Izraelyje sukurta „Pegasus“, platinta tik vyriausybių agentūroms, gali būti įdiegta į mobiliuosius telefonus vartotojui nežinant ir suteikti galimybę skaityti visus pranešimus, sekti vartotojo buvimo vietą ir prisijungti prie telefono kameros bei mikrofono.

Pasak Ispanijos pareigūnų, premjero ir gynybos ministrės telefonuose ši programa buvo įdiegta praeitais metais be jokio vyriausybės leidimo.

„Tai nėra spėjimas – tai milžiniškos svarbos faktai“, – sakė ryšių su prezidentūra ministras Felixas Bolanosas (Feliksas Bolanjosas), patvirtinęs paskelbtą žinią.

„Norime, kad teisingumo sistema tai ištirtų“, – per skubiai sušauktą spaudos konferenciją pridūrė jis.

F. Bolanosas nurodė, kad į P. Sanchezo mobilųjį telefoną buvo dukart įsibrauta 2021 metų gegužę, o į M. Robles telefoną dukart taikytasi tų metų birželį.

Ministras pažymėjo, kad per šį įsilaužimą buvo perimtas reikšmingas kiekis duomenų ir kad informacija apie šiuos incidentus buvo perduota Ispanijos Nacionaliniam Teismui.

„Nė kiek neabejojame, kad tai neteisėtas, be leidimo įvykdytas įsibrovimas, – kalbėjo F. Bolanosas. – Jis įvykdytas iš už valstybės institucijų ribų, ir jam nebuvo suteiktas teismo leidimas.“

Ispanijos vyriausybė pastaruoju metu buvo spaudžiama paaiškinti, kodėl „Pegasus“ 2017–2020 metais buvo naudojama šnipinėti dešimtims asmenų,  susijusių su šiaurės rytinio Katalonijos regiono separatistiniu judėjimu, pranešė prie Toronto universiteto įkurta visuomeninė kibernetinio saugumo organizacija „Citizen Lab“.

Tarp asmenų, tapusių prieštaringai vertinamos Izraelyje sukurtos šnipinėjimo programos taikiniais, buvo išrinkti pareigūnai, įskaitant dabartinius ir buvusius Katalonijos regiono lyderius.

Vyriausybė nepaneigė ir nepatvirtino, ar naudoja „Pegasus“ arba panašias šnipinėjimo programas, tik nurodė, kad bet koks sekimas vykdomas prižiūrint teisėjams.

„Gėdingu laikome Lietuvos valdžios veiksmus, skyrus ketverių metų laisvės atėmimo bausmę A. Greičiui, jaunimo asociacijos „Juvenis“ atstovui, akcijos „Nemirtingas pulkas“ organizatoriui Klaipėdoje“, – rašoma pirmadienį paskelbtame ambasados pranešime.

Anot jos, kaltinimai šnipinėjus Rusijai yra juokingi, nes A. Greičius esą kaltintas fotografavęs savo organizuojamus kultūrinius renginius.

„Naujas Vilniaus politinių represijų prieš savo piliečius etapas nusipelno dėmesio ir atitinkamos atitinkamų tarptautinių organizacijų reakcijos“, – teigiama pranešime.

Klaipėdos apygardos teismas penktadienį du Lietuvos piliečius pripažino kaltais šnipinėjimo Rusijai byloje.

Savo kaltės nepripažinęs visuomenininkas Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinis direktorius A. Greičius nuteistas ketverių, kaltę pripažinęs Mindaugas Tunikaitis – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Ši byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose.

Abu vyrai nuteisti dėl bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (FSB), vykdant jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje.

Gėdingu laikome Lietuvos valdžios veiksmus, skyrus ketverių metų laisvės atėmimo bausmę A. Greičiui.

Kaltinamieji vienas kito nepažinojo, tačiau juos siejo ryšiai su tuo pačiu FSB agentu, veikiančiu Karaliaučiaus srityje. Abu kaltinamieji informaciją rinko ir ją perdavė už atlygį.

Bylos duomenimis, A. Greičius, veikdamas kartu su Rusijos žvalgybos atstovu, beveik ketverius metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos žvalgybos atstovui.

Kaltinamasis neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl šnipinėjimo yra įrodyta.

Pasienyje gyvenantis M. Tunikaitis nuolat vyko į Karaliaučiaus sritį, kur jį pasitikdavo ir, teismo teigimu, „rafinuotai verbavo“ FSB pareigūnas. Lietuvos pilietis beveik šešerius metus stebėjo, fotografavo ir filmavo objektus, rasdavo informaciją interneto puslapiuose ar sužinodavo ją per kitus asmenis.

Pasak teismo, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, gailėjosi, savo parodymais padėjo susidaryti visą vaizdą apie užsienio valstybės žvalgybos institucijos vykdytą ir vykdomą veiklą.

Teismas pažymėjo, kad nors kaltinamųjų rinkta informacija nebuvo valstybės paslaptį sudaranti informacija, tačiau įstatymų leidėjas užsienio žvalgybos organizaciją dominančią informaciją prilygina valstybės paslaptį sudarančiai informacijai.

Teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Antradienio posėdyje buvo baigtos sakyti baigiamosios kalbos. Kokias bausmes byloje pasiūlė prokuroras, nei teismas, nei prokuratūra BNS anksčiau neatskleidė, motyvuodami tuo, kad byla nagrinėjama neviešuose posėdžiuose.

Už šnipinėjimą asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

Šioje byloje teisiami du Lietuvos piliečiai, jie, bylos duomenimis, vienas su kitu nebuvo pažįstami ir veikė atskirai, tai visuomenininkas Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinis direktorius Aleksėjus Greičius ir Mindaugas Tunikaitis.

Manoma, kad į nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę juos įtraukė tas pats asmuo – Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Karaliaučiaus srities pasienio valdybos pareigūnas, prisistatęs išgalvota tapatybe ir puikiai kalbantis lietuviškai.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus iš Valstybės saugumo departamento Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.

„Kadangi teismo posėdis buvo uždaras, šiai dienai negalime nieko daugiau pakomentuoti“, – BNS sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Viktorija Raštutytė.

Už šnipinėjimą asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

Šioje byloje teisiami du Lietuvos piliečiai, jie, bylos duomenimis, vienas su kitu nebuvo pažįstami ir veikė atskirai, tai visuomenininkas Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinis direktorius Aleksėjus Greičius ir Mindaugas Tunikaitis.

Manoma, kad į nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę juos įtraukė tas pats asmuo – Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Karaliaučiaus srities pasienio valdybos pareigūnas, prisistatęs išgalvota tapatybe ir puikiai kalbantis lietuviškai.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus iš Valstybės saugumo departamento Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.

Advokatų Adomo Liutvinsko ir Kęstučio Ragaišio pasirašytame skunde prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. Paleckį išteisinti.

„Mes prašome visiškai išteisinti. Manau, kad ši byla yra teisinis nesusipratimas, feljetonas, pamąstymai, pasvarstymai, prielaidos. Jį persekioja už politinius įsitikinimus,“ – BNS sakė advokatas A. Liutvinskas.

Liepos pabaigoje Šiaulių apygardos teismas A. Paleckį pripažino kaltu ir skyrė jam šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Jei apkaltinamasis nuosprendis bus paliktas galioti, iš tikrųjų A. Paleckis kalės daug trumpiau – maždaug puspenktų metų.

18 mėnesių, kuriuos jis praleido būdamas suimtas per tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio, yra įskaičiuojami į teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

Kol kas A. Paleckis yra laisvėje, teismas paliko galioti intensyvią priežiūrą ir anksčiau sumokėtą 50 tūkst. eurų užstatą. Kartu su juo byloje buvo teisiamas vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, jis prisipažino ir bendradarbiavimo su teisėsauga, todėl buvo atleistas nuo atsakomybės ir yra saugomas valstybės.

A. Paleckis kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą, esą bendraudamas su Rusijos piliečiais nežinojo apie jų ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, bendravimas buvo išimtinai susietas su jo žurnalistine, politine veikla bei bendro verslo su D. Bertausku kūrimu, vykdymu.

Šią versiją Šiaulių apygardos teismas įvardijo kaip A. Paleckio siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl šnipinėjimo, nes, teismo manymu, jo parodymai ir pasirinkta gynybos taktika, savaip interpretuojant ir aiškinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, prieštarauja kitiems byloje esantiems patikimiems duomenims. 

Teismas mano, jog byloje surinkta medžiaga neigiamai apibūdina A. Paleckio asmenybę, rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir siekį veikti prieš Lietuvą Rusijos naudai.

Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, jog byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai aiškiai liudija apie tai, kad D. Bertauskas ir A. Paleckis atliko jiems inkriminuotus veiksmus.

„Teismas pabrėžė, jog Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra kompetentingas pateikti su savo tiesiogine veikla susijusią ir specialių žinių reikalaujančią analitinę informaciją, todėl teismas ja rėmėsi priimdamas nuosprendį“, – rašoma teismo pranešime.

Be to, kaip akcentavo Šiaulių apygardos teismas, šioje byloje VSD pateiktą informaciją patvirtina (kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į bylos specifiką) ir kiti bylos duomenys.

Generalinė prokuratūra apeliacinio skundo neteiks

Valstybės kaltintoja, Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė teismo prašė A. Paleckiui skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę – mažesnę, nei paskyrė teismas.

Prokurorė BNS teigė, kad apeliacinio skundo neteiks.

„Minimali bausmė už tokį nusikaltimą yra treji metai nelaisvės. Teismas paskelbė, kad A. Paleckio rinkta informacija buvo kitokio pobūdžio“, – BNS sakė V. Vidugirienė.

Nuosprendyje rašoma, jog A. Paleckio rinkta užsienio valstybės žvalgybą dominanti informacija nepriskiriama informacijai, kuri yra Lietuvos valstybės paslaptis, be to, Rusijos Federalinio saugumo tarnybos FSB užduotys nebuvo iki galo įvykdytos – rinkta Rusijos žvalgybą dominanti informacija nebuvo jai perduota.

Todėl teismas nusprendė, kad A.Paleckio padaryto nusikaltimo pavojingumas visuomenei yra mažesnis lyginant su kitais rūšiniais tokio pobūdžio nusikaltimais.

Teismas patvirtino visus prokuratūros kaltinimus šioje byloje pilna apimtimi, nebuvo pašalinta nė viena aplinkybė.

Bylos duomenimis, D. Bertauskas ir A. Paleckis turėjo surinkti informaciją apie Lietuvos teisėjus, prokurorus, specialistus, tyrusius Sausio 13-osios bylą,

Pasak teismo, D. Bertauskas ir A. Paleckis turėjo bendrą tikslą – atnaujinti Lietuvoje registruotos „Lietuvos liaudies partijos“ (LLP) veiklą bei 2011 metų rugsėjo 23 dieną susitarimo tarp LLP ir Rusijos partijos „Jedynaja Rossija“ („Vieningoji Rusija“) pagrindu gauti iš šios Rusijos politinės partijos finansinę paramą LLP bei politinės partijos Lietuvos rusų sąjungos politinei veiklai – dalyvauti Lietuvos savivaldybių bei Seimo rinkimuose.

Tuo tikslu 2017 metų vasario 12–18 dienomis, būdami Maskvoje, pasinaudodami LLP turimais kontaktais, D. Bertauskas ir A. Paleckis planavo susitikti su Rusijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininku Konstantinu Kosačiovu ir tartis dėl santykių su partija atnaujinimo.

Nei D. Bertauskui, nei A. Paleckiui nepavyko savarankiškai užmegzti kontaktų su minėtos partijos atstovais.

Bylos duomenimis, D. Bertauskas ir A. Paleckis su Rusijos atstovais bendravo vadovaudamiesi ypatingo slaptumo ir griežtos konspiracijos taisyklėmis, naudojo sutartines frazes, specialiai sukurtą elektroninio pašto dėžutę. Buvo sutarta, kad Rusijos žvalgybai surinkta informacija bus perduodama tik per susitikimus su šios šalies minėtais piliečiais Rusijoje.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“. Skirdamas bausmę Šiaulių apygardos teismas atsižvelgė ir į šią aplinkybę, kad A. Paleckis buvo teistas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su Sausio 13-osios įvykiais.

Įtariamasis, kuris buvo identifikuotas tik kaip Davidas S. (Deividas S.), kuris iki suėmimo buvo Britanijos ambasados personalo narys, „bent vieną kartą Rusijos žvalgybos atstovui perdavė dokumentus, kuriuos jis įgijo vykdydamas savo profesinę veiklą“, sakoma federalinės prokuratūros pranešime.

„Kaltinamasis mainais gavo nenustatytą sumą pinigų“, – priduriama jame.

Pranešime nurodoma, kad tas vyras buvo sulaikytas antradienį rytiniame Potsdamo mieste pagal rugpjūčio 4-ąją išduotą arešto orderį. Manoma, kad jis šnipinėjo „vėliausiai“ nuo 2020 metų lapkričio.

Jis buvo areštuotas per bendrą vokiečių ir britų pareigūnų operaciją.

Vėliau trečiadienį Davidas S. turi stoti prieš teismą, kuris spręs, ar pratęsti jo areštą.

Pastaraisiais metais Vokietijoje buvo sulaikyta nemažai žmonių, kaltintų šnipinėjimu Rusijai, tačiau įtariamojo iš artimos sąjungininkės areštas yra itin neįprastas.

Birželį Vokietijos policija suėmė vieną rusų mokslininką, kuris kaltinamas už pinigus perdavęs Maskvai slapto pobūdžio informacijos iš vieno Vokietijos universiteto.

Jis buvo sulaikytas dėl įtarimų, kad nuo 2020 metų spalio pradžios dirbo Rusijos slaptajai tarnybai.

Už suteiktas paslaugas jam, kaip įtariama, buvo sumokėta grynaisiais pinigais.

Kanados ambasadorius Kinijoje Dominicas Bartonas po nuosprendžio paskelbimo teisme sakė: „Mes smerkiame šį sprendimą“. Pasak diplomato, M. Spavoras turi galimybę nuosprendį skųsti.

Solidarizuodamiesi su Kanada, trečiadienį Kanados ambasadoje Pekine susirinko 50 diplomatų iš 25 šalių.

M. Spavoras buvo sulaikytas 2018 metais kartu su savo tautiečiu Michaeliu Kovrigu – buvusiu Kanados diplomatu. Praėjusių metų birželį jiems abiem pateikti kaltinimai dėl šnipinėjimo, procesas vyko kovą.

Kanados premjeras Justinas Trudeau tada kritikavo „savavališką“ abiejų vyrų įkalinimą ir „nepakankamą skaidrumą“ proceso metu. M. Spavoro šeima teigė, kad jis nekaltas. Jis esą daug prisidėjo prie „konstruktyvių santykių“ tarp Kanados, Kinijos ir Šiaurės Korėjos.

M. Spavoras yra Šiaurės Korėjos ekspertas, jis ne kartą susitiko su šios šalies lyderiu Kim yon-unu ir, pavyzdžiui, organizavo buvusio amerikiečių krepšininko Denniso Rodmano vizitus Pchenjane. Vėliau kanadietis savo kontaktų su Šiaurės Korėjos vadovybe dėka užėmė tarpininko vaidmenį tarp užsienio ir izoliuotos šalies institucijų.

Kinų tarnybų veiksmai prieš M. Spavorą ir M. Kovrigą jau kurį laiką kelia diplomatinį ginčą tarp Kanados ir Kinijos. Jų sulaikymas traktuotas kaip kerštas už aukšto kinų „Huawei“ bendrovės atstovo sulaikymą Kanadoje keliomis dienomis anksčiau – ir kaip spaudimo priemonė vyriausybei Otavoje.

Tyrimo metu bus išnagrinėta dešimt skirtingų kaltinimų, įskaitant įtarimus, kad galėjo būti pažeistas asmeninis privatumas, apgaulingai gauta prieiga prie asmeninių elektroninių prietaisų ir dėl nusikalstamo susivienijimo.

Žurnalistinių tyrimų portalas „Mediapart“ pirmadienį pateikė teisinį skundą dėl galimo šnipinėjimo, o tyrimų laikraštis „Le Canard Enchaine“ ruošiasi imtis panašių veiksmų.

„Mediapart“ atskleidė, kad jo įkūrėjo Edwy Plenelio (Edvi Plenelio) ir vieno iš jo žurnalistų telefonai buvo tarp tų, į kuriuos taikėsi Maroko žvalgybos tarnybos.

Marokiečių saugumo tarnybos buvo galimai nusitaikiusios ir į kitus Prancūzijos žiniasklaidos kompanijose dirbančius žurnalistus, įskaitant „Le Monde“ ir naujienų agentūros AFP darbuotojus.

Maroko valdžia jai mestus kaltinimus atmeta sakydama, kad „niekada neįsigijo kompiuterių programinės įrangos, skirtos įsiskverbti į ryšio prietaisus“.

Dienraščiai „The Washington Post“, „The Guardian“, „Le Monde“ bei kitos žiniasklaidos priemonės atliko bendrą tyrimą ir pirmadienį pareiškė, kad viena Izraelio įmonė, kaltinama aprūpinanti vyriausybes šnipinėjimo programomis, dabar yra siejama su dešimčių tūkstančių išmaniųjų telefonų numerių, įskaitant aktyvistų, žurnalistų, verslo vadovų ir politikų numerius visame pasaulyje, sąrašu.

„NSO Group“ ir jos kenkėjiška programa „Pegasus“, galinti įjungti telefono kamerą ar mikrofoną ir rinkti atitinkamus duomenis, žiniasklaidos dėmesio centre pirmąkart atsidūrė 2016 metais, kai tyrėjai apkaltino šią bendrovę padėjus šnipinėti vieną disidentą Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Minėti žiniasklaidos paskelbti įtarimai kelia susirūpinimą dėl privatumo ir atskleidžia, kokiu mastu galima piktnaudžiauti privačios IT bendrovės programine įranga.

Nutekėjimą sudaro daugiau nei 50 tūkst. išmaniųjų telefonų numerių, kurie, kaip įtariama, nuo 2016 metų siejami su „NSO Group“ klientų interesais, nurodė naujienų organizacijos. Vis tik lieka neaišku, kiek prietaisų iš tikrųjų pateko į programišių akiratį ar buvo šnipinėjami.

„NSO Group“ paneigė atlikusi bet kokius neteisėtus veiksmus, teigdama, kad jai mesti kaltinimai yra „melagingi“.