-
Tęsiamas didžiųjų atliekų surinkimas iš klaipėdiečių kiemų 1
Didžiosios atliekos – tai stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai ir kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos, kurios dėl savo dydžio negali būti metamos į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius ar paliekamos šalia jų.
Didžiosioms atliekoms nepriskiriamos statybos ir griovimo atliekos, buityje susidarančios pavojingos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos. Prašome šių atliekų nenešti – vežėjas jų nepriims.
Šį savaitgalį nurodytomis valandomis atliekų surinkėjų mašina atvažiuos į šias vietas:
KRATC informacija.
Kada į kitus kvartalus atvažiuos didžiąsias atliekas surenkanti mašina, galite sužinoti KRATC interneto svetainės rubrikoje „Atliekų surinkimo grafikai“.
Iš Klaipėdos miesto gyventojų didžiosios ir kitos atliekos nemokamai priimamos didžiųjų atliekų priėmimo aikštelėse Tilžės g. 66A, Plieno g. 13, Šiaurės per. 30. Daugiau informacijos apie priėmimo tvarką ir aikštelių darbo laikus rasite: https://kratc.lt/lt/atlieku-surinkimo-aiksteles/.
-
Miesto šiukšlintojus fiksuoja vaizdo kameros: jie kenkia mums visiems 3
Sunešame patys
Atliekų surinkimas ir tvarkymas – labai atsakingas dalykas, nes turi įtakos ir mūsų gyvenamajai aplinkai, ir mūsų sveikatai, o kartu ir visų miesto gyventojų piniginėms.
Bedūlintis čiužinys, išmėtyti drabužiai, kurie kažkada buvo sudėti į maišelį, bet tekstilės konteineryje kažkodėl neatsidūrė. Vis atsiranda „geradarių“, kurie prie atliekų konteinerių palieka ir uogienių, marinuotų daržovių pilnus stiklainius, įvairių buities reikmenų, net buitinės chemijos produktų, vaistų, maisto papildų – gal kam prireiks, gaila išmesti.
Toks elgesys tik skatina nelegalių sąvartynų atsiradimą. Prie, atrodytų, geranoriškų žmonių ne vietoje paliktų daiktų, neretai prisijungia ir tokie, kuriems nebereikalingą lango rėmą, padangas, durų staktą, įskilusią virtuvės kriauklę ar dar ką nors, kuo nekantraujama atsikratyti, nunešti ir numesti prie konteinerių yra tiesiog greičiau ir patogiau.
Gyventojų nuotr.
Juk vis tiek kažkas kada nors šias atliekas teisingai sutvarkys už juos. Tačiau ne vietoje paliktų atliekų tvarkymas reikalauja papildomų finansinių išteklių. Norint surinkti stambiagabarites atliekas reikalinga kita transporto priemonė nei skirta atliekų konteinerių tuštinimui, todėl didėja atliekų sutvarkymo kaštai, o kartu su jais ir visų gyventojų gaunamos sąskaitos.
Norime, kad ir kauniečiai neliktų abejingi neatsakingam žmonių elgesiui ir rūpinsis savo kiemo ir miesto švara.
Kenkia visiems
„Tikimės, kad vaizdo įrašai padės sudrausminti miestiečius, kurie nesilaikydami numatytos tvarkos užkrauna bendrojo naudojimo konteinerius ar šalia jų esančią teritoriją didžiagabaritėmis, statybos ir žaliosiomis atliekomis. Norime, kad ir kauniečiai neliktų abejingi neatsakingam žmonių elgesiui ir rūpinsis savo kiemo ir miesto švara. Prašome jų fiksuoti nusižengimus ir taip padėti užkirsti kelią mūsų aplinkos taršai ir miesto lėšų švaistymui“, – ragina UAB „Kauno švara“ viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa.
Tuo tarpu aplinkiniai gyventojai priversti taikstytis su nemaloniu estetiniu vaizdu ir kvapu. Ir tai, kas jau buvo išvardinta, – dar ne pagrindinės neatsakingo miesto teršėjų elgesio sukeliamos blogybės. Netinkamas atliekų tvarkymas kelia realią grėsmę gamtai ir patiems gyventojams.
Per apdėtas atliekas aplink konteinerius prie jų sunku prieiti. Sudužęs „geradarių“ stiklainis, lentoje, per kurią tenka perlipti, pereiti, norint pasiekti konteinerį, likęs vinis jums, jūsų vaikams, kaimynams, augintiniams gali kainuoti įvairius sužalojimus.
Jau nekalbant apie pavojingas atliekas, kurioms ne vieta nei mišrių komunalinių ar stiklo, popieriaus, metalo, tekstilės atliekų konteineriuose, nei juo labiau prie jų.
Biologiškai skaidžios atliekos pūva ir skleidžia nemalonų kvapą. Ilgalaikėje perspektyvoje dirvožemį ar vandens telkinius užteršusios kenksmingos medžiagos gali patekti į žmonių organizmus.
Netvarka prie konteinerių apsunkina ir komunalininkų darbą – tampa sudėtingiau privažiuoti ir ištuštinti konteinerius.
66 stebėjimo kameros
Šiuo metu Kauno mieste yra įrengtos 567 požeminės ir antžeminės kolektyvinio naudojimo atliekų surinkimo aikštelės. Kauno miesto savivaldybė šiemet žada įrengti dar 58 tokio tipo aikšteles.
Šalia bendrojo naudojimo konteinerių jau yra įrengtos 66 vaizdo stebėjimo kameros. Artimiausiu metu planuojama pastatyti dar 50.
„Kauno švaros“ nuotr.
„Vaizdo stebėjimo kameros – aukštos kokybės, todėl pažeidėjus užfiksuoja tiek dienos, tiek nakties metu“, – pasakojo „Kauno švaros“ viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa. Šalia atliekų tvarkymo aikštelių kabo ir įspėjamieji ženklai, informuojantys gyventojus, kad jie yra filmuojami.
Gražūs pavyzdžiai, aplinkinių pastabos, edukacijos, vaizdo kameros ir žinojimas, kad neleistinas elgesys bus užfiksuotas, veikia kaip prevencinė priemonė ir skatina elgtis atsakingiau.
Pažeidėjus, kuriems panašu, kad ant visko yra nusispjauti, vaizdo kameros padeda identifikuoti pagal užfiksuotus žmonių atvaizdus arba jų transporto priemonių valstybinius numerius.
Tie, kurie nusižengia pirmą kartą, pagaliau supranta pažeidę taisykles ir patys sutvarko šiukšles, gauna tik žodinį įspėjimą. Kitu atveju tenka susimokėti baudą. Šiemet pričiuptos daugiau kaip dvi dešimtys šiukšlintojų.
„Nuo metų pradžios iki balandžio 28 d. Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius nustatė 25 atvejus, kai buvo pažeisti Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimai. Už šios rūšies pažeidimą yra numatyta administracinė nuobauda iki 140 eurų, pakartotinai per metus padarius šį pažeidimą administracinė nuobauda siekia iki 600 eurų“, – sakė Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas.
Priklausomai nuo pažeidimo mąsto bei žalos aplinkai, bauda gali išaugti iki kelių tūkstančių, o tam tikrais atvejais – ir iki 6 tūkst. eurų.
Kur ką dėti?
Kauno miesto savivaldybės Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse nurodyta, kad fiziniams ar juridiniams asmenims yra griežtai draudžiama atliekas (statybos ir griovimo, biologiškai skaidžias, elektros ir elektroninės įrangos, didžiagabaritės) mesti į komunalinių atliekų ir kitus tam nepritaikytus konteinerius ar palikti šalia šių įrenginių, išmesti pakelėse ar kitose tam nepritaikytose vietose, palikti maišuose ar pilti atliekas šalia kolektyvinių konteinerių.
„Į mišrių komunalinių atliekų konteinerį galima mesti po pirminio rūšiavimo likusias nepavojingas buitines atliekas, kurios nebetinka perdirbti ar pakartotinai panaudoti“, – sakė „Kauno švaros“ atstovas J.Tumpa.
„Kauno švaros“ nuotr.
Išsineštinio maisto ir vienkartinės pakuotės taip pat turėtų atsidurti mišrių komunalinių atliekų konteineriuose. Plačiau apie atliekų rūšiavimą ir kokias atliekas galima ir/ar negalima mesti į šį konteinerį rasite čia.
Tekstilės atliekos turi būti metamos tik į UAB „GOPALA“ tekstilės konteinerius. Interaktyvų Kauno mieste esančių tekstilės konteinerių žemėlapį rasite čia.
Baldus ir buitinę techniką paima iš namų
Visos buityje susidarančios ir bendrojo naudojimo konteineriams netinkamos atliekos turi būti vežamos į Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atliekų surinkimo aikšteles, kurių Kauno mieste yra aštuonios (https://www.kaunoratc.lt/aiksteles/). Pavojingos atliekos ten laikinai saugomos specialiose talpose, o vėliau perduodamos pavojingų atliekų tvarkytojams.
Šios aikštelės dirba po šešias dienas per savaitę. Iš gyventojų baldus, buitinę techniką, elektronikos, statybines atliekų ir kt. priima nemokamai.
Aplinkosaugininkai primena, kad gyventojai senas padangas, kurios numestos bet kur dūla daugiau kaip 120 metų ir teršia aplinką, gali nemokamai priduoti pardavėjui; tiek vienetų, kiek iš jo įsigijo. Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse.
Atskira tema – prie konteinerių ar šalia kelio tam nepritaikytuose maišuose ar visai nesurinktos paliekamos žaliosios atliekos (medžių ir krūmų genėjimo atliekos, šienavimo atliekos, pjuvenos, lapai, gėlės ar vaisių krituoliai, kitos biologiškai skaidžios sodų, parkų ir kitų apželdintų teritorijų bei žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekos.
Žaliųjų atliekų konteinerius „Kauno švara“ suteikia nemokamai. Už papildomą mokestį galima rinktis šių atliekų išvežimo paslaugą. Didmaišius skirtus būtent žaliųjų atliekų (lapų, šakų ir kt. bioskaidžių medžiagų) surinkimui galite užsisakyti susisiekus su „Kauno švaros“ specialistais, numeriu +370 640 42110 arba parašę į mvs@svara.lt.
Tuo tarpu atliekų išnešimo iš namų ir išvežimo (buitinės technikos ir baldų) paslaugą galite užsisakyti paskambinę tel.nr. +370 699 36980 arba el. paštu agne.griciene@svara.lt.
Aktyviau pranešama
„Gyventojai pastebėję atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus t. y., metamas bet kokias atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, kitose viešosiose vietose ir kitur, paliekamas bet kokias atliekas šalia konteinerių turėtų tai fiksuoti fotonuotraukomis, filmuoti ir pranešti Viešosios tvarkos skyriui el. būdu nuorodos adresu https://epaslaugos.kaunas.lt/paslaugos/viesosios-tvarkos-pazeidimai/, identifikavus asmens tapatybę“, – ragino R.Vilimas.
Vertėtų pasidžiaugti, kad gyventojų, reaguojančių į pastebėtus galimai daromus įvairius, o taip pat ir aplinkosauginius pažeidimus, – vis daugėja. Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Urtė Šimonytė sakė, kad įvertinus aplinkybes į įvykį reaguoja aplinkosaugos inspektoriai arba informacija būna perduodama savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.
Kaip skelbia departamentas, balandžio 19–25 d. Pranešimų priėmimo tarnyba visos šalies mastu gavo 588 pranešimus apie galimus pažeidimus. Dėl atliekų deginimo kreiptasi – 51 kartą, netinkamo atliekų tvarkymo – 86.
