Italijos mados sostinėje ir aplinkinėse provincijose tvyro smogas. Sekmadienį oro kokybė Milane, remiantis privačios Šveicarijos aplinkos įmonės reitingu, vienu metu buvo trečia blogiausia pasaulyje.

„Tai improvizuotos išvados, kurias atliko privati bendrovė, kartkartėmis pateikianti tokius skaičius. Man šiek tiek atsibodo atsakinėti į klausimus apie problemas, kurių nėra. Dirbame, kad pagerintume oro kokybę ir taškas. Nors regioninė aplinkos agentūra tvirtina, kad oro kokybė gerėja, bet, manau, kad ji gerėja nepakankamai. Vadovautis naujienomis, kurias pateikia privati bendrovė, neturinti jokios oficialios kompetencijos, yra neteisinga“, – kalbėjo Milano meras Giuseppe Sala.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Milano valdžia atkreipė dėmesį, kad siekiant sumažinti teršalų išmetimą į aplinką, reikėtų šildymą sumažinti iki 19 laipsnių. Be to, gyventojams rekomenduojama kiek įmanoma mažiau būti lauke.

Dėl itin prastos oro kokybės mieste įvedami tam tikri ribojimai. Tarp jų – dalinis dyzelinių transporto priemonių draudimas, taip pat draudimas kūrenti atvirą ugnį ar naudoti tam tikras krosnis.

„Tikrai nesame trečias labiausiai užterštas miestas pasaulyje, jei turėsime omenyje daugelį pietryčių Azijos miestų. Tikrai nesame tokioje padėtyje, tačiau paradoksalu, kad apie oro taršos problemas kalbame tik pasirodžius šiam reitingui, nors iš tikrųjų oro kokybė Po upės slėnyje ir Milane jau seniai yra labai prasta“, – teigė kampanijos „Italijos piliečiai už orą“ vadovė Anna Gerometta.

Žiemą smogas tampa problema keliuose Italijos didmiesčiuose. Dėl nepakankamos oro cirkuliacijos ypač paveikta yra Po lyguma šiaurėje – tai, be kita ko, lemia geografinė padėtis tarp aukštų kalnų.

Be to, regione dėl didelio gyventojų tankio yra daug automobilių ir privačių namų. Situaciją dar labiau sunkina vėjo ir lietaus stoka.

„Dabartinės taršos ribinės vertės yra visiškai nepakankamos mūsų sveikatai apsaugoti, taip teigia Pasaulio sveikatos organizacija. Tačiau, nepaisant to, Italija, atsižvelgdama į vykstančias Europos derybas dėl naujų ribinių verčių, prašo dešimčiai metų atidėti terminą, per kurį turi būti sumažinta kietųjų dalelių ribinė vertė“, – nurodė A. Gerometta.

Tiesa, britų dienraščio „The Guardian“ atliktas tyrimas parodė, kad net 98 proc. europiečių gyvena vietovėse, kuriose tarša smulkiomis kietosiomis dalelėmis viršija Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytą normą, ne išimtis – ir Lietuva.

Smogui jau trečią dieną trikdant milijonų žmonių JAV rytinėje pakrantėje gyvenimą, mokslininkai primena, kad tokios sąlygos neretai susidaro šalies vakaruose, ir perspėja dėl ateities.

Tai gana stulbinantis įvykis, tačiau tikėtina, kad visuotinio atšilimo sąlygomis jis bus dažnesnis, sakė Dartmuto koledžo geografijos profesorius ir klimatologas Justinas Mankinas (Džastinas Mankinas).

„Į tai mes, rytinė šalies dalis, turime žiūrėti gana rimtai“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį tuo galėjo įsitikinti milijonai gyventojų. Dėl susidariusių oro sąlygų astma sergantys žmonėms teko važiuoti į ligonines, buvo atidėti skrydžiai, įvairūs sporto renginiai, nukeltas LGBTIQ „Pride“ mėnesio renginys Baltuosiuose rūmuose.

Dėl Kanados gaisrų smulkių kietųjų dalelių šleifas nusidriekė net iki šiaurinės Europos dalies.

Šią savaitę oro kokybė kai kuriose JAV Rytų pakrantės vietose, įskaitant Niujorką – tankiausiai apgyvendintą šalies miestą, beveik pasiekė JAV Aplinkos apsaugos agentūros oro taršos skalės viršų. Vietos pareigūnai ragino žmones kuo daugiau būti namuose, o išėjus į lauką dėvėti veido kaukes.

Tokios sąlygos nėra naujiena ir netgi vis dažniau pasitaiko šalies Vakarų pakrantėje, kur gyventojai kaukes ir oro filtrus pirko dar prieš COVID-19 pandemiją ir įprato vasaros metu kasdien tikrinti oro kokybę.

Nuo 2017 metų Kalifornijoje kilo aštuoni iš dešimties didžiausių šios valstijos gaisrų.

Dėl pavojingo oro vaikai, vyresnio amžiaus suaugusieji, astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis sergantys žmonės kartais ištisas savaites turi likti patalpose. Pareigūnai atidarė specialias prieglaudas benamiams arba žmonėms, neturintiems galimybės naudotis švariu patalpų oru.

Gaisrų sezonas gali tapti rekordiniu

„Vakarai, kaip ir Kanada, visada degdavo, tačiau dabar svarbu tai, kad didžiuliai dūmų kiekiai susidaro labai tankiai apgyvendintame regione, todėl nukenčia daugybė žmonių“, – sakė Loreta Mickley (Loreta Mikli) iš Harvardo universiteto.

Dėl neįprastai sauso ir šilto pavasario vos prasidėjęs Kanados gaisrų sezonas gali tapti rekordiniu.

Ketvirtadienį buvo užfiksuota daugiau kaip 400 gaisrų. Daugiau kaip trečdalis jų – Kvebeke, kur, pasak viešojo saugumo ministro Francois Bonnardelio (Fransua Bonardelio), iki kitos savaitės lietaus nenumatoma, o temperatūra kils.

Jis sakė, kad kol kas nėra pranešimų apie sužeistuosius, žuvusiuosius ar apgadintus namus, tačiau ketvirtadienį dar nebuvo aišku, kada daugiau kaip 12 000 evakuotų žmonių iš įvairių bendruomenių galės grįžti.

Evakuoto Šibugamo miestelio merė Manon Cyr (Manon Sair) teigė patarusi gyventojams būti kantriems ir pažymėjo, kad tikrasis sprendimas bus gera lietaus dozė.

Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį sakė, kad Kanadoje nuo gegužės dirba šimtai amerikiečių ugniagesių ir pagalbinio personalo darbuotojų.

Jis teigė pasiūlęs Kanados ministrui pirmininkui Justinui Trudeau (Džastinui Triudo), su kuriuo kalbėjosi trečiadienį, bet kokią papildomą pagalbą, kurios Kanadai prireiks siekiant paspartinti šių gaisrų gesinimą.

Niujorko sveikatos departamento atstovas spaudai Pedro Frisneda (Pedras Frisneda) sakė, kad ligoninės greitosios pagalbos skyriuose užregistruota daugiau nei įprastai su astmos problemomis susijusių apsilankymų, o pacientų skaičius siekė kelis šimtus.

Kiekvieną žiemą sostinę apimantis smogas susiformuoja dėl ūkininkų deginamų pasėlių ražienų, transporto priemonių ir gamyklų išmetamų dujų.

Tarptautinė stebėsenos kompanija „IQAir“ teigia, kad penktadienį sveikatai pavojingos PM 2,5 taršos, sukeliamos galinčių giliai prasiskverbti į kvėpavimo organus smulkių kietųjų dalelių, lygis buvo beveik 25 kartus didesnis už Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą paros maksimumą.

Naujojo Delio vyriausiasis ministras Arvindas Kejriwalas (Arvindas Kedžrivalas) sulaukė gyventojų ir politinių oponentų kritikos dėl nesugebėjimo įveikti šios krizės.

Jis pranešė, kad nuo šeštadienio bus uždarytos pradinės mokyklos, kol „pagerės padėtis dėl taršos“.

„Joks vaikas jokiu būdu neturėtų kentėti“, – žurnalistams teigė A. Kejriwalas.

Indijos sostinė dažnai yra vadinamas vienu labiausiai užterštų miestų pasaulyje. Penktadienį jis ir vėl atsidūrė „IQAir“ reitingo sąrašo viršuje kaip prasčiausią oro kokybę turintis miestas.

Žurnalas „Lancet“ 2020 metais rašė, kad 2019-aisiais Naujajame Delyje dėl oro taršos mirė beveik 17,5 tūkst. žmonių.

Vietinės valdžios institucijos dažnai skelbia įvairius planus, turinčius padėti sumažinti oro taršą, pavyzdžiui, stabdyti statybų darbus, tačiau jų rezultatas menkavertis.

Šiaurės Indijoje dešimtys tūkstančių ūkininkų kiekvienos žiemos pradžioje, nuėmę ryžių derlių, ima deginti ražienas savo laukuose.

Šių laužų dūmai pasiekia daugiau kaip 20 mln. gyventojų turintį Naująjį Delį, kur didina užterštumo lygį ir visuomenės sveikatos krizę.

Tačiau problema išlieka, nepaisant draudimų ir įvairiausių pastangų įtikinti ūkininkus naudoti kitus laukų valymo būdus.

Smogo problema Naujajame Delyje taip pat sulaukė pasipiktinimo iš politikų.

A. Kejriwalas paragino nutraukti „kaltinimų žaidimus ir badymą pirštu“ dėl atsakomybės kovojant su smogu po to, kai Indijos aplinkos ministras sukritikavo Naujojo Delio vyriausiojo ministro vadovaujamą partiją „Aam Aadmi“, daugėjant atvejų, kai ūkininkai degina ražienas.

„Tai nepadės ieškant sprendimų. Mes galime kaltinti juos, o jie gali kaltinti mus, bet tai prie nieko neprivestų“, – sakė A. Kejriwalas.

„Ūkininkams reikia sprendimų, – pridūrė jis. – Kai jie gaus sprendimą, jie nustos deginti ražienas.“

Riazanės regione, maždaug už 250 km į pietryčius nuo Maskvos, gaisrus gesina keli lėktuvai ir daugiau kaip 470 ugniagesių, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.

Trečiadienį regiono gubernatorius Pavelas Malkovas paskelbė, kad nuo gaisrų nukentėjo daugiau kaip 800 ha plotas, tačiau, tarptautinės aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ duomenimis, gaisrai paveikė daugiau kaip 3 300 ha plotą.

Ketvirtadienio rytą P. Malkovas socialinėje žiniasklaidoje pranešė, kad 181 ha plote tebeliepsnoja trys gaisrai.

„Didelė tikimybė, kad gaisrai kilo dėl žmogaus veiksmų. Na, o nuolatinis karštis ir sausra sudaro palankias sąlygas ugniai plisti“, – trečiadienį pareiškė „Greenpeace“.

Organizacijos teigimu, šie miškų ir durpių gaisrai kilo teritorijoje, 2010 metais jau nukentėjusioje nuo didelių gaisrų, dėl kurių Maskvoje kelias savaites tvyrojo dusinantis smogas.

Pastaraisiais metais didžiuliai gaisrai nusiaubė daug Rusijos regionų, ypač Sibirą, Arktį ir Tolimuosius Rytus.

Vis dažniau kylantiems gaisrams palankias sąlygas sudaro mažas kritulių kiekis ir karščio bangos, kurias mokslininkai sieja su klimato kaita.

Kiekvieną vasarą šie gaisrai išmeta didžiulius kenksmingų dūmų kamuolius, nuo kurių dūsta net už kelių šimtų kilometrų esantys miestai ir miesteliai.

2010 metų liepą Maskva duso nuo durpynų gaisrų dūmų, dėl to smarkiai padaugėjo kvėpavimo takų sutrikimų ir mirčių.

Mažų mirtį nešančių dalelių koncentracija Delio ore reguliariai viršija saugias ribas iki 20 kartų, ypač žiemą, kai 20 mln. miestiečių gyvena po kenksmingo pilko smogo antklode.

Pasak inžinierių, keturiasdešimt didžiulių ventiliatorių, sumontuotų 25 metrų aukščio bokšte, įsiurbia tūkstantį kubinių metrų oro per sekundę ir praleidžia per filtrus, kurie perpus sumažina kenksmingų dalelių kiekį vieno kvadratinio kilometro plote.

„Šiandien svarbi diena Deliui, kovojant už švarų orą“, – po atidarymo ceremonijos netoli judraus prekybinio „Connaught Place“ rajono sakė vyriausiasis ministras Arvindas Kejriwalis.

A. Kejriwalis pridūrė, kad į šį įrenginį „žiūrima kaip į eksperimentą. Mes išanalizuosime duomenis ir, jei jie bus veiksmingi, visame Delyje bus pastatyta daugiau tokių bokštų“.

Bokštas kainavo 2 mln. dolerių, ir kritikai teigia, kad, norint pastatyti pakankamą kiekį tokių bokštų, reikės milžiniškų viešųjų pinigų ir kad geriau būtų nukreipti pastangas į smogo priežastis.

O priežastys – tai transporto priemonių išmetimas, sunkioji ir smulkioji pramonė, statybų veikla, atliekų ir kuro deginimas, žiemą – pasėlių deginimas kaimyniniuose regionuose.

„Kalbėkime atvirai, tai yra bergždžias reikalas, absoliutus lėšų švaistymas“, – sakė Energetikos, aplinkos ir vandens tarybos atstovas Karthikas Ganesanas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Indijoje yra 14 iš 15 labiausiai užterštų pasaulio miestų.

2020 metais žurnale „Lancet“ paskelbtas tyrimas parodė, kad 2019 metais šalyje dėl oro taršos mirė 1,67 mln. žmonių, iš jų beveik 17 500 – Delyje.

2018 metais Kinija užterštame Siano mieste pastatė gerokai didesnį 60 metrų aukščio smogo bokštą, tačiau eksperimentas kol kas nebuvo išplėstas į kitus miestus.

Kanbera – vienintelis sostinės regiono miestas. Leidinio duomenimis, dėl smogo Kanberoje uždaryti muziejai, parkai, turistų lankomos įžymybės, taip pat beveik visi sporto objektai. Jos centre esantis Australijos nacionalinis universitetas uždarė studentų miestelius ir auditorijas, o Australijos paštas nebegabena siuntų iš Kanberos ir į ją, šeši jo skyriai nedirba. Butų ir biurų miesto centre savininkai turėjo išjungti priešgaisrinio saugumo sistemas, nes dėl smogo vis suveikdavo dūmų davikliai.

Sveikatos apsaugos departamentas įspėjo apie pavojingą oro užterštumo lygį ir rekomendavo sostinės gyventojams ir svečiams kuo mažiau būti atvirame ore. „Miško gaisrų sukeltas tirštas smogas tikriausiai dengs miestą kelias dienas. Jo neigiamas poveikis sustiprės savaitgalį, kai nusistovės karštesni orai, todėl mes rekomenduojame visiems Kanberos gyventojams vengti fizinio aktyvumo lauke“, – sakoma žinybos pranešime.

Smarkūs miško gaisrai siaučia rytinėje Australijos pakrantėje nuo praėjusių metų spalio vidurio. Ugnis apėmė dideles teritorijas žemyno pietryčiuose, Naujojo Pietų Velso ir Viktorijos valstijose, keli regionai pietinėje pakrantėje uždaryti turistams, o jų gyventojams duotas nurodymas skubiai evakuotis.

Gaisrai jau sunaikino daugiau kaip 4 milijonus hektarų miško, liepsnose žuvo mažiausiai 15 žmonių, tarp jų – trys ugniagesiai, dar 17 žmonių dingo be žinios. Sudegė daugiau kaip 1,3 tūkstančio gyvenamųjų namų, apie 2,5 tūkstančio administracinių ir ūkinių pastatų.

Sprendimą uždaryti sostinėje esančias mokyklas ir universitetus penktadienį vakare po skubiai sušaukto oro taršos komisijos posėdžio paskelbė gubernatoriaus pavaduotojas Mohammadas Taghizadeh (Muhamadas Taghizada).

„Dėl padidėjusios oro taršos Teherano provincijoje bus uždaryti vaikų darželiai, ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir mokyklos, universitetai bei aukštojo mokslo institucijos“, – pranešė M. Taghizadeh, kurį pacitavo valstybinė naujienų agentūra IRNA.

Siekiant apriboti asmeninių transporto priemonių skaičių sostinės keliuose, įvesta eismo schema, nurodanti, kada gali važiuoti automobiliai su lyginiais ir nelyginiais valstybinės registracijos ženklo numeriais, o sunkvežimiams apskritai uždrausta įvažiuoti į Teherano provinciją, pranešė IRNA.

Šeštadienį, pirmąją darbo savaitės Irane dieną, jaunimas ir pagyvenę žmonės, sergantys kvėpavimo takų ligomis, buvo įspėti likti namuose, o sporto renginiai buvo sustabdyti.

Mokyklos taip pat buvo uždarytos šiaurinėje Alborzo ir centrinėje Isfahano provincijose, pranešė IRNA, cituodama pareigūnus.

Kitos sritys, kuriose buvo uždarytos mokyklos, apėmė Mašhado miestą Irano šiaurės rytuose, Urmijos miestą šiaurės vakaruose bei Komo miestą, esantį į pietus nuo Teherano.

Teherane vidutinė pavojingų ore esančių kietųjų dalelių koncentracija šeštadienį siekė 146 mikrogramus kubiniame metre, pranešė vyriausybinė svetainė air.tehran.ir.

Prognozuojama, kad 8 mln. gyventojų turintį miestą užgulęs taršos debesis išsisklaidys tik pirmadienį palijus.

Irano miestuose per metus nuo oro taršos mirė beveik 30 tūkst. žmonių, šių metų pradžioje pranešė valstybinė žiniasklaida, cituodama Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūną.

Problema Teherane pagilėja žiemos metu, kai dėl vėjo trūkumo ir šalto oro smogas yra sulaikomas virš miesto – šis reiškinys vadinamas šilumine inversija.

Praėjusiais metais paskelbtoje Pasaulio banko ataskaitoje teigiama, kad labiausiai prie smogo susidarymo prisideda sunkiasvorės transporto priemonės, motociklai, naftos perdirbimo gamyklos ir elektrinės.

Vis dėlto A. Merkel ir N. Modi nepaisė medikų rekomendacijos, paskelbtos šiam 20 mln. gyventojų turinčiam megapoliui, ir neužsidėjo apsauginių kaukių, priimdami garbės sargybos paradą prezidentūroje.

Per panašias ceremonijas anksčiau šiais metais 65 metų A. Merkel keliskart buvo ištikę nevaldomo drebulio priepuoliai, tad skambant abiejų šalių himnams kanclerė sėdėjo.

Ilgiausiai iš Europos Sąjungos valstybių lyderių dirbanti A. Merkel planuoja pasitraukti 2021 metais.

A. Merkel, Indijoje viešinti jau ketvirtą kartą, padėkojo N. Modi už „labai šiltą ir malonų priėmimą“, taip pat pridūrė, kad Vokietijos ir Indijos ryšiai „turi platų pagrindą ir yra gilūs“, sakoma naujienų agentūros „Press Trust of India“ (PTI) pranešime.

Indijos valstybinė aplinkos stebėsenos agentūra nurodė, kad penktadienį šalies sostinėje tvyrojo „didelis“ smogas. Didelę oro taršą mieste daugiausiai lemia intensyvaus eismo ir pramonės išmetalai, taip pat dūmai iš aplinkinių regionų žemės ūkio naudmenų.

Tą dieną tarša ypač pavojingomis smulkesnėmis kaip 2,5 mikrono kietosiomis dalelėmis, galinčiomis per plaučius patekti į kraują, penktadienį 19 kartų viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytą didžiausią saugią koncentraciją, rodo JAV ambasados Delyje tinklalapyje skelbiama informacija.

Vienas Centrinės taršos valdybos pareigūnas sakė, kad ketvirtadienio vakarą oro tarša Delyje pasiekė „ypač didelį“ arba „kritinį“ lygį – pirmąkart nuo sausio.

Indijoje yra 14 iš 15 didžiausiu oro užterštumu pasižyminčių pasaulio miestų, nurodo Jungtinės Tautos. Kaip rodo viena studija, smogas kiekvienais metais pirma laiko pražudo apie milijoną Indijos gyventojų.

Delio vyriausiasis ministras Arvindas Kejriwalas (Arvindas Kedžrivalas) penktadienį sakė, kad tarnybos pradės dalyti moksleiviams 5 mln. apsauginių kaukių.

Dėl susiklosčiusios padėties jis kaltino kaimynines valstijas, kur šiuo metų laiku tūkstančiai ūkininkų degina šiaudus, todėl šiaurės Indiją apgaubia didžiuliai dūmų debesys.

Ketvirtadienį Indijos pagrindinė taršos priežiūros institucija iki šeštadienio pratęsė draudimą sostinėje naktimis vykdyti statybų darbus, taip pat rekomendavo laikinai uždaryti elektrines miestuose aplink Delį.

„Atrodo, tarsi visas kūnas būtų jais persmelktas“, – skundėsi moteris.

S. Tufliakova gyvena Krasnojarsko krašte esančiame Bogučianų miestelyje, esančiame maždaug už 100 km nuo teritorijų, kuriose siaučia gaisrai, išdeginę didžiulius plotus taigos ir paskleidę smogo debesis aplinkiniuose miestuose ir gyvenvietėse.

„Nėra kuo kvėpuoti, – sakė 32 metų S. Tufliakova. – Negalime nuo to pasislėpti... Vaikai ir suaugusieji nesiliauja kosėti.“

Sibire kasmet kyla didelių gaisrų, bet šią vasarą jų dūmai apgaubė kai kuriuos regiono didžiuosius miestus, įskaitant Krasnojarską, o vietos gyventojai piktinasi dėl esą nepakankamų vyriausybės veiksmų.

Pastaruoju metu tarnybos suintensyvino kovą su liepsnomis, bet išdegusios teritorijos toliau plečiasi.

Antradienį aviacinės miškų apsaugos tarnyba „Avialesoochrana“ nurodė gesinanti 161 gaisrą, apėmusį 140 tūkst. ha miškų.

Tačiau dar 295 gaisrai, išdeginę 2,4 mln. ha „atokiose arba sunkiai prieinamose teritorijose“, buvo palikti savieigai ir tėra stebimi iš kosmoso, nurodė tarnyba.

Rusijos aplinkos ministerija 2015 metais suteikė leidimą regionų valdžiai negesinti miškų gaisrų, jeigu darbų „prognozuojama kaina viršija prognozuojamą žalą“.

Dėl tvyrančio smogo Bogučianuose ir jų apylinkėse gyventojai jau kelias savaites nematė žydro dangaus. Vakarais padangė nusidažo rausva spalva. Žmonės stengiasi neiti į lauką, o automobiliams gatvėse tenka įsijungti priešrūkinius žibintus.

„Šiemet užsidarėme langus ir įjungėme oro kondicionierius“, – sakė baldus pardavinėjantis Dmitrijus Achmadyšinas.

Didžiąją vasaros dalį „nieko nebuvo daroma“ gaisrams užgesinti, tvirtino jis. Tik pastarosiomis dienomis, po vyriausybės posėdžio su premjeru Dmitrijumi Medvedevu, virš miesto pradėjo skraidyti priešgaisriniai sraigtasparniai, sakė D. Achmadyšinas.

Pasak ekspertų, dėl didelio uždūminimo aviacijai dirbti tampa nebesaugu.

Sibiro regioninės priešgaisrinės tarnybos yra per menkai finansuojamos ir gauna tik apie 10 proc. reikalingų išteklių, sakė aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace Russia“ miškų ekspertas Aleksejus Jarošenka.

„Greenpeace“ vertinimais, šiemet visoje Rusijoje gaisrai išdegino daugiau kaip 13 mln. ha – apytikriai Graikijai prilygstantį plotą.

Pirmadienį Rusijos prokuratūra, besispecializuojanti tirti aplinkosaugos pažeidimus, tvirtino, kad Sibiro regionai nesugeba kovoti su gaisrais dėl „biurokratijos“, taip pat kaltino „iškraipant“ duomenis apie stichijos siautėjimo mastą.

„Nevaldomas procesas“

Siaučiantys gaisrai stiprino gyventojų įsitikinimą, kad valdžia nepakankamai jais rūpinasi, juolab kai Krasnojarsko krašto gubernatorius Aleksandras Usas liepos pabaigoje pareiškė, jog gesinti degančius miškus yra „beprasmiška ir galbūt žalinga“.

Socialiniuose tinkluose buvo skelbiama nuotraukų ir vaizdo įrašų su prierašu „Sibiras dega“, kuriuose matyti dūmuose skendintys miesteliai ir miestai. Daugelis taip pat skundėsi vyriausybės neveiklumu.

Portale Change.org paskelbta peticija, reikalaujanti, kad visame Sibire būtų paskelbta nepaprastoji padėtis, buvo pasirašyta daugiau kaip milijono žmonių. Atskira peticija ragina imtis priemonių, turinčių padėti laukiniams gyvūnams paveiktose teritorijose.

Miškininkystės tarnybos teigė, kad taigos gaisrus sukelia žaibai, bet aplinkos viceministras Igoris Kobzevas pirmadienį sakė, kad „dauguma gaisrų prasidėjo palei kelius“ ir buvo sukelti žmonių.

Daugelis vietos gyventojų teigė, kad kaltininkės yra miškus kertančios bendrovės, padegančios miškus, kad nuslėptų tikrąjį savo veiklos mastą.

Bugučianuose gyvenantis pensininkas Ivanas Ozornikas buvo nuvykęs net į už kelių šimtų kilometrų esantį Krasnojarską dalyvauti protesto mitinge, per kurį buvo reikalaujama gubernatoriaus A. Uso atsistatydinimo.

„Dabar jie gesina gaisrus, bet turėjo tai daryti jau seniai, kai jie buvo pakankamai maži, kad būtų galima užgesinti“, – sakė I. Ozornikas ir prisiminė Sovietų Sąjungos laikus, kai valdžia siųsdavo patruliuoti lėktuvus ir „neleisdavo kilti katastrofai“.

„Dabar procesas nevaldomas. Mūsų biudžeto pinigai leidžiami, o jokio rezultato nėra“, – skundėsi vyras.

Šakių rajono savivaldybė skelbia, kad kol kas ugnį sulaiko Šešupė, tačiau yra pavojingų vietų, kur ugnis gali persimesti ir į Lietuvos pusę.

„Buvo keli gaisro priartėjimo prie Lietuvos sienos atvejai. Nepalankus vėjas neša dūmus į Lietuvos teritoriją“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Rokas Pukinskas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šakių skyriaus vedėjas Robertas Jakimonis akcentavo, kad reikėtų laikyti uždarytus langus, uždaryti vėdinimo sistemas, kuo mažiau būti lauke. Mokyklos, ikimokyklinės įstaigos turėtų pasirūpinti auklėtinių sveikata, riboti jų buvimą lauke.

Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė, gaisras kilo Karaliaučiaus pusėje, iš maždaug 7-8 kilometrų ruožo kyla dūmai.

„Mes buvome informuoti, kad pelkėje dega nendrės“, – sakė ji.