Pirmadienį po pietų teismas taip pat planuoja neviešame posėdyje peržiūrėti vaizdo medžiagą iš įvykio, BNS informavo teismo atstovė Jolita Gudelienė.

N. Venckienei pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei. Dėl Lietuvos ir JAV teisės sistemos skirtumų po kaltinamosios perdavimo Lietuvai iš 13 planuotų pateikti įtarimų liko keturi. N. Venckienė kaltinimus neigia ir vadina politiškai motyvuotais.

N. Venckienė tvirtina nenaudojusi smurto per 2012-ųjų gegužės įvykius, kai vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Smurtas, N. Venckienės nuomone, naudotas tiek prieš ją, tiek prieš L. Stankūnaitės dukrą.

Pirmadienio posėdyje ji pateikė prašymą išreikalauti iš antstolės vykdymo bylą, kurios pagrindu vyko vaiko paėmimas.

„Teismas paprašė pateikti visą originalią bylą, šis prašymas tenkintas“, – sakė teismo atstovė.

Taip pat N. Venckienė prašė kreiptis į Seimą su paklausimu, ar vykdant vaiko paėmimą buvo kreiptasi dėl teisėjo imuniteto suvaržymo.

N. Venckienė iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų prezidentės dekretu atleista 2012 metų liepos 2 dieną.

„Šito prašymo teismas netenkino dėl to, kad perkėlė jį į įrodymų tyrimo stadiją ir tada, kai bus tiriami įrodymai, bus sprendžiama dėl būtinumo tokio veiksmo“, – sakė J. Gudelienė.

Pasak jos, pati antstolė teismo posėdyje paliudijo, kad ji į Seimą nesikreipė.

Kitas posėdis byloje numatytas rugsėjo 4 dieną, jame numatyta apklausti nukentėjusiąją L. Stankūnaitę ir tris liudytojas.

N. Venckienė buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.

D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.

N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.

Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys, jie yra pateikę civilinį ieškinį dėl iš viso 100 tūkst. eurų: L. Stankūnaitė yra pateikusi ieškinį dėl 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos dukra – 50 tūkst. eurų, policijos pareigūnas – 2 tūkst. eurų, o antstolė – beveik 29 tūkst. eurų ieškinį.

„Aš pasiėmiau paskolą. Nesu tobula, darau klaidų. Mes nė vienas nesam tobuli. Aš norėjau tiesiog geriau gyventi“, – jau šį vakarą LRT televizijos pokalbių laidoje „Svarbios detalės“ su ašaromis akyse kalbės M. Kiškienė.

Tačiau antstoliai ašaromis netiki. Kaune dirbanti antstolė Sonata Vaicekauskienė patvirtina, kad gatvėn iškeldinamų žmonių skaičius didėja. Vien per praėjusius metus antstoliai iškeldino apie 1600 žmonių.

Laidos „Svarbios detalės“ svečiai – vilnietis Gintaras, šiuo metu gyvenantis nakvynės namuose, kaunietė Birutė, teisininkė Lidžita, Seimo narys Naglis Puteikis kėlė ir kitus skolininkams aktualius klausimus – kaip žmogui išgyventi iš 190 eurų?

Pagal dabar galiojančius teisės aktus, Lietuvoje antstoliai iš skolininkų gali nuskaičiuoti pusę minimalaus darbo užmokesčio, vadinasi, pragyvenimui lieka 190 eurų, neatskaičius mokesčių. Studijos svečių teigimu, yra gerokai per didelės ir išieškojimo išlaidos. Apie atsakingą skolinimąsi kalbantys antstoliai iš į bėdą patekusių žmonių savo vykdymo išlaidoms nuskaičiuoja ne ką mažiau, nei greitųjų kreditų bendrovių nustatytos palūkanos.

„Žmogus mato, kad kažkas vyksta neteisingai. Išieškojimo procesas yra vykdomas labai netobulai, o to išlaidos Lietuvoje yra neadekvačiai didelės. Kuo ilgesnis procesas, kuo žmogus yra nemokesnis, tuo jos labiau auga“, – sako teisininkė Lidžita.

Kiek uždirba antstoliai? Į tai pokalbių laidos „Svarbios detalės“ metu taip pat bus atsakyta – savo darbo užmokestį įvardijo studijoje viešėjusi antstolė S. Vaicekauskienė.

Istorijų, kada žmonės piktinasi antstolių darbo metodais, Lietuvoje netrūksta. Tačiau ar naujoji Vyriausybė yra numačiusi permainų? To studijoje laidos vedėja Živilė Kropaitė tiesiai paklaus teisingumo ministrės patarėjo Giedriaus Mozūraičio.

„Emigracija, alkoholis, nusivylimas, pagaliau – savižudybės. Tam gali ryžtis skolų prispaustas žmogus. Tačiau ar tiesa, kad problema – tik antstolių nesupratingumas ir veiksmai, o gal greičiau – toks mūsų valstybės požiūris į žmogų? Tegul ir į tokį, kuris kartais pats kaltas dėl savo bėdų. Tačiau ar nė vienas iš mūsų niekada nesame suklydę? Kartais – labai skausmingai”, – sako laidos „Svarbios detalės“ vedėja Ž. Kropaitė.

Į bėdą patekusių žmonių ir antstolių bei įstatymų leidėjų akistata aktualių pokalbių laidoje „Svarbios detalės“ – šį vakarą 21.30 val. per LRT televiziją.

Kretingiškė 60 metų I. T. negalėjo sutramdyti savo pykčio, kai sužinojo, jog iš Neringos Venckienės buvo paimta mergaitė ir ji grąžinta motinai – ji savo emocijas 2012 metų gegužės 22 dieną išliejo vienoje interneto svetainėje parašydama įžeidžiantį komentarą apie antstolę Sonatą Vaicekauskienę, rašo portalas pajurionaujienos.com. 

„Dar čia žudikė išlindo, laikas tau, ponia, į Lukiškes, nemokamai gausit pavalgyti ir pagulėti kaip išgama“,- už šiuos žodžius I.T. buvo nubausta 260 Lt bauda. Tokią bausmę Kretingos rajono apylinkės teismas skyrė priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą – juo I.T. buvo pripažinta kalta dėl to, jog įžeidė valstybės tarnautojo pareigas einantį asmenį. 

Garliavos istorija suvienijo tris jos dalyvius. Buvęs Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis įsidarbino Laimutę Stankūnaitę gynusio advokato Gintaro Černiausko advokatų kontoroje. Pastarasis savo klientams rekomenduoja tik antstolę Sonatą Vaicekauskienę.

Vienintelė, kurią vertina

Neseniai nuskambėjo istorija, kai už statybų bendrovės „Kamesta“ interesus kovojusi antstolė S.Vaicekauskienė užblokavo visas Kauno miesto savivaldybės sąskaitas bankuose. Tai sutrikdė kasdienį miesto gyvenimą.

Paaiškėjus, kad „Kamestai“ atstovauja advokatas G.Černiauskas, ne vienas kaunietis prisiminė šių dviejų žmonių tandemą kovojant L.Stankūnaitės pusėje. Ar glaudus bendradarbiavimas tęsiasi ir toliau?

„Matydamas Sonatos darbą, jos sugebėjimą susitvarkyti su užduotimi, visą laiką rekomenduoju kreiptis į šią antstolę. Nemanau, kad kiti antstoliai blogi, bet nematau nieko blogo, jeigu savo klientams rekomenduoju kreiptis į ją. Lygiai taip pat – pagal rekomendacijas – klientai ateina ir pas mane“, – aiškino žinomas advokatas.

Pasiteiravome, kuo S.Vaicekauskienė užsitarnavo tokią gerą jo nuomonę. „Mūsų darbe yra labai paprastai. Įstatymai neleidžia mums reklamuotis. Antstoliams – taip pat. Tad kiekvieną žmogų vertini pagal jo darbą. Klausai, ne kas ką apie jį pasakė, o žiūri, ar žmogus sugeba prisiimti atsakomybę. Laikui bėgant atsirenki, su kuo dirbti“, – aiškino teisininkas.

G.Černiauskas pasakojo su S.Vaicekauskiene susipažinęs per Garliavos įvykius. „Tai buvo išskirtinis atvejis, kai reikėjo šiek tiek daugiau nei paprasto bendravimo planuojant vykdymo veiksmus, konsultuojantis, kaip tą būtų galima padaryti“, – prisiminė buvęs L.Stankūnaitės advokatas.

Kolegos stebėjosi

„Ne vienas buvęs kolega stebėjosi, kodėl Kaunas, kodėl Černiauskas“, – teigė K.Betingis, kaip ir ankstesnius vienuolika metų dirbantis Kaune, bet su šeima tebegyvenantis Vilniuje.

Jis prie Kaune įsikūrusios advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“, kurios vyriausiasis partneris yra G.Černiauskas, prisijungė rugsėjo 11-ąją.

Buvęs vyriausiasis Kauno prokuroras pasakojo darbo pasiūlymą iš G. Černiausko gavęs maždaug po dviejų savaičių, kai tavo bedarbiu – šių metų liepos pradžioje. Paskutinė jo darbo diena prokuratūroje buvo birželio 26-oji.

K.Betingis tarnybą sakė palikęs, nes generalinis prokuroras Darius Valys atsisakė jį skirti Kauno apygardos prokuratūros vadovu dar vienai kadencijai, nepaisant to, kad jis laimėjo skelbtą konkursą į minėtas pareigas.

Imponuoja drąsa

K.Betingis pasakojo, kad po Garliavos įvykių paskui G.Černiauską tebesivelkantis ir neigiamų nuomonių šleifas jo negąsdina. Atvirkščiai. Būtent tos istorijos metu advokato elgesys ir patraukė jo dėmesį. Su G.Černiausku iki Garliavos istorijos K.Betingis sakė nebuvęs asmeniškai pažįstamas.

„G.Černiauskas imponavo tuo, kad yra drąsus, neišsigando tų įvykių Kaune, spaudimo, gynė mergaitę, gynė motiną. Sužavėjo jo sugebėjimas atsispirti visokioms įtakoms. Aš irgi noriu padėti žmonėms, o drąsos, iniciatyvos šiais laikais visuomenėje kaip tik ir trūksta“, – kalbėjo buvęs prokuroras.

Jis pridūrė, kad būdamas prokuroru taip pat „nebuvo švelnus“: „Visuomet dariau tai, kas priklausė pagal pareigas, nors tai daugeliui ir nepatiko. Žinau, kaip sudėtinga taip elgtis."

Generalinė prokuratūra yra tyrusi, ar Kauno apygardos prokuratūra su K.Betingiu priekyje tinkamai vadovavo Kaune 2009 m. spalį įvykdytos teisėjo Jono Furmanavičiaus ir L.Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės nužudymo tyrimui ir šiais nusikaltimais įtarto D.Kedžio paieškoms. Dėl K.Betingio kalbų per vieną spaudos konferenciją, esą jis per Garliavos įvykius kritikavo netvarką prokuratūros sistemoje, jam buvo užfiksuotas tarnybinės etikos pažeidimas ir dėl to Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigos buvo pažemintos.

Pasiūlė automatiškai

G.Černiauskas pasakojo, kad K.Betingiui darbą „pasiūlė automatiškai“, vos sužinojęs, kad jis bedarbis.

O kaip K.Betingis vertina tai, kad G.Černiauskas savo klientams rekomenduoja tik antstolę S.Vaicekauskienę? „Mačiau šios antstolės veiksmus dar pačioje Garliavos istorijos pradžioje, kai ji žygius darė dar be advokato G.Černiausko. Linkėjau jai stiprybės ir sėkmės“, – prisiminė K.Betingis.

Plačiau apie tai skaitykite pirmadienio, spalio 7 d., dienraščio "Kauno diena" numeryje..

Statybų bendrovės "Kamesta" naudai 8,5 mln. litų areštuoti turėjusi antstolė Sonata Vaicekauskienė nesismulkino. Jos nurodymu buvo blokuotos visos savivaldybės sąskaitos, iš kurių nusiurbta apie 20 mln. litų. Tai sutrikdė Kauno kasdienį gyvenimą.

Uždirbo 340 tūkst. litų

"Mes juk nesame kažkokia nusikaltėlių organizacija. Toks antstolės požiūris į juridinį asmenį stebina ir yra nepriimtinas", – piktinosi Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Kauno apygardos teismo sprendimu antstolė S.Vaicekauskienė bendrovės "Kamesta" naudai iš savivaldybės sąskaitų galėjo areštuoti 8,5 mln. litų. Tačiau lėšų areštus 8,5 mln. litų sumai ji užsiundė ant visų 89 savivaldybės sąskaitų, todėl per parą iš jų buvo iščiulpta maždaug 20 mln. litų.

"Tai yra normali praktika, kai nurodymas taikomas visoms sąskaitoms, o pertekliniai pinigai grąžinami", – ramiai dėstė S.Vaicekauskienė.

Jos veiksmai sukėlė paniką savivaldybėje, nes žadėtų pinigų negavo ne tik įmonės, bet ir socialinių išmokų laukiantys gyventojai. Iš finansinės pusiausvyros išmušti savivaldybės vadovai puolė tartis su bankais dėl kreditų.

Pati S.Vaicekauskienė už šį savivaldybės sąskaitų embargą uždirbo 340 tūkst. litų. Šis uždarbis nuo savivaldybės sąskaitų nuskaičiuotas tuo pačiu užsimojimu.

Nepavyko susikalbėti

Kauno miesto savivaldybė mokėjimui "Kamestai" ruošėsi iš anksto. Liepos mėnesį, kai buvo perskirstomas šių metų biudžetas, specialiai dėl 8,5 mln. litų dydžio rezervo buvo nurėžta nuo tų sričių, kurios dar gali išgyventi po diržų susiveržimo.

Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis teigia, kad reikiamą sumą sukaupti pavyko, tačiau žmoniškai susikalbėti su antstole – ne.

"Mes ją informavome, kurioje savivaldybės banko sąskaitoje yra pinigai "Kamestai", tačiau antstolės nurodyme areštuoti 8,5 mln. litų buvos surašytos visos savivaldybės sąskaitos", – pyko D.Ratkelis.

"Jokio savivaldybės informavimo apie konkrečioje sąskaitoje esančius pinigus "Kamestai" nebuvo. Pritaikyta normali praktika", – kartojo S.Vaicekauskienė.

Išmušė iš pusiausvyros

Apie 20 mln. litų buvo nuskaičiuota per antradienį, tačiau pinigai iš savivaldybės į S.Vaicekauskienės sąskaitą kapsėjo ir vakar ryte.

"Jau antradienį vakare nurodymas buvo atšauktas, o kodėl bankai į jį nesureagavo, komentuoti negaliu", – rankas nusiplovė S.Vaicekauskienė.

"Pinigai pradėjo grįžti tik po trečiadienio pietų. Manau, kad per šią arba kitos savaitės pradžioje padėtis stabilizuosis, tačiau ji jau sujaukta. Neatmetame galimybės, kad teks pasinaudoti bankų siūlomu kreditu", – kalbėjo meras.

Savivaldybė kreditu greičiausiai būtų pasinaudojusi iškart po antstolės apgulties, tačiau kur dėti pinigus? Vos tik jie būtų įkritę į vieną iš savivaldybės banko sąskaitų, lėšas persipompuotų S.Vaicekauskienė, nors tuo metu ji jau buvo susišlavusi kelis kartus daugiau nei priklauso.

Sukėlė sumaištį

Daug metų dėl apmokėjimo už Vytauto Didžiojo tilto transporto mazgą su "Kamesta" besiginčijanti savivaldybė kozirius į bendrovės rankas perdavė prieš metus, kai buvęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis pasirašė akivaizdžiai savivaldybei nenaudingą taikos sutartį. Pagal ją privačiai bendrovei per gerą pusmetį pasižadėta sumokėti 12 mln. litų. Savivaldybės vadovai dar bandė protestuoti, tačiau šaukštai jau buvo po pietų. Taikos sutartis ir buvo pagrindu šią savaitę savivaldybę sudrebinusiam S.Vaicekauskienės šėliojimui.
Ši istorija tapo dar vienu pleištu valdančiojoje koalicijoje. "Kamestai" palankią sutartį surezgęs partijos "Tvarka ir teisingumas" deleguotas V.Molis buvo išspirtas iš valdžios, o tai labai nepatiko jo partijos.

Partijos lyderė Kaune Aušra Ručienė vadovauja savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijai, kuri į šią istoriją pernelyg nesigilino. Kai kurie politikai pačią A.Ručienę viešai įtarė atstovaujant "Kamestos" interesams.

Dalis komisijos narių teigė, kad komisijoje darbas apskritai nevyksta.

Nesutarimai viduje yra viena iš priežasčių, kodėl šiandien savivaldybės tarybos posėdyje bus bandoma koreguoti Antikorupcijos komisijos sudėtį. Kauno meras patvirtino, kad vadovo postą žadama atiduoti opozicijos atstovams. "Kauno dienos" žiniomis, jį galėtų užimti Darbo partijos narė Anželika Banevičienė.

"Pirmą kartą apie tai girdžiu, – nustebo A.Ručienė. – Manau, kad logiška Antikorupcijos komisijos kontrolę perduoti opozicijai, tačiau nesutiksiu, kad dabar komisija dirbo blogai. Kauno tarybos Antikorupcijos komisija dirbo geriausiai visoje Lietuvoje."

Plačiau šia tema skaitykite ketvirtadienio, rugsėjo 12 d., dienraštyje „Kauno diena“.