„Debunk.org“ kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto tyrėjais nustatė galimus dirbtinio turinio matomumo didinimo atvejus socialiniame tinkle „Facebook“, dėl kurių buvo imituojamos kandidato į Vilniaus miesto merus Petro Gražulio įrašų socialinės interakcijos, taip sukuriant tikrovės neatitinkantį politiko palaikymo ir populiarumo įspūdį.

Interakcijų socialiniuose tinkluose autentiškumas vertinimas konversijos piltuvėlio principu. Nuo viso peržiūrų kiekio, maždaug 2–7 proc. vartotojų komentuoja, dalijasi, ir/arba spaudžia „patinka“. Todėl atvejis, kai peržiūrų skaičius yra mažesnis už interakcijų, nėra logiškai įmanomas, nebent naudojamos manipuliavimo platformomis technikos.

P. Gražulio atveju, rinkimų agitacijos laikotarpiu į asmeninę kandidato „Facebook“ paskyrą įkelti 56 vaizdo įrašai. 49 atvejais soc. interakcijų skaičius yra didesnis nei peržiūrų, kas nebūtų įmanoma be manipuliacinių priemonių. Minimi 49 vaizdo įrašai iš viso surinko 26141 soc. interakcijų ir tik 2823 peržiūrų. Tai panašu į nesėkmingą bandymą didinti matomą, tačiau pats potencialaus manipuliavimo atvejo faktas kelia didelį susirūpinimą.

Pavyzdžiui, P. Gražulio „Facebook“ paskyroje 2023 m. sausio 19 d. paskelbtas įrašas „Atsižvelgiau į žmonių siūlymus, papildžiau skydelį dar vienu lipduku, už Lietuvą BE konservų“ turi vos 93 peržiūras, tačiau yra surinkęs net 425 „patinka“ paspaudimus ir 56 komentarus. Pažymėtina, kad socialinio tinklo „Facebook“ peržiūros skaičiuojamos praėjus 3 sekundėms nuo vaizdo įrašo peržiūros pradžios, todėl gerokai didesnis interakcijų skaičius, lyginant su peržiūrų skaičiumi, rodo neautentišką veiką socialiniame tinkle. Tai gali būti bandymas manipuliuoti platformos algoritmu, siekiant, kad turinį pamatytų kuo daugiau žmonių. Panašūs atvejai nustatyti ir kituose kandidato į Vilniaus miesto mero postą įrašuose:

2023 01 19 Vaizdo įrašas P.Gražulio Facebook paskyroje: 425 reakcijos, 56 komentarai, ir tik 93 peržiūros.

2023 01 14 Vaizdo įrašas P.Gražulio Facebook paskyroje, 1,3 tūkst. interakcijų, 221 komentarų ir tik 466 peržiūros.

2023 01 23 Vaizdo įrašas P.Gražulio Facebook paskyroje, 423 reakcijos, 40 komentarų ir tik 234 peržiūrų.

„Manipuliacijos socialiniais tinklais naudojimas rinkiminių kampanijų metu yra pavojingas, nes jų pagalba sukuriama iliuzija, kad konkretūs politikai ar partijos sulaukia didelio palaikymo. Tokiu būdu paveikiama viešoji nuomonė, daroma įtaka žmonių apsisprendimams ir tai turi tiesioginį poveikį rinkimų rezultatams“, – sakė „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.

Nagrinėjamu atveju, nustačius galimą botų panaudojimą siekiant daryti įtaką socialiniame tinkle „Facebook“ skleidžiamų įrašų populiarumui ir sklaidai, pažeidžiami pamatiniai, įstatymais reglamentuojami rinkimų principai: skaidrumas, teisingumas, sąžiningumas ir sąžininga konkurencija.

„Rinkėjai turi žinoti, kad kandidatai, siekdami išpopuliarinti savo įrašus, gali panaudoti neteisėtas soc. medijų platformų manipuliavimo priemones. Be to, kandidato skleidžiama politinė agitacija turi atitikti tikrovę, kadangi tai gali turėti įtakos rinkėjų pasirinkimui. Šiuo atveju, iškreipiant socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtų įrašų rodiklius, sukuriamas didesnio palaikymo įspūdis, kuris gali suklaidinti neapsisprendusius piliečius“, – sakė V. Daukšas.

„Baltosios pirštinės kiekvienuose rinkimuose fiksuoja vis daugiau politinės agitacijos pažeidimų internetinėje erdvėje. Nors apskritai identifikuoti agitacijos pažeidimus ir taikyti už juos teisinę atsakomybę įmanoma, galimybės operatyviai nustatyti ir įrodyti būtent tokius atvejus, kai dirbtinai padidinamas įrašų matomumas socialiniuose tinkluose, ribotos. Tokių technologijų naudojimas rinkimų agitacijoje fiksuojamas pirmą kartą, tikėtina, kad panašių atvejų, gal net didesniais mastais, gali pasitaikyti ir ateityje. Tai kelia didžiulę grėsmę rinkimų skaidrumui ir sąžiningai kandidatų konkurencijai. Dabartiniame teisiniame reguliavime nėra instrumentų, kurių pagrindu būtų galima idetinfikuoti tokius pažeidimus bei taikyti atsakomybę už tai atsakingiems asmenims.“ – teigė organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovas Laimonas Petreikis.

Nors šiuo metu socialinių tinklų botų naudojimas rinkiminei agitacijai socialiniuose tinkluose nėra atskirai reglamentuotas, manipuliavimo interneto platforma sąvoką, tokios veiklos draudimą ir už tai taikomas sankcijas planuojama įtraukti į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą, taip suteikiant minėtoms veikoms didesnę reikšmę. Tai taip pat taptų svarbiais žingsniais artėjant 2024 m. prezidento, Europos parlamento ir Seimo rinkimams.

Teikdamos skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai, „Baltosios pirštinės“ ir „Debunk.org“ siekia paraginti institucijas imtis visų prieinamų teisinių priemonių, o jų nesant – užtikrinti jų atsiradimą inicijuojant teisės aktų pakeitimus, kad ateityje manipuliavimas interneto platforma dirbtinai didinant turinio matomumą būtų užkardytas, o atsakingi subjektai – patraukti atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka.

Vaizdo įrašas:

Dar kelias dešimtis skundų yra gavę ir kiti Lietuvos teismai, į kuriuos kreipėsi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teisėjai.

„Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo mėnesį gavo 65 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų, 26 Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjų ir aštuonių Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų skundus atsakovei Lietuvos Respublikai dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neveikimo“, – BNS penktadienį informavo teismo atstovas Audris Kutrevičius.

Teisėjai prašo priteisti nuo 8 iki 122 tūkst. eurų žalai atlyginti, priklausomai nuo teisėjo darbo stažo.

Posėdžiai byloje nebuvo organizuoti, kadangi ieškinys dar nepriimtas.

Pareiškėjai skunduose nurodo, kad neteisėtas įstatymų leidėjo neveikimas, kai nuo 2013 metų teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami, nors valstybėje nebuvo ekonominės krizės ir jokios sunkios padėties, o minimali mėnesio alga buvo sparčiai keliama ir sparčiai didėjo vidutinis šalies mėnesinis darbo užmokestis, prilygsta teisėjų atlyginimo mažinimui ir kartu yra jų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, nuosavybės teisės pažeidimas.

Pareiškėjai taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui – Konstitucijai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra priėmęs Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus regiono apylinkės teismų teisėjų skundus.

Atsakovės – Teisingumo ir Finansų ministerijos – įpareigotos pateikti atsiliepimus į skundus.

Pasak A. Kutrevičiaus, dėl Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų skundo nuspręsta kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl teismingumo klausimo: ar šią bylą turi nagrinėti administracinis, ar bendrosios kompetencijos teismas.

Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama dėl ginčų, susijusių su teisėjų atlyginimais, yra nurodžiusi, kad bendrosios kompetencijos teismų teisėjų atlyginimo priteisimo klausimus sprendžia administraciniai teismai, o administracinių teismų teisėjų atlyginimo klausimus sprendžia bendrosios kompetencijos teismai.

Regionų apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje kitoje byloje dėl padarytos žalos teisėjams priteisimo Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti prašymą dėl įstatymų, reglamentuojančių teisėjų darbo užmokestį, atitikties Konstitucijai.

Ieškinius gavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas

Tuo metu 22 Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui – jie prašo priteisti žalos atlyginimą už laikotarpį iki ieškinio padavimo ir pagal ieškinyje pateiktą formulę skaičiuojamą žalos atlyginimą, iki bus padidinti atlyginimai iki prašomo dydžio.

„Posėdžiai byloje nebuvo organizuoti, kadangi ieškinys dar nepriimtas. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai, kuriems buvo paskirta byla, nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, kadangi bylą inicijavę asmenys yra Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai, didžioji jų dalis skirtingais laikotarpiais yra dirbę Vilniaus miesto apylinkės teisme“, – BNS sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis.

Pasak jo, kad bylos šalims nekiltų jokių abejonių teisėjų, gavusių bylą, nešališkumu, teisėjai nusišalina nuo bylos nagrinėjimo.

„Be to, bylą gavusių teisėjų (kartu su kitais ieškovais – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais) pasirašytas ieškinys dėl žalos atlyginimo yra paskirtas nagrinėti ir priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Henriko Sadausko, kuris yra vienas iš ieškovų pagal šioje byloje pareikštą ieškinį“, – teigė G. Janonis.

Kaip skelbta, vieni pirmųjų bylas dėl teisėjų algų inicijavo 25 Kauno apygardos teismo teisėjai.

Pasak šių teisėjų, pasibaigus ekonominei krizei, nuo 2013 metų spalio atlyginimo koeficientas apygardų teisėjams atkurtas į pradinį dydį, tačiau bazinis dydis iki šiol nėra tokio lygio, kuris buvo prieš krizę.

Pastaraisiais metais ne vienas teisėjas viešai įvardijo, kad traukiasi iš pareigų dėl  mažų algų, didelio darbo krūvio, padėjėjų trūkumo.

Tuo metu šalyje veikiantys teismai susiduria su dideliu įvairių grandžių darbuotojų trūkumu, teismai nuolat įsiskolina komunalinių paslaugų tiekėjams ir paštui.

Lesina lyg paukštyne

Šilutės pl. 34–36 namų gyventojai jau ne kartą pastebėjo, kad iš trečio arba ketvirto aukšto skraido batono gabalai ir kitos maisto atliekos, kuriuos gaudo aplink skraidžiojantys kirai, varnos.

„Jau ne kartą teko kalbėtis su senole, kuri maitina paukščius, bet ji nesupranta, kad lesinti paukščius – draudžiama. Kirai, kurie pagal savo dydį jau primena vištas, ne tik teršia balkonų langus, bet ir skleidžia erzinantį triukšmą. Be to, baisu balkoną palikti pravirą, nes gali įskristi ir pagriebti kokį daiktą“, – skundėsi vienas Šilutės pl. 36 gyventojas.

Sprendimas: prie daugiabučių vis atskrendančių kirų maitinimas patinka toli gražu ne visiems. Su realia gamtosauga toks veiksmas tikrai niekaip nėra susijęs. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Ką blogo darau?“

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai priminė, jog gyventojai, matydami, kad kirai yra lesinami daugiabučių namų kiemuose, gali apie tai pranešti šiam skyriui elektroniniu paštu.

Tačiau ne visi gyventojai nori skųsti savus kaimynus, ypač garbaus amžiaus moterį, kuri įsitikinusi, kad elgiasi nepiktybiškai ir paukščiams nori tik gero.

„Jos argumentai visada vienodi: „Ką tokio blogo aš darau?“ Tad ar yra vilčių, kad toks žmogus susiprotės?“ – klausė klaipėdietis.

Paukščiai turi susirasti maisto savo aplinkoje.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas įspėjo, kad batono gabalai ir panašios maisto atliekos tikrai nėra natūralus maistas paukščiams.

„Paukščiai turi susirasti maisto savo aplinkoje. Jeigu konteineriai bus uždaryti, jeigu nebus atliekų, kuriomis galėtų misti, tada išsispręs triukšmo ir teršimo po balkonais klausimas. Čia, sakyčiau, elementaru. Paukščių pritraukimas prie nenatūralaus maisto sudaro nepatogumų, nėra gerai tiek gyventojams, tiek paukščiams“, – pažymėjo V. Marozas.

Pasak jo, jei moteriškė ir toliau maitins paukščius, jų populiacija didės, nes paukščiams nebeliks paskatų kur nors toliau skristi.

Vitalis Marozas. Vytauto Petriko nuotr.

Mėtyti maistą draudžiama

Ką daryti gyventojams, kurie suvokia, kad paukščiai daugiabutyje arba šalia jo gali pradėti sukti lizdus?

Pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, draudžiama tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius.

Gyvūnų laikymo Klaipėdos savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašas numato, kad draudžiama šerti bepriežiūrius, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose, tuo tikslu mėtyti maistą, jo likučius iš balkonų, pro langus ar panašiai.

„Vandens paukščius galima lesinti vandens telkinių pakraščiuose, šiems pasidengus ledu. Kitus laukinius paukščius, išskyrus balandžius, galima lesinti tik žiemą tinkamu lesalu, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės bei nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai“, – teigė minėto skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Nustačius pažeidimą taikomos Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. numatytos sankcijos – bauda nuo 30 iki 120 eurų.

Jeigu žmogus nori rūpintis, būti reikšmingas, gal jis norėtų savanoriauti gyvūnų globos organizacijoje?

Nori jaustis reikšmingi

Psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis teigė, kad paukščius nuolat maitinantys asmenys dažniausiai yra vienišiai, kuriems ši veikla – būdas pasijusti geru, reikšmingu.

„Žmogaus elgesys nepriklauso nuo vieno motyvo. Manyčiau, kad čia yra svarbus pagrindinis motyvas – pasijusti geru ir svarbiu, kad galiu kažkuo pasirūpinti, pamaitindamas paukščius. Dalis nuolatos juos maitinančiųjų yra vieniši, dažnai vyresnio amžiaus žmonės“, – pastebėjo psichologas.

Anot jo, užuot konfliktavus su kaimynu, reikėtų pasiūlyti kokią nors veiklą, susijusią su gyvūnų globa.

„Nereikia ko nors minėti, reikia kažką pasiūlyti. Jeigu žmogus nori rūpintis, būti reikšmingas, gal jis norėtų savanoriauti gyvūnų globos organizacijoje? Galbūt galima būtų maistą surinkti, kad taip galėtų prisidėti prie rūpinimosi gyvūnais. Tokiu būdu, užuot darę kažką ne visai priimtino, darytų tai, kas priimtina ir gal net svarbu. Tokiu atveju, manyčiau, tokiam žmogui būtų gerai duoti kokį nors ženklelį, kad jis yra gyvūnų globėjas, ir įtraukti jį į tą veiklą. Veiklą galima įvairiai organizuoti. Nepamirškime, kad kalbame apie tuos, kurie tai daro ne atsitiktinai, o nuolatos, sistemingai. Vadinasi, jie nori veiklos. Tai kodėl jiems jos nepasiūlius?“ – svarstė G. Navaitis.

Dėl šiukšlių skundų sulaukiama labai dažnai.

Šiukšlinama ne tik daugiabučių namų kiemuose, po balkonais, šalia parduotuvių, bet ir miškingose teritorijose, paplūdimiuose, kitose miesto vietose.

Pasak savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Lino Lapinsko, itin daug skundų sulaukiama dėl netvarkos prie atliekų konteinerių.

„Žmonės informuoja apie paliktas didžiąsias, statybines atliekas ir pan. Taip pat gauname pranešimų iš atliekų vežėjų apie prie atliekų konteinerių pastatytus automobilius, dėl kurių vežėjai negali išgabenti atliekų“, – sakė L. Lapinskas.

Jo teigimu, gaunami skundai ir dėl Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų: dėl netinkamai tvarkomų teritorijų – šiukšlių, nesugrėbtų lapų ir dėl statytojų teršiamų gatvių.

„Pranešimų apie neeksploatuojamas transporto priemones bendrojo naudojimo vietose šiais metais jau gauta apie 60. Būna skundų ir dėl transporto priemonių, pastatytų ir paliktų pažeidžiant Kelių eismo taisykles (ant šaligatvių, vejų, kelio ženklų, draudžiančių stovėti transporto priemonėms, galiojimo zonose)“, – pažymėjo pašnekovas.

Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai bauda gali pakilti nuo 140 iki 600 eurų.

„Policijos pagalba šių skundų tyrime nėra reikalinga, tokius skundus tiriame patys. Nustatę pažeidimus taikome Lietuvos administracinių nusižengimų kodekse numatytas sankcijas“, – sakė L. Lapinskas.

Vilijampolėje esančios buvusio Lietuvos prezidento vardu pavadinta A. Stulginskio gatvė ne vienus metus laukia remonto. Vietiniai gyventojai „Kauno dienai“ skundėsi, kad ne kartą kreipėsi į seniūniją, tačiau išgirsdavo tik pažadus.

„Įdomu, ar ne gėda prezidento vardu pavadinti tokios prastos būklės gatvę? Asfaltas kai kur seniai ištrupėjęs – vien duobės, nėra ir lietaus surinkimo tinklų, todėl nuolat telkšo balos.

Nežinia, kiek kartų jau seniūnijos prašiau gatvę remontuoti, bet pinigų niekaip nėra, nors ši gatvė tikrai prastos būklės. Dar prieš kokius penkerius metus buvau seniūnijoje, žadėjo, kad tvarkys, bet kelininkai čia taip niekaip ir neužsuka“, – dienraščiui skundėsi vietos gyventojas  Rimantas.

Įdomu, ar ne gėda prezidento vardu pavadinti tokios prastos būklės gatvę?

Vyras atkreipė dėmesį, kad šioje gatvėje nėra net šaligatvių, todėl pėstieji turi nuolat žvilgčioti per petį ir stebėti automobilių eismą. „Juk ir vaikai į mokyklas eina, bet jokio saugumo nėra. Čia vien duobės ir purvini kelkraščiai, kuriais klampoja žmonės“, – situaciją apibūdino kaunietis.

Vietos gyventojai tikino, kad duobės – viena problema, tačiau situaciją minėtoje Vilijampolės gatvėje sunkina ypač intensyvus automobilių eismas. Piko metu čia būna tarsi mažoji autostrada.

„A. Stulginskio gatve automobiliai važiuoja tarsi tranzitu. Vairuotojams patogu šia gatve važiuoti iš Varnių gatvės į Raudondvario plentą. Piko metu čia vyksta nenutrūkstamas eismas – tuomet pėstiesiems tampa dar pavojingiau. Be to, didelis transporto srautas dar didina duobes, bet gatvės vis tiek netvarko“, – kalbėjo Rimantas.

Vyras teigė, kad daugiausia automobilių A. Stulginskio gatve važiuoja piko metu. Ryte būna pirmoji piko banga, o apie 14 val., pasak vietinio gyventojo, prasideda antroji intensyvaus eismo banga.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Prioritetų sąrašas

Kauno miesto taryba yra patvirtinusi prioritetinių gatvių tvarkymo sąrašą, pagal kurį jos bus tvarkomos 2022–2025 m. Specialistai į šį sąrašą jau įtraukė ir A. Stulginskio gatvę, tačiau kada prasidės realūs darbai, dar neaišku. Greičiausiai dar bent metus gyventojams teks vargti dėl duobėtos gatvės.

„Visos miesto gatvės reitinguojamos, vadovaujantis vertinimo kriterijais, sudaromas remontuojamų gatvių sąrašas. A. Stulginskio gatvė, pagal patvirtintą remontuojamų gatvių sąrašą, yra 64 vietoje. Per metus  suremontuojama apie 30 gatvių iš šio sąrašo.

Tikimės, kad A. Stulginskio gatvės kapitalinis remontas ar rekonstrukcija vyks 2024–2025 m. Kol kas čia remontuojamos pavienės, avarinės duobės“, – dienraščiui komentavo Kauno savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Specialistas pridūrė, kad šioje gatvėje, prieš pradedant vykdyti kapitalinį remontą, būtina įrengti paviršinio vandens surinkimo tinklus, tačiau kol kas taip pat dar nėra tiksliai žinoma, kada bus atlikti šie darbai, todėl gyventojams kelininkų teks kurį laiką palaukti.

Nors daugelis lyg ir supranta, kad gyvenant bute tikėtis visiškos ramybės nereikėtų, dar atsiranda žmonių, kuriems bet koks triukšmas – didžiausias siaubas.

„Gyvenu trečiame aukšte, virš manęs jau kelerius metus gyvena jauna šeima. Pavargau nuo nuolatinio triukšmo. Vaikui leidžiama viskas, atrodo, kad nuolatos kažką mėto, bėgioja taip, kad mano miegamajame šviestuvas ima linguoti. Vakarais prasideda nenoras miegoti, verksmas. Esu senjorė, tad norėtųsi ramybės. Gal jaunoms šeimoms reikalinga pagalba, jei nesugeba susitvarkyti su savo vaikais?“ – svarstė klaipėdietė Kotryna.

Kai kurie vaikų keliamu triukšmu pasipiktinę uostamiesčio gyventojai jau kreipėsi į Klaipėdos valdininkus.

Skyriaus specialistai pabendravo su vaikų tėvais.

„Per praėjusius metus į Viešosios tvarkos skyrių kreipėsi keli asmenys dėl vaikų keliamo triukšmo butuose vakare. Skyriaus specialistai pabendravo su vaikų tėvais, priminė Administracinių nusižengimų kodekse numatytas sankcijas už triukšmą vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Dėl vaikų keliamo triukšmo lauke pastaruoju metu skundų negauta“, – sakė Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Pernai buvo gauti keli nusiskundimai dėl vaikų keliamo triukšmo lauke.

„Buvo skundžiamasi aikštelėje žaidžiančiais vaikais vakare, apie 19 val., arba žaidžiančiais aikštelėje, kuri yra ne šalia gyvenamųjų namų“, – pasakojo L. Lapinskas.

Triukšmo prevencijos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklės numato, kad sporto aikštelėse, aikštynuose bei žaliosiose vejose, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo gyvenamųjų bei visuomeninės paskirties poilsio pastatų, žaisti triukšmingus žaidimus (krepšinį, lauko tenisą, tinklinį, ledo rutulį ir kitus) leidžiama nuo 8 iki 22 val., išskyrus organizuojamas varžybas, čempionatus ar kitus renginius, kuriems išduotas savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens leidimas.

„Vadovaujantis šia taisyklių nuostata, nedraudžiama žaisti žaidimų aikštelėje, esančioje šalia gyvenamojo namo, iki 22 val., o aikštelėje, esančioje toliau nei 50 metrų nuo gyvenamojo namo, – ir vėlesniu laiku“, – priminė L. Lapinskas.

„Pastatas avarinės būklės, nuo fasado krinta tinkas, laiptai į pastatą griūva“, – tokiais įspūdžiais dalijosi klaipėdiečiai.

Savivaldybei gyventojai skundėsi, esą į šią įstaigą neįmanoma patekti neįgaliesiems.

„Neįgaliųjų pandusas neišvažiuojamas ir pavojingas, stringa ratai, turėklai pažeisti korozijos“, – rašoma skunde.

Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Saulius Dabravalskis patikino, kad šiuo metu pastate dar verda darbas.

„Ten ne tik veikia mūsų padalinys, bet ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. Šiame pastate teikiamos šeimos medicinos paslaugos, dirba šeimos gydytojos, slaugytojos, priimami pacientai. Taip pat veikia Odontologijos skyrius, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius. Ten dirba ir mūsų finansų skyrius – pastatas dar yra maksimaliai išnaudojamas. Juo naudosimės iki tol, kol nebus pastatyta Jūrininkų poliklinika“, – sakė S. Dabravalskis.

Nesutikčiau, kad pastatas yra avarinės būklės, ir tinkas tikrai nebyra.

Įstaigos vadovas aiškino, kad pastatas tikrai nėra avarinės būklės, gal tik jo nepuošia išorė.

„Nesutikčiau, kad pastatas yra avarinės būklės, ir tinkas tikrai nebyra. Siūlyčiau užeiti, per keletą metų mes kiek galėjome atnaujinome pastato vidų. Investavome nemenką pinigų sumą. Bet šiuo metu yra taip, kaip yra“, – kalbėjo S. Dabravalskis.

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis paaiškino, kad Jūrininkų sveikatos priežiūros centras ten veikia panaudos pagrindais.

„Pastato savininkas – valstybė, o valdytojas – Turto bankas. Savivaldybė yra paskelbusi konkursą naujos poliklinikos statybai. Ką darys valstybė su pastatu, kai visi išsikels, sunku pasakyti. Gal pardavinės“, – svarstė E. Simokaitis.

Gal vėl nutiks taip, kad miesto centre esantis statinys virs apleistomis griuvenomis, kai tik jame neliks gyvybės? E. Simokaitis tokių niūrių prognozių neturi.

„Manau, Turto bankas greitai parduos. Pastatas juk miesto centre. Turto bankas pastatą laiko faktiškai tik dėl mūsų, nes mes neturime kur savo įstaigos iškelti“, – sakė E. Simokaitis.

Klaipėdos savivaldybė jau yra sulaukusi rangovų siūlymų naujos poliklinikos statybai, tačiau konkursas dar nesibaigęs, siūlymai kol kas dar vertinami.

Įtarimai: tai – korupcija

„Savivaldybė padarė automobilių aikštelę ties Danės gatvės 9-uoju namu. Buvo panaikinta vaikams skirta smėlio dėžė, sumažinti „praėjimai“. Buvo aiškinama, kad visi gyventojai galės statyti mašinas, aš gyvenu 7 name. O dabar matome, kad įrengtas atitvaras, nes sklypas išnuomotas 9-ojo namo gyventojams. Konkreti korupcija. Mes galvojame, kad šiame name gyvena koks nors savivaldybės veikėjas“, – „Klaipėdai“ kaimynus skundė gretimo namo gyventoja.

Moteris pripažino išsiuntusi skundus savivaldybei, tačiau gavusi atsakymus, kad kaimynai viską įsirengė legaliai, nenurimo.

Prisidėjo savo lėšomis

Danės gatvės 9-ajame name įsikūrusi daugiabučio namo savininkų bendrija „Šeimyna“. Jai vadovaujantis Aloyzas Sabutis net nustėro išgirdęs, kad Klaipėdos savivaldybei kaimynai siunčia skundus.

„Mes trejus metus rengėme projektą. Šitiek leidimų, suderinimų reikėjo. Kai siūlėme kaimyniniam namui prisijungti, jo gyventojai nesutiko, niekam nieko nereikėjo. O kai atsirado aikštelė, buvo trinkelėmis iškloti pėsčiųjų takai, jie paklausė – kodėl prie jų namo trinkelės nesudėtos? Tai kaip vertinti tai?“ – stebėjosi bendrijos pirmininkas.

Danės 9-ojo namo gyventojai kvietė prie projekto jungtis ir Jūros gatvėje esančio kaimyninio namo gyventojus. Tačiau ir šie neparodė iniciatyvos.

Bendrija mokėjo ne tik už dokumentacijos rengimą, bet ir atliko kadastrinius sklypo matavimus. Nacionalinė žemės tarnyba išnuomojo sklypą bendrijai.

Jei nieko nedarysi, nieko nebus. Teliks tik skųstis ir dejuoti.

„Parengę projektą dar turėjome gauti policijos suderinimus. Ne taip lengva įgyvendinti visa tai. Savivaldybės, aplinkosaugininkų, transportininkų – visi leidimai yra. Mūsų iniciatyva atsirado ir vaikų žaidimų aikštelė. Jei nieko nedarysi, nieko nebus. Teliks tik skųstis ir dejuoti. Savivaldybės taryba yra nusprendusi, kad prioritetas teikiamas tiems projektams, prie kurių prisideda gyventojai. Bendrijos gyventojai savo lėšomis prisidėjo“, – tikino A. Sabutis.

Pirmininkas ragino kaimynus pasidomėti tvarkomis ir patiems imtis iniciatyvos.

„Nereikia laukti, kol kas nors kitas padarys. Tegul ateina, aš pakonsultuosiu, kaip reikia rengti dokumentus ir ko reikia tokiam projektui“, – šypsojosi A. Sabutis.

Patvirtino tvarką

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistas Karolis Šakarnis teigė, kad Danės gatvės 9-ojo namo patirtis yra unikali.

„Jie kitu keliu ėjo, jiems reikėjo daugybės suderinimų, gyventojai savo iniciatyva rengė projektą, jie turi visus leidimus. Jiems reikėjo nueiti kryžiaus kelius. Dabar tvarka jau yra patvirtinta savivaldybės tarybos sprendimu. Nuo šiol gyventojams yra galimybė dalyvauti programoje“, – paaiškino K. Šakarnis.

Tai reiškia, kad tie daugiabučiai namai, kurie yra pasiruošę prisidėti savo lėšomis prie kiemo sutvarkymo, turės galimybę dalyvauti programoje.

„Pernai buvo vienas namas, kuris išreiškė norą, ir mes įtraukėme jį į planus kiemo sutvarkymui. Šiemet vėl skelbsime informaciją. Žiūrėsime, kiek bus norinčiųjų. Kol kas daug dar nėra. Jei žmonės sėdi ir nieko nedaro, o tik skundžiasi, nieko nebus. Reikia bent jau prašymą savivaldybei parašyti“, – pripažino savivaldybės specialistas.

Purvas: tokiame purvyne savo automobilius laikantiems Naujakiemio gatvės gyventojams trūko kantrybė – žmonės susivienijo ir nusprendė savomis lėšomis prisidėti prie automobilių aikštelės įrengimo. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sulaukia gyventojų skambučių

Pasak K. Šakarnio, Danės gatvės 9-ojo namo gyventojų iniciatyva yra pirmoji uostamiestyje.

"Reikia suprasti, kad lėšų viskam vienu metu tikrai neužteks. O žmonės juk nori turėti kieme aikštelę, nori apšvietimo", – sakė K. Šakarnis.

Dar vienas pavyzdys – Naujakiemio gatvės 15-ojo namo gyventojai, apsisprendę imtis aikštelės įrengimo darbų prisidedant savo lėšomis.

"Naujakiemio gatvės namo iniciatyvai perkame projektavimo paslaugą. Tada vyks projekto parengimas ir tik tuomet darbai", – pasakojo Miesto tvarkymo skyriaus specialistas.

Savivaldybė netrukus skelbs visą reikiamą informaciją apie galimybes ir kitiems daugiabučiams įgyvendinti projektus prisidedant savo lėšomis.

„Mes sulaukiame tiek gyventojų, tiek bendrijų atstovų skambučių, žmonės domisi. Tačiau kaip realiai jiems pavyks susitarti, kai reikės įgyvendinti projektą, neaišku. Bet susidomėjimas yra“, – pasakojo K. Šakarnis.

Specialistas paaiškino, kad prieš atsirandant automobilių aikštelei dažniausiai tenka rūpintis ryšių ir kitų požeminių komunikacijų išsaugojimu ar net iškėlimu.

Tenka pasirūpinti papildoma lietaus nuvedimo sistema.

„Neužtenka pastatyti aikštelę, o ji po to visą laiką tyvuliuos po vandeniu. Juk padidėja kietųjų paviršių plotas, turi kažkur nubėgti vanduo. O tai padidina įrengimo kainą. Būtų puiku, jei kartu būtų įgyvendinamas ir apšvietimo projektas“, – kalbėjo K. Šakarnis.

Skaičiuojama, kad didesnio daugiabučio aikštelės įrengimui kiekvienas butas turėtų prisidėti nuo 100 iki 200 eurų. Jei gyventojų yra mažiau, suma gali keistis.

Danės 9-ojo namo gyventojai per kurį laiką buvo sukaupę 10 tūkst. eurų sumą. Ją ir panaudojo projekto, dokumentacijos rengimui ir pačios aikštelės atsiradimui.

Svarbiausia – iniciatyva

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis patikino, kad šioje istorijoje svarbiausia yra gyventojų iniciatyva.

„Reikėjo įdėti daug energijos, kad tas projektas atsirastų. Danės gatvės 9-ojo namo gyventojai ne tik iniciatyvą parodė, bet ir pavyzdį. Visiems kitiems daugiabučiams taip pat yra sudaryta galimybė gauti finansavimą su dalies lėšų prisidėjimu. Tvarka yra patvirtinta, daugiau informacijos galima gauti Miesto tvarkymo skyriuje“, – pažymėjo A. Dobranskis.

Jis pripažino, kad pirmas sunkumas, kurį įgyvendinant tokį projektą namo gyventojams tektų įveikti patiems – gebėjimas susitarti ir nutarti.

„Dažniausiai ne visi sutinka, ne visi nori. Labai svarbu, kad kaimynai būtų solidarūs, nes teks rasti lėšų prisidėjimui. Kaimynai turi draugauti, kitaip nieko nebus“, – akcentavo A. Dobranskis.

Veikia ir daugiau programų, kuriose gyventojai gali dalyvauti prisidėdami savo lėšomis.

„Iš pradžių visiškai nejudėjo gatvių asfaltavimo programa su gyventojų prisidėjimu. Tačiau viskas pajudėjo, ir nemažai gatvių išasfaltuota – Tauralaukyje, pietinėje miesto dalyje, Irklų gatvėje. Bet daugiabučių kiemų programa norėtųsi, kad judėtų sparčiau“, – tikino A. Dobranskis.

Nedavė miegoti

„Atgimimo aikštėje pastatyta reklama, kuri praneša, kad vasario 22–23 dienomis vyks šviesų renginys. Reklamos organizatoriai pamiršo suprogramuoti reklamos stendo savaiminį garso išsijungimą po 22 val., taigi visą naktį nuo stendo sklinda muziką ir trukdo ilsėtis Liepų g. 2 namo gyventojams. Kitaip sakant, nueini su muzika miegoti ir prabundi su ja. Viena naktis gal ir nieko, bet tas garsas bus iki vasario 22 d., o tai jau per daug“, – savivaldybei su klaidomis pasiskundė Liepų gatvės 2-ojo namo gyventojai.

Už triukšmo kontrolę mieste atsakingo Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis patikino, kad šventės šventėmis, bet gyventojų ramybė – svarbiausia.

„Gavome skundą ir bandome kuo skubiau išspręsti. Arba tegul jie išjungia, arba kažką galvoja. Taip negalima. Ką ten groja, aš nežinau, ten negyvenu. Gautame rašte melodijos nėra. Bet mieste galioja ramybės valandos, nuo 22 val. draudžiama triukšmauti“, – patikino M. Poimanskis.

Viešosios tvarkos skyrius instaliacijos išjungti neplanavo, bet pažadėjo kontroliuoti, kad triukšmo naktimis nebūtų.

Eglė Šulskė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vartoja žaliąją energiją

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovė Eglė Šulskė patikino, kad į skundą reaguota operatyviai.

„Taip jau kartais atsitinka, kai miesto centre sumontuojamos ne tik vaizdinės, bet ir garsinės instaliacijos. Mes instaliaciją įjungėme tik 17 d. Bet jau išsprendėme klausimą ir sureguliuosime taip, kad žmonėms garsas daugiau nebetrukdytų“, – patikino E. Šulskė.

Atgimimo aikštėje pastatyta instaliacija „Monolitas“ yra sudaryta iš saulės kolektorių, kurie du mėnesius generuos festivaliui reikiamą žaliąją energiją.

Gyvensime draugiškai.

Anot festivalio rengėjų, „Monolitas“ gali reikšti „šiuolaikinį Dievą“, kuris atspindi dabartinio pasaulio paradoksus, grindžiamus mūsų absoliučia priklausomybe nuo energetinių resursų, šiuolaikinių technologijų, dirbtinio intelekto.

Instaliacijos formą ir idėją įkvėpė režisieriaus Stanley’o Kubrick’o 1968-ųjų filmas „2001 metų kosminė odisėja“.

„Monolito“ korpusą sudaro 50 saulės kolektorių, kurių galingumas – 20 kW.

Konstrukcijos pagrindas – 9 m aukščio, 1,47 m ilgio, 4,75 m pločio pastolinė konstrukcija.

Garsą išjungs

„Gyvensime draugiškai. Tikiuosi, kad visi ramiai ilsėsis. O mes pasieksime tuos tikslus, dėl kurių pastatyta ši instaliacija. Susisiekėme su menininku, ir tokio garso nebebus“, – patikino E. Šulskė.

Instaliacijos garso takelio autorius – Pijus Džiugas Meižis.

„Yra galimybė reguliuoti garsą, bet mes priėmėme sprendimą iš viso išjungti. Vieni jautresni vienokiam garsui, kiti – ne tokie jautrūs. Instaliacijai garso takelis buvo specialiai kurtas. Tai buvo skirtingų stilių garso takelis – rytui, dienai ir vakarui buvo parinkta skirtinga muzika. Vakarui buvo parinkta ramesnė muzika. Bet panašu, kad ji nurimdavo nepakankamai ir neleido žmonėms miegoti. Instaliacija naktį miegos kartu su miestu“, – pažadėjo E. Šulskė.

Instaliacijos kūrėjai žadėjo išjungti muziką, instaliacijos apšvietimas veiks nuo 17 iki 1 val. nakties.