Tai numatyta Vyriausybės teikiamoje Seimo pavasario sesijos darbų programoje.

Joje nurodoma, kad balandį turėtų būti parengtos ir registruotos Baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios griežtinti atsakomybę už šnipinėjimą.

Planuojama tikslinti šnipinėjimo sąvoką, kad ji apimtų ne tik valstybės, bet ir tarnybos paslapties rinkimą, perdavimą.

„Nes puikiai žinome, kad kaupiama priešiškų žvalgybos tarnybų informacija nebūtinai turi būti slapta, ji gali būti ir tarnybinio naudojimo, ir kitų užsienio valstybių perduota konfidenciali ar įslaptinta informacija. Norint apsaugoti šitą interesą, numatyta, kad šnipinėjimo nusikaltimo dalyku laikyti ir valstybės, ir tarnybos paslaptį, ir užsienio valstybės perduotą įslaptintą informaciją“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Norint apsaugoti šitą interesą, numatyta, kad šnipinėjimo nusikaltimo dalyku laikyti ir valstybės, ir tarnybos paslaptį, ir užsienio valstybės perduotą įslaptintą informaciją.

Anot jo, taip pat ketinama stiprinti partnerių interesų apsaugą Lietuvą.

„Lietuva yra sudariusi eilę sutarčių dėl slaptos ir konfidencialios informacijos saugojimo iš kitų valstybių kaip NATO ir Europos Sąjungos narė. Bet iki šiol negalima užtikrinti kitų šalių intereso gynimo, pavyzdžiui, jeigu šnipinėjimo veikla Lietuvoje būtų nukreipta prieš valstybę sąjungininkę“, – teigė ministras.

„Pagal tuos pakeitimus, kurie numatomi, turi būti užtikrinta ir mūsų sąjungininkų interesų apsauga šioje srityje“, – pabrėžė jis.

A. Anušauskas sakė, kad planuojama numatyti ir atsakomybę už Lietuvos suvereniteto pažeidimą informacinių technologijų pagalba.

„Iki šiol atsakomybė už tokių technologijų panaudojimą nebuvo numatyta“, – tvirtino jis.

Ar bus siūloma griežti laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą, krašto apsaugos ministras sakė dar nežinąs.

„Mano galva, svarbiausia, kad būtų atsakomybė, o ne tai, kad ji būtų ištęsti nuo dešimties iki 20 metų. Svarbiausia, kad ta atsakomybė būtų aiškiai apibrėžta – už ką gali tekti atsakyti, jeigu bus bendraujama su priešiškos valstybės slaptosiomis žvalgybos tarnybomis“, – sakė jis.

Dabar Baudžiamasis kodeksas numato, kad už Lietuvos valstybės paslapties perdavimą užsienio valstybei ar jos organizacijai baudžiama nuo dvejų iki dešimties metų nelaisvės, už tokius veiksmus vykdant užsienio valstybės užduotis – nuo trejų iki 15 metų.

Vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Praėjusią savaitę Seime pristatydami praėjusių metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą Lietuvos žvalgybos institucijų vadovai teigė, kad Lietuvos gyventojų verbavimas šnipinėti yra nuolatinis procesas, o jo mastai yra padidėję.

Programišiai pasinaudojo viena neseniai atrasta programos „Microsoft Exchange“ saugumo spraga ir pavogė elektroninių laiškų bei užkrėtė serverius žalingomis programomis, leidžiančiomis užpuolikams valdyti sistemas per atstumą, savo kibernetinio saugumo naujienų tinklalapyje nurodė specialistas Brianas Krebsas (Brajenas Krebsas).

„Tai yra aktyvi grėsmė“, – penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Jennifer Psaki (Dženifer Psaki), kai buvo paklausta apie šią padėtį.

„Visi, valdantys šiuos serverius, privalo greitai veikti, kad užtaisytų spragas. Esame susirūpinę, kad yra didelis skaičius aukų“, – pridūrė ji.

Antradienį „Microsoft“ paskelbus programų naujinius, ištaisančius pažeidžiamas sistemas, atakos buvo „dramatiškai“ suintensyvintos prieš serverius, kuriuose naujiniai dar nebuvo įdiegti, nurodė B. Krebsas, cituodamas su padėtimi susipažinusius šaltinius.

Visi, valdantys šiuos serverius, privalo greitai veikti, kad užtaisytų spragas. Esame susirūpinę, kad yra didelis skaičius aukų.

„Pastarosiomis dienomis mažiausiai 30 tūkst. organizacijų visose Jungtinėse Valstijose, įskaitant reikšmingą skaičių smulkiųjų įmonių, [taip pat] miestelių, miestų ir vietos vyriausybių, patyrė įsilaužimų, surengtų neįprastai agresyvaus Kinijos kibernetinio šnipinėjimo padalinio, susitelkusio į elektroninių laiškų vagystes iš taikiniais pasirinktų organizacijų“, – sakoma B. Krebso pranešime.

Remdamasis šios srities specialistų informacija, jis pridūrė, kad įsilaužėliai „užgrobė kontrolę“ tūkstančiuose kompiuterinių sistemų visame pasaulyje, naudodamiesi priemonėmis prieš slaptažodžiais apsaugotas programas, slapta įdiegtomis į sistemas.

„Microsoft“ šios savaitė pradžioje nurodė, kad Kinijoje veikianti valstybės remiama kibernetinių įsilaužėlių grupė pasinaudojo dar nežinotomis saugumo spragomis elektrinio pašto sistemoje „Exchange“, kad pavogtų elektroninių laiškų iš verslo vartotojų.

Bendrovė nurodė, kad grupė, pasivadinusi „Hafnium“, yra „labai įgudusi ir išradinga veikėja“.

„Hafnium“ anksčiau yra atakavusi JAV registruotus juridinius subjektus, įskaitant užkrečiamųjų ligų tyrimo centrus, advokatų kontoras, universitetus, gynybos užsakymų vykdytojas, analitinius centrus ir nevyriausybines organizacijas.

Antradienį savo tinklaraščio pranešime „Microsoft“ vadovas Tomas Burtas (Tomas Bertas) nurodė, kad bendrovė išleido naujinius saugumo spragoms ištaisyti ir paragino vartotojus juos įsidiegti.

„Žinome, kad daug valstybių remiamų veikėjų ir nusikalstamų grupių skubiai imsis veiksmų, kad pasinaudotų bet kokiomis neištaisytomis sistemomis“, – pridūrė jis.

„Microsoft“ pažymėjo, kad „Hafnium“ įsikūrusi Kinijoje, bet veikė per išsinuomotus privačius serverius Jungtinėse Valstijose. Bendrovė pridūrė informavusi apie tai JAV vyriausybę.

Pekinas anksčiau griežtai atmesdavo JAV kaltinimus dėl valstybės mastu vykdomų kibernetinių vagysčių. Praeitais metais Pekinas apkaltino Vašingtoną šmeižtu, kai buvo paskelbta įtarimų, jog kinų kompiuteriniai įsilaužėliai bando pavogti duomenų, susijusių su pandeminio koronaviruso tyrimais.

Sausį JAV žvalgybos ir teisėsaugos agentūros nurodė, kad Rusija veikiausiai yra susijusi su didelio masto ataka, naudojantis bendrovės „SolarWinds“ programinės įrangos spragomis, paveikusia daug vyriausybės ir verslo subjektų. Ši išvada prieštaravo tuomečio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pareiškimams, kad atakas organizavo Kinija.

„Microsoft“ antradienį nurodė, kad „Hafnium“ atakos „jokiu būdu nesusijusios su atskiromis atakomis, susijusiomis su SolarWinds“.

Įtariamasis Jensas F. dirbo kompanijoje, kurią Bundestagas pasamdė reguliariai tikrinti parlamente esančią elektrinę įrangą.

Turėdamas galimybes patekti į parlamentą, „atsakovas galėjo gauti PDF failų“ su parlamento pastatų „aukštų planais“, parengė duomenų laikmeną su atitinkamais PDF failais ir nusiuntė ją „Rusijos ambasados Berlyne darbuotojui, daugiausia dirbančiam Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU“, sakė federaliniai prokurorai.

Manoma, kad įtariamasis šią informaciją Rusijos slaptosioms tarnyboms nusprendė perduoti kažkuriuo metu 2017 metų vasarą.

Vokietijos žvalgybos tarnybos ne kartą įspėjo dėl bandymų šnipinėti ar rusų įsilaužėlių kibernetinių atakų.

Kanclerė Angela Merkel pernai gegužę parlamentui sakė turinti konkrečių įrodymų, kad Rusija per šias atakas taikosi į ją.

Vokietijos parlamentas 2015 metais patyrė kibernetinę ataką, o vietos žiniasklaida dėl jos kaltino Dmitrijų Badiną, kurio dėl panašių kitų bandymų taip pat ieško JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB).

Ketvirtadienį pateikti kaltinimai šnipinėjimu tikriausiai dar labiau padidins įtampą tarp Berlyno ir Maskvos.

Jų santykiai ir taip yra labai prasti dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir vėlesnio įkalinimo.

Maskva kategoriškai neigia bet kokius kaltinimus kibernetinėmis atakomis ar A. Navalno apnuodijimu Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, bet Vokietija atkreipia dėmesį į „neabejotinus įrodymus“ dėl bandymo nužudyti „Novičioku“.

A. Navalnas po apnuodijimo buvo gydomas Berlyne, bet praėjusį mėnesį grįžo į Maskvą, kur buvo iškart įkalintas.

Europos Sąjunga anksčiau šią savaitę sutarė dėl naujų sankcijų keturiems Rusijos aukšto rango pareigūnams, dėl A. Navalno reikalo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsipuolė šį sprendimą ir sakė, kad Vakarai nori „supančioti“ jo šalį.

„Antonina Zimina nuteista kalėti 13 metų, bausmę atliekant bendrojo režimo kolonijoje. Jai taip pat skirta 100 tūkst. rublių (1 090 eurų) bauda. Konstantinas Antonecas nuteistas kalėti 12 metų ir šešis mėnesius, bausmę atliekant griežtojo režimo kolonijoje. Jam taip pat skirta 100 tūkst. rublių bauda“, – nurodė spaudos tarnyba.

Tyrimo ir teismo proceso metu nustatyta, kad 2012 metais per išvyką į užsienį A. Ziminą užverbavo Latvijos specialiosios tarnybos. Anot pareigūnų, ji vykdė užduotis rinkti ir perduoti Latvijos specialiosioms tarnyboms informaciją, sudarančią valstybės paslaptį.

„2015 metais A. Ziminos iniciatyva su Latvijos specialiosiomis tarnybomis ėmė bendradarbiauti jos sutuoktinis Konstantinas Antonecas, kuris dirbdamas Kaliningrado srities Ekonomikos ministerijoje pavogė ir kartu su A. Zimina perdavė Latvijos specialiosioms tarnyboms slaptos informacijos“, – nurodė FSB.

Byla buvo nagrinėjama uždaruose posėdžiuose, nes jos medžiaga buvo įslaptinta.

A. Ziminos tėvas Konstantinas Ziminas anksčiau naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad „tikrų paslapčių šioje byloje nėra, tačiau jei man pavyks patekti į teismą, pasilieku sau teisę papasakoti visuomenei, įskaitant užsienio visuomenę, visą tiesą apie šią bylą“.

Teismui paskelbus nuosprendį, K. Ziminas pareiškė, kad jis bus skundžiamas.

A. Zimina, iki sulaikymo dirbusi nepriklausoma eksperte A. Gorčakovo fondo draugų klube, laikoma suimta nuo 2018 metų vasaros. K. Antonecas buvo suimtas metais vėliau. 2015–2016 metais jis dirbo Kaliningrado srities vyriausybės juristu, o prieš sulaikymą – teisines paslaugas teikiančioje įmonėje Maskvoje. Nė vienoje iš savo darboviečių jis neturėjo prieigos prie informacijos, sudarančios valstybės paslaptį.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, sutuoktiniai atskleidė vieno FSB regioninės valdybos darbuotojo tapatybę.

Anot žiniasklaidos, tarp 2015 metų balandį jų vestuvėse dalyvavusių svečių buvo FSB kontržvalgybos padalinio pareigūnas Maksimas Denisenka – A. Ziminos draugas ir buvęs bendrakursis, kai jiedu studijavo universitete.

Kai kurios vestuvių nuotraukos ir vaizdo įrašai buvo vėliau paskelbti socialiniuose tinkluose ir galiausiai parodyti per vieną neįvardytą televizijos laidą Baltijos šalyse, todėl FSB pradėjo baudžiamąjį tyrimą.

Maždaug 200 lapų sudarančius parodymus spalio pabaigoje vykusiame posėdyje pasikeisdamos skaityti pradėjo bylą nagrinėjanti teisėja ir valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė. Iš viso parodymų skaitymas užtruko penkis posėdžius.

Teismo atstovas Vytautas Jončas BNS informavo, kad kitas posėdis byloje numatytas sausio 5 dieną, jame ketinama apklausti liudytojus, tačiau artimiausiu bus sprendžiama, ar pavyks tai padaryti, taip pat, dėl apklausų formato – ar liudytojai turės dalyvauti posėdyje, ar galės būti apklausti nuotoliniu būdu.

Uždaruose posėdžiuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Paleckis su verslininku Deimantu Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Spalio pradžioje teismas pratęsė tiek A. Paleckiui, tiek D. Bertauskui taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – dar trims mėnesiams.

Šnipinėjimu Kinijai ir grobstymu kaltintas Valentinas Danilovas buvo areštuotas 2001 metais, netrukus po to, kai buvęs KGB agentas Vladimiras Putinas pirmą kartą užėmė prezidento postą.

Jo byla vėl įžiebė baimę dėl sovietinių laikų stiliaus teroro ir valdžios paranojiško išdavikų ieškojimo tarp mokslininkų bei kitų žmonių, galinčių turėti ryšių su užsieniečiais.

Tuo metu V. Danilovas buvo Krasnojarsko valstybinio universiteto termofizikos centro direktorius. Jis tvirtino, kad jo bendrame darbe su viena kinų inžinerijos firma nebuvo jokios slaptos informacijos.

Nors prisiekusieji iš pradžių jį išteisino, Rusijos Aukščiausiasis Teismas šį verdiktą atmetė, o kitas teismas vėliau nuteisė V. Danilovą 13 metų kalėti.

V. Danilovas, kuriam dabar 72-eji, 2012-aisiais paleistas pirma laiko pažadėjo susigrąžinti gerą vardą.

Savo apeliacijoje Strasbūre įsikūrusiam EŽTT jis rašė, kad jam nebuvo leista kryžmiškai apklausti ekspertų, kurių liudijimas padėjo jį nuteisti, ar pakviesti savo ekspertų.

V. Danilovas taip pat teigė, kad prisiekusieji galėjo būti šališki, nes keturi iš 12 prisiekusiųjų turėjo teisę susipažinti su valstybės paslaptimis.

EŽTT palaikė abu šiuos V. Danilovo teiginius ir nurodė, kad Rusijos teismas „pažeidė jo teisę į teisingą teismą“.

Rusijai nurodyta sumokėti V. Danilovui 21 100 eurų kompensaciją.

Užverbuotas Teherane?

M.Möllerio šnipinėjimo karjera tęsėsi daugiau nei ketvirtį amžiaus. Ji prasidėjo Artimuosiuose Rytuose – austras tarnavo Jungtinių Tautų Irano ir Irako karinėje stebėtojų misijoje. Teherane jis susitiko su Rusijos agentu Jurijumi, kuris dirbo prisidengdamas Rusijos karinio atašė Irane pareigomis. 2000-aisiais pastarąjį pakeitė GRU karininkas Igoris Zaicevas.

Šis, anot Slovakijos laikraščio "Dennik N", buvo iš GRU 4-ojo skyriaus, atsakingo už Afriką. Anksčiau I.Zaicevas buvo dirbęs Rusijos karo atašė Ankaroje.

Nuo 2008-ųjų M.Mölleris bendravo jau tiesiogiai su GRU 29155-ojo padalinio vadovu pulkininku majoru Andrejumi Averianovu. Vakaruose ši struktūra vadinama elitiniu GRU padaliniu, atsakingu už padėties destabilizavimą Europoje, o pačioje Rusijoje teigiama, esą Maskvoje įsikūręs padalinys esąs tik žvalgybos agentų mokymo centras.

Bet kokiu atveju, nustatyta, kad M.Mölleris bendradarbiavo ir su dešimtimis GRU karininkų, įskaitant Eduardą Šišmakovą, pernai už akių nuteistą dėl perversmo Juodkalnijoje rengimo.

Iš M. Möllerio gauta informacija ir nulėmė, kad GRU pasirinko "Novičiok" tipo nuodus, apie kuriuos NATO šalys turėjo palyginti mažai informacijos.

Kuklus poilsiautojas

Su GRU operatyvininkais austras susitikdavo kaimyninėse šalyse, į kurias dažnai vykdavo savo širdies damos automobiliu. Būtent šios garbaus amžiaus moters – Austrijos pilietybę turinčios slovakės – parodymai buvo lemiami, tiriant M.Möllerio nusikaltimus, todėl jos tapatybė neatskleidžiama.

Pats M.Mölleris neigė jam pateiktus kaltinimus, keliones ir atkakliai tvirtino niekada negirdėjęs apie A.Averjanovą bei E.Šišmakovą, nieko nežinąs apie GRU 29155-ąjį padalinį.

M.Möllerį kaimynai iš netoli Zalcburgo esančio Elsbeteno jį apibūdina kaip ramų žmogų, gyvenusį kukliame bute, važinėjusį morališkai pasenusiu raudonu "Renault".

Nelabai ištaigingos buvo ir jo komandiruotės. Nustatyta, kad 1992 m. pavasarį su savo bičiuliu iš Rusijos jis buvo susitikęs Vienoje, kitų metų pavasarį vyko į Bratislavą, o rudenį – į Europos viduriniojo sluoksnio atstovų pamėgtą Štrebske Pleso kalnų kurortą Slovakijos Tatruose. Po kalnus M.Mölleris, panašu, nevaikštinėjo – kelias dienas praleido viešbutyje "Panorama" su savo kuratoriumi ir, kaip vėliau pasakojo viešbučio darbuotojai, bendravo nekukliai vaišindamiesi degtine.

Ten pat, tik jau viešbutyje "Fis", M.Mölleris lankėsi ir 2013-ųjų spalį. Tąkart laisvalaikį ir darbą jis derino bendraudamas su E.Šišmakovu. Po trejų metų ten pat prisijungė ir Ivanas Brednevas, oficialiai dirbęs karo atašė Rusijos ambasadoje Budapešte.

Kitomis progomis M.Mölleris susitiko su GRU karininkais Prahoje (1996 m. pavasarį), Hevizo kurorte Vengrijoje (1999 m., 2014 m. – suorganizavo Sergejus Parubinas, 2017 m. susitikimą organizavo Sergejus Gostevas iš Rusijos ambasados Kroatijoje). 2018-aisiais M.Mölleris lankėsi Rusijos ambasadoje Liublianoje, kur susitiko su I.Zaicevu ir Aleksandru Krasnovu.

Bene daugiausia susitikimų įvyko Kroatijoje, dažniausiai Pulos korote: 1997, 2000, 2004, 2005, 2006, 2009, 2015 m. 2018-aisiais M.Mölleris ir I.Zaicevas susitiko Liublianoje.

Nustatyta, kad rusų kuratoriai aprūpino M.Möllerį specialia ryšio ir šifravimo technika.

Ką išdavė?

M.Mölleris buvo sučiuptas 2018 m., jau po pasikėsinimo į Sergejų Skripalį, kai žvalgybos pastebėjo, kad austras iš savo kuratoriaus I.Zaicevo gavo beveik 30 tūkst. eurų. Slovakijos dienraščio "Dennik N" šaltinių duomenimis, per savo šnipinėjimo karjerą M.Mölleris uždirbo mažiausiai 810 tūkst. eurų.

Kuo gi prekiavo M.Mölleris? Nors pats kategoriškai neigia, manoma, kad jis atskleidė Rusijai informaciją apie NATO gynybinių pajėgumų trūkumus, su kuriais jis galėjo susipažinti nuo 2008-ųjų.  Be kita ko, jis atskleidęs aljanso operacijų Afganistane silpnąsias vietas. Šią M.Möllerio istorijos detalę galima sieti su šaltinių iš JAV žvalgybos teiginiais, esą GRU 29155-asis skyrius mokėjo Talibanui premijas už kiekvieną nužudytą koalicijos karį – taip norėta susilpninti NATO partnerių bendradarbiavimą.

Iki atsistatydinimo 2013-aisiais pulkininkas buvo pagrindinis Austrijos kariuomenės ir NATO kontaktinis asmuo, tad aljanso priešams veikiausiai atskleidė tiek Austrijos, tiek NATO paslapčių. NATO nepriklausanti Austrija su aljansu bendradarbiauja pagal programą "Partnerystė taikai", kurioje iki Krymo aneksijos dalyvavo ir Rusija. Pulkininkas M.Mölleris turėjo prieigą prie šios programos įslaptintų dokumentų, o nuo 2009 m. jis yra pagrindinis Austrijos ir NATO partnerių kontaktinis asmuo savadarbių sprogstamųjų medžiagų analizės grupėje.

Be to, kaip teigia šaltiniai Europos žvalgyboje, M.Mölleris buvo Austrijos atstovu Jungtinėje cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos vystymo grupėje. Žvalgybos ekspertai mano, kad kuratoriai iš Rusijos galėjo jį paskatinti pasirinkti šią karjeros kryptį, o pats M.Mölleris tvirtino, iki bus paskirtas kitoms pareigoms, norėjęs likti tankų batalione.

"Daroma prielaida, kad iš M.Möllerio gauta informacija padėjo Rusijai gauti žinių, apie kokius cheminius ginklus NATO šalys turi informacijos ir nuo kokių gali apsiginti bei nulėmė, kad GRU pasirinko "Novičiok" tipo nuodus, apie kuriuos NATO šalys turėjo palyginti mažai informacijos", – daro išvadą "The Telegraph".

M.Mölleris nebuvo atsitiktinis žmogus ir "Novičiok" byloje. Šaltiniai Europos žvalgyboje teigia, kad būtent jis konsultavo Rusijos atstovus cheminių preparatų, apie kuriuos NATO struktūros turi mažiausiai žinių, klausimu.

Nuosprendyje teigiama, kad M.Mölleris I.Zaicevui, be kita ko, atskleidė žinių apie tankų dalinius, radarų stotis, priešlėktuvinės gynybos sistemas, NATO projektus ir Vokietijos kariuomenės struktūrą.

Pernelyg švelni bausmė

Pripažinęs kaltu dėl valstybės ir karinių paslapčių atskleidimo, Austrijos teismas M.Mölleriui skyrė tik trejus metus Liublianoje, mažiau nei trečdalį didžiausios įmanomos bausmės, o vėliau, atsižvelgus į laiką, kurį jis jau buvo praleidęs areštinėje, išleido į laisvę.

Ekspertai neabejoja, kad tai – pernelyg menka bausmė už jo padarytus nusikaltimus. Pats M.Mölleris prisipažino gavęs pinigus iš kuratorių, tačiau reikalavo bylą sieti tik su Austrija.

Europos užsienio reikalų taryboje Berlyne dirbantis analitikas Gustavas Gresselis neoficialia tokios švelnios bausmės priežastimi laiko Vienos ryšius su Maskva. "Austrijoje, kurios sostinė Šaltojo karo metu buvo šnipų centru, šnipinėjimas retai traktuojamas kaip sunkus nusikaltimas. Juo labiau kai tai susiję su Rusijos Federacija ir gali pakenkti verslui", – mano G.Gresselis.

Kas paskatino M.Möllerį žaisti dvigubus žaidimus? Veikiausiai pinigai. Tačiau ne atsitiktinį vaidmenį atliko ir M.Möllerio pažiūros: jis palankiai kalbėjęs apie Holokaustą ir neslėpė savo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų. Anot G.Gresselio, būtent dešinieji radikalai dažnai jaučia artimą ryšį su Rusija. "Tai susiję, pavyzdžiui, su jų skepsiu ES atžvilgiu arba su slavų tautų, tokių kaip Ukraina, emancipacija, – sako jis. – Rusijos slaptųjų tarnybų ryšys su kraštutiniais dešiniaisiais Europoje jau yra įrodytas."

„Karo prokuroras pateikė kaltinimus kariškiui iš Liptono – jis kaltinamas šnipinėjimu, uždraustos medžiagos laikymu, mėginimu gauti neteisėtą prieigą prie kompiuterių tinklų, aplaidžiu požiūriu į savo tarnybines pareigas ir rašytinių įsakymų nevykdymu“, - sakoma žinybos pranešime.

Bylą nagrinės karo tribunolas, posėdžių data dar nepaskirta.

27 metų kariškis, kuriam iš viso pateikta 17 kaltinimų, buvo suimtas praėjusių metų gruodį. Jo pažiūros buvo kraštutinės dešiniosios ir rasistinės. Į teisėsaugos institucijų akiratį jis pirmą kartą pateko po teroro akto Kraistčerče, įvykdyto 2019 metų kovo 15 d.

Kaip sakė portalui „Staff“ Gynybos ministerijos atstovas, tai pirmas atvejis šalies istorijoje, kai jos kariškis kaltinamas šnipinėjimu. Jeigu vyro kaltė bus įrodyta, jam gresia iki 14 metų kalėjimo.

Pasak federalinių prokurorų, kaltinamasis, įvardinamas kaip Aminas K., naudodamasis savo tarnybine padėtimi spaudos tarnybos lankytojų aptarnavimo skyriuje, rinko informaciją Egipto generalinei žvalgybos tarnybai (GIS).

Prokurorai nurodė, kad egiptiečių kilmės Vokietijos pilietybę turintis asmuo šnipinėjimu užsiėmė Egipto ambasados Berlyne pavedimu nuo 2010 metų liepos.

Jis kaltinamas rinkęs pranešimus apie Vokietijos vidaus ir užsienio politiką, susijusią su Egiptu, šiam darbui naudojęs darbo vietoje jam prieinamas priemones. Prokurorai jį taip pat kaltina prisidėjus prie nesėkmingo bandymo verbuoti GIS agentus 2014 ir 2015 metais.

Mainais įtariamasis tikėjosi, kad Egipte gyvenantys jo šeimos nariai gaus ypatingų privilegijų iš vietos valdžios. Pasak prokurorų, įtariamojo prižiūrėtojas padėjo jo motinai Egipte gauti pensiją, jis pats kartais būdavo kviečiamas į priėmimus ambasadoje.

Ši byla į viešumą iškilo liepos mėnesį, kai atvejis buvo paminėtas Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros metinėje ataskaitoje.

Tuo metu vyriausybės atstovė Martina Fietz nurodė, kad lankytojų aptarnavimo skyriuje dirbantys asmenys neturi prieigos prie kitų spaudos tarnybos duomenų bazių, įskaitant tas, kuriose laikomi reporterių akreditacijų duomenys.

Jeigu kaltinamojo kaltė bus įrodyta, už šnipinėjimą užsienio žvalgybos tarnybai jam gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, A. Paleckis teismo prašė grąžinti jam vieną iš paimtų dokumentų, nes nuolat patiria nepatogumų valstybės ir privačiose įstaigose, negali balsuoti. Prokurorai šio prašymo siūlė netenkinti.

Teismo sprendimu, buvusiam politikui grąžinta asmens tapatybės kortelė, tačiau pasas ir toliau lieka paimtas.

Prašymą nagrinėjusių teisėjų vertinimu, dviejų dokumentų paėmimas yra perteklinė priemonė, ypač, atsižvelgiant į tai, kad A. Paleckiui taikoma ir intensyvi priežiūra, iš jo paimtas 50 tūkst. eurų užstatas.

Šiaulių apygardos teismo uždaruose posėdžiuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Paleckis su verslininku Deimantu Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas savo kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, po to, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Spalio pradžioje teismas pratęsė abiems kaltinamiesiems taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą –dar trims mėnesiams.

Teismo nutartis dėl dokumento grąžinimo per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.