„Lietuvos įstatymų aš nepažeidinėjau, tapatinti mano pažiūras su nusikaltimu yra neteisinga. Tikiuosi, kad mano bylą išnagrinės nešališkas teismas, bylą nutrauks ir mane išteisins“, – per posėdį antradienį sakė A. Paleckis. Jis posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu iš Kauno kalėjimo, kur ir atlieka bausmę. Teismo salėje posėdį stebėjo keletas jo palaikytojų.

LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija antradienį išnagrinėjo nuteistojo dviejų advokatų kasacinius skundus. Galutinis verdiktas bus skelbiamas birželio 23 dieną.

Tikiuosi, kad mano bylą išnagrinės nešališkas teismas, bylą nutrauks ir mane išteisins.

LAT jau anksčiau nagrinėjo A. Paleckio bylą, tada ją neviešame posėdyje rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant svarstė trijų teisėjų kolegija.

Balandžio 14 dieną ji savo galutinio verdikto nepaskelbė ir konstatavo, kad šnipinėjimo nusikaltimo sudėties aiškinimas šioje baudžiamojoje byloje gali būti vertinamas kaip naujas teisės normos aiškinimas teismų praktikoje, todėl byla perduodama nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

Nuteistojo advokatai – Adomas Liutvinskas ir Kęstutis Ragaišis – prieš metus kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydami panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus, bylą nutraukti, A. Paleckį išteisinti. Advokatai taip pat sako, kad jų klientui paskirta neproporcingai griežta bausmė.

Abiejuose kasaciniuose skunduose rašoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nenustatytas užsienio žvalgybą dominantis požymis, jis aiškinamas pernelyg plačiai, A. Paleckis neatliko jokių aktyvių veiksmų.

„Įrodymus teismai vertino ne pagal kodeksą, o pagal prokurorės tekstą, akivaizdžiai ydingas nuosprendis“, – sakė advokatas A. Liutvinskas.

Pasak jo, teiginiai, kad A. Paleckis rinko informaciją, yra tik prielaidos, užsienio žvalgybos darbuotojai nenustatyti, nėra įrodymų, kad byloje minimas ir dabar jau miręs buvęs Rusijos specialiosios paskirties „Alfa“ būrio vadovas, 1990-siais Sausio įvykiuose Vilniuje dalyvavęs Michailas Golovatovas buvo susijęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

„Pusė nuosprendžio yra balastas“, – pareiškė advokatas. Kreipdamasis į Aukščiausiąjį Teismą, A. Paleckis pareiškė, kad jo byloje buvo pažeisti du pamatiniai teisinės valstybės principai – nekaltumo prezumpcijos ir nešališko teismo.

Jis ir jo advokatai priminė, kad 2018 metais per bendrą spaudos konferenciją teisėsaugos institucijų vadovai pranešė, kad A. Paleckis suimtas šnipinėjimo byloje, jis rinko informaciją pagal kitos valstybės žvalgybos užduotis.

„Policijos vadovas kryptingai formavo nuomonę, o generalinis prokuroras nurodė, kokia bausmė laukia. Tai virto viešu mano nuteisimu“, – sakė A. Paleckis, priminęs, kad buvo rengiamos ir laidos apie jo bylą, ten taip pat buvo skleidžiama vienpusė informacija.

A. Paleckis sako, kad iš tuomet veikusio Lukiškių kalėjimo kameros norėjo padaryti viešą pareiškimą visuomenei, tačiau to daryti neleido prokurorė, teigdama, kad A. Paleckio pasisakymas gali pakenkti ikiteisminio tyrimo eigai.

Tuo metu valstybės kaltintoja, Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė sakė, kad nuteistajam ir jo advokatui atrodančios nepriimtinos teismų išvados negali būti vertinamos kaip teismo šališkumo įrodymas, jų skundų argumentai – atmestini, o bausmių skyrimo reikalavimai nebuvo pažeisti.

„Prašau atsižvelgti į mano argumentus ir kasacinius skundus atmesti“, – sakė prokurorė.

2021 metų liepą Šiaulių apygardos teismas pripažino buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį A. Paleckį kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pernai gegužę Apeliacinis teismas paliko galioti šį nuosprendį. Jam įsiteisėjus, gegužės 11 dieną A. Paleckis buvo sulaikytas policijos ir pristatytas į bausmės atlikimo vietą, ją nuteistasis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje.

Į skirtos bausmės laiką įskaičiuoti 18 mėnesių, kuriuos A. Paleckis praleido būdamas suimtas per ikiteisminį tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio.

Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio A. Paleckis bei vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už  6 tūkst. eurų piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Teismas D. Bertauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla nutraukta. Teismas paskelbė, kad jo geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.

A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.

Johnas Shing-wanas Leungas (Džonas Šingvanas Leungas), turintis JAV pasą ir nuolat gyvenantis Honkonge, „buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo, nuteistas įkalinimu iki gyvos galvos ir politinių teisių atėmimu visam gyvenimui“, sakoma rytinio Sudžou teismo pareiškime.

Sudžou pareigūnai 2021 metų balandį prieš 78 metų J. Shing-waną Leungą „ėmėsi įstatymuose numatytų priverstinių priemonių“, teigiama pranešime, nenurodant, kada jis buvo sulaikytas.

Nebuvo aišku, kur J. Sh. Leungas gyveno tuo metu, kai buvo sulaikytas.

JAV ambasados Pekine atstovas spaudai sakė, kad žinojo apie pranešimus, jog neseniai Sudžou mieste buvo nuteistas JAV pilietis.

Valstybės departamentas neturi didesnio prioriteto už JAV piliečių užsienyje saugumą ir apsaugą.

„Valstybės departamentas neturi didesnio prioriteto už JAV piliečių užsienyje saugumą ir apsaugą“, – sakė atstovas spaudai.

„Dėl privatumo sumetimų daugiau komentarų neturime“, – nurodė jis.

Teismo pranešime daugiau informacijos apie kaltinimus nepateikta, o Kinijoje už uždarų durų vykstantys teismo procesai jautriose bylose yra įprastas dalykas.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas (Vang Venbinas) pirmadienį per įprastą spaudos konferenciją atsisakė išsamiau komentuoti šią bylą.

Tokios griežtos bausmės užsienio piliečiams Kinijoje skiriamos palyginti retai.

Tikėtina, kad įkalinimas dar labiau pakenks santykiams su Vašingtonu, kurie ir taip yra labai įtempti.

Persvarstytas kovos su šnipinėjimu įstatymas

Kinija balandį pritarė kovos su šnipinėjimu įstatymo pakeitimams, kuriais buvo išplėsta jo taikymo sritis, šnipinėjimo apibrėžtis ir uždrausta perduoti bet kokius duomenis, susijusius su tuo, ką valdžios institucijos laiko nacionalinio saugumo dalykais.

Tą patį mėnesį pareigūnai oficialiai apkaltino žinomą Kinijos žurnalistą šnipinėjimu, praėjus daugiau nei metams po to, kai jis buvo sulaikytas pietaudamas su Japonijos diplomatu, pranešė žiniasklaidos teisių grupė.

Komunistų partijos laikraščio „Guangming Daily“ vyresnysis apžvalgininkas Dong Yuyu (Dong Juju) buvo sulaikytas 2022-ųjų vasarį kartu su diplomatu viename Pekino restorane, teigiama jo šeimos pirmadienį paskelbtame pareiškime, su kuriuo susipažino Žurnalistų gynimo komitetas (CPJ).

Po kelių valandų apklausos diplomatas buvo paleistas, pernai pranešė Japonijos užsienio reikalų ministerija.

Vasarį Kinijoje už šnipinėjimą 12 metų kalėti nuteistas japonas, pranešė „Kyodo News“.

Per pastaruosius kelerius metus Kinijos ir Vakarų šalių ryšiams pakenkė keletas plačiai nuskambėjusių užsieniečių sulaikymo atvejų.

2019 metais Kinijoje gimęs australų rašytojas Yang Junas (Jang Džunas) buvo suimtas dėl įtarimų šnipinėjimu.

Praėjusią savaitę Australija paragino dar vieną savo pilietę – įkalintą žurnalistę Cheng Lei (Čeng Lei) – grąžinti šeimai po 1 tūkst. dienų kalinimo.

Ji buvo apkaltinta „valstybės paslapčių nutekinimu į užsienį“.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai 2018-aisiais Kanadoje buvo sulaikyta kinų telekomunikacijų milžinės „Huawei“ aukšto rango administracijos pareigūnė Meng Wanzhou (Meng Wandžou), Kinija sulaikė du Kanados piliečius – buvusį diplomatą Michaelą Kovrigą (Maiklą Kovrigą) ir verslininką Michaelą Spavorą (Maiklą Speivorą).

Pekinas buvo apkaltintas, kad pasinaudojo šiais dviem vyrais vykdydamas „įkaitų diplomatiją“, siekdamas daryti spaudimą Otavai, kad ši paleistų Meng Wanzhou.

Po ilgų derybų Meng Wanzhou ir du kanadiečiai pernai buvo paleisti į laisvę. 

Bernardas Phelanas (Bernaras Felanas), kuris taip pat turi Airijos pilietybę, ir Benjaminas Brieras (Benžamenas Brijeras) buvo paleisti iš kalėjimo Šiaurės Rytų Mašhade ir yra pakeliui į Prancūziją, sakė užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona).

Jiedu buvo vieni iš maždaug dviejų dešimčių Irane įkalintų užsieniečių, kuriuos teisių gynėjai laiko įkaitais, sulaikytais pagal apgalvotą Teherano strategiją, kuria siekiama iš Vakarų išsireikalauti nuolaidų.

Paryžiuje gyvenantis kelionių konsultantas 64-erių B. Phelanas buvo sulaikytas spalį Mašhade.

Pastarieji septyni mėnesiai Bernardui ir jo šeimai buvo labai sunkus išbandymas.

Balandį jis buvo įkalintas šešeriems su puse metų dėl su nacionaliniu saugumu susijusių kaltinimų, kuriuos jo šeima griežtai atmetė.

B. Phelano šeima teigė, kad kalėjime jo sveikata labai pašlijo. Sausį protestuodamas prieš savo sulaikymą vyras paskelbė sausą bado streiką, tačiau šeimos, kuri baiminosi, kad jis mirs, prašymu jį nutraukė.

37 metų B. Brieras pirmą kartą buvo sulaikytas keliaudamas po Iraną 2020 metų gegužę ir vėliau nuteistas aštuonerius metus kalėti už šnipinėjimą.

Vėliau apeliacinis teismas jį išteisino, tačiau jis liko kalėjime. Šią situaciją jo šeima pavadino nesuprantama.

Mašhado Vakilabado kalėjime laikytas B. Brieras taip pat buvo paskelbęs bado streiką.

Airija pasveikino žinią apie šių dviejų vyrų paleidimą.

„Pastarieji septyni mėnesiai Bernardui ir jo šeimai buvo labai sunkus išbandymas, todėl džiaugiuosi ir jaučiu palengvėjimą, kad tai baigėsi. Taip pat palankiai vertinu Benjamino Briero išlaisvinimą“, – pareiškime teigė airių diplomatijos vadovas Michealas Martinas (Maiklas Martinas), pripažindamas savo kolegų iš Prancūzijos ir Irano darbą.

Dar keturi Prancūzijos piliečiai, kuriuos Prancūzijos užsienio reikalų ministerija anksčiau pavadino įkaitais, vis dar laikomi Irano kalėjime.

C. Colonna sakė, kad anksčiau penktadienį ji kalbėjosi su kolega iš Irano Hosseinu Amiru Abdollahianu (Hoseinu Amiru Abdolahianu) ir jam pareiškė, jog „Prancūzija yra pasiryžusi užtikrinti, kad ir kiti Irane tebesantys sulaikyti Prancūzijos piliečiai greitai atgautų visišką laisvę“.

Irano užsienio reikalų ministerija taip pat pranešė, kad jiedu telefonu kalbėjosi apie B. Briero ir B. Phelano paleidimą, kurį pavadino humanitariniu veiksmu.

Ketvirtadienį ši Šiaurės šalis paskelbė, kad 15 Rusijos diplomatų – maždaug trečdalį ambasados Osle darbuotojų – paskelbė nepageidaujamais asmenimis, nes jie „vykdė veiklą, nesuderinamą su jų diplomatiniu statusu“.

Šis sprendimas dar labiau padidino įtampą Oslo ir Maskvos santykiuose, kurie ir taip yra prasti po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

„Šnipinėjimo iš Rusijos rizika neišnyko, tačiau ji gerokai sumažėjo“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Norvegijos policijos saugumo tarnybos (PST) kontržvalgybos vadovė Inger Haugland.

Ji paaiškino, kad išsiųsti žmonės buvo „įvairių sričių specialistai“.

Jos teigimu, šie asmenys, be kita ko, užsiėmė žvalgybos šaltinių verbavimu, pasiklausymu ir techniniu šnipinėjimu bei technologijų įgijimu.

I. Haugland pateikė įtariamo žvalgybos pareigūno, kuris Rusijos karinės žvalgybos (GRU) vardu bandė įgyti „pažangių povandeninių technologijų“, pavyzdį.

PST teigimu, nors Rusijos šnipinėjimo veikla po diplomatine priedanga buvo pažeista, kiti kanalai išliko atviri.

I. Haugland nurodė, kad esama šnipų vizitų, vadinamųjų „miegančių agentų“, civilinių žvalgybos duomenų rinkimo ir kibernetinio šnipinėjimo pavojaus.

„Šnipinėjimo rizika pasikeitė dėl Rusijos invazijos į Ukrainą“, – pažymėjo pareigūnė.

„Rusija gali daugiau laimėti ir mažiau prarasti vykdydama šnipinėjimo veiklą Europoje ir Norvegijoje“, – pridūrė ji.

PST teigimu, Skandinavijos šalis ypač domina Maskvą dėl jos ginklų pramonės ir energetikos sektoriaus.

Maskva pažadėjo atsakyti į 15 jos ambasados darbuotojų išsiuntimą.

„Tai dar vienas itin nedraugiškas žingsnis, po kurio bus imtasi atsakomųjų priemonių“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu sakė Rusijos ambasados atstovas spaudai Timuras Čekanovas.

KGB pirmininkas Ivanas Tertelis pareiškė, kad užsienio žvalgybos tarnybos pastaruoju metu suintensyvino šnipinėjimą Baltarusijoje.

„Išduosiu jums paslaptį. Sulaikėme kelis Lenkijos piliečius, kurie mūsų šalyje vykdė šnipinėjimo operacijas“, – sakė jis.

I. Tertelis taip pat teigė, kad buvo sulaikyta dešimtys Ukrainos piliečių, kurie, kaip įtariama, vykdė teroristinius išpuolius ir šnipinėjimo operacijas.

Tarp sulaikytųjų dėl šnipinėjimo yra ir Baltijos šalių piliečių, pridūrė Baltarusijos KGB vadovas, nenurodydamas nei jų skaičiaus, nei konkrečios pilietybės. Jis nepaminėjo ir laiko, kada tokie sulaikymai vyko.

„FSB sustabdė nelegalią veiklą, [vykdytą] JAV piliečio Gershkovicho Evano (Gerškovičo Evano)... Amerikos laikraščio „The Wall Street Journal“ Maskvos biuro korespondento, akredituoto Rusijos užsienio reikalų ministerijoje [ir] įtariamo šnipinėjus Amerikos vyriausybės naudai“, – sakoma pranešime.

E. Gershkovichas taip pat įtariamas rinkęs informaciją „apie Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonę“, pranešė agentūros.

Šis pranešimas išryškina sustiprėjusias Kremliaus pastangas nutildyti kritikus, po praėjusiais metais Maskvos pradėto karo Ukrainoje įgavusias naują atspalvį.

„Užsienietis buvo sulaikytas Jekaterinburge, kai bandė gauti įslaptintos informacijos“, – teigė FSB, turėdama omenyje centrinės Rusijos miestą, esantį už 1 800 km į rytus nuo Maskvos.

Užsienietis buvo sulaikytas Jekaterinburge, kai bandė gauti įslaptintos informacijos.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad reporteris buvo „pagautas nusikaltimo vietoje“.

„Deja, tai jau ne pirmas kartas, kai užsieniečiai mūsų šalyje naudojasi užsienio korespondento statusu, spaudos viza ir akreditacija, kad nuslėptų ne žurnalistinę veiklą. Tai ne pirmas gerai žinomas vakarietis, pagautas nusikaltimo vietoje“, – sakoma jos pareiškime socialiniuose tinkluose.

Prieš pradėdamas dirbti laikraštyje „The Wall Street Journal“, 31-erių E. Gershkovichas Maskvoje dirbo naujienų agentūrai AFP.

Dar anksčiau jis dirbo anglų kalba leidžiamos naujienų svetainės „The Moscow Times“ reporteriu.

31 metų E. Gershkovichas kalba rusiškai. Jo tėvai gyvena Jungtinėse Valstijose, bet yra kilę iš Sovietų Sąjungos.

Po to, kai FSB pranešė, kad jis buvo suimtas dėl kaltinimų šnipinėjimu, „The Wall Street Journal“ ketvirtadienį pareiškė esantis labai susirūpinęs dėl savo reporterio bei paneigė Rusijos jam mestus kaltinimus.

„The Wall Street Journal“ griežtai neigia FSB kaltinimus ir siekia, kad mūsų patikimas ir atsidavęs reporteris Evanas Gershkovichas būtų nedelsiant paleistas“, – sakoma laikraščio pareiškime. – Reiškiame solidarumą su Evanu ir jo šeima.“

Susirūpinimą dėl reporterio sulaikymo ketvirtadienį išreiškė ir Prancūzija.

Susidorojimas su žiniasklaida

Ketvirtadienį Kremlius perspėjo Vašingtoną po pastarojo įvykio nesiimti jokių atsakomųjų priemonių prieš Rusijos žiniasklaidą.

„Tikimės, kad tai neįvyks ir tai neturi įvykti“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kalbėdamas apie galimus veiksmus prieš Rusijos žiniasklaidą Jungtinėse Valstijose.

Jis pakartojo M. Zacharovos žodžius, kad sulaikytas reporteris buvo „pagautas nusikaltimo vietoje“.

„Problema ta... kad FSB šnipinėjimą šiandien aiškina taip, kad kiekvienas, kuris paprasčiausiai domisi kariniais reikalais, gali būti įkalintas 20 metų“, – socialiniuose tinkluose reaguodama į sulaikymą rašė Rusijos politikos analitikė Tatjana Stanovaja.

Šiuo metu Rusijoje yra laikomi keli JAV piliečiai, o Vašingtonas ir Maskva kaltina viena kitą politiškai motyvuotais areštais.

Sausį FSB iškėlė baudžiamąją bylą JAV piliečiui, kuris, jos teigimu, buvo įtariamas šnipinėjimu. Jo pavardė neskelbiama.

2018-aisiais Rusijoje buvo suimtas ir 16 metų įkalinimo bausme už šnipinėjimą nuteistas buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas (Polas Vilanas). Jis laikomas kolonijoje į pietus nuo Maskvos.

JAV teigia, kad jis buvo privatus pilietis, atvykęs į Maskvą asmeniniais reikalais, ir reikalauja jį paleisti.

Per pastaruosius metus Maskva ir Vašingtonas atliko vieną itin didelį atgarsį sukėlusį apsikeitimą kaliniais.

Gruodį Maskva paleido JAV krepšinio žvaigždę Brittney Griner (Britni Grainer), kuri buvo suimta už elektroninei cigaretei skirto kanapių aliejaus įvežimą į šalį, mainais į Rusijos ginklų prekeivį Viktorą Butą.

Rusijos valdžios institucijos kaltinimus šnipinėjimu yra pateikusios ir keliems rusų žurnalistams.

Praėjusiais metais šalis dėl kaltinimų išdavyste 22 metams įkalino garsų gynybos temomis rašydavusį žurnalistą Ivaną Safronovą. Jis dirbo verslo leidinyje „Kommersant“.

E. Gershkovichas suimtas tuo metu, kai užsienio žurnalistai Rusijoje susiduria su vis didesniu spaudimu.

Vakarų žiniasklaidos priemonių darbuotojai dažnai pasakoja apie atvejus, kai jie sekami, ypač per keliones už didžiųjų miestų Maskvos ir Sankt Peterburgo ribų.

Dėl griežtų cenzūros įstatymų, priimtų po invazijos į Ukrainą pradžios, daugelis rusų bijo bendrauti su užsienio žiniasklaida.

Rusija: pernelyg anksti aptarinėti suimto JAV reporterio iškeitimą

Rusų užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ketvirtadienį sakė, kad dar per anksti aptarinėti galima apsikeitimą kaliniais su Vašingtonu, Rusijoje esą dėl šnipinėjimo sulaikius amerikiečių reporterį.

„Dabar tokių klausimų nekelčiau“, – sakė S. Riabkovas. Jį citavo Rusijos naujienų agentūros.

„Kai kurie praeityje įvykę apsikeitimai buvo [skirti] žmonėms, jau pradėjusiems atlikti savo bausmes“, – sakė jis.

Sulaikė dviem mėnesiams

Maskvos teismas ketvirtadienį nurodė JAV žurnalistą sulaikyti dviem mėnesiams.

Maskvos Lefortovo rajono teismo išplatintame pranešime teigiama, kad tarptautinio verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ reporteriui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui ir 29 dienoms, iki šių metų gegužės 29-osios.

Pasibaigus šiam periodui jo sulaikymas gali būti pratęstas.

„Paskelbimas numatytas balandžio 7 dieną“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Šis teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.

Nuteistojo advokatas su kasaciniu skundu kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus ir bylą nutraukti.

Bylą neviešame posėdyje rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant nagrinėjo trijų teisėjų kolegija.

Aukščiausiasis Teismas pernai gegužės pabaigoje priėmė nagrinėti skundą, tačiau, kaip prašė advokatas Adomas Liutvinskas, iki skundo išnagrinėjimo nuosprendžio vykdymo nesustabdė.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui A. Paleckis buvo sulaikytas policijos ir pristatytas į bausmės atlikimo vietą. Teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje. 

Paskelbimas numatytas balandžio 7 dieną.

Buvęs Socialistinio liaudies fronto vadovas ir jo advokatai teismų prašė jį išteisinti.

Pernai gegužės pradžioje Apeliacinis teismas paliko galioti 2021 metų liepą Šiaulių apygardos teismo A. Paleckiui skirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

18 mėnesių, kuriuos jis praleido būdamas suimtas per ikiteisminį tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio, įskaičiuojami į skirtos bausmės laiką. Tai reiškia, kad A. Paleckis nuo Apeliacinio teismo sprendimo turėtų kalėti apie penkerius metus.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio A. Paleckis bei vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Teismas D. Bertauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla nutraukta. Teismas paskelbė, kad jo geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.

A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.

„Paskelbimas numatytas balandžio 7 dieną“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Šis teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.

Nuteistojo advokatas su kasaciniu skundu kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus ir bylą nutraukti.

Bylą neviešame posėdyje rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant nagrinėjo trijų teisėjų kolegija.

Aukščiausiasis Teismas pernai gegužės pabaigoje priėmė nagrinėti skundą, tačiau, kaip prašė advokatas Adomas Liutvinskas, iki skundo išnagrinėjimo nuosprendžio vykdymo nesustabdė.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui A. Paleckis buvo sulaikytas policijos ir pristatytas į bausmės atlikimo vietą. Teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje. 

Buvęs Socialistinio liaudies fronto vadovas ir jo advokatai teismų prašė jį išteisinti.

Pernai gegužės pradžioje Apeliacinis teismas paliko galioti 2021 metų liepą Šiaulių apygardos teismo A. Paleckiui skirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

18 mėnesių, kuriuos jis praleido būdamas suimtas per ikiteisminį tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio, įskaičiuojami į skirtos bausmės laiką. Tai reiškia, kad A. Paleckis nuo Apeliacinio teismo sprendimo turėtų kalėti apie penkerius metus.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio A. Paleckis bei vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Teismas D. Bertauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla nutraukta. Teismas paskelbė, kad jo geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.

A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.

Tai BNS patvirtino tyrimą kontroliuojantis prokuroras Giedrius Tarasevičius.

„Jam pakeista kardomoji priemonė, dabar suėmimas paskirtas, suimtas iki 5 balandžio“, – pirmadienį sakė jis.

Pasak prokuroro, kardomoji priemonė M. Danieliui pakeista praeitą savaitę.

Vasario pradžioje M. Danieliui buvo panaikintas keturis mėnesius trukęs suėmimas ir skirta intensyvi priežiūra – apykojė, iš jo paimti dokumentai.

„Jis pažeidė vienos iš kardomųjų priemonių sąlygas ir įpareigojimus“, – BNS sakė G. Tarasevičius.

Paleidus M. Danielių į laisvę, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras tos pačios dienos nutarimu įtariamajam paskyrė ir kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį nebendrauti bei neieškoti ryšių su proceso dalyviais ir kitais nutarime nurodytais asmenimis.

Pasak prokuratūros pranešimo, byloje gavus duomenų apie tai, kad įtariamasis M. Danielius nuo paleidimo iš suėmimo dienos ne kartą pažeidė švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas bei įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis, prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas įtariamajam skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Prašyme prokuroras nurodė, jog byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog M. Danielius, būdamas laisvėje, gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui bei daryti naujas nusikalstamas veikas, o jam skirta švelnesnė kardomoji priemonė neužtikrina baudžiamojo proceso tikslų.

M. Danielius įtariamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį, numatančią atsakomybę tiems, „kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją“. Už tai baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki 15 metų.

Nepriklausoma Baltarusijos televizija „Belsat“ skelbė, kad teisėsauga įtaria, jog M. Danielius infiltravosi į baltarusiškas organizacijas Lietuvoje ir perdavinėjo informaciją apie jas Baltarusijos žvalgybai.

Apie įtartiną M. Danieliaus veiklą Lietuvos teisėsaugai pranešė čia veikiančių baltarusiškų organizacijų atstovai.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas toliau, prokuratūra jo nekomentuoja. M. Danielius sako, kad kaltės toliau nepripažįsta.

M. Danielius: baltarusių organizacijos kvietė pačios

Vasario pradžioje dar būdamas laisvėje M. Danielius BNS tvirtino, kad baltarusių organizacijų atstovės pačios jį pasikvietė.

„Jos sužinojusios, kad aš teisininkas, jos puolė žadėti aukso kalnus. Nes iš tikrųjų situacija buvo tokia, kad į Lietuvą yra daug atvažiavusių baltarusių“, –  BNS sakė M. Danielius.

Jis teigė, jog organizacijų atstovės nenorėjo su juo pasirašyti sutarčių, esą maniusios, jog yra nevykėlis.

Jos ieškojo durniaus bepročio, kuriam gyvenime būtų taip blogai, kad sutiktų dirbti už dyką. Jos tikėjosi daug paslaugų, bet už dyką.

„Jos ieškojo durniaus bepročio, kuriam gyvenime būtų taip blogai, kad sutiktų dirbti už dyką. Jos tikėjosi daug paslaugų, bet už dyką“, – tvirtino M. Danielius.

Lietuvos pilietis įtariamas Baltarusijos žvalgybai ne tik rinkęs ir galbūt perdavęs informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.

M. Danielius įtariamas, kad, būdamas baltarusių organizacijų konsultantu, Vilniuje esančiam ir Baltarusijos režimo persekiojama bataliono kariui melagingai pareiškė, kad jo turima informacija apie batalioną domisi JAV ambasada, nufilmavo buvusio kario pasakojimą.

Vėliau karys filmuotoje medžiagoje dar atsakė į M. Danieliaus klausimus apie batalioną, o M. Danielius per žurnalistę, Baltarusijos pilietę Kseniją Lebedevą, šią filmuotą medžiagą perdavė Baltarusijos saugumui.

„Tai buvo kaip ir labiau keitimasis informacija, nes ir man buvo reikalinga tam tikra jos pagalba. Aš ką mačiau baltarusių opozicijos viduje, tai K. Lebedevos pateikiami faktai apie opoziciją yra objektyvesni nei Lietuvos žiniasklaidos“, – savo ruožtu tvirtino M. Danielius.

Pasak jo, su Kosto Kalinausko bataliono kariu jis bendravo, nes norėjo išsipasakoti.

Jo teigimu, taip buvo siekiama sutrikdyti šalies elektros energijos infrastruktūrą.

Karinės žvalgybos vadovas generolas majoras Janas Swillensas (Janas Svilensas) sakė, kad pastaraisiais mėnesiais į Nyderlandų teritorinius vandenis buvo įplaukęs Rusijos laivas, kuris buvo išlydėtas Nyderlandų pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno.

„Pastaraisiais mėnesiais matome, kad Rusijos veikėjai bando suprasti, kaip organizuojamas energijos tiekimas Šiaurės jūroje, siekdami jį sutrikdyti“, – žurnalistams pasakojo jis.

Jei Vakarai nesilaikys vienybės prieš Rusiją, Maskva tikriausiai nuspręs, kad agresija atsiperka.

„Bandymas buvo nesėkmingas“, – teigė J. Swillensas ir pridūrė, kad „laivą palydėjo Nyderlandų pakrančių apsauga ir karinis jūrų laivynas“.

Jis atsisakė pateikti daugiau informacijos.

J. Swillensas ir Nyderlandų žvalgybos tarnybų vadovas Erikas Akerboomas (Erikas Akerbomas) sakė, kad incidentas nesusijęs su kelių Rusijos diplomatų išsiuntimu iš šalies ir Rusijos prekybos atstovybės Amsterdame uždarymu, apie kurį Nyderlandai paskelbė šeštadienį.

„Nepaisant karo Ukrainoje rezultatų, Rusija greičiausiai ir toliau kels grėsmę Nyderlandams ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigiama pirmadienį paskelbtame Nyderlandų žvalgybos pranešime.

„Nyderlandai turi atsižvelgti į tai, kad karas Ukrainoje ir jo padariniai tikriausiai tęsis ilgai“, – pridūrė J. Swillensas.

„Nuo šio karo baigties priklausys mūsų būsimas saugumas ir gerovė, – sakė jis. – Jei Vakarai nesilaikys vienybės prieš Rusiją, Maskva tikriausiai nuspręs, kad agresija atsiperka.“