Rekonstrukcija jau įsibėgėjo

Kaip pripažino bendrovės „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas, praėjusiais metais sėkmingai įgyvendinti įmonės strateginiai tikslai pareikalavo didžiulio visos komandos įdirbio bei susitelkimo.

Ir pirmiausiai šį laikotarpį ženklina vienas svarbiausių įvykių visoje „Smiltynės perkėlos“ istorijoje – 2023 m. rugsėjo 11-ąją pasirašyta statybos darbų sutartis dėl Naujosios perkėlos keleivių stoties bei viešųjų erdvių rekonstrukcijos.

Pašnekovo žodžiais, ši investicija reikšmingai prisidės modernizuojant Lietuvos pajūrio infrastruktūrą bei sykiu didinant visos Vakarų Lietuvos regiono patrauklumą. Taip pat ženkliai pagerės darbo sąlygos darbuotojams. Praėjusių metų spalį startavę rekonstrukcijos darbai, planuojama, bus baigti antroje 2025 m. pusėje.

Ne tik aplinkai draugiškas, bet ir ekonomiškai naudingas sprendimas atnaujinti bendrovės laivyno techninę būklę atliepia visų suinteresuotųjų šalių šiuolaikinius lūkesčius.

Kaip pasakojo M. Čiakas, bendrovė įgyvendina projektus, kurie skirti tiek infrastruktūrai modernizuoti, tiek perkėlimo paslaugoms gerinti, tiek saugumui užtikrinti. Į ilgalaikį turtą 2023 m. iš viso investuota 2,3 mln. eurų (2022 m. – 2,4 mln. eurų). Praėjusių metų planas siekė 2,5 mln. eurų, tad visos reikšmingiausios investicijos faktiškai buvo visiškai įgyvendintos.

Didžiausia įmonės investicijų dalis kitų įrenginių grupėje buvo nukreipta į Naujosios perkėlos informacinius ekranus ir laivyną aptarnaujančio personalo laikinas darbo vietas.

Padės suvaldyti eiles

Kaip viena svarbiausių 2023 m. užduočių minėtina ir krantinių rekonstrukcija – pirmojo etapo darbai jau baigti. 2,5 mln. eurų vertės projekto įgyvendinimo metu įrengti pažangūs, pagal vandens lygį reguliuojami pakeliamieji tilteliai, kurie užtikrins sklandų transporto priemonių pakrovimą į keltą ir iškrovimą iš jo. Antrasis projekto etapas turėtų finišuoti šį pavasarį.

Bendrovės „Smiltynės perkėla“ vadovo teigimu, įmonė yra išsikėlusi aukštus aptarnavimo standartus, todėl nuosekliai investuoja į savo klientų patirčių gerinimą.

Mindaugas Čiakas. „Smiltynės perkėlos“ nuotr.

„Vienas naujausių patobulinimų susijęs su pirmumo teise patekti į keltą turinčiais klientais – buvo įdiegta moderni tokių transporto priemonių kontrolės sistema. Tai keleiviams leis greičiau ir lengviau pakliūti į keltą, be to, užkirs kelią nesąžiningiems atvejams“, – kalbėjo M. Čiakas.

Eilių valdymo sistema įrengta Naujojoje perkėloje Smiltynės pusėje.

Nors pastaruoju metu infrastruktūrai gerinti bendrovė „Smiltynės perkėla“ skiria dideles pajėgas ir investicijas, pagrindinė ir svarbiausia laivybos kompanijos darbo priemonė – keltai taip pat neliko pamiršti.

Praėjusiais metais reikšmingiausios įmonės investicijos – 0,9 mln. eurų – pasiekė būtent marių transportą.

Vieningo transporto link

Įmonė neatsisako tvarios veiklos siekių ir toliau tęsia keltų modernizavimo darbus. Štai praėjusiais metais svarbių pokyčių sulaukė „Neringa“: senieji pagrindiniai kelto varikliai buvo pakeisti nauja „širdimi“ – aukščiausius „IMO Tier III“ / „EU Stage V“ standartus atitinkančiais „Volvo Penta D16“ varikliais.

„Sumontuoti naujieji varikliai leis sumažinti kuro sąnaudas, o sykiu – ir į atmosferą išmetamų kietųjų dalelių bei azoto oksidų kiekius. Tad neabejoju, jog šis ne tik aplinkai draugiškas, bet ir ekonomiškai naudingas sprendimas atnaujinti bendrovės laivyno techninę būklę atliepia visų suinteresuotųjų šalių šiuolaikinius lūkesčius“, – teigė bendrovės „Smiltynės perkėla“ vadovas.

Be pagalbinių ir dviejų pagrindinių variklių keitimo „Neringai“, praėjusiais metais atliktas ir kelto „Nida“ dokinis remontas.

Dar vienas ne mažiau svarbus ir unikalus projektas Lietuvoje, prie kurio įmonė prisijungė, – viena atsiskaitymo forma, e.bilieto kortele, sujungtas sausumos ir vandens transportas. Tai reiškia, kad tokia kortele galima atsiskaityti tiek už miesto viešojo transporto, tiek už „Smiltynės perkėlos“ teikiamas persikėlimo Kuršių mariomis paslaugas.

M. Čiako teigimu, pradėti darbai bus tęsiami ir toliau: „Įmonė drąsiai imasi naujų projektų, reikšmingai prisidedančių prie tvarumo sprendimų ir kuriančių ilgalaikę naudą ne tik Vakarų Lietuvos regiono, bet ir visos šalies mastu.“

Skaičiai ir faktai

2023 m. ataskaitiniu laikotarpiu bendrovės „Smiltynės perkėla“ keltai atliko 27,9 tūkst. reisų – 0,2 tūkst., arba 0,7 proc., mažiau nei 2022 m.

Palyginti su 2022-aisiais, praėjusiais metais keleivių ir dviratininkų perkelta 2 proc. mažiau, tuo metu transporto priemonių – 2,6 proc. daugiau. Gerokai, net 8 tūkst., išaugo ne tik lengvųjų automobilių srautai – dėl dviračių tako rekonstrukcijos Kuršių nerijoje taip pat perkelta 9 tūkst. daugiau sunkiojo transporto priemonių.

Laivyba: po remonto atgimęs keltas „Nida“ vėl drąsiai skrodžia marių bangas.„Smiltynės perkėlos“ nuotr.

Daugiau nei 90 proc. visų savo pajamų bendrovė „Smiltynės perkėla“ gauna iš keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais paslaugų (2023 m. – 97,5, 2022 m. – 98,1 proc.).

2023 m. įmonės pajamos, palyginti su 2022-aisiais, padidėjo 24 proc. (nuo 6,5 mln. iki 8 mln. eurų.) Tokį pajamų augimą lėmė pajamų iš perkėlimų keltais veiklos augimas.

Bendrovės 2023 m. veiklos sąnaudos sudarė 7,1 mln. eurų, tai yra 13 proc. (0,8 mln. eurų) daugiau nei 2022 m.

Didžiausią dalį visoje sąnaudų struktūroje sudaro: personalo išlaikymas – 45 proc., nusidėvėjimas ir amortizacija bei mokesčiai – po 17 proc., keltų išlaikymas – 10 proc. Palyginti su 2022-aisiais, kito tik nusidėvėjimo ir amortizacijos rodiklis (buvo 19 proc.).

Bendrovės 2023 m. veiklos pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sudarė 2,3 mln. eurų. Palyginti su 2022 m., EBITDA padidėjo 71 proc. (1 mln. eurų). EBITDA marža 2023 m. siekė 29 proc. (2022 m. – 21 proc.).

Geresniems nei 2022 m. veiklos pelningumo rodikliams įtakos turėjo uždirbtos didesnės pajamos.

Krantinėse – modernios rampos

Keturis dešimtmečius veikę senieji mechaniniai tilteliai Naujosios Smiltynės perkėlos krantinėse, kur švartuojami keltai, keičiami į modernius, valdomus hidraulikos pagalba, tad įvažiuoti į keltą tapo dar patogiau.

Tilteliai yra truputį platesni ir ilgesni, turi atskirą juostą keleiviams. Dėl beveik dvigubai ilgesnės konstrukcijos ir padidėjusios kėlimo ir nusileidimo amplitudės šiuo metu nebekyla problemų bet kokį transportą į keltus pakrauti esant itin aukštam ar žemam marių vandens lygiui.

Tilteliai valdomi hidraulikos pagalba, trimis būdais – rankiniu, vietiniu ir automatiniu ar nuotoliniu vietoje anksčiau buvusio elektromechaninio valdymo.

Rampų valdymui pakanka vieno žmogaus – operatoriaus vietoj buvusių trijų asmenų. Vairuotojams yra aiškesnis žymėjimas ir papildomas užtvaras bei šviesoforai dėl saugumo.

Vykdant keltų pakrovą ar iškrovimą, dėl sumontuotų papildomų guminių padėklų naujieji tilteliai skleidžia daug mažesnį garsą.

„Senieji tilteliai buvo įrengti prieš 40 metų, jie buvo elektromechaniniai, sunkiai pakeliami. Kai mariose pakildavo arba nuslūgdavo vanduo, tiltelis prie krantinės nenusileisdavo kiek reikia, tada būdavome priversti stabdyti keltų pakrovimo ir iškrovimo operacijas tam tikram laikui“, – kalbėjo bendrovės „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Anot „Smiltynės perkėlos“ vadovo, dabartinė bendrovės investicija, įrengus naujus tiltelius, pagerins perkėlos darbą.

„Jau dabar matome rezultatą, nes mariose vanduo buvo ir pakilęs, ir nuslūgęs, o klientai, įvažiuojantys į keltą, to net nepajuto. Šiuo metu veikia du nauji ir du seni keltų pakrovimo ir iškrovimo tilteliai. Prasidėjo antrasis tiltelių įrengimo etapas, kurio metu bus pakeisti Klaipėdos m. žemyninės dalies ir Smiltynės pusės pietiniai tilteliai. Statybos darbai bus baigti iki sezono pradžios“, – tvirtino M. Čiakas.

Džiugina išliekantis stabilumas

Šių metų pirmųjų trijų ketvirčių įmonės finansiniai rodikliai rodo, kad stabilumas išlieka ir tai esą yra labai džiugu.

„Buvo visokių permainų, dėl pandemijos klientų buvo sumažėję, tačiau grįžta ir kemperiai, ir dviratininkų padaugėjo. Ypač tai pajutome, kai buvo rekonstruotas dviratininkų takas Kuršių nerijoje. Džiugina, kad mūsų pačių infrastruktūros tvarkymo darbai nestringa. Per šių metų devynis mėnesius gana daug nuveikėme“, – džiaugėsi M. Čiakas.

Pernai Naujosios Smiltynės perkėloje pabaigus tvarkyti įvažiavimo ir išvažiavimo takus, atsirado daugiau tvarkos, vairuotojams tapo aiškiau, kur sustoti.

Įrengti užtvarai, šviesoforai suteikia daugiau saugumo ir keleiviams, tačiau srautų pralaidumą piko metu vis dar lemia keltų skaičius.

„Keturi keltai yra maksimalus skaičius Naujojoje perkėloje, nes daugiau ir krantinių nėra. O sutvarkius įvažiavimo ir išvažiavimo aikštelę, keltus galima racionaliau ir operatyviau pakrauti tomis transporto priemonėmis, kurių tuo momentu reikia. Tai labai pagreitina keltų darbą ir automobilių eilės vis rečiau nusidriekia gatvėje“, – kalbėjo „Smiltynės perkėlos“ vadovas.

R. Laurinavičiaus nuotr.

Audros keltams nebaisios

Bendrovė iš viso turi penkis keltus, vienas jų dirba Senojoje perkėloje, o keturi nuolat plaukioja Naujojoje.

„Visi mūsų keltai gali plaukioti net audros metu. Tiesą sakant, Naujosios perkėlos darbas niekada nėra nutrūkęs dėl oro sąlygų – didelio vėjo, pakilusio marių vandens ar ledonešio. Visokių gamtos išdaigų nutinka, bet Naujoji perkėla visada dirba ir keltai plaukia. Darbas tokiais atvejais gal kiek sulėtėja, bet jis vyksta nenutrūkstamai. Senojoje perkėloje situacija kiek kita, ten – šalia upė, iš jūros srovės pasisuka, tai ten kelto darbo stabdymas tokiais atvejais neišvengiamas, tačiau Naujojoje perkėloje darbas nenutrūksta ir kelia tiek keleivius, tiek transportą“, – teigė M. Čiakas.

Per devynis šių metų mėnesius į keltus investuota 450 tūkst. eurų, įsigyti trys keltų pagalbiniai varikliai ir atliktas kelto „Nida“ dokinis remontas.

Rezultatai viršijo lūkesčius

Bendrovė per tris šių metų ketvirčius atliko 22,3 tūkst. reisų – 300 reisų mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir 900 mažiau, nei planuota, tačiau perkeltų transporto priemonių ir keleivių skaičius nesumažėjo. Tai rodo racionalesnį veiklos sąnaudų panaudojimą.

Per šį laikotarpį perkeltų keleivių ir dviratininkų skaičius buvo panašus kaip ir 2022 m., t. y. 1,1 mln. keleivių, o transporto priemonių perkelta 3 proc. (16 tūkst.) daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Automobilių perkėlimo srautai augo visose transporto priemonių kategorijose.

Per devynis šių metų mėnesius „Smiltynės perkėlos“ pajamos, palyginti su 2022 m., padidėjo 26 proc. (1,4 mln. eurų), nuo 5,4 mln. eurų iki 6,8 mln. eurų.

Tokį pajamų kilimą lėmė pajamų iš perkėlimų keltais veiklos augimas. Pajamos didėjo dėl didesnio perkeltų transporto priemonių skaičiaus.

Už Neringos miesto gyventojų ir ten registruotų juridinių asmenų bei jų transporto priemonių perkėlimą panaudota 2,7 mln. eurų, t. y. 23 proc. (0,5 mln. eurų) daugiau nei 2022 m. ir 8 proc. daugiau, nei planuota.

Šį augimą lėmė išaugę neatlygintinų perkėlimų (keleivių ir transporto priemonių) srautai.

Šių metų devynių mėnesių bendrovės kitos veiklos pajamos, palyginti su 2022 m., padidėjo 74 proc., nuo 81 tūkst. eurų iki 141 tūkst. eurų.

Augimą lėmė papildomos pajamos, gautos iš ilgalaikio turto pardavimo, taip pat paskirtos baudos ir delspinigiai tiekėjams už netinkamą sutarčių vykdymą.

Planuotos investicijos įgyvendintos

„Smiltynės perkėlos“ šių metų pirmų trijų ketvirčių veiklos sąnaudos sudarė 5,1 mln. eurų, t. y. 13 proc. daugiau nei pernai, bet 3 proc. (0,2 mln. eurų) mažiau, nei planuota.

Lyginant su 2022 m., sąnaudos didėjo: personalo išlaikymo, ryšių ir kompiuterinių paslaugų, keltų išlaikymo, draudimo, mokesčių ir finansinių sąnaudų grupėse.

Šių metų devynių mėnesių bendrovės pelnas siekė 1,6 mln. eurų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pelnas padidėjo 98 proc. arba 0,8 mln. eurų.

2023 m. devynių mėn. buvo planuotas 1 mln. eurų pelnas.

Bendrovės pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sudarė 2,6 mln. eurų.

Palyginti su 2022 m., EBITDA padidėjo 65 proc. (1,0 mln. eurų). EBITDA marža 2023 m. siekė 39 proc. (pernai – 30 proc.). Planuota EBITDA – 2 mln. eurų, EBITDA marža – 32 proc.

Šiemet bendrovėje „Smiltynės perkėla“ iš viso atlikta investicijų į ilgalaikį turtą už 1,7 mln. eurų (planas – 1,72 mln. eurų).

Investicijų įgyvendinimas sudarė beveik 100 proc., taigi visos suplanuotos reikšmingiausios investicijos buvo įgyvendintos.

Smiltynės perkėla pirmadienį pranešė pasirašiusi statybų sutartį su konkursą laimėjusia įmone.

Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas teigė, jog rekonstrukcija prasidės šiemet, ją tikimasi užbaigti 2025 metų antroje pusėje.

„Itin svarbus teritorijos sutvarkymo elementas – naujai kuriamos viešosios erdvės. Kuršių marių krantinėje formuojamos rekreacinės salos su lauko terasomis, želdiniais, skirtingo intensyvumo apšvietimu, infrastruktūra dviratininkams“, – pranešime teigė M. Čiakas.

Jo teigimu, rekonstrukcijos metu bus sutvarkyta daugiau nei 20 tūkst. kv. metrų ploto teritorijos bei apie 2,5 tūkst. kv. metrų ploto keleivių stotis.

Tvarkant teritoriją, taip pat bus užtikrintas priėjimas prie Kuršių marių ir kuriamos Klaipėdos miesto rekreacinės erdvės, bus įrengta 83 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, keleivių laukimo salė, bilietų kasa ir kavinė su terasa į Kuršių nerijos kraštovaizdį.

Pranešama, kad rekonstrukciją finansuos Suomijos „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialas.

Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad pernai buvo kompensuota 42 proc. visų perkėlimų.

„Praėjusių metų duomenimis, tai yra 42 procentai mūsų klientų. Taip pagal įmonės pajamas matome“, – BNS sakė M. Čiakas.

Kompensacijos taikomos Neringos gyventojams, neįgaliesiems, specialiosioms tarnyboms – už jų perkėlimą sumoka Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).

„Tai yra gyventojai ir institucijos, kurios turi teisę į bilieto kainos kompensaciją, kurios keliasi nemokamai, bet už juos sumoka Lietuvos automobilių kelių direkcija. Jie kelto paslaugomis naudojasi, mūsų sistema juos nuskenuoja ir informaciją nusiunčia direkcijai, gale mėnesio mes išrašome sąskaitą, o jie apmoka“, – aiškino M. Čiakas.

Smiltynės perkėla per 2022 metus perkėlė apie 3 mln. keleivių ir dviratininkų bei 707 tūkst. transporto priemonių.

Kelių direkcija BNS nurodė, kad pernai kompensacijoms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skirta daugiau nei 3,4 mln. eurų, pirmąjį šių metų pusmetį – beveik 1,8 mln. eurų.

M. Čiako teigimu, kompensacijų už kelto paslaugas daugėja, nuolat atsiranda norinčių patekti į sąrašą tų, už kuriuos sumoka valstybė.

„Norinčių papulti į kompensuojamą perkėlimą yra tikrai daug, mes gauname užklausų ir iš dujininkų, elektrikų įmonių – kad jos teikia paslaugas Neringoje ir kaip joms į tą registrą patekti, mes juos nukreipiame į Kelių direkciją. Įstatymu yra apibrėžta, kas gali ten papulti. Jeigu valstybė iš Kelių priežiūros ir plėtros fondo lėšų už juos moka ir gali mokėti, tai valstybė ir sprendžia“, – kalbėjo Smiltynės perkėlos vadovas.

Šiuo metu LAKD tobulina informacinę sistemą, kuri padeda automatiškai identifikuoti teisę į kompensaciją turinčias transporto priemones bei žmones.

Smiltynės perkėla pernai perkėlė 2 mln. keleivių ir 700 tūkst. automobilių ir gavo 6,4 mln. eurų pajamų.

Nuo birželio 1-osios keleivio, įskaitant su dviračiu, bilietas į abi puses kainuos 1,5 euro, lengvojo automobilio – 20,5 euro, mopedo, motociklo – 6,8 euro, autobuso iki 5 tonų – 41 eurą, virš 5 tonų – 65,7 euro, krovininio automobilio nuo 3,5 iki 12 tonų – 47 eurus, virš 12 tonų – 65,7 euro, pranešė bendrovė.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), pritarusi Smiltynės perkėlos 11,6 proc. didesniam didžiausiam tarifui, nurodo, kad bendrovė iš šios veiklos galėtų gauti maksimaliai 7,9 mln. eurų. VERT pažymi, kad pokytį lėmė infliacija, kuro kainų augimas, rinkliavos sąnaudos, planuojamų ir atliktų investicijų nusidėvėjimo sąnaudos.

Nuo vasaros sezono keičiasi ir keltų grafikas: Senosios perkėlos keltai visomis savaitės dienomis nuo 7 iki 20.15 val. kursuos kas pusvalandį, vėliau iki 22.15 val. – kas valandą. Penktadieniais ir šeštadieniais keltai kels iki 23.15 val.

Naujojoje perkėloje keltai dirbs nuo 5 iki 2.20 val. Dienos metu kels kas 20 minučių, nuo 22 val. – kas valandą.

Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad nauja stotis yra būtina, nes prieš keturis dešimtmečius statytas dabartinis pastatas, kuriame veikia ne tik keleivių terminalas, bet ir dirba administracija, yra avarinės būklės.

„Dabartinis pastatas yra statytas 1982 metais, jis avarinės būklės. Jis būtų nugriautas, jo vietoje statomas naujas“, – BNS sakė M. Čiakas.

Naujas pastatas bus trijų aukštų, daugiau kaip 2,4 tūkst. kv. metrų ploto, jame dirbs įmonės administracija, bus klientų laukimo salės, bilietų kasos, kavinė su terasa, biurai, laivų remonto dirbtuvės.

Smiltynės perkėla jau paskelbė naujos keleivių stoties statybų konkursą, tikimasi, kad rangovas bus rastas iki vasaros, o darbai prasidės rudenį.

„Jeigu viskas sklandžiai vyks, nebus procesas stabdomas, tai vokų atplėšimas numatytas gegužės 18 dieną, bet statybvietę perduosime tik po sezono, rugsėjo mėnesį, tada numatytas administracijos iškėlimui. 2025 metų vasarai terminalas turėtų būti pastatytas“, – BNS sakė M. Čiakas.

Jis neatskleidė, kiek numatoma investuoti į projektą: „Kol vyksta konkursas – negalime pasakyti, bet yra suma numatyta, akcininkų pritarimas“.

Statybų metų naujosios perkėlos personalas dirbs specialiai tam gaminamuose laikinuose nameliuose, o administracija – 22 darbuotojai – persikels į nuomojamas patalpas Klaipėdoje. Eismas perkėloje nesikeis, jo netrikdyti yra viena iš stoties statybų konkurso sąlygų.

„Schema išliks ta pati, rangovas turės atsižvelgti į tai, kad darbai vyks veikiančiame objekte, tokios yra keliamos sąlygos – betarpiškai užtikrinti terminalo veiklą“, – kalbėjo M. Čiakas.

Bendrovės keltai tarp Klaipėdos ir Smiltynės kursuoja dviejose vietose – centrinėje uostamiesčio dalyje esančioje senojoje perkėloje keliami tik pėstieji ir dviratininkai, o Perkėlos gatvėje esančioje naujoje perkėloje – ir transportas.

Smiltynės perkėla per metus perkelia apie 700 tūkst. transporto priemonių ir apie 2,7 mln. keleivių ir dviratininkų.

Dabartinis Naujosios perkėlos pastatas statytas dar 1982-iais. Jis baigia skaičiuoti jau ketvirtą dešimtmetį. Todėl, natūralu, kad statinys ne tik pasenęs morališkai, bet jau ir nebeatitinka šiandienos poreikių.

Transporto paskirties pastatą – keleivių stotį suprojektavo „Studijos Altitudės“ architektai Gerda Antanaitytė, Andrius Laurinaitis ir Aurimas Baužys.

Pasak „Smiltynės perkėlos“ vadovo Mindaugo Čiako, techninis projektas su leidimu statybai – gautas, rangovo parinkimo konkursas startavo. Tad naujas pastatas, ko gero, gali būti atidarytas po dvejų metų.

Suplanuoto pastato paskirtis – administracija, keleivių stotis, keltų aptarnavimas. Tai – trijų aukštų ir dviejų korpusų 2.441 m² ploto statinys.

Vizualizacijos: Naujosios perkėlos terminalas Klaipėdoje (arch. G.Antanaitytė, A.Laurinaitis, A.Baužys).

Pastate įsikurtų ne tik laivų remonto dirbtuvės, įmonės administracija, bet ir modernios klientų laukimo salės, bilietų kasos, kavinė su terasa į Kuršių nerijos kraštovaizdį bei biurai.

Pasak Smiltynės perkėlos vadovo Mindaugo Čiako, nauji terminalai tikrai bus įrengti iki kitos vasaros. 

„Įrangos tiekimas labai ilgas, tai tikram ne šiam vasaros sezonui, diegimas bus jam pasibaigus, rudenį. Kitą vasarą tikrai bus, o galbūt dar spėsim ir iki Naujų metų. Tokios įrangos sandėliuose dažniausiai nėra, ji gaminama po užsakymo. Nežinau, kur tiekėjas gamins šią įrangą, girdėjau, kad Estijoje“, – BNS sakė M. Čiakas.

Bendrovės vadovas sako, kad šiuo metu senojoje perkėloje yra keturi, naujoje – du terminalai, kuriuos būtina keisti, nes jie yra pasenę, o rinkoje neįmanoma gauti remontui reikalingų detalių, nes jos negaminamos.  

„Atnaujinami automatiniai aparatai, senieji pas mus stovi jau dešimt metų. Dabartinė įranga yra susidėvėjusi, net nėra galimybės įsigyti dalių remontui, morališkai paseno“, – kalbėjo M. Čiakas.

338 tūkst. eurų vertės sutartis dėl naujos įrangos pirkimo ir diegimo sausio pabaigoje pasirašyta su konkursą laimėjusia fizinės saugos, grynųjų pinigų apdorojimo, informacijos ir valdymo paslaugų įmone „Hansab“.

M. Čiako teigimu, nauja įranga turės papildomų funkcijų: bus galima įsigyti elektroninius pildomus bilietus, kuriais pasinaudojus korteles bus galima grąžinti ir atgauti už jas sumokėtus pinigus. 

„Naujieji aparatai, kuriuos perkame, parduos bilietus ir korteles, kurias bus galima įsigyti su tam tikru parėjimų skaičiumi, jas bus galima pildyti, grąžinti ją ir atgauti depozitą. Depozitas nebus didelis, stengsimės, kad kortelė būtų kuo pigesnė“, – kalbėjo M. Čiakas

Smiltynės perkėla per 2022 metus perkėlė apie 3 mln. keleivių ir dviratininkų, 2021 metais – apie 2,7 mln., transporto priemonių – atitinkamai 707 tūkst. ir 710 tūkst.

Padės išvengti eilių

Klaipėda yra vienintelis Lietuvos miestas, kur sausumos ir vandens transporto rūšys yra sujungtos bendra apmokėjimo sistema.

Dabar elektroniniu keleivio bilietu galima sumokėti už kelionę viešojo transporto autobusais ir mikroautobusais, priemiestiniais autobusais bei mikroautobusais, kursuojančiais į Palangos oro uostą, o nuo ketvirtadienio – ir už kelionę keltais.

Per metus keltais perkeliama per 2 mln. keleivių, daugiau kaip pusė jų – klaipėdiečiai. Todėl naujoji sistema turėtų pagerinti jų patogumą keliaujant į poilsio zoną Kuršių nerijoje.

Didžioji dalis klaipėdiečių jau yra įpratę už važiavimą viešuoju transportu mokėti elektroniniais bilietais, kuriuos papildo pinigais.

Nuo metų pradžios tokį bilietą atstoja ir fizinė klaipėdiečio kortelė, kurią taip pat galima pasipildyti pinigais.

Nuo vasario 2 d. šiomis kortelėmis galima sumokėti už perkėlimą per Kuršių marias. Bilieto kaina, mokant kortele, bus tokia pati – 1,3 euro.

Mindaugas Čiakas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sistema dar tobulinama

Galimybė už kelionę keltu sumokėti elektronine klaipėdiečio arba transporto kortele padės išvengti eilių prie kasų ir bus naudinga miesto įvaizdžiui.

Derėtų žinoti, kad mėnesiniai ar metiniai elektroniniai bilietai bei virtuali klaipėdiečio kortelė „Smiltynės perkėlos“ terminale kol kas negalioja.

Sistema dar tik pradeda veikti, ji dar bus tobulinama, bet pirmas žingsnis jau žengtas.

„Sistema dar tik pradeda veikti, ji dar bus tobulinama, bet pirmas žingsnis jau žengtas“, – teigė bendrovės „Smiltynės perkėla“ vadovas Mindaugas Čiakas.

Kol kas už persikėlimą per marias šiomis kortelėmis galės sumokėti tik visą kainą, be nuolaidų mokantys keleiviai, nesigabenantys keltu dviračių.

Už dviračių perkėlimą kompensuojama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, todėl kol kas dar nesureguliuotas apmokėjimas elektronine transporto kortele.

Tikėtina, kad šis klausimas bus išspręstas rudenį.

Veikia keturi terminalai

Skenuojant popierinius bilietus kartais varteliai nesuveikia, nes keleiviai pernelyg greitai ištraukia bilietą ar bando nuskaityti kodą kišdami jį kreivai.

Nesklandumų dėl elektroninių kortelių nuskaitymo neturėtų būti, nes sistema veiks taip pat greitai kaip autobusuose.

Elektroninių transporto bilietų naudotojams reikėtų atkreipti dėmesį, kad jais atsiskaityti keleivių terminale, dažniau vadinamoje Senojoje perkėloje, galima keturiuose terminaluose, skirtuose pėstiesiems.

Elektroniniais bilietais galima sumokėti ir Naujojoje perkėloje.

Kortelę reikėtų priglausti prie tam skirtos vietos ant terminalo stovo viršaus.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovas Andrius Samuilovas patikslino, kad, norint ta pačia kortele sumokėti už kitus šeimos narius, kortelę teks jiems perduoti, kad kiekvienas jų galėtų sumokėti už kelionę atskirai.

Paaiškino: A. Samuilovas parodė, kaip perkėloje naudotis klaipėdiečio kortele ir elektroniniu viešojo transporto bilietu. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Galimybes ketina plėsti

M. Čiakas džiaugėsi, kad nuo minties apie elektroninio bilieto panaudojimą kelionei keltais apmokėti iki jos įgyvendinimo praėjo tik metai.

Su geležinkelininkais apie panašią bendrą apmokėjimo sistemą jau kalbama ketverius metus, bet rezultato vis dar nematyti.

Teigiama, kad elektroniniais bilietais bus galima sumokėti ir miesto Dangės upe kursuosiančiais vandens autobusais. Tikimasi, kad jie pradės veiklą gegužės pradžioje. Numatoma bilieto kaina – trys eurai.

„Naujų paslaugų integravimas į sklandžiai veikiančią miesto ir dalies regiono transporto sistemą yra prasminga ir ekonomiškai pagrįsta alternatyva vis dar nesibaigiančiai populizmo puotai, kur vienu pagrindinių patiekalų visų mūsų sąskaita dedamas desertas – nemokamas viešasis transportas visiems, visur ir visada. Linkiu, kad kiekvieno klaipėdiečio kišenėje kuo greičiau atsirastų tos kortelės, kurios klaipėdiečiams palengvina gyvenimą. Tikiu, kad greitai taps įprasta turėti vieną kortelę ir ja naudojantis visur patekti“, – tarė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Įmonė planuoja, kad nauja stotis turėtų veikti 2025 metais, sako Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

„Manome, kad per dvejus metus turėtų pastatas atsirasti. Lapkričio 25 dieną bus akcininkų susirinkimas, kuris turėtų projektui pritarti, tada skelbiame rangos darbų konkursą, jis gali užtrukti iki pusės metų, o tada – statybos pusantrų metų. Preliminariai taip manome“, – BNS sakė M. Čiakas.

Nuo 2020-ųjų sausio šias statybas planuojanti bendrovė šią savaitę paskelbė rinkos konsultaciją ir nori išsiaiškinti būsimų darbų kainą, techninio projekto sąlygas bei kitus klausimus. Rinkos dalyvių pastabų laukiama iki gruodžio pradžios.

Bendrovė yra apskaičiavusi orientacinę statybų kainą, tačiau jos iki konkurso neviešina. Vadovo teigimu, sąmatoje dėl galimo pabrangimo numatytas rezervas, tačiau išlieka tikimybė, jog vertę teks koreguoti.

„Mes orientuojamės į skaičiuojamąją kainą, kuri padaryta, berods, birželio mėnesį, aišku, jos skelbti nenorime prieš pirkimą. Jeigu užtruktų konkursas, perskaičiuotume ją. Sekame rinką, esame numatę 10 proc. rezervą, jeigu koks nors pakilimas bus. Gali būti, kad atplėšę vokus matysime, jog reikia kažką koreguoti. Sunku prognozuoti dėl statybinių medžiagų kainų, šiandien statybininkai sako, kad jos stabilizavosi, o plieno ir cemento net pakrito“, – kalbėjo Smiltynės perkėlos generalinis direktorius.

Uostamiestyje Nemuno gatvėje planuojamas naujas pastatas bus keturių aukštų, 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto, jame, be keleivių stoties, bus administracija ir keltų aptarnavimo patalpos.

Jis bus statomas dabartinio pastato vietoje – šis bus nugriautas, o administracija laikinai įsikurs nuomojamose patalpose.

„Šitas bus nugriautas, administracija nuomosis patalpas kažkur mieste, dalis kažkokia liks, dispečerinė, klientų aptarnavimas, jiems bus nuomojami darbo konteineriai“, – kalbėjo M. Čiakas.

Anot jo, jeigu planas nesikeis, statybos pradžia sutaps su vasaros sezono pradžia, tačiau darbai neturėtų trukdyti padidėjusiam keleivių srautui, nes tam pasiruošta iš anksto.

„Yra viskas taip suorganizuota, dėl to mes pirma sutvarkėme teritoriją, kad automobiliai galėtų lengvai patekti į keltų krovos zoną, o šalia jos vyks statybos, tai darbai neturėtų apsunkinti“, – BNS sakė M. Čiakas.

Smiltynės perkėla 2021 metais perkėlė 710 tūkst. transporto priemonių, o keleivių ir dviratininkų skaičius siekė daugiau kaip 2,7 milijono.