Pasak Policijos departamento, 2021-ųjų gimimo mergaitė į Vilniaus ligoninę pristatyta iš Vilniaus rajono šeštadienį, apie 23.40 val.

Pareigūnai surinko medžiagą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už mažamečio sužalojimą. Už tai gali būti baudžiama laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Trečiadienį Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas, kad pirmadienį dienos metu Vilniuje, namuose, 48 metų moteris  galimai smurtavo prieš savo 7-erių ir 12-kos metų vaikus.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiams, informuoja policija.

Tai pat gautas pranešimas, kad antradienį, apie 10.30 val., Vilniuje, mokykloje, buvo sumušta keturiolikmetė.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ketvirtadienį, apie 11.30 val., Elektrėnuose, automobilių stovėjimo aikštelėje, per konfliktą moteris sukėlė fizinį skausmą 10-ties metų berniukui.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui, pranešė policija.

Tą pačią dieną, 12.58 val., į Vilniaus ligoninę dėl sumušimo atvyko 12-metis.

Jis pačią dieną, apie 12 val., Vilniuje buvo sumuštas mokykloje.

Nukentėjusysis, suteikus medicinos pagalbą, gydomas ambulatoriškai. Surinkta medžiaga dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Apie 14.56 val., Vilniuje, namuose, per konfliktą 46 metų moteris smurtavo prieš savo 16-metę dukrą, taip sukeldama jai fizinį skausmą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Šiaulių apskrities policijos duomenimis, įvykis užfiksuotas apie 2 val. nakties namuose. 1988 metais gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,9 promilės girtumas, už plaukų tampė 2009 metais gimusią mergaitę, pargriovė ją ant betoninių laiptų.

Nukentėjusioji medikų apžiūrėta įvykio vietoje, į gydymo įstaigą ji vežta nebuvo.

Vyras uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl skausmo sukėlimo.

Kaip rašoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pranešime, kampanija taip pat siekiama priminti apie pagalbos nukentėjusiems nuo smurto svarbą.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, nuo vaiko teisių apsaugos sistemos reformos praėjo jau 5 metai, yra plečiamas paslaugų spektras, didinamas jų prieinamumas, greitėja reagavimas į įvykius, tačiau realiam pokyčiui neužtenka tik institucijų darbo.

„Norime atsisukti į visuomenę ir parašyti visuomenės didesnio įsitraukimo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo ministrė.

Ji taip pat priminė tarptautinį vaikų pagalbos ženklą. Anot ministrės, nykščio užlenkimas, jo suspaudimas kitais keturiais pirštais rodo, kad vaikui reikalinga pagalba.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, šia kampanija žmonės skatinami nebūti abejingais.

„Šia kampanija bus primenama, kad padėti vaikui galime kiekvienas, o jeigu nežinome, kaip tą pagalbą suteikti, visuomet yra profesionalų, su kuriais galima pasitarti, išsakyti savo abejones, informuoti apie pagalbos poreikį“, – pranešime cituojama I. Skuodienė.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Ji ragino pastebėjus galimą vaiko teisių pažeidimą skambinti nemokama Vaiko teisių linija.

„Jeigu pastebime ženklus, kad mūsų aplinkoje esantis vaikas galimai patiria smurtą, būkime jam atidūs ir padėkime gauti reikiamą pagalbą. Būkime dėmesingi, skambinkime, klauskime, o jeigu žinome apie skriaudžiamą vaiką – praneškime vaiko teisių gynėjams. Tik taip galime pasiekti, kad visi vaikai būtų apsaugoti nuo smurto“, – kalbėjo ji.

Vis tik, pasak I. Skuodienės, Vaiko teisių linijos neužtenka norint užkardyti smurtą.

Jeigu pastebime ženklus, kad mūsų aplinkoje esantis vaikas galimai patiria smurtą, būkime jam atidūs ir padėkime gauti reikiamą pagalbą.

„Reikia keisti visuomenės nuostatas tiek vaikų atžvilgiu,tiek jų auklėjimo, tiek smurto atžvilgiu“, – kalbėjo ji.

I. Skuodienės teigimu, tolerancija skriaudžiamam vaikui mažėja, tą rodo augantis pranešimų apie galimą smurtą skaičius. Anksčiau, anot jos, Vilniuje pranešimų skaičius siekdavo 400–450. Šių metų kovo mėnesį šis skaičius sostinėje siekė 750.

„Žmonės skambina ir, aišku, situacija, kokią matom, ji yra išties įtempta. Karo situacija, kovidas palieka tam tikras pasekmes ir turbūt tas visuomenėje dabar ir atsispindi“, – sakė tarnybos vadovė.

Pernai iš viso fiksuoti 3228 galimo smurto prieš vaikus atvejai, galimai nukentėjo 2866 vaikai. Šie rodikliai augo nuo 2020-ųjų, kuomet buvo atitinkamai fiksuoti 2877 smurto atvejai ir galimai nukentėjo 2486 vaikai. 2021-aisiais nustatyti 2935 galimi smurto atvejai ir 2594 galimai nukentėję vaikai. 

Sulaukta beveik 2 tūkst. skambučių

Kiek ilgiau nei keturis mėnesius veikianti Vaiko teisių linija sulaukė beveik 2 tūkst. skambučių, elektroninių laiškų ir paklausimų. Į vaiko teisių gynėjus kreipiasi tėvai, seneliai, mokytojai ir patys vaikai.

Pasak I. Skuodienės, vaikai skambina smurto, patyčių, santykių mokykloje, su draugais, tėvais klausimais.

Paklausta, kaip atpažinti smurtą patyrusį vaiką, psichologė–psichoterapeutė Asta Adler kalbėjo, kad toks vaikas tampa užsisklendęs, bijo prisilietimų, vengia pokalbių.

Žmonės skambina ir, aišku, situacija, kokią matom, ji yra išties įtempta. Karo situacija, kovidas palieka tam tikras pasekmes ir turbūt tas visuomenėje dabar ir atsispindi.

„Taip pat labai svarbu, jeigu labai staigiai pasikeičia vaiko elgesys, staigiai pradeda nešioti juodus rūbus, dažytis juodai, mes negalim uždraust, bet mums svarbu tyrinėti, suprasti, kas atsitiko vaiko gyvenime, paauglio dažniausiai, kad toks lūžis įvyko“, – kalbėjo ji.

Svarbu, anot jos, atkreipti dėmesį į vaiką, kuris yra agresyvus.

„Vaikai, kurie patiria smurtą, jie neretai tampa ir tais, kurie smurtauja prieš kitus, nes agresija tampa įprasto santykio būdu, todėl į tuos vaikus, kurie skriaudžia kitus, mus reikia irgi ypatingai kreipti dėmesį“, – sakė A. Adler.

Kilus klausimams, vaiko teisių gynėjai kviečia pasikonsultuoti skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

Kaip nurodo policija, penktadienį, apie 17.40 val., gauta informacija, kad Žirmūnuose moteris, gimusi 1982 metais, galimai smurtavo prieš savo mažametę dukrą, gimusią 2016 metais.  

Kitame policijos pranešime nurodoma, kad kovo 31-ąją Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo vyro, gimusio 1969 metais, pranešimą, kad kovo 30 dieną vienoje mokyklų galimai buvo smurtauta prieš jo sūnų, gimusį 2015 metais.

Abiem atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui. 

Vien pernai smurtą galimai patyrė per tris tūkstančius vaikų: jie gyvena šalia mūsų, važiuoja tuo pačiu autobusu, susitinkame laiptinėje, prasilenkiame gatvėje. Dėl galimo fizinio smurto prieš vaiką gauta 2216 pranešimų, dėl seksualinio – 300, nuo psichologinio smurto nukentėjo – 291, nepriežiūros – 421 vaikų. Kaip galime apsaugoti vaikus nuo smurto ir pakeisti ne vien statistiką, bet vaikų likimus?

Į šį klausimą vaiko teisių gynėjai ketvirtadienį surengtoje konferencijoje pakvietė drauge ieškoti atsakymų policijos, prokuratūros, žiniasklaidos atstovus, kitus su vaikais dirbančius specialistus, visuomenę. Diskutuota, ką galime padaryti visi kartu ir kiekvienas atskirai, kad pokytis vyktų greičiau.

Konferencijoje kalbėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pabrėžė, kad smurtas prieš vaikus yra globali problema. Ji akcentavo ministerijos pastangas stiprinti atsakingos srities darbuotojus, gerinti jų pasirengimą, nes dirbame su vaikais, tai reikalauja ypatingo atidumo, empatijos, bet ne mažiau svarbu ir profesionalumas, specifinės žinios.

Būtinas dar didesnis visuomenės susitelkimas ir įsitraukimas tam, kad pasiektume nulinę toleranciją smurtui prieš vaikus namuose, mokykloje, viešajame gyvenime ir kitur.

„Būtinas dar didesnis visuomenės susitelkimas ir įsitraukimas tam, kad pasiektume nulinę toleranciją smurtui prieš vaikus namuose, mokykloje, viešajame gyvenime ir kitur. Tik sklandus ir aiškus dirbančiųjų su vaikais veikimas, jų bendradarbiavimas leis vaikams ne tik jaustis, bet ir būti saugiais. Padaryta daug, bet būtina ir toliau stiprinti specialistų kompetencijas, auginti visuomenės neabejingumą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, didinti smurto atpažįstamumą ir kiekvieno mūsų įsitraukimą“, – sakė ministrė.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė atkreipė dėmesį į būtinybę susitelkti šviečiant visuomenę, keisti nuostatas apie vaiko auklėjimo būdus, padėti visiems geriau suprasti smurtinio elgesio pasekmes vaikui.

Pasak I. Skuodienės, kelia nerimą tai, kad smurtas mūsų visuomenėje vis dar pateisinamas ir ne visada atpažįstamas konkrečiose situacijose. Vaiko teisių gynėjų užsakymu pernai atlikta apklausa parodė, kad smurto neatpažįsta beveik pusė apklaustųjų. Štai fizinių bausmių taikymą vaikams už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį 9 proc. apklaustųjų laiko auklėjimo priemone, o 49 proc. žmonių vis dar mano, kad vienareikšmiško atsakymo nėra.

Taip pat I. Skuodienė akcentavo, kad vienas iš susitikimo tikslų – drąsinti sunkumų turinčius tėvus mokytis, atrasti pozityvias auklėjimo priemones, jei jaučia, kad reikia – priimti pagalbą.

„Negimėme būti tobulais tėvais, tačiau esu tikra, kad kiekvienas tėtis ir mama savo vaikui nori gero. Todėl kviečiu ieškoti atsakymų, išdrįskime ieškoti pagalbos ir ją priimti. Esam pasiruošę patarti ir padėti“, – sakė I. Skuodienė.

Biomedicinos mokslų daktarė, „Herojaus“ mokyklos psichologė, tinklaraščio „Dideli vaikai“ įkūrėja Agnė Laskytė susitikime iškėlė dar vieną svarbų smurto prieš vaikus prevencijos aspektą – kiekvienam vaikui turi būti sukurta saugi erdvė atsiverti.

„Idealu, jeigu vaiko saugumo oazė yra namuose, o jeigu tokios namuose nėra, mūsų užduotis ją parodyti: būkime tuo mokytoju, mokyklos psichologu, vaiko teisių gynėju, socialiniu darbuotoju, kuriam vaikas galės pasisakyti atvirai ir sulauks pagalbos. Nuo mažens kalbėkime su vaiku apie kūno ribas, tinkamus ir netinkamus prisilietimus. Nuo pat pirmųjų pokalbių apie tai, paraleliai turėtų būti kalbama ir apie atvirą galimybę pasikalbėti su artimu patikimu suaugusiuoju apie viską, kas rūpi“, – patarė psichologė, vaiko ugdymo temomis rašanti populiari tinklaraštininkė.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pažymėjo, kad prieš penkerius metus buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas dėl aktyvesnio ir veiksmingesnio atstovavimo vaiko interesams. Tai leidžia šiandien pagalbą vaikams teikti nepertraukiamai visą parą, visoje Lietuvoje.

„Esame tikri, kad ginti vaikus galėtume dar efektyviau, jei aktyviau įsitrauktų visuomenė. Tad ačiū visiems, kurie nėra abejingi pažeidžiamoms vaiko teisėms ir padeda pareigūnams, vaiko teisių gynėjams apginti nukentėjusius vaikus. Tikiuosi, kad visuomenės įsitraukimas ateityje tik didės“, – teigė R. Požėla.

Vaiko teisių gynėjai pakvietė savo partnerius dalintis, o visuomenę įsiminti pernai lapkritį įsteigtos Vaiko teisių linijos numerį 8 800 10 800. Tai prieinamas ir patogus kanalas, kuriuo visuomenė gali nemokamai konsultuotis ir gauti rūpimą informaciją visais vaiko teisių apsaugos klausimais bei pranešti apie galimus pažeidimus. Konsultacijų galimybe naudojasi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai – jų skambučiams skiriamas ypatingas dėmesys.

Nuo vadinamosios Matuko reformos praėjo jau šešeri metai. Po tragedijos, kai keturmetis Matas buvo mirtinai uždaužytas motinos ir jos sugyventinio, valdžia įstatyme sugriežtino vaikų priežiūros reikalavimus tėvams – uždraustas bet koks smurtas. Tačiau pastaruoju metu smurto prieš vaikus atvejai žiniasklaidoje mirga itin dažnai.

Pernai metų pabaigoje dvimetė mergaitė beveik mėnesį gulėjo komoje.

„Ji buvo paguldyta dėl pilvo traumos, tačiau vėliau nustatyta daugybinių kūno sužalojimų“, – sakė Vaikų ligų klinikos atstovė.

Įtarimai dėl sužalojimų pareikšti devyniolikmetei vaiko motinai ir jos draugui. Neseniai vieno Kauno darželio auklėtoją tėvai apkaltino smurtaujant prieš vaikus. Esą vaikus ji rišo prie radiatoriaus. Į seksualinį smurtą prieš vaikus visuomenės dėmesį vėl atkreipė buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus skandalas.   

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Smurto Lietuvoje prieš vaikus nemažėja. Tai, ką matome ir mūsų turima informacija rodo, kad lyginant 2022 metus su 2021-aisiais, pernai smurto atvejų nustatyta gerokai daugiau“, – teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Naujausia Vaiko teisių apsaugos tarnybos užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad pusė respondentų fizines bausmes vis dar laiko auklėjimo priemone. O smurto atvejų – kur kas daugiau nei sužino pareigūnai. Mat tik 16 proc. apklaustųjų tikina, kad, pastebėję vaiko teisių pažeidimą, tikrai praneštų atsakingoms tarnyboms.

„Tikrai beveik 50 proc. 2022 metais ir 50 proc. 2021 metais respondentų atsakė, kad tai priklauso nuo aplinkybių“, – teigė I. Skuodienė. 

Didelė dalis apskritai nesugeba smurto atpažinti. Pavyzdžiui, ausies užsukimo ar vaiko supurtymo smurtu nelaiko. Jau nekalbant apie psichologinį smurtavimą.

Pavyzdžiui, ne laiku parėjus paauglei namo, išvadinti nevykėle, valkata, kad iš tavęs nieko doro neišaugs, apie 30 proc. apklaustųjų nebūtinai tai laiko smurtu.

 

„Pavyzdžiui, ne laiku parėjus paauglei namo, išvadinti nevykėle, valkata, kad iš tavęs nieko doro neišaugs, apie 30 proc. apklaustųjų tai nebūtinai laikomurtu“, – konstatavo I. Skuodienė.

„Anksčiau vaiko supurtymas nebuvo laikomas smurtu, bet dabar jau negalima vaiko purtyti“, – sakė gatvėje kalbinta moteris.

„Manau, purtyti vaiko nereikėtų, o geriau žodžiu pasakyti, kad elgiasi netinkamai“, – teigė kita pašnekovė.

„Šventajame Rašte pasakyta, kad jei duosite vaikui rykščių, apsaugosite jį nuo pragaro“, –  porino vyras.

„Išvadinti vaiką nevykėliu, valkata, manau, – irgi būtų smurtas, bet kitokios rūšies. Tai – jau psichologinis smurtas“, – sakė kitas pašnekovas.

Psichologai sako, kad dažnai prieš vaikus smurtaujama dėl prastos pačių tėvų psichologinės būsenos: susikaupusios įtampos ar patiriamo streso.

„Kai esame labiau pailsėję, susikaupę, atlaikome ir vaikų emocijas, ir elgesį, ir labiau žinome, ką pasakyti“, –  dėstė „Tėvų linijos“ vadovė, psichologė Jūratė Baltuškienė.

Specialistė siūlo atžalas auginantiems sąmoningai stebėti savo elgseną.

„Jei tik jaučiame, kad kažką nederamo pasakysime ar padarysime, išeikime į kitą kambarį, su  antra puse aptarkime situaciją. Arba paskambinkime į „Tėvų liniją“, kuri tam ir yra skirta. Aplinkos pakeitimas, dėmesio nukreipimas suteiks galimybę šiek tiek atslūgti emocijoms“, – toks buvo psichologės patarimas.

Pernai pranešimų skaičius dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, palyginti su ankstesniais metais, išaugo kiek daugiau nei dešimtadaliu.  

Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad žmonės ne tik informuoja apie kaimynystėje gyvenančių ar artimai pažįstamų šeimų patiriamus sunkumus, bet pastaruoju metu aktyviau išreiškia susirūpinimą dėl vaikų gerovės šeimose, besidalinančiose savo gyvenimo akimirkomis socialiniuose tinkluose. Pastarojo pobūdžio pranešimai dažniausiai būna anoniminiai, tačiau vaiko teisių gynėjai kiekvienam gautam pranešimui teikia vienodą reikšmę ir be išimties reaguoja.

Apie 3–4 proc. pranešimų per metus, pasiekiančių vaiko teisių gynėjus, yra anonimiški. Paskutiniųjų trejų metų duomenimis, kasmet tokių gaunamų pranešimų vidurkis buvo apie pusantro tūkstančio.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, anoniminiais pranešimais laikomi ir tokie pranešimai, kai vaiko teisių gynėjams pranešusio asmens tapatybė yra žinoma, tačiau jis išreiškė valią, kad jo duomenys būtų apsaugoti.

Kartais viešojoje erdvėje matomų šeimų kasdienio gyvenimo detalės – buitis, šeimos narių tarpusavio bendravimas, vaikų auginimo ir auklėjimo metodai – leidžia stebėtojams kitapus ekranų įžvelgti galimus vaiko teisių pažeidimus ir apie juos anonimiškai informuoti vaiko teisių gynėjus.

Kiekvienas gautas pranešimas, nesvarbu, kas jį pateiktų – prisistatęs pranešėjas ar pageidavęs likti nežinomas, – mums reiškia būtinybę reaguoti ir vertinti situaciją.

„Kiekvienas gautas pranešimas, nesvarbu, kas jį pateiktų – prisistatęs pranešėjas ar pageidavęs likti nežinomas, – mums reiškia būtinybę reaguoti ir vertinti situaciją. Nors visuomenėje tenka išgirsti nuomones, jog užuot vykę į „normalias“ šeimas, verčiau atkreiptume dėmesį į tas, kurios išties patiria sunkumus, tačiau vaiko teisių gynėjai neskirsto šeimų į geresnes ar blogesnes, į daugiau ar mažiau žinomas. Mūsų tikslas vienas – apsaugoti vaiką ir padėti šeimai, tad sureagavę į kiekvieną pranešimą, net ir nepasitvirtinusį, bent jau turime galimybę įsitikinti, jog vaikui šeimoje saugu“, – sakė I. Skuodienė.

Anot Tarnybos vadovės, stebima tendencija, jog apie pusė iš visų gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepasitvirtina. Ji primena, jog vaiko teisių gynėjai privalo reaguoti į visus pranešimus, nepriklausomai nuo jų gavimo formos – raštu, žodžiu ar kitomis ryšio priemonėmis, o reagavimas vyksta visoje Lietuvoje visą parą, net ir savaitgaliais ar švenčių dienomis.

„Nuvykę į šeimą vaiko teisių gynėjai bendrauja su kiekvienu jos nariu atskirai, išklauso nuomonę, įvertina situaciją ir jeigu pastebi, jog šeimai yra reikalinga pagalba, – ją inicijuoja. Svarbu žinoti, jog vaiko teisių gynėjai apsilanko šeimoje tik reaguodami į gautą pranešimą, jog vaikui galimai nesaugu, galbūt jis patiria smurtą arba jo poreikiai nėra atliepiami. Tačiau tais atvejais, kai paaiškėja, jog pavojaus signalai dėl vaiko nepasitvirtina ir jokių pažeidimų nenustatoma – su šeima atsisveikiname“, – paaiškino I. Skuodienė.

Gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius auga kasmet: 2020 m. buvo gauta apie 39,5 tūkst. pranešimų, 2021 m. –  apie 40,5 tūkst., 2022 m. – apie 45,5 tūkst. Daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus sulaukiama iš policijos. Nors didžioji dalis jų yra apie nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, kartu daugėja ir pranešimų dėl galimo smurto prieš vaikus atvejų: 2020 m. nuo smurto nukentėjo 2486 vaikai, 2021 m. – 2594, o praėjusiais metais – 2866 vaikai.

Kilus klausimams, vaiko teisių gynėjai kviečia žmones pasikonsultuoti skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.