„Studijuoju verslo duomenų analitiką Matematikos fakultete ir Verslo fakultete. Tai sujungta sistema. Tenka daug važinėti tarp fakultetų, tarp trijų vietų. Taip pat dirbu korepetitore laisvu laiku, fotografe. Vasaromis daugiausiai fotografuoju. Ir dar kartais aktoriauju“, – pasakojo U. Gedvilaitė.

Vilniuje Urtė nuomojasi būstą, o kadangi uždirba mažai, anksčiau iš valstybės gaudavo būsto nuomos kompensaciją. Tad šiemet nuo sausio 2 d. pasikeitus įstatymui, Urtė kompensacijos nebegauna, mat jos pajamos per mažos kompensacijai gauti.

„Mano alga tiesiog buvo per maža iš visų tų mano veiklų, kadangi vis tiek tai yra individualios veiklos. Jos neužteka ir man pranešė, kad aš nebegausiu būsto nuomos kompensacijos“, – sakė studentė.

Pagal naujas taisykles, būsto nuomai negali išleisti daugiau nei 60 proc. pajamų. Jei nuoma kainuoja brangiau, kompensacijos valstybė nebeskiria, o pakeitimai įvesti stengiantis išvengti sukčiavimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Buvo pastebėta tų tendencijų, kai parama gal buvo nelabai taikliai naudojama ir tokiu būdu buvo imtasi priemonių ją taiklinti“, – aiškino „Vilniaus miesto būsto“ direktorė Rosita Žibelienė.

„Kada žmonės pradeda nuomotis butus už 1600-1800 eurų, matosi, kad kažkas sistemoje negerai veikia. Dėl to buvo registruota pataisa, kad pataikyti taikliau ir padėti tik tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų reikia valstybės pagalbos“, – kalbėjo pataisų iniciatorė Aistė Gedvilienė.

Valdininkai sutinka, kad pakeitimuose spragų yra ir aiškina, kad ši situacija jau sprendžiama.

„Pastebėta šita situacija, spraga ir ją bandoma šiuo metu taisyti. Yra bendradarbiaujama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir, mano žiniomis, pokyčiai artimiausiu metu bus padaryti įstatyme“, – teigė R. Žibelienė.

Studentai dar turėtų integruotis į darbo rinką ir ne į kompensacijas taikytis, o į darbo užmokestį.

Pagal naujai inicijuojamą įstatymo pataisą, studentai, norintys gauti paramą, turės atitikti tris punktus – nedirbti, būti iš kito miesto ir pateikti pažymą, kad universiteto bendrabutyje nėra laisvų vietų. Dirbantys studentai kol kas paramos negaus.

„Negaliu pasakyti, ar šitoj vietoj mes padiskutavę priimsim kažkokius pakeitimus, ar ne, bet vis dėlto socialinė parama yra skirta nepasiturintiems žmonėms“, – sakė A. Gedvilienė.

Šeimos, kurios neteko kompensacijos dėl to, kad jų pajamų ir nuomos kainos santykis neatitiko įstatyme nustatyto dydžio, galės gauti vienkartinę 1100 eurų išmok. Visgi studentams ji skiriama nebus.

„Studentai dar turėtų integruotis į darbo rinką ir ne į kompensacijas taikytis, o į darbo užmokestį“, – tikino R. Žibelienė.

Tačiau studentų nuomonė kitokia.

„Studentui dažnai reikia pagalbos, nes juk studentų grupė yra įvardijama kaip šviesulys. Tai gal reikėtų mums padėti šiek tiek?“ – klausė Studentų sąjungos atstovė Gabrielė Jarošiūnaitė.

„Galbūt būtų galima įvesti kokią protingesnę sistemą apskaičiuoti arba atsižvelgti į padėtį žmonių, kurie teikia būsto nuomos kompensaciją – jog tai yra ne bedarbis žmogus, tai yra studentas, užsiimantis dauguma veiklų. Taip būtų galbūt sąžiningiau šiek tiek“, – kalbėjo U. Gedvilaitė.

O kol sprendimų ieškoma, studentai kompensuoti netektą paramą bando kitais būdais.

„Tikėtina, kad daugiau studentai dirba ir ieškosi pigesnio būsto, jeigu jį yra įmanoma rasti didmiesčiuose“, – aiškino G. Jarošiūnaitė.

2023 m. būsto nuomos kompensaciją Vilniuje gavo 767 studentai. Šiemet – vos 40 studentų. Tačiau dar ne visi prašymai išnagrinėti ir jų gali būti daugiau.

Įstatymo pataisas įregistravusi Seimo narė siūlo į „bendrai gyvenančių asmenų“ apibrėžimą įtraukti globotinius bei buvusius globotinius lygiomis teisėmis su vaikais ir įvaikiais.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas parengusios A. Kubilienės nuomone, nėra pagrįsta globotinių nepripažinti bendrai gyvenančiais asmenimis analogiškose situacijose, kai tokiais pripažįstami vaikai ir įvaikiai ar suaugę biologiniai vaikai ar įvaikiai.

„Įstatymuose įtvirtintos paramos vaikams garantijos šiuo metu prieinamos tik asmenims, kuriuos sieja prigimtinis šeimos ryšys ar įvaikinimas. Tuo tarpu buvę globotiniai tokios paramos negali gauti net ir tada, kai po pilnametystės toliau gyvena kartu su buvusiais globėjais, yra jų iš dalies ar visiškai išlaikomi. Pavyzdžiui, Išmokų vaikams įstatyme yra numatytos sąlygos, kuomet bendrai gyvenantys, bet pilnametystės sulaukę asmenys, gali gauti vaikui papildomą išmokos dalį. Deja, skirtingai nuo suaugusių biologinių vaikų ar įvaikių, buvę globotiniai šios papildomos išmokos dalies gauti nebegali, nors bendrai gyvenančių asmenų skaičius, jų finansinė padėtis ir atitinka įstatymo numatytus reikalavimus“, – dokumento aiškinamajame rašte sako A. Kubilienė.

Jos nuomone, priėmus įstatymo pakeitimus piniginės socialinės paramos teikimas taps taiklesnis, bus pašalinta egzistuojanti diskriminacija. Parlamentarė tikisi, kad pavyks apsaugoti pagrįstus šeimų ekonominius lūkesčius, nes globotinius auginančios šeimos socialinės paramos atžvilgiu yra, anot jos, blogesnėje padėtyje už tas, kurios augina tik savo biologinius ar įvaikintus vaikus.

Seimo narės A. Kubilienės duomenimis, šiuo metu savivaldybėse įstatymo nuostatos dėl globotinių taikomos skirtingai.

„Kai kurios savivaldybės skiria papildomą vaiko išmokos dalį, laikydamos buvusius globotinius bendrai gyvenančiais asmenimis, o kitos to nedaro. Tokia situacija reikalauja nedelsiant koreguoti bendrai gyvenančių asmenų apibrėžimą, kad būtų užkirstas kelias nepagrįstai diskriminacijai, skirtingam įstatymo interpretavimui bei neigiamoms ekonominėms pasekmėms, kurios kyla ar gali kilti šeimoms“, – sako A. Kubilienė.

Ji siūlo, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d.

Pagal šiuo metu  galiojantį Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, globotiniai (rūpintiniai) ir buvę globotiniai (rūpintiniai) nėra laikomi bendrai gyvenančiais asmenimis.

– Ekonomika yra neaiškioje būklėje, ji lėtėja. Kas bus artėjant šaltajam metų sezonui niekas nežino. Ar tikrai yra solidu šiuo laikotarpiu iš valstybės mažinti tą paramą?

– Mano pagrindinė žinia šiandien yra, kad parama gyventojams, kuriems reikalinga kompensacija, nemažės, niekas neatims teisės iš žmonių tokią kompensaciją gauti. Todėl, kad – vienas dalykas – tik apie 27 tūkst. asmenų įgijo teisę į kompensacijas dėl turto nevertinimo, kitas dalykas – savivaldybės įgyja teisę vertinti turtą, jeigu mano, kad gali būti kažkokio piktnaudžiavimo, kad tas žmogus tikrai gali pats susimokėti už šildymą ir panašiai. Bet tikrai nebūtinai privalės tą daryti, todėl, kad kiekvieno žmogaus prašymas turi būti vertinamas individualiai ir savivaldybės dėl kiekvieno žmogaus galės priimti tokį sprendimą, koks to žmogaus situacijai yra tuo metu geriausias. Tai yra tiesiog galimybė savivaldybėms priimti sprendimą pagal tai, ar žmogus turi papildomo turto, ar ne, tačiau nebūtinai vien tiktai dėl to neskirti kompensacijos. Tai pabrėšiu kelis dalykus, kad tiek dėl išplėsto valstybės remiamų pajamų dydžio, tiek dėl išplėstos visos kompensacijų skyrimo tvarkos, didžiajai daliai žmonių, kurie įgijo teisę gauti kompensacijas, situacija nesikeis. Tiesiog savivaldybei siūloma suteikti papildomą svertą anksčiau, negu buvo numatyta prieš tai priimtuose teisės aktuose. Nes, kaip ir minėjau, ši paramos dalis buvo laikina.

Savivaldybės įgyja teisę vertinti turtą, jeigu mano, kad gali būti kažkokio piktnaudžiavimo, kad tas žmogus tikrai gali pats susimokėti už šildymą.

– Ar teisingai iš jūsų suprantu ir galbūt jūs turite pavyzdžių, kada šiomis šildymui skirtomis kompensacijomis būdavo piktnaudžiaujama? Galbūt žmonės turėdavo daug turto, bet kadangi jis nebūdavo vertinamas, jie tiesiog naudodavosi proga?

– Aš konkrečių pavyzdžių dabar tikrai negalėsiu pateikti, geriausiai tai galėtų padaryti savivaldybės ir savivaldybių asociacija, kuri kreipėsi į ministeriją ne vieną kartą. Aš tiktai galiu pasakyti, kad mes turim ir Europos tarybos rekomendacijas tam, kad piniginė socialinė parama būtų teikiama taikliausiai. Tai reiškia, kad tiems žmonėms, kurie tikrai negali susimokėti už šildymą arba tai viršiją jų tam tikrą pajamų dalį, mes privalome, kaip valstybė, padėti ir padėsime. Čia tik atsiranda galimybė būtent įvertinti, jeigu yra daug turto pas žmogų ir iki šiol savivaldybės negalėjo pasakyti tam žmogui, kad neskirs kompensacijos, jos nepaskirti. Tačiau didžiajai daliai žmonių, kaip ir minėjau, niekas nesikeis, o pažeidžiamiausiomis grupėmis pagal jų pajamų dydį ir toliau bus pasirūpinta ir ateinančiame šildymo sezone.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Aš teisingai iš jūsų suprantu, kad mes kalbam tiktai apie paramą šildymui, kitose srityse niekas nesikeičia?

– Taip, mes kalbame kol kas apie šildymo kompensaciją, tai yra turbūt aktualiausia dabar žmonėm šita tema, nes artėja šildymo sezonas.

Tiems žmonėms, kurie tikrai negali susimokėti už šildymą arba tai viršiją jų tam tikrą pajamų dalį, mes privalome, kaip valstybė, padėti ir padėsime.

– Ar šiame jūsų teikiamame siūlyme, kuris bus priiminėjimas jau rudens sesijoje, bus sudėti kokie nors saugikliai, kad žmonės nepradėtų slėpti turto, išdalinti giminaičiams, vaikams ir panašiai?

– Na, aš visgi būčiau linkusi labiau pasitikėti žmonėmis, negu galvoti tuos scenarijus, kaip ten gali būti piktnaudžiaujama ir panašiai. Man atrodo, yra svarbu, kad valstybės ištekliai būtų naudojami racionaliai ir tikrai tik tiems asmenims, kuriems reikia, kurie susiduria su sunkumais. Šildymo kompensacijas, kaip žinote, jau buvo galima gauti ir žmonėms, turintiems vidutines pajamas, ir toliau tas išliks. Tiktai, kaip ir minėjau, tas turto vertinimas atsiranda. Kad žmonės imtų perrašinėti savo turtą dėl šildymo kompensacijos neprognozuočiau arba viliuosi, kad taip nebus, kažkaip tikiu, kad savivaldybės tuos dalykus sužiūrės. Tačiau turėjome kreipimųsi dėl panašių atvejų, dėl ko prašė savivaldybės tą galimybę turėti, ir pati asociacija jau kurį laiką kėlė šį klausimą ir prašė būtent tokį projektą pateikti, kad jie tiesiog galėtų įvertinti.

– Dar labai trumpai pabaigai – ar šis savivaldybių kreipimasis nėra išdava to, kad pačios savivaldybės nesusitvarkė su šildymo kompensacijų skyrimo greičiu, ne viena ir ne dvi tuos prašymus nagrinėdavo jau gerokai įsibėgėjus šildymo sezonui?

– Tai čia norėčiau tiktai pasakyti, kad socialinės apsaugos ir darbo ministerija  padarė nemažai namų darbų ir mes antradienį jau pristatėme savivaldybėms naują instrumentą, kurio pagalba savivaldybės galės automatiškai gauti informaciją iš visų registrų apie to žmogaus, kuriam yra skiriama kompensacija, situaciją. Tai dar labiau palengvinsime savivaldybėms administracinį darbą, kuris buvo praėjusiame šildymo sezone, kad kuo daugiau registrų duomenų būtų vienoje vietoje ir tikiuosi, kad ateinantis šildymo sezonas, nagrinėjamų prašymų prasme, bus dar sklandesnis.

„21 procentai gyventojų mano, kad socialinės paramos išmokos yra subalansuotos ir jų pakanka, tačiau 37 procentai teigia, kad išmokos yra mažos ir neapsaugo jų nuo skurdo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė Monika Navickienė.

Pasak jos, 50 proc. gyventojų mano, kad socialinės išmokos turėtų būti mokamos tik įvertinus jos gavėjų materialinę padėtį: „Taigi, socialinė parama turi būti taikli, skiriama tiems, kuriems jos reikia labiausiai“.

76 proc. apklaustųjų nurodė žinantys, kur kreiptis dėl socialinės pagalbos ir paramos. 

„Tas rodiklis šiandien – 76 procentai – man atrodo yra pozityvus. Be abejo, norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kur jiems reikia kreiptis ištikus problemai arba preventyviai“, – teigė M. Navickienė.

Anot ministrės, 35 proc. apklaustųjų nurodė, kad indeksuojant išmokas ir pašalpas geriausia jas sieti su vidutiniu kainų ir atlyginimų augimu, 26 proc. – su kainomis, 19 proc. – su atlyginimais. 

Tuo metu svarbiausia priemone, apsaugančia nuo nepritekliaus pagyvenusius žmones, 40 proc. apklaustųjų įvardijo „Sodros“ mokamas pensijas.

SADM užsakymu „Spinter“ spalį atliktoje reprezentatyvioje apklausoje dalyvavo 1009 gyventojų nuo aštuoniolikos iki 75 metų.

Siekis – išsaugoti savarankiškumą

Viena iš galimybių, padedančių išsaugoti savarankiškumą, – pagalbos namuose paslauga, kurią iš dalies finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė. Ši paslauga teikiama suaugusiesiems ir vaikams su negalia, senjorams, laikinai savarankiškumo dėl ligos ar kitų priežasčių netekusiems Klaipėdos rajono gyventojams ir socialinę riziką patiriančioms šeimoms.

„Deja, sveikata kartais sušlubuoja ir tampa sunku pasirūpinti savimi. Naudodamiesi pagalbos į namus paslauga gyventojai gali ilgiau išlikti savarankiški – į jų namus atvykę specialistai palengvina buitį padėdami atlikti namų ruošos darbus, nusipirkti ir gaminti maistą ar, pavyzdžiui, palydėdami į gydymo įstaigą. Taigi pagalbą gaunantis asmuo ir toliau gali jaustis visaverčiu visuomenės nariu, o jį prižiūrintys artimieji eiti į darbą ar tiesiog skirti laiko sau“, – sakė Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Ligita Liutikienė. 

Klaipėdos rajone pagalbos į namus paslaugą teikia Klaipėdos rajono paramos šeimai centras, VšĮ „Nuoširdus rūpestis“ ir VšĮ Nacionalinis socialinės integracijos institutas.

Padeda specialistai

Kai pagalbos į namus nepakanka, gyventojui gali būti teikiama dienos socialinės globos arba integralios pagalbos paslaugos. Dienos socialinės globos paslaugą teikia Klaipėdos rajono paramos šeimai centras, o integralios pagalbos – Priekulės socialinių paslaugų centras.

Integralią pagalbą, kuri apima slaugos ir socialinės globos paslaugas, teikia visas būrys kompetentingų Priekulės socialinių paslaugų centro specialistų: socialinis darbuotojas, slaugytojas, kineziterapeutas, psichologas, individualios priežiūros darbuotojai bei slaugytojo padėjėjai.

„Asmenys gali gyventi savo namuose ir gauti pačias įvairiausias paslaugas. Jiems gali būti pamatuotas spaudimas, padedama atlikti kasdienius darbus ir skatinama neprarasti šių įgūdžių, pavyzdžiui, gaminti valgį ar tvarkyti namus. O slaugytojo padėjėjai stebi asmenį pagal slaugytojo nurodymus, perriša žaizdas, padeda pavalgyti ir pan.“ – socialinės paramos privalumus vardijo vicemerė.

Dienos socialinė globa apima visumą paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu, pavyzdžiui, pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas, sveikatos priežiūros paslaugų ir kitų asmeniui reikalingų paslaugų organizavimas ir t. t.

„Dėl šių paslaugų galima kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją. Kviečiu senjorus, asmenis, turinčius negalią, aktyviai jomis naudotis, paraginkime tai daryti artimuosius ir prisidėkime prie jų gyvenimo kokybės išsaugojimo“, – skatino gyventojus mero pavaduotoja L.Liutikienė. 

Domisi išmokomis

Užklupus finansiniams sunkumams, gyventojai gali kreiptis ir dėl socialinės paramos. Prasidėjus šildymo sezonui, ypač daug prašymų ir klausimų sulaukiama dėl šildymo kompensacijų.

„Būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų ratas Klaipėdos rajone išaugo daugiau nei du kartus. Noriu nuraminti gyventojus –

kompensacijos bus išmokėtos, tačiau kartu prašau ir kantrybės, nes darbuotojams tenka ypač didelis krūvis, o prašymų nagrinėjimas užtrunka. Taip pat noriu pabrėžti, kad pateikti prašymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos bus galima iki šildymo sezono pabaigos, o tai darant labai svarbu pridėti visus reikalingus dokumentus“, – pažymėjo vicemerė L.Liutikienė.

Prašymą dėl kompensacijos gyventojai gali pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt arba kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją. Ją bus galima gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezonu kreipsis dėl kompensacijų.

Aktyviai gyventojai domisi ir nauja, Klaipėdos rajono savivaldybės įsteigta 300 eurų išmoka kūdikio susilaukusioms šeimoms. Ją jau gavo 46 vaikai.

„Ši išmoka įsteigta vos nuo rugsėjo, taigi dar sulaukiame klausimų, kaip ją gauti. Viskas labai paprasta – atskiro prašymo teikti nereikia. Kai naujagimio susilaukę tėveliai kreipiasi į savivaldybę dėl valstybės skiriamos vienkartinės išmokos, nagrinėjamas ir prašymas papildomai 300 eurų paramai gauti“, – teigė vicemerė L.Liutikienė.

300 eurų išmoką gimus kūdikiui gali gauti tėvai ar globėjai, kurie abu gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone yra deklaravę ne mažiau kaip 6 mėnesius iki vaiko gimimo arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Prašymų priėmimas dėl socialinės paramos mokiniams – paramos mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamo maitinimo 2022–2023 mokslo metams prasidėjo liepos 1 d.

Savivaldybė primena, kad visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje, nevertinant šeimos pajamų.

Dėl nemokamų pietų priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams teikti prašymų nereikia.

Jeigu priešmokyklinukus, pirmokus ir antrokus auginantys asmenys norėtų, kad būtų skirta ir kita socialinė parama mokiniams (pusryčiai, parama mokinio reikmenims įsigyti ir maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose), jie turi teikti prašymą gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai, o skiriant paramą yra vertinamos mokinio šeimos pajamos.

Nemokami pietūs mokiniams nuo 3 klasės, parama mokinio reikmenims įsigyti ir maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose (visiems mokiniams) gali būti skiriami, jeigu mokinio šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei 220,50 euro.

Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą nuo mokslo metų pradžios, vienas iš vaiko tėvų, globėjų (rūpintojų) ar pats pilnametis mokinys turi kreiptis ir pateikti visus reikiamus dokumentus iki š. m. rugpjūčio 25 d.

Pateikus prašymą po rugpjūčio 25 d., mokiniui nemokamas maitinimas teikiamas nuo kitos dienos, kai mokykla gauna informaciją apie priimtą sprendimą dėl nemokamo maitinimo skyrimo.

Dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis visus mokslo metus.

Mokinio reikmenims įsigyti yra skiriama 92 eurų dydžio suma vienam mokiniui per kalendorinius metus.

Prašymai dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti priimami iki š. m. spalio 5 d., pateikus prašymus vėliau, ši parama neskiriama.

Klaipėdos miesto gyventojai prašymus dėl socialinės paramos mokiniams gali teikti elektroniniu būdu interneto svetainėje www.spis.lt arba Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyryje pagal išankstinę registraciją.

Dauguma lėšų skirta socialinėms pašalpoms – 86,1 mln. eurų, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms – 19,84 mln. eurų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pernai socialinę pašalpą per mėnesį gavo vidutiniškai 66,6 tūkst. žmonių – apie 2,4 proc. visų Lietuvos gyventojų. Būsto šildymo ir vandens kompensacijas gavo virš 100 tūkst. asmenų – 3,6 proc.

Kita dalis lėšų atiteko paskolų daugiabučiam namui atnaujinti ir palūkanoms už asmenis, turinčius teisę į šildymo kompensaciją – 6,75 mln. eurų, paramai išimties tvarka – 1,6 mln. eurų, kitais nenumatytais atvejais – 11,13 mln. eurų.

Perskirstydamos nepanaudotas lėšas, savivaldybės daugiausia dėmesio skyrė šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, socialinių paslaugų finansavimui, socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, darbo užmokesčio kėlimui, finansinei paramai, skirtai skurdui ir atskirčiai mažinti bei kitiems tikslams.

Mažiausiai lėšų šiems tikslams pernai panaudojo Alytaus miesto (37,7 proc.), Šilutės rajono (39,8 proc.), Šiaulių miesto (41 proc.), Klaipėdos miesto (43,5 proc.), Alytaus (45,1 proc.), Švenčionių (45,1 proc.), Mažeikių (42,5 proc.), Telšių (42,9 proc.), Utenos (45,7 proc.) ir Akmenės rajonų (46,1 proc.) savivaldybės.

Visų lėšų neperskirstė tik dvi savivaldybės – Vilniaus miesto (0,1 proc.) ir Kelmės rajono (14,63 proc.).

Už visus teisės aktų pakeitimus Seimo nariai balsavo vienbalsiai.

„Labai svarbu, kad nuo karo pabėgę žmonės gautų socialinę paramą, kuri padėtų jiems išgyventi, kol jie susiras darbą ir patys užsidirbs pragyvenimui Lietuvoje“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Vyriausybei trečiadienį priėmus sprendimą metams suteikti laikiną apsaugą visiems dėl karo iš Ukrainos pabėgusiems asmenims, šis statusas atvėrė kelią pabėgėliams gauti socialinę paramą.

Seimo priimtos Išmokų vaikams, Šalpos pensijų, Socialinių paslaugų bei kitų įstatymų pataisos leis ukrainiečiams pretenduoti į visas išmokas vaikams, kompensaciją ugdymo išlaidoms apmokėti, vienkartinę paramą įsikūrimui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas ir kitas socialines išmokas. Jiems priklausys ir socialinės paslaugos.

Labai svarbu, kad nuo karo pabėgę žmonės gautų socialinę paramą, kuri padėtų jiems išgyventi, kol jie susiras darbą ir patys užsidirbs pragyvenimui Lietuvoje.

Nuo karo pabėgusiems ir laikinąją apsaugą Lietuvoje turintiems ukrainiečiams bus mokamos ir šalpos pensijos, jie taip pat turės teisę į slaugos ir priežiūros išlaidų tikslines kompensacijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu į Lietuvą jau yra atvykę beveik 18 tūkst. nuo karo pabėgusių ukrainiečių – daugiausia tai moterys su vaikais, beveik 8 tūkst. vaikų ir apie 1,2 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, pateikta 7,4 tūkst. darbo pasiūlymų įdarbinti nuo karo bėgančius žmones iš 730 darbdavių, todėl tikėtina, kad dalis ukrainiečių sėkmingai integruosis į darbo rinką.

Pateikiamais duomenimis, šiuo metu beveik 700 ukrainiečių jau įsidarbino, o Užimtumo tarnyboje yra užsiregistravę beveik 2 tūkst. darbingo amžiaus ukrainiečių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informuoja, kad pagalbos sulauks ir tie pensininkai, kurie gyvena Lietuvoje ir gauna pensijas iš Ukrainos. Anot SADM, dėl karo Ukraina jiems išmokėti pensijų šiuo metu negalės, tad, kol situacija stabilizuosis, jiems bus mokamos šalpos pensijos.

Laikinąją apsaugą Lietuvoje gavę ukrainiečiai, kurie neturi pajamų, turės teisę gauti socialinę pašalpą, taip pat būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.

SADM pažymi, kad užtikrinant nuo karo pabėgusių Ukrainos žmonių minimalius poreikius ir pragyvenimą Lietuvoje savivaldybės ir šiuo metu gali teikti jiems socialinę paramą, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę ar sąlyginę pašalpą.

Taip pat pataisos leis paprasčiau skirti atstovą nelydimiems nepilnamečiams, kurie atvyksta į Lietuvą be tėvų. Pagal galiojančius teisės aktus, asmuo gali būti paskirtas vaiko globėju tik praėjęs vertinimą, mokymus ir pan., tai gali trukti apie tris mėnesius.

Atsižvelgiant į tai, kad iš Ukrainos pasitraukę asmenys gali atvykti į Lietuvą ne tik su savo vaikais, bet ir draugų šeimos vaikais, taip pat Lietuvoje gali atsirasti žmonių, norinčių rūpintis nelydimais nepilnamečiais ukrainiečiais, nustatyta išlyga.

Ji numato, kad karo padėties, nepaprastosios padėties atveju, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimam nepilnamečiui globa galės būti nustatoma supaprastinta tvarka.

S. Skvernelis mato riziką

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis tikina, kad frakcija palaikys įstatymų paketą, susijusį su pagalba ukrainiečiams. Tačiau, pasak jo, kyla klausimas dėl pagalbos priemonių įgyvendinimo, nes jau dabar yra daug chaoso ir neapibrėžtumo, mažai lyderystės iš valstybės bei daugiausiai iniciatyvos kyla iš visuomenininkų.

Valstybėje tokio koordinavimo, lyderystės ir vieno centro nebuvimas, manau, yra didelė rizika.

„Nenoriu būti blogas pranašas, bet bijau, kad po kokių trijų mėnesių neatsirastų problemų su tais žmonėmis, kurie šiandien emociškai, kilniai suteikė kažkokias gyvenamąsias patalpas šeimoms, atvykusioms iš Ukrainos, bei po to neatsirastų problemos ir nereikėtų tų žmonių (ukrainiečių – ELTA) stumti į gatvę. Valstybėje tokio koordinavimo, lyderystės ir vieno centro nebuvimas, manau, yra didelė rizika“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis.

M. Navickienė: socialinis paketas ukrainiečiams nebus niekuo išskirtinis

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškina, kad įstatymų paketas, susijęs su pagalba ukrainiečiams, užtikrins žmonėms minimalias garantijas tokias, kokios priklauso ir Lietuvos nepasiturintiems gyventojams. Pasak jos, paketo tikslas yra, kad visi norintys žmonės galėtų gauti tinkamą darbo pasiūlymą ir integruotis į darbo rinką.

„Vakar Vyriausybėje buvo priimtas nutarimas dėl laikinos apsaugos statuso, jis jau įsigaliojo, bet jo pagalba galima tik dalį socialinės pagalbos gauti, tokią kaip išmoką arba kompensacijas už karštą ar šaltą vandenį. Dabartinis socialinis paketas, kuris turėtų būti, tikiuosi, šiandien Seime patvirtintas, jis įjungia ir visą kitą socialinę paramą, tokią kaip vaiko pinigai, laidojimo išmokos, įsikūrimo išmokos ar neįgaliesiems papildomos paslaugos ir kiti socialiniai saugikliai, kurie padės tiems žmonėms tol, kol jie galės integruotis į švietimo sistemą, į darbo rinką ir savimi pasirūpinti”, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė M. Navickienė.

Nėra vidutinės sumos ukrainiečiui, nes ją būtų per daug sudėtinga apskaičiuoti.

Ministrės teigimu, socialinė parama ukrainiečiams priklauso nuo žmonių poreikio, bet paketas nebus niekuo išskirtinis nuo to, kurį gauna Lietuvos žmonės.

„Nėra vidutinės sumos ukrainiečiui, nes ją būtų per daug sudėtinga apskaičiuoti. Jeigu žmogus yra darbingo amžiaus, galintis dirbti, išleisti vaikus į ugdymo įstaigą, tai tikimės, kad per tris mėnesius žmogui būtų galimybė integruotis į darbo rinką, gauti tinkamą darbo pasiūlymą”, – tikino M. Navickienė.

ELTA primena, kad pabėgėliams iš Ukrainos Lietuvoje bus taikoma laikinoji apsauga. Šį nutarimą Vyriausybė priėmė įgyvendindama Europos Sąjungos Tarybos sprendimą, kuriuo pirmą kartą aktyvuota ES Laikinosios apsaugos direktyva.

Taip pat trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, dvejus metus netaikyti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą norint dirbti darbą, kuriam iki šiol būtina mokėti lietuvių kalbą. Tai suteiks galimybę pradėti dirbti iš Ukrainos atvykusiems mokytojams ir kitų profesijų atstovams.

„Tai yra papildomos socialinės garantijos žmonėms šalia laikinos apsaugos mechanizmo, kuris įsijungs Vyriausybei priėmus nutarimą, galės būti mokamos bazinės minimalios socialinės išmokos, kai šis statusas įsigalios“, – pristatydama projektus sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Balsuojant dėl projektų po pateikimo vienbalsiai „už“ buvo 114 Seimo narių, toliau juos svarstys Seimo komitetai.

Ministerija nurodo, kad nuo karo bėgantiems ukrainiečiams bus suteikta laikinoji apsauga vieniems metams, prireikus ji galės būti pratęsta metams, ir laikinąją apsaugą turintys žmonės galės gauti socialinę paramą.

Jie galėtų pretenduoti į visas išmokas vaikams, vienkartinę paramą įsikūrimui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas, šalpos pensijas. Laikinąją apsaugą Lietuvoje gavę ukrainiečiai, kurie neturi pajamų, turėtų teisę gauti socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.

Ministrė teigė, kad šiuo metu neįmanoma paskaičiuoti lėšų poreikio teikiamiems projektams, kol kas pinigai būtų skiriami iš Vyriausybės rezervo ir su Finansų ministerija tai suderinta.

„Dėl pinigų – bandėm skaičiuot įvairiai, išvedinėt tikimybių teorijas, kokia gali būt sudėtis atvykstančių šeimynų, bet tikrai labai sudėtinga tai padaryt, numatyt, ar bus specialių poreikių, ar bus nėščių moterų, kiek bus vaikų šeimoje, todėl to lėšų poreikio ir nenurodėm. Sutarėm su Finansų ministerija, dabar lėšos bus skiriamos iš rezervo ir tikimės, kad ir ES paramos mechanizmai įsijungs, kurie padės tą naštą dalintis solidariai“, – teigė ministrė.

Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą, jau per 2 mln. žmonių iš šalies pabėgo į kaimynines valstybes. Dalis jų atvyksta ir į Lietuvą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, į Lietuvą jau yra atvykę apie 5 tūkst. ukrainiečių.

Ministrė M. Navickienė teigia, kad sulaukta beveik 7 tūkst. darbo pasiūlymų įdarbinti nuo karo bėgančius žmones, tad tikėtina, kad dalis ukrainiečių integruosis į šalies darbo rinką.