Kaip pirmadienį pranešė Marijampolės apskrities policija, į Vilkaviškio rajono komisariatą sekmadienį, apie 17.40 val., kreipėsi 2004 metais gimusi moteris. Ji nurodė, jog tą pačią dieną į mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę su klaidinančiu pranešimu iš VMI bei nuorodą, kurią aktyvavus ir suvedus prisijungimo prie el. banko slaptažodžius iš moters banko sąskaitos į nežinomo asmens sąskaitą pervesta 690 eurų.

Pareiškimas dėl identiško atvejo gautas ir Šakių rajono policijos komisariate.

1984 metais gimusi moteris į policiją kreipėsi sekmadienį, apie 22.28 valandą. Moteris pažymėjo, kad tą pačią dieną apie 22.16 val. į mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę su klaidinančiu pranešimu.

Ji į nežinomo asmens sąskaitą taip pat pervedė 690 eurų.

Dėl sukčiavimų pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Dešimt populiariausių slaptažodžių kategorijų Lietuvoje:

1. vardai (mantas, karolis, justas)*;

2. skaičiai ir jų kombinacijos (123456, 123456789, 123123);

3. mieli ir pozityvūs žodžiai (mamyte, saulute, katyte);

4. nemalonūs, įžeidžiantys žodžiai ir keiksmažodžiai (lopas123, lopas, kakalas);

5. QWERTY klaviatūros kombinacijos (qwerty, qazwsx, qwertyuiop);

6. įrenginio pavadinimai (samsung, kompas, siemens);

7. vietovardžiai ir patriotiški žodžiai (lietuva, kaunas, zalgiris);

8. gyvūnai (asilas, katinas, zuikis);

9. „labas“ ir šio žodžio variacijos (labas, labas123, labass);

10. atsitiktiniai (asasas, nesakysiu, slaptazodis).

*skliausteliuose pateikiami trys populiariausi tos kategorijos slaptažodžiai.

Tyrimą atlikusi kompanija bendradarbiavo kartu su nepriklausomais tyrėjais, nagrinėjančiais duomenų nutekėjimo atvejus. Šie duomenys buvo nutekinti įvairių kibernetinių atakų metu. Tyrėjai peržiūrėjo 200 populiariausių lietuviškų slaptažodžių ir suskirstė juos į dešimt kategorijų.

„Tyrimas tik dar kartą įrodo, kad lietuviai vis dar nekreipia pakankamai dėmesio į kibernetinį saugumą ir savo slaptažodžius. Tačiau juk būtent jie yra raktas į vartotojo asmeninius duomenis“, – įspėja „NordVPN“ technologijų padalinio vadovas Marijus Briedis.

Slaptažodžių problema – globali

Kiekvienais metais kompanija publikuoja ne tik skirtą Lietuvai, bet ir globalų tyrimą apie populiariausius slaptažodžius. Jis parodo, kad tas pačias klaidas daro ne tik lietuviai, bet ir žmonės visame pasaulyje.

„Viena iš šios problemos priežasčių yra ta, kad žmonės turi ypatingai daug internetinių paskyrų. Atlikto tyrimo duomenimis matome, kad vidutinis žmogus turi nuo 80 iki 100 paskyrų, taigi – iki šimto slaptažodžių joms apsaugoti. Nenaudojant slaptažodžių tvarkyklės, tokį didelį kiekį slaptažodžių atsiminti praktiškai neįmanoma. Būtent todėl žmonės ir renkasi lengvąjį kelią ir naudoja pasikartojančius „mama“, „labas“ ar savo vardą vietoje slaptažodžio“, – teigia M. Briedis.

Kaip apsaugoti savo paskyras?

Ekspertas dalijasi svarbiausiais patarimais tiems, kurie nori užtikrinti savo saugumą internete:

– naudokite unikalius slaptažodžius kiekvienai paskyrai. Naudodami tą patį slaptažodį keliose paskyrose rizikuojate visų jų saugumu – jeigu programišius atspės jūsų slaptažodį, jis gali bandyti prisijungti ne prie vienos, bet prie visų paskyrų, kuriose slaptažodis yra tas pats.

– Slaptažodžių kūrimui pasitelkite generatorių. Naudodami šį įrankį galite pasirinkti, kokio ilgio ir sudėtingumo slaptažodžio pageidaujate. Jūsų slaptažodžiai turėtų būti sudaryti iš mažiausiai 12 spaudos ženklų, tarp kurių turėtų būti skaičiai, simboliai, mažosios ir didžiosios raidės.

– Naudokite dviejų faktorių autentifikaciją (2FA). Šis autentifikacijos būdas leidžia dviem įrenginiais patikrinti jūsų tapatybę prieš prisijungiant prie tam tikros paskyros internete.

– Slaptažodžius laikykite slaptažodžių valdymo programėlėse. Be to, kad šios programėlės prisimena jūsų slaptažodžius, jos taip pat gali įspėti, jeigu jūsų duomenys buvo nutekinti kibernetinės atakos metu. Lietuvoje kuriama „NordPass“ programėlė siūlo būtent tokią funkciją.

– Nulaužtų slaptažodžių duomenų bazės nuolat atnaujinamos, todėl reguliariai atnaujinkite savo slaptažodžius. Ekspertai rekomenduoja tai daryti kas 90 dienų.

Tyrimo metodologija: tyrimas atliktas bendradarbiaujant su nepriklausomais analitikais, analizuojančiais duomenų nutekėjimo atvejus. Šie duomenys buvo nutekinti įvairių kibernetinių atakų metu.

Tyrimo duomenimis, vartotojai atnaujina turimą programinę įrangą tik kartą kas 8,5 mėnesio. Tuo tarpu kiek mažiau, nei ketvirtadalis socialinių tinklų naudotojų patvirtino niekada neatnaujinę savo paskyrų privatumo nustatymų, o 58 proc. tikino nežinantys, kaip tai padaryti.

„Čia galioja tinginio principas: žinau, bet nedarau. Išties, kai tiek daug kalbama apie duomenų vagystes, kenksmingas programas, sukčių atakas ir kitas kibernetines grėsmes, nežinoti, kaip saugoti savo asmeninius duomenis ir privatumą yra praktiškai neįmanoma“, – teigia „eScan“ antivirusines programas platinančios įmonės „Baltimax“ projektų vadovas Deividas Pelenis.

Nepaisant 86 proc. vartotojų, tikinančių, kad per pastaruosius metus neteko susidurti su jokia grėsme internete, 53 proc. J. Karalystės vartotojų yra gavę sukčiavimo el. laiškų. Be to, 10 proc. susidūrė su pažeistomis el. pašto ir socialinių tinklų paskyromis, o 3 proc. tapo išpirkos reikalaujančių kenkėjų aukomis.

Tyrimo duomenimis, 28 proc. vartotojų buvo viliojami atskleisti savo asmeninius duomenis sukčiams. Įdomu tai, kad trečdalis aukų laikosi nuomonės, jog jos buvo bejėgės apsisaugoti nuo galimų atakų ar duomenų saugumo pažeidimų. 25 proc. vartotojų pripažino menkai išmanantys apie grėsmes internete, o 29 proc. niekada nedarė atsarginių duomenų ir fotografijų kopijų.

„Išeidami užrakiname namų duris, saugome savo brangius daiktus ir imamės kitų saugumo priemonių. Tos pačios taisyklės galioja ir internete, tačiau vis dar nemažai vartotojų elgiasi taip, tarsi jų saugumu turėtų pasirūpinti vien interneto ryšio tiekėjas ar internetinio puslapio administratorius“, – tyrimo rezultatus komentuoja D. Pelenis.

„eScan“ saugumo ekspertai pataria ne tik laiku atnaujinti kompiuterio operacinę sistemą ir naudojamas programas, bet ir daryti atsargines duomenų kopijas. Rekomenduojama naudoti patikimą antivirusinę programą ir laikytis saugaus naršymo taisyklių: nespausti nežinomų nuorodų, neatsakinėti į sukčių el. laiškus ir nediegti nežinomos, juo labiau nelegalios programinės įrangos.

„Get Safe Online“ tyrimo metu paskaičiuota, kad Jungtinė Karalystė per 2015–2016 m. neteko beveik 12 milijardų eurų vien dėl patirtų kibernetinių nusikaltimų ir sukčiavimo atakų.

Taip, anot jo, nutinka ir tuomet, kai žmonės naudoja tą patį slaptažodį skirtingoms interneto tarnyboms – į pašto dėžutę sukčiai įsilaužia ne tiesiogiai, o slaptažodžiui „nutekėjus“ iš kitur.

– Kokiais atvejais į susirašinėjimą elektroniniu paštu įsiterpia sukčiai?

– Dažniausiai taip nutinka, kai gaunamas elektroninės pašto dėžutės slaptažodis ir turima tiesioginė prieiga, kitaip tariant – prie tos pašto dėžutės galima prisijungti kitam asmeniui, ne tik šeimininkui, kuris ja naudojasi.

– Kada slaptažodis patenka į trečiųjų asmenų rankas?

– Įvairiai, taip dažniausiai nutinka dėl to, kad žmonės naudoja tą patį slaptažodį skirtingoms tarnyboms. Į pašto dėžutę įsilaužiama ne tiesiogiai, o paprasčiausiai slaptažodis „nuteka“ iš kitur. Internete pasitaiko tai viena, tai kita tarnyba, į kurią įsilaužiama ir iš kurios gaunami duomenys. Tais duomenimis taip pat aktyviai prekiaujama juodojoje rinkoje. Įsigyti duomenys – vartotojo vardas, slaptažodis, nesvarbu, ar tai nuotraukų tarnyba, ar dar kas nors. Prie kitų tarnybų taip pat galima prisijungti, nes žmonės dažnai naudoja tą patį slaptažodį.

Jei tie duomenys gauti specialiai, tyčia, kai žinomas konkretus asmuo, tai gali būti vadinamoji socialinė inžinerija. Tokiu atveju apsimetama ir skambinama į įmonę, žinant, kad darbuotojas iš jos išvykęs. Prašoma priminti to darbuotojo kontaktus ir pan.

– Ar tai reiškia, kad dažnas susirašinėjimas elektroniniu paštu gali būti matomas ir nėra patikimas?

– Pirmiausia, turėkime omenyje, kad susirašinėjimas, jei nėra šifruotas, yra matomas gana nesudėtingai – tai padaryti galima per maršruto parinktuvą, tarpines stotis. Tai gali padaryti bet kas. Perskaityti susirašinėjimą galima net viešoje vietoje arba per belaidį tinklą perimant siunčiamus duomenis ir t. t. Čia nėra jokio stebuklo, bet jei norime tai daryti saugiau, reikia susirašinėjimus šifruoti.

– Kas yra šifravimas?

– Tai reiškia, kad laiškas perskaitomas tik to adresato, kuris turi jį perskaityti. Tarpininkai to laiško nemato, jie mato visišką raidžių „sriubą“, negali nieko perskaityti. Tai įmanoma tik siuntėjui ir gavėjui.

– Koks veiksmas atliekamas šifravimo metu?

– Įprastas tekstas arba kas nors, kas prisegama, yra užšifruojama – sukeičiami ženklai. Tai padaroma naudojant sudėtingą, paprastai 128 arba ilgesnį šifro raktą, kuris žinomas tik siuntėjui ir gavėjui. Tai skamba kaip iš romano, bet toks dalykas puikiai veikia ir kai kurie mūsų duomenys tikrai šifruojami, tik mes to nematome. Pavyzdžiui, kai jungiamės prie elektroninės bankininkystės. Jei prisijungimo sesijos metu perimtų mūsų duomenis, niekas negalėtų matyti, kokius veiksmus mes atliekame, nes mūsų ir banko kompiuterių duomenys šifruojami.

– Kaip žinoti, ar kompiuterio antivirusinė programa efektyvi, jeigu ji nerodo jokių ženklų?

– Virusai yra vienas dalykas. Kitas – jei žmogus naudojasi tam tikromis tarnybomis ir jose saugo savo muziką, nuotraukas ir pan., naudodamas tą patį slaptažodį, kaip ir elektroninio pašto. Tuomet atsiranda grėsmė. Šiuo atveju virusai ne taip svarbu – svarbiau yra naudoti saugius ir individualius slaptažodžius, pageidautina juos keisti. Tai daryti reikėtų bent kas pusę metų. Rekomenduotina dažniau, tačiau praktiškai tai sudėtinga.

– Kaip dažnai reikia atnaujinti antivirusinę programą?

– Geriausia turėti jos prenumeratą, pavyzdžiui, metinę, kaip būna dažniausiai. Tuomet ji pati atsinaujina automatiškai, kartais – kone kelis kartus per dieną, priklauso, kiek gamintojas gauna pranešimų.

Pasaulinės saugumo sprendimų kūrėjos ESET duomenimis, ketvirtadalis į užsienį pailsėti vykstančių šeimų su savimi pasiima iki aštuonių įrenginių, iš kurių trys neturi slaptažodžio apsaugos.

Birželį vykusios parodos „Infosecurity Europe“ metu apklausta virš 350 IT profesionalų, apklausos rezultatai nustebino ir pačius tyrėjus. Tyrimas atskleidė, kad vidutiniškai šeima su savimi pasiima 1700–3500 eurų vertės įrenginių, kainuojančių daugiau nei pati kelionė. Nepaisant brangaus atostogų bagažo, 31 proc. respondentų prieš kelionę nepasirūpina savo asmeninių ir darbo įrenginių apsauga.

„Mūsų tyrimas tik patvirtina, kiek esame apsėsti savo įrenginių net ir atostogų metu. Labiausiai nerimą kelia tai, kad apklausoje dalyvavo saugumo profesionalai, jie turėtų žinoti geriau, o ne visiškai nesirūpinti savo apsauga. Žmonėms verta pagalvoti, kas gali nutikti, jei kas nors šnipinėtų jų įrenginius ir duomenis. Įrenginio kaina yra viena, bet jo saugomi duomenys ir atsiminimai – visiškai kas kita“, – teigia ESET saugumo specialistas Markas Jamesas.

Apklausos duomenimis, 55 proc. respondentų į keliones užsienyje pasiima tiek asmeninius, tiek darbo įrenginius, 13 proc. yra jų netekę atostogų metu. Respondentų taip pat klausta, ar jie turėjo galimybę nuotoliniu būdu ištrinti kelionėje prarastų įrenginių duomenis, daugiau nei pusė atsakė neigiamai.

Vienintelis išsigelbėjimas praradus įrenginį kelionės užsienyje metu yra nuotoliniu būdu ištrinti jame saugomus duomenis, kad įrenginį pasisavinęs ar radęs asmuo negalėtų pasiekti jūsų duomenų, nuotraukų ar užsakinėti mokamų paslaugų. Bet kad būtų galima tai padaryti, reikėtų pasirūpinti įrenginių apsauga dar prieš kelionę.

Be to, ESET saugumo ekspertai rekomenduoja prieš kelionę pasidaryti atsargines duomenų kopijas ir jas palikti namuose. Be diegiamų antivirusinių programų patariama naudoti automatinį ekrano užrakinimą slaptažodžiu, vengti naudotis viešu Wi-Fi ryšiu.

Šiuolaikiniai slaptažodžiai turi nemažai trūkumų. Silpni slaptažodžiai lengvai įsimenami, tačiau juos lengva „nulaužti“, tuo tarpu sunkius neretai prireikia užsirašyti. Šiai problemai spręsti, mokslininkai pasiūlė išeitį.

Ne pirmus metus specialistai bando surasti būdą, kaip slaptažodžius pakeisti kažkuo patikimesniu ir patogesniu. Mobiliuose įrenginiuose vis dažniau pasirodo pirštų atspaudų davikliai ir netgi akies rainelės skeneriai, tuo tarpu mokslininkai iš Bingemtono universiteto vartotojų autentifikacijai pasitelkti smegenų skleidžiamas bangas.

Neseniai publikuotoje ataskaitoje, pavadintoje „Smegenų atspaudas“ („Brainprint“) tyrėjai išstudijavo 45 savanorių smegenų aktyvumą, skaitant gerai žinomus trumpinius, tokius kaip DVD arba FTB.

Į vieną ir tą patį žodį kiekvienas tyrimo dalyvis reaguodavo atskirai, o kompiuteris galėjo atskirti šias reakcijas 94% tikslumu.

Mokslininkai tvirtina, kad net jei kibernetiniai nusikaltėliai gautų prieigą prie vartotojo smegenų atvaizdo, vartotojas galėtų gana lengvai minėtą atvaizdą pakeisti į kitą.

Tokia pažangi sistema vargu, ar greitu metu pasieks vartotojišką elektroniką, tačiau gali būti sėkmingai įdiegta objektuose su padidintu saugumo lygiu, pavyzdžiui, kariniuose objektuose.