Klaipėdos sporto festivalis startavo penktadienį Danės skvere sporto fotografijų parodos atidarymu, vaikų ekstremalaus sporto pasirodymu ir viktorina "Klaipėda – Citius, Altius, Fortius".

Šeštadienį nuo ryto sportinės veiklos persikėlė į Kruizinių laivų terminalą, piliavietę ir Dangės upę.

Čia iki vėlyvo vakaro vyko įvairios varžybos, žaidimai, 770 ir 7 700 m bėgimas, susitikimai su sporto žvaigždėmis, įtraukiantys pasirodymai scenoje ir kitos aktyvios veiklos.

Na o sekmadienį renginio organizatoriai sporto mylėtojus pakvietė į Antrąją Melnragę, kur surengti netradicinio sporto pristatymai, įvairios varžybos, atviros mankštos ir kiti aktyvūs bei smagūs užsiėmimai.

Čia mėginta fiksuoti ir smėlio angelų rekordą. Pažymint miesto jubiliejų, planuota žmonių judesiais ant smėlio "nupiešti" mažiausiai 770 smėlio angelų.

"Klaipėdos sporto festivalis yra skirtas Klaipėdos miesto 770 metų jubiliejui, tad stengėmės paruošti tokią programą, kad į nemokamas aktyvias veiklas galėtų įsilieti kiekvienas. Norėjome, kad tai būtų sporto šventė kiekvienam iš mūsų – tiek sporto profesionalams, tiek sporto mėgėjams, tiek paprastiems miestiečiams. Tikimės, kad festivalyje veiklos rado visi norintys", – pabrėžė festivalio organizatoriai.

Toks renginys Klaipėdoje vyko pirmą kartą.

Anot miesto mero Vytauto Grubliausko, tai viena ryškiausių, spalvingiausių, sportinio pobūdžio, miesto sukakčiai skirtų švenčių, kuri, tikimasi, taps Klaipėdos tradicija.

Renginio organizatoriai – Klaipėdos lengvosios atletikos mokykla ir Klaipėdos miesto savivaldybė kvietė aktyviai įsilieti ne tik klaipėdiečius, bet ir svečius iš įvairių Lietuvos miestų.

Šventėje buvo planuojamos įvairios festivalio sporto rungtys. Tad kas salėje žaidė badmintoną ar rungėsi prie šaškių ar šachmatų lentų, kas visokių atrakcijų sau rado Futbolo mokyklos stadione.

„Dalyvių nėra itin daug, bet čia tokio anšlago ir neturėjo būti. Mūsų mintis ir buvo, kad organizuosime tam tikros rungtis, žmonės galės atvykti, pamėginti savo jėgas vienoje ar kitoje rungtyje, pabūti su visais, pabendrauti, gerai praleisti laiką. Matome, kad šitiems žmonėms reikia renginių, matome, kad jiems čia tinka ir patinka, nes dalyvių suvažiavo iš įvairių Lietuvos miestų“, – kalbėjo vienas renginio organizatorių, Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos vadovas Darius Raišutis.

Astos Dykovienės nuotr.

Į renginį susirinko daugiausiai suaugusieji, buvo ir senjorų iki 80 metų. Panašaus formato renginys žiemą lengvosios atletikos manieže organizuojamas renginys neįgaliems vaikams. Į jį paprastai susirenka virš 300 vaikų iš įvairių mokyklų.

Šeštadienį vykusiame Žmonių su negalia vasaros sporto festivalyje Klaipėdoje organizatoriams talkino kariškių medikai, jei kam būtų prireikę medicininės pagalbos.

„Džiaugiamės aktyviu kauniečių ir miesto svečių įsitraukimu į birželio 18-ąją Santakos parke vykusią „Olimpinės dienos 2022“ programą ir jau su nekantrumu laukiame kitų metų. Į Panevėžį sugrįžtame po penkerių metų pertraukos ir stengsimės, kad 2023 metais šventė būtų dar smagesnė ir įspūdingesnė“, – sako LOF direktorius Mantas Marcinkevičius.

Nuo 1989-ųjų minima Olimpinė diena pastaruosius septynerius metus keliauja po Lietuvą kasmet aplankydama vis kitus didžiuosius miestus. Šiemet ir 2015-aisiais ji vyko Kaune, praėjusiais metais – Vilniuje, prieš tai – Klaipėdoje, buvo organizuota ir Šiauliuose, Alytuje, 2018 metais surengta Panevėžyje.

Olimpinės dienos misija – supažindinti visuomenę su pačiomis įvairiausiomis sporto šakomis, suteikti galimybę jas išbandyti, užmegzti ryšį su federacijomis, klubais, treneriais ar sportininkais. „Judėk. Sužinok. Atrask. Kartu“ – tai pasaulinis Olimpinės dienos šūkis, raginantis būti smalsiam ir išdrįsti susipažinti su sporto teikiamu džiaugsmu.

„Šventės tikslas – paskatinti žmonių fizinį aktyvumą, supažindinti juos su pačiomis įvairiausiomis sporto šakomis, olimpinėmis vertybėmis. Olimpinė diena – puiki proga aktyviai praleisti dieną su šeima, draugais, bičiuliais, pamatyti, kiek džiaugsmo gali suteikti judėjimas, sveikas gyvenimo būdas. Renginyje kasmet dalyvauja ir būrys olimpiečių, kur kiekvienas turi proga juos pakalbinti, drauge pasivaržyti, išmokti kažko naujo“, – pasakoja M. Marcinkevičius.

Pasak jo, tai šventė visam miestui, į kurią įsitraukti kviečiami visi, nepriklausomai nuo amžiaus, fizinio pasirengimo, mėgstamų veiklų.

Į Panevėžį sugrįžtančia „Olimpine diena 2023“ džiaugiasi ir Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

„Džiugu, kad Panevėžyje nuolat vyksta kokybiški sporto renginiai, skirti miesto bendruomenei bei svečiams, sporto profesionalams, mėgėjams. Neabejoju, kad surėmę pečius su renginio organizatoriais sukursime tikrą šventę visiems, atsižvelgdami į kiekvienos visuomenės grupės poreikius. 2018-aisiais Olimpinės dienos deglas jau liepsnojo Panevėžyje, tad kitąmet turėsime dar daugiau erdvės pademonstruoti, kaip miestas patobulėjo ir pakelti renginio kokybės lygmenį dar aukščiau“, – tikino meras.

O nuo 2018-ųjų miestas išties pakėlė kartelę – tą patvirtina ir Panevėžio miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Justinas Jasiukaitis.

„Panevėžys labai susitvarkė – mieste įrengti puikūs dviračių, pėsčiųjų takai, kai kurios trasos sujungia iki keliolikos kilometrų. Mieste sutvarkytas Kultūros ir poilsio parkas, Senvagė, parkas prie marių – įrengtos aikštelės, treniruokliai. Panevėžyje turime sporto šakas, kurios garsina visą Lietuvą – dviračių sportas, plaukimas, atgimė ir krepšinis, futbolas. Todėl artimiausiu metu planuojame futbolo maniežo statybas, 50 metrų ilgio baseiną su dešimt takų, jis atitiks olimpinį standartą“, – pasakoja J. Jasiukaitis.

Jo teigimu, Olimpinės dienos šventės panevėžiečiai labai laukia – esą geri atsiliepimai iki šiol netyla po 2018-ųjų renginio. „Žmonės iki šiol džiaugiasi tuomet vykusiu renginiu. Tokių sporto švenčių labai reikia“, – tikina Sporto skyriaus vedėjas.

„Olimpinė diena 2023“ Panevėžyje vyks birželio 3 dieną, šeštadienį. Renginys bus organizuojamas atsinaujinusioje Senvagėje, pačioje miesto širdyje.

Laukiami visi

Ko gero, ne vienas mūsų yra bent akimirką pasvajojęs plaukti greičiau nei Rūta Meilutytė, diską sviesti toliau už Virgilijų Alekną ir šaudyti taikliau, nei tai daro Daina Gudzinevičiūtė. Norint pasiekti tokių rezultatų ir užkopti ant aukščiausios pakylos, reikia ne vienerių metų darbo ir daug kantrybės. Šiandien Nemuno ir Neries upių Santakos parke, kur po kurio laiko į Kauną grįžo „Olimpinė diena“, visi norintys galėjo paragauti olimpiečių duonos arba, kaip sakė renginyje apsilankiusi  švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė – pasimatuoti olimpiečių batus.

„Olimpinėje dienoje“ laukiami visi – nuo pačių jauniausių iki vyriausių, nuo mėgėjų iki profesionalų, laukiami ir norintys pasivaržyti, ir tie, kurie dar nėra prisijaukinę sporto rungčių. Atskirą programą yra paruošę beveik keturios dešimtys sporto federacijų, todėl ką veikti atras kiekvienas, – prieš didžiąją sporto fiestą susirinkusiuosius sveikino garsiausia šalies šaulė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė ir Tarptautinio olimpinio komiteto narė D. Gudzinevičiūtė. – Tikiu, kad kauniečiai įsitrauks, bus aktyvūs, noriai dalyvaus, o „Olimpinė diena“ taps masišku, miestų ir rajonų bendruomenes subursiančiu vasaros renginiu.“

Panašu, kad olimpinės šaudymo į skriejančius taikinius čempionės D. Gudzinevičiūtės lūkesčiai pasiteisino. Jei pirmąją valandą dalyviai rinkosi kiek vangiau, po vidudienio Santakos parkas knibždėjo nuo profesionalių sportininkų ir judėjimo entuziastų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Daugiau nei 100 veiklų

Pasaulio plaukimo čempionate Budapešte Danui Rapšiui atliekant pirmuosius, kaip netrukus paaiškėjo – nesėkmingus yrius, o Andriui Šidlauskui besiruošiant startams, Santakos parke buvo uždegta olimpinė ugnis, paskelbusi renginio pradžią.

Šiemet garbė deglą iki renginio vietos estafete paeiliui nešti patikėta šešiems sportininkams – septintą vietą 2020 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse užėmusiai penkiakovininkei Gintarei Venčkauskaitei, olimpiečiui buriuotojui Juozui Bernotui, Europos čempionei, krepšinio trenerei Linai Dambrauskaitei, krepšininkei Ugnei Sirtautaitei, gimnastui Tomui Kuzmickui bei pasaulio bokso čempionei Gabrielei Stonkutei.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pirmoji bendrai veiklai dalyvius subūrė ir pirmuosius taškus į krepšelius atnešė visuotinė mankšta. Netrukus po jos startavo „Olimpinis bėgimas“. 500 metrų trasoje varžėsi vaikai, suaugusieji jėgas išbandė 1988 metrų lietuviškos olimpinės mylios bėgime, 5 ir 10 kilometrų varžybose. Norintys dar didesnių iššūkių galėjo dalyvauti ORC ekstremaliame bėgime su kliūtimis, tradicinėse „LTeam Rogaining“ orientavimosi sporto rungtyse, 3×3 krepšinio turnyre. Kol vieni tikrino savo ištvermę ir kojų greitumą, likusieji plačiai pabiro po visą Santakos parką. Čia laukė šaudymo iš lankų ir „ragatkių“ rungtys, triračių dviračių trasa, rankų lenkimo varžybos, greitojo čiuožimo žinių testas, barjerinis bėgimas, dziudo batutas ir begalė kitų iššūkių.

Pilies amfiteatras subūrė azartiškus, tačiau ne tokius judrius renginio dalyvius. Sporto viktorinos vedėjai pateikė 30 klausimų. Žinoję atsakymą, kurio sporto atstovai kovoja dėl prestižinės Sudirmano taurės, kokios plaukimo rungties nebuvo praėjusiais metais vykusiose Tokijo olimpinėse žaidynėse ir kiek olimpinių medalių nepriklausomos Lietuvos sportininkai iškovojo žiemos olimpinėse žaidynėse, pelnė specialius prizus. Beje, renginio prizinį fondą sudarė net apie 15 tūkst. įvairių dovanų. Pradedant knygelėmis, baigiant Tokijo olimpinės kolekcijos marškinėliais.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Malonios pažintys

Visi norintys galėjo ne tik išbandyti įvairias sporto šakas, įsitraukti į žaidimus, prisijungti prie edukacinių, olimpinio švietimo renginių, bet ir pakalbėti su profesionaliais sportininkais ir olimpiečiais. Su renginio svečiais bendravo ir patarimus, kaip tapti geriausiu, dalijo Lietuvos penkiakovininkė, olimpinė ir pasaulio čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Lietuvos penkiakovininkas, dukart pasaulio ir vienąkart Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionas Andrejus Zadneprovskis, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės sportininkas, olimpietis Justinas Kinderis. Apie olimpinį tatamį pasakojo Lietuvos dziudo imtynininkė Sandra Jablonskytė. Minioje buvo galima sutikti ir slidininkę Vidą Vencienę. Atstovaudama Tarybų Sąjungai 1988 metais sportininkė iškovojo aukso ir bronzos medalius. 1992-aisiais ir 1994 metais žiemos olimpinėse žaidynėse, deja, bet atkartoti to paties triumfo jai nepavyko. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pažintys su sportininkais, garsinusiais ar tebegarsinančiais Lietuvos vardą pasaulyje, ko gero, labiausiai imponavo jauniausiems šventės dalyviams, galvojantiems apie kokią nors sporto šaką arba ją jau kultivuojantiems. Apspitę sportininkus jie klausinėjo, kiek kartų per savaitę sportuoti, kiek valandų miegoti ir ką valgyti, kad taptų tokiais stipriais, greitais ir taikliais kaip šalies garsiausieji. Paglostyti savimeilę ir išpildyti slaptas svajones pasipuoši medaliais čia galėjo ir suaugusieji. Dalyvavę įvairiose rungtyse ir rinkę taškus, pastaruosius dalyviai galėjo keisti į renginio medalius ir kitus prizus.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Šeimų iš Ukrainos integracija į mūsų bendruomenę išlieka svarbi. Norime, kad jos jaustųsi čia ne kaip laikinoje stotelėje, o kaip namie. Kadangi vasarą užsidarius mokykloms ir darželiams, progų megzti tarpusavio ryšius ir įsilieti į bendruomenę tikrai mažiau, siekiame sudaryti daugiau galimybių bendruomenėms susiburti renginiuose, neformalioje aplinkoje, skatinti kartu leisti laisvalaikį tiek vaikams, tiek suaugusiems“, – pažymėjo Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Į šventę ukrainiečių bendruomenę kviečia ir renginį globojanti Ukrainos ambasada Vilniuje.

„Vienybė yra mūsų didžiausia stiprybė. Jei mes laikysimės kartu, jokios blogio jėgos negalės mūsų suskaldyti ir sunaikinti mūsų ryšio. Esame dėkingi Vilniaus miesto savivaldybei už nenutrūkstančias pastangas sukurti Lietuvoje esantiems ukrainiečiams visavertes galimybes socializuotis ir adaptuotis. Neabejoju, kad kartu mes padarysime viską, jog Ukrainos žmonės galėtų jaustis saugūs, globojami ir integravęsi į visuomenę kol pasieksime pergalę Ukrainoje. Ir tikiu, kad kai ateis laikas, mes, ukrainiečiai, galėsime taip pat šiltai sutikti lietuvius klestinčioje Ukrainoje, kaip jie sutiko mus – nuo Lvivo iki Charkivo, nuo Kyjivo iki Sevastopolio“, – sakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.

Kino ir sporto šventės programa – specialiai pritaikyta ukrainiečių ir lietuvių šeimoms kalbine prasme ir veiklų įvairove.

Renginio metu „Kino pavasario“ ir „Kino pasakos“ komandos pristatys du kino seansus. 13.30 val. ekranus nušvies „Drakonas ir strazdanotoji gražuolė“ su įgarsinimu ukrainiečių kalba ir lietuviškais subtitrais. 16 val. žiūrovus prikaustys kino juosta „Už laisvę bėgti“ (įgarsinta anglų ir prancūzų kalbomis, subtitruota lietuviškai). O viso renginio metu renginio dalyvius spragėsiais nemokamai vaišins „ŽMONĖS Cinema“.

Sporto užsiėmimus nuo 13 iki 18 val. ves patyrę Vilniaus sporto mokyklų – Sostinės sporto centro, Vilniaus krepšinio mokyklos, „Sostinės Tauro“ – treneriai.  O „Padeltennis.lt“ ir „SPORTLAND TENNIS“ kvies į atviras padelio treniruotes.

Maisto zonoje dalyvių lauks maisto furgonai, tad norintys aikštyne praleisti visą dieną, renginio metu galės ne tik išbandyti jėgas ir aktyviai praleisti laiką, bet ir pasistiprinti bei atsigaivinti.

Daugybė nemokamų renginių, įvairios varžybos, turnyrai, žaidimai, pramogos – ką veikti čia ras kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, fizinio pasirengimo.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos olimpinio fondo ir Kauno miesto savivaldybės organizuojamas renginys mielai kviečia prisijungti ir ukrainiečių šeimas.

Laukiami ir darželinukai, ir mokyklinio amžiaus vaikai, ir suaugusieji, senjorai. Visų dalyvių laukia simbolinės dovanos ir prizai ir daugiau nei 100 nemokamų veiklų.

Taip jau sutapo, kad sporto aikštyno atidarymo dieną gimnazijoje nuo ryto vyko tradicinė Babtų gimnazijos sporto šventė. "Žinau, kad mokiniai nekantriai laukia, kada galės išbandyti naujai įrengtas aikšteles, tad daugiau jų nebekankinkime ir skelbkime aikštyno atidarymą", – prieš juostelės kirpimą į mokyklos bendruomenę kreipėsi Babtų gimnazijos direktorė Renata Liagienė.

Anot mokyklos vadovės, buvusi Babtų gimnazijos sporto infrastruktūra neatitiko gimnazijos ir visos bendruomenės jaunimo užimtumo poreikio. Šiuo metu mokykloje mokosi 457 mokiniai, kurie ir naudosis šiuo aikštynu.

Sporto aikštynas atnaujintas per LEADER programą įgyvendinant Kauno rajono vietos veiklos grupės Vietos plėtros strategiją. Bendra projekto vertė – 234 tūkst. eurų. 92 tūkst. eurų – Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros lėšos, likusias lėšas skyrė Kauno rajono savivaldybė.

Už šias lėšas įrengta daugiafunkcė krepšinio ir tinklinio bei mažojo futbolo aikštelės. Savivaldybė pasirūpino, kad būtų įrengtas ir sporto aikštyno apšvietimas, apsauginė tvora, dviračių stovai, nutiesti pėsčiųjų takai, pastatytos žiūrovų tribūnos. Aikštyno atnaujinimo darbus atliko UAB "Vilungė"

"Šiandien džiugi diena Babtams. Pandemija dar kartą mums įrodė, kaip svarbu stiprinti sveikatą, o sportas ir fizinis aktyvus neatsiejami nuo sveikos gyvensenos. Tikiu, kad naujos ir modernios sporto aikštelės padės mokiniams siekti ne tik gerų, bet ir aukštų sportinių rezultatų", – daug pergalių linkėjo Kauno rajono mero pavaduotojas Paulius Visockas.

Po sveikinimo kalbų tinklinio aikštėje ir mažojo futbolo aikštelėje įvyko pirmosios rungtynės, kurioms teisėjavo vicemerai P.Visockas ir Antanas Nesteckis. Po sporto varžybų visi vaišinosi sočia koše ir arbata.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas jau šeštus metus iš eilės visas šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigas kviečia į didžiausią darželinukams skirtą sporto šventę – Lietuvos mažųjų žaidynes. Jų globėja šiemet tapo Lietuvos Respublikos prezidento sutuoktinė.

„Tikiu šių žaidynių misija – pačius mažiausius supažindinti su sporto teikiamu džiaugsmu. Būtent per smagias akimirkas, džiugesį ir žaidimus gimsta įprotis judėti ir sportuoti. Tai labai svarbu. Vaikai turi prigimtinį poreikį judėti, o mūsų, saugusiųjų, pareiga yra palaikyti ir skatinti juos būti aktyvius kiekvieną dieną“, – Prezidento komunikacijos grupės pranešime cituojama D. Nausėdienė.

Pasak ponios Dianos, būtent šio įpročio formavimas yra kelias į energingesnę ir sveikesnę visuomenę. „Galbūt šie vaikai netaps olimpiečiais ir neskins medalių, galbūt jie bus mokslininkai, inžinieriai ar menininkai, tačiau savo užimtoje dienotvarkėje visada ras laiko sportui. Moksliškai įrodyta, kad fiziškai aktyvūs žmonės ne tik gyvena sveikiau ir kokybiškiau, bet ir būna aktyvesni piliečiai, labiau įsitraukia į valstybės gyvenimą. Todėl labai svarbu vaikystėje sukurti sąlygas dalyvauti kokybiškuose fizinio aktyvumo užsiėmimuose“, – kalbėjo ji.

Atvykusi palaikyti mažųjų darželinukų, pirmoji ponia jiems palinkėjo žaisti, lakstyti, džiaugtis sportu ir vieniems kitais, o pedagogams – įkvėpimo, kūrybiškumo dirbant su vaikais.

Lietuvos mažųjų žaidynių projekte dalyvauja ir vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių.

„Tai natūralu, visi iki vieno esame tos pačios visuomenės dalis. Sportas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams padeda ugdyti bendravimo įgūdžius, savarankiškumą, o kitus vaikus moko atvirumo ir empatijos“, – sakė D. Nausėdienė.

Žaidynių pagrindas – skirtingų estafečių varžybos. Specialios užduotys yra skirtos visapusiškam vaikų fizinių savybių lavinimui. Žaidynes sudaro trys etapai – pirmieji festivaliai vyksta užsiregistravusiuose darželiuose, antrasis etapas – jau regioninis, o trečiajame susitiks ir tos komandos, kurioms sekėsi geriausiai, ir tos, kurios čia pateks burtų keliu, nes ne taurės ir medaliai čia svarbiausi, o žaidynėse patiriamos geriausios emocijos.

Kauno rajono Socialinių paslaugų centre vykusios 22–osios šventės ugnį šiemet įžiebė parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius. "Visi čia atvykusieji jau yra laimėtojai. Ateityje gal kas nors ir prisijungsite prie profesionalų, bet šiandien svarbiausia – dalyvauti. Džiugu, kad jūsų tiek daug", – kalbėjo M. Bilius.

Grojant Karinių oro pajėgų orkestro kvintetui, nešinas deglu jis apėjo aplink visą seniūnijų palapinių miestelį. Kiekvienas norintis galėjo pabendrauti su čempionu, apžiūrėti jo medalius. "Tokie renginiai suteikia stiprybės ir bendrystės jausmą", – sveikindamas šventės dalyvius kalbėjo Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis.

Tokie renginiai suteikia stiprybės ir bendrystės jausmą.

Itin entuziastingai šventės dalyviai mokėsi šokti žinomo šokėjo Sauliaus Skambino pamokėlėje. Jis vietoje sukūrė ir visus išmokė šokti specialų žaidynių šokį.

Neįgalieji sportininkai tradiciškai rungtyniavo šaškių, šachmatų, šaudymo, rankos lenkimo, smiginio, metimų į krepšį varžybose ir OHO kryžiažodžių turnyre. Nenorintieji varžytis ar jau atlikę savo rungtis galėjo žaisti žaidimus, pasitikrinti sveikatą Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro palapinėje, dalyvauti renginio vedėjos Živilės Jurgaitienės organizuojamuose užsiėmimuose.

Pasivaišinus tradicine koše, Socialinių paslaugų centro sporto salėje buvo apdovanoti varžybų nugalėtojai.

Vėliau žaidynių dalyviai negailėjo plojimų šeiminiam duetui – Violetai ir Viliui Tarasovams, surengusiems nuotaikingą koncertą.