Trečiadienio rytą į vieną uostamiesčio mokyklų skubėjo medikai. Bendruoju pagalbos telefonu jiems buvo pranešta, kad pamokos metu dešimties neturinčiai mokinukei pašlijo sveikata.

Atskubėjusiam greitosios medicinos pagalbos stoties ekipažui tapo aišku, kad mergaitė patyrė smurtą, jos skruostas buvo patinęs, pamokos metu mergaitė negalėjo suvaldyti vėmimo.

Tokie požymiai paprastai signalizuoja apie galvos smegenų traumą.

Į mokyklą buvo iškviesta mergaitės mama.

Bendraudami su vaiku ir mama medikai išgirdo, kad išvakarėse namuose tėtis smogė mergaitei į galvą.

Kalbinama mergaitė kartojo, kad jos tėtis geras. Psichologai bei vaikų teisių saugotojai turėtų išsiaiškinti, ar toks įvykių vertinimas yra normalus, galbūt vaikas fizinį ar psichologinį smurtą patiria nuolat.

Pasak policijos atstovų, įtariamajam įteiktas šaukimas į apklausą policijos komisariate. Jau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš mažametį šeimos narį.

Tuo metu nukentėjusioji gydoma Klaipėdos vaikų ligoninėje.

Apie tai, kad būtų apribotas tėvo gyvenimas būste, kur gyvena ir nukentėjusioji, nepranešama.

Šeima yra daugiavaikė, į pasaulį netrukus pasibels dar viena atžala.

Komentaras

Gintarė Noliūtė

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja

Dėl minimo įvykio vaiko teisių gynėjai gavo pranešimą iš policijos ir nedelsiant reagavo – vyko į gydymo įstaigą, bendravo su vaiku. Šiuo metu jis yra saugioje aplinkoje, juo rūpinasi medikai ir artimieji.

Anksčiau minėtai šeimai jau yra prireikę vaiko teisių gynėjų pagalbos, tačiau reaguota ne dėl smurtinio pobūdžio pažeidimų.

Šiuo metu vaiko teisių gynėjai vertina situaciją šeimoje ir aiškinasi, dėl kokių priežasčių šeimoje kyla sunkumai ir kokių paslaugų galbūt vis dar trūksta. Tad artimiausiu metu bus sprendžiama dėl šeimai reikalingos pagalbos inicijavimo ir teikimo, siekiant, kad vaikas šeimoje galėtų augti visapusiškai saugus.

Vaiko teisių gynėjai primena, jog kiekvienas galime padėti sustabdyti smurtą visuomenėje, tad pastebėjus bet kurios rūšies smurtą, nuo kurio galbūt kenčia vaikai, prašoma nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją.

Vaiko teisių gynėjai visada pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Nagrinėdami įtariamą vaiko teisių pažeidimą, vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą ir visada individualiai bendrauja su kiekvienu jos nariu, išklauso vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti, visapusiškai vertina situaciją. Jeigu pastebimas smurtas, vaikams siekiama suteikti saugią aplinką, o šeimai inicijuojama reikalinga pagalba.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir pareigomis bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pranešė teismas.

Vienas iš šių asmenų taip pat kaltinamas ir dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Asmenys kaltinami, jog būdami atsakingi už savo mažamečių vaikų auklėjimą ir vystymąsi bei privalėdami užtikrinti vaikų teises, nuo 2015 metų iki tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2021 metų liepos mėnesio, tyčia sistemingai fiziškai ir psichiškai piktnaudžiavo tėvų teisėmis ir pareigomis.

Manoma, kad abu tėvai sistemingai smurtavo prieš savo mažamečius vaikus matant kitiems vaikams, taip pat, jog jie vaikų akivaizdoje nuolat konfliktavo tarpusavyje, sistemingai vartojo alkoholį.

Vyras kaltinamas, jog ne tik smurtavo prieš mažamečius vaikus, tačiau ir grasino, baugino, vertė juos mušti vienas kitą. Moteris taip pat kaltinama, jog kartais palikdavo savo vaikus. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nurodžiusi, jog dėl pykčių su sugyventiniu nuolat išeidavo iš namų ir epizodiškai gyvendavo pas savo draugę palapinėje.

Kaltinamojo akto duomenimis, vaikams dėl galimai patirto sistemingo psichologinio ir fizinio smurto buvo konstatuoti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. 

Vyras byloje kaltinamas ne tik dėl nusikalstamų veikų prieš mažamečius vaikus, bet ir dėl dviratininko sužalojimo. Kaltinamojo akto duomenis, 2020 metų  rugsėjo 24 dieną jis su automobiliu, išvažiuodamas iš pagrindinio kelio, sudarė kliūtį dviratininkui ir sukėlė eismo įvykį, dėl ko nukentėjusiajam buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamiesiems į teisiamąjį posėdį neatvykus, buvo priimta nutartis dėl kaltinamųjų atvesdinimo.

Vėlesnio teisiamojo posėdžio metu moteris pripažino kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, vyras – kaltės nepripažino. Jie abu sutiko duoti parodymus po visų liudytojų apklausų.

Teisėsaugos duomenimis, vasario 13 dieną Alytaus rajone, Punios seniūnijoje, Medukštos kaime esančiuose namuose, 1982 metais gimęs vyras galimai smurtavo prieš nepilnametį, gimusį 2010 metais. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į ilgalaikio sulaikymo patalpą.

Dar vienas smurto atvejis tos pačios dienos popietę, apie 16.40 val., užfiksuotas Lazdijų rajone, Šeštokų seniūnijoje, Birutos kaime.

Pirminiais duomenimis, 1990 metais gimusi moteris galimai smurtavo prieš 2015 metais gimusį nepilnametį. Įvykio aplinkybes aiškinasi policijos pareigūnai.

– Kalbinti vilniečiai sakė, kad negalima smurtauti prieš vaiką ir kad griežtesnis žodis ar pakelta ranka jau yra smurtas. Bet jie sakė, jog nežino, kaip kitaip būtų galima vaiką sudrausminti, pabarti, pavyzdžiui, nes ir griežtesnis žodis gali būti traktuojamas kaip psichologinis smurtas. Taigi, tokių manančių yra nemažai. 

– Džiaugiuosi, kad kalbinti žmonės jau atpažįsta smurtą. Barimas nelygus barimui, kiekvienoje situacijoje skirtingai, bet purtyti vaiką, rėkti, tąsyti, fiziškai mušti, ausį tempti yra smurtas. 2021 metais apklausėme gyventojus, ar ausies tempimas yra smurtas. 47 proc. pasakė, kad priklauso nuo situacijos, tai pernai tokių liko tik 35 proc. Reiškia, nuolatinis kalbėjimas, aiškinimas, atpažinimas tikrai padeda mažinti smurtą.

Kalbant apie tai, ką daryti tėvams, tai aš visą laiką sakau, kad vaikai tikrai žino teises ir tą didžioji dalis Lietuvos gyventojų vardina kaip problemą, bet mes turime vaikams diegti taisykles, atsakomybes, ugdyti jų laikymąsi, jeigu nesilaiko – tam tikras pasekmes. O pasekmių gali būti įvairių: filmukų nežiūrėjimas, telefonas, į lauką nėjimas, mėgstamų veiklų uždraudimas, tam tikri apribojimai. Taisykles reikia užrašyti aiškiai ir, svarbiausia, jų laikytis. Aišku, kai yra pažeidžiamos taisyklės, pasekmes reikia įgyvendinti. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Pavyzdžiui, reikia vaiką nuvesti pas odontologą apžiūrai, vaikas bijo, nenori, žviegia, rėkia, kabinasi ir nesileidžia vedamas, o turi jį nuvesti. Vaiko tempimas pas gydytoją vaiko naudai yra smurtas, ar ne? 

– Tai labai subtili situacija. Aišku, turbūt kažkaip tįsti vaiką per gatvę nepavyktų, bet ieškoti galimybių susitarti, kas bus už tai, jeigu pavyks nueiti.

– Kažkur vis tiek dar laikomasi tradicijos auklėti vaiką ranka. Įsivaizduoju, kad labai sunku tai keisti.

– 2023 metais fizines bausmes kaip auklėjamąją priemonę taikė daugiau nei pusė apklaustųjų, 53 proc. Ankstesniais metais jų buvo beveik 60 proc., nes žmonės yra įpratę auklėti vaikus. Tai turbūt suprantama, jeigu pats buvai auklėjamas rykštele, labai sunku išeiti. Vyresnė karta, galbūt mažiau išsilavinę žmonės yra linkę laikytis tų nuostatų, taisyklių, kokios buvo jų tėvų. Tuo tarpu jaunimas, jaunesni tėvai daugiau ieško, klausia, ieško kitų būdų. Tai, ką girdžiu, sako, kad nori auklėti savo vaikus ir kurti tam tikras taisykles kitaip nei jiems. Galime nebūtinai imti pavyzdžius, kaip mus auklėjo tėvai, bet galime pasižiūrėti reflektyviai ir tų dalykų nekartoti savo vaikams. 

Respondentų pastaruosius kelerius metus iš eilės buvo klausiama, ar fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį jie laiko smurtu. Pernai abejojančių, kaip konkrečioje situacijoje pasielgtų arba pritariančių šiai „auklėjimo priemonei“, buvo 53 proc., kai 2022 metais prie smurtą pateisinančių variantų liko 58 proc. apklaustųjų, o 2021 metais vienareikšmiško atsakymo į tai neturėjo 59 proc. apklaustųjų.

Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog fizines bausmes kaip smurtą dažniau įvardija moterys ir žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas bei gyvenantys didmiesčiuose, o didesnė dalis vyrų ir vyresnio amžiaus respondentų mano, jog tai yra auklėjimo priemonė ir fizines bausmes tam tikrose situacijose yra linkę pateisinti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pažymi, kad praėjusiais metais vaiko teisių gynėjų atliktame tyrime šiek tiek didesnė dalis apklaustųjų, lyginant su ankstesnių metų rezultatais, pateiktas situacijas įvardijo kaip galimą smurtą prieš vaiką.

„Nuo smurto Lietuvoje kasdien nukenčia devyni vaikai ir didžioji dalis smurtinių situacijų įvyksta vaiko artimiausioje aplinkoje, bet galime stebėti mažais žingsneliais vykstantį pokytį visuomenėje, kuris atsispindi jau trejus metus atliekamo tyrimo rezultatuose – vis daugiau žmonių smurtą atpažįsta kasdieniame bendravime ir elgesyje su vaiku“, – pranešime cituojama I. Skuodienė.

Nuo smurto Lietuvoje kasdien nukenčia devyni vaikai ir didžioji dalis smurtinių situacijų įvyksta vaiko artimiausioje aplinkoje, bet galime stebėti mažais žingsneliais vykstantį pokytį visuomenėje.

Į klausimą, ar dėl nesutvarkyto kambario vaikui užsukta ausis būtų lygu smurtui, pernai 35 proc. dalyviai atsakė, jog tai nėra smurtas arba buvo neapsisprendę dėl tokios situacijos vertinimo. Tuo tarpu 2022 metais tokią situaciją manė nesant smurtu arba buvo neapsisprendę 42 proc., o 2021 metais – 47 proc. tyrimo dalyvių.

Vertindami situaciją, kai parduotuvėje tenka nuraminti ir susikalbėti su stiprių emocijų apimtu mažu vaiku, 2022 metais 47 proc. respondentų atsakė, jog tokioje situacijoje matydami pakeltą ir purtomą vaiką neįžvelgtų smurto arba neturėjo konkretaus atsakymo, o pernai taip pat manančių sumažėjo 5 proc. punktais.

Tarnybos vadovė atkreipia dėmesį ne tik į fizinį smurtą, kurį, kaip pastebima, visuomenė geba atpažinti geriausiai, bet taip pat primena, jog egzistuoja ir kitos, sudėtingiau atpažįstamos, smurto rūšys – psichologinis ir seksualinis smurtas bei vaiko nepriežiūra.

„Smurtas prieš vaiką yra ne tik fiziniai veiksmai, paliekantys aiškiai matomas žymes ant jo kūno, bet ir grubūs, jį žeminantys žodžiai, kuriais siekiama jį užgauti ir įskaudinti, taip pat elgesys, pasižymintis nemaloniais prisilietimais ir pažeidžiantis vaiko asmenines ribas – tai irgi liudija, jog prieš vaiką yra smurtaujama“, – sakė I. Skuodienė.

Tyrimo dalyvių paklausus, ar pavyzdyje, kai tėvams savo paauglį sūnų, grįžusį namo be jų žinios vidurnaktį, išvadinus „nevykėliu“ ir „valkata“, jie įžvelgtų smurtą, 2022 metais 54 proc. respondentų atsakė neigiamai arba susilaikė nuo tiesaus atsakymo, o praėjusių metų rezultatuose neigiama arba neutrali nuomonė figūravo 49 proc. dalyvių atsakymuose.

Respondentų pasiteiravus, ar situaciją, kai tėvai reguliariai, pagal gydytojo rekomendacijas, neveda vaiko į gydymo įstaigą, pavyzdžiui, patikrinti jo regėjimo ar dantų būklės, būtų galima priskirti smurtui, 2022 metais atliktame tyrime 48 proc. atsakė „ne“ arba „sunku pasakyti“, tuo metu 2023 metais smurto čia neįžvelgė arba neturėjo aiškios nuomonės 40 proc. respondentų.

Taip pat respondentų buvo klausta, kokia tikimybė, jog jie praneštų pastebėję galimą vaiko teisių pažeidimą – netinkamą elgesį su vaiku – dešimtbalėje vertinimo skalėje vidurkis siekė 6,8 balo.

Apklausą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko 2023 metų lapkričio 17–29 dienomis, apklausti 1015 respondentų. Tyrimas pateikiant respondentams tą patį klausimyną buvo atliekamas trečius metus iš eilės.

Kaip buvo skelbta anksčiau, Vaiko teisių gynėjai per kalėdinį savaitgalį sulaukė 390, o per naujametį savaitgalį – 388 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Tačiau, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pabrėžia, kad pranešimų skaičius nuosekliai didėja kasmet.

„Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus daugiau gauname ne tik švenčių metų, gaunamų pranešimų skaičius nuosekliai didėja kasmet. Didėjantis pranešimų skaičius reiškia, kad tampame atidesni, labiau rūpinamės aplinkiniais, dažniau kreipiamės pagalbos ir vis daugiau vaikų jos sulaukia“, – Eltai teigė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos viešųjų ryšių specialistė Alina Žilinaitė.

Šventės visada yra susijusios su padidėjusiais pranešimų skaičiais, nes nemaža dalimi tas yra susiję ir su įpročiu šventines dienas, laisvalaikį, poilsį sieti su pvz., alkoholio vartojimu.

Su išvadomis, kad tai rodo didesnį visuomenės sąmoningumą sutinka ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

„Pranešimų skaičiaus didėjimas rodo visuomenės brandą, neabejingumą ir jautrumą kalbant apie vaikus ir jų apsaugą. Tad pranešimų augimas labiau sietinas su teigiamais pokyčiais. Apskritai pastaruosius kelerius metus pastebimas vis labiau mažėjantis visuomenės pakantumas smurtui prieš vaikus, apimant ir fizines bausmes, ir vaiko nepriežiūrą“, – Eltai pateiktame atsakyme nurodė SADM.

Ministerija pabrėžia, kad dažnu atveju iškvietimu per šventes priežastimi tampa vartojamas alkoholis.

„Šventės visada yra susijusios su padidėjusiais pranešimų skaičiais, nes nemaža dalimi tas yra susiję ir su įpročiu šventines dienas, laisvalaikį, poilsį sieti su, pvz., alkoholio vartojimu. Dėl to atitinkamai didėja konfliktų, smurtinių atvejų, vaikai atsiduria nesaugioje jiems aplinkoje.“

„Labai svarbu, kad bendrai, didėtų visos visuomenės sąmoningumas, kad šventės, kitos pramogos neturi sietis su alkoholio vartojimu, ypatingai nesaikingu vartojimu, o taip pat, kad kiekvienu atveju svarbu pagalvoti apie tai, kas pasirūpins vaikų saugumu aplinkoje, kurioje vyks šventė.“

Iš viso per savaitgalį saugią aplinką teko užtikrinti 103 vaikams, trečiadienį pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Pasak tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, gautų pranešimų skaičius šiais metais išaugo daugiau nei dvigubai, palyginti su praėjusiais metais, tačiau šiais metais išvengta itin skaudžių atvejų.

Gauti pranešimai daugiausia tipinio pobūdžio – susiję su nesaikingu alkoholio vartojimu, smurtu, nesutarimais tarp tėvų.

„Nors bendras pranešimų skaičius išaugo, tačiau reikia nepamiršti, kad ir šventinis savaitgalis šiais metais buvo ilgesnis, tai, ko gero, pagrindinė priežastis, lėmusi pranešimų padidėjimą“, – sako I. Skuodienė.

2022 metų Kalėdų savaitgalį vaiko teisių gynėjai gavo daugiau nei 150 pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimus, 60 kartų pranešimai buvo skubūs ir reaguoti teko kartu su policija. Iš viso praėjusių metų kalėdinį savaitgalį saugią aplinką užtikrinti reikėjo daugiau nei 80 vaikų.

Seime ketvirtadienį atsakydama į Seimo narių klausimus dėl vaiko paėmimo I. Skuodienė sakė, kad jos pirmoji reakcija pamačius įrašą irgi buvo aštri, tačiau ji neskubėjo su nuobaudomis pareigūnams surinkusi daugiau informacijos, taip pat ir sulaukusi teismo sprendimo dėl minimo įrašo.

Teismas mato neigiamą poveikį

Pasak I. Skuodienės, vaiko paėmimo rugsėjo 21 dieną įrašą, kuris ir buvo išplatintas socialiniuose tinkluose, teismas įvertino spalio 19-ąją paskelbta nutartimi.

„Noriu pacituoti įrašą iš teismo nutarties, kodėl neskubėjau atleisti žmonių, o laukti tyrimo rezultatų (...) Dėl ieškovės veiksmų sudėtingoje situacijoje esančiam vaikui, papildomos įtampos ir baimės kėlimo, poveikio vaiko emocinei būsenai, toks motinos elgesys neatitinka vaiko interesų ir tai matyti iš vaizdo įrašuose matomos vaiko reakcijos“, – I. Skuodienė sakė cituojanti ištrauką iš teismo nutarties.

Pasak jos, teismas konstatavo, kad vaizdo įrašas atskleidžia „akivaizdų ieškovės nusiteikimą prieš tarnybos specialistus, ieškovės negebėjimą valdyti savo emocijų neperteikiant jų mažamečiui vaikui arba sąmoningą jų demonstravimą ir perkėlimą vaikui“.

Dėl ieškovės veiksmų sudėtingoje situacijoje esančiam vaikui, papildomos įtampos ir baimės kėlimo, poveikio vaiko emocinei būsenai, toks motinos elgesys neatitinka vaiko interesų ir tai matyti iš vaizdo įrašuose matomos vaiko reakcijos.

I. Skuodienė taip pat informavo, kad teismas vaiko gyvenamąją vietą yra nustatęs su tėvu, o konfliktinė situacija tarp tėvų tęsiasi bent penkerius metus, dėl šio vaiko teisių pažeidimų yra gauti 46 pranešimai.

Ji pažymėjo, kad dėl visos šios šeimos situacijos, ne tik dėl minėto vaiko paėmimo epizodo, pradėtas tarnybinis patikrinimas, o vaiko paėmime dalyvavusios tarnybos darbuotojos šiuo metu eina pareigas, nes iki šiol dėl jų darbo nebuvę kilę abejonių.

„Šiandien jos dirba, kol kas nebuvo pagrindo jų nušalinti, iki šiol nebuvo informacijos, kad kolegės veikia netinkamai, buvo pažeisti vaiko interesai ar nustatytos kitos aplinkybės“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė per Vyriausybės valandą Seime sakė, kad minėtas atvejis parodė, kokio tipo mokymų trūksta vaiko teisių apsaugos specialistams, ir bus pasirūpinta, kad jų būtų rengiama daugiau.

„Bandome sistemą ir žmones auginti nuolatos, klaidų neišvengiame. Bet kol vyksta tyrimas, (...) norisi, kad tie sprendimai, kuriuos priimsime, galės ilgalaikiškai prisidėti prie tarnybos žmonių kompetencijų auginimo ir apskritai prie tarnybos veiklos“, – sakė M. Navickienė.

Socialinių tinklų vaizdo įrašas.

Nelankė mokyklos, slapstėsi

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė vėliau žurnalistams komentuodama apie vaiko paėmimo atvejį sakė, kad mamos buvimo su vaiku vietą nustatė policija, vaiko teisių apsaugos specialistai buvo skubiai iškviesti į įvykio vietą paimti vaiko.

„Vaiko teisių apsaugos specialistai gavo pranešimą iš policijos, kad vaiko buvimo vieta surasta, mama su vaiku, ir mes turime skubiai atvykti į vietą. Tai buvo vaiko perkėlimas iš nesaugios aplinkos“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Anot jos, skyrybų proceso metu teismui nustačius vaiko gyvenamą vietą su tėčiu, mama slapstėsi, vaikas nelankė ugdymo įstaigos, o jau buvo besibaigiantis rugsėjis.

„Mama slapstėsi, tai buvo rugsėjo 21 diena ir vaikas nelankė ugdymo įstaigos, nedalyvavo savo socialinėje aplinkoje, būreliuose, neleido laiko su draugais, mama keitė buvimą skirtinguose miestuose, buvo rasta policijos, tai buvo Palanga. Ar tai tikrai geriausia vaikui slapstytis su mama mokslo metais?“ – kalbėjo I. Skuodienė.

I. Skuodienė. P. Peleckio / BNS nuotr.

Tarnybos vadovė taip pat informavo, kad galutinį sprendimą dėl vaiko gyvenamos vietos teismas priims gruodį, o iš pradžių ji buvo nustatyta su mama, tik „įvykus tam tikroms situacijoms“ vaiko gyvenama situacija nustatyta su tėčiu.

Ji sakė, kad nors „tos devynios minutės sudrebino visus“, bet vaikai paprastai atskiriami nuo šeimos, kai tėvai negali jais pasirūpinti, apsvaigę nuo alkoholio ar kitų medžiagų.

Sukritikavo prezidentas

Pastarosiomis dienomis tarnybos sulaukė kritikos išplitus vaizdo įrašui su vaiko teisių specialistų bei policijos iš mamos paimamu vaiku.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog institucijoms trūksta tikro rūpesčio vaiko interesais ir kad šioje sistemoje negali dirbti žmonės, „išsioperavę empatijos ir gailesčio silpnesniajam jausmą“. Jis ragino socialinės apsaugos ir darbo ministrę imtis tyrimo dėl šios situacijos.

Ministrė M. Navickienė į tai pareiškė, jog tokie šalies vadovo komentarai yra populiarumo vaikymasis. Prezidentūra atkirto, kad ministrė politikuoja.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, minėtas įvykis užfiksuotas rugsėjį, kai teismas skubiai įpareigojo mamą perduoti vaiką tėvui po teismo sprendimo, tačiau mamai nevykdant šio sprendimo, jį įgyvendinti patikėta vaiko teisių gynėjams.

Tarnyba teigia, kad šiuo metu vaikas yra saugioje aplinkoje, kartu su jam artimiausiais žmonėmis, vaikui ir šeimai yra teikiama visa reikalinga specialistų pagalba.

Tarnybos direktorė I. Skuodienė patvirtino, kad dėl šio atvejo šiuo metu vyksta vidinis tyrimas, aiškinamasi situacija, bendradarbiaujama su policijos pareigūnais bei vertinami darbuotojų veiksmai.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pirmadienį taip pat pranešė dėl įrašo pradėjusi tyrimą.

I. Skuodienė: fizines bausmes vaikams yra linkę taikyti 45 proc. tėvų

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė I. Skuodienė sako, kad per pastaruosius du metus sumažėjo tėvų, linkusių taikyti fizines bausmes savo vaikams, skaičius. Pasak jos, 2021 m. fizines bausmių buvo linkę imtis 50 proc. tėvų. Šių metų duomenimis, taip pasisako tik 45 proc.

„Gal ne taip greitai keičiasi fizinių bausmių taikymas – jeigu 2021 m. 50 proc. apklaustųjų būtų linkę taikyti fizines bausmes vaikams, kurios priklauso nuo aplinkybių, šiai dienai turime tik 45 proc.“ – ketvirtadienį Seime sakė I. Skuodienė.

„Visuomenės nuomonė, mūsų požiūris, santykis nekinta taip greitai. Bet noriu pabrėžti, kad esame teisingame kelyje“, – teigė ji.

Visuomenės nuomonė, mūsų požiūris, santykis nekinta taip greitai.

Pasak jos, trečius metus iš eilės atliekamos visuomenės apklausos rodo pozityvias tendencijas.

„2021 metais net 47 proc. apklaustųjų pasisakė, kad ausies nusukimas nebūtinai yra smurtas prieš vaiką ir tai priklauso nuo aplinkybių“, – aiškino ji.

„Noriu pasidžiaugti ir atkreipti dėmesį, kad šiai dienai – būtent šiai dienai – šis procentas sumažėjo net 12 proc.“, – teigė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai gauna iškvietimus kas 9 minutes

I. Skuodienė taip pat pasidalino vaiko teisių apsaugos specialistų darbo aplinkybėmis. Pasak jos, Seime atsakinėjant klausimus parlamentarams tarnyba jau gavo tris pranešimus.

„Reaguojame Lietuvoje kas devynias minutes. Tikrai nėra paprasta tokiomis situacijomis reaguoti, padėti vaikui ir šeimai. Kviečiu, nuolat kalbuosi su kolegomis, palaikau ir tikiu ta svarbia misija, kurią šiomis dienomis, šiais metais ir paskutiniais šešiais metais įgyvendiname“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Tarybos vadovės teigimu, per pastaruosius dvejus metus gaunamų pranešimų srautas išaugo. Tai, anot I. Skuodienės, rodo, jog žmonės reaguoja į galimą smurtą prieš vaikus.

„Vaikai apsaugoti, vaikų mirčių skaičius nuosekliai mažėja. Ir jeigu dar 2021 m. gavome 40 tūkst. pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, tai 2023 m. gauname daugiau kaip 50 tūkst. Žmonės reaguoja, žmonės stengiasi, visuomenė praneša. Darome tai, ką galime“, – patikino ji.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, lapkričio 23 d., 18 val., Mažeikiuose, Naftininkų gatvėje, namuose, vyras (gim. 1993 m.) smurtavo prieš berniuką (gim. 2017 m.).

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo.

Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį apie 11.50 val. namuose rastas galimai sužalotas šiemet gimęs berniukas.

Galimus sužalojimus pastebėjo atvykusi socialinė darbuotoja.

Šiemet vasario pabaigoje gimęs vaikas pristatytas į Vilniaus ligoninę.

BNS žiniomis, mažylis buvo sąmoningas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus jo sveikatos sutrikdymo.

Už tai baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.