-
„Centinos“ vamzdynų avarinė tarnyba: pagalba visą parą
Avarinė paslauga
Kanalizacijos avarijos – visuomet netikėtos ir labai nemalonios, jau nekalbant apie finansinius ir laiko nuostolius.
Nelaimės laiko ir vietos nesirenka. Todėl bendrovė dirba ir vakarais, ir naktimis, ir savaitgaliais, šventinėmis ir paprastomis dienomis. Po pagalbos skambučio Kaune atvykstama per valandą ir greičiau. Vamzdynus įmonė remontuoja visoje šalyje.
Įvykus avarijai ar planinių vamzdynų remonto darbų profesionalūs įmonės meistrai atvyksta su modernia tinkamai sukomplektuota įranga.
Bendrovės „Centina“ specializacija – greitos, efektyvios ir ilgalaikės išeitys net ir iš itin sudėtingų situacijų.
Įmonės meistrai, pasitelkę savo patirtį ir profesionalią įrangą, problemas gali spręsti čia ir dabar. Jas nustatyti, lokalizuoti ir pašalinti.
Avarinės pagalbos paslauga pritaikyta komercinių pastatų, daugiabučių ir individualių namų savininkams, valdytojams, administratoriams.
Įmonės meistrai, pasitelkę savo patirtį ir profesionalią įrangą, problemas gali spręsti čia ir dabar. Jas nustatyti, lokalizuoti ir pašalinti.
Nebereikia griauti
Atrodytų, kur dar griovimo ar kasimo darbai ir visas su tuo susijęs chaosas, jeigu nepakanka vien tik išvalyti susidariusį kamštį, jeigu paaiškėja, kad pažeistas vamzdis.
Avarinės tarnybos „Centina“ atstovai ir šiuo atveju turi sprendimą. Kanalizacijos remontui naudojama CIPP LINER technologija leidžia suremontuoti kanalizacijos vamzdį panaudojant betranšėję technologiją, t. y. jo neatkasant, netraukiant iš sienos. Nesvarbu, ar vamzdis yra bute, name, ar driekiasi kieme, gatvėje ir kaip giliai jis yra.
CIPP LINER technologija leidžia nusidėvėjusius, prakiurusius, sulūžusius ar suskilusius vamzdžius suremontuoti iš vidaus nesumažinant jų pratekėjimo.
„Viduje vamzdžio instaliuojamas naujas sluoksnis. Tai padarome negriaudami sienų, neardydami mūro, nelauždami perdangų, betoninių grindų ar asfalto dangos. Įmonė turi naujausią įrangą ir technologiją, patyrusius meistrus šiam preciziškam darbui greitai ir kokybiškai atlikti“, – aiškino avarinės tarnybos „Centina“ technikas Ignas Krasauskas.
Aktualu: avarinės pagalbos paslauga pritaikyta komercinių pastatų, daugiabučių ir individualių namų savininkams, valdytojams, administratoriams. „Centinos“ nuotr.
Turima įranga leidžia remontuoti 50–500 mm skersmens vamzdynus. Nustačius gedimą ir išvalius vamzdį, jeigu jo diametras 50–160 mm, į jį instaliuojama dervose išmirkyta specialaus audinio kojinė, kuri prilimpa prie sienelių ir tampa nauju sluoksniu. Didesnio nei 160 mm diametro vamzdynai remontuojami klijuojant specialius stiklo pluošto lopus.
„Ši sudėtinga CIPP LINER technologija yra ypač patikima. Vamzdžio diametras sumažėja vos keliais milimetrais, bet naujasis sluoksnis tarnauja labai ilgai – suteikiame net 20 metų garantiją“, – teigė I. Krasauskas. Kartais darbai gali trukti kelias dienas, bet dažniausiai pakanka dienos.
Atkreipiame dėmesį, kad galinčių atkimšti ir išvalyti vamzdį yra daug, tačiau reta įmonė yra įvaldžiusi šią sudėtingą CIPP LINER technologiją. „Kaune net nežinome kitos įmonės, teikiančios tokią paslaugą smulkiems ir vidutiniams objektams“, – teigė įmonės atstovai.
CIPP LINER technologija leidžia prakiurusius ar įskilusius vamzdžius suremontuoti iš vidaus, jų neardant kieme, negriaunant sienų.
Profilaktika – ir vamzdynams
Jeigu norite išvengti avarinių situacijų, būtina vamzdynų profilaktika. Specialistai rekomenduoja kartą per metus išvalyti virtuvinę kanalizacijos trasą ar namų ūkio vamzdyną.
Viena „Centinos“ paslaugų – vamzdynų būklės, gedimų nustatymas ir diagnostika. Čia pat identifikuojama avarijos priežastis arba jai dar neįvykus nustatoma vamzdynų būklė. Paprasčiau nelaimei užbėgti už akių, nei tvarkyti jos padarinius.
Išvalytas vamzdynas apžiūrimas kažkuria iš septynių turimų įvairaus dydžio RAUSCH, REMS vaizdo kamerų. Jos siekia 60 m atstumą. Kameros objektyvas sukasi 360° kampu, tad atidžiai apžiūrimas visas vamzdis.
Šiomis ir kitomis „Centinos“ paslaugomis jau naudojasi nemažai komercinių pastatų, daugiabučių, individualių namų savininkų ir administratorių.
Kada verta sunerimti?
Vieni signalų apie vamzdynų problemas – blogas kvapas namuose, dažnai kemšasi kanalizacija, drėksta sienos.
„Atvažiavę nustatome priežastis ir jas pašaliname. Pavyzdžiui, blogas kvapas gali jaustis dėl įtrūkusio kanalizacijos vamzdžio“, – kalbėjo I. Krasauskas.
Prakiurus vandentiekio, šildymo ar kanalizacijos sistemos vamzdžiui grindyse, dažnai neaišku, kurioje vietoje yra problema. „Vamzdį užpildome specialiomis dujomis, kurios išeina pro prakiurusią vamzdžio vietą. Taip ją nustatome su tam skirtu įrenginiu“, – aiškino atstovas.
Jis akcentavo, kad vamzdžių valymas, diagnostika ir remontas atliekamas švariai ir tvarkingai. Vienas turimų įrenginių tinkamas plauti ir trapams, sifonams, skalbyklių ir indaplovių kanalizacijos atšakoms.
Aukšto slėgio plovimo įranga gali pasiekti ir reikiamas pastato ar kiemo dalis, net stoge esantį kanalizacijos alsuoklį.
Avarinė tarnyba Kaune visą parą tel. +370 632 77 776.
Dėl sudėtingų sprendimų visoje Lietuvoje kreipkitės tel. +370 620 16 844, +370 632 77 776 arba info@centina.lt.
Visas „Centinos“ teikiamas paslaugas ir platesnę informaciją apie jas rasite www.centina.lt.
-
JT: po ciklono „Mocha“ mažiausiai 800 tūkst. žmonių reikia skubios pagalbos
„Ciklonas Mianmaro Rachinų valstijoje po savęs paliko didžiulę žalą: namai sulyginti su žeme, išvartyti medžiai užtvėrė kelius, sugriautos ligoninės ir mokyklos, stipriai sutrikdytas telekomunikacijų ir elektros energijos tiekimas“, – Ženevoje žurnalistams teigė JT Pasaulio maisto programos Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono direktoriaus pavaduotoja Anthea Webb (Antėja Veb).
„Mažiausiai 800 tūkst. žmonių nedelsiant reikia skubios pagalbos maistu“, – pridūrė ji.
Communication tower collapsed at #sittwe #myanmar #Cyclone #Mocha #Mocha_cyclone #CycloneAlert pic.twitter.com/62l8NS7UJM
— Shah (@adnan_shah) May 14, 2023 -
Lietuvoje trūksta skubiosios medicinos pagalbos specialistų: jų – mažiau nei 50
Dabar beveik 2,7 milijonams Lietuvos gyventojų yra vos 48 licencijuoti skubiosios medicinos pagalbos gydytojai.
Sveikatos reikalų komiteto narys atskyrė greitosios medicinos pagalbą nuo skubiosios medicinos pagalbos.
Mūsų medicina nėra pasirengusi priimti masinės nelaimės iššūkio. Turime 48 gerai paruoštus specialistus, bet jų reikėtų beveik dešimt kartų daugiau.
„Greitoji pristatytų sužeistuosius masinių nelaimių metu (...) greitojoje dirba paramedikai, čia (skubiojoje medicinos pagalboje – red. past.) turėtų dirbti aukštos kvalifikacijos medicinos pagalbos medikai. Problema yra tokia, kad mes, ypač karo Ukrainoje metu, matome, kad labai svarbu, kad būtų teikiama kokybiška pirmoji pagalba ir dalį žmonių mes sugebėtume išgelbėti. Čia yra mūsų problema: priėmimo skyriai, mūsų medicina nėra pasirengusi priimti masinės nelaimės iššūkio. Mes turime 48 gerai paruoštus specialistus, bet jų reikėtų beveik dešimt kartų daugiau“, – situaciją konstatavo L. Slušnys.
Anot pašnekovo, Lietuvoje reikia bent pusantro tūkstančio tokių specialistų.
„Kai tu gyveni taikoje, ramybėje, tai mums atrodo, kad čia nieko tokio, mes galime gyventi. Tai yra susiję su dviem dalykais: vienas – civilinė sauga, kai kiekvienas gydytojas arba dauguma gydytojų galėtų teikti pagalbą, yra baigę mediciną. Jeigu mes investuotume į kiekvieną ir paruoštume, tai kiekvienais metais mes galėtume tuos žmones paruošti taip, kad kiekvienas gydytojas galėtų suteikti pirminę pagalbą. Nuo šių metų turėtume didinti skubiosios medicinos pagalbos specialistų skaičių. Nebe po keliolika ruošti, o po 30–40 ruošti kiekvienais metais“, – teigė L. Slušnys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Seimas šiuo metu imasi greitosios medicinos pagalbos pertvarkos. Pasak L. Slušnio, valstybė sutaupytų daug pinigų, jei skirtų daugiau resursų skubiosios medicinos pagalbos specialistams ruošti, nes šie gali kompetetingai nuspręsti, kokiam pacientui reikalingas gydymas stacionare, o kokiam nebūtinas.
„Pasaulyje stipriai auga ir jau rodomi duomenys, kad būtent šitas skyrius (skubioji med. pagalba – red. past.) daro dar vieną gerą darbą – pacientą laiku atveža į kažkur. Į skubiosios medicinos pagalbos skyrių mes gautume pacientą, o ten yra žmonės, kurie gali priimti sprendimą, ar tam pacientui reikia stacionaro, ar nereikia. Suteikia greitai pagalbą ir gali palydėti jį namo. Pasaulis skaičiuoja, kad skubiosios medicinos pagalbos skyrius, netgi normalių civilinių sąlygų metu, sutaupo, nes 80 proc. žmonių nepaguldomi į tas ilgalaikio gulėjimo lovas, kurios yra pačios brangiausios kiekvienoje šalyje. Mes sutaupytume daugybę pinigų ir išvengtume nereikalingų lovadienių. Link to eina daugelis pasaulio civilizuotų valstybių“, – aiškino L. Slušnys.
Jeigu mes visur viską centralizuojame, tai civilinės saugos atveju tai yra katastrofa – vieną arteriją „užspaudus“ visi žmonės lieka be pagalbos.
Lietuvoje šiuo metu yra tik vienas skubiosios pagalbos centras, įsikūręs Kaune. Anot L. Slušnio, labai svarbu turėti ne vieną tokį centrą, nes ekstremalios situacijos atveju rizikuotume visus šalies žmones palikti be skubiosios pagalbos.
„Šita sistema greičiausia, lanksčiausia prisitaikyti ekstremalių situacijų atvejais. Ji labai greita. Kuo ji ypatinga: jei mes turime pakankamai tokių skyrių, o ne vieną, kuris dabar yra per visą Lietuvą. Jeigu mes tokią sistemą turime išdėstytą per visą Lietuvą ir turime 5–10 skyrių, tai atėjus ekstremaliai situacijai, „užlūžus“ vienai vietai, decentralizacija būtų kitoje vietoje. Čia yra labai svarbūs dalykai, nes, jeigu mes visur viską centralizuojame, tai civilinės saugos atveju tai yra katastrofa – vieną arteriją „užspaudus“ visi žmonės lieka be pagalbos“, – kalbėjo sveikatos reikalų komiteto narys.
L. Slušnys siūlo kai kurias ligonines keisti į skubiosios pagalbos skyrius. Mano, kad toks siūlymas Seime susilauktų pritarimo.
„Manau, kad iš kolegų tą pritarimą turėsime. Nei čia reforma, nei ką. Mes dabar sakome, kad turime mažinti lovas, turime peržiūrėti, kaip tas paslaugas teiksime. Karui prasidėjus šovė į galva ta mintis, kad reikia visai Lietuvos sveikatos sistemai pasakyti, kur link ji gali judėti. Kai ieškome, į ką pakeisti savo ligonines, tai keiskime į skubiosios pagalbos skyrius ir ieškokime, dėkime pastangas, kad atsirastų šitų specialistų. Tada gyvensime pakankamai saugiai“, – teigė L. Slušnys.