Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) penktadienį pranešė nustačiusi tokių žinučių identifikavimo tvarką. 

„Mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai nuo šiol turės identifikuoti apsimestines SMS iš bendro SMS srauto ir tokiu būdu užkirsti kelią vartotojams netekti asmeninių duomenų ar finansų“, – pranešime teigė RRT tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė.

Pasak RRT, operatoriai filtravimo priemonėmis turės aptikti SMS žinutėse esančias internetines nuorodas ir įvertinti, ar jos nėra įtrauktos į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) sudaromą žalingų interneto resursų sąrašą. Nuorodai esant šiame sąraše, SMS žinutės su ja bus blokuojamos.

Žinutės, kurioje esanti nuoroda nėra NKSC sąraše, tačiau kelia įtarimų, gavėjas bus įspėtas apie galimai apsimestinę SMS, o nuorodą operatorius turės persiųsti Centrui patikrinti.

„Norime įgalinti operatorius operatyviai reaguoti į naujus sukčiavimo atvejus ir juos užkardyti. Tad jeigu jie turi informacijos, leidžiančios įtarti, kad SMS yra galimai apsimestinė, privalo imtis priemonių ir taip siekti apsaugoti vartotoją“, – teigė J. Šovienė.

Pernai RRT mobiliojo ryšio operatorius įpareigojo blokuoti prieigą prie žalingų interneto resursų bei persiųsti tik tokias trumpąsias žinutes, kurios atitinka siuntėjų nurodytus identifikacinius požymius.

Operatoriai taip pat pareigoti blokuoti Lietuvos fiksuotojo ryšio numerius, kuomet jų skambučiai inicijuojami užsienyje, be to, blokuoti bei nesiųsti tranzitu skambučių, inicijuotų iš fiksuotojo ir mobiliojo ryšio numerių ar paslaugų ryšio numerių, kuriems nėra išduotas RRT leidimas ar jie nepriskirti konkretiems paslaugų tiekėjams.

Kaip pranešė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, trečiadienį policijoje buvo gautas 42-ejų moters pranešimas, kad nuo rugpjūčio 28 iki rugsėjo 8 dienos nepažįstami asmenys, pasiūlę investuoti į investavimo platformą, apgaule iš jos išviliojo daugiau kaip 12 tūkst. eurų.

Trečiadienį pareigūnai gavo 62-ejų vyro pranešimą, kad rugsėjo 9 dieną, paspaudus SMS žinute gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš jo banko sąskaitos apgaule buvo išvilioti beveik 3 tūkst. eurų.

Tą pačią dieną kreipėsi 84-erių senjorė, kuri pranešė, kad pirmadienį, apie 16 val. Vilniuje, nepažįstamas asmuo, paskambinęs ir prisistatęs policijos darbuotoju, apgaule išviliojo per 2 tūkst. eurų. Juos moteris atidavė atėjusiam nepažįstamam vyrui.

Trečiadienio rytą, apie 6.30 val., Vilniaus rajone paspaudus SMS žinute gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš 38-erių vyro banko sąskaitos apgaule išvilioti 233 eurai.

Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimų. 

Kaip pirmadienį pranešė Marijampolės apskrities policija, į Vilkaviškio rajono komisariatą sekmadienį, apie 17.40 val., kreipėsi 2004 metais gimusi moteris. Ji nurodė, jog tą pačią dieną į mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę su klaidinančiu pranešimu iš VMI bei nuorodą, kurią aktyvavus ir suvedus prisijungimo prie el. banko slaptažodžius iš moters banko sąskaitos į nežinomo asmens sąskaitą pervesta 690 eurų.

Pareiškimas dėl identiško atvejo gautas ir Šakių rajono policijos komisariate.

1984 metais gimusi moteris į policiją kreipėsi sekmadienį, apie 22.28 valandą. Moteris pažymėjo, kad tą pačią dieną apie 22.16 val. į mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę su klaidinančiu pranešimu.

Ji į nežinomo asmens sąskaitą taip pat pervedė 690 eurų.

Dėl sukčiavimų pradėti ikiteisminiai tyrimai.

„Finansiniai sukčiai puikiai išnaudoja laikmetį ir kontekstą, iki gegužės 2 dienos vyksta kasmetinis pajamų ir turto deklaravimas, tad žinutė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie neva turimą skolą gali pasirodyti įtikinama. Be to, šiuo atveju sukčiai naudoja dviejų žingsnių schemą, kai iš netikro institucijos puslapio nukreipia gyventoją į netikrą banko puslapį, taip imituodami realius veiksmus“, – sakė Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento vadovė.

Anot jos, svarbiausia, ką reikia atsiminti gyventojams – niekada nepasitikėti SMS žinutėmis ar el. laiškais atsiųstomis nuorodomis, o interneto banko adresą, kai ketina prie jo jungtis ir atlikti tam tikras operacijas, įvesti patiems arba, atėjus į oficialų banko interneto puslapį, spustelti mygtuką „Interneto bankas“.

„Kitas aspektas, kurį svarbu turėti galvoje, kad SMS žinutės dėl modernių technologijų gali atkeliauti iš bet kokio gavėjo, kokiu tik sugalvoja pasivadinti finansiniai sukčiai – tai gali būti bet kurios valstybinės institucijos ar banko pavadinimas. O išmanusis telefonas tokias žinutes dar gali sugrupuoti ir priskirti prie tikro susirašinėjimo su institucija ar banku“, – priminė D. Uosytė.

Neseniai SEB banko atlikto tyrimo duomenimis, vienas iš trijų gyventojų nėra įsitikinęs, ar atskirtų netikrą sukčių suklastotą interneto banko puslapį. Savo žiniomis atpažinti sukčiavimą visiškai pasitiki 17 proc. gyventojų, pusė apklaustųjų mano, kad veikiausiai atskirtų netikrą interneto banko svetainę.

Į Vilniaus apskrities VPK kreipėsi 1965 m. gimusi moteris ir pranešė, kad gegužės 28 d., 21.17 val., iš jos banko sąskaitos, paspaudus neva iš banko SMS žinute atsiųstą aktyvią nuorodą, pasisavinta 711 eurų.

Ta pati sukčių apgaulės schema suveikė dar trims moterims. Iš 1968 m. gimusios moters banko sąskaitos, ketvirtadienį paspaudus neva iš banko SMS žinute atsiųstą aktyvią nuorodą, pasisavinta 2 898 eurai. Iš 1957 m. gimusios moters sąskaitos dingo 699 eurai. Paspaudusi atsiųstą aktyvią nuorodą pinigų neteko ir 1953 m. gimusi moteris. Jos nuostolis – 4000 eurų.

Vilniaus apskrities policija informuoja, kad dėl sukčiavimo atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Vien per penktadienį ir šeštadienį į pareigūnus kreipėsi mažiausiai 20 žmonių. Iš viso per dvi dienas lietuviai sukčiams atidavė apie 32 tūkst. eurų.

Teisėsauga ir bankai ragina neatidarinėti SMS žinutėmis siunčiamų nuorodų. Vienas iš pagrindinių požymių, padedančių atpažinti sukčių žinutes, – jų naudojami pavadinimai arba nuorodos yra panašios į tikras, tačiau geriau įsižiūrėję, galite pamatyti vietomis sukeistas raides ar simbolius.

Policija ragina gyventojus nedelsti ir tapus sukčių auka, iš karto kreiptis į banką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nuo praėjusių metų jau stebime padidėjusį visų nusikaltimų elektroninėje erdvėje, tarp jų – ir sukčiavimų skaičiaus padidėjimą. Ta tendencija išlieka ir šiemet. Per keturis šių metų mėnesius sukčiavimų yra registruota 15 proc. daugiau. Labai svarbu stebėti tai, ką jūs gaunate, nespausti ant siunčiamų nuorodų, nes nei policija, nei bankas, nei kitos institucijos aktyvių nuorodų, kurias paspaudus reikėtų atlikti kažkokius veiksmus, žmonėms nesiunčia. Jei žmogus pastebi, kad iš jo sąskaitos buvo nurašyti pinigai, tai turėtų kuo skubiau kreiptis į banką arba tą instituciją, kurioje laiko pinigus. Jei labai greitai sureaguotų, dar yra nedidelė tikimybė, kad tuos pervedimus būtų galima sustabdyti. Bet jei žmogus kreipiasi po dienos ar kelių, tai, aišku, pinigų susigrąžinti jau tikrai nepavyks“, – sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis.

„Virusas taip vadinamas bankinis trojanas, kuris gali pakenkti visiems vartotojams, kurie įsidiegs virusą, dažniausiai plinta SMS pagalba. Tai ne pats virusas keliauja SMS žinutėmis, o SMS žinutėse keliauja nuoroda, kuri prisidengia įvairiais metodais: gauta siunta. Šiuo metu šis virusas plinta Skandinavijos šalyse – balso pašto išklausymo, atsidarymo nuoroda. Ir esmė ta, kad vartotojas, paspaudęs, atsidaręs nuorodą patenka į tinklalapį, kuriame yra virusas ir turi būti atlikti tam tikri veiksmai“, – teigė Kibernetinio saugumo centro direktorius Rytis Rainys.

„Tarkime, kad gauti siuntą arba atsidaryti voice mail, spausti tas nuorodas, įsidiegti. Tada prašoma prieigos prie vartotojo duomenų, adresų, nustatymų. Ir jeigu vartotojas sutinka, o deja, dažniausiai taip nutinka, kad vartotojas spaudžia „okay“, ir virusas įsidiegiamas. Ir jis kelia žalą vartotojui dėl to, kad virusas siekia išgauti jautrius duomenis: elektroninės bankininkystės, kreditinių kortelių duomenis, jeigu yra telefone, ir kitus asmeninius duomenis, kuriuos paskui gali panaudoti. Ir, deja, sukčiai paskui ir panaudoja įvairiems sukčiavimo metodams“, – kalbėjo specialistas.

Virusas šiuo metu plinta Skandinavijoje, anksčiau plito Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Taigi, ar Lietuvoje fiksuojama, kad šis virusas jau plinta? „Mūsų duomenimis, SMS žinučių šio viruso platinimo dar nėra užfiksuota. Tačiau esame Kibernetinio saugumo centre užfiksavę bent du interneto tinklalapius Lietuvos IP perimetre, kurie buvo apkrėsti šiuo virusu. Virusas iš tų tinklalapių šiuo metu išimtas“, – situaciją komentavo R. Rainys.

„Esame pasiekę tą etapą, kad visiems nepasiskiepijusiems gyventojams bus galimybė išsiųsti asmenines SMS žinutes su priminimu, kad vakcina jų labai laukia“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras.

Taip pat A. Dulkys pažymėjo, kad šeimos gydytojams jau yra sudarytos galimybės matyti nepasiskiepijusius asmenis. Anot jo, gydytojai galės į skiepų vengiančius žmones kreiptis telefoniniu skambučiu. Įtikinus pasiskiepyti 75+ grupei priklausantį senjorą, akcentavo ministras, šeimos gydytojui bus skirta iki 15 eurų padidinta skatinamoji išmoka.

„E. sveikatoje buvo suformuotas specialus funkcionalumas, kuris leidžia šeimos gydytojui matyti sąrašą nepasiskiepijusių šios grupės žmonių. Bus sudaryta galimybė jiems skambinti ir konsultuoti, ir patarti. Dėl to šeimos gydytojams skirsime papildomą skatinamąją išmoką. Šiuo metu ji buvo 5 eurai už pirma doze pasiskiepijusį žmogų. Šiuo atveju už pirma doze pasiskiepijusį 75-erių ir vyresnį asmenį bus skiriama 15 eurų. Šiandien šiuos teisės aktus pasirašysiu“, – teigė A. Dulkys, pridurdamas, kad pas nepasiskiepijusius žmones bus galima siųsti mobilias, vakcinuoti senjorus pasiruošusias, brigadas.

„Jei senjoras po skambučio sutiks, tai ir mobilios komandos vyks pas senjorus į namus paskiepyti“, – sakė A. Dulkys.