Viena tokių vietų – Herkaus Manto gatvėje po viaduku esantys laiptai.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Sandra Dabrienė paaiškino, kad šaligatviai ir kitos pėsčiųjų zonos po didelio snygio yra nuvalomos palaipsniui, o visko nuvalyti vienu metu nėra galimybių.

Dienraščio skaitytojas pranešė, kad Mokyklos gatvėje esantis viadukas esą visai nebuvo valomas, tačiau S. Dabrienė aiškino, kad šio tilto ruožo pėsčiųjų takas valomas, bet pripažino, kad šaligatvis, kuris ribojasi su gatve, yra užverčiamas sniegu, kai yra valoma važiuojamoji kelio dalis.

„Tokių situacijų sudėtinga išvengti tose vietose, kur šaligatviai tiesiogiai ribojasi su gatvėmis. Kai šaligatvis užverčiamas sniegu, valant gatvę, pėsčiųjų takus tenka valyti pakartotinai“, – aiškino patarėja.

Po savaitgalio snygio, pasak S. Dabrienės, rangovai visų pirma valė šaligatvius, esančius prie pagrindinių gatvių, autobusų stotelių, perėjų, nes pagal nustatytą tvarką, šios vietos turi būti nuvalytos per 4–8 val. po snygio, kitos vietos – per kitas 8 valandas.

Klaipėdiečiai pastebėjo, esą Šilutės plente esantys požeminio tako laiptai nebuvo valomi nuo praėjusios savaitės. Pasiteiravus, kas už tai atsakingi, atsakymo nepavyko sulaukti.

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties atstovė teigė, kad esant slidžiai kelio dangai padaugėja traumuotų pacientų, kurie, paslydę gatvėje, patiria kojų ir rankų traumas. Šią žiemą tokių susižalojusiųjų nėra išskirtinai daug.

Anot Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotojos Nijolės Dambrauskienės, iš ryto pranešimų būta nedaug.

„Atvirkščiai, turėjome mažiau traumų, negu buvo pirmadienį. Šiandien tik dviem vaikams buvo kviesta greitoji pagalba, o pirmadienį turėjome net septynis, paslydusius ant slidžios dangos. Antradienį žmonės tiesiog atsargiai vaikšto“, – pastebėjo pašnekovė.

Pirmadienį būta rankų, kojų, krūtinės, net ir galvos traumų. Tądien susižalojo trys moterys ir keturi vyrai. Moterys patyrė galūnių sužalojimų, vyrai – galvos traumas.

„Šiandien dviem vaikams buvo kviesta greitoji pagalba, traumos lengvos, bet vaikai nuvežti į Vaikų ligoninę“, – teigė N. Dambrauskienė.

Tačiau Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje šiandien pacientų netrūksta.

„Dar negaliu pasakyti kiek, suskaičiuosime, kai bus pabaiga. Dabar žmonės sėdi priėmime. Skaičiaus nepasakysiu, bet daug. Traumos – visokie sumušimai, kritimai, yra ir lūžių“, – sakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Zigmas Juzumas.

Per artimiausią parą bus išbarstyta dar panašiai tiek. Palyginimui – pernai per visą žiemą, kuri nebuvo labai snieguota, sunaudoti apie 7 tūkst. tonų šio mišinio.

„Kauno švaros“ viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa primena, kad gatvės valomos ir sningant, tik toks valymas nėra toks efektyvus, kokio tikėtųsi vairuotojai.

Anot jo, sekmadienį į Kauno gatves kelininkai išvažiavo apie 15 val. Mestos visos pajėgos: 16 sunkvežimių, dešimt iš jų – su barstytuvais ir sniego valymo peiliais, šeši – tik su sniego valymo peiliais.

Pėsčiųjų zonų valyti ir barstyti smėlio-druskos mišinį išsiųsti trylika traktorių. Be to, pajungtos ir mobiliosios brigados, prižiūrinčios viešojo transporto stoteles, požemines perėjas, kitas pėsčiųjų zonas, kurias sunku pasiekti su specialia valymo technika. Tai sudaro dar apie pusšimtį darbuotojų. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasiteiravus apie situaciją įkalnėse, J. Tumpa teigė, kad sumaišties įnešė ne tiek pats slidumas, kiek galbūt vairuotojų patirties trūkumas ar neatsakingumas. „Daugiausiai problemų kilo dėl to, kad sustojus įkalnėje kai kuriems buvo sudėtinga pajudėti iš vietos. Jeigu yra judantis eismas, automobiliai tikrai nesustoja, kyla į kalną. Bet vieni ar prisibijo, ar su prastos kokybės padangomis važiuoja… Aišku, oro sąlygos nelepina. Pridrėbė sniego, druska taip efektyviai ir greitai neveikia, taip buvo atsiradę labai slidžių ruožų“, – kalbėjo atstovas.  

Snygio intensyvumas – labai didelis. Galima sakyti – ekstremalus.

Pagrindinės miesto gatvės per pirmas 20 val. buvo barstytos arba valytos po 5-10 kartų.

„Miesto gatvių valymas nenutrūkęs iki šio. Į gatves ir kitas erdves esame išleidę visą savo turimą techniką“, – pirmadienį priešpiet pasakojo J. Tumpa. Dirbama keliomis pamainomis. Darbuotojai keičiasi, tačiau burzgiančios technikos kiekis – maksimalus.

Darbas tokiu tempu, planuojama, dar tęsis apie parą. Maždaug iki antradienio vidurdienio.

„Snygio intensyvumas – labai didelis. Galima sakyti – ekstremalus“, – kalbėjo J. Tumpa. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jis pabrėžė, kad dvigubai ar trigubai daugiau technikos padėtų šiuo atveju greičiau valyti gatves, bet tokio intensyvumo snygis būna tik kartą per metus arba kartą per trejus metus. Tad prisipirkti daugiau technikos, kai didesnio technikos parko poreikis – labai retas, būtų per didelė prabanga miestui. Visais kitais atvejais, pakanka turimų techninių pajėgumų.

Dar sekmadienį savo feisbuke meras rašė, kad šioms bendrovėms jau pateiktos pastabos ir veikiausiai bus pritaikytos griežčiausios sankcijos.

"Be abejo, pretenzijos tiekėjams pareikštos nedelsiant, manau, kad sankcijos iki pačių griežčiausiųjų bus pritaikytos, bet gatvėse ir keliuose slidinėjome vakar, slidinėjame ir šiandien, nors tos druskos ("afrikietiškosios") beriama buvo gerokai daugiau, nei reikėtų pagal normatyvus. Tačiau efektas – arba minimalus, arba jo net ir nebuvo ir tai, deja, bet faktas", – skelbė V. Grubliauskas.

Tad pirmadienį susitikus su šiaurinę uostamiesčio dalį valančios bendrovės "Klaipėdos autobusų parkas" ir kitais gatvių valymą turinčiais užtikrinti rangovais buvo pasikalbėta.

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistai įvertins bendrą situaciją – kiek gatvių valoma, barstoma, prižiūrima.

Pagrindinis dalykas – barstyti ir važiuoti, daugiau nėra variantų.

"Vien kalbėti apie druską, druskos sudėtį, druskos efektyvumą turbūt nepakanka. Nes tokia druska daug kas, ne tik Klaipėda, naudojasi, bet esmė barstymo procesuose, kai išbarstoma, o po kiek laiko nuvaloma. Tai – sudėtingi technologiniai procesai, kuriuos privalo koreguoti, koordinuoti ir įgyvendinti tą atliekantys specialistai", – pabrėžė meras.

Anot uostamiesčio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Dobranskio, važiuos didesnis skaičius transporto priemonių, tačiau stebuklų tikėtis nereikėtų.

"Išgirdome iš rangovų, kad situacija – sudėtinga. Labiausiai dominantis laikotarpis – nuo praeito penktadienio, savaitgalį. Sutarėme taip, kad rangovai dirbs maksimaliomis apsukomis – visada kelyje, barstys druską maksimaliais kiekiais, žvyrą, taip pat laistys druskos tirpalu, tai yra visos priemonės, kurios veiksmingos ir sugalvotos. Pagrindinis dalykas – barstyti ir važiuoti, daugiau nėra variantų", – teigė A. Dobranskis.

Esant galimybei patariama atsisakyti kelionių.

"Matome vaizdą pro langą, tad, jeigu situacija tokia, nieko gero čia kol kas nebus", – kalbėjo A. Dobranskis.

Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Reidas Lietuvoje“ internautai pasidalijo informacija, jog ties Raudondvariu esančia įkalne eismas praktiškai sustojo. Dėl slidžios kelio dangos sunkiasvoriai automobiliai negali įvažiuoti į kalną, todėl stoja, o už jų rikiuojasi kitos transporto priemonės.

„Raudondvario plentas. Neužkyla sunkvežimis“, – tokia žinute dalijosi vairuotojai.

Internautai svarstė, kad kelininkai turėtų žinoti, jog ši vieta – probleminė ir vos tik pradėjus snigti ar šalti, siųsti ten barstytuvus. Tačiau ne pirmą kartą vairuotojai stringa ties Raudondvariu ir priversti laukti, kol situacija pasikeis. Kai jau susiformuoja spūstis, ir patiems kelininkams tampa iššūkis pasiekti įkalnes ir jas nuvalyti bei pabarstyti, todėl vairuotojai turėtų apsišarvuoti kantrybe, o esant galimybei, ir rinktis alternatyvius maršrutus.

Vilkijoje vairuotojai taip pat pranešė apie slidų kelio ruožą. Minėtoje „Facebook“ grupėje internautai paskelbė ir nuotrauką, kurioje matyti, kaip nuo kelio nuslydo greitosios medicinos pagalbos ekipažas.

„Organizuokit traktorių, kad ištrauktų. Kitą kartą gali būti, kad pas jus važiuos. Dabar druskos trūksta, tai taupo žmonių sąskaita“, – komentavo vienas internautas.

Kauno miesto gatvėse eismo sąlygos yra ženkliai geresnės, o vairuotojų skundų – gerokai mažiau.

Portalas kauno.diena.lt plačiau pakomentuoti apie situaciją miesto gatvėse paprašė pakomentuoti „Kauno švaros“ atstovų. Taip pat uždavėme klausimus ir „Kelių priežiūrai“, kuri atsakinga už rajone esančius valstybinius kelius. Kai tik gausime specialistų komentarus, tekstą papildysime.

Pastarieji teigė, kad šiuo metu įkalnėse situacija jau yra gera, o pirmiausia dėmesys skirtas magistraliniams keliams.

„Mano žiniomis, įkalnės yra pabarstytos, situacija gera. Keliai pradėti barstyti dar vidurnaktį, didžiausias dėmesys skirtas keliui A1, jame šią parą dirbo 7 mechanizmai, išberta 664,662 t druskos, 584,707 t mišinio ir 246,273 kub. m tirpalo. Įskaitinių eismo įvykių neužfiksuota.

Apžvelgiant bendrą situaciją Lietuvoje, naktį prasidėjęs snygis prieš 6 val. ryto apėmė rytus ir vakarus. Apie 9 val. stipriai snigo jau visoje Lietuvoje (išskyrus vakarus). Sudėtingiausia situacija buvo rytuose“, – komentavo AB „Kelių priežiūra“ atstovė Giedrė Čekavičienė.

Situaciją Kauno gatvėse apžvelgė „Kauno švaros“ atstovas Jonas Trumpa. Pasak jo, įmonės darbininkai nuolat stebi orų prognozes, todėl įprastai gatves pradeda barstyti dar prieš snygį. Ši naktis – ne išimtis.

„Šiąnakt „Kauno švaros“ barstytuvai į Kauno miesto gatves išriedėjo dar vidurnaktį (00.00 val.) ir visų naktinių reisų metu išbarstė apie 70 tonų druskos. Tuo tarpu šįryt, kuomet pradėjo snigti (apie 10.00 val.), į Kauno gatves iškart išsiuntėme 9 barstytuvus, kurie iki šiol išbarstė dar apie 100 tonų druskos.

Ne paslaptis, kad prasidėjus snygiui, prioritetas skiriamas pagrindinėms miesto arterijoms – gatvėms, kuriomis kursuoja viešasis transportas, taip pat greitai apledėjantiems tiltams, viadukams, įkalnėms. Sudėtingiausiose vietose visuomet „Kauno švaros“ dėžės su smėlio ir druskos mišiniu“, – nurodė specialistas.

„Šiuo metu vairavimo sąlygas sunkina šlapdriba, todėl prašome vairuotojų išlikti atsargiais ir sąmoningais. Staigiai pasikeitusios oro sąlygos gerokai apsunkina vairavimo sąlygas, todėl rinkitės saugų greitį, keliones planuokitės pasiliekant papildomo laiko ir, svarbiausia, išlikite budrūs“, – pridūrė J.Trumpa.

Sausio 2-oji pajūryje išaušo su šaltuku. Važiuoti susiruošusiems uostamiesčio gyventojams teko gramdyti automobilių langus.

Artėjant vidurdieniui gatvėse jau buvo nemažai automobilių, daugelio jų vairuotojai keiksnojo kelininkus – važiuojamoji kelio dalis daugelyje ne tik šalutinių, bet ir pagrindinėse miesto gatvėse priminė čiuožyklą.

Popietę važiuojantieji šiaurinėje miesto pusėje matė barstytuvus. Klaipėdiečių manymu, jie pasirodė gerokai per vėlai.

Permainingi žiemos orai dažnai tampa iššūkiu pėstiesiems – lietus ir šaltis gatves paverčia tikra čiuožykla. Farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė sako, kad jeigu prireikia kur nors eiti, tokiomis dienomis svarbiausia neskubėti, eiti mažesniais žingsneliais, nelaikyti rankų kišenėse ir pasirinkti patogią, mažiau slystančią avalynę.

Pasak „Eurovaistinės“ farmacininkės, paslydus dažniausiai nukenčia kulkšnys. „Pasitempus reikia naudoti šaltą kompresą (pavyzdžiui, ledo pakuotę ar atšaldytą audeklą), jis padės sumažinti patinimą, skausmą ir kraujosrūvas. Sužeistą kūno dalį rekomenduojama užfiksuoti tvarsčiu ir laikyti pakeltą, kad mažėtų tinimas ir kraujosrūvos“, – pataria vaistininkė.

Patempimą dažniausia lydi skausmas ir sužeistos vietos jautrumas, taip pat judinant jaučiamas sunkumas. Traumuota vieta gali patinti ir atsirasti kraujosrūvų. Pastebėjus šiuos simptomus, pasak specialistės, galima naudoti specialius tepalus, mažinančius skausmą ir uždegimą, dėvėti specialius įtvarus ar elastinius tvarsčius, kurie padėtų sumažinti fizinį krūvį sužeistai kūno vietai. Jeigu sužeistos vietos negalite judinti ar skausmas stiprėja, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.

Tiesa, kartais slystelėjimo pasekmės būna ir dar nemalonesnės – dėl to gali išnirti netgi sąnarys. Tokiu atveju, pasak farmacininkės, svarbiausia nejudėti, nebandyti atstatyti išnirimo ir kuo skubiau kreiptis į gydytojus arba vykti į ligoninę. Jeigu nukentėjo ranka, svarbu ją sutvirtinti plačiu tvarsčiu prie krūtinės, kad ji nejudėtų. E. Ramaškienė akcentuoja, kad išnirus rankai ar riešui ir pastebėjus tinimą svarbu nuimti apyrankes, žiedus. Susižeidusiam žmogui nerekomenduojama duoti maisto ar skysčių, kol laukiama gydytojų, nes tai gali trukdyti anestezijai, jeigu jos prireiktų.

Sąnario išnirimą išduoda stiprus skausmas, šleikštulys, patinimas, kraujosrūva aplink sąnarį, pažeistos srities sulenkimas ar deformacija.

„Eurovaistinės“ farmacininkė akcentuoja, kad traumų išvengti padės reguliari mankšta ir atliekami tempimo pratimai, nes mankštinamas kūnas yra lankstesnis, o tai padeda išvengti skaudžių padarinių parkritus.

Farmacininkė taip pat įspėja žiemą sportuojančius gryname ore. Ji atkreipia dėmesį, kad bėgiojant slidžiais takeliais verčiau pasirinkti mažiau slystančią avalynę ir būti ypač atsargiems.

5 taisyklės, kai gatvės slidžios:

Neskubėkite. Tokiomis dienomis geriau skirkite daugiau laiko įprastam atstumui įveikti ir eikite lėčiau.

Ženkite mažesniais žingsniais – tai padės išsaugoti stabilumą.

Nelaikykite rankų kišenėse, slystelėjus ne tik bus lengviau išlaikyti pusiausvyrą, bet ir sumažinsite traumų tikimybę.

Pasirinkite patogią avalynę.

Mankštinkitės – tai padės išvengti traumų pargriuvus.