Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė teigia, kad priedangos, kurias pagal Statybos techninį reglamentą (STE) reikia įrengti naujos statybos statiniuose, neapsaugos piliečių karo atveju. Anot jos, daugelis tokių priedangų negalėtų apsaugoti žmonių nuo bombardavimo ar net skeveldrų.

„Vietoje to, kad dirbtų prie slėptuvių, kurios galėtų apsaugoti nuo bombardavimo, buvo pasiūlyta daryti priedangas. Iš esmės priedangos neatitinka poreikių, nes jos dažnai yra per toli. Kitas dalykas, kad jeigu mes kalbame apie dideles ir atviras erdves, kurioms kartais priskiriamas priedangos statusas, tai tokios vietos neapsaugos nei nuo bombardavimo, nei nuo skeveldrų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė D. Šakalienė.

Politikė paminėjo, kad tokiose šalyse kaip Švedija ar Suomija yra įrengta pakankamai slėptuvių, kad jose galėtų pasislėpti apie du trečdaliai gyventojų. Ji išskyrė Taivano atvejį, kur vietos slėptuvėse pakaktų 40 mln. asmenų, bet šalyje gyvena tik 23 mln.

Taip pat, anot jos, nors vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės nuomone, slėptuvių įrengimas būtų  „nepakeliama našta valstybei“, Izraelio patirtis parodo, kad egzistuoja ir pigių variantų. Ji pamini, kad 10 tūkst. dolerių kainuojančias antžemines slėptuves galėtų įsirengti ir šeimos ar bendruomenės.

„Kuo pasidalino kolegos dirbantys Izraelyje, tai kad yra labai mobilios slėptuvės, kurios iš esmės yra tiesiog gelžbetonio kubas, kur gali pasislėpti nuo 15 iki 20 žmonių. Jos gali sėkmingai atlaikyti ir tiesioginį apšaudymą ir kainuoja 10 tūkst. dolerių“, – aiškino ji.

Didžiuosiuose miestuose, net jeigu bus priedangų, net jeigu bus slėptuvių, įvykus krizei įsivyraus chaosas, nes žmonės nežinos kur eiti.

„Nebūtinai požeminės turi būti slėptuvės, kad būtų efektyvios“, – pridūrė ji.

NSGK narė taip pat paminėjo, kad Lietuvoje planuojama, jog gyventojui pasiekti slėptuvę gali užtrukti iki 15 min., kas nėra priimtina. Anot jos, planuojant per kiek laiko žmonės gali pasiekti slėptuvę, Lietuvoje taip pat trūksta atsižvelgimo į regioną, kuriame ji įrengiama, jos artumą prie pasienio.

„Pavyzdžiui, Izraelio įstatymuose įtvirtinti įvairūs slėptuvių tipai, stacionarios ir mobilios slėptuvės. Taip pat, pagal atstumą nuo fronto linijos priklauso įrengimas. Maža to, aiškiai sudėlioti patekimo terminai, per kiek galima surasti ir pasislėpti. Terminai yra nuo 0 iki 15–30 sekundžių. Maksimumas yra 3 minutės“, – aiškino ji.

Tuo metu socialdemokratas Linas Jonauskas pastebėjo, kad net egzistuojant slėptuvėms ar priedangoms, nėra tinkamai apibrėžta, kur krizės atveju turėtų slėptis gyventojai. Anot jo, ruošiantis galimai krizei, visiems gyventojams turėtų būti pateikta informacija, į kokias slėptuves ar priedangas jie turi nuvykti.

„Didžiuosiuose miestuose, net jeigu bus priedangų, net jeigu bus slėptuvių, įvykus krizei įsivyraus chaosas, nes žmonės nežinos kur eiti (...) Lygiai taip pat, kaip žinome kur eiti balsuoti, kiekvienam žmogui turėtų būti priskirta slėptuvės vieta“, – sakė L. Jonauskas.

Jis taip pat paminėjo, kad sprendimus dėl priedangų buvo galima priimti per pirmąsias savaites, nuo karo Ukrainoje pradžios, bet tai užtruko apie 2 metus.

„Pasiruošimas yra labai lėtas, darbai smarkiai vėluoja. Ir jeigu buvo galima padaryti daug dalykų per pirmus mėnesius, tai pakeitimas, kad po visuomeniniais pastatais turi būti įrengtos priedangos, galėjo būti padaryta per keletą savaičių ar mėnesį“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad 2024 metų vasario 28 dieną įsigaliojusiu STE nustatyti reikalavimai priedangų įrengimui naujos statybos statiniuose, jau pastatytiems pastatams teikiamos rekomendacijos.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms, šalyje įkurtas per 3,3 tūkst. priedangų tinklas, kuriame tilptų 912 tūkst. (apie 31 proc.) gyventojų.

Taip pat, 12 savivaldybių jau pasiekė ir Vyriausybės iškeltą tikslą, numatantį, kiek gyventojų pavojaus atveju galėtų rasti saugų prieglobstį (60 proc. miestų savivaldybėse ir 40 proc. rajonų savivaldybėse).

Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos savivaldybei privalo teikti informaciją apie statinius ir patalpas, kurie gali būti parenkami priedangoms įrengti, ir sudaryti galimybes neatlygintinai jomis naudotis.

Siūlo išpirkti privačias slėptuves

Spręsti šiai situacijai socialdemokratai siūlo išpirkti privačias slėptuves, naujai reglamentuoti jų naudojimą ypatingose situacijose. Taip pat, anot jų verslas galėtų pastatyti slėptuvių, kurios būtų nuomojamos.

Visgi, anot L. Jonausko, institucijos nepritaria privačių slėptuvių išpirkimui, kadangi tai būtų per sudėtingas procesas

„Didžiuosiuose miestuose yra pardavinėjamos privačios slėptuvės. Mes siūlėme, kad institucijos galėtų jas išpirkti. Bet ministrė Bilotaitė atsakė, kad pirkti šias slėptuves būtų ilgas ir sudėtingas procesas“, – teigė L. Jonauskas.

Tuo metu parlamentaras Kęstutis Vilkauskas paminėjo, kad nors verslas yra pasiruošęs padėti įrengiant slėptuves ar priedangas, valstybės institucijos prie tokių procesų prisideda nepakankamai.

„Verslas yra pareiškęs, kad jie nenusišalinę nuo gyventojų saugumo. Bet keista, kad valstybė kuri neskiria pakankamai lėšų, bando kreiptis į verslininkus pagalbos“, – teigė K. Vilkauskas.

Jeigu iškiltų poreikis evakuoti Vilnių, gyventojai tam nepasiruošę

Spaudos konferencijos metu socialdemokratai taip pat atkreipė dėmesį į problemą, kad konflikto atveju tiek evakuacijai, tiek žmonių apsaugojimui nuo pavojaus yra neparuoštas iš Vilniaus miestas. Pasak jų, Vilniaus gyventojai nėra tinkamai informuoti ar paruošti evakuacijai krizės atveju.

„Jeigu mes kalbame apie pasirengimą evakuacijai, tai yra gyventojų informavimo sistemos, modeliavimai, projektavimai, pratybos. Nieko nevyksta ir šiuo atveju nėra nieko daroma. Dabar, neoficialiomis žiniomis, yra duotas pavedimas surašyti, kur galėtų būti tos priedangos, bet tų darbų trūksta“, – aiškino Vilniaus tarybos narys Povilas Pinelis.

„Ir kas apmaudžiausia, kad nesimato iš Vilniaus valdžios jokių pastangų kažką keisti“, – pabrėžė jis.

Socialdemokrato teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Vilniuje gyvena apie 600 tūkst. nuolatinių gyventojų ir konflikto atveju miestą galėtų lengvai pasiekti artilerijos sviediniai, reikalingas daug aiškesnis miesto gyventojų evakuacijos ir apsaugos planas. Pasak jo, jo sudarymo turėtų imtis nacionalinė valdžia.

„Turint omenyje mūsų sostinės artumą prie fronto linijos, bei gyventojų skaičių, yra vienokie sprendimai, nei kalbame apie vidurio Lietuvą. Šioje situacijoje aiškus planas, aiškus susitarimas privačios ir valstybinės iniciatyvos sudėliojimas yra tai, ką turi padaryti nacionalinė valdžia“, – aiškino P. Pinelis.

„Įstojau į socialdemokratų partiją, man niekas nesikeičia, iš aktyvios politikos dabar traukiuosi, į akademinę veiklą pereinu. Bet realizuoti savo politinę patirtį nebūnant jokioj organizacijoj tiesiog neįmanoma, todėl taip ir padariau, bet aktyvioj politikoj nedalyvausiu“, – BNS trečiadienį sakė V. Jukna.

Jis patvirtino taip pat ketinantis Seime prisijungti prie Socialdemokratų partijos frakcijos, bet pažymėjo, kad kitai kadencijai nekandidatuos ir grįš į akademinę veiklą.

Klausiamas, kodėl pakeitė partijas, V. Jukna tvirtino, kad „yra tam tikros moralinės vertybės, moralinės ribos, kurių žmogus tiesiog negali peržengt“.

„Aš daugiau nekomentuosiu šito, tikrai Darbo partijoj sutikau daug puikių žmonių ir noriu palinkėti jiems kuo didžiausios sėkmės“, – pridūrė Seimo narys.

Darbo partijos vadovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis, sužinojęs apie buvusio kolegos pasirinkimą, apkaltino V. Jukną melu dėl pasitraukimo motyvų.

Tris kartus žiūrėdamas į akis ir akiplėšiškai melavęs, žmogus pagaliau atrado savyje socialdemokratišką pradą, su kuo ir sveikinu socialdemokratų partiją.

A. Mazuronis teigia, kad vienąkart V. Jukna jam patvirtino daugiau nedalyvausiantis politikoje, bet liksiantis frakcijoje, antrą kartą sakė, kad pasitraukti iš frakcijos turi dėl geresnės pozicijos akademinėje veikloje, bet liks Seimo narių Mišrioje grupėje, o dabar prisijungia prie socialdemokratų.

„Pranešęs, kad išeina iš politikos, Seime vis tik liko. Žadėjo darbuotis mišrioje Seimo grupėje. Ir štai, praėjus dar kokiam mėnesiui – trečiasis amnezijos priepuolis. Žmogus jungiasi prie socialdemokratų frakcijos Seime ir stoja į partiją. Tris kartus žiūrėdamas į akis ir akiplėšiškai melavęs, žmogus pagaliau atrado savyje socialdemokratišką pradą, su kuo ir sveikinu socialdemokratų partiją“, – feisbuke trečiadienį paskelbė A. Mazuronis.

V. Jukna iki pasukdamas į politiką yra buvęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius. Prieš pastaruosius Seimo rinkimus jis buvo VDU Žemės ūkio akademijos Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro vadovas.

Žemės ūkio ministro pareigas jis ėjo 2012–2014 metais.

„Mes, socialdemokratai, tikrai negalim pritarti pridėtinės vertės mokesčiui todėl, kad mūsų žmonės (...) Tie žmonės, kurie gyvena nuo pensijos iki pensijos ir nuo atlyginimo iki atlyginimo, tik varškę gali valgyti (...) Toks tegul būna retorinis klausimas, man susidarė įspūdis, kad mes jiems tik varškę pasiūlėm valgyti“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Vilija Blinkevičiūtė.

„Lietuvos banko vadovo pasiūlymai, kurie yra, turėjo būti išspręsti dabartinės valdančiosios daugumos (...) Deja, mokesčių reforma nepajudėjo iš mirties taško, patyrė visišką fiasko (...) Tiesiog pralaimėjo šitą mūšį, reikia pripažinti, kadangi, matyt, neatsakingai dirbo darbą“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, valdančiųjų delsimas pateikti siūlymus gynybos finansavimui rodo lyderystės stoką, o sprendimai turėjo būti priimti prieš patvirtinant šių metų valstybės biudžetą.

Pasak V. Blinkevičiūtės, socialdemokratai jau pateikė savo siūlymus gynybai finansuoti, tarp jų buvo ir bankų solidarumo mokestis.

„Mūsų siūlymai dėl gynybos obligacijų ar skolinimosi lakštų, ką mes jau sakėm, iš mūsų žmonių pasiskolinti (...) Tikrai atsiras žmonių, kurie laisva valia tas obligacijas pirks“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Pasižiūrėkime į juridinių asmenų pelno mokestį, tų, kurie gauna didelius pelnus (...) Kodėl mes bijome pajudinti šitą mokestį (...)

 

„Pasižiūrėkime į juridinių asmenų pelno mokestį, tų, kurie gauna didelius pelnus (...) Kodėl mes bijome pajudinti šitą mokestį, natūralu yra, kad verslas tikrai yra atsakingas ir verslas tikrai supras. Ir mes nekalbam apie tuos smulkius verslininkus, vidutinius, kur tikrai maži pelnai, mes kalbam apie didžiausius pelnus gaunančius“, – aiškino ji.

„Dar reikėtų išnaudoti visas galimybes dirbant su Europos Komisija dėl galimybės turėti atitinkamus europinius fondus. Nes mes suprantame, kokia yra situacija, kokios egzistencinės grėsmės, kad mes esame pafrontės valstybė (...) Reikia šitą darbą atlikti, kad siekiant turėti papildomus fondus gynybos pramonei vystyti“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė sausio pabaigoje buvo sukvietusi politinių partijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovus aptarti Lietuvos gynybos finansavimo perspektyvas. Kitas toks susitikimas planuojamas kovo 18 dieną.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

Įregistruotomis Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis siūloma antros pakopos pensijos dalyviams suteikti galimybę gauti išmoką, jeigu jie patys ar jų šeimos nariai susirgtų sunkia liga, taip pat artimojo mirties atveju, nustačius neįgalumą ar netekus darbingumo, prireikus protezuoti dantis, taip pat ištikus stichinei nelaimei, netekus būsto, priklausančio nuosavybės teise, ir panašiais atvejais.

„Atėjo laikas ištaisyti akivaizdžią neteisybę. Siūlysime Seimo daugumai keisti požiūrį ir pagaliau leisti antros pakopos pensijų fondo dalyviams dalį ar visą sukauptą sumą gauti ir nesukakus senatvės pensijos amžiaus“, – sako įstatymo pataisas parengęs Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė akcentuoja pasiūlyme įvardytus sveikatos sutrikimo atvejus, kai žmogus galėtų pasinaudoti fonduose sukauptais pinigais.

„Tokios ligos kaip pirmo tipo cukrinis diabetas, miokardo infarktas, insultas, išsėtinė sklerozė, vėžys ir kitos gali pasibaigti asmens mirtimi ar neįgalumu, todėl turi būti užtikrinamas savalaikis ir tinkamas gydymas. Reabilitacija neįgalumo atveju, dantų protezavimas, pagaliau artimojo mirtis dažnai pareikalauja didelių finansinių resursų.

Tokios ligos kaip pirmo tipo cukrinis diabetas, miokardo infarktas, insultas, išsėtinė sklerozė, vėžys ir kitos gali pasibaigti asmens mirtimi ar neįgalumu, todėl turi būti užtikrinamas savalaikis ir tinkamas gydymas.

 

Antros pakopos pensijų fonde sukauptos lėšos galėtų palengvinti sunkiai pakeliamą finansinę naštą, jeigu žmogus galėtų pasinaudoti sukauptomis lėšomis dar nesukakęs senatvės pensijos amžiaus“, – pažymi O. Leiputė.

Socialdemokratai primena, kad jau anksčiau siūlė Seimui leisti gyventojams nutraukti dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupimo fonduose ir, dar nesukakus pensinio amžiaus, pasiimti sukauptas lėšas vienkartine išmoka.

Siūloma, kad Pensijų kaupimo įstatymo pataisos įsigaliotų šių metų liepos 1 d.

ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.

KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai.

Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Taip pat jie kėlė klausimą ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.

Jei kitą sekmadienį vyktų rinkimai, už LSDP balsuotų 19 proc. apklaustųjų, kai gruodį – 19,9 procento.

Reitingų lentelėje antrą poziciją išlaiko valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) su 11,3 proc. palaikymu (7,7 proc. gruodį).

Trečioje vietoje rikiuojasi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), už kurią balsuotų 8,7 proc. respondentų, kai gruodį – 7,6 procento, toliau lentelėje – opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Už ją balsuotų, tiek pat, kiek ir už LVŽS – 8,7 proc. gyventojų, kai gruodį už „valstiečius“ būtų balsavę 7,6, už demokratus – 7,5 procento apklaustųjų.

Opozicinė Darbo partija sulauktų 4,7 proc. paramos (3,6 proc. gruodį), valdantysis Liberalų sąjūdis – 4,5 proc. (3,6 proc. gruodį), Lietuvos regionų partija – 3,3 proc. palaikymo (3,1 proc. gruodį), o Laisvės partija – 1,6 proc. palaikymo (2,8 proc. gruodį). Lietuvos lenkų rinkimų akciją palaikytų 1,1 proc. apklaustųjų, kai gruodį šis procentas siekė 1,2.

8,7 proc. apklaustųjų teigė, kad nebalsuotų, o 27,2 proc. – nežinojo, už ką. Gruodį šie skaičiai atitinkamai buvo 10,6 ir 28,7 procento. Už kitą partiją balsuotų 1,2 proc. gyventojų, kai gruodį – 1,5 procento.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko vasario 8–17 dienomis. Apklausti 1002 šalies gyventojai, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc. punkto.

„Bet šiandien norėčiau pasakyti trumpai: ar ne per daug garbės kritikuoti valdžią? Nes negirdi pasiūlymų, net savęs nebegirdi ir nebesusišneka tarpusavyje. Nes skaldo visuomenę net visuotinių iššūkių akivaizdoje. Šitai valdžiai jau dėl nieko negėda, ji gal bijo tik traktorių Vilniaus centre“, – šeštadienį per partijos konferenciją Vilniuje teigė politikė.

Ji apgailestavo, kad nepatenkinti savo darbo užmokesčiu ir darbo sąlygomis protestavę mokytojai, pareigūnai neturi traktorių, „kad galėtų susirinkti prie Vyriausybės“.

„Pasirodo, norint, kad prasidėtų kažkas panašaus į dialogą su I. Šimonytės Vyriausybe, būtina suvažiuoti su traktoriais į Gedimino prospektą. Antraip nieko nebus“, – tvirtino V. Blinkevičiūtė.

Praėjusią savaitę protestuodami dėl žemės ūkio politikos į Vilnių buvo suvažiavę apie 1,3 tūkst. ūkininkų su traktoriais ir kita technika. Jie kelias dienas buvo apgulę Seimą, Vyriausybę, rengė mitingus. Vyriausybė pažadėjo skubiai atsižvelgti į jų reikalavimus ir priimti pataisas dėl žymėto dyzelino, naftos dujų akcizų, su Europos Komisija derėtis dėl daugiamečių pievų atstatymo.

Anot socialdemokratų lyderės, Lietuvos visuomenė šiuo metu yra labai nusivylusi valdančiaisiais.

„Kiek tenka važinėti po Lietuvą, miestus, miestelius, kaimus, susitikinėti su žmonėmis, tame tarpe ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose – aiškiai matau: dalis mūsų žmonių yra smarkiai nusivylę. Nusivylę, kad vyksta valdžios viršūnėse, ir tikrai tam nepritaria“, – kalbėjo ji ir ragino bendražygius tapti telkiančiąja jėga.

Apklausų duomenims, LSDP šiuo metu yra populiariausia partija Lietuvoje. Už juos ketina balsuoti maždaug 16–20 proc. rinkėjų.

Dabar Seime socialdemokratai turi 13 atstovų.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną, Europos Parlamento – birželio 9 dieną.

„Mūsų siūlymai būtų pirmiausia visuotinis juridinių asmenų pelno mokestis, nes dabar pasižiūrėkime: (...) ir lenkai, ir latviai moka 20 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 15 proc. Tai iš tikrųjų reikėtų tartis su verslo bendruomene. Daugelis verslininkų yra tikrai socialiai atsakingi ir puikiai supranta esamą situaciją, todėl būtų galima padidinti pelno mokestį 5 proc. iki 20 proc. ir esant tai pačiai pelno maržai būtų galima surinkti apie 450–470 mln. eurų per metus“, – LRT laidoje „Dienos tema“ penktadienį sakė V. Blinkevičūtė.

Ji pažymi, kad socialdemokratai niekada nepalaikys PVM didinimo, nemato galimybės greitu metu įgyvendinti ir visuotinio šaukimo.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kviečia partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis dėl gynybos finansavimo.

Susitikimas rengiamas ieškant sprendimo, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.

Į susitikimą pakviesti Seime atstovų turinčių partijų pirmininkai, atsakingų parlamento komitetų vadovai, krašto apsaugos ir finansų ministrai, Prezidentūros, Trišalei tarybai priklausančių profesinių sąjungų, verslo konfederacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Premjerė susitikimą rengia norėdama tartis, kokie pasiūlymai galėtų būti pateikti Seimui pavasario sesijoje, siekiant užtikrinti išteklių krašto apsaugai planavimo 2025 metais galimybes.

Gynybos finansavimo poreikis auga dėl Lietuvos planų iki 2030 metų sukurti lengvąją pėstininkų diviziją bei padidinti į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių.

Vyriausybės vadovė I. Šimonytė yra nurodžiusi, kad minėtiems planams dėl kariuomenės plėtros reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis. Dalis politikų galimą naująjį mokestį vertina skeptiškai, siūlo skolintis iš gyventojų, kitus finansavimo būdus.

Diskusijos dėl gynybos mokesčio į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynybos tarybos patvirtintam planui dėl divizijos.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui stiprinti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.

Prezidentas, dalis partijų pasisako prieš PVM kėlimą krašto apsaugos finansavimui stiprinti. Gitanas Nausėda teigia, kad tai kels naštą gyventojams, o toks gynybos finansavimo modelis galėtų būti svarstomas nebent kartu numatant ir PVM lengvatas. 

Jis pats žada aktyviai dalyvauti diskusijoje numatant galimus šaltinius papildomoms gynybos reikmėms, pažymėdamas, kad dėl paties poreikio didinti finansavimą gynybai abejonių nekyla.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Partijos rinkimų štabo vadovas Robertas Duchnevičius BNS sakė, kad jei V. Blinkevičiūtė apsispręs dar kartą kandidatuoti į Europos Parlamentą, ji būtų įrašyta pirmuoju numeriu.

„Mano, kaip rinkimų štabo vadovo siūlymu, tarybai patvirtinus, partijos pirmininkas nėra reitinguojamas. Ta praktika ir anksčiau egzistavo, ir kitos partijos taip daro“, – teigė štabo vadovas.

Anot jo, socialdemokratų lyderė svarsto kandidatuoti į EP, kur ji dirba nuo 2009 metų.

„Neslėpsime, kad projektavimas su pirmininke tikrai yra, bet dar galutinio atsakymo neturime“, – sakė R. Duchnevičius.

Jo teigimu, pagal LSDP statutą vidinio reitingavimo rezultatai dar bus peržiūrimi pagal lyčių lygybės, jaunimo kvotas ir pan. Be to, politikai dar gali atsiimti savo kandidatūrą.

„Šiuo atveju yra tik pirminis reitinguotas sąrašas, kiek realiai gavo balsų mūsų kandidatai iš abėcėlinio sąrašo, o toliau bus korekcijos. Matome, kad yra daug vyrų, tarp jų bus įterptos kandidatės moterys, dėl to sąrašas keisis. (...) Be to, dešimtuke yra jaunimo kvota, jame būtinai turi būti kandidatas iki 35 metų“, – aiškino LSDP rinkimų štabo vadovas.

Pasibaigus sąrašo reitingavimui, paaiškėjo, kad J. Olekas surinko per 4 tūkst. reitingo balsų, antra likusi parlamentarė Orinta Leiputė gavo beveik 2,9 tūkst. balsų.

Toliau eina buvęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis (2,6 tūkst.), Seimo narė Rasa Budbergytė (2,2 tūkst.), buvęs partijos pirmininkas Gintautas Paluckas (2 tūkst.).

Į pirminį dešimtuką patenka ir Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, parlamentaras Julius Sabatauskas, Vilniaus rajono meras R. Duchnevičius ir Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

Galutinis LSDP kandidatų į EP sąrašą ir partijos sprendimas dėl kandidato į prezidentus bus priimtas vasario 3 dieną per partijos konferenciją.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną, Europos Parlamento – birželio 9, Seimo rinkimai – spalio 13 dieną.

„Vieno dalyko, kur tikrai negalėtume pritarti, nes buvo girdimos tokios kalbos iš valdančiųjų konservatorių, dėl PVM mokesčio padidinimo. Pas mus jau ir taip vartojimas pakankamai brangus, maisto produktai pakankamai brangūs, todėl užkrauti žmones dar tokiu mokesčiu (...) būtų neišmintinga ir tam mes negalėtume pritarti“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

„Reikėtų galbūt su verslu pasitarti, kaip dėl pelno mokesčio, jis mažesnis mūsų valstybėje nei aplinkinėse,15 proc., reikia šitą dalyką įvertinti ir pasverti, galbūt būtų galima panaudoti, galbūt būtų galima žiūrėti dėl skolinimosi galimybių“, – teigė ji.

Pas mus jau ir taip vartojimas pakankamai brangus, maisto produktai pakankamai brangūs, todėl užkrauti žmones dar tokiu mokesčiu (...) būtų neišmintinga ir tam mes negalėtume pritarti.

 

Socialdemokratai jau anksčiau kaip vieną iš būdų didinti finansavimą gynybai siūlė išleisti obligacijų.

„Mūsų žmonės galėtų jas įsigyti ir taip daro ne viena valstybė tokiais sudėtingais laikotarpiais, kai šalia mūsų vyksta karas. (...) Žmonės jei būtų pasirengę pirkti obligacijas, jie gautų palūkanas, procentus, Finansų ministerija paruoštų mechanizmą, kaip tai veiktų“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Visgi ji sako abejojanti, ar artimiausiu metu dėl artėjančių rinkimų pavyks susitarti dėl gynybos mokesčio, pasak jos, sprendimus, tikėtina, turės priimti nauja Vyriausybė.

„Suprantu, kad reikėtų rinkimus atidėti į šoną ir apie tai negalvoti, nes susitarti dėl gynybos yra kaip niekada svarbu, bet matau, kad net valdančiojoje daugumoje tarp atskirų partijų yra nesutarimų, todėl, matyt, sprendimus teks priimti naujai Vyriausybei“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sausio pradžioje parengė raštą, kuriame numatyta pakviesti partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.

Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.

Kaip rodo gruodį atlikta apklausa, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) gruodį palaikė 16,3 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 10,8 proc. apklaustųjų. Lapkritį šias partijas atitinkamai palaikė 13,8 proc. ir 9,7 proc. gyventojų.

Trečioje vietoje rikiuojasi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 9,4 proc. parama, lapkritį ją būtų palaikę 8 proc. rinkėjų. Ketvirtoje vietoje liko valdančiojoje koalicijoje esantis Liberalų sąjūdis, už jį gruodį būtų balsavę 6,2 proc. rinkėjų, lapkritį – 6,6 procento.

Apklausos duomenimis, toliau rikiuojasi opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 6,1 proc. balsų – lapkritį partiją būtų palaikę 4 proc. respondentų, taip pat valdančioji Laisvės partija su 5,3 proc. balsų (lapkritį – 3,3 proc.).

Už kitą partiją gruodį būtų balsavę 4,9 proc. rinkėjų, o lapkritį – 10,6 proc. gyventojų. Nebalsuojančių gruodį būtų buvę 10,8 proc., o lapkritį – 15,9 procento.

Paprašyti įvardinti politiką, kuris geriausiai tiktų užimti premjero postą, respondentai pirmoje vietoje nurodė premjerę Ingridą Šimonytę. Ją šiame poste matyti norėtų 10,9 proc. apklaustųjų, lapkritį – 7,2 procento.

LSDP lyderės Vilijos Blinkevičiūtės rezultatas gruodį siekė 8,5 proc., lapkritį palaikymas siekė 8,4 procento.

Greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą gruodį įvertino 63,5 proc. respondentų, lapkritį šis rodiklis siekė 67,8 procento.

Nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią paklausą naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atliko gruodžio 15-23 dienomis, paklaida siekia 3,1 procento. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų.