės įkūrėjas Elonas Muskas (Ilonas Maskas) savo „Twitter“ žinutėje rašo, kad „Starship“ projektavimas toliau bus vykdomas Hotorne, bet erdvėlaivio prototipai bus statomi pietų Teksase. „SpaceX“ turi raketų leidimo centrą Boka Čikoje netoli Braunsvilio; jame vienas erdvėlaivio prototipas jau yra surinktas.

„Starship“ prototipus statome (raketų) leidimo vietoje Teksase, nes dėl dydžio juos labai sunku transportuoti“, – aiškino E. Muskas.

Bendrovė toliau naudosis savo turimais kompleksais Los Andželo uoste, į kuriuos gabenamos daugkartinio naudojimo raketų „Falcon“ pirmosios pakopos ir kosminės krovinių kapsulės „Dragon“, nusileidžiančios ant vandens.

Pietų Kalifornijos pareigūnai dėjo pastangas pritraukti aukštųjų technologijų bendrovių, kad sukurtų Los Andžele „Silicio uostą“.

„Esame nusivylę, kad „SpaceX“ neplės veiklos Los Andželo uoste, bet esame patenkinti, kad jie tęs ten (kosminių aparatų) susigrąžinimo operacijas“, – sakė uosto atstovas Phillipas Sanfieldas (Filipas Zanfildas).

„Mūsų tebevykdomas darbas su „SpaceX“ ir kitomis pažangiųjų technologijų įmonėmis svarbus mūsų pastangoms plėtoti uostą, pasitelkiant inovacijas ir technologijas“, – pridūrė jis.

Praeitą penktadienį „SpaceX“ paskelbė atleisianti 10 proc. iš maždaug 6 000 savo darbuotojų – daugiausiai būstinėje Hotorne. Bendrovė aiškina, kad turi optimizuoti veiklą, įgyvendindama ambicingus ir brangius projektus, tokius kaip „Starship“ ir „Starlink“. Pastarasis yra šiuo metu kuriamas palydovų tinklas, turintis užtikrinti spartų interneto ryšį visame pasaulyje.

Prognozuojama, kad kiekvienas iš šių dviejų projektų kainuos iki 10 mlrd. JAV dolerių (8,8 mlrd. eurų).

Skrydžiams į Marsą rengiamasi Austrijos Alpėse, Kaunertalio ledyno slėnyje. Mokslininkai sako, kad ten tam idealios sąlygos, primenančios Raudonosios planetos paviršių.

Trys kilometrai virš jūros lygio, ledynai – tai idealios sąlygos rengtis kelionei į Marsą. Mokslininkai spėja, kad prieš tris milijonus metų Marse būta vandens, kuris dabar virto panašių kaip Austrijos Alpėse ledynu, apneštu smėliu, akmenimis.

Eksperimente dalyvaujantys tyrėjai nori iš anksto žinoti, kokių staigmenų galima tikėtis per tikrą kelionę į Marsą. Tam būtina vilkėti ir beveik 50 kilogramų sveriantį skafandrą.

„Mano nuomone, labai svarbu kuo tiksliau pajusti tai, ką jaus astronautai, ateityje atskridę į Marsą ar kitas planetas. Stengiamės atlikti kiek įmanoma daugiau eksperimentų“, – tikina tyrėjas Inigo Munoz Elorza.

Tyrėjams tenka skintis kelią per akmenis, žemyn traukia sunkiai pakeliami kostiumai, palaikomas tik radijo ryšys, tenka laukti 20 minučių nurodymų iš vadinamojo misijos kontrolės punkto, šįkart įsikūrusio ne taip toli – Insbruke. Svarbu kuo daugiau žinoti, kaip gali veikti technika, ką galima rasti planetos paviršiuje, nors kelionę į Marsą galima planuoti ne anksčiau negu po 20 metų, sako mokslininkai.

„Mes – laivo statytojai, kurie turi parengti didžiausią mūsų kartų kelionę. Manau, po šimto metų istorijos knygose mūsų laikas bus aprašomas kaip naujų pasaulių atradimo amžius. Mes tame dalyvaujame, ir tai mane kasryt pakelia iš lovos“, – teigia tyrėjų grupės vadovas Gernot Groemeris.

Tyrėjų grupės vadovas sako – neįmanoma imituoti visko, kas laukia Marse, neįmanoma sumažinti traukos, slėgio iki tokio lygio, kokio galima tikėtis Marse, bet, pavyzdžiui, galima ištirti, kaip skafandre krenta svoris, kiek vėluoja ryšys tarp Žemės ir Marso, esą kai kurie aspektai – visai arti Raudonosios planetos realybės.