„Ta sutartis, kuri egzistuoja, yra didelė paskata žmonėms jungtis į profesines sąjungas“, – trečiadienį po sutarties pasirašymo žurnalistams sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Anot jos, pagal įstatymą visiems biudžetiniams darbuotojams jau padidinus algas 15 proc., profesinių sąjungų nariams, kurie įgiję vyresniojo socialinio darbuotojo kvalifikaciją, dabar jos didės 20 proc.

„Pagal įstatymą (Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą – BNS)  visiems pastovioji dalis didėja 15 proc., bet su profesinių sąjungų naryste ir šios sutarties pagalba, šalia tų 15 proc. dar 5 proc. yra tiems asmenims, kurie yra profesinių sąjungų nariai. Tai iš viso yra 20 proc. (didėjimas – BNS)“, – aiškino M. Navickienė.

Ta sutartis, kuri egzistuoja, yra didelė paskata žmonėms jungtis į profesines sąjungas.

 

Sutartimi taip pat įtvirtinta, kad socialiniams darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai, įgyta kvalifikacijos kategorija galios, kol jie įgis teisę į senatvės pensiją.

Ministrė pridūrė, kad nuo 2018 metų, kai pradėta aktyviai derėtis su profesinėmis sąjungomis, daugėja žmonių, priklausančių joms.

„Jeigu 2018 metais, kai pasirašyta buvo pirmoji sutartis, buvo vos 35, berods, įstaigos, kurių darbuotojams ši sutartis buvo taikoma, šiandien galime pasidžiaugti, kad jau yra 84 įstaigos, kurių darbuotojams bus taikoma ši sutartis ir tai yra beveik puspenkto tūkstančio Lietuvos žmonių, skaičiai nuolatos augantys“, – sakė M. Navickienė.

Socialinių darbuotojų sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Alma Neverienė sakė, kad profesinių sąjungų nariams šis susitarimas yra itin reikšmingas.

„Tai yra labai ženklus ir pozityvus žingsnis“, – pasirašiusi sutartį pabrėžė ji.

Aš labai džiaugiuosi, kad socialinės apsaugos darbuotojams pasirašoma kolektyvinė sutartis ir kad tiesiogiai yra galvojama apie dirbantį žmogų (...)

 

Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė, kad ši sutartis rodo, jog Lietuvoje prioritetas yra žmonės.

„Aš labai džiaugiuosi, kad socialinės apsaugos darbuotojams pasirašoma kolektyvinė sutartis ir kad tiesiogiai yra galvojama apie dirbantį žmogų, ko Lietuvoje ne visose institucijose yra“, – pasirašiusi sutartį sakė  I. Petraitienė.

Sutartį pasirašė Socialines paslaugas teikiančių darbuotojų, Socialinių įstaigų darbuotojų, valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos, socialinių darbuotojų sąjunga „Solidarumas“ ir visuomeninių paslaugų profsąjungų federacija.

Ministerijos duomenimis, šalyje dirba apie 15 tūkst. socialinės srities darbuotojų, iš jų maždaug 5 tūkst. yra socialiniai darbuotojai, kiti dirba individualios priežiūros darbuotojais, užimtumo specialistais, psichologais, asmeniniais asistentais.

Savivaldybių duomenimis, vidutinis biudžetinėse įstaigose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis „į rankas“ 2023 metų pirmąjį ketvirtį siekė 1152 eurus, o 2022 metų tuo pot laiku – 1022 eurus. Per metus jis padidėjo 12,7 proc.

Anot ministerijos, socialinių darbuotojų minimalus darbo užmokestis nuo 2021 metų padidėjo apie 40 proc.

„Socialiniai darbuotojai savarankiškai arba gydytojo pavedimu įvertina socialinių paslaugų poreikį pacientui ir jo artimiesiems. O tuomet visapusiškai rūpinasi, kad pacientui būtų suteikta reikiama pagalba, pavyzdžiui, organizuoja savipagalbos grupes, veda užimtumo, gebėjimų ir socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus, padeda pildyti reikiamus medicinos dokumentus“, – sako SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vyr. specialistė Virginija Karaliūtė-Žulienė.

Padeda pacientui įsitraukti į gydymo procesą

Nacionalinės sveikatos socialinių darbuotojų asociacijos valdybos narė, socialinė darbuotoja Irina Šiaudvytienė teigia, kad socialinis darbuotojas šeimos gydytojo komandoje praplečia pacientui teikiamos pagalbos galimybes: „Socialinis darbuotojas padeda spręsti pacientą kamuojančias socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais. Atviras ir draugiškas ryšys su pacientu leidžia suprasti, kodėl neveikia tam tikra gydymo strategija, kaip padėti pacientui įsitraukti, ką padaryti, kad paskirtas gydymas būtų kuo efektyvesnis.“

Anot I. Šiaudvytienės, socialinis darbuotojas gelbsti tuomet, kai žmogui per sunku spręsti su jo sveikata susijusias problemas: „Socialiniai darbuotojai gali teikti praktinę pagalbą, kai žmogus dėl sveikatos būklės yra nepakankamai mobilus, padėti nuvykti pas gydytoją, pagelbėti registruojantis sveikatos priežiūros, socialinėse įstaigose ar kitose reikalingose institucijose. Šie specialistai turi galimybę gauti teisę oficialiai atstovauti pacientams ir padėti susigaudyti sistemoje, suprasti, kur ir kokias paslaugas jie gali gauti.“

Šie specialistai motyvuoja ir edukuoja pacientus laikytis ir nenutraukti gydymo plano, tinkamai suprasti savo sveikatos būklę ir padėti atpažinti tiek teigiamą, tiek neigiamą jos dinamiką. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus ir onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams.

Svarbu užmegzti santykį su pacientu

Pašnekovės teigimu, socialinis darbuotojas yra tarsi tarpininkas tarp mediko ir paciento. „Šeimos gydytojas pastebi žmogaus gerovei pavojingus signalus ir juos analizuoja, kreipiasi į socialinį darbuotoją prašydamas su juo pakalbėti, sužinoti daugiau – kokia parama, be medikamentinio gydymo, pacientui yra reikalinga“, – kalbėjo pašnekovė.

Socialiniai darbuotojai teikia ir emocinę paramą, pavyzdžiui, išgyvenant netektį, sunkius ligų atvejus šeimoje ar darbo praradimą – tai dažnai gali tapti suprastėjusios sveikatos priežastimi. „Svarbu, kad žmogus jaustųsi saugus pasakyti apie tai, kas jį neramina, kas nesiseka, paprašyti pagalbos. Socialinis darbuotojas yra asmuo, kuris geba tai išgirsti“, – sako I. Šiaudvytienė.

Bendraudami su pacientais, socialiniai darbuotojai gali padėti spręsti ir atpažinti emocijų sutrikimų atvejus. „Socialiniai darbuotojai, teikdami emocinę paramą, geba profesionaliai ir tikslingai konsultuoti, tam jie turi visą kompetenciją. Pastebėję gilesnes problemas jie nukreipia pacientus į psichikos sveikatos centrus ar perduoda informaciją kitiems šeimos gydytojo komandos nariams dėl tolimesnio gydymo strategijos numatymo“, – pažymėjo I. Šiaudvytienė.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai nesilaikant prisiimtų ir kolektyvinėje sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų, socialinės srities darbuotojai gali būti priversti pradėti streiką“, – sako socialinių darbuotojų interesus atstovaujančios profesinės sąjungos vadovė A.  Nevierienė.

Pasak jos, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų srityje dirbančiųjų darbo užmokestis turi būti bent 30 procentų didesnis už minimalią šalies mėnesio algą.

„Toks sprendimas priimtas siekiant pritraukti daugiau norinčių dirbti socialinį darbą, mat jų nuolat trūksta, o teikiamų socialinių paslaugų poreikis nemažėja“ – sako profsąjungos pirmininkė.

Pasak jos, vykdant biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio reformą šis, papildomas uždarbis, mažinamas nuo esamų 30 iki 21 procento.

„Toks pakeitimas reiškia, jog santykyje su kitais biudžetinio sektoriaus darbuotojais dirbantieji socialinėje srityje uždirbs mažiau. Svarbu suvokti, jog net jei esamu momentu atlyginimas nemažės, jis nedidės taip sparčiai ir tolygiai, kaip kitiems, o tai, perspektyvoje, lems neteisingumo ir nusivylimo jausmą,“ – sako A. Nevierienė.

Svarbu suvokti, jog net jei esamu momentu atlyginimas nemažės, jis nedidės taip sparčiai ir tolygiai, kaip kitiems, o tai, perspektyvoje, lems neteisingumo ir nusivylimo jausmą.

Profsąjungos vadovės teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija manipuliuoja skaičiais ir prisidengdama faktu, jog atlyginimas esamu momentu išliks toks pats ar net didės,  vengia paaiškinti darbuotojams, kuo paremtas sprendimas taupyti būtent mažinant socialinio darbo srities darbuotojų algų kėlimą.

„Kvalifikaciniai, išsilavinimo ir kiti reikalavimai nėra mažinami. Pažadėjus trečdaliu didesnį nei minimalus atlyginimas užmokestį nemažai darbuotojų ryžosi siekti papildomo išsilavinimo, investuoti laiką ir resursus tikėdamiesi, jog gaus orų uždarbį. Dabar šie lūkesčiai nuviliami, nors nei reikalaujamas išsilavinimas, nei darbo sudėtingumas nepakito,“ –  sako Lietuvos socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė.

Anot A.  Nevierienės, rūpestį kelia ir tai, jog daugybė dalykų paliekama darbuotojų ir darbdavio sutarimams kolektyvinėse sutartyse, tačiau nėra jokių svertų, kurie skatintų darbdavius ar vadovus šias sutartis pasirašyti.

„Jeigu užmokesčio ar kiti klausimai neaptariami kolektyvinėse sutartyse, dėl jų sprendžia vadovas,  kas nutinka, jei vadovas nenori pasirašyti sutarties ir neieško susitarimų? Darbuotojai paliekami vadovo valiai, o praktika, deja, rodo, jog ne visi vadovai geba sukurti geriausias sąlygas ir tinkamai pasirūpinti darbuotojais“ – sako profsąjungos vadovė.

Jai antrina ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas, Seimo narys Linas Kukuraitis. „Sprendimas didinti papildomą apmokėjimą socialinės srities darbuotojams priimtas prieš trejus metus. Ši Vyriausybė tęsė praėjusią kadenciją pradėtą iniciatyvą siekiant pritraukti daugiau darbuotojų. Dabar, staiga, kryptis keičiama ir, natūralu, jog tai sukels dirbančiųjų nusivylimą“ – sako jis.

Parlamentaro skaičiavimu, sumažinus papildomą socialinės srities darbuotojų apmokėjimą biudžetas sutaupys apie 6 milijonus eurų.

„Man tikrai sunku suprasti, kodėl buvo pasirinktas toks taupymo būdas, kai eilę metų valstybė ėjo priešinga kryptimi ir siekė oraus atlygio dirbantiems socialinio darbo srityje. Dabar gi judėsime atgal prie situacijos, kai sukelti lūkesčiai nėra pateisinami,“ – komentavo parlamentaras Linas Kukuraitis.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio pakeitimai bus svarstomi Seime ketvirtadienį.

„Socialiniai darbuotojai savarankiškai arba gydytojo pavedimu įvertina socialinių paslaugų poreikį pacientui ir jo artimiesiems. O tuomet visapusiškai rūpinasi, kad pacientui būtų suteikta reikiama pagalba, pavyzdžiui, organizuoja savipagalbos grupes, veda užimtumo, gebėjimų ir socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus, padeda pildyti reikiamus medicinos dokumentus“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vyr. specialistė Virginija Karaliūtė Žulienė.

Padeda pacientui įsitraukti į gydymo procesą

Socialinis darbuotojas padeda spręsti pacientą kamuojančias socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais. 

Nacionalinės sveikatos socialinių darbuotojų asociacijos valdybos narė, socialinė darbuotoja Irina Šiaudvytienė teigia, kad socialinis darbuotojas šeimos gydytojo komandoje praplečia pacientui teikiamos pagalbos galimybes: „Socialinis darbuotojas padeda spręsti pacientą kamuojančias socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais. Atviras ir draugiškas ryšys su pacientu leidžia suprasti, kodėl neveikia tam tikra gydymo strategija, kaip padėti pacientui įsitraukti, ką padaryti, kad paskirtas gydymas būtų kuo efektyvesnis.“

Šie specialistai turi galimybę gauti teisę oficialiai atstovauti pacientams ir padėti susigaudyti sistemoje, suprasti kur ir kokias paslaugas jie gali gauti.

Anot I. Šiaudvytienės, socialinis darbuotojas gelbsti tuomet, kai žmogui per sunku spręsti su jo sveikata susijusias problemas: „Socialiniai darbuotojai gali teikti praktinę pagalbą, kai žmogus dėl sveikatos būklės yra nepakankamai mobilus, padėti nuvykti pas gydytoją, pagelbėti registruojantis sveikatos priežiūros, socialinėse įstaigose ar kitose reikalingose institucijose. Šie specialistai turi galimybę gauti teisę oficialiai atstovauti pacientams ir padėti susigaudyti sistemoje, suprasti kur ir kokias paslaugas jie gali gauti.“

Šie specialistai motyvuoja ir edukuoja pacientus laikytis ir nenutraukti gydymo plano, tinkamai suprasti savo sveikatos būklę ir padėti atpažinti tiek teigiamą, tiek neigiamą jos dinamiką. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus ir onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams.

Svarbu užmegzti santykį su pacientu

Pašnekovės teigimu, socialinis darbuotojas yra tarsi tarpininkas tarp mediko ir paciento. „Šeimos gydytojas pastebi žmogaus gerovei pavojingus signalus ir juos analizuoja, kreipiasi į socialinį darbuotoją prašydamas su juo pakalbėti, sužinoti daugiau – kokia parama, be medikamentinio gydymo, pacientui yra reikalinga“, – kalbėjo pašnekovė.

Socialiniai darbuotojai teikia ir emocinę paramą, pavyzdžiui, išgyvenant netektį, sunkius ligų atvejus šeimoje ar darbo praradimą – tai dažnai gali tapti suprastėjusios sveikatos priežastimi. „Svarbu, kad žmogus jaustųsi saugus pasakyti apie tai, kas jį neramina, kas nesiseka, paprašyti pagalbos. Socialinis darbuotojas yra asmuo, kuris geba tai išgirsti“, – sako I. Šiaudvytienė.

Bendraudami su pacientais, socialiniai darbuotojai gali padėti spręsti ir atpažinti emocijų sutrikimų atvejus. „Socialiniai darbuotojai, teikdami emocinę paramą, geba profesionaliai ir tikslingai konsultuoti, tam jie turi visą kompetenciją. Pastebėję gilesnes problemas jie nukreipia pacientus į psichikos sveikatos centrus ar perduoda informaciją kitiems šeimos gydytojo komandos nariams dėl tolimesnio gydymo strategijos numatymo“, – pažymėjo I. Šiaudvytienė.

Antradienį Seimas priėmė atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso pataisas, už jas balsavo 105 parlamentarai, prieš nebuvo, susilaikė trys politikai.

„Čia yra geras žingsnis link didesnio žmogaus orumo gynimo“, – sakė konservatorius Andrius Navickas.

Pagal priimtą pataisą, už fizinio asmens, kuris teikia socialines, švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros, kitas valstybės ar savivaldybių garantuojamas paslaugas, garbės ir orumo pažeminimą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu galės būti skiriama 50–300 eurų bauda.

Šį pakeitimą inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, siekdama, kad  paramedikų, socialinių darbuotojų ir kitų garbė bei orumas būtų ginami taip pat, kaip politikų, pareigūnų, valstybės tarnautojų, statutinių pareigūnų.

Kaip pranešė sostinės policija, 11.15 val. Vilniuje, Kazliškių gatvėje, 1933 metais gimusiam vyrui atidarius duris, į butą užėjo socialine darbuotoja prisistačiusi nepažįstama moteris. Ji pavogė apie 10 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, už tai numatyta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaip ketvirtadienį pranešė tarnyba, socialiniai darbuotojai pradės kuo anksčiau dirbti su būsimaisiais klientais dar jiems esant įkalinimo įstaigoje ir tęsti jų sėkmingą integraciją į visuomenę atsidūrus probacijos priežiūroje.

Pasak pranešimo, socialinių darbuotojų poreikis – itin didelis, nes iki šiol probacijos sistemoje socialinių darbuotojų funkcijas atlikdavo Lietuvos probacijos tarnybos specialistai.

„Atsiradus galimybei investuoti į naujas veiklos formas, siekiama, jog darbuotojai atliktų tik vienos krypties funkcijas, pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai sutelktų dėmesį tik į socialiniam darbuotojui keliamus uždavinius ten, kur būsimieji probacijos klientai rengiasi pirmiesiems žingsniams laisvėje – kalėjimuose“, – nurodoma pranešime.

Elektroninio stebėjimo specialistai nuteistuosius rengs išėjimui į laisvę su intensyvia priežiūra, organizuos individualias paskaitas nuteistiesiems apie apykojų naudą, edukuos, kaip tinkamai naudotis įranga.

Tuo metu mediatoriai padės nuteistuosius edukuoti poteisminės mediacijos klausimais, teiks mediacijos paslaugas. Jie dirbs ne tik su probacijos priežiūroje esančiais asmenimis, bet ir su tais, kurie vis dar atlieka laisvės atėmimo bausmę.

„Poteisminė mediacija skirta sutaikyti abi įvykusio nusikaltimo puses tam, kad grįžęs į jam artimą aplinką laisvės atėmimo bausmę atlikęs asmuo lengviau prisitaikytų prie pasikeitusių aplinkybių“, – teigia tarnyba.

Nuo 2023 metų kovo mėnesio Lietuvos probacijos tarnyba pradės įgyvendinti kitą papildomą veiklą – bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, bus teikiama reikalinga psichologinė pagalba probacijos priežiūroje esantiems asmenims, kuriems ji nėra lengvai pasiekiama nutolusiuose nuo regiono centro miesteliuose.

Naujos veiklos įgyvendinamos įgyvendinant Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos projektą, skirtą gerinti Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybę.

Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus Romo Ostanavičiaus teigimu, bendradarbiaujant Lietuvos probacijos tarnybai ir Lietuvos kalėjimų tarnybai, sutelkiami bausmių vykdymo sistemos darbuotojai, suteikiant jiems dar didesnes galimybes sėkmingai vykdyti svarbiausią bausmių vykdymo funkciją – resocializaciją.

Austrijos Žemutinės Austrijos provincijos policija vis dar bando nustatyti šešių vaikų, kuriems buvo nuo 7 mėnesių iki penkerių metų, tapatybes.

Praėjusią savaitę netoli Čekijos sienos esančio Obrico miestelio gyventojai įspėjo vietos valdžią, kad vietiniame vynrūsyje nelegaliai gyvena šeima.

„Gyventojai kartais girdėdavo vaikų balsus rūsyje, – Austrijos transliuotojui ORF sakė miesto vicemeras Erichas Greilas. – Kai tik [vietos gyventojai] priartėdavo, pasidarydavo tylu.“

Kai praėjusį ketvirtadienį du socialiniai darbuotojai atvyko patikrinti vaikų, policijos teigimu, vyras juos užpuolė pipirinėmis dujomis ir užbarikadavo vynrūsio duris.

Socialiniai darbuotojai iškvietė policiją, kuri atvyko į įvykio vietą ir suėmė vyrą. Vynrūsį apieškojusi policija rado moterį ir šešis vaikus, kurie, kaip manoma, yra vyro partnerė ir atžalos.

Policija taip pat rado keletą ginklų, įskaitant pistoletą, arbaletus ir pneumatinius ginklus.

Anot policijos, vyras sakė, kad vaikai gimė Anglijoje. Policija teigė, kad jie nebuvo oficialiai registruoti Austrijoje ir kad ji stengiasi patvirtinti vaikų tapatybę.

Pasak policijos atstovo, vaikai buvo nuvežti į netoliese esančią ligoninę ir jie nebuvo apleisti ar sužaloti. Dabar juos globoja socialinės tarnybos.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad šis vyras yra vadinamojo „Reicho piliečių“ (Reichsbuerger) judėjimo pasekėjas. Ši dešiniųjų ekstremistų konspiracinė grupė mano, kad po Antrojo pasaulinio karo sąjungininkų įvykdytas Vokietijos padalijimas ir vėliau sukurtos demokratinės valstybės buvo neteisėti, ir teigia, kad pirminis Reichas vis dar egzistuoja.

Žemutinės Austrijos policijos atstovas nepatvirtino, kad šis vyras yra susijęs su „Reicho piliečiais“.

Trečiadienį pareigūnai gavo 89 metų klaipėdietės pareiškimą. Senolė pareigūnams pasiskundė, kad tądien, apie 14.25 val., į jos butą atėjo dvi nepažįstamos moterys.

Viena iš jų prisistatė socialine darbuotoja. Joms išėjus pareiškėja pastebėjo, kad dingo 600 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Trečiadienį į pareigūnus taip pat kreipėsi ir 65 metų moteris. Ji nurodė, kad pirmadienį, apie 12 val., telefonu paskambinusiam ir banko atstovu prisistačiusiam asmeniui atskleidė prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis.

Po to ji pastebėjo, kad iš banko sąskaitos apgaulės būdu yra pasisavinta 1 tūkst. 100 eurų.

Pradėtas tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Tendencijos taip pat rodo, kad gyventojų žinios apie socialinės pagalbos galimybes ir šios srities darbuotojų vertinimas, lyginant su pernai, augo.

Tyrimo duomenimis, 83 proc. apklaustųjų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei: 32 proc. respondentų mano, kad socialinis darbas labai naudingas visuomenei, 51 proc. mano, kad naudingas. Pernai manančiųjų, kad minėtų darbuotojų veikla labai naudinga visuomene, buvo 26 procentai.

79 proc. respondentų teigė žinantys, kad susidūrę su iššūkiais šeimoje ar kasdieniame gyvenime gali kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus. Lyginant su 2021 metais, žinančių padaugėjo 12 proc. punktų.

Tyrimas parodė, jog daugiau nei pusė (55 proc., pernai – 50 proc.) respondentų socialinio darbuotojo darbo naudą visuomenei įžvelgia tame, kad socialinis darbuotojas rūpinasi vienišais senoliais.

Pusė apklaustųjų teigia, kad socialinis darbuotojas prisideda prie neįgaliųjų integracijos visuomenėje. Pernai taip manančiųjų buvo 44 procentai.

Žmonės, susidūrę su gyvenimo iššūkiais, nesidrovi į jus kreiptis pagalbos, ir vis labiau vertina jūsų darbą kaip naudingą visuomenei.

Taip pat nuo trečdalio iki pusės išaugo vertinančiųjų socialinio darbuotojo veiklą kaip naudingą kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą, panaši dalis mano, kad socialinis darbuotojas prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kreipadamasi į socialinius darbuotojus, sako, kad šie rezultatai džiugina.

„Žmonės, susidūrę su gyvenimo iššūkiais, nesidrovi į jus kreiptis pagalbos, ir vis labiau vertina jūsų darbą kaip naudingą visuomenei. Dar labiau džiugina tai, kad aštuoni iš dešimties dalyvavusiųjų tyrime socialinio darbuotojo darbą laiko vertingu“, – pranešime cituojama M. Navickienė.

Kaip rodo tyrimo duomenys, dažniausiai manoma, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis „padėjėjas“ (62 proc.), 46 proc. respondentų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu, 38 proc. – su specialistu, 28 proc. – su prižiūrėtoju.

Anot apklausos, socialinio darbo esmė dažniausiai suvokiama kaip pagalbos teikimas žmonėms, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją (57 procentai). Tuo tarpu 53 proc. respondentų socialinį darbą suvokia kaip socialinių paslaugų organizavimą, 43 proc. – kaip problemų sprendimą, siekiant pagerinti žmogaus gyvenimą, kai jis pats nepajėgus savimi pasirūpinti. Trečdalis (32 proc.) – kaip socialinio darbuotojo ir jo kliento bendrą veiklą, siekiant išspręsti kliento problemą.

Reprezentatyvus visuomenės nuomonės agentūros „Spinter tyrimai“ tyrimas atliktas spalio mėnesį, apklausoje dalyvavo 1011 respondentų.

Ministerijos duomenimis, šalyje socialinių paslaugų srityje dirba apie 14 tūkst. darbuotojų. Įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose iš viso dirba apie 5 tūkst. socialinių darbuotojų.