-
Garsių moterų aistra – rafinuotas vyno pasaulis
Ragauti vyną ir jį gerti yra ne tas pats – lyg susitarusios tvirtina moterys.
Rinkodaros specialistė, verslo vystymo ekspertė ir keliautojas K. Mažeikytė vynu domėtis pradėjo aštuoniolikos. Tada, kai jos dėdė, daugiau nei 3 tūkstančius išskirtinio vyno butelių turintis kolekcininkas, nusivedė ją pietų ir pradėjo pasakoti, koks vynas bus patiektas. „Tada pirmą kartą išgirdau, kad tai bus chablis (šabli), kiek jam metų, kuo jis ypatingas, – prisimena Kristina. – Taigi, vynas nebebuvo tik baltasis arba raudonasis, sausas arba saldus. Tai buvo istorija apie gėrimą, kurį mums patiekė ant stalo su maistu. Galva sukosi nuo dėdės žodžių, pradėjau skęsti mintyse, kad norėčiau žinoti tiek daug ir taip išsamiai apie vyną.“
Taip gimė svajonė, kuriai buvo lemta išsipildyti. Someljė mokykla, į kurią Kristina galėjo užsirašyti, atsirado tik po gero dešimtmečio. „Užsirašiau į antrąjį Someljė mokyklos kursą“, – šypsosi, prisiminusi savo entuziazmą.
Kristina pasakoja vynu pradėjusi domėtis dar prieš kursus, tik žinios buvo mėgėjiškos. „Nei degustuoti vyno, nei atskirti vienos vynuogių veislės nuo kitos aš nemokėjau“, – prisipažįsta. Mokydamasi Someljė mokykloje ji pradėjo lauktis dvynukų, taigi, mokslus trumpam teko sustabdyti, tačiau kai vaikai ūgtelėjo, vėl grįžo į vyno pasaulį.
Vynas padaro gyvenimą gražesnį ir šiek tiek rafinuotesnį.
Šiandien jos vyno šaldytuve – apie 100 vynų iš viso pasaulio. „Vieni yra tiesiog emocija iš vieno ar kito pasaulio kampelio, o kiti – geriausi iš geriausių. Pavyzdžiui – baltieji „Puligny Montrachet“ ar „Chablis Grand Cru“. Esu baltojo vyno fanatikė, bet jo laikas spintoje – vos keletas metų. Tenka organizuoti vakarienes vyno mėgėjams ir su jais atkimšti tuos ypatinguosius, kol nevirto actu ir nebuvo suvartoti padažui“, – sako Kristina ir pasakoja apie draugų vakarienes, kur iš keleto someljė kursų susirinkę absolventai gamina maistą pagal sezoną ir prie jo derina vyną. Tokios vakarienės, pasak Kristinos, užtrunka, nes pokalbiai prie vyno ir apie vyną nebūna trumpi.
Kasmet Kristina leidžiasi į 2–5 vyno keliones. Praėjusiais metais jų buvo kaip niekada daug: apsilankė sidro krašte Normandijoje, ten, kur gaminamas ledo vynas – Kanadoje, rožinio vyno krašte Provanse, amaronės gimtinėje Valpoličeloje, ir ten, kur gaminamas geriausias putojantis Italijos vynas – Frančiakortoje. „Turiu draugių kompaniją, su kuria kopiame į kalnus ir lankome vyndarius. Mėgstu derinti fizinį krūvį su geru atlygiu – nauja pažintimi su vyndariu, jo istorija, jo vynais“, – pasakoja ir priduria, kad vyno žinovų pasaulis jos gyvenimo būdą pakeitė. Estetika lėkštėje tapo kaip niekada svarbi, tokio pat svarbumo, kaip ingredientai bei maistinė vertė. „Vynas padaro gyvenimą gražesnį ir šiek tiek rafinuotesnį“, – įsitikinusi.
Dizainerei, gero maisto ir vyno žinovei Jurgitai Januškevičiūtei vyno kursai atskleidė nežinomų ir nepažįstamų dalykų – vyno klasifikaciją, vyno apeliacijas, vynuogių veisles, vertikalias ir horizontalias degustacijas, suteikė žinių apie vyno ir maisto derinimą bei geriausią kainos ir kokybės santykį. „Galiausiai pati sau atsakiau į klausimą, koks vynas patinka, kokį mėgstu“, – sako Jurgita.
Menininkei atrodo, kad mokslų galėjo būti ir daugiau: kai jie baigėsi, norėjosi dar. „Prisipažįstu, prasto vyno nebegaliu gerti. Skirti ir atpažinti visus vynus – sunku, tačiau klasikinius ir savo mėgstamus – skiriu“, – sako Jurgita ir tikina, kad atrasti naujus skonius, spalvas ir kvapus yra nepaprastas malonumas.
TV3 televizijoje orų pranešėja dirbusi, o šiandien į golfo žaidimą pasinėrusi keturių vaikų mama B. Šaltytė-Belousovienė domėtis vynu pradėjo seniai. „Vis paskaitydavau „Vyno žurnalą“, aplankydavau „Vyno dienas“, matyt, nejučia įsitraukiau į šitą kultūrą, – šypsosi Birutė ir pasakoja iš nežinojimo pridariusi visokiausių klaidų. – Buvo laikas, kai sakėme, kad nemėgstame vyno iš „Chardonnay“ vynuogių, tačiau iš tiesų nė nežinojome, kokį vyną iš tokių vynuogių galima pagaminti.“
Someljė mokykloje radusi vyno mėgėjų kursus Birutė juos lankė kartą per savaitę. „Jie man davė labai daug, – neabejoja. – Išmokau atskirti vynus, derinti juos prie maisto. Kartais turiu gero vyno, tuomet galvoju, kokį patiekalą prie jo pagaminus. Daug ir plačiai sužinojau apie vyno kultūrą, apie tai, kaip ir kur jis gaminamas.“
Šiandien Birutės šeima savo keliones planuoja taip, kad jose būtų galima pažaisti golfą ir aplankyti žinomą ar tame regione išsiskiriančią vyninę. „Gal kažkam mūsų pomėgis atrodo keistas, tačiau man atrodo, kad ugdyti vyno vartojimo kultūrą šeimoje yra būtina. Viena yra gerti, o visai kas kita – ragauti, uosti, mėgautis. Tą mes ir darome,“ – sako B. Šaltytė-Belousovienė.
Vyno mėgėjų kurso, o ir visų vyno gerbėjų susitikimas vyks gegužės 5–6 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. „Vyno dienos“ – didžiausia vyno paroda Baltijos šalyse, organizuojama nuo 2005 metų. Daugiau informacijos čia.
-
Septintą kartą bus renkami Auksinės šakutės laimėtojai
Jau septintą kartą rengiamame Vyno ir deserto derinių čempionate bus išrinktas Auksinės šakutės laimėtojas.Intrigos, kam atiteks unikalaus ir atitikmenų pasaulyje neturinčio čempionato laimėtojo titulas – su kaupu, mat vertinimo kriterijai – aukšti. Vienas prancūzų gurmanas kartą pasakė, kad „yra penki dailieji menai: tapyba, skulptūra, poezija, muzika ir architektūra, kurių pagrindinė šaka yra konditerija“. Ši mintis puikiai atspindi konditerijos esmę, kad graži kepinio išvaizda įpareigoja ir neturi nuvilti savo skoniu. Būtent todėl varžybų kompetentinga komisija vertins ne tik pristatymo profesionalumą ir meniškumą, bet ir deserto estetiką, vyno parinkimo motyvaciją, vyno ir deserto išvaizdas, skonio ir kvapo derėjimą.
„Šiemet čempionate skelbiame geriausio deserto iš varškės konkursą. Tikimės, kad tai paskatins naujų lietuviškų desertų atsiradimą restoranų meniu. Žinau, kad dalyviai, kaip ir pernai rinksis ir lietuvišką vyną. Jau registravosi ankstesnių čempionatų lyderiai, taigi varžybos bus įdomios“, – apie šių metų renginį kalbėjo Someljė mokyklos, organizuojančios čempionatą, studijų direktorius Arūnas Starkus.
Negana to, reikia pažymėti, kad konkurencija čempionate auga kaip ant mielių: 2010 metais dalyvavo vos 12 komandų, o šiais metais jau pavojingai artėjama prie didžiausio galimo dalyvių skaičiaus ribos – 20. Čempionato idėjos sumanytojas A.Starkus teigė, kad šiemet itin išaugo susidomėjimas šiuo renginiu ne tik mūsų šalyje, bet ir už jos ribų, todėl galimas scenarijus, kad ne visi norintys pateks į varžybas. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, mat net neabejojama, kad toks susidomėjimas – tik į naudą Lietuvos restoranų kultūrai ir saldaus vyno vyndariams.
Paprašytas pasidalinti savo įžvalgomis, kodėl tokio unikalus čempionatas po pirmų metų neišsisėmė, o kas metai vis sulaukia daugiau susidomėjimo, A.Starkus – atviras: „Idėja kilo 2010-aisiais, kai supratome, kad kadaise tauriausio – saldaus vyno – vartojimas beviltiškai krenta, nes žmonės neberanda progos jo paragauti. Pirmojo čempionato metu pamatėme, kad ir su desertais situacija – nekokia. To, ką šefai pagamina čempionatui, restoranuose nerasite. Todėl čempionatas iš karto tapo naujų desertų kūrimo pretekstu, platforma, vėliau konditerių ir virėjų, kuriems įdomu dirbti su desertais, susitikimo vieta. Gal todėl vyno ir desertų derinių idėja nemiršta ir nemirs.“
Praėjusiais metais Auksinės šakutės apdovanojimas buvo įteiktas lietuvaičiams – restorano „Time“ komandai –, kurie komisijos narių gomurius užbūrė obuolių desertu „Ir viskas, kas skanu, yra skanu“, patiektu kartu su „Gintaro Sino obuolių ledo vynu“. O kas yra tobulas deserto ir vyno derinys čempionato iniciatoriui? „Tobulas derinys visų pirma turi būti skanus ir harmoningas, turi norėtis jo daug suvalgyti. Vynas turi papildyti desertą, o desertas – vyną. Jie vienas be kito negali būti. Kartu jų skonis turi stebinti, lietis, kisti. Naktį šis desertas su vynu turi sapnuotis“, – kalbėjo A.Starkus.
Kol profesionalai plušės prie įspūdingų desertų, lankytojams tikrai neteks nuobodžiauti. Organizatoriai atskleidė, kad susirinkusieji turės galimybę ne tik stebėti čempionatą, tačiau jų laukia ir mini paroda, kurioje dalyviai supažindins smaližius ir ne tik su prancūziškais „Cluizel“ ir „Mademoisel“ šokoladais, Rokiškio „Grand“ sūriais, saldžiais vynais bei kitais gėrimais. Renginio metu taip pat bus eksponuojami „Zwiesel“ krištolo gaminiai.
Organizatoriai kviečia visus dalyvauti unikaliame visame pasaulyje – Vyno ir desertų derinių čempionate spalio 24-ąją dieną. Dalyviai, kurie norėtų išbandyti save kovoje dėl Auksinės šakutės įvertinimo, vis dar kviečiami registruotis el. paštu: agne@someljemokykla.lt
