Šią savaitę klaipėdietė įamžino ir socialiniame tinkle pasidalijo vaizdu, kuris sukėlė pasipiktinimų bangą.

Daugiabučio namo kieme, vaikų žaidimų teritorijoje, smėlio dėžėje moteris pastebėjo besirausiantį katiną, kurį už pavadėlio laikė jo šeimininkė.

Vaiko mama spėja, kad katinas smėlyje ne tik kapstėsi.

Klaipėdietė baiminosi, kad smėlio dėžėje kasdien žaidžiantiems vaikams kyla grėsmė užsikrėsti įvairiomis ligomis.

Nuotrauka netruko patekti į socialinį tinklą "Facebook" ir vos per keletą minučių susilaukė daugybės reakcijų.

"Smėlio dėžės yra skirtos žaisti vaikams, o ne vedžioti augintinius", – piktinosi socialinio tinklo naudotoja.

"Ar bent pagalvojama, kad ten žaidžia vaikai ir jie gali užsikrėsti, susirgti?" – antrino kita klaipėdietė.

Panašu, kad tuo metu, kai katinas kapstėsi smėlio dėžėje, jo šeimininkė kalbėjo mobiliuoju telefonu ir nesuko galvos dėl griežtų gyvūnų vedžiojimo taisyklių.

Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis teigė, kad gyvūnai privalo būti vedžiojami tam skirtose teritorijose.

Vaikų žaidimų aikštelėse tai daryti griežtai draudžiama.

Už tokią veiklą taikomos administracinių nusižengimų poveikio priemonės – baudos siekia nuo 30 iki 120 eurų.

"Gyvūnų savininkai turėtų vadovautis numatyta tvarka ir savo morale. Vaikai žaidžia, gyvūnai kapstosi, o galbūt ir dergia. Kur tai matyta?" – stebėjosi S.Valiulis.

Atlieka ne vieną funkciją

Daugiafunkcės smėlio dėžės – idealus pasirinkimas, kai kieme ar sode maža vietos. Juo labiau, kad vaikams būdinga kokiu nors vienu žaislu ar užsiėmimu žavėtis neilgai. Dėl to neteks nerimauti įsigijus ar sumeistravus pavėsinę – namelį, po kurio grindimis slypi ištraukiama smėlio dėžė. Kitas pavyzdys – smėlio dežė su sienute, ant kurios pritvirtinta mokyklinė lenta. Greta dar gali tilpti ir krepšinio lenta arba susukti vamzdžiai, į kuriuos smagu pripilti smėlio ar vandens, lipynė iš virvių, laiptukai, kopėtėlės. Jei ji bus su stogeliu, primins palapinę, tada joje bus dar jaukiau ir smagiau.

Primena valtį 

Prakiurusi ar sulūžusi valtis dažnai mėtosi kur nors kaime ar sodyboje. Kodėl gi iš jos nesukonstravus smėlio dėžės? Tereikės nugramdyti senus dažus, nudažyti kokia nors ryškia spalva ar tvarkingai nulakuoti, įkloti plėvelės, o jei nenorite teršti aplinkos plastiku, puikiai galima apsieiti be jos, o paskui į vidų pripilti smėlio. Nesunku ir sukalti valties formos smėlio dėžę. Jei dar iškelsite stiebą, pritvirtinsite burę ar vėliavėlę, galbūt lempučių girliandą, tikrai nustebinsite savo atžalas. Jeigu uždėsite stogelį iš impregnuoto audinio, nebereikės rūpintis, kad mažieji neperkaistų saulėje ar nesušlaptų krapnojant lietui.

Mažiesiems patogu 

Jeigu susidūrėte su dilema – įsigyti lauko baldus ar pastatyti smėlio dėžę, nes jūsų kiemelis ar sodelis mažas, galite nušauti vienu šūviu du zuikius nusipirkę pikniko stalą su pritvirtintais suoliukais, po kurio stalviršiu slepiasi smėlio dėžė. Mažiesiems bus itin patogu joje kapstytis sėdint ant suolelių. Yra modelių, kuriuose po stalviršiu yra ne tik dėžė smėliui, bet ir dėžė vandeniui. Smėlio ir vandens duetas – kaip tik tai, ko reikia vaikams šiltą vasaros dieną. O kai atsibos, ant stalo galės piešti, žaisti stalo žaidimus, konstruoti.

Šiose iš pirmo žvilgsnio žaidimams visai saugiose vietose gali knibždėti ne viena rūšis parazitų. Tad prieš žaidimus reikėtų patikrinti, kokiame smėlyje žaidžia mažieji.

Pavojai smėlio dėžėse

Vieni didžiausių kaltininkų, dėl kurių smėlio dėžės užsiteršia parazitais, yra šunys ir katės. Ne visi šeimininkai atsakingai vedžioja savo augintinius ir surenka jų išmatas. Taip pat iki smėlio dėžių atklysta ir benamiai gyvūnai. Šunų ir kačių išmatose gali būti žmogaus sveikatai pavojingų parazitų, tokių kaip plaukagalvių, toksokarų ir kitų kirmėlių kiaušinėlių.

Žmogus helmintoze (kirmėline liga) užsikrečia kirminų kiaušinėliams per burną patekus į virškinamąjį traktą. Iš kiaušinėlių išsivysto kirmėlės, kurios žaloja virškinimo sistemą, silpnina imunitetą, blogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų išskiriami toksinai nuodija organizmą. Simptomai ir ligos sunkumas priklauso nuo į organizmą patekusio parazito rūšies.

Užterštame smėlyje didžiausias pavojus užsikrėsti toksokaromis. Žmogaus organizme toksokarų lervos nesidaugina, bet jeigu kiaušinėliai praryjami, iš kiaušinėlio išsiritusi lerva nežūva. Ji migruoja po visą organizmą ir gali sukelti grėsmę žmogui, pažeisdama vidaus organus. Dažniausiai migruojanti lerva atsiduria plaučiuose, audiniuose tarp bronchų ar po oda, tačiau taip gali pažeisti kepenis, žarnyną, skydliaukę, regos organus.  Toksokarų lervos išlieka gyvybingos kelerius metus, po to suyra.

Toksokarozės sunkumas priklauso nuo migruojančių lervų kiekio, jų buvimo vietos bei ligonio imuniteto. Stebimi karščiavimai, kraujospūdžio svyravimai. Būdingos padidėjusios kepenys, kai kuriems ligoniams padidėja blužnis ir limfmazgiai. Toksokarozei taip pat būdingi plaučių uždegimo simptomai: kosulys, skausmas krūtinėje, dusulys, kvėpavimo ūžesiai. Migruojančioms lervoms patekus į akis, prasideda regos organo pažeidimas, gali sutrikti regėjimas. Taip pat galimas nervų sistemos pakenkimas.

Kitos dvi pavojingos parazitinės kirmėlės yra askaridė ir plaukagalvis.

Askaridozę sukelia apvaliosios kirmėlės askaridės (Ascaris lumbricoides), parazituojančios žmogaus plonajame žarnyne. Prarijus askaridžių kiaušinėlių ir subrendus kirmėlėms, pasireiškia pilvo skausmas, pykinimas, apetito stoka, sutrinka miegas, gali atsirasti dantų griežimas, sulėtėja vaikų augimas ir vystymasis. Kirmėlės išskiria savo medžiagų apykaitos produktus, kurie nuodija vaiko organizmą, todėl atsiranda alerginės ir uždegiminės reakcijos. Suaugusios kirmėlės žmogaus žarnyne parazituoja iki 12–24 mėn. Vėliau žūsta ir yra pašalinamos su išmatomis į aplinką. Svarbu paminėti, kad kirmėlių kiaušinėliai dirvožemyje arba smėlyje išlieka gyvybingi iki 7 metų.

Trichiurozė – kirmėlinė liga, kuria gana retai, tačiau vis dėlto galima užsikrėsti per smėlį. Šią ligą sukelia žmoginis plaukagalvis (Trichocephalus trichiurus). Plaukagalvis parazituoja žmogaus aklojoje žarnoje.

Mažas kirmėlių kiekis dažniausiai nesukelia jokių klinikinių simptomų. Sunkiais atvejais pacientai skundžiasi skausmais storosios žarnos srityje. Gali atsirasti aklosios ar storosios žarnų uždegimai, mažakraujystė, galvos skausmas, svaigimas. Plaukagalviai subręsta per 1–2 mėn. Žmogaus žarnyne jie gali parazituoti iki 5 metų.

Parazitologiniai smėlio tyrimai

Lietuvos higienos normos HN 75:2016 ,,Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustato ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų teritorijose esančių smėlio dėžių priežiūros reikalavimus. Smėlis žaidimų aikštelėse įrengtose smėlio dėžėse turi būti pakeičiamas ar atnaujinamas kiekvieną pavasarį ir pagal epidemiologines reikmes bei esant užteršimui šiukšlėmis ar kitomis priemaišomis. Pakeitus ar atnaujinus smėlį smėlio dėžėse turi būti atliekamas smėlio parazitologinis tyrimas. Kai nenaudojamos, smėlio dėžės turi būti uždengiamos, taip apsaugant smėlį nuo užteršimo.

Tačiau privačiose teritorijose esančiomis smėlio dėžėmis turi rūpintis patys gyventojai.

Norint sužinoti ar smėlio dėžėse nėra sveikatai pavojingų helmintų kiaušinėlių, rekomenduojama atlikti smėlio parazitologinį tyrimą. Parazitologiniai smėlio tyrimai atliekami Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) ir žmogus gali pats paimti ir į laboratoriją pristatyti mėginį tyrimui.

Per 2018 metus Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų laboratorijoje buvo ištirta 560 smėlio dėžių mėginių. Su identifikuotais helmintų kiaušinėliai buvo rasta 0,4 proc.

NVSPL specialistai nurodo, kad mėginį reikėtų paimti iš 5–10 taškų, iš 2–3 cm gylio (nubraukti paviršinį smėlio sluoksnį), po 10–20 g smėlio, kad susidarytų maždaug 150–200 g mėginys. Visa tai yra vienas mėginys vienoje taroje (stiklinis, polipropileninis ar kt. indelis, standus polietileninis maišelis). Svarbu, kad iš indo neišsipiltų mėginys ar tara nepraplyštų transportuojant. Taip pat reikia nurodyti, iš kur paimtas mėginys (jei yra daugiau smėlio dėžių, reikėtų įvardinti jų numerius ar kažkokį kitą žymėjimo būdą, kad radus mėginyje parazitų kiaušinėlių, galima būtų atsekti iš kur mėginys paimtas). Negalima smėlio imti iš kelių dėžių ir sumaišyti padarant vieną mėginį. Tokiu atveju, radus mėginyje parazitų kiaušinėlių, užsakovas turės keisti visų smėlio dėžių smėlį, vietoje to, kad pakeistų tik toje, kurioje buvo rasta užkratas.

Visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2018 m. toksokarozė buvo diagnozuota 41 vaikui, askaridozė – 175 vaikams. Trichiurozės atvejų 2018 m. nebuvo diagnozuota.

Iš viso miesto gatvėse atsiras 300 smėlio ir druskos mišinio konteinerių, kurių talpa – 0,3 kub. metro, ir 50 tokių, kurių talpa – 1,1 kub. metro. Didesnės dėžės statomos prie pėsčiųjų takų, laiptų.

Įmonės "Klaipėdos želdiniai" direktorius Gediminas Valašinas teigė, kad mieste iš karto nebus išdėliotos visos dėžės. Pradžiai žadama verstis su šimtu. Į jas supilta apie 20 t smėlio.

"Kol kas tiek tikrai užteks. Nėra dar tos žiemos. Pastatysime dėžes centrinėse miesto gatvėse prie autobusų stotelių, pėsčiųjų perėjų. Kai atšals stipriau, atvešime daugiau konteinerių su smėlio ir druskos mišiniu", – tvirtino direktorius.

Šaltuoju metų laiku prižiūrėtojams rūpesčių kelia smėlio ir druskos mišinio vagys bei vandalai.

Pasak G.Valašino, pasitaiko atvejų, kai atvykstama barstyti šaligatvių ir aptinkama pustuštė dėžė, nors neseniai ji dar buvo pilna. Dažniausiai smėlio ir druskos mišinį savinasi netoliese įsikūrę daugiabučių gyventojai.

"Pasiberia kiemą, kad nebūtų slidu. Patys smėlio ir druskos mišinio neturi. Nėra, kur jiems pastarojo laikyti. Po balkonu ar rūsyje nesupils", – komentavo vadovas.

Direktoriaus teigimu, ne kartą buvo nutverti žmonės, kurie vagia smėlį. Paklausti, kodėl taip elgiasi, jie atsakė klausimu: "Ar tau gaila valdiško smėlio?"

"Sakome, nueik į parduotuvę, nusipirk ir pamatysi, kiek kainuoja", – pasipiktinimo smėlio grobstytojais neslėpė vadovas.

Anksčiau gatvėse stovinčios smėlio dėžės buvo rakinamos, tačiau šios minties vėliau atsisakyta.

"Druska veikia metalines spynas. Būna, kad šios užšąla. Tada ryte kyla problemų, kai reikia atrakinti", – pasakojo vadovas.

Daug nuostolių pridaro vandalai. Jėgų neturintys kur išlieti jaunuoliai apverčia ar net sulaužo plastikines dėžes. Konteineriai dažniausiai apgadinami savaitgaliais arba po masinių renginių. Jie nukenčia ir eismo įvykių metu. Anot G.Valašino, per sezoną netenkama apie 10–20 smėlio dėžių.

Oficialiai žiemos sezonas uostamiestyje startuoja lapkričio 1-ąją. Nuo šios datos gatves prižiūrintys kelininkai pradeda budėti ir naktimis.

Platina pavojingas ligas

Smėlio dėžės dažnai tampa ne tik vaikų žaidimo, bet gyvūnų gamtinių reikalų atlikimo vieta. Tad mažamečiui, kuris smalsiai tyrinėja aplinką, o vėliau nenusiplovęs rankų liečia veidą, kiša pirštukus į burną, užsikrėsti gyvūnų platinamomis parazitinėmis ligomis gana paprasta.

Jautriausia grupė – vaikai iki 5 metų, nes tuomet jų imunitetas dar nėra pakankamai susiformavęs. Be to, jie dar neturi tinkamos higienos įgūdžių.

Dažniausios kačių ir šunų platinamos ligos – toksikorozė bei toksoplazmozė. Smėlyje gali būti ir kitų žmogui pavojingų parazitų – askaridžių, plaukagalvių ir kt. – kiaušinių.

Šunų ir kačių organizme parazitai gali gyventi nesukeldami jokių infekcinės ligų požymių. Tačiau subrendę kirmėlių kiaušinėliai, per nešvarias rankas patekę į žmogaus organizmą, sukelia rimtų pažeidimų: įvairių organų ir audinių uždegimą, retais atvejais vaikas gali net apakti, o lervoms migravus į smegenis – sutrikti mažylio vystymasis.

Dėžes reikia uždengti

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja gydytoja parazitologė Biruta Zdanevičienė pabrėžė, kad visos kaltės šunims ir katėms versti nereikėtų.

„Visų pirma patys žmonės neprižiūri augintinių, nenuveža pas veterinarą, negydo nuo kirmėlinių ligų. Jeigu visi augintiniai būtų prižiūrėti, registruoti, nebūtų valkataujančių gyvūnų, problema stipriai sumažėtų. Bet ką kalbėti apie gyvūnus, jei pačių vaikų dažnai nesužiūrime“, – sakė specialistė.

Pasak jos, jeigu jau negalime prižiūrėti, kad gyvūnai smėlio dėžėse nedergtų, reikėtų jas uždengti.

„Ikimokyklinio amžiaus įstaigose, kai kuriose privačioje teritorijose smėlio dėžės laikomos uždengtos. Tuo stengiasi pasirūpinti visi, kurie yra suinteresuoti vaikų sveikata. Apie viešas miesto erdves kalbėti yra sunkiau: pasitaiko daug vandalizmo atvejų. Jeigu jau sugebama naujai įrengtas autobusų stoteles sudaužyti, ką kalbėti apie smėlio dėžių dangčius“, – pastebėjo B.Zdanevičienė.

Specialistės manymu, siūlymai keisti smėlį taip pat atrodo neracionalūs. Pavyzdžiui, su šunų fekalijomis į smėlio dėžę patekę askaridžių ar toksikorozės sukėlėjai žmogų užkrėsti gali po 2–3 savaičių, tačiau toksoplazmozės kiaušinėliams subręsti užtenka 2–4 parų.

„Ar įmanoma kas dvi dienas keisti smėlį?“, – retoriškai klausė gydytoja parazitologė. Šiaip ikimokyklinio ugdymo įstaigos smėlį privalo keisti kasmet ar dažniau.

Įvertinti riziką

Norint apsaugoti vaikus nuo infekcijų B.Zdanevičienė patarė tėveliams neleisti jiems žaisti neaiškios kilmės smėlio dėžėse bei, svarbiausia, prižiūrėti, kad mažylis jokiu būdu nekištų nešvarių pirštų, žaisliukų į burną. Šiek tiek riziką sumažinti padėtų drėgnų servetėlių naudojimas.

„Kita vertus, jei nesugebama užtikrinti smėlio dėžių švaros, galbūt tada jų reikėtų išvis atsisakyti, kad vaikams nebūtų pagundos žaisti“, – svarstė specialistė.

Verta žinoti

Užsikrėtęs kirmėlėmis po keleto savaičių žmogus ima karščiuoti, pradeda kamuoti nuovargis, pilvo skausmai, pykinimas, gali varginti sausas kosulys, dusulys. Ligai būdinga padidėjusios kepenys, sunkiai sergantiems ligoniams – padidėję limfmazgiai ir blužnis.

Jei žmogaus imunitetas stiprus, parazitų lervos ligos gali ir nesukelti.

Parazitais užsikrėsti žmogus rizikuoja ir gyvūnus glostydamas, bučiuodamas.

Augintinius kieme vedžiojantys žmonės turėtų įprasti surinkti gyvūnų išmatas.

Toksokarų kiaušinėliai dirvožemyje gali išlikti gyvybingi iki aštuonerių metų. Jie žūva tik per smarkius žiemos šalčius bei veikiami tiesioginių saulės spindulių. Todėl vaikų smėlio dėžes rekomenduojama įrengti gerai saulės apšviestose vietose.

Uostamiestyje paskelbta oficiali žiemos sezono pradžia. Gatves prižiūrintys kelininkai pradėjo budėti visą parą ir stebėti situaciją. Pasak miesto valdžios atstovų, tereikia sulaukti sniego.

Pastatė smėlio dėžes

Žiemos sezonas uostamiestyje oficialiai startuoja lapkričio 1-ąją. Tradiciškai nuo šios dienos pradeda budėti mechanizuotai gatves valantys kelininkai. Situaciją jie seka visą parą.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, per mėnesį ši paslauga, atliekama vienoje miesto dalyje, savivaldybei atsieina apie tūkstantį eurų.

Budėjimas baigiasi, kai kelininkų mašinos išvažiuoja į gatves. Tad už paslaugas atsiskaitoma pagal valymo, barstymo įkainius.

Iki lapkričio 1-osios mieste turi būti išdėliotos ir smėlio dėžės. Tai jau padaryta.

Lėšų – pakankamai

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad pinigų pirmiesiems žiemos sezono mėnesiams skirta pakankamai.

„Lėšos yra atseikėjamos visiems metams. Likučio turėtų užtekti. Jei pradėtų stipriai snigti, problemų nekiltų. Sniego tikrai nebijome“, – dėstė vadovas.

Anot direktoriaus, kelininkai žiemos sezonui buvo pasiruošę jau prieš mėnesį. Tuo domėtasi, kai uostamiestyje buvo atšalę orai.

„Atrodė, kad žiema jau ir užspaus. Kelininkai nurodė, kad turi druskos, smėlio ir druskos mišinio. Parengta ir technika“, – teigė vadovas.

Neužklumpa netikėtai

Nors kasmet tvirtinama, kad žiemai pasiruošta, iškritus sniegui ar pašalus, mieste kyla sąmyšis. Vairuotojai neretai piktinasi, kad kelininkai nesugeba dirbti, keikiama ir savivaldybė.

„Problemų nekyla. Paprasčiausiai žmonės ne taip viską gyvenime traktuoja. Viskas kažkada prasideda, tada imamasi tam tikrų veiksmų. Juk negalima pabarstyti gatvių druska prieš pradedant šalti. Taip pat negalima lyg stebukladariams iš karto pabarstyti ir nuvalyti viso miesto. Tiek valytojų nėra, kad visur iš karto būtų švaru. Žmonės išeina į gatvę, pamato, kad slidu, ir klausia, kur žiūri komunalininkai. Jie žiūri, kad slidu ir reikia barstyti gatves. Negalima visų gatvių, kiemų prižiūrėti iš karto“, – pasakojo vadovas.

L.Dūda atkreipė dėmesį, jog yra numatyta, kad kelininkai turi išvalyti miestą per keturias valandas nuo snigimo pabaigos.

„Gatvėje, kurią nuvalo pirmiausia, viskas būna labai gerai, o paskutinėje – atvirkščiai. Žmonės sako, kad vėl žiema užklups netikėtai. Žiema ateina tikėtai. Tada ir pradedama dirbti, kai ji prasideda. Išvalyti visą miestą reikia laiko. Darbuotojų yra mažiau nei į juos žiūrinčiųjų“, – nukirto vadovas.

Vilniuje vaikų žaidimo aikštelės smėlio dėžėje rastas Antrojo pasaulinio karo šovinys buvo išvežtas sunaikinti, pranešė Policijos departamentas.

Į šovinį panašų daiktą Vilniaus 5-ojo komisariato pareigūnams antradienį apie 12.30 val. atnešė vilnietis. Jis tikino šovinį radęs Viršuliškių gatvės 37-ojo namo kieme, smėlio dėžėje.

Pirminiais duomenimis nustatyta, kad tai gali būti Antrojo pasaulinio karo didelio kalibro šovinys. Buvo įvestas operatyvinis planas „Skydas“, į įvykio vietą atvyko specialiosios tarnybos.

Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai išvežė šaudmenį sunaikinti į Pagirių poligoną. Smėlio dėžėje daugiau šaudmenų ar ko kito pavojingo nerasta.

Prižiūrėtojai miesto gatvėse pradėjo rinkti smėlio dėžes. Šiuos darbus ketinama užbaigti per šią savaitę. Kadangi praėjusi žiema buvo pakankamai šilta, valytojai smėlį iš dėžių naudojo vos keletą kartų.

Žiemos sezonas uostamiestyje oficialiai baigiasi šiandien, tačiau smėlio dėžes iš miesto gatvių pradėta surinkti anksčiau.

Įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas tvirtino, kad jau nebesitikima, jog oro temperatūra nukris žemiau nulio.

„Pasitarėme su savivaldybe ir nusprendėme, kad atėjo laikas surinkti smėlio dėžes. Užbaigsime per šią savaitę“, – komentavo vadovas.

Iš viso mieste buvo pastatyta apie 300 smėlio dėžių. Jos surenkamos pasitelkus specialią techniką. Specialiu kabliu dėžės pakeliamos ir įdedamos į priekabą.

Smėlio ir druskos mišinys bus išpiltas sandėlyje. Čia dėžės bus saugomos iki kito žiemos sezono, kuris uostamiestyje oficialiai prasideda lapkričio 1-ąją.

G.Valašinas pasakojo, kad iš pirmo žvilgsnio smėlio dėžės nėra suniokotos. Ankstesniais metais tokių atvejų pasitaikydavo. Be to, smėlio dėžėmis praėjusią žiemą neteko daug naudotis.

„Žiema buvo pakankamai šilta. Kiek slidesnės turbūt buvo gatvės, o ne šaligatviai. Daugiausia smėlis iš dėžių buvo pilamas ant laiptų, stotelėse. Palyginti su ankstesniais metais, panaudojome tikrai nedaug smėlio ir druskos mišinio“, – sakė vadovas.

G.Valašino teigimu, surinkus smėlio dėžes, prižiūrėtojai tęs purvo, susikaupusio mieste per žiemą, valymą. Šie darbai jau pradėti.

„Tenka šluoti ne tik šaligatvius, bet ir pakeles, kurių dėl nuolat stovinčių automobilių nepasiekia mechanizuotai gatves valančių įmonių technika“, – tvirtino direktorius.

Vadovas teigė, kad šiemet mieste purvo ir dulkių yra mažiau. Tam įtakos turėjo ir švelni žiema. Gatvėse nebuvo pripilta daug druskos ir smėlio mišinio ar tik druskos.

„Tačiau darbo yra. Gerai, kad jau galime valyti purvą. Šie darbai labai priklauso nuo orų. Kažkuriais metais negalėjome jų imtis anksti, nes ilgai laikėsi neigiama temperatūra“, – prisiminė vadovas.

Kelininkai jau savaitę barsto uostamiesčio tiltus, viadukus, įkalnes ir nuokalnes. Prieš dvi savaites druska teko berti pagrindines miesto gatves, kuriomis važiuoja viešasis transportas.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, tokių priemonių imtasi lapkričio 23–24 d., nes kilo pavojus, kad gatvės bus slidžios.

"Kelininkai dirba tiksliai pagal meteorologines sąlygas. Pastarosiomis dienomis gatvės buvo sausos, todėl jų barstyti druska nereikėjo", – tvirtino direktorius.

L.Dūda pripažino, kad pirmasis oficialaus žiemos sezono mėnuo – lapkritis – didelių rūpesčių dėl kelių priežiūros nesukėlė. Viskas vyko sklandžiai.

Daugiausia kelininkai budėjo. Ankstesniais metais yra buvę, kad jiems gatves teko barstyti dar neprasidėjus oficialiam žiemos sezonui.

"Perteklinių lėšų nepanaudojome. Jos liko ateičiai. Neaišku, kokia bus žiema ir kiek ji tęsis. Kol kas situacija savivaldybei yra palanki", – komentavo vadovas.

Uostamiesčio šaligatvių kol kas dar neteko barstyti, tačiau ir šiems darbams jau yra pasirengta. Vietose, kur fiksuojami didžiausi pėsčiųjų srautai, šalia autobusų stotelių yra išdėliotos dėžės su smėliu. Iš viso jų pastatyta apie 200.

"Problemų tikrai neturėtų kilti. Iš pradžių turi atšalti, kad barstytume. Posakis, kad žiema atėjo netikėtai, yra linksmai simbolinis", – tvirtino vadovas.

Pėsčiųjų tilto per geležinkelį prižiūrėtojai, neapsikentę smėlio ir druskos mišinio vagysčių, ant dėžės pakabino spyną. Miesto viešųjų erdvių prižiūrėtojai kol kas tokių drastiškų priemonių nesiima, tačiau patirtus nuostolius jau skaičiuoja.

Įmonės „Klaipėdos želdiniai“ vadybininkas Arvydas Kveselis pasakojo, kad paspaudus šaltukui, pasnigus, tapus slidžiai dangai pradeda dingti smėlis iš mieste sustatytų dėžių.

Tačiau, anot jo, pavagiami kiekiai nėra tokie dideli, kaip būdavo anksčiau.

„Žmonės nori prie laiptinių pasiberti ir pasiima. Jei kas saujelę paima, tai labai didelės bėdos nėra. Svarbiausia, kad nelaužytų dėžių. Daug smėlio nedingsta, nes žmonės bijo susipurvinti rankas“, – teigė  A.Kveselis.

Pasak vadybininko, per žiemą iš smėlio dėžių dingsta apie 0,5 kubinio metro smėlio ir druskos mišinio. Anksčiau šie kiekiai buvo kur kas didesni. Svarstyta ant dėžių net kabinti spynas.

Tačiau šios minties atsisakyta, nes spynos užšaldavo, neatsirakindavo, greitai surūdydavo.

„Gal vagysčių sumažėjo ir dėl to, kad mieste padėta mažiau pačių dėžių. Darbuotojų brigados, prižiūrinčios viešąsias erdves, mišinį vežiojasi su savimi“, – svarstė A.Kveselis.

Mieste yra išdėliota daugiau nei 70 dėžių su smėlio ir druskos mišiniu. Jos padėtos vietose, kur daugiausia vaikšto žmonių, prie pėsčiųjų perėjų.

Spyną ant dėžės su smėlio ir druskos mišiniu pakabino pėsčiųjų tiltą per geležinkelį prižiūrinti įmonė. Darbuotojai pasakojo, kad mišinys buvo vagiamas nuolat.