„Apeliacinė kolegija patvirtino įkalinimo iki gyvos galvos nuosprendį, skirtą p. Mladičiui teismo kolegijos“, – sakoma Hagoje posėdžiaujančio Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) pranešime.

Ten pat nurodoma, kad teisėjai paliko galioti nuosprendžius už R. Mladičiaus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Renginiai prasidėjo ryte, o dalyvių neatgrasė griežtesni suvaržymai, įvesti siekiant apriboti COVID-19 infekcijos plitimą.

Pirmieji atminimo renginiai įvyko ryte, o 14 val. Lietuvos laiku, prasidėjo gedulinga ceremonija Potočare – šalia Srebrenicos esančiame kaime, kur konflikto metu buvo dislokuotos JT taikos palaikymo pajėgos UNPROFOR. Šios ceremonijos metu per pastaruosius metus atpažintų devynių aukų palaikai bus palaidoti memorialinėse kapinėse.

1995 metų liepos 11 dieną liūdnai pagarsėjusį miestelį užėmusios serbų pajėgos per kelias dienas išžudė daugiau kaip 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų.

Vienas iš dalyvių 27 metų Sehadas Hasanovičius turi dvimetę dukrą, kurį yra tokio paties amžiaus kaip ir jis, kai dėl prasiveržusio smurto neteko savo tėvo.

„Sunku, kai matai, kad kažkas skambina savo tėvui, o tu jo neturi“, – netramdydamas ašarų sakė vyras.

Pasak S. Hasanovičiaus, jo tėvas Semso „nuvyko į mišką ir taip ir nesugrįžo; buvo rasti vos keli jo kaulai“.

Semso, kaip ir jo brolis Šefikas bei tėvas Sevko, žuvo, kai Ratko Mladičiaus vadovaujami Bosnijos serbų kariai pateko į Srebrenicos anklavą ir ėmė sistemingai žudyti bosniakų (Bosnijos musulmonų) vyrus bei paauglius.

„Buvo nužudyti keturių mano seserų vyrai“, – pasakojo 48 metų Ifeta Hasanovič, kurios sutuoktinis Hasibas tapo viena iš devynių aukų, kurių palaikai buvo identifikuoti po 2019 metų liepos.

„Buvo nužudytas mano brolis, taip pat jo sūnus. Mano anyta neteko savo vyro ir sūnaus“, – pridūrė ji.

Srebrenicos žudynės, dviejų tarptautinių teismų pripažintas genocidu, įvyko einant į pabaigą 1992–1995 metų kruvinam karui tarp Bosnijos kroatų, musulmonų ir serbų, pareikalavusiam apie 100 tūkst. gyvybių.

Iki šiol daugiau nei 80 masinių kapaviečių buvo rasti ir identifikuoti beveik 6 900 aukų palaikai.

Bosnijos serbų pajėgoms per karą vadovavęs generolas Ratko Mladičius, kurį daugelis serbų tebelaiko didvyriu, JT tribunolas 2017 metais nuteisė kalėti iki gyvos galvos dėl karo nusikaltimų, įskaitant genocidą Srebrenicoje. R. Mladičius šiuo metu laukia teismo sprendimo dėl jo pateiktos apeliacijos.

Radovanas Karadžičius, Bosnijos serbų karo laikų politinis lyderis, Hagoje taip pat buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Kova su neigimu

Srebrenicos žudynės yra vienintelis Bosnijos konflikto epizodas, kurį tarptautinė bendruomenė laiko genocidu.

Ir nors Bosnijos musulmonams šio žiaurumo masto pripažinimas yra ilgalaikės taikos sąlyga, daugumai serbų – lyderiams ir eiliniams žmonėms tiek Bosnijoje, tiek Serbijoje – žodžio „genocidas“ vartojimas lieka tabu.

Artėjant metinėms, Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius apibūdino Srebrenicą kaip „tai, kuo neturėtume ir negalėtume didžiuotis“, tačiau viešai jis dar nė karto nėra ištaręs žodžio „genocidas“.

Skurdžioje Srebrenicoje – rytų Bosnijoje esančiame miestelyje, turinčiame vos kelias parduotuves centre – šalia gyvena keli tūkstančiai serbų ir musulmonų.

Penktadienį miesto meras serbas Mladenas Grujičičius, išrinktas 2016 metais po genocido neigimu paremtos kampanijos, pareiškė, jog „kasdien atsiranda vis naujų įrodymų, paneigiančių visų įvykių dabartinį pateikimą“.

Bosnijos serbų politinis lyderis Miloradas Dodikas žudynes taip pat apibūdino kaip „mitą“.

Tačiau penktadienį Bosnijos jungtinio prezidiumo narys musulmonas Šefikas Džaferovičius pabrėžė: „Nenuilstamai reikalausime tiesos, teisingumo ir būtinybės teisti visus, kas įvykdė šį nusikaltimą“.

„Kovosime su tais, kas neigia genocidą bei garbina jo vykdytojus“, – sakė jis memorialiniame centre, kur sudalyvavo kolektyvinėje maldoje.

Siekdami išvengti didelių minių šeštadienį, organizatoriai pakvietė žmones lankytis memorialiniame centre visą liepos mėnesį.

„Mūsų širdyse ir mintyse – aukos ir visi, kieno gyvenimai nukentėjo dėl šių tragiškų įvykių. Mūsų bendra pareiga – niekada nepamiršti Srebrenicos, vieno tamsiausių žmonijos ir dabartinės Europos istorijos momentų“, – sakoma ketvirtadienį Briuselyje paskelbtame bendrame F. Mogherini ir J. Hahno pareiškime.

„Turime padaryti galą nebaudžiamumui ir įveikti praeities palikimą“, – sakoma dokumente.

Pasak F. Mogherini ir J. Hahno, „bandymai perrašyti istoriją Bosnijoje ir Hercegovinoje ar kur kitur yra neleistini“.

„Bosnija ir Hercegovina pareiškė norą tapti Europos Sąjungos nare, todėl visų politinių šalies lyderių prioritetinis uždavinys yra aktyvus darbas dėl dialogo ir pagarbos“, – pabrėžė ES pareigūnai.

Jie pareiškė, kad ES ir toliau „remia Bosniją ir Hercegoviną kuriant visuomenę, kurioje vyrautų pliuralizmas, teisingumas ir žmogiškasis orumas“.

Tarptautinis tribunolas dėl buvusios Jugoslavijos nustatė, kad 1995 metų liepą Bosnijos serbų armija Srebrenicos anklave išžudė 7–8 tūkst. Bosnijos musulmonų vyrų ir berniukų.

Šios žudynės, kurių aukų vis dar randama masinėse kapavietės, įvyko Bosnijos serbų pajėgoms išstūmus Jungtinių Tautų taikdarius iš Srebrenicos anklavo. Jos laikomos vienu tamsiausių Bosnijos pilietinio karo epizodų ir kruviniausiomis skerdynėmis Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Du tarptautiniai teismai yra pripažinę jas genocidu.

2003 metais atsakomybę už masinį taikių gyventojų žudymą oficialiai pripažino Bosnijos ir Hercegovinos Serbų respublikos valdžia. 2010-aisiais Serbijos parlamentas taip pat pasmerkė žudynes, bet atsisakė pripažinti jas genocidu.

Ši nutartis didžiąja dalimi patvirtina 2014 metais priimtą civilinio teismo sprendimą.

Hagos apeliacinio teismo pirmininkė Gepke Dulek (Gekpė Dulek) nurodė, kad olandų karių sprendimas išsiųsti per masinę evakuaciją tuos vyrus iš jų saugotos teritorijos kartu su kitais ten prisiglaudusiais pabėgėliais lėmė, kad „iš jų buvo atimta galimybė išgyventi“, kai generolo Ratko Mladičiaus vadovaujamos serbų pajėgos užėmė JT saugomą Srebrenicos anklavą rytinėje Bosnijoje.

Šie vyrai buvo tarp apytikriai 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, išžudytų Bosnijos serbų pajėgų per didžiausias žudynes Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Teismo sprendimas supykdė grupę šių žudynių aukų artimųjų moterų, atvykusių į teismo salę išklausyti nutarties.

Munira Subasič, vadovaujanti bylą iškėlusiai organizacijai „Srebrenicos motinos“, po nuosprendžio atsistojusi pagrūmojo pirštu teisėjui sakydama: „tai yra didžiulė neteisybė“.

Teismas nusprendė, kad minėtų vyrų tikimybė išgyventi, jeigu jie būtų likę olandų saugomoje teritorijoje, buvo maždaug 30 procentų.

„Todėl valstybė yra atsakinga už 30 proc. nuostolių, kuriuos patyrė jų artimieji“, – sakoma teismo nutartyje.

Aukų artimiesiems atstovaujantys teisininkai dabar gali pradėti tartis su vyriausybės teisininkais dėl kompensacijų. Kol kas vyriausybės teisininkų atstovai po teismo savo komentarų nepateikė.

Aukų artimiesiems atstovaujantis teisininkas Marco Gerritsenas (Markas Geritsenas) sakė, kad supranta giminių pasipiktinimą.

„Tačiau teisiniu požiūriu tai nėra labai blogai. Žinoma, tikėjomės daugiau, ir manau, kad turėjome tvirtų argumentų“, – sakė jis.

M.Gerritsenas nužudytųjų galimybių išgyventi įvertinimą teisme pavadino „labai subjektyviu“. Jis pažadėjo svarstyti galimybę šią nutartį apskųsti Nyderlandų Aukščiausiajam Teismui.

Antradienį teismo priimtas sprendimas yra naujausias Nyderlanduose nagrinėjamoje byloje, siekiant išsiaiškinti, kokia atsakomybė tenka šiai šaliai dėl Srebrenicos žudynių. Taip pat mėginama atsakyti į klausimą, ar olandų kariai galėjo ir turėjo padaryti daugiau, kad užkirstų kelią šioms masinėms žudynėms.

1995 metų liepos 13 dieną olandų taikdariai neatlaikė R.Mladičiaus vadovaujamų Bosnijos serbų pajėgų spaudimo ir išsiuntė tūkstančius musulmonų iš jų saugotos aptvertos teritorijos, kurioje šie buvo prisiglaudę.

Bosnijos serbų pajėgos atskyrė vyrus ir berniukus nuo moterų, suvarė juos į sunkvežimius ir išžudė aplinkiniuose miškuose. Šie žiaurumai tapo vienu tamsiausių istorijos puslapių 1992-1995 metų kare, nusinešusiame 100 tūkst. žmonių gyvybių, dar 2,2 mln. gyventojų privertusiame palikti savo namus

Tarptautinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai ir Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pripažinę Srebrenicos žudynes genocidu.

Aukų kūnai buvo sumesti į paskubomis iškastus masinius kapus, išbarstytus tarp kitų kapaviečių, vėliau užlygintus buldozeriais, siekiant paslėpti šio nusikaltimo įrodymus.

Dėl savo vaidmens Srebrenicos žudynėse ir kitų karo metu įvykdytų nusikaltimų R.Mladičius yra teisiamas Jungtinių Tautų Hagos tribunole.

"Jie neturi nieko bendra su civilizacija, neturi nieko bendra su šiuolaikiniu pasauliu. Būtent jie išžudė daugiau nei 8 tūkst. Bosnijos musulmonų... per Srebrenicos žudynes“, – sakė R.T.Erdoganas, surengęs naują žodinę ataką prieš Nyderlandus.

1995 metų liepos 11 dieną Jungtinių Tautų saugotą Srebrenicos anklavą užėmusios Bosnijos serbų pajėgos čia išžudė 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų. Anklavą saugoję lengvai ginkluoti olandų taikdariai negalėjo sutrukdyti serbų pajėgoms.

Įvykiai Srebrenicoje buvo kruviniausios skerdynės Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Ilgai lauktas bylos nagrinėjimas Belgrado karo nusikaltimų teisme yra laikomas išbandymu Serbijai, pažadėjusiai susitvarkyti su savo karo laikų praeities problemomis, ir svarbiu žingsniu, siekiant susitaikymo Balkanuose, praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams nuo Bosnijos karo pabaigos.

Ši precedento Serbijos teismuose neturinti byla yra pirmoji, susijusi su maždaug 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų nužudymu Srebrenicoje – tuometiame JT saugomame anklave. Šios žudynės laikomos didžiausiais žiaurumais Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Serbija per 1992–1995 metų karą palaikė ir ginklavo Bosnijos serbų pajėgas. Vis dėlto siekdama tapti ES nare Serbija pažadėjo nubausti to meto karo nusikaltėlius. Belgrado nacionalistų vyriausybė dėl šio proceso vilkinimo sulaukė daug kritikos.

Pirmasis su Srebrenicos žudynėmis siejamų asmenų teismas Serbijoje turėjo prasidėti gruodį, tačiau buvo atidėtas, gynybai pareikalavus atskleisti prokurorų apklaustų saugomų liudytojų tapatybes.

Pirmadienį vienas iš gynybos advokatų pareikalavo dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą, tvirtindamas, kad saugomų liudytojų – kaip manoma, specialiesiems būriams priklausiusių Bosnijos serbų – duoti parodymai yra negaliojantys, kadangi jie buvo pateikti nedalyvaujant gynybos advokatams.

Aštuoni įtariamieji yra kaltinami prisidėję prie šimtų musulmonų nužudymo viename sandėlyje už Srebrenicos esančiame Kravicos miestelyje, į kurį jie pabėgo traukdamiesi nuo artėjančių Bosnijos serbų pajėgų.

Skerdynės buvo įvykdytos vos per vieną dieną. Maždaug 1 300 žmonių buvo suvaryti į tą sandėlį ir išžudyti, sprogdinant granatas bei pliekiant iš automatų.

Kaltinamieji, kaip įtariama, priklausė Bosnijos serbų policijos specialiajam būriui „Jahorina“, kurio tuzinas narių Bosnijoje jau buvo nuteisti dėl žudynių Kravicoje. Visi teisiamieji po karo gavo Serbijos pilietybę.

Tarp kaltinamųjų yra šio būrio vadas, 58 metų Nedelko Milidragovičius (Nedelkas Milidragovičius), dar vadinamas „Nedjo (Nedju) skerdiku“.

Kaltinamajame akte teigiama, jog jis įsakė vykdyti žudynes ir nurodė, kad „niekas neturi ištrūkti gyvas“.

Visi aštuoni teisiamieji buvo sulaikyti 2015 metais, tačiau vėliau paleisti, nors jiems buvo iškelti sunkių kaltinimų.

Jeigu bus pripažinta minimų aštuonių įtariamųjų kaltė, jiems grės kalėjimas iki 20 metų.

Aštuoni vyrai stos prieš karo nusikaltimų teismą Belgrade, kaltinami įsakius išžudyti šimtus musulmonų netoli Srebrenicos arba dalyvavus juos žudant.

Skerdynės buvo įvykdytos vos per vieną dieną, sandėlyje Kravicos miestelyje.

Tai buvo dalis masinių žudymų virtinės šiame Rytų Bosnijos anklave, kurias vykdė generolo Ratko Mladičiaus – šiuo metu teisiamo Hagoje – vadovaujamos Bosnijos serbų pajėgos.

Su Srebrenicos žudynėmis siejamus asmenis Serbija teis pirmą kartą.

Šios etninių serbų vykdytos žudynės ilgą laiką buvo itin opus klausimas Serbijoje, kurią, byrant Jugoslavijai, užvaldė aršus nacionalizmas ir reikalavimai ginti serbų mažumas.

Jeigu bus pripažinta minimų aštuonių įtariamųjų kaltė, jiems grės kalėjimas iki 20 metų.

„Tai labai svarbi byla, nes Serbijai reikia pažvelgti į savo praeitį“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvęs Serbijos karo nusikaltimų prokuroras Vladimiras Vukčevičius.

„Be to negali būti katarsio, susitaikymo regione“, – pridūrė jis.

Srebrenicos žudynes genocidu pripažino du tarptautiniai teismai, bet Serbija nuolat atmesdavo šį apibrėžimą.

Kaltinamieji, kaip įtariama, priklausė Bosnijos serbų policijos specialiajam būriui „Jahorina“, kurio tuzinas narių Bosnijoje jau buvo nuteisti dėl žudynių Kravicoje. Visi atsakovai po karo gavo Serbijos pilietybę.

Tarp kaltinamųjų yra šio būrio vadas, 58 metų Nedelko Milidragovičius (Nedelkas Milidragovičius), dar vadinamas „Nedjo (Nedju) skerdiku“.

Kaltinamajame akte teigiama, jog jis įsakė vykdyti žudynes ir nurodė, kad „niekas neturi ištrūkti gyvas“.

Po karo N.Milidragovičius sėkmingai vystė verslą Serbijoje, jo arešto metu pranešė šalies žiniasklaida.

Kraujo liejimas Bosnijoje

Per Srebrenicos žudynes, kurios tapo Jugoslavijos subyrėjimą lydėjusių 10-ojo dešimtmečio Balkanų karų baisumų simboliu, buvo išžudyta maždaug 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų. Jų kūnai buvo sumesti į bendrus kapus.

Kravicos aukos buvo sučiuptos bėgančios per mišką.

Bosnijos serbų policija ir kariškiai sugrūdo belaisvius į sandėlį ir pradėjo šaudyti bei svaidyti granatas, rodo prokuroro ir ankstesnių teismų dokumentai.

Jų palaikai buvo surasti mažiausiai aštuoniuose bendruose kapuose, nurodo prokuroras.

Ankstesni su Srebrenicos žudynėmis siejami teismo procesai vyko Bosnijoje ir Hagoje įsikūrusiame Tarptautiniame baudžiamajame tribunole buvusiai Jugoslavijai (TBTJ).

Bosnijos 1992–1995 metų karas tarp jos musulmonų, kroatų ir serbų pareikalavo maždaug 100 tūkst. gyvybių, o 2,2 mln. gyventojų – beveik pusė iki karo buvusios populiacijos – turėjo palikti savo namus.

R.Mladičius laukia TBTJ verdikto dėl savo vaidmens vykdant karo nusikaltimus Bosnijoje, įskaitant Srebrenicos žudynes.

Praėjusią savaitę dėstydami baigiamuosius argumentus, TBTJ prokurorai ragino teisėjus skirti R.Mladičiui kalėjimą iki gyvos galvos, o jo advokatai sakė, kad jis turėtų būti išteisintas, nes per visą ketverius metus trukusį teismo procesą neigė visus kaltinimus.

Bosnijos serbų karo metų politiniam lyderiui Radovanui Karadžičiui TBTJ kovo mėnesį skyrė 40 metų kalėjimo bausmę, pripažinęs jo kaltę dėl įvairių karo nusikaltimų, įskaitant Srebrenicos žudynes.

Vyksta tyrimas dėl dar mažiausiai keturių žmonių, siejamų su Srebrenicos žudynėmis, sakė V.Vukčevičius, kuris vadovavo tyrimui ir pareiškė kaltinimus minimiems aštuoniems atsakovams.

TBTJ vyriausiasis prokuroras Serge'as Brammertzas (Seržas Bramercas) reiškė susirūpinimą, kad V.Vukčevičiui pernai gruodį išėjus į pensiją Serbija nepaskyrė naujo karo nusikaltimų prokuroro.

Praėjusią savaitę kreipdamasis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, S.Brammertzas taip pat kritikavo Serbiją, toliau „ignoruojančią ir pažeidžiančią savo teisinius įsipareigojimus bendradarbiauti su Tribunolu“ ir atsisakančią išduoti tris savo piliečius, kaltinamus liudininkų bauginimu.

Serbija šeštadienį pareiškė, kad išpuolis prieš jos premjerą per ceremoniją, skirtą 20-osioms Srebrenicos žudynių metinėms, buvo „bandymas nužudyti“, ir pareikalavo Bosnijos pasmerkti incidentą.

„Tikimės viešo Bosnijos valdžios pasmerkimo dėl bandymo nužudyti Serbijos premjerą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos protesto notoje, įteiktoje kolegoms Bosnijoje.

Serbijos premjeras Aleksandras Vučičius reporteriams sakė, kad vienas akmuo pataikė jam į smakrą, bet jis nebuvo sužeistas.

A.Vučičius šeštadienį buvo priverstas skubiai išvykti iš Srebrenicos žudynių 20-ųjų metinių minėjimo Bosnijoje, kai įtūžusi minia apmėtė jį akmenimis ir apipylė įžeidimais.

A.Vučičius buvo ką tik padėjęs gėlių prie paminklo tūkstančiams aukų, kurių palaikai buvo surasti, atpažinti ir perlaidoti, kai susirinkusieji pradėjo skanduoti „Allahu Akbar“ (Dievas (visų) didesnis) ir svaidyti akmenis, priversdami premjerą sprukti, dangstant jį asmens sargybiniams.

Pasak Serbijos valstybinės naujienų agentūros „Tanjug“, A.Vučičiui akmuo pataikė į galvą, buvo sudaužyti akiniai.

Prieš atvykdamas A.Vučičius pasmerkė „siaubingą nusikaltimą“ Srebenicoje, kur 1995 metų liepą Bosnijos serbų pajėgos besibaigiant karui išžudė apie 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų.

Bosnijos prezidentūra griežtai smerkia incidentą

Bosnijos ir Hercegovinos prezidentūra šeštadienį griežtai pasmerkė incidentą, kai įpykusi minia akmenimis apmėtė Serbijos premjerą.

Trišalė prezidentūra „griežčiausiais žodžiais smerkia šiandienos ataką ir reiškia didelį apgailestavimą“, sakoma pareiškime.

Jame giriamas Serbijos premjero dalyvavimas Srebrenicos žudynių metinėse ir raginama greitai atlikti tyrimą ir identifikuoti tos atakos kaltininkus.

A.Vučičius atvyko į Srebrenicą „su susitaikymo dvasia ir ketindamas pagerbti aukas“, nurodė prezidentūra, kuri pridūrė, jog atsiprašo „visų užsienio delegacijų“ dėl minimo incidento.

Panašią poziciją pareiškė pagrindinė Bosnijos musulmonų partija SDA.

„Tie, kas išprovokavo šiandienos incidentą, ne tik užpuolė Vučičių – jie taip pat išniekino religinį (aukų) palaidojimą ir į nesmagią padėtį pastatė Bosnijos musulmonus“, – sakoma pareiškime, kurį citavo naujienų agentūra FENA.

Serbija išpuolį prieš jos premjerą pavadino „bandymu nužudyti“ ir pareikalavo, kad Bosnija pasmerktų incidentą. A.Vučičius Belgrade reporteriams sakė, kad vienas akmuo pataikė jam į smakrą, bet jis nebuvo sužeistas.

Anksčiau A.Vučičius pasmerkė „siaubingą nusikaltimą“ Srebrenicoje, kur 1995 metų liepą Bosnijos serbų pajėgos besibaigiant karui išžudė apie 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų.

Trišalę Bosnijos ir Hercegovinos prezidentūrą sudaro musulmonas bosnis, krikščionis ortodoksas serbas ir katalikas kroatas.

Apmėtytas akmenimis

Serbijos premjeras Aleksandras Vučičius šeštadienį buvo priverstas skubiai išvykti iš Srebrenicos žudynių 20-ųjų metinių minėjimo Bosnijoje, kai įtūžusi minia apmėtė jį akmenimis ir apipylė įžeidimais, pranešė ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Bosnijoje įvykęs incidentas, per kurį Serbijos premjerui į galvą pataikė akmuo, sviestas iš minios, susirinkusios minėti Srebrenicos žudynių 20-ųjų metinių, yra „ataka prieš Serbiją“, pareiškė užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius.

„Tai ataka ne vien prieš Vučičių, bet ir prieš visą Serbiją ir jos taikos bei regioninio bendradarbiavimo politiką“, – sakoma diplomatijos vadovo žinutėje, paskelbtoje tuojau po to incidento.

A.Vučičius buvo ką tik padėjęs gėlių prie paminklo tūkstančiams aukų, kurių palaikai buvo surasti, atpažinti ir perlaidoti, kai susirinkusieji pradėjo skanduoti „Allahu Akbar“ (Dievas (visų) didesnis) ir svaidyti akmenis, priversdami premjerą sprukti, dangstant jį asmens sargybiniams.

Pasak Serbijos valstybinės naujienų agentūros „Tanjug“, A.Vučičiui akmuo pataikė į galvą, buvo sudaužyti akiniai.

A.Vučičius, kurio šalis rėmė Bosnijos serbus per karą dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, buvo vienas iš daugelio užsienio veikėjų, atvykusių į minėjimą Srebrenicoje, kur dešimtys tūkstančių žmonių susirinko pagerbti skerdynių aukų 20-ųjų metinių proga.

Prieš atvykdamas A.Vučičius pasmerkė „siaubingą nusikaltimą“ Srebenicoje, kur 1995 metų liepą Bosnijos serbų pajėgos besibaigiant karui išžudė apie 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų.

Serbijos ir Bosnijos serbų politikai lig šiol neigė Srebrenicos skerdynes, nors du tarptautiniai teismai jas pripažino genocidu.

Praėjus keliems mėnesiams nuo Srebrenicos žudynių, buvo pasirašyta taikos sutartis, užbaigusi 1992-1995 metų Bosnijos karą, kuris nusinešė apie 100 tūkst. gyvybių.

Susirinko dešimtys tūkstančių žmonių

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį susirinko Bosnijos mieste Srebrenicoje, kur bus minimos didžiausių Europoje žudynių po Antrojo pasaulinio karo 20-osios metinės ir bus perlaidotos dar 136 naujai rastos aukos.

Dešimtys garbingų svečių iš užsienio, tarp jų buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas), Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu (Ahmetas Davotohlu), Didžiosios Britanijos princesė Anne (En) ir Jordanijos karalienė Noor (Nur), dalyvaus šeštadienį vyksiančioje gedulingoje ceremonijoje, pagerbdami 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, išžudytų šio rytinio Bosnijos miesto apylinkėse, kai Bosnijos serbų pajėgos 1995 metų liepą įsiveržė į Jungtinių Tautų taikdarių saugotą anklavą. Du tarptautiniai teismai vėliau tas žudynes pripažino genocidu.

Nužudytųjų artimieji palaidos 136 aukas memorialiniame centre greta daugiau negu 6 000 kitų žmonių palaikų, anksčiau rastų masinėse kapavietėse.

Serbijos premjeras pasmerkė siaubingas skerdynes

Serbijos ministras pirmininkas šeštadienį pasmerkė „siaubingą nusikaltimą“ Srebrenicoje prieš prasidedant renginiams, skirtiems paminėti prieš 20 metų Bosnijos serbų pajėgų surengtų skerdynių aukas.

„Nėra žodžių, kuriais galima būtų išreikšti apgailestavimą ir skausmą dėl aukų, taip pat pyktį ir kartėlį tiems, kurie vykdė šį siaubingą nusikaltimą“, – sakoma Aleksandro Vučičiaus viešame laiške, paskelbtame prieš pat minėjimo ceremonijos pradžią Srebrenicoje Bosnijos rytuose.

„Serbija aiškiai ir vienareikšmiškai smerkia šį siaubingą nusikaltimą, šlykštisi jame dalyvavusiais ir toliau trauks juos atsakomybėn“, – sakė jis.

1995 metų liepą, jau baigiantis karui Bosnijoje, Srebrenicą užėmusios Bosnijos serbų pajėgos išžudė apie 8 tūkst. bosnių musulmonų vyrų ir berniukų. Taip prasiveržė didžiausias po Antrojo pasaulinio karo žiaurumas Europos žemyne.

Serbijos ir Bosnijos serbų politikai lig šiol neigė Srebrenicos skerdynes, nors du tarptautiniai teismai jas pripažino genocidu.

Per 1992-1995 metų Bosnijos karą Serbija politinėmis ir karinėmis priemonėmis rėmė Bosnijos serbus. Šis konfliktas nusinešė apie 100 tūkst. gyvybių.

Serbijos ministras pirmininkas A.Vučičius šeštadienį atvyko į Srebrenicos memorialinį kompleksą, prie kurio jį švilpimais sutiko grupė dalyvių. Pasak AFP žurnalisto, memoriale A.Vučičius turėjo pasirašyti užuojautos knygoje.

Premjeras taip pat šnektelėjo su viena aukų artimųjų, kuri jį nuoširdžiai apkabino.

Sarajeve ketvirtadienį tūkstančiai žmonių išsirikiavo prie pagrindinės miesto gatvės, kad pamatytų didžiulį sunkvežimį, vežantį 136 karstus į Srebrenicą, kur, minint Srebrenicos žudynių 20-metį, bus palaidotos naujai identifikuotos didžiausių skerdynių Europoje po Antrojo pasaulinio karo aukos.

Didžiule Bosnijos vėliava ir gėlėmis uždengtam sunkvežimiui riedant baltų rožių žiedlapiais nuklota gatve, tyloje girdėjosi žuvusiųjų motinų, seserų ir žmonų raudos.

Sunkvežimis sustojo prie Bosnijos prezidentūros, kur raudantys žmonės toliau dėjo ant jo gėles arba tiesiog prieidavo paliesti brezento, gaubusios masinėse kapavietėse rastus palaikus, kurie buvo identifikuoti atlikus DNR tyrimus.

1995 metų liepos11 dieną serbų pajėgos užėmė rytinį Bosnijos musulmonų gyvenamą Srebrenicos anklavą ir išžudė maždaug 8 tūkstančius musulmonų vyrų ir berniukų. Tarptautinis teismas šį nusikaltimą įvardino kaip genocidą.

Masinės kapavietės su Srebrenicos aukų palaikais randamos iki šiol. 7 tūkstančių aukų palaikai, kurie buvo identifikuoti pasitelkiant DNR technologiją, iki šiol buvo iškasti 93 bendruose kapuose arba tiesiog surinkti iš 314 vietų.

Edinas Nuhičius, kuris per žudynes neteko daugybės savo giminaičių, iki šiol rado ne visų jų palaikus. „Mes tegalime tik apie juos galvoti, juos prisiminti ir tikėtis, kad vieną dieną ši šalis ras būdą tęsti toliau“, – sakė jis.

Tarp 136 aukų, laidojamų šeštadienį, yra 18 nepilnamečių palaikai. Vyriausia auka, Jusufas Smailovičius, kuriam per žudynes buvo 75-eri, bus laidojamas kartu su savo 29-erių anūku Hebibu.

Sunkvežimiu atvežti ir karstai kuriuose sudėti Ismeto Mehmedovičiaus ir jo trijų sūnų - 20-mečio Fikreto, 18-mečio Rifeto ir 16-mečio Saliho palaikai.

Dešimtys žmonių ėjo paskui šį sunkvežimį per sostinę; jį lydėdami praeiviai kaišiojo gėles į brezentą, ratus, – visur, kur tik galėjo pasiekti.

Srebrenicoje organizatoriai laukia apie 50 tūkst. laidotuvių dalyvių ir tarptautinių delegacijų.

Jungtinėms Valstijoms, kariniais veiksmais įsikišusioms, o paskui tarpininkavusioms siekiant Bosnijos taikos sutarties, užbaigusios karą, kuris nusinešė apie 100 tūkst. gyvybių, atstovaus buvusio prezidento Billo Clintono (Bilo Klintono) delegacija.