Prezidentas savo sveikinime pažymi tarpusavio bendrystę, ypač siaučiant karams ir negandoms, pabrėžia ir tai, kad Lietuvos valstybė „nuo seno priimdavo, priglausdavo ir suburdavo įvairių tautybių ir tikėjimų žmones, kurie taikiai gyvendami kūrė šalyje solidarumo, tolerancijos ir bendradarbiavimo kultūrą“.

„Iš naujo atrandama skirtingumų harmonija visiems Lietuvos geros valios žmonėms ir šiandien padeda dialogo ir vienybės dvasioje kurti ateities Lietuvą“, – šeštadienį Prezidentūros paskelbtame sveikinime savo prezidentas

Premjerės I. Šimonytės sveikinime sentikiams ir stačiatikiams kviečia kurti jaukumą ir bendrystę, „atverti širdis artimui, dalytis šiluma, liudyti gyvybę, meilę ir viltį“.

„Šiandien pasaulyje milijonai žmonių, tarp jų ir mūsų draugai ukrainiečiai, į dangų dairosi su nerimu, žinodami, kad bet kurią minutę gali sulaukti naujų išpuolių. Su artimaisiais susėdus prie šventinio stalo linkiu pagalvoti apie juos, palinkėti jiems saugumo, pasižadėti šiemet padaryti dar daugiau dėl gėrio pergalės“, – sako premjerė Vyriausybės spaudos tarnybos sekmadienį paskelbtame sveikinime.

Konstantinopolio patriarchatui pavaldūs stačiatikiai šiemet Kalėdas Lietuvoje šventė jau ne pagal senąjį, o pagal naująjį kalendorių – gruodžio 25-ąją.

Siekdama atsiriboti nuo Rusijos tokį patį sprendimą priėmė ir Ukraina, kurios daugumą tikinčiųjų sudaro ortodoksai. Pagal senąjį kalendorių, Kalėdos švenčiamos sausio 7-ąją.

Dabar Lietuvoje prie senojo kalendoriaus iš esmės lieka tik Maskvai pavaldi stačiatikių ir sentikių bendruomenės.

Kaip Eltai teigė kunigas Vladimiras Seliavko, tai yra istorinis įvykis, nes praėjo maždaug 300 metų, kai paskutinį kartą Konstantinopolio dvasininkai aukojo Lietuvos žemėje mišias.

Penktadienį į Lietuvą iš Estijos atvykusiam stačiatikių kunigui pavesta baigti formuoti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią bažnytinę struktūrą.

ELTA primena, kad prasidėjus karui Ukrainoje Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausantys lietuviai dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas susilaukė savo vadovybės nemalonės.

Šie kunigai buvo pašalinti iš kunigų luomo Maskvos patriarchato sprendimu už tai, kad kritikavo Maskvos patriarchą Kirilą, kuris palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Visgi Lietuvos stačiatikių bažnyčia tuomet teigė, kad kunigai griežtų sprendimų susilaukė dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir t.t. Tai buvo pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai susilaukė tokių nuobaudų.

Tuo tarpu vasario mėnesį Visuotinis Konstantinopolio patriarchatas oficialiai paskelbė, kad buvo peržiūrėtos Maskvos patriarchato iš kunigų luomo pašalintų Lietuvos kunigų Vladimiro Seliavko, Vitalijaus Mockaus, Vitalio Dauparo, Gintaro Sungailos ir Georgijaus Ananjevo pateiktos apeliacijos.

Pernai į Vilniuje į Lietuvą atvykęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I tikino, kad Lietuvoje atsirado galimybė pradėti kurti Ortodoksų Bažnyčios struktūrą, pavaldžią Konstantinopolio patriarchatui.

„Mes turime išbaigtą bažnytinę struktūrą. Yra ne tik kunigai, ne tik parapijos, bet ir aiškus tų parapijų vienas vadovas, kuris atskaitingas Konstantinopoliui“, – LRT radijui teigė G. Sungaila, pažymėdamas, kad šiuo metu Lietuvoje veikia dešimt Konstantinopolio bažnytinei struktūrai priklausančių parapijų.

Visgi, pasak kunigo, kol kas Konstantinopoliui pavaldi stačiatikių bažnyčia Lietuvoje savo vyskupo neturės.

„Vietinė bažnyčia turėtų būti arba vyskupija, arba jeigu laikinai nėra vyskupo, tuomet bent jau katalikų bažnyčioje yra tokia samprata kaip apaštališkas administratorius, kai yra skiriamas tam tikrai teritorijai administratorius, kuris nebūtinai yra vyskupas. Ortodoksų bažnyčioje mes dar kol kas vyskupo neturime“, – sakė jis.

G. Sungaila džiaugėsi, kad į Lietuvą buvo paskirtas stačiatikių kunigas J. Kiviloo iš Estijos.

„Asmeniškai atrodo, kad tai pakankamai išmintingas sprendimas dėl to, nes estai turi pakankamai panašią istorinę atmintį, netgi ir bažnyčios prasme jie prieš 30 metų išgyveno labai panašius įvykius į tuos, kuriuos išgyvenome šiandieną. Estas taip pat žino įvairias tarptautines kalbas, kuriomis gali susišnekėti Lietuvoje“, – sakė G. Sungaila. 

„Tėvas Justinas moka ir graikiškai, yra tarnavęs ir Konstantinopolyje. Tai jis pažįsta abu pasaulius: ir Baltijos šalių gyvenimą, ir mūsų centro (Konstantinopolyje – ELTA) vidinį gyvenimą“, – pridūrė jis.

Pernai į Vilniuje į Lietuvą atvykęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I tikino, kad Lietuvoje atsirado galimybė pradėti kurti Ortodoksų Bažnyčios struktūrą, pavaldžią Konstantinopolio patriarchatui.

ELTA primena, kad prasidėjus karui Ukrainoje Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausantys lietuviai dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas susilaukė savo vadovybės nemalonės.

Šie kunigai buvo pašalinti iš kunigų luomo Maskvos patriarchato sprendimu už tai, kad kritikavo Maskvos patriarchą Kirilą, kuris palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Visgi Lietuvos stačiatikių bažnyčia tuomet teigė, kad kunigai griežtų sprendimų susilaukė dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir t.t. Tai buvo pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai susilaukė tokių nuobaudų.

Tuo tarpu vasario mėnesį Visuotinis Konstantinopolio patriarchatas oficialiai paskelbė, kad buvo peržiūrėtos Maskvos patriarchato iš kunigų luomo pašalintų Lietuvos kunigų Vladimiro Seliavko, Vitalijaus Mockaus, Vitalio Dauparo, Gintaro Sungailos ir Georgijaus Ananjevo pateiktos apeliacijos.

Struktūra pagal kononinę teisę įsikurs į Lietuvą atvykus egzarchato vadovui kunigui iš Estijos Justinusui Kiviloo (Justinusui Kivilui), teigia kunigas Gintaras Sungaila.

„Su jo atvykimu bus baigta formuoti bažnytinė struktūra Lietuvoje“, – BNS sakė G. Sungaila.

„Sutvarkius kanoninę klausimo pusę, dabar ketiname registruotis kaip religinė bendruomenė pagal pasaulietinę teisę“, – pridūrė jis.

Egzarchas J. Kiviloo į Lietuvą atvyks penktadienį, o pirmąsias pamaldas ves šeštadienį.

Apie ketinimus įsteigti Lietuvoje bažnytinę struktūrą pernai kovą pranešė šalyje viešėjęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, sugrąžinęs į kunigų luomą penkis buvusius Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kunigus.

G. Sungaila sakė, kad egzarchatas sieks tradicinės religinės bendruomenės statuso.

Sutvarkius kanoninę klausimo pusę, dabar ketiname registruotis kaip religinė bendruomenė pagal pasaulietinę teisę.

„Norime turėti teisinį tradicinės religinės bendruomenės statusą, kadangi Lietuvoje mūsų religinė bendruomenė buvo ta, kuri XIV a. įkūrė pirmą oficialią bažnytinę struktūrą – Lietuvos metropoliją. Tai buvo būtent Konstantinopolio patriarchato struktūra“, – teigė dvasininkas.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių, todėl Konstantinopolio egzarchatui pripažinti nereikės Seimo nutarimo. Sprendimą dėl jų registravimo priims Teisingumo ministerija.

Egzarchato pripažinimas taip pat leistų šiai organizacijai gauti finansinę valstybės paramą, skirstomą tradicinėms religinėms bendruomenėms.

G. Sungaila sakė, kad atvykęs į Lietuvą egzarchas planuoja susitikti su valstybės institucijų, sprendžiančių dėl religinės bendruomenės registravimo, atstovais.

Pasak jo, dvasininkai kol kas detaliai nesvarstė, kur leistų valstybės paramą, jeigu ją gautų.

Penki egzarchatui priklausantys dvasininkai užpernai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos buvo pašalinti iš kunigų luomo kaip įvykdę kanoninius nusikaltimus, bet Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.

Baigiamam kurti egzarchatui iš viso priklauso dešimt dvasininkų ir dešimt bendruomenių skirtinguose Lietuvos miestuose.

G. Sungaila sakė, kad šiuo metu Konstantinopoliui pavaldūs stačiatikiai Lietuvoje dar neturi savų maldos namų – juos arba nuomojasi, arba gauna naudotis neatlygintinai iš Romos katalikų ir protestantų religinių bendruomenių.

Siekdama atsiriboti nuo Rusijos kiek anksčiau šįmet tokį patį sprendimą priėmė ir Ukraina, kurios daugumą tikinčiųjų sudaro ortodoksai. Pagal senąjį kalendorių, Kalėdos švenčiamos sausio 7-ąją.

Kaip BNS trečiadienį sakė kunigas Gintaras Sungaila, šiuo sprendimu siekiama „patogiau gyventi Lietuvoje ir harmonijoje su dauguma Europos bei Vakarų pasaulio krikščionių ortodoksų“.

„Toks sprendimas harmonizuos ortodoksų liturgines datas su Lietuvos valstybinių švenčių kalendoriumi, kuriame ortodoksų švenčiamos šv. Kūčių, šv. Kalėdų ir Žolinės šventės yra nedarbo dienos, taip pat palengvins mišrių šeimų gyvenimą, kurioms iki šiol šventes tekdavo švęsti du kartus“, – teigė dvasininkas.

Anot jo, tokį sprendimą šiemet priėmė visos Konstantinopolio ortodoksų parapijos Lietuvoje. Šiuo metu keturios parapijos yra Vilniuje ir po vieną Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Anykščiuose, Tauragėje, Elektrėnuose.

„Kunigai ir toliau turi galimybę tarnauti pagal senąjį kalendorių, jeigu būtų tikinčiųjų, kurie to norėtų“, – kalbėjo kunigas.

Kunigai ir toliau turi galimybę tarnauti pagal senąjį kalendorių, jeigu būtų tikinčiųjų, kurie to norėtų.

Pasak G. Sungailos, Konstantinopolio patriarchate daugelis pasaulio bendruomenių laikosi naujojo kalendoriaus, tačiau yra leidžiama laikytis ir senojo kalendoriaus.

„Patriarchatas laikosi nuomonės, kad kalendoriaus klausimas – tai vietinės tradicijos, o ne tikėjimo klausimas, todėl bendruomenės turi galimybę pasirinkti tą kalendorių, kuris joms priimtinesnis“, – sakė jis.

Pagal senąjį kalendorių bendruomenės švęs tik Velykas ir su jomis susijusias šventes.

Dabar Lietuvoje prie senojo kalendoriaus iš esmės lieka tik Maskvai pavaldi stačiatikių ir sentikių bendruomenės.

Konstantinopoliui pavaldūs stačiatikiai taip pat siekia šalyje oficialiai įkurti bažnytinę struktūrą, tačiau dar laukia galutinio patriarchato sprendimo.

Šios bendruomenės pagrindą sudaro penki buvę Maskvos patriarchato kunigai, kuriuos metropolitas Inokentijus pernai pašalino iš kunigystės, tačiau Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I šiemet vasarį juos sugrąžino atgal į luomą.

Maskvos patriarchatas apkaltino minimus dvasininkus kanoniniais nusikaltimais, bet Konstantinopolis konstatavo, jog kunigai buvo pašalinti ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

Mokslai skirti būsimiems dvasininkams, katechetams, choro vadovams ir giedotojams, taip pat ikonų tapytojams rengti. Mokymas bus akivaizdinis ir vyks penktadieniais bei šeštadieniais.

Iš kitų miestų atvykę studentai gyvens Šventosios Dvasios vienuolyno teritorijoje.

Kaip nurodo Lietuvos stačiatikių arkivyskupija, iš viso į teologijos studijas priimti 82 stojantieji: choro vadovų ir giedotojų skyriuje mokysis 27 asmenys, į ganytojų skyrių įstojo 22 žmonės, į ikonų tapybos ir katechezės skyrius – atitinkamai 17 ir 16 žmonių.

Mokymo procesas tęsis dvejus metus. Bendradarbiaujant su Lenkijos stačiatikių bažnyčios dvasinėmis mokyklomis, ganytojų skyriaus absolventai galės stoti išsyk į antrąjį Varšuvos kunigų seminarijos kursą.

Iki šiol stačiatikių dvasininkai Lietuvoje buvo rengiami bendradarbiaujant su užsienio dvasinėmis mokslo įstaigomis.

Apie planus patiems ugdytis savo dvasininkus Lietuvos stačiatikių arkivyskupija pranešė dar gegužę. Tuomet metropolitas Inokentijus teigė, kad tokį sprendimą paskatino didesnės bažnytinės nepriklausomybės siekis.

Lietuvoje šiuo metu stačiatikius oficialiai vienija viena religinė bendruomenė – Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija, tačiau paraleliai kuriama ir Konstantinopolio patriarchato struktūra.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

Tokį sprendimą dvasininkai priėmė vyskupijos tarybos posėdyje balandžio pabaigoje, rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Siekiant pradėti vykdyti kursus, Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus įsaku buvo sudaryta Studijų komisija, kuriai vadovauja Trakų vyskupas vikaras Ambrosijus.

„Kadrų parengimas – rimtas reikalas, iki šiol jį sprendėme bendradarbiaudami su mums prieinamomis dvasinėmis mokslo įstaigomis. Pavyzdžiui, mes vaisingai bendradarbiaujame su autokefalinės Lenkijos Stačiatikių Bažnyčios dvasinėmis mokyklomis. Tikiuosi, kad šis bendradarbiavimas tęsis ir organizavus ganytojų kursų darbą Vilniuje“, – pasakė metropolitas.

Pasak metropolito Inokentijaus, priimti sprendimą surengti ganytojų kursus paskatino didesnės bažnytinės nepriklausomybės siekis.

Anot Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos, svarstoma galimybė įkurti išsyk du kursų skyrius – ganytojų bei chorų vadovų ir katechizatorių, pastaruosiuose galėtų mokytis ir merginos. Mokymo programa ir reikalavimai stojantiems pradėti rengti, o apie pirmąjį oficialų priėmimą bus paskelbta šių metų vasaros pradžioje.

Lietuvoje šiuo metu stačiatikius oficialiai vienija viena religinė bendruomenė – Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija, tačiau paraleliai kuriama ir Konstantinopolio patriarchato struktūra.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

„Norėčiau išreikšti gilią padėką už jūsų nenuilstamą ir pasiaukojamą darbą išsaugant ilgalaikes istorines, dvasines, moralines ir šeimos vertybes, ugdant ir šviečiant jaunimą“, – sakė V. Putinas, dalyvavęs liturgijoje Maskvos Kristaus Gelbėtojo katedroje.

„Daugelį metų jūsų išmintingi ganytojiški žodžiai stiprina visuomenę... Šiandien, kai susiduriame su rimtais iššūkiais, tai ypač svarbu“, – pridūrė jis.

Velykos yra svarbiausia stačiatikių kalendoriaus šventė tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje.

Anksčiau Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas, Maskvos patriarchas Kirilas pateisino savo šalies puolimą Ukrainoje, tvirtindamas, kad rusai ir ukrainiečiai yra broliai, kuriuos jėga atskyrė, ypač Vakarai.

Tačiau Ukrainos vyriausybė prieštarauja tokiai nuomonei, smerkdama Kremliaus invaziją ir vykdydama tyrimus bei baudžiamąjį persekiojimą, nukreiptą prieš Bažnyčią ir dvasininkus, laikomus artimais Maskvai.

Ukrainos valdžia taip pat supykdė Rusijos Bažnyčią karo metu paskelbdama apie vienuolių, užėmusių garsųjį Kyjivo Pečorų lauros vienuolyną, laikomą rusų stačiatikybės lopšiu, išsiuntimą.

Patriarchas Kirilas kovo mėnesį pasmerkė tai kaip, jo žodžiais, monstrišką sprendimą.

Tuo metu Maskvai pavaldūs stačiatikiai pranešė, kad, reaguodamas į V. Minioto perėjimą į naujai besikuriančią bendruomenę, metropolitas Inokentijus uždraudė dvasininkui eiti pareigas.

„Trys dvasininkai pateikė prašymus būti priimti į Konstantinopolio patriarchato struktūrą. Tuomet patriarchas Baltramiejus I pagal visas taisykles juos priėmė į Konstantinopolio patriarchatą“, – BNS antradienį sakė naujos stačiatikių bendruomenės kunigas Gintaras Sungaila.

Be lietuvių dvasininko, taip pat Konstantinopolio stačiatikių gretas papildė iš Baltarusijos nuo represijų pabėgę kunigai Georgijus Rojus ir Aliaksandras Kuchta.

Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija nurodo kurį laiką laukusi diakono atgailos, tačiau jam pasirinkus kitą bendruomenę galiausiai priėmė sprendimą uždrausti diakonui eiti savo pareigas.

Trys dvasininkai pateikė prašymus būti priimti į Konstantinopolio patriarchato struktūrą.

Arkivyskupija nurodo, kad V. Miniotui uždrausta pareigas eiti iki gyvos galvos „už diakono priesaikos sulaužymą ir kitų bažnytinių kanoninių nusikaltimų padarymą“.

„Metropolito Inokentijaus sprendimu V. Miniotas pripažintas sulaužęs diakono priesaiką, dalyvavęs Motinos-Cerkvės diskreditavimo kampanijoje, padaręs kitų kanoninių nusikaltimų“, – rašoma pranešime.

Tokį sprendimą G. Sungaila vadina nepagrįstu.

„V. Miniotas jau kurį laiką priklauso Konstantinopolio patriarchatui. Tai šis suspendavimas yra niekinis, tai manipuliacija, nes metropolitas Inokentijus neturi teisės suspenduoti Konstantinopolio patriarchato diakono“, – kalbėjo dvasininkas.

Pamaldos – ir Kaune

Iki šiol Konstantinopolio dvasininkai meldėsi Vilniuje ir Klaipėdoje, tačiau nuo stačiatikių Velykų ateinantį sekmadienį pamaldos bus aukojamos ir Kaune.

„Mus priima katalikų bendruomenė Kauno Mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Ten kiekvieną sekmadienį bus galima mums melstis“, – sakė G. Sungaila.

Pasak jo, stačiatikiams melstis katalikų bažnyčiose ir atvirkščiai yra „įprasta praktika“.

„Ten, kur neturi šventovių katalikai, jie meldžiasi pas ortodoksus, o ten, kur ortodoksai neturi šventovių, meldžiasi pas katalikus, – sakė kunigas. – Esame dėkingi, kad Lietuvoje yra geri ekumeniniai santykiai.“

Pamaldas Kaune aukos kunigas Vitalijus Mockus.

Tuo metu Vilniuje savivaldybė taip pat sudarė galimybė melstis Markučių dvaro muziejaus koplyčioje. Mišias čia aukoti planuojama po dviejų savaičių.

Lietuvoje šiuo metu stačiatikius oficialiai vienija viena religinė bendruomenė – Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija, tačiau paraleliai kuriama ir Konstantinopolio patriarchato struktūra.

Jos pagrindą sudaro penki buvę Maksvos patriarchato kunigai, kuriuos metropolitas Inokentijus pernai pašalino iš kunigystės, tačiau Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I šiemet vasarį juos sugrąžino atgal į luomą.

Maskvos patriarchatas apkaltino minimus dvasininkus kanoniniais nusikaltimais, bet Konstantinopolis konstatavo, jog kunigai buvo pašalinti ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.