„S. Šuškevičius nesulaukė laisvos Gudijos. Belovežo signataras, vienas trijų pasirašiusių nuostatą – verdiktą, kad „SSRS LIOVĖSI EGZISTAVUSI“, o tai buvo vartai į galimą naują, kitokį pasaulį, išėjo į visišką laisvę“, – trečiadienį feisbuke paskelbė V. Landsbergis.

Pasak V. Landsbergio, Lietuva 1991-ųjų gruodį jau buvo pripažinta ir nepriklausoma, Jungtinių Tautų Organizacijos narė, o tuometiniai Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos lyderiai Borisas Jelcinas, Leonidas Kravčiukas ir S. Šuškevičius „užvertė paskutinį Blogio imperijos puslapį“.

Laimėk, Ukraina. Ateis laisvė ir Baltarusijai-Gudijai. Ten bus įrašytas Stanislavo Šuškevičiaus vardas.

Pasak V. Landsbergio, Rusijos prezidentas B. Jelcinas pralaimėjo kovą su „kagėbistiniu revanšizmu“, bet keleri metai „pradinio žygio į laisvę įkvepia ir Ukrainos šių dienų didvyrišką gynybinį Tėvynės karą prieš godžią rytų kaimynę Maskoliją, kuri nenori ir nepajėgia keistis“.

„Laimėk, Ukraina. Ateis laisvė ir Baltarusijai-Gudijai. Ten bus įrašytas Stanislavo Šuškevičiaus vardas“, – sako V. Landsbergis.

Trečiadienį būdamas 87-erių mirė pirmasis nepriklausomos Baltarusijos vadovas, vėliau tapęs autoritarinio šalies vadovo Aliaksandro Lukašenkos kritiku. Jo žmona agentūrai AFP patvirtino, kad S. Šuškevičius mirė dėl koronaviruso sukeltų komplikacijų.

1991-ųjų gruodį Belovežo girioje susirinkę tuometiniai Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos lyderiai B. Jelcinas, L. Kravčiukas ir S. Šuškevičius paskelbė Sovietų Sąjungą nustojus egzistuoti.

S. Šuškevičius, vėliau tapęs autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos kritiku ir opozicionieriumi, mirė nuo koronavirusinės infekcijos komplikacijų, naujienų agentūrai AFP sakė jo sutuoktinė Iryna.

„Tikimės, kad bus organizuotos valstybinės laidotuvės, bet su mumis dar niekas nesusiekė“, – sakė Iryna Šuškevič.

Pasak jos, prieš dvi dienas S. Šuškevičius buvo išrašytas iš ligoninės, bet jo sveikata buvo pakirsta ligos.

Kaip nurodo Lenkijoje veikianti baltarusių televizija „Belsat“, S. Šuškevičiaus sveikata balandį pablogėjo persirgus koronavirusine infekcija. Kurį laiką jis buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.

Belovežo signataras

Būdamas Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku S. Šuškevičius kartu su tuomečiu Rusijos lyderiu Borisu Jelcinu ir Ukrainos lyderiu Leonidu Kravčuku 1991 metų gruodžio 8-ąją pasirašė vadinamąjį Belovežo susitarimą dėl Sovietų Sąjungos panaikinimo ir Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) įkūrimo.

Buvo pranešama, kad trys lyderiai prieš pasirašydami istorinį dokumentą prie medžioklės namelio iššovė iš šautuvų ir išlenkė degtinės.

Minske gimęs S. Šuškevičius vadovavimą Aukščiausiajai Tarybai perėmė nušalinus ankstesnį pirmininką, dėl jo paramos griežtosios linijos komunistų bandymui 1991 metų rugpjūtį nuversti Michailą Gorbačiovą.

S. Šuškevičius vadovavo Baltarusijai nuo jos įkūrimo, kol buvo atstatydintas parlamento 1994 metais, A. Lukašenkos vadovautos antikorupcinės komisijos iniciatyva. Jis tų pačių metų birželį surengtuose pirmuose prezidento rinkimuose varžėsi su A. Lukašenka ir kitais kandidatais, bet iškrito pirmajame rate, surinkęs tik apie 10 proc. balsų.

Rinkimų antrąjį ratą didžiule persvara laimėjo A. Lukašenka, nuo to laiko ir valdantis Baltarusiją.

Vėliau S. Šuškevičius tapo iškiliu liberalios opozicijos veikėju ir Baltarusijos socialdemokratų hramados (partijos) vadovu.

2004 metais jam nebuvo leista kandidatuoti parlamento rinkimuose.

2012-aisiais A. Lukašenka apkaltino S. Šuškevičių vadovavimu „penktajai kolonai“ Baltarusijoje, buvusiam lyderiui buvo uždrausta išvykti iš šalies.

Po metų rašydamas savo atsiminimus S. Šuškevičius sakė bandęs pamatyti Belovežo deklaracijos originalą, bet atrodė, kad jis dingo.

Pastaraisiais metais S. Šuškevičius buvo mažiau aktyvus ir neatliko jokio vaidmens per didžiulius antivyriausybinius protestus, kilusius A. Lukašenkai paskelbus pergalę 2020-ųjų rugpjūčio prezidento rinkimuose.

Dešimtys tūkstančių žmonių ištisus mėnesius išeidavo į gatves protestuoti. Tūkstančiai jų buvo areštuoti per griežtą demonstracijų slopinimo kampaniją, privertusią daugelį opozicijos lyderių pasitraukti į užsienį.

Šiuo metu užsienyje gyvenanti baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja S. Šuškevičiaus mirtį pavadino „didele netektimi baltarusiams ir demokratiniam pasauliui“.

„Pirmasis nepriklausomos Baltarusijos lyderis bus prisimenamas dėl savo vaidmens panaikinant Sovietų Sąjungą. Tegu ilsisi ramybėje“, – parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“.

Pareigūnai Minske trečiadienį kol kas nepateikė jokios reakcijos į jo mirtį.

I. Šimonytė reiškia užuojautą

Premjerė Ingrida Šimonytė reiškia užuojautą mirus S. Šuškevičiui pabrėždama, jog jo indėlis išardant Sovietų Sąjungą liks istorijoje.

„Esu nuliūdinta mirus Stanislavui Šuškevičiui, pirmajam ir kol kas vieninteliam nepriklausomos, demokratinės Baltarusijos vadovui. Jo parašas deklaracijoje išardant Sovietų Sąjungą gyvuos istorijoje, jo atmintis – mūsų širdyse“, – savo „Twitter“ paskyroje trečiadienį paskelbė I. Šimonytė.

Ji reiškia užuojautą mirusiojo prezidento artimiesiems ir „laisvai Baltarusijai“.

„Svarbiausia, kad pasikeitė pasaulis ir pasaulio filosofija - jam įtaką padarė Belovežo susitarimai. Aš manau, kad jei nebūtų buvę Belovežo susitarimų, pasaulis, ko gero, būtų sugriuvęs slegiamas, visų pirma, branduolinės grėsmės, jis būtų sugriuvęs slegiamas tos politikos, kurią vykdė sovietų imperija. Nors šiandien Rusija vykdo irgi labai sunkią, sudėtingą pasauliui, ypač Ukrainai, politiką“, - spaudos konferencijoje Seime sakė pirmasis nepriklausomos Ukrainos vadovas Leonidas Kravčiukas.

„Dabar imperijos nėra, nėra stiprios komunistų partijos su 19 mln. narių, nėra tiesiog beprotiškai pajėgios kariuomenės. Ir visa tai yra Belovežo susitarimų rezultatas, visa tai man leidžia šiandien pasakyti čia, būnant pas jus Lietuvoje, kad Belovežo susitarimai - tai istorinis aktas, kuris pakeitė gyvenimo filosofiją, požiūrį į gyvenimą, pakeitė suvokimą, kad jėgą galima pakeisti politika ir diplomatija, kad jėga ne visada yra lemiamas veiksnys kuriant gyvenimą“, - pridūrė jis.

Antradienį buvęs Ukrainos vadovas dalyvavo lietuvių trėmimų pradžios 75-osioms metinėms skirtuose renginiuose Vilniuje. Jis ragino išlaikyti budrumą ir pateikė Ukrainos pavyzdį, jog netinkamas tautos pasirinkimas renkant politikus gali lemti skausmingą tautos ateitį.

„Todėl šiandien mes matome Krymo aneksiją, karą Donbase, Rusijos agresiją ir dar daug ateityje bus nežinomų Putino, Kremliaus veiksmų, Rusijos poelgių, tačiau jei mes kartu būsime vieningi, mes būtinai nubausime agresorių“, - kalbėjo L.Kravčiukas.

Pirmasis Baltarusijos vadovas, tuometis parlamento pirmininkas Stanislavas Šuškevičius sakė, kad jį tremtys palietė tiesiogiai. S.Šuškevičiaus tėvas, baltarusių poetas 1956-aisiais grįžo į Baltarusiją po 20 metų tremties Sibire bei buvo reabilituotas.

„Ką mes padarėme Belovežo Girioje, mes nelabai suvokėme - kai tik sužinojome, mes išsigandome to. Dar dieną prieš Belovežo dokumentų pasirašymą Baltarusijos premjeras (Večeslavas Kebičas) pasakė, kad aš jį priverčiau pasirašyti šį dokumentą. Mes užkirtome kelią pilietiniam karui buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, nes buvusios sovietų respublikos, daugelis jų turėjo pretenzijų viena kitai. (...). Mes faktiškai, savotiškai, nemėgdžiodami išsprendėme tą klausimą, kurį Baltijos šalys išsprendė kitaip. Mes mokėmės iš jų, bet mes mokėmės nemėgdžiodami, mes nuėjome savo keliu“, - spaudos konferencijoje kalbėjo S.Šuškevičius.

1991-ųjų gruodžio 8-ąją tuometis Baltarusijos vadovas S.Šuškevičius, Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas bei Ukrainos prezidentas L.Kravčiukas pasirašė Belovežo (Minsko) susitarimą, kuriuo konstatuotas SSRS suirimas bei buvo įkurta Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS). Sutartį vėliau ratifikavo Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos parlamentai, prie naujai įkurtos NVS 1991-aisiais prisijungė dar 8 SSRS sudėtyje buvusios šalys: Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachija, Kirgizija, Moldavija, Tadžikija, Turkmėnija ir Uzbekija, po dvejų metų - Gruzija.

Baltarusijos opozicijai nerimą kelia, kad Europa vėl gali imtis nuolaidų paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamam šios šalies prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir jame įžvelgti Baltarusijos nepriklausomybės garantą.

„Aš asmeniškai, mano kolegos esame labai susirūpinę, kad Europa gali panorėti vėl A.Lukašenkos asmenyje matyti Baltarusijos nepriklausomybės gelbėtoją. Iš tikrųjų sunku rasti labiau nekenčiantį tikrosios Baltarusijos, labiau iškraipantį jos istoriją, didesnį baltarusių nacionalinės inteligentijos ir baltarusių tautos priešą“, - pirmadienį Vilniuje vykstančioje Europos Sąjungos (ES) parlamentų pirmininkų konferencijoje sakė buvęs Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Stanislavas Šuškevičius.

Jis buvo paskutinis demokratiškai išrinktas Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, šias pareigas ėjęs 1991-1994 metais.

S.Šuškevičius pirmadienį Vilniuje kritikavo Vakarų politikus dėl jų neryžtingumo A.Lukašenkos atžvilgiu.

„Man atrodo, kad Europai pakanka pagrindų neremti A.Lukašenkos bent jau dėl jo patikinimo, kad jam patinka Hitleris ir daugelis Hitlerio veiksmų. Bet sunkiose situacijose Vakarai gelbėdavo A.Lukašenką savo nenuoseklumu ir kreditais“, - tvirtino jis.

Baltarusijos opozicijos atstovas priminė, kad dabartinis jo šalies režimas žiauriausiais būdais slopina žmonių manifestacijas, sodina į kalėjimus už dalyvavimą demonstracijose, remia prievartinį Baltarusijos rusifikavimą.

Baltarusijos prezidentą S.Šuškevičius vadino Kremliaus tarnu, kuriam neblogai mokama už tarnybą.

S.Šuškevičius ragino europiečius būti budriems bendraujant su A.Lukašenka.

A.Lukašenka Baltarusija valdo nuo 1994 metų.

Pirmadienį Lietuvos Seime vyksta ES narių parlamentų pirmininkų konferencija. Į ją pakviesti ir Rytų partnerystės programos valstybių parlamentų vadovai.