Tenka rizikuoti

Į iškvietimus skubantiems specialiųjų tarnybų darbuotojams tenka viršyti leistiną greitį ir pažeisti Kelių eismo taisykles.

Kad greičiau pasiektų nelaimės vietą ar ligonį, greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliai turi užsitikrinti pirmumą kelyje, tačiau jiems toli gražu ne visada padeda įjungti švyturėliai ir garsinis signalas. Kartais tokios lenktynės su laiku baigiasi avarijomis. Paradoksalu, bet tie, kurie važiuoja gelbėti gyvybių, patys negali jaustis visiškai saugūs.

Apskaičiuota, kad Lietuvoje GMP automobilis, nepertraukiamai eksploatuojamas 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę, įvairiomis oro sąlygomis skirtingo pravažumo keliais vidutiniškai per metus nuvažiuoja apie 75 tūkst. km. Natūralu, kad, esant tokiai didelei ridai, nutinka ir nenumatytų situacijų.

Kaskart GMP automobiliui Lietuvoje patekus į rimtą eismo įvykį, keliamas klausimas: ar pakankamai garantuotas saugumas salone esantiems paramedikams ir pacientams? Pagal Nyderlandų fizinės saugos instituto atliktą tyrimą, 69 proc. avarijų, į kurias patenka GMP automobiliai, patiriami šoniniai smūgiai. Pagal saugumo reglamentą, oro pagalvės prie paramedikų sėdynių salone neprivalomos ir jau vien dėl to yra net 90 proc. tikimybė jiems avarijos metu patirti vidutinio sunkumo galvos sutrenkimus.

Į iškvietimus skubantiems specialiųjų tarnybų darbuotojams tenka viršyti leistiną greitį ir pažeisti Kelių eismo taisykles.

Statistika nedžiugina

Pastarąjį pusmetį Lietuvos žiniasklaidoje buvo aprašoma nemažai nelaimingų atsitikimų, kuriuose GMP automobiliai susidūrė su kitomis transporto priemonėmis.

„Molėtų rajone į GMP automobilį įsirėžė girto vairuotojo „Škoda“, „Klaipėdoje greitosios ekipažas patyrė avariją“, „Gimdyvę vežę greitosios pagalbos medikai pateko į avariją, po kurios prireikė pagalbos keturiems žmonėms“ – tokios antraštės pernai mirgėjo lietuviškuose portaluose.

Saugaus vairavimo mokymus specialiojo transporto vairuotojams rengiantis automobilių ekspertas Vitoldas Milius įsitikinęs, kad GMP automobiliai dažnai į avarijas patenka todėl, kad kiti eismo dalyviai – nepakankamai atidūs.

„Kiek tenka susidurti, specialiojo transporto vairuotojai yra profesionalūs ir patyrę, tačiau nuolat jaučia stresą. Kartu su komanda pasirūpinę pacientu, jie paskubomis sėda prie vairo ir turi žaibiškai įvertinti visas aplinkybes. Natūralu, kad jiems kyla didelė rizika patekti į avariją. Todėl svarbu maksimaliai apsaugoti paramedikus ir pacientus“, – teigė V.Milius.

Reikalingos investicijos

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad specialieji automobiliai į didesnės rizikos grupę patenka dėl važiavimo paskirties ir specifinio sankryžos kirtimo būdo, todėl šoninis susidūrimas daug dažnesnis nei kitų eismo dalyvių.

GMP automobilių projektavimo, bandymo, naudojimo ir įrengimo reikalavimai yra griežtai reglamentuojami. Jų viduje esančios įrangos tinkamumas ir saugumas privalo būti išbandytas specialiais testais, tačiau praktinė rizika akivaizdžiai viršija numatytą reikalavimuose.

Kai kurie gamintojai šias problemas sprendžia tenkindamiesi minimaliais reikalavimais. Yra ir tokių, kurie stengiasi rūpintis medikų saugumu.

Rizika: avarijos atveju pacientą gali sužaloti ir įranga, kurios salone yra itin daug ir įvairios. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Projektuojant ir testuojant GMP automobilius remiamasi galvos traumos kriterijumi. HIC – tai smūgio stiprumo matmuo, nurodantis linijinio pagreičio, kurį galva gali toleruoti, dydį ir trukmę, ir naudojamas galvos traumoms prognozuoti nelaimingų atsitikimų atvejais. Jei nustatyta HIC vertė siekia bent 1 000, tikimybė žmogui avarijos metu patirti vidutinio sunkumo galvos sutrenkimą siekia 90 proc.“, – aiškino „Profile Vehicles Oy“ įmonių grupės pardavimų direktorius Karolis Šimkus.

Ši žinoma suomių bendrovė jau 40 metų gamina specialiojo transporto priemones ir jas eksportuoja į visą pasaulį.

Švyturėliai ne visada matomi

Apskaičiuota, kad, GMP automobiliui patyrus šoninį smūgį ir nesant šoninių oro pagalvių, HIC vertė siekia net 1 100–1 300. Visai kiti rodikliai, jei automobilyje greta abiejų paramedikų sėdynių yra įmontuotos oro pagalvės, turinčios atskirus daviklius ir šoninio smūgio atveju išsipučiančios. Tokiu atveju HIC vertė sumažėja beveik dešimt kartų ir rizika žmogui patirti vidutinio sunkumo galvos sutrenkimą nukrinta iki vos 5 proc.

GMP automobiliai standartiškai turi ir kitą saugos įrangą – aiškiai matomus švyturėlius iš priekio ir iš galo, kažkiek pastebimus ir 45 ° kampu. Specialistų nuomone, būtent švyturėlių matomumui iš šono skiriama per mažai dėmesio. Neretai kiti eismo dalyviai, važiuojantys į juos 90 ° kampu, supranta, kad tai skubantis specialiosios paskirties automobilis, tik privažiavę per arti. Todėl jų stabdymo impulsas suveikia per vėlai, ypač prieblandos ar nakties metu.

Pažangesni gamintojai į GMP automobilius integruoja 360 ° apšvietimo sistemą, dėl to švyturėliai tampa matomi iš visų pusių.

„Šios papildomos priemonės – šoniniai švyturėliai ir šoninės oro pagalvės – labai prasmingos“, – įsitikinęs V. Milius.

Pažangesni gamintojai integruoja 360 ° apšvietimo sistemą, dėl kurios automobilio švyturėliai tampa matomi iš visų pusių.

Sužaloti gali ir daiktai

Kita svarbi vieta GMP automobilyje – paciento zonoje esantys šoniniai apdailos elementai. Prie jų tarsi lego detalės pritvirtinamos lentynėlės, laikikliai, medicininė įranga ir kt.

Kuo daugiau atskirų dalių, tuo didesnė tikimybė avarijos metu joms atitrūkti ir sužeisti salone esančius žmones. To išvengti padeda vientisų, aptakių apdailos detalių, neturinčių aštrių briaunų, įmontavimas. Be to, yra ir kiek netikėtų aspektų.

„Kuo GMP automobilio salone daugiau integruotos įrangos, tuo daugiau įvairių briaunų ir didesnė taršos tikimybė. Žinant, kad automobilio pacientai nuolat keičiasi, didėja rizika plisti bakterijoms ir virusams. Todėl svarbu, kad GMP transporto salonai būtų lengvai išvalomi ir būtų kuo mažiau vietos kauptis nešvarumams. Taip užtikrinamas maksimalus sterilumas“, – aiškino K. Šimkus.

Dažna eismo įvykių priežastimi tampa kliūties patekimas į vadinamąją akląją zoną.

„Daugumoje naujų lengvųjų automobilių įrenginys, leidžiantis gerai matyti akląją zoną, yra įprastas. GMP automobiliuose tai nėra savaime suprantamas dalykas. Akląją zoną fiksuojančios kameros gali būti papildomai montuojamos virš vairuotojo ir keleivio durelių“, – aiškino pašnekovas.

Tokios kameros, anot jo, padeda ne tik lekiant plačiais keliais, bet ir manevruojant siauromis kiemų gatvelėmis, neapšviestomis vietovėmis, kai reikia privažiuoti arti kelkraščio ar šaligatvio bortelio.

Kenčia nugaros skausmus

Į iškvietimus skubančių paramedikų darbą sunkina įvairių daiktų kėlimas, nešimas, dėliojimas, tempimas. Be neštuvų su pacientu, jiems tenka nešti nelengvus medicininius krepšius, kilnoti deguonies balionus.

„Suomijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad nemažai nedarbingumo lapelių paramedikams išdalijama būtent dėl didelių svorių kilnojimo sukeltų nugaros ar kitų kūno vietų skausmų“, – pasakoja K. Šimkus.

Šią problemą įmanoma palengvinti, nes yra keletas apgalvotų sprendimų. Pavyzdžiui, patogiame medikui aukštyje įtaisytas medicininis krepšys, kurio prireikus nereikia kelti, o tiesiog lengvai paimti. Dar viena inovacija – elektra valdomi neštuvai, kuriems įstumti į GMP automobilį nebereikalinga fizinė žmogaus jėga.

„Ergonomiškai suprojektuota darbo vieta – kai įranga lengvai pasiekiama ir ją naudoti reikalingos minimalios fizinės pastangos. Tai yra vienas pagrindinių faktorių, padedantis medikams tinkamai atlaikyti visą jų pamainos laiką ir žaibiškai reaguoti į kylančias ekstremalias situacijas. Lietuvoje šioje srityje daug ką būtina tobulinti, o planuojant automobilių parko atnaujinimą reikėtų atsižvelgti į kitų šalių gerąją praktiką“, – įsitikinęs K. Šimkus.

„Neįprasta naktis!“ – jau pirmuoju sakiniu suintrigavo Kauno policijos budėtojų atstovas, čia pat pateikęs iškalbingą statistiką – nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto užregistruoti 106 pranešimai. Palyginimui, gruodžio 30-osios naktį jų buvo 35.

Tačiau, nepaisant pranešimų sutinkant Naujuosius gausos, jokių sunkių kūno sužalojimų Kaune nebuvo. Nors dominavo konfliktai namuose bei viešose vietose – kiemuose, gatvėse, baruose.

Be to, per kelias šios nakties valandas įkliuvo trys neblaivūs vairuotojai. Pirmasis – 1.08 val. Neries krantinėje. Policijos pareigūnai jį sustabdė po sukeltos avarinės situacijos. Ir netrukus konstatavo vidutinį – 2,03 prom. girtumą. Panašus – 1,73 prom. girtumas nustatytas ir 1.24 val. jau pakaunėje – netoli Juragių sustabdytam vairuotojui. Apie jį pranešė žmonės, kuriems jo vairavimas sukėlė įtarimų. 4.07 val. V. Krėvės prospekte sustabdytas ir naujametės nakties Kaune rekordininkas, kuriam nustatytas 2,52 prom., t. y. sunkus girtumas.

Net du kartus Kauno policijai teko šiąnakt skubėti ir prie P. Vileišio tilto. 1.03 val. buvo pranešta, kad, panašu, jog nuo jo nori nušokti žmogus. Tačiau, atvykus į įvykio vietą, rastas ant tilto atbrailos sėdintis vyras, kuris tik grožėjosi Senamiesčio panorama. 2.22 val. vėl buvo gautas panašus pranešimas. Ir šis jau pasitvirtino – rasta suicidinių minčių turėjusi moteris, kuri perduota medikams.

Ir net aštuoniais atvejais liepsnojo fejerverkų padegti šiukšlių konteineriai ar gatvėje paliktos dėžės su pirotechnikos likučiais.

Pasiteiravus Kauno policijos budėtojų atstovo, o, ar dirbo Naujųjų metų sutikimo naktį Kaune vagys, šis atsakė, kad iki 7 val. ryto dar nebuvo gauta nė vieno pranešimo apie vagystę iš automobilio ar gyvenamosios vietos.

Kauno ugniagesių gelbėtojų atstovo pateikta statistika apie Naujųjų sutikimo naktį gautus iškvietimus taip pat šokiravo – nuo vidurnakčio iki antros valandos nakties jų buvo net keturiolika. Ir net aštuoniais atvejais liepsnojo fejerverkų padegti šiukšlių konteineriai ar gatvėje paliktos dėžės su pirotechnikos likučiais. Ir jokių kitų kriminalinį kvapą turinčių įvykių, į kuriuos policija tradiciškai šaukiasi pagalbon ir ugniagesius gelbėtojus.

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyresnioji gydytoja apie 7.30 val. taip pat konstatavo, kad Naujųjų sutikimas šiemet Kaune buvo eilinė šventė, kurioje nieko naujo nebuvo – tik išgertuvės ir muštynės, per kurias niekas ypatingai nenukentėjo.

Negavo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis ir pranešimų, kad sutinkant Naujuosius Kaune kas nors nukentėtų nuo pirotechnikos. Tačiau už Kauno ribų tokių įvykių buvo. Raseiniuose petarda smarkiai apdegino vyrą, kuris buvo pristatytas į Kauno klinikas.

Šio mediniam paveldui priskiriamo buvusio geležinkeliečių namo, suręsto dar tiesiant geležinkelį, savininkas, paskambinęs 13.30 val. Bendruoju pagalbos centro telefonu 112, teigė, kad iš jo palėpės sklinda keisti garsai. Penktą dešimtį bebaigiantis skambinusysis baiminosi, kad ten gali būti nepažįstamas asmuo.

Bendrojo pagalbos centro į įvykio vietą pasiųsti policijos pareigūnai, savo ruožtu, pasikvietė pagalbon ugniagesius gelbėtojus. Šių suvestinėje apie trečiadienio įvykius pranešama, kad jų prašyta atidaryti mansardos duris.

Šios pasiektos ugniagesių gelbėtojų glaustinėmis kopėčiomis. „Įleista policija“, – ties mįslingiausia vieta baigiasi ugniagesių gelbėtojų suvestinių informacija.

Ją portalui kauno.diena.lt pratęsė Kauno policijos atstovė. Anot šios, į palėpę patekę jos kolegos ten rado tik daugybę voratinklių, tarp kurių neaptiko jokių galimo žmogaus apsilankymo šioje jų karalystėje pėdsakų.

Su kitos rūšies gyvybės žemėje atstovais, remiantis tomis pačiomis Kauno ugniagesių gelbėtojų suvestinėmis, trečiadienio vakare jiems ir policijai teko susidurti viename V.Krėvės prospekto daugiabutyje. Apie 20 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie smurtą viename šio penkiaaukščio bute. Specialiąsias tarnybas kvietė moteris, tačiau, panašu, kad ne ta, kuriai reikėjo pagalbos, nes jai vėliau buvo nustatytas 2,84 prom., t. y. sunkus girtumas.

Tačiau tai konstatuoti prireikė nemažų pastangų, nes policijos pareigūnų niekas į nurodytą butą neįsileido. Vėl kviesti pagalbon ugniagesiai gelbėtojai, kurie palypėjo iki šio antrojo aukšto buto ištraukiamomis kopėčiomis. Ir to užteko, kad buvusieji viduje jį atvėrė.

Įleidus vidun policiją, kurios pareigūnai, anot jų atstovės, taip turėjo lipti į šį butą per langą, girtumas nustatytas ir ten rastam 54-erių metų vyrui. Tiesa, jis buvo kur kas blaivesnis – 1,36 prom. už jau minėtą kartu su juo buvusią 57-erių moterį.

Paaiškinti, kodėl neįsileido policijos, ši pora nesugebėjo. Panašu, kad susidurta su problemomis, ir aiškinantis dėl gauto pranešimo – anot policijos atstovės, pradėtas aplinkybių patikslinimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje.

Utenos apskrities policijos duomenimis, anoniminis pranešimas buvo gautas 13.19 val.

13.24 val. įvestas planas „Skydas“, pareigūnai evakavo pastate ir pavojingoje zonoje buvusius žmones ir aptvėrė teritoriją.

Įvykio vietoje dirbo „Aro“ išminuotojai, specialiosios tarnybos.

Pareigūnams apžiūrėjus patalpas bei teritoriją ir sprogmenų neradus, 16.15 val. planas „Skydas“ buvo atšauktas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų.

Į įvykio vietą, įvedus planą „Skydas“, buvo pasiųstos visos specialiosios tarnybos. Kai kurių iš jų atskubėjo su sirenomis.

Evakavus pastate buvusius žmones ir aptvėrus jo prieigas „Stop“ juosta, sulaukta iš Vilniaus atvykusių „Aro“ išminuotojų.

Pastarieji patikrino mįslingą radinį ir konstatavo, kad tai – ne sprogmuo.

Įvykio vietoje buvęs portalo kauno.diena.lt fotoreporteris užfiksavo šį ant kojų sukėlusį daiktą. Pasirodo, tai buvo „Wolt“ kurjeriu dirbančio vyro dviračio baterija. Jį šioje vietoje palikęs vyras po patikrinimo bateriją pasiėmė ir pasišalino.

Kiek anksčiau portalui kauno.diena.lt susisiekus su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininku Vladu Sungaila, šis apie tai, kas vyksta, pasakojo pusiau su šypsena.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Anot V.Sungailos, sumaištį sukėlė jų pastate įsikūrusio knygynėlio darbuotoja, pastebėjusi ant vidinės palangės neaiškų daiktą odiniame dėkle. Įtarimą sukėlė iš šio išlindę keli laidai. Be to, per susegimą matėsi, kad viduje – kažkas, susuktas į izoliacija, bei daugiau laidų.

„Vieną iš kambarių mes nuomojame šauliams, todėl paprašėme jų, kad įvertintų radinį. Konsultantai liepė skambinti į policiją“, – apie įvykio kulminaciją pasakojo V.Sungaila.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Tačiau, jau atvykus specialioms tarnyboms, paaiškėjo, kad tai tebuvo įžanga į kulminaciją. Netrukus pasirodė vidutinio amžiaus vyriškis, kuris mėgino patekti į pastatą per policijos užkardą, tačiau buvo pareigūnų neįleistas. Nors tikino, kad tai jis ryte – atėjęs pas šiame pastate dirbantį laikrodininką, paliko ant šalia esančios palangės jam atneštą bateriją, nes laikrodininko nerado. O dabar, sugrįžęs vėl, jau rado pastatą apgultą specialiųjų tarnybų.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suvestinėse pranešama, kad 20.22 val. sulaukta pagalbos šauksmo iš policijos, jog reikia padėti patekti į vieną V.Krėvės prospekto butą. Ši informacija baigiama tuo, kad ištraukiamomis ugniagesių kopėčiomis pareigūnai patys užlipo ir pateko į vieną butą antrajame aukšte.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė portalui kauno.diena.lt šią informaciją papildė tuo, kad jie pranešimą apie šį įvykį užregistravo 20.05 val. Skambinusi moteris pranešė apie konfliktą viename minėto daugiabučio bute.

Atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad skambinusioji, kuri pasitiko pareigūnus, yra viena iš šio konflikto dalyvių. Ši 28-erių metų moteris teigė ne juokais susikivirčijusi su buto, kuriame nuomojasi kambarį, garbaus amžiaus savininke. Nors tai buvo jau ne pirmas jų konfliktas, šį kartą nuomininkė jau nusprendė kreiptis pagalbos į policiją. Nors, kaip išsiaiškino pareigūnai, eilinio šių moterų kivirčo priežastimi šį kartą tapo buto savininkės savame šaldytuve aptikti nuomininkės maisto produktai.

Yra pagrindo įtarti, kad 82-ejų metų buto šeimininkė po šio konflikto neįsileido į savo namus ne tik nuomininkės, bet ir policijos, dėl ko šios pareigūnai ir prašė ugniagesių gelbėtojų pagalbos.

Tačiau galiausiai viskas išsisprendė. Anot policijos atstovės, jos kolegos, aiškinęsi situaciją įvykio vietoje, net nepradėjo jokio tyrimo, nes nei viena iš moterų pareiškimo policijai nerašė.

Toks pranešimas apie iškilusį pavojų maždaug penkių metų vaiko gyvybei buvo gautas apie 14 val. Pranešėja teigė matanti tokį vaizdą per savo buto langą.

Į Respublikos gatvę, kurioje tai vyko, buvo pasiųsti ir greitosios medikai, ir policija, ir ugniagesiai gelbėtojai. Pastarieji išskubėjo dviem automobiliais – autocisterna ir autokopėčiomis, kurių ilgis – 30 metrų, t. y. jomis galima pasiekti devintojo aukšto stogą.

Skubant į įvykio vietą, galvota apie visas įmanomas versijas. Neatmetant ir, kad galbūt vaikas jau nebeturėjo kitos išeities, pavyzdžiui, gelbėdamasis nuo artimųjų smurto.

Atvykus nurodytu adreso, jokio vaiko, sėdinčio penktame aukšte ant palangės, nebuvo. Todėl pakartotinai susisiekta su pranešėja, kurios paprašyta patikslinti, kuriame lange visa tai vyko, – kad būtų galima toliau aiškintis šią situaciją.

Asociatyvi Aliaus Koroliovo nuotr.

Pranešėjai nurodžius šį langą bei, pirminiais duomenimis, atsiradus ir daugiau liudytojų, kad mažametis tokiu būdu rizikavo savo gyvybe nemažai laiko, į jo buto duris pabeldė policija. Tačiau ugniagesiai gelbėtojai po tokios įvykių sekos jau jų vietą paliko, likus budėti tik greitosios medikams.

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kurio valdose yra Kėdainiai, atstovės, minėtame bute pareigūnai rado ne tik vaiką, bet ir moterį. Paaiškėjo, kad tai – berniuko mama. Policijos atstovė akcentavo, kad ji buvo blaivi. Ir patikslino, kad šios moters sūnui – jau dešimt metų. O šis savo elgesiu šiurpino kaimynus, tuo metu, kai ji buvo prigulusi, teisindamasi, kad turėjo sveikatos problemų.

Viskas baigėsi tuo, kad dešimtmečio mamai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Kadangi iki šiol ši šeima nebuvo patekusi į policijos akiratį, moteriai gresia tik įspėjimas. Tačiau, istorijai pasikartojus, jai jau gali būti skirta bauda nuo 10 iki 100 eurų. Ir net papildomo poveikio priemonės, tarp kurių – ir įpareigojimas dalyvauti bendravimo su vaikais tobulinimo programoje.

Šiemet šis renginys buvo išskirtinis tuo, kad jis yra visą savaitgalį Kaune vyksiančių 50-ųjų Romo Kalantos žūties metinių minėjimo dalis. Ir šios žaidynės, pirmą kartą įvykusios taip pat Kaune, Santakos parke, prieš ketverius metus, šiemet vėl surengtos po dvejų metų priverstinės pertraukos dėl pandemijos.

Galbūt dėl to žaidynių organizatoriams – Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos – net teko pratęsti norinčių dalyvauti jose komandų registracijos laiką.

Anot minėto departamento atstovės Linos Kranauskienės, galiausiai užsiregistravo 20 komandų iš, kaip reikalauta, penkių narių: šeimos, moksleiviai, studentai, jaunieji skautai bei šauliai ar šiaip tiesiog draugai. Kaip ir tikėtasi, dauguma šių žaidynių dalyvių šiemet buvo kauniečiai. O jauniausiasis jų dalyvis, anot registravusiųjų komandas, – dar ikimokyklinio amžiaus. Jis buvo šeimos komandos, kurią sudaro tėvai ir vaikai, narys.

Renginio, vykusio Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karinės technikos ekspozicijos teritorijoje Kauno VI forte, dalyvius egzaminavo kariuomenės, šaulių, policijos, greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių gelbėtojų, viešojo saugumo ir pasienio tarnybų bei radiacinės saugos centro atstovai.

Laimučio Brundzos nuotr.

Jų parengtos užduotys buvo ne tik iššūkis žaidynių dalyviams, kuriuos jų organizatoriai kvietė „patreniruoti pilietiškumo raumenį, nes karo Ukrainoje kontekste pravartu jį atnaujinti kiekvienam“, bet ir nepakartojamas renginys žiūrovams.

Pavyzdžiui, reikėjo užlipti ant įspūdingo Viešojo saugumo tarnybos šarvuočio ir nusileisti nuo jo greitojo nusileidimo virve, šios tarnybos naudojama, leidžiantis iš sraigtasparnio. Arba užgesinti gaisrą, vilkint ugniagesių gelbėtojų aprangą ir su jų kasdiene darbo priemone – vandens švirkštu, kurį nulaikyti galėjo tik stipriausias komandos narys arba pusė komandos, jeigu tokio joje nebuvo. Ne ką mažesniu išbandymu žaidynių dalyviams tapo ir pasieniečių kinologų naudojami specialūs keliolikos kilogramų svorio drabužiai, kuriuos dėvint pakilti nuo žemės sugebėjo ne visi. Arba šaulių parengta užduotis – pereiti virš griovio ištiestą virvę, laikantis už kitos virvės, kurią įsitempę laikė kiti komandos nariai. O Karo akademija buvo parengusi kliūčių ruožą, kurį vainikavo šaudymas oriniais šautuvais.  

Už šių bei panašių ekstremalių užduočių įveikimą jų sumanytojai skyrė atitinkamus balus, atsižvelgdami, jų pačių teigimu, ne tik į greitą reakciją, bet ir išlaikytą šaltą protą.

Nepaisant kai kurias užduotis dar ekstremalesnėmis padariusio lietaus, beveik visi žaidynių dalyviai buvo gerai nusiteikę.

Laimučio Brundzos nuotr.

Dar daugiau spalvų, kvapų, garsų ir skonių šiam renginiui suteikė Lietuvos kariuomenės baikerių klubo „Perkūnas“ pasirodymas bei Oro pajėgų orkestro atliekami kūriniai ir italų virtuvės šefo Gian Luca Demarco paruoštas karštas patiekalas iš kariuomenės lauko virtuvės, kuriuo vaišinti renginio dalyviai.

Komandų, surinkusių daugiausiai balų, įveikiant visas užduotis, laukė prizai. Už pirmąją vietą – skrydis Marijampolės oreivių klubo oro balionu pasirinktu laiku. Už antrąją – pasivažinėjimas Viešojo saugumo tarnybos šarvuočiais po varžybų jų teritorijoje. Už trečiąją – nemokama ekskursija su gidu Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Pirmąją vietą iškovojo jungtinė dviejų kauniečių, tiek pat vilniečių ir alytiškės komanda, surinkusi 101 balą. Antrąją - KTU progimnazijos komanda, kurią sudarė mokytojas ir mokiniai, surinkusi 99 balus. Trečiąją - senų draugų iš Kauno komanda - keturios moterys ir vyras, surinkusi 96,5 balo.

Organizatoriai kviečia jaunimą, moksleivius, studentus, šeimas, senjorus, įvairių sričių darbuotojų kolektyvus ir bendruomenes priimti komandinį iššūkį ir patreniruoti pilietiškumo „raumenį“ – patikrinti savo žinias, kaip turėtume elgtis ekstremalių situacijų atveju, nes karo Ukrainoje kontekste šiuos įgūdžius išties pravartu atnaujinti kiekvienam.

Policija, Greitoji medicinos pagalba, Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Lietuvos kariuomenė ir kitos tarnybos šią dieną pakvies žmones išbandyti save. Kiekviena specialioji tarnyba žaidynėms paruošė skirtingas užduotis, reikalaujančias skirtingų žinių ir suteikiančias neišdildomų potyrių. Visos tarnybos stengiasi, kad užduotys būtų įdomios ne tik dalyviams, bet ir žiūrovams, tad ir pasižvalgyti atėję žmonės išmoks ką nors naujo ir galės tai pritaikyti realiame gyvenime.

Reikės patikimos komandos, greitos reakcijos ir žinių, pavyzdžiui, kaip susikrauti išgyvenimo kuprinę, nesusprogti „minų lauke“, ieškoti dingusio asmens, išgelbėti žmogaus gyvybę, gesinant liepsnas, stabdant kraujavimą ar darant širdies masažą, kaip elgtis oro pavojaus atveju, numalšinti stresą ir išlaikyti sveiką bei šaltą protą ekstremalių situacijų metu.

Bus vertinama, kaip piliečių komanda atlieka užduotį, nuo kokių veiksmų pradeda, kaip bendradarbiauja tarpusavyje bei kaip teikia informaciją specialiųjų tarnybų atstovams. Visos tarnybos skirs balus.

Skaičiuojama, kad viena komanda maždaug per valandą turėtų atlikti visas parengtas užduotis.

Komandos taip pat galės atlikti papildomas užduotis ir taip pririnkti daugiau balų. Nugalės ta komanda, kuri surinks aukščiausią įvertinimą.

Kadangi visas užduotis reikės atlikti per tam tikrą laiką, o specialiosioms tarnyboms reikalingas pasiruošimas, organizatoriai į žaidynes vykdo komandų registraciją. Komandą turi sudaryti penki nariai. Registruoti komandą galima el. paštu AšEsuPareiga@gmail.com iki gegužės 13 dienos.

Dar daugiau spalvų, kvapų, garsų ir skonių renginiui suteiks Lietuvos kariuomenės baikerių klubo PERKŪNAS pasirodymas, Lietuvos kariuomenės Oro pajėgų orkestro atliekami kūriniai ir italų virtuvės šefo Gian Luca Demarco paruoštas karštas patiekalas iš Kariuomenės lauko virtuvės, kuriuo bus vaišinami renginio dalyviai.

„Labai lauksime atvykstant. Tikime, kad mūsų stiprybė – vienybėje.“ – į renginį kvietė žaidynių organizatoriai Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie KAM ir „VšĮ Baltai Juoda“.

Renginio partneriai: Lietuvos kariuomenė, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos šaulių sąjunga, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, Radiacinės saugos centras, Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenės baikerių klubas PERKŪNAS.