„Socialinės nelygybės poveikio sveikatai klausimas gali atrodyti antraeilis siekiui pažaboti koronaviruso plitimą ir išsaugoti žmonių gyvybes, tačiau būtent nelygybė tam tikras visuomenės grupes daro itin pažeidžiamas COVID-19 atžvilgiu. Pandemija atskleidė socialinių, politinių ir ekonominių sistemų pažeidžiamumą, pagilino jau egzistuojančias socialines nelygybes, dėl ko išaugo ir biomedicininis pandemijos poveikis visuomenei. Nors amžius ir sergamumas lėtinėmis ligomis laikomi vienais pagrindinių mirtingumo nuo koronaviruso rizikos veiksnių, COVID-19 ligos riziką ir bendrą pandemijos poveikį gyventojų sveikatai svarbu įvertinti ir socialinės nelygybės aspektu“, – sako sveikatos sociologė.

Neturtingesni namų ūkiai dažniausiai patyrė nepakeliamų asmens lėšomis dengiamų sveikatos priežiūros išlaidų. Pandemija šias socialines nelygybes dar labiau išryškina.

Pavyzdžių ji randa čia pat, Lietuvoje, kur kaip ir daugumoje šalių, didžiausias mirtingumas nuo koronaviruso stebimas senyvo amžiaus gyventojų grupėse. Jų didesnį pažeidžiamumą galima aiškinti jiems būdingomis lėtinėmis ligomis, padidinančiomis mirtingumo nuo COVID-19 riziką. Tačiau senyvo amžiaus žmonės tampa pažeidžiamesni ir dėl socialinių ryšių stokos, skurdo, socialinės atskirties. Lietuva – viena iš Rytų Europos šalių, kur vyresnio amžiaus žmonės prasčiausiai vertina savo sveikatą.

„Šalyje – didžiausias skurdo rizikos lygis yra tarp 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Tai didina šios visuomenės grupės pažeidžiamumą COVID-19 atžvilgiu. Pavyzdžiui, JAV atkreiptas dėmesys, kad nuo koronaviruso labiausiai nukentėjo juodaodžių bendruomenės, imigrantai ir kitos socialiai bei ekonomiškai labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės, kurių sveikata dažnai jau ir taip prasta.

Lietuvoje dar ikipandeminiu laikotarpiu egzistavo ženklūs socialiniai gyventojų sveikatos skirtumai. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019-aisiais gyventojų, sergančių lėtine liga ar turinčių ilgalaikių sveikatos sutrikimų, dalis žemo išsilavinimo grupėje buvo apie 50 proc., o aukšto išsilavinimo grupėje – 25 proc, ir moterys dažniau nei vyrai prireikus negavo įvairių sveikatos priežiūros paslaugų, nes neįstengė už jas susimokėti“, – atkreipia dėmesį VDU mokslininkė, dar pridurdama, jog skirtumai pastebėti ir gyventojų savo sveikatos vertinimuose. Ypač lyginant skirtingų pajamų grupes: gyventojai, kurių pajamos buvo mažesnės, savo sveikatą vertino mažiau teigiamai nei tie, kurie gauna didesnes pajamas. Tad žemesnio socioekonominio statuso grupės nepasižymi gera sveikata, ir tai jas daro dar labiau pažeidžiamas COVID-19 atžvilgiu. 

Šalyje – didžiausias skurdo rizikos lygis yra tarp 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Tai didina šios visuomenės grupės pažeidžiamumą COVID-19 atžvilgiu.

Anot dr. G. Baltrušaitytės, daugelyje šalių stebimos sergamumo ir mirtingumo dėl COVID-19 tendencijos rodo, kad moterų sergamumas koronavirusu – didesnis nei vyrų, bet vyrai dažniau miršta nuo jo sukeltos ligos. Šiuos skirtumus galima aiškinti mediciniškai, – kad virusas dėl tam tikrų biologinių priežasčių abi lytis veikia nevienodai. Bet galima pasižiūrėti ir iš kitos pusės: moterų yra daugiau tarp dirbančiųjų sveikatos priežiūros, slaugos, socialinės globos, taip pat švietimo srityse, ir dėl didesnio kontakto su jau sergančiais ar kitais žmonėmis joms didėja rizika ir pačioms užsikrėsti.

„Kita vertus, yra toks pasakymas: moterys serga, vyrai miršta. Pavyzdžiui, statistiškai moterys dažniau lankosi pas gydytojus, taip pat tyrimai rodo, kad jos prasčiau vertina savo sveikatą, dažniau nei vyrai nurodo turinčios ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Tačiau Lietuvoje vyrų mirtingumas nuo išvengiamų ir pagydomų ligų – du kartus didesnis nei moterų. Ir dar mūsų šalyje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – apie 10 metų trumpesnė nei moterų. Jei tai būtų nulemta biologiškai, panašius skirtumus matytume ir kitose šalyse. Bet šalys skiriasi tiek pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, tiek pagal šio rodiklio skirtumus tarp lyčių. Vadinasi, čia reikėtų ieškoti socialinių, kultūrinių, ekonominių ar kitų nemedicininių priežasčių. Kitaip tariant, rizikos sveikatai ar pati liga – kur kas platesnės sąvokos, nei esame įpratę manyti. O Lietuva dar iki pandemijos buvo tarp tų Rytų Europos šalių, kuriose neturtingesni namų ūkiai dažniausiai patyrė nepakeliamų asmens lėšomis dengiamų sveikatos priežiūros išlaidų. Pandemija šias socialines nelygybes dar labiau išryškina“, – sako VDU lektorė. 

Pasak Dr. G. Baltrušaitytės, nors visi gyventojai galėjo konsultuotis su savo šeimos gydytojais nuotoliniu būdu, bet taip teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ne visiems prieinamos. Dar paaiškės, kaip šis paslaugų sutrikdymas paveikė ar paveiks skirtingas gyventojų grupes, bet jau dabar Lietuvos demografai fiksuoja nuo pandemijos pradžios išaugusį perteklinį gyventojų mirtingumą. Tikėtina, kad labiausiai šiuo atžvilgiu nukentės socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės, skurdesnių ar atokesnių regionų gyventojai. Todėl socialinės nelygybės klausimas yra aktualus ir kaip COVID-19 pandemijos įveikos klausimas.

„Lietuviai raginami atsinešti savo rašiklius, taip siekiant minimizuoti užsikrėtimo riziką sekmadienio parlamento rinkimuose, kurie laikomi pasitikėjimo balsavimu dėl to, kaip ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvarkosi su koronaviruso krize“, – rašo britų naujienų agentūra „Reuters“.

Anot „Reuters“, daug žmonių Lietuvoje „yra pasipiktinę dėl pajamų nelygybės, nepaisant spartaus ekonomikos augimo nuo 2004 metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą“.

Prancūzų agentūra „Agence France Presse“ (AFP) pažymi, kad rinkimus Lietuvoje temdo rekordinis koronaviruso atvejų šuolis.

„Tarp valdančiosios kairiųjų centro koalicijos, ginančios savo tvarkymąsi su pandemija, ir opozicijoje esančių konservatorių verda įtempta kova. Rinkimų varžovai žada sumažinti ekonominę ir švietimo atskirtį tarp kaimo ir miesto gyventojų“, – teigia AFP.

Amerikiečių „Bloomberg“ agentūra šiuos Seimo rinkimus pavadino labiausiai nenuspėjamais per daugelį metų.

„Nepaisant to, kad koronaviruso sukrėsta Lietuvos ekonomika šiais metais turėtų pralenkti visas kitas – išskyrus vieną – Europos Sąjungos nares, apklausos rodo, jog ministrui pirmininkui S. Skverneliui gali tekti pakovoti dėl teisės formuoti naują vyriausybę“, – rašo „Bloomberg“.

Agentūra taip pat teigia, kad daug lietuvių yra nepatenkinti, kaip paskirstoma Europos integracijos atnešama nauda, o antrasis rinkimų turas po dviejų savaičių bus dar sunkiau nuspėjamas.

Panašius akcentus dėlioja ir amerikiečių „Associated Press“. „Neseniai šoktelėjęs COVID-19 atvejų skaičius, su virusu susijęs nedarbo augimas ir ekonominiai iššūkiai yra pagrindinės problemos, dėl kurių kritikuojama dabartinė koalicinė vyriausybė“, – rašo AP.

„Vaikučiai visoje Lietuvoje patiria tam tikrą nelygybę ta prasme, kad mažesniuose miesteliuose ar socialinių problemų turinčiose šeimose dažnai jie turi tą blogesnį startą ir tas blogesnis startas baigiasi tuo, kad ir finišas būna blogesnis dėl to, kad jie nepasinaudoja tomis galimybėmis, kurios suteikiamos kitiems vaikams“, – trečiadienį Biržuose žurnalistams sakė G. Nausėda.

Jis žada, kad programa ir pasiūlymai, kaip spręsti šią problemą, visuomenei bus paskelbta netrukus ir tikisi, kad juos palaikys ir Seime bei kitose institucijose.

Biržuose trečiadienį viešintis prezidentas susitiko su Biržų, Pasvalio, Panevėžio, Rokiškio bei Kupiškio savivaldybių atstovais.

Vienas iš svarbiausių klausimų, pasak G. Nausėdos, buvo savivaldybių finansų lankstumas bei jį smarkiai ribojantis Fiskalinės drausmės įstatymas.

„Manau, kad šita diskusija galėtų toliau plėtotis ir turime pagalvoti apie tai, kaip Fiskalinės drausmės įstatymas galėtų suderinti tiek siekį užtikrinti šalies finansų tvarumą, tiek ir suteiktų galimybes ambicingoms savivaldybėms įgyvendinti savo investicinius planus, kurie dabar kartais negali būti įgyvendinami dėl to, kad tiesiog nėra tam teisinių ir kitokių galimybių“, – kalbėjo G. Nausėda.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Pasak jo, opi problema lieka specialistų pritraukimas į regionus. Prezidentas pabrėžė, kad šį klausimą spręsti padeda finansinės paskatos bei socialinės garantijos, suteikiamos savivaldybių ir jau esama geros patirties šioje srityje.

Vizito metu kalbėta apie ES naujojo finansavimo laikotarpio nacionalines taisykles, ES fondų teikiamas galimybes mažinti regioninę atskirtį Lietuvoje, prioritetinius infrastruktūros projektus regiono savivaldybėse, psichologų trūkumą švietimo įstaigose.

Biržuose lankosi ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Ji dalyvauja Valstybės pažinimo centro edukaciniuose užsiėmimuose Biržų pilyje ir jos kieme, lankosi Biržų technologijų ir verslo mokymo centre, ruošiasi susitikti su Biržų „Carito“ atstovais.

Prezidentas su komanda jau dirbo Kauno, Utenos, Telšių, Marijampolės regionuose, taip pat karantino sąlygomis nuotoliniu būdu dalyvavo susitikimuose su Klaipėdos regiono atstovais.

Anot EK, šių problemų sprendimas Lietuvai yra būtinas norint užtikrinti ilgalaikę socialinę gerovę ir didele dalimi buvo atspindėtas 2019 metais Lietuvai skirtose ES Tarybos rekomendacijose.

EK rekomenduoja Lietuvai imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas.

Lietuva raginama didinti sveikatos sistemos atsparumą, sutelkiant adekvatų finansavimą ir sprendžiant sveikatos priežiūros darbuotojų ir svarbių medicinos reikmenų trūkumo problemą. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę.

EK pabrėžia krizės poveikio užimtumui švelninimą: didinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimą bei aprėptį ir skatinti gerinti įgūdžius, užtikrinti minimalios socialinės apsaugos sistemos aprėptį bei adekvatumą ir padidinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemos veiksmingumą apsaugant nuo skurdo.

EK rekomenduoja palaikyti įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių ir į eksportą orientuotų sektorių, likvidumą. Siekiant paremti ekonomikos atsigavimą, paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas. Investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma, į labai didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio aprėptį, švarią ir efektyvią energijos gamybą bei vartojimą ir darnųjį transportą. Skatinti technologines inovacijas mažosiose ir vidutinėse įmonėse.

„Mes galvojame apie paprastą dirbantį žmogų, todėl dedame akcentą mokestiniuose pakeitimuose gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didėjimui, dividendų apmokestinimui, iš esmės tam, ką siūlo prezidentas. Absoliučiai remiame tuos siūlymus ir manome, kad praeitais metais neužteko politinės valios, deja, išsigando Seimo nariai lobizmo ir nepriėmė šių labai svarbių pakeitimų, tai šiemet yra galimybė ištaisyti klaidą ir pagaliau atsižvelgti į paprastą žmogų ir apmokestinti kitas, ne su darbo santykiais susijusias pajamas“, – po susitikimo sakė I. Ruginienė.

Anot LPSK pirmininkės, šiandien žmonės, gaudami didžiules pajamas, moka mažesnius mokesčius negu dirbantieji, kurie gauna nuo minimalaus iki vidutinio atlyginimo.

„Mes sakome, kad 32 proc. GPM tarifas galėtų panaikinti socialinę nelygybę ir įvesti vienodus socialiai atsakingus mokesčius visiems“, – teigė ji.

Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas sako, kad tai yra teisingas pasiūlymas.

„Galbūt siūlysime ir kitą ribą. Svarbu, kad būtent tie žmonės, kurie turi didžiausias pajamas, (...) mokėtų ir didesnius GPM“, – po susitikimo sakė J. Sabatauskas.

Anot jo, iš Vyriausybės atėjusiame biudžeto projekte trūksta 60 mln. eurų vien švietimo sektoriaus darbuotojams.

„Bus mūsų pasiūlymai biudžetui, kadangi pinigų trūkumas švietimo darbuotojams yra apie 60 mln. eurų. Jau nekalbu apie kultūros sferoje dirbančius, medikus bei ugniagesius“, – sakė Seimo narys.

Parlamentaro teigimu, gerovės valstybė kuriama su didesniu biudžeto perskirstymu, tačiau to, anot J. Sabatausko, dabar nesimato.

„Mes pasisakome už didesnį perskirstymą, nes gerovės valstybė taip nekuriama. Gerovės valstybė yra didesnis perskirstymas, teisingesnis mokesčių paskirstymas, iš didesnių pajamų mokami didesni mokesčiai. Dabar matome, kad tie žmonės, kurių pajamos smarkiai didesnės, moka žymiai mažiau mokesčių negu vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus“, – sakė J. Sabatauskas.

Anot I. Ruginienės, kol kas labiausiai nerimą kelia tai, kad Seime nebuvo pritarta biudžeto pajamoms.

„Šiandien vertiname tiek Vyriausybės, tiek prezidento siūlymus. Mums nerimą kelia tai, kad labai daug buvo pritarta išlaidoms, tačiau pajamoms – ne ypatingai daug. Tai ta tendencija mums kelia nerimą, ir mes sakome, kad turime visi susikoncentruoti, jeigu norime kokybiškų bei nemokamų viešųjų paslaugų kiekvienam gyventojui, kuris neišgali gauti privačių viešųjų paslaugų. Turime galvoti, iš kur tų pinigų paimti“, – teigė ji.

Kaip ELTA jau rašė, Seimas priėmė svarstyti Finansų ministerijos parengtą valstybės biudžeto įstatymo projektą. Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.

Po pateikimo už kitų metų biudžeto projektą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 36.

Valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc., iki 940 mln. eurų, „Sodros“ – 11,7 proc., iki 472 mln. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – 7,4 proc., iki 145 mln. eurų, savivaldybių – 11,6 proc., iki 339 mln. eurų.

Išlaidos socialinei apsaugai kitąmet sieks 6,19 mlrd. eurų, ekonomikai – 2,41 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,3 mlrd. eurų, švietimui – 1,58 mlrd. eurų, gynybai – 1,1 mlrd. eurų.

Pajamos labiausiai augs socialinės apsaugos srityje – 761 mln. eurų, sveikatos apsaugos – 147 mln. eurų, ekonomikos – 134 mln. eurų, švietimo – 92 mln. eurų, gynybai – 76 mln. eurų.

Seimas taip pat grąžino Vyriausybei tobulinti NT ir automobilių taršos mokesčių projektus.

Anksčiau buvo skelbiama apie septynis žuvusiuosius.

Santjago rajone „užvakar žuvo trys žmonės, o vakar – aštuoni“, nurodė K. Rubilar.

Praėjusią savaitę prasidėjusius protestus išprovokavo visuomenės nepasitenkinimas metro bilietų kainų šuoliu, tačiau penktadienį situacija smarkiai pablogėjo, demonstrantams ėmus reikšti pyktį dėl socialinės nelygybės ir vyriausybės liberalios ekonominės politikos.

Santjage ir kituose šalies miestuose protestuotojai padeginėjo autobusus, niokojo metro stoteles, šviesoforus, siaubė parduotuves ir grūmėsi su riaušių policijos pareigūnais.

„Esama pavojaus, kad šios krizės sukels Europos plėtros struktūrinę krizę“, – jis sakė per Europos Parlamento plenarinės sesijos Strasbūres debatus apie ES ateitį.

„Europos Sąjungos nesugebėjimas rasti demokratiškų ir veiksmingų dabartinės krizės sprendimų neišvengiamai lems šovinizmo triumfą ir pažadins nacionalinių konfliktų, – pabrėžė A. Cipras. – Dėl to Europa taptų susiskaldžiusiu žemynu be sąjungos, be susitelkimo, neturinčiu tarptautinio vaidmens arba perspektyvos.“

Pasak Graikijos lyderio, krizės metu ES turėtų būti demokratiškesnė ir naudotis visais savo instituciniais pajėgumais, ypač Lisabonos sutartimi. A. Cipras pasmerkę „sprendimus, priimamus už uždarų durų neformalių grupių, neatskaitingų Europos piliečiams ir atitolinančių piliečius nuo Bendrijos“.

Jo nuomone, Europos Sąjungoje dominuoja technokratinis valdymo modelis, kai niekaip neatskaitingos technokratų grupės į antrąjį planą stumia Europos Parlamentą ir netgi Europos Tarybą. Pasak A. Cipro, šis modelis, įsigalėjęs įsibėgėjus ekonomikos krizei, padidino socialinę nelygybę tiek tarp atskirų ES narių, tiek šių šalių viduje. Šios tendencijos tapo skaudžiu smūgiu ištisiems visuomenės sluoksniams ir dar labiau padidino Bendrijos žmonių ekonominį nesaugumą.

„Būtent tokio neoliberaliojo krizės valdymo žlugimas maitina šovinizmo ir kraštutinių dešiniųjų populizmo monstrą. Jie ištrūko iš izoliacijos, iš istorijos užkulisių, kad vėl atsidurtų pirmajame plane. Vėlesnė migracijos krizė patvirtino ES nesugebėjimą veikti, kai didelė dalis jos narių negerbia Bendrijos pamatinių vertybių“, – sakė Graikijos premjeras.

Jis atkreipė dėmesį į bloke pasireiškiančią „izoliacijos logiką“, kai „kiekvienas kovoja už save“ ir vardan nacionalinio uždarumo išsižadama Europos solidarumo.

„Deja, neapykantos ir ksenofobijos nuodai vėl sklinda Europoje, praėjus keliems dešimtmečiams nuo fašizmo galo. Dabar turime susiduriame su faktu, kad atbunda kraštutiniai dešinieji, taip pat stebime, kaip rasizmas ir ksenofobija skina pergales politinėse diskusijose“, – sakė A. Cipras.

„Jeigu su tokiomis tendencijomis nebus kovojama, Europai gresia suskilti“, – perspėjo jis.

A. Cipras tapo devintuoju ES lyderiu, išsakiusiu savo poziciją per Europos Parlamento debatus dėl Bendrijos ateities. Liepą kalbą šia tema pasakė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis), o spalį Europos įstatymų leidėjai išklausys Estijos vyriausybės vadovo Juri Rato (Jūrio Rato).

Sveikatos apsauga yra itin svarbi ir prieštaringa problema Jungtinėse Valstijose. Šios šalies prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) jau ilgą laiką bando panaikinti Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymą (Affordable Care Act), priimtą valdant jo pirmtakui Barackui Obamai (Barakui Obamai) ir neoficialiai vadinamą „Obamacare“.

„Vis sudėtingesnis ir brangesnis gydymas prieinamas vis mažesniems ir privilegijuotiems žmonijos segmentams“, – sakė 80 metų pontifikas per Pasaulinės medikų asociacijos konferenciją.

„Didėjanti atskirtis... kelia klausimų apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarumą“, – sakė jis ir pasmerkė „sisteminę tendenciją didėjančios nelygybės sveikatos apsaugoje link“.

Užsiminęs apie „turtingiausias šalis, kur prieiga prie (sveikatos) priežiūros rizikuoja priklausyti nuo finansinių galimybių, o ne poreikių“, Pranciškus pareiškė, kad „valstybė negali atsisakyti savo pareigos apsaugoti visus joje esančius“.

Šią kalbą popiežius pasakė artėjant pirmajai katalikų Bažnyčios paskelbtai Pasaulinei vargšų dienai, kuri bus minima lapkričio 19-ąją.

Artėjant šiai dienai, argentinietis popiežius ketvirtadienį netikėtai apsilankė vargšų ir benamių medicinos centre, ir spaudė ligoniams bei to centro savanoriams rankas.

„Kasdien išgyventi darosi vis sunkiau? Jūsų šeimą palietė emigracija?“ – kvietė visus prisijungti prie akcijos Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovai.

Eisenai sustojus prie Kauno savivaldybės pastato akcijos dalyviai susikaupę išklausė patriotiškos dainos, kurios viena eilučių klausia: „Į kokį džiaugsmingą rytojų per skausmą ir kraują vedi?"

Tai buvo įžanga į uždegančias kalbas, kad reikia kilti į kovą už geresnes socialines garantijas, oresnius atlyginimus.

„Valdžia aiškina, kad viskas gerėja. Pensijas pakėlė 10 eurų, atlyginimus – 20 eurų. Tai varo į neviltį“, – teigė „Solidarumo“ atstovas Kęstutis Juknis. Jis valdininkams siūlė ne girtis, kiek medžių mieste iškirto ar kiek nutiesė šaligatvių, o ką padarė, kad sumažintų gyventojų socialinę atskirtį.

Oratoriai kvietė žmones „priešintis valdžios veiksmams“, parodyti, kad jiems jau nusibodo gražios kalbos ir reikalauja realių veiksmų. 

„O man mūsų ir negaila“, – nuo scenos į minią skriejo ir tokie žodžiai. Negaila, nes esantieji sudėtingoje situacijoje iki šiol arba tik tylėdavo, arba tik virkavo, mandagiai prašydavo pagalbos.

Laikas sukrusti ir veikti. Priminta, kad būtent Kaune daugybė valstybei ir visuomenei naudingų iniciatyvų ir judėjimų. Tad ir šis mitingas ne veltui surengtas būtent Kaune.

Mitinge dalyvavo ne tik „Sandraugos“, bet ir Jungtinės profesinės sąjungos, Lietuvos kultūros darbuotojų sąjungos nariai.

Pirmadienį paskelbti tarnybos „Eurostato duomenys rodo, kad apie trečdalis (30,1 proc.) Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba. Pagal šį rodiklį mus lenkia vos kelios Europos šalys.

Santykinai daugiau tokių gyventojų buvo tik Bulgarijoje (40,4 proc.), Rumunijoje (38,8 proc.) ir Graikijoje (35,6 proc.).

Latvijoje ir Estijoje situacija kiek geresnė – ties skurdo riba atitinkamai buvo 28,5 ir 24,4 proc. žmonių. ES vidurkis – 23,4 procento.

Nurodoma, kad skurdo rizikai priskirti žmonės, kurių pajamos nesiekė 60 proc. šalies vidurkio. Tokia riba pernai buvo 282 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 593 eurai keturių asmenų šeimai su dviem vaikais iki 14 metų amžiaus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai visoje šalyje žemiau skurdo rizikos ribos gyveno penktadalis, tai yra, apie 630 tūkst. žmonių.