114 kartų kvietė policiją

"Nebežinome, ką daryti. Prieš metus ir tris mėnesius Laukininkų gatvėje išsinuomojome butą ir net negalėjome nujausti, kad pakliūsime į neišsprendžiamą bėdą – aukštu žemiau gyvenanti moteris per metus ir tris mėnesius 114 kartų kvietė policiją, ir nė vienas jos skundas nepasitvirtino", – pasakojo klaipėdietis Maksimas.

Pasirodo, žemiau gyvenanti moteris skundžiasi poros keliamu triukšmu.

Jai trukdo net kaimynų žingsniai, o jei nukrenta anūko žaislas arba vaikas perbėga per kambarį, iš aukštu žemiau esančio buto atsklinda keiksmai.

Moteris lazda beldžia į savo lubas ar radiatorius, taip išprovokuodama šunis loti. Kai tik keturkojai ima loti, kaimynė kviečia policiją.

Pasak poros, moteris skundžia ir kitos laiptinės gyventojus, kurių televizoriaus garsą esą girdi.

Blokiniuose namuose gyvenantys žmonės susitaiko su realybe, kad prasta garso izoliacija neužtikrina gyventojų privatumo.

Daugelis gyventojų yra prie to pripratę, kai kurie ieško būdų apsisaugoti nuo kaimynų gyvenimo garsų.

Dar pernai gegužę policininkai šiai moteriai parašė raštą, kuriame paaiškino, kad dėl buitinių garsų ji negali skųstis.

Nepatinka kvapai

Laukininkų gatvės namo gyventojai tikino, kad jų kaimynė nepatenkinta ne tik svetimais garsais. Policijai ji skundžiasi ir dėl iš kaimynų neva sklindančių dūmų, esą pora bute rūko.

"Ta moteris buvo iškvietusi ir santechniką, iki šiol nesuprantame kodėl. Sveikatos apsaugos atstovai kažkodėl tikrino mūsų gartraukį. Pažeidimų nerado, bet dėl šventos ramybės patarė išimti trečią mygtuką. Išėmėme, bet gartraukis mūsų virtuvėje vis tiek jai trukdo. Akte, kurį specialistai atsiuntė mūsų kaimynei, patarta dažniau vėdinti namus", – apie pastarųjų metų išgyvenimus pasakojo Viktorija.

Išeitis: anot Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko S.Bliudsukio, teisėsaugos institucijos turėtų neapsiriboti vien raštų rašymu ir patys inicijuoti pagalbos suteikimą aplinkinius kamuojančiam žmogui. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Sutuoktiniai prisiminė, kaip kartą pašoko iš miego, kai policininkai pasibeldė į jų namus gal ketvirtą ryto.

Kitąsyk moteris policiją iškvietė septintą ryte ir skundėsi jaučianti aitrų skalbimo miltelių bei kavos kvapą.

Koneveikia mamą?

Vidutinio amžiaus skundų rašytoja globoja savo pagyvenusią motiną.

Kaimynai tikino dažną dieną girdintys, esą moteris rėkia ant savo senos motinos, koneveikia ją bjauriais žodžiais.

Iš pirmo žvilgsnio neadekvačiai besielgianti klaipėdietė neatrodo nesveika, bet kaimynystė su ja apkarto ne tik arčiausiai gyvenantiems Maksimui ir Viktorijai.

Pirmais gyvenimo nuomojamame bute mėnesiais pora bandė kovoti su keistąja kaimyne patys kviesdami policininkus.

Tačiau dažną kartą iš pareigūnų jie išgirsdavo patarimą kraustytis kur nors kitur.

Patarimo sutuoktiniai neklausė, nes nuomos kaina yra patraukli.

Vieną ankstyvą rytą žemiau gyvenanti moteris atėjo pas aukštu aukščiau gyvenančią porą ir konflikto metu puolė Viktoriją.

Pasakodami apie tokią kaimynystę sutuoktiniai prisiminė, kad piktoji kaimynė buvo užpuolusi ir kitų kaimynų vaiką, bet ir tada esą policija nereagavo.

Savo raštuose pareigūnai neva dažnai rašo, kad skundų autorė grėsmės nekelia.

Po grasinimų – išpuolis

"Nežinome, ko iš jos laukti. Kartą ji iškvietė policininkus, o kai šie pamatė, kad iškvietimas nepagrįstas, ji pradėjo grasinti nusižudysianti, jei policininkai išvažiuos. Tada ją teko vežti į ligoninę, bet tąkart ji labai greitai grįžo namo, – pasakojo Maksimas. – Mes jau sukaupėme tiek dokumentų, kad vien jų kopijoms padaryti užtruktų ne viena diena. Negalime ramiai gyventi. Esame įtraukti į beprasmę kovą, įrašinėjame, kaip ji beldžia į grindis, filmuojame ją rėkiančią."

Maksimas prisiminė, kaip kartą kaimynė jam tiesiai šviesiai pagrasino, kad jei pora neįsirengs garso izoliacijos, ji esą "padės jį į vietą".

Praėjusių metų gruodį keli vyrai sumušė Maksimą. Keisčiausia, kad jie neturėjo tikslo auką apiplėšti, nieko neatėmė, tik sužalojo. Policija kaltų nerado.

Po tokių grasinimų, kokius girdėjo, sumuštas vyras linkęs manyti, esą veikiausiai tai yra keršto akcija.

Visur, kur nueina, Maksimas ir Viktorija jaučiasi atsimušantys kaip į sieną. Niekas nežino, kaip su skundų rašytoja elgtis.

Net skundas prokurorams dėl patiriamo kaimynės teroro baigėsi niekuo. Įstatyme rašoma, kad terorizavimo atvejis galimas, jei pareiškėjui yra grasinama fiziniu susidorojimu.

Prikelia iš miego

Pora skundėsi namą administruojančiai įmonei, savivaldybei, prokuratūrai. Po šiais raštais pasirašė ir kaimynai, nes smūgiai lazda į radiatorius aidi per visą laiptinę.

Dažniausiai į popierius atsakoma popieriais, pareigūnai ateina, išeina, o gyventojai lieka toje pačioje situacijoje.

"Pareigūnai raštu buvo informavę skundikę, kad dėl tokių dalykų, kokius ji dėsto savo raštuose, negalima kreiptis į policiją, bet kaskart, kai ji naktį iškviečia pareigūnus, jie atvažiuoja ir beldžia į mūsų duris. Įsivaizduokite, penktą ryto išgirstame beldimą, policininkas stovi ir juokiasi, nes žino, kad atvažiavo be reikalo, kad mes nieko nepažeidėme, ir sako: "Mes dėl to paties", užsirašo duomenis ir išvažiuoja", – nelinksmo gyvenimo aktualijomis dalijosi Viktorija.

Miesto policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis tvirtino, kad skundus nuolat rašančios moters pavardę žino mintinai.

Gintautas Mačiulaitis / Redakcijos archyvo nuotr.

"Reaguojame, negalima teigti, kad nieko nedarome. Juk šiai moteriai bene dviejose bylose yra paskirta ambulatorinė psichiatrų ekspertizė", – tikino pareigūnas.

Bet artimiausių kaimynų tai neguodžia, ramybės jie kaip neturėjo, taip ir dabar neturi.

Reaguojame, negalima teigti, kad nieko nedarome.

Tiesa, kartais patys pareigūnai pradeda administracinę teiseną dėl melagingo pranešimo. Tada teismas moteriai skiria baudą, tokių nuobaudų ji jau turi daugybę.

Maksimas ir Viktorija pasakojo išgirdę iš pareigūnų pasakymą, kad yra vos ne tokie pat kaip juos skundžianti kaimynė, nes ir jie kviesdavo policiją.

Patruliai pasiklausydavo daužymo į radiatorius, bet sutramdyti moters negalėdavo, nes ji uniformuotųjų neįsileisdavo į namus. Tada pareigūnai užfiksuodavo triukšmo faktą ir išvažiuodavo.

Siekia išguiti iš buto?

Prieš Maksimą ir Viktoriją tą patį butą nuomojusios šeimos ilgai neužsibūdavo, visi turėdavo su policija reikalų ir išsikraustydavo dėl šventos ramybės.

Tyrėjas, bendravęs su pora ir juos skundžiančia moterimi bei jos mama, yra pripažinęs, kad motina bijo dukros.

"Susidaro įspūdis, kad tik švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai. Policininkai taip pat yra žeminami, jie nieko negali. Jokių rimtesnių sprendimų nesulaukiame, taip žmogų galima išprovokuoti netikėtiems veiksmams. Kartais svarstau: gal jie to ir laukia? Jei ne mes, tame bute gyvens kiti žmonės, ir viskas vėl bus taip pat. Mūsų žiniomis, ankstesni mūsų nuomojamo buto savininkai vien dėl to jį pardavė. O kai butas buvo tuščias, ta moteris skųsdavo dar aukštu aukščiau gyvenančius kaimynus", – piktai kalbėjo kantrybės netekęs Maksimas.

Kenčia ir pareigūnai

Skundų rašytoja gerai pažįstama ir teismų darbuotojams. Ne vieno posėdžio metu teisėjai moterį perspėjo, kad iškvies policiją, jei ji neapsiramins.

Dažniausiai šiai klaipėdietei skiriamos baudos už specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.

Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas Svajūnas Bliudsukis tikino, jog yra žmonių, kurie nuolat terorizuoja ne tik kaimynus, bet ir teismus, rašydami pluoštus skundų.

"Kai skundo autorius nuolat kartoja tą patį, informuojame jį, kad į tokius raštus nebebus atsakoma. Jeigu autorius reiškia prielaidas apie neteisėtus veiksmus, smurtą, valdžios institucijos turėtų imtis tam tikrų veiksmų. Surinkus duomenis, teisėsaugos institucijos vertina, ar yra nusikalstamų veikų grasinant susidoroti. Būta atvejo, kai moteris skundėsi, kad yra prievartaujama nuotoliniu būdu ir tai daro ateiviai. Tada kreipėmės į prokuratūrą, perdavėme visus gautus raštus, ir paprašyta vertinti, ar reikia inicijuoti asmens veiksnumo ribojimą", – pasakojo teismo pirmininkas.

Jo darbo praktikoje taip pasielgta tris kartus ir visi jie pasitvirtino, tiems žmonėms paskirti globėjai.

Nenuostabu, kad panašiai besielgiantys žmonės nepripažįsta turintys problemą ir pasiųsti tirtis pas psichiatrus vengia tai daryti.

Tada pareigūnai gali inicijuoti stacionarią psichiatrinę ekspertizę, kurios išvengti tokiam asmeniui nepavyksta.

Patologiniai rašytojai – ne retenybė

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Kornelija Rušinaitė patikino, kad patologiniai skundų rašytojai nėra retenybė, tačiau tokių žmonių nėra daug – vos keli per metus siunčiami tirti psichiatrams.

"Būna įvairių atvejų: vieni nepatenkinti kokių nors institucijų veikla, kiti rašo skundus dėl politikos arba nuolat skundžia kaimynus, – paaiškino prokurorė. – Kelis kartus buvome surinkę medžiagą ir kreipėmės į teismą nustatyti neveiksnumą."

K.Rušinaitė pripažino, jog liguistai skųstis mėgstantys asmenys yra ta kategorija žmonių, kuriuos ištirti psichiatrams yra sunku jau vien todėl, kad jie medikų tiesiog neįsileidžia.

Nustačius, kad skundų autorius yra neveiksnus, į jo raštus valdiškos institucijos turi teisę nereaguoti, tačiau kaimynų problemos tai neišsprendžia.

"Teisėsaugos institucijos turėtų neapsiriboti vien raštų rašymu ir patys inicijuoti medicininės pagalbos tokiam žmogui suteikimą. Kad ir kaip tai skambėtų keistai, pilnaties metu tokių asmenų veikla išties suaktyvėja", – konstatavo S.Bliudsukis.

Gyvenimas it viduramžiais

Kiškėnuose esančiuose soduose dvi savaites saviizoliacijoje nusprendęs praleisti Vytautas tikino, jog dienas turėjo leisti visiškoje tamsoje, klausydamas tik radijo imtuvo ir skaitydamas žinutes telefone.

"Esu tolimųjų reisų vairuotojas, grįžau iš reiso savaitgalį ir nusprendžiau į namus nekelti net kojos. Nuvažiavau į sodo namelį Klaipėdos rajone, o čia gyvenimas – lyg akmens amžiuje. Elektros nėra, tamsu, daryk, ką nori", – stebėjosi vyras.

Šiuo metu Klaipėdos regione likę per 100 gedimų 0,4 kV elektros oro linijose.

Kiškėnuose gyvenanti kita dviejų vaikų mama taip pat stebėjosi, jog nuo praėjusio ketvirtadienio, kai audra nusiaubė pajūrį, be elektros teko sėdėti iki vėlyvo sekmadienio vakaro.

"Maži vaikai, elektrinė kaitlentė ir orkaitė neveikia, kaip man mažamečius pamaitinti? Vežiojau juos pas tėvus du kartus per dieną, kur ir pamaitindavome vaikus", – pasakojo Kristina.

Toje pačioje Dovilų seniūnijoje esančiame Kulių kaime taip pat daugybė gyventojų vertėsi kaip išmanydami.

"Visoje gatvėje nėra vienos fazės. Name neveikia pusė rozečių. Gerai, kad tos veikia, į kurias pajungtas šildymo katilas ir vandens siurblys. Paskambinau ESO trumpuoju numeriu ir paprašiau, kad užregistruotų gedimą. Atsakymas pribloškė. Esą namo viduje esantys gedimai ne elektrikų reikalas. Aš ne specialistė, bet ir taip aišku, jog jei visoje gatvėje, visuose namuose, paprastai tariant, nėra vienos fazės, tai tikrai nėra gyventojų rūpestis. O man liepta privačiai kviestis elektriką", – stebėjosi Liveta.

Sėdėjo be darbo?

Be elektros nuo ketvirtadienio nakties iki pirmadienio gyveno ir Katkų kaimo Bonės gatvės gyventoja.

"Daugybę kartų skambinau trumpuoju ESO telefonu. Operatoriai kalba lyg robotai. Gatvėje, prie pat namų, yra elektros skydinė, kuri labai sena. Prašiau elektrikų, kad atsiųstų žmogų patikrinti šią skydinę, jos būklė labai bloga, galėjo ir vėjas būti kaltas", – pasakojo moteris.

Kaip ir visi kiti, gyventoja vertėsi be šilumos, vandens, per kelias dienas atitirpo šaldiklyje buvusios atsargos.

"Žemaičiai ramūs žmonės, bet jau pasidarė pikta. ESO atstovai paskambino pirmadienį ir klausia, ar turiu elektros tiekimą. Žinoma, jog ne. Atvažiavo, sutvarkė skydinę ir patikino, jog darbas nebuvo sudėtingas. Vyrai teigė, jog visą sekmadienį brigada sėdėjo be darbo ir negavo jokio pranešimo apie gedimą. Aš jiems ir pasakiau, jog tikrai skųsiuosi. Negalima cirko daryti iš žmonių", – pyko Rima.

Fiksavo masinius gedimus

ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas aiškino, jog iš kovo 12 į 13 d. Lietuvą talžęs ir masinius gedimus lėmęs 28–31 m/s uraganinis vėjas lėmė tūkstančius gedimų tiek žemos 0,4 kV, tiek vidutinės 10 kV, tiek aukštos 35 kV įtampos tinkle.

Tomas Kavaliauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

"Lietuvoje tokio masto gamtinio poveikio elektros tinklui nebuvo daugiau nei 15–20 m. Pastarąjį kartą tokio gūsingo vėjo sukelti masiniai gedimai fiksuoti 1999 metais po uragano "Anatolijus" ir 2005 metais po šalį siaubusio "Ervinas". Po šio elektros tinklo gedimai Žemaitijoje buvo baigti tvarkyti tik praėjus dviem savaitėms", – aiškino T.Kavaliauskas.

Įmonės atstovas tikino, jog audros "Laura", gedimai šalinti žymiai sparčiau – per pirmas dvi paras elektros tiekimas atkurtas 90 proc. ESO klientų, kai po "Ervino" – per 80 proc.

"Šiuo metu Klaipėdos regione likę per 100 gedimų 0,4 kV elektros oro linijose. Kodėl? Šių gedimų tvarkymui prireikia daugiau laiko nes dažniausiai tai būna lūžusios elektros oro linijų atramos, kuriomis elektra tiekiama keliems ar keliolikai ESO klientų. Laikas gaištamas ir dėl to, kad brigados turi atsivežti naujas atramas, atrasti pačią gedimo vietą. Iki jos atvykti kartais būna labai būna sudėtinga, nes, jei tai miškinga vietovė, privažiavimas būna komplikuotas, ypač dėl medžių ir šakų išvartų. ESO specialistams reikia prasiskinti kelią prie gedimo vietos. Kitur dėl įmirkusios dirvos ar pelkėtų vietovių pasiekti gedimo vietą technika labai sunku, ne kartą ESO darbuotojams teko traukti užklimpusius automobilius, o visą įrangą neštis rankomis", – situaciją komentavo T.Kavaliauskas.

Atsiprašo dėl nesusipratimo

Tačiau Klaipėdos rajono gyventojams kelia nuostabą tai, jog Kiškėnų kaimas, kuris kelias dienas gyveno be elektros, yra prie pat elektros jungties pastotės, tačiau elektros vis tiek neturėjo.

"Situacija dėl transformatorių pastotės, esančios Klaipėdos rajone, Dovilų seniūnijos Kiškėnų kaime. Jei turima galvoje ta pati pastotė, tai ji yra ne skirstymo (ESO), o perdavimo tinklų (Litgrid). Iš jos tikrai neatiteka elektra iki gyventojų namų. Dispečeriai patikino, kad jūsų minimai vietovei elektra tiekiama visiškai iš kitos pastotės, o minimosios paskirtis yra visiškai kita", – paaiškino T.Kavaliauskas.

Aiškindamasis situaciją, dėl kokių priežasčių Klaipėdos rajono Katkų kaimo Bonės gatvės gyventojams iki pat pirmadienio teko gyventi be elektros, T.Kavaliauskas nusprendė patikrinti, ar apie gedimą buvo pranešta.

Paaiškėjo, jog iš tiesų žmonės pagalbos kreipėsi dar penktadienį.

"Gedimas registruotas kovo 13 d. 17:30 val. ir jis buvo šalinamas, kodėl darbuotojai taip galėję pasakyti, atsakyti negalime. Tačiau laikytume, kad įvyko nesusipratimas. Atsiprašome gyventojų dėl patiriamų nepatogumų", – teigė T.Kavaliauskas.

„Lietuvos vartotojai aktyviai domisi savo teisėmis ir jų užtikrinimu, yra reiklūs ir skatina verslininkus laikytis profesinio atidumo standartų. Tačiau pastebime ir kitą tendenciją – nepagrįstų prašymų skaičiaus didėjimą, kas rodo, jog vartotojai ne visuomet paiso teisės aktuose nustatytų vartotojo pareigų“, – pranešime sako VVTAT direktorė Neringa Ulbaitė.

Tarnyba pernai ne teismo tvarka išnagrinėjo 4 726 vartotojų ir verslininkų ginčus – jų skaičius išaugo 4 procentais. Tuo metu atmestų vartotojų prašymų, lyginant su ankstesniais metais, padaugėjo ketvirtadaliu.

Dažniausiai vartotojų prašymai pripažinti nepagrįstais nustačius, kad prekės trūkumai atsirado ne dėl pardavėjo kaltės, o, pavyzdžiui, dėl vartotojo padarytų mechaninių pažeidimų, taip pat pasitaikė atvejų, kai vartotojai norėjo grąžinti kokybišką, tačiau jau panaudotą prekę. Analizuojamu laikotarpiu taikiai išspręstų ginčų dalis sudarė 43 proc., t.y. ginčai išspręsti šalių sutarimu.

Daugiausia, 41 proc. ginčų, kilo dėl avalynės ir drabužių, kiek daugiau nei ketvirtadalis ginčų –  dėl elektrotechnikos prekių.

Vartotojai taip pat kreipėsi dėl pardavėjų atsisakymo parduoti prekes už nurodytą kainą, priimti per 14 dienų grąžinamas prekes, taip pat dėl vartotojams nesudaromų sąlygų tinkamai apžiūrėti prekės. Pirkdami internetu vartotojai dažniau kreipėsi dėl socialiniuose tinkluose bei telefonu įsigytų prekių, kurios vartotojams nebuvo pristatomos, o sumokėti pinigai nebuvo grąžinami.

Taip pat padaugėjo atvejų, kai vartotojai perka iš Lietuvos arba Europos Sąjungos pardavėjų, tačiau pinigai už prekes yra pervedami į Jungtinėse Amerikos Valstijose arba Kinijoje esančias sąskaitas. Vėliau tokio pardavėjo internetinis tinklalapis išjungiamas ir pardavėjas tampa nepasiekiamas. Tokiais atvejais apginti vartotojų interesus itin sudėtinga.

Paslaugų srityje vyravo vartotojų prašymai dėl neįvykusių bei atšauktų renginių, renginių kokybės. Trimis atvejais atšauktų renginių organizatoriumi buvo Estijoje registruota bendrovė.

Kaip pažymoje nurodo inspekcija, 2017 metų antrą pusmetį buvo gauti 2333 skundai ir pranešimai, 2018-ųjų metų antrą pusmetį gauti 2237 skundai. Tuo metu 2019 metų pusmetį buvo gauta 2111 skundų.

„Taigi, palyginti 2019 metų pirmą pusmetį su prieš tai nagrinėjamais pusmečiais, gautų skundų ir pranešimų skaičius išliko pastovus“, – konstatuoja Valstybinė darbo inspekcija.

Inspekcija nurodo, kad daugiausia skunduose ir pranešimuose keliamų klausimų susiję su įdarbinimu ir darbo sutartimi, darbo ir poilsio laiku bei darbo užmokesčiu.

2017 metų antra pusmetį dėl įdarbinimo bei darbo sutarties buvo gauti 1139 skundai, dėl darbo užmokesčio – 454, dėl darbo laiko ir poilsio laiko – 445 skundai.

2018 metų antra pusmetį dėl įdarbinimo ir darbo sutarties gauti 1124 skundai, dėl darbo užmokesčio – 277, dėl darbo ir poilsio laiko – 306 skundai.

Praėjusių metų pirmą pusmetį dėl įdarbinimo ir sutarties buvo gauti 1056 skundai, dėl darbo užmokesčio – 307, dėl darbo poilsio ir laiko – 323 skundai.

Antradienį Trišalėje taryboje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatys nuo 2017 metų liepos įsigaliojusio Darbo kodekso monitoringą.

Panašu, nuobaudų dėl miške išrikiuotų mašinų sulauks mažiausiai trys stintautojai.

Vyrams surašytos administracinės nuobaudos dėl Administracinių nusižengimų kodekso 417 str. numatytų pažeidimų.

Už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles (KET) draudžiama tai daryti, numatoma bauda nuo 30 iki 90 eurų.

Tikėtina, kad trims vairuotojams, kurių automobilius užfiksavo dienraščio "Klaipėda" skaitytojas, bus skirta pusė minimalios baudos – 15 eurų.

"Reikia padėkoti pilietiškiems miestiečiams, kurie atkreipia dėmesį į tokius dalykus. Gavę signalą apie situaciją Smiltynėje, gruodžio 30-ąją nuvykome patikrinti. Tiesa, ryte visos krantinėje primėtytos šiukšlės jau buvo surinktos, galbūt Miesto tvarkymo skyrius pasistengė? Tuo metu, kai lankėmės, pažeidimų neužfiksavome. Tačiau gyventojai informaciją apie pažeidimus patys gali perduoti elektroniniu paštu Viešosios tvarkos skyriui arba apie pastebėtus daromus KET pažeidimus pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112", – tikino Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis.

Nepatenkinti pokyčiais

"Kauno dieną" pasiekė nemažai vyresnės kartos kauniečių skundų, kad perkėlus paštą į kitą vietą, jiems tenka toli eiti, kad galėtų atsiimti užtarnautą pensiją. Ypač gyvenantiems Senamiestyje.

Senjorai jau negali nueiti tokių didelių atstumų, šlubuoja sveikata, todėl atsiimti pensijas tapo ypač nepatogu. Kai kuriuos pensininkus iki pašto nuveža artimieji, tačiau kiti tokios galimybės neturi.

"Aš turiu negalią. Man nueiti iki "Akropolio" yra per toli. Žinote, ne aš viena taip vargstu. Daugeliui žmonių uždarius Centrinį paštą, pasidarė beveik neįmanoma pasiimti pensijos. Tai kaip mums gyventi?" – "Kauno dienai" guodėsi moteris.

Kitos alternatyvos

Lietuvos pašto atstovai tikino, kad pensijas senjorai atsiimti gali nebūtinai "Akropolyje". Tai galima padaryti bet kuriame Lietuvos pašto poskyryje arba kioskeliuose "Pay Post".

"Tie, kas pasiima pensijas paštuose, tai gali padaryti bet kuriame Lietuvos pašto skyriuje ir bet kuriame "Pay Post" skyriuje (kioskelyje). Jeigu netinka Kauno "Akropolio" skyrius, visada galima nueiti į artimesnį skyrių atsiimti pensijos bei nepamiršti ir "Pay post" skyriukų, – aiškino Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

Gyvenantiems Kauno Senamiestyje artimiausias pašto skyrius įsikūręs "Iki" prekybos centre, prie Kauno pilies žiedinės sankryžos (III pašto poskyris, Jonavos g. 3).

V.Budrienė "Kauno dienai" tikino, kad kol kas dar per anksti vertinti, ar pašto skyrius "Akropolyje" pasiteisino. Kadangi dabar pats prieššventinis darbymetis, visuose pašto skyriuose ir taip daugiau darbo, nei įprastais mėnesiais.

"Dabar yra pats darbymetis, nes Kalėdos, todėl vertinti dar per anksti. Bet darbuotojai sako, kad "Akropolyje" srautai žymiai didesni, nei buvo Centriniame pašte. Todėl darau prielaidą, kad klientams yra kur kas patogiau. Ir dėl parkavimo, ir dėl to, kad be pašto paslaugų, susitvarkai ir kitus reikalus. Taigi, dabar pašto paslaugos yra žymiai šiuolaikiškesnės ir arčiau žmonių", – teigė Lietuvos pašto atstovė.

Daugeliui žmonių uždarius Centrinį paštą, pasidarė beveik neįmanoma pasiimti pensijos. Tai kaip mums gyventi?

Pensijos į namus

Jei senjorams yra sudėtinga pensijas atsiimti pašto skyriuose, jie gali bandyti kreiptis į "Sodrą" ir paprašyti, kad pinigai jiems būtų atnešami į namus.

"Lietuvos paštas yra tik pensijų nešiotojas. Tam, kad žmogus pensiją gautų į namus, turi kreiptis į "Sodrą". Jeigu jis atitinka visus reikalavimus gauti pensiją į namus, "Sodra" suteikia tokią galimybę, o paštininkai tada atneša. Apie tai su "Sodra" reikėtų pasikalbėti patiems senjorams", – sakė V.Budrienė.

"Kauno diena" primena, kad Kauno centrinis paštas uždarytas prieš mėnesį. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad Lietuvos paštui išlaikyti paveldo pastatą tapo per brangu. Iškėlus paštą į kitą vietą ketinta pastatą parduoti, tačiau dabar laikinai aukcionas pristabdytas. Jei savivaldybė ar Vyriausybė neperims pastato, jis vėl atsidurs ant prekystalio ir bus siekiama jį privatizuoti.

Tokijo policija informavo praėjusią savaitę sulaikiusi 71-erių metų Akitoshi Okamoto (Akitošį Okamotą), kuris per aštuonias dienas šimtus kartų paskambino nemokama linija į telekomunikacijų bendrovės KDDI klientų aptarnavimo skyrių.

Tačiau tai gali būti tik ledkalnio viršūnė: žiniasklaida skelbia, kad šis pensininkas dar tūkstančius kartų skambino į KDDI klientų aptarnavimo skyrių iš taksofonų. Per pokalbius jis reiškė nepasitenkinimą įmone ir įžeidinėjo klientų konsultantus.

„Jis reikalavo, kad KDDI darbuotojai ateitų pas jį atsiprašyti už tai, kad buvo nesilaikoma su juos pasirašytos sutarties. Be to, daug kartų, vos prisiskambinęs, jis nutraukdavo pokalbį“, – sakė vienas policijos atstovas.

Jis pridūrė, kad senjoras buvo areštuotas dėl įtariamo „tyčinio trukdymo įmonės veiklai“.

Japonijoje dėl sparčiai senstančios visuomenės daugėja socialinių problemų. Garbaus amžiaus vairuotojai dažnai sukelia mirtinus eismo įvykius, o geležinkelio operatoriai skundžiasi, kad padaugėjo atvejų, kai prieš jų darbuotojus smurto griebiasi senyvo amžiaus keleiviai.

Keturiolika metų po Seimą klaidžiojusi Konstitucijos pataisa dėl individualus konstitucinio skundo pagaliau priimta ir nuo šio rugsėjo įsigaliojo. Kokie pirmieji gauti skundai, kodėl kai kurių jų KT nenagrinės, ar pailgės eilės laukti verdiktų, dienraštis aiškinosi su KT pirmininku prof. Dainiumi Žalimu.

24 skundai

– Ar pačią pirmą dieną, kai buvo galima pateikti individualų konstitucinį skundą, jų jau laukė šūsnis?

– Pirmą dieną gavome šešis, iki šiandien iš viso 24. Beje, individualų konstitucinį skundą gali pateikti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių piliečiai, ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys – savivaldybės ar valstybės įstaigos, viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos – visi, kurie mano, kad Konstitucijai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, taip pat Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

– Su kuriomis sritimis dažniausiai susiję gauti skundai?

– Pirma, su socialiniais klausimais, pavyzdžiui, pensijų dydžio nustatymu, antra – nuteistieji iš įkalinimo vietų skundžiasi esantys nubausti taikant ne tą įstatymą, trečia, su darbo ginčais – atleidimu iš darbo, profsąjungų teisėmis. Yra skundų dėl Vyriausybės sprendimo pašalinti asmenis iš viešųjų pirkimų procedūrų, dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir kitų.

– Kiek skundų atsisakyta nagrinėti? Dėl kokių priežasčių?

– Kol kas septyni, dažniausiai – dėl dviejų problemų. Į KT galima kreiptis, jei nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo priėmimo to asmens byloje praėjo ne daugiau kaip keturi mėnesiai. Bet buvo skundų, kai galutiniai teismo sprendimai priimti seniau, vienas – net 2012 metais.

Antra klaida – skundžiami patys teismų sprendimai, o ne įstatymai, kuriais remdamiesi teismai juos priėmė. KT nėra ketvirtoji teismų instancija, jis neperžiūri teismų sprendimų, jų nepanaikina. Todėl į KT galima kreiptis ne dėl paties sprendimo, bet dėl galbūt Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo ar Vyriausybės nutarimo, kurio pagrindu priimtas tas sprendimas.

KT taip pat nenagrinės kreipimosi, jei pareiškėjui atrodo, kad įstatymas neteisingas, tačiau tai niekaip nesusiję su besikreipiančiojo teisėmis. Galima skųstis tik dėl savo paties teisių pažeidimo. Tarp pirmųjų skundų buvo atvejis, kai asmuo prašė apginti brolio teises.

Į KT galima kreiptis tik išnaudojus kitas teisinės gynybos priemones: priklausomai nuo bylos pobūdžio, turi būti galutinis ir neskundžiamas Vyriausiojo administracinio teismo arba Aukščiausiojo Teismo sprendimas ar atsisakymas nagrinėti asmens kasacinį skundą.

KT interneto svetainėje yra pavyzdinė kreipimosi forma. Ją pildant jau matyti, ar skundas atitiks kreipimosi į KT reikalavimus.

Į KT galima kreiptis, jei nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo priėmimo to asmens byloje praėjo ne daugiau kaip keturi mėnesiai.

Teismų sprendimų neatšaukia

– Piliečiai, taip ilgai laukę individualaus skundo galimybės, turbūt tikėjosi, kad KT bus kaip ketvirtoji teisminė instancija, kuri galės keisti teismų sprendimus.

– Lietuvoje įteisintas riboto individualaus konstitucinio skundo modelis – optimalus, jis ir labiausiai paplitęs pasaulyje. KT neturėtų būti ketvirtąja teismų instancija, jo funkcija specifinė – jis turi garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje, kad įstatymai ir kiti teisės aktai atitiktų Konstituciją. Individualus konstitucinis skundas – dar viena papildoma priemonė, kuria KT gali užtikrinti Konstitucijos viršenybę teisinėje sistemoje. O individualus teisingumas individualaus asmens bylose turi būti užtikrinamas institucijose, kuriose jis priimtas, tai jau kitų teismų kompetencija. KT pripažinus, kad įstatymas ar Vyriausybės nutarimas prieštarauja Konstitucijai, ne KT, o teismai, kurie jais remdamiesi priėmė sprendimus, turėtų juos peržiūrėti.

Riboto skundo modelis padeda išlaikyti ir paties KT veiksmingumą. Pavyzdžiui, kolegos iš Slovėnijos, kur veikia visas skundo modelis, pasakoja, kad jie fiziškai nepajėgūs aprėpti šio proceso, nes per metus gauna 2–3 tūkst. skundų. Tad atsisakomų nagrinėti skundų pareiškėjams dėl laiko stygiaus net nenurodomi motyvai, kodėl taip nuspręsta. Kaimyninėse Latvijoje, Lenkijoje, kur veikia ribotas skundo modelis, per metus gaunama 300–500 skundų. Prognozuojami panašūs skaičiai ir Lietuvoje.

– Bet kol KT išnagrinės skundą, kol teismas peržiūrės savo sprendimą, žmogus jau gali būti ir atlikęs bausmę. Kokios numatytos išimtys, kai KT turi galimybę stabdyti teismo sprendimo vykdymą?

– Kreipimasis į KT nestabdo teismo sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, jei asmeniui būtų padaryta neatitaisoma žala, arba jei to reikalautų viešasis interesas. Pavyzdžiui, asmuo turėtų būti deportuotas iš Lietuvos ar būtų nugriautas ginčijamo legalumo statinys. Bet akivaizdu, kad tokie atvejai būtų reti.

Nagrinėjimo trukmė nepailgės

– Nuo kreipimosi į KT iki jo verdikto, jei skundas nagrinėjamas eilės tvarka, paprastai vidutiniškai praeina apie metus. Kiek toji eilė pailgės ėmus nagrinėti ir individualius prašymus? Ar jiems bus atskira eilė? Ar nepailgės ne vienam, o daugeliui asmenų svarbių KT nutarimų laukimas?

– Įvertinus kaimyninių šalių tendencijas, tikėtina, ir Lietuvoje priimtinais sprendimais bus pripažįstama maždaug dešimtadalis asmenų prašymų, vadinasi, KT krūvis padidės ne tiek ir žymiai – apie dešimčia bylų pirmaisiais metais, gal keliasdešimčia ateityje. Individualūs skundai numeruojami atskirai, bet bylos bus nagrinėjamos eilės tvarka. Bylų nagrinėjimo trukmė neturėtų ilgėti, nes KT puikiai pasirengęs nagrinėti individualius kreipimusis, pavyzdžiui, jiems skiriama viena posėdžių diena per savaitę.

O KT nutarimas dėl individualaus konstitucinio skundo lygiai tokios pat galios ir svarbos kaip ir tais atvejais, kai į KT kreipiasi Seimo nariai, Prezidentas, Vyriausybė ar teismai, kitaip tariant, vieno asmens skundas gali daryti tokią pat įtaką visai teisinei sistemai.

– Kada galima tikėtis pirmo KT nutarimo byloje pagal individualų konstitucinį skundą?

– Tikėtina, kitų metų pradžioje.

– Ar atsiradusi individualaus konstitucinio skundo galimybė neapribojo teisės tiesiogiai skųstis Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT)?

– Kreipimosi į šį teismą sąlyga – būti išnaudojus visas vidaus teisinės gynybos priemones. Jei skundas bus susijęs su sistemine įstatymų problema, EŽTT gali reikalauti, kad toks asmuo būtų kreipęsis į savo šalies KT. Bet jei tai ne įstatymų, o grynai individualaus asmens teisių pažeidimo atvejis, pavyzdžiui, policijos pareigūno nederamas elgesys su piliečiu, kai ir taip įstatymai tokio elgesio neleidžia, ir toliau bus galima kreiptis į EŽTT be skundo KT.

Kodėl strigo pataisos

– Lietuva kartu su Bulgarija, Italija ir Moldova buvo likusi tarp Europos šalių, kurios turi KT, bet jis nepriima individualių kreipimųsi. Konstitucijos pataisos strigo, nes vieni gąsdino, kad bus daugiau chaoso nei tvarkos ar kad per didelės bus KT galios, kiti – kad bus pervertintos gėjų teisės.

– KT galios nepasikeičia, nes, kaip ir iki šiol, KT pats bylų neinicijuoja. O kaimyninių šalių pavyzdys ir beveik dviejų mėnesių praktika nesuteikia pagrindo sakyti, kad gali kilti chaosas. Priešingai, piliečiai labiau įtraukiami į valstybės valdymą, kiekvienas jų savo skundu gali padaryti įtaką visai teisės sistemai, o vienas iš kertinių demokratijos elementų – kiekvieno piliečio teisė ginti savo pažeistas teises.

Dėl seksualinių mažumų KT jau išsakė savo poziciją. Konstitucija gina kiekvieną individą nuo daugumos diktato, o KT remiasi Konstitucija, ir jokie daugumos stereotipai negali diktuoti KT nutarimų turinio.

Beje, prieštaraujant individualaus konstitucinio skundo įvedimui, pasigirsdavo ir antidemokratinių kai kurių Seimo narių pasakymų, kad kas čia bus, jei kiekvienas galės ginčyti įstatymus.

Šis svarbus demokratijai pokytis daug metų atidėliotas ir motyvuojant tuo, kad tam biudžete nėra lėšų. Pavyzdžiui, 2000 m. KT tuo tikslu bandė prašyti papildomų daugiau kaip 2 mln. eurų asignavimų naujam priestatui statyti, bet prasidėjo ekonomikos krizė.

Beje, dabar įteisinant individualų kreipimąsi KT tam net neprašė jokių papildomų lėšų, nes to ir neprireikė – viskas išspręsta geru administravimu.

Nepriskirčiau sau nuopelnų, bet tikrai buvau individualaus konstitucinio skundo rėmėjas, tad džiaugiuosi, kad jis pagaliau įteisintas.

– Ar, jūsų nuomone, pribrendo dar kokių Konstitucijos pataisų?

– KT praėjusią savaitę pradėjo nagrinėti bylą dėl teisės aktų, susijusių su tiesioginiais merų rinkimais. Priklausomai nuo jos baigties, bus aišku, ar reikės taisyti Konstituciją.

Ligšiolinės jos pataisos dažniausiai buvo būtinais atvejais – dėl stojimo į ES, NATO, savivaldybių tarybų kadencijos, nes ji buvo tik dveji metai, ir kitais. Galima ginčytis, koks geresnis prokuratūros modelis – iki ar po pataisų. Vis dėlto džiugu, kad Lietuvoje nevyko jokių radikalių konstitucinių reformų.

– Kitąmet kovą baigiasi jūsų kadencija. Ar jaučiatės realizavęs išsikeltus tikslus, kai 2014 m. buvote paskirtas KT pirmininku?

– Visi ambicingiausi projektai realizuoti. Žinoma, buvo ir klaidų, nesėkmių, bet jos menko pobūdžio. Nepriskirčiau sau nuopelnų, bet tikrai buvau individualaus konstitucinio skundo rėmėjas, tad džiaugiuosi, kad jis pagaliau įteisintas. Antra, išsaugotas KT jurisprudencijos tęstinumas, bendrieji valstybės ir visuomenės interesai daug geriau ginami ir, drįsčiau sakyti, kad mūsų KT doktrina yra viena pažangiausių pasaulyje Konstitucijos ir teisės viršenybės užtikrinimo prasme. Tarptautinio bendradarbiavimo srityje pasiekta, ko nepavyko nė vienai kitai Europos šaliai, – Lietuvoje vienintelėje vyko pasaulinis konstitucinių teismų kongresas. Beje, joje vyko ir kiti didžiausi šių teismų tarptautiniai renginiai.

Man atėjus į KT jo veikla kartais priminė sustabarėjusią senų laikų instituciją. Dabar ji – skaidri, vieša, sutvarkyta pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, moderni. Neliko nepagrįstų ir neteisėtų privilegijų, neskaidrių viešųjų pirkimų procedūrų ir panašių dalykų. Viešieji ryšiai buvo viena labiausiai apleistų sričių – bendravimo su visuomene, galima sakyti, visai nebuvo arba buvo bendraujama formaliai, nesuprantama kalba aiškinant KT sprendimus, nebuvo nei normaliai funkcionuojančios interneto svetainės, nebuvo KT ir socialiniuose tinkluose. Per kadenciją pavyko priartinti KT prie visuomenės ir parodyti, kad jis yra ne virš visuomenės, o jos dalis.

– Kokie jūsų tolesnės karjeros planai?

– Teko girdėti įvairių gandų apie postus, kuriuos aš neva užimsiu, bet man pačiam kol kas tai nežinoma. Kuo tikrai esu ir, matyt, būsiu, tai universiteto profesoriumi.

Kaltės nepripažino

Lietuvos apeliaciniame teisme R.Zaborės skundas nagrinėjamas nuo šių metų kovo 1 d.

Pernai spalio pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, aktyvią visuomenininkę pripažino suklastojus dokumentus, kuriuos panaudojusi pasisavino didelės vertės turtą, priklausiusį bendrovei "Ramesa".

Moteris dirbo šios įmonės direktore ir vienintelė turėjo įgaliojimus tvarkyti kasoje esančius pinigus.

Nors R.Zaborė neprisipažino padariusi visus jai inkriminuojamus nusikaltimus, teismas ją pripažino kalta pagal 4 Baudžiamojo kodekso straipsnius ir skyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams.

Be to, teismas nusprendė bankrutuojančios bendrovės "Ramesa" naudai iš R.Zaborės priteisti milžinišką sumą – 253,7 tūkst. eurų žalos atlyginimo, o pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį iš jos valstybės naudai priteisė dar 49,9 tūkst. eurų nuslėptų PVM ir pelno mokesčių.

Taip pat buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės moteriai priklausančiam turtui – žemės sklypui ir namui, esantiems ne Ketvergiuose, o kitoje seniūnijoje.

Taip pat buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės moteriai priklausančiam turtui – žemės sklypui ir namui, esantiems ne Ketvergiuose, o kitoje seniūnijoje.

Rinkėjai nepaglostė

Tai nesustabdė kovotojos su nemaloniais kvapais dalyvauti šių metų savivaldos rinkimuose.

Dienraštis "Klaipėda" šių metų vasario 9-ąją straipsnyje "Po teismo – į rinkimus" rašė, kad teismo nutartį ji apskundė, ir ši rinkiminiu laikotarpiu nebuvo įsiteisėjusi.

Su visuomeniniu rinkimų komitetu "Klaipėdos rajono žemaičiai" į rajono tarybos nario mandatą pretendavusi R.Zaborė teisiškai neturėjo pareigos pranešti rinkėjams apie teistumą.

Apie bendražygei nepalankią teismo nutartį nieko nežinojo ir visuomeninio rinkimų komiteto "Klaipėdos rajono žemaičiai" lyderis, Klaipėdos rajono tarybos narys Raimondas Simonavičius.

Šį reputacijos "kabliuką" moteris nutylėjo ir bendraudama su Seimo nariais klaipėdiečiais Nagliu Puteikiu, Dainiumi Kepeniu ir Simonu Gentvilu, kurie palaikė visuomenininkų akcijas prieš nosį riečiančius kvapus, ypač pietinėje uostamiesčio dalyje.

Tiesa, kelių į politiką Klaipėdos rajono rinkėjai R.Zaborei neprakirto, veikiau atvirkščiai – visuomeninio rinkimų komiteto sąraše ji buvo įrašyta 31 numeriu, o porinkiminiame nukrito į 41 vietą, gavusi vos 50 pirmumo balsų. Komitetas Klaipėdos rajono taryboje laimėjo du mandatus.

Iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) svetainėje R.Zaborės pateiktos anketos akivaizdu, kad jos turimo turto vertė ir piniginės lėšos kelis kartus mažesnės, nei reikalaujama atlyginti žalos suma. Be to, moteris dar yra ir pasiskolinusi per 40 tūkst. eurų.

Būta ir "vokelių"

Savo apeliaciniame skunde R.Zaborė prašo panaikinti jai nepalankią Klaipėdos apygardos teismo nutartį, o bylą grąžinti prokurorui, kad ištaisytų ikiteisminio tyrimo trūkumus ir jį papildytų.

Apeliantės ir jos advokato teigimu, nebuvo ištirtos svarbios faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, ar bendrovės "Ramesa" kasoje apskritai galėjo būti šimtatūkstantinės lėšos, kurias esą galėjo pasisavinti jos vadovė, nes nebuvo atlikta kasos inventorizacija.

Taip pat esą neištirtos aplinkybės, kas iš tiesų klastojo bendrovės "Ramesa" sutartis su bendrove "Mūralis" (taip pat bankrutavusi įmonė). Mat pastaroji identiškas sutartis buvo sudariusi ir su dar keletu įmonių, o jos buvęs vadovas Vaidas Kazlauskas dirbo darbų vadovu ir bendrovėje "Ramesa".

Tačiau V.Kazlauskas viską prisipažino, atskleidė "juodų" pinigų judėjimą, o atsiliepime į R.Zaborės apeliacinį skundą sutiko su Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.

Pirmadienį Lietuvos apeliacinio teismo kolegija išklausė proceso dalyvių baigiamąsias kalbas.

R.Zaborė, apeliuodama į tai, kad šiuo metu nėra viešas asmuo, turi mažametį vaiką, dalyvauja visuomeninėje veikloje, susijusioje su Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos reguliavimo sritimi ir dėl to jaučia "spaudimą per informacijos priemones", mėgino pasiekti, kad žiniasklaidos atstovai būtų išprašyti iš posėdžių salės.

Moteris tikino teismą daugiau nei ketvirčio milijono eurų nepasisavinusi, nes tokių pinigų įmonės kasoje niekada nebuvę.

Tačiau teisėjų kolegijos pirmininkas Algimantas Valantinas pareiškė, kad iki tol visi posėdžiai buvo vieši, tad nėra jokio pagrindo paskutinį daryti uždarą.

Moteris tikino teismą daugiau nei ketvirčio milijono eurų nepasisavinusi, nes tokių pinigų įmonės kasoje niekada nebuvę. Ji pripažino, kad dalį lėšų išėmė iš kasos pagal fiktyvią sutartį dėl patalpų nuomos, nes pinigai buvo reikalingi "vokeliams" – darbuotojams mokėti dalį algos, išvengiant mokesčių. Bet ikiteisminio tyrimo duomenys atskleidė, kad tik 2 bendrovės "Ramesa" darbuotojai per apklausas prisipažino gavę dalį algos "juodais" pinigais, o 16 tvirtino, kad jokių "vokelių" nebuvo.

Kaip Lietuvos apeliacinis teismas įvertino skundo argumentus ir faktinių aplinkybių įrodymus, paaiškės šių metų lapkričio 6 d., kai bus paskelbtas procesinis sprendimas.