Vilniaus apygardos teisme tęsiant politinės korupcijos bylos nagrinėjimą, R. Kurlianskis taip pat atmetė kaltinimus, jog per tuometį „darbietį“ Vytautą Gapšį siekė, kad S. Dailydka liktų pareigose dar vienai kadencijai.

R. Kurlianskis penktadienį davė parodymus dėl bylos epizodo, kai 2016 metų sausį viename Vilniaus restoranų susitiko S. Dailydka, buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis ir bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius.

„Kauno tiltai“ buvo „Mitnijos“ partnerė viešuosiuose pirkimuose kaip generalinis rangovas.

Tyrimo duomenimis, per pietus buvo aptarinėjama, kaip pasiekti taikos sutartį byloje, kurioje „Kauno tiltai“, „Mitnija“ ir kiti konsorciumo partneriai siekė prisiteisti papildomų pinigų iš „Lietuvos geležinkelių“ dėl patirtų nuostolių atliekant darbus Vilniaus aplinkkelyje „Kyviškės-Vaičiūnai“.

R. Kurlianskis teisme tvirtino, kad dėl projekto teismo procesai vyksta nuo 2013-ųjų iki šiol. Tuomet pokalbyje su S. Dailydka jis teigė tik norėjęs pristatyti konsorciumo pozicijas dėl galimos taikos sutarties.

Anot jo, ginčas kilo dėl projekte nenumatytų, tačiau būtinų atlikti papildomų darbų „su „Lietuvos geležinkelių“ sutikimu ir jų prašymu“, o pokalbyje R. Kurlianskis sako tik užsiminęs, jog reikia „padiskutuoti ir apsikeisti nuomonėmis“ dėl aplinkkelio projekto užbaigimo. Konkrečiai, anot jo, kalbėta apie galimybę sudaryti taikos sutartį, pagal kurią „Lietuvos geležinkeliai“ „Kauno tiltams“ ir „Mitnijai“ sumokėtų bent dalį lėšų už virš projekto sąmatos atliktus darbus. Pasak jo, tą teismui patvirtino ir pats S. Dailydka.

Kas čia panašaus į spaudimą S. Dailydkai?

„Kas čia panašaus į spaudimą S. Dailydkai?“, – svarstė jis.

R. Kurlianskis pabrėžė akcentavęs, jog bendrovės su geležinkeliais nenori toliau bylinėtis dėl 10,5 mln. litų (apie 3 mln. eurų) ir pasiūlė, jog konsorciumas gali „prisiimti minusą“, t.y. dalį išlaidų už papildomus darbus.

R. Kurlianskis neneigė, jog su S. Dailydka palaikė „gerus santykius“, tačiau būtent dėl to esą verslas nesiėmė visų galimų teisinių veiksmų prieš „Lietuvos geležinkelius“.

„Iš pokalbio stenogramos akivaizdžiai matyti, kad konsorciumas ketina prisiimti nemažą dalį dėl, mano įsitikinimu, „Lietuvos geležinkelių“ kaltės atsiradusių nuostolių (...). Jei ne geri asmeniniai santykiai su S. Dailydka, tuometiniai „Lietuvos geležinkeliai“ būtų gyvenę su areštuotomis sąskaitomis“, – aiškino jis.

Anot R. Kurlianskio, pokalbio stenogramos įrodo, kad S. Dailydka prašė veikti oficialiai.

„Gerbiamas teisme, šitame pokalbyje jokio sąmokslo nėra, S. Dailydka prašo pateikti konsorciumo sąlygas oficialiai, raštu“, – tikino buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas.

Neigė siekęs palikti S. Dailydką poste

S. Dailydka taip pat atmetė, jog už duotus kyšius V. Gapšiui siekė, kad S. Dailydka liktų „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus poste dar vienai kadencijai.

Anot R. Kurlianskio, tuometė S. Dailydkos kadencija turėjo baigtis 2018 vasarį, t.y. po daugiau nei dviejų metų nuo užfiksuotų pokalbių, o tuometinės „Lietuvos geležinkelių“ valdybos, sprendžiančios dėl direktoriaus, kadencija turėjo baigtis 2016-ųjų gruodį.

„Prašymas būtų nei logiškas, nei teisėtas. Ir, tiesą sakant, gerbiamas teisme, man užtektų proto to neprašyti. Sprendimą paskirti Stąsį Dailydką dar vienai kadencijai galėjo tik teisėtai paskirta valdyba, kuri veikė teisėtai 2018 metais. Ta valdyba, kurios kadencija baigėsi 2016 gruodžio 14 dieną, negalėjo niekaip priimti teisėto sprendimo“, – aiškino jis.

S. Dailydka iš šių pareigų atsistatydino 2016 metų gruodį, prieš pat Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės darbo pradžią.

Atmetė A. Guogos versiją

Jis taip pat kalbėjo apie politiko Antano Guogos liudijimą – tuometinis europarlamentaras, šiuo metu iš pareigų besitraukiantis Seimo narys teismui yra teigęs, jog R. Kurlianskis buvo nepatenkintas A. Guogos kritika S. Dailydkai. R. Kurlianskis patvirtino, jog pokalbyje su A. Guoga jį kiek pašiepė dėl užsakomųjų straipsnių žiniasklaidoje, tačiau tvirtino neprašęs susilaikyti nuo kritikos S. Dailydkai.

„Tuo metu jis darė kampaniją, pulti Stasį Dailydką buvo madinga, niekada neprašausi. O prokuroras ir susijaudino – kaip čia Raimondas Kurlianskis gali būti nepatenkintas“, – tvirtino jis.

„MG Baltic“ atstovas taip pat atmetė prielaidas, jog jis galėjo prašyti A. Guogos įtakos paliekant S. Dailydką „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus poste ir politiko svarstymus vadino „nepagrįstomis interpretacijomis“.

„Net jei būčiau galvojęs kažko panašaus kieno nors paprašyti, tikrai nebūčiau pagalvojęs apie Antaną Guogą“, – patikino R. Kurlianskis.

Prekyba poveikiu ir kyšininkavimu šioje byloje kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis bei „darbietis“ V. Gapšys. Parlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.

R. Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. R. Kurlianskis sako, kad pas E. Masiulį rastus 90 tūkst. eurų skyrė jo politinei veiklai finansuoti.

Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

Teisėsaugos atliktame politinės korupcijos tyrime figūruoja epizodas, kai 2016 metų sausį viename Vilniaus restoranų susitiko S. Dailydka, buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir tuometinis bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius.

„Kauno tiltai“ buvo „Mitnijos“ partnerė viešuosiuose pirkimuose.

Tyrimo duomenimis, per pietus aptarinėta, kaip pasiekti taikos sutartį byloje, kurioje „Kauno tiltai“ ir „Mitnija“ siekė prisiteisti papildomų pinigų iš „Lietuvos geležinkelių“ dėl patirtų nuostolių atliekant darbus Vilniaus aplinkkelyje Kyviškės-Vaičiūnai.

„Pagal ir pirkimo sąlygas, ir pirkimo įstatymą, ir pasirašytą sutartį jokių papildomų apmokėjimų nebuvo numatyta“, – Vilniaus apygardos teisme sakė S. Dailydka.

„Taigi, jie mus, kaip „Lietuvos geležinkelius“, padavė į teismą, bandydami prisiteisti savo tas išlaidas“, – pridūrė jis.

Liudytojas sakė, kad apie taikos sutartį „mes nieko labai konkretaus nekalbėjome“.

„(Pasakiau), kad jeigu generalinis direktorius pateiks savo siūlymus, mes juos svarstysime“, – nurodė buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

S. Dailydka sakė, kad jį pietų pakvietė „Kauno tiltų“ valdybos pirmininkas.

Teismas jau ne pirmą kartą bando išklausti bylos liudytojų, kam tiksliai bendraudamas su jais atstovavo R. Kurlianskis.

Prokuratūra teigia, kad R. Kurlianskis veikdavo „MG Baltic“ vardu kaip koncerno viceprezidentas. Pats koncernas ir verslininkas tvirtina, kad jis niekada formaliai nėjo šių pareigų, tik dirbo koncerno įmonėse.

Vis dėlto R. Kurlianskis daug metų „MG Baltic“ interneto svetainėje buvo įvardijamas kaip viceprezidentas.

S. Dailydka po ilgo klausinėjimo teisme patvirtino iš viešosios erdvės būtent taip žinantis R. Kurlianskį.

Pats verslininkas žurnalistams po posėdžio tvirtino: „Kažkam patiko taip mane vadinti. Ir man patiko.“

Rugsėjo 18 dieną S. Dailydkos apklausa bus pratęsta, ten taip pat bus žiūrimas surengtų pietų vaizdo įrašas. Teismas įteikė šaukimą į šią apklausą atvykti ir N. Eidukevičių.

Kyšis už dar vieną kadenciją?

Su šiuo liudytoju yra susiję dar keli bylos epizodai.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikui Vytautui Gapšiui, kad jis be kitų dalykų siektų, jog S. Dailydka būtų paliktas pareigose dar vienai kadencijai po 2016 metų Seimo rinkimų.

S. Dailydka iš šių pareigų atsistatydino 2016 metų gruodį, prieš pat Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės darbo pradžią.

Liudytojas pripažino, kad pasitraukė nesitikėdamas politinės paramos iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

„Nesitikėjau, (...) kad mane palaikys kita politinė jėga, kuri laimėjo rinkimus“, – kalbėjo S. Dailydka.

Pasak buvusio valstybės įmonės direktoriaus, jo kadencija turėjo baigtis 2018 metais ir jis teoriškai galėjo siekti dar vieno paskyrimo, tačiau abejojo dėl savo sveikatos.

„Kadangi jaunystėje pradėjau dirbti įmonės vadovu nuo 23 metų, (...) tai visą gyvenimą pradirbau panašiose pareigose, galbūt tik didesnėse įmonėse. Tai ne taip paprasta su ta sveikata“, – sakė D. Dailydka.

„Labai nesiskundžiau, bet per tą laiką vis tiek jausdavosi tas amžius ir įtampa“, – pridūrė jis.

Byloje taip pat nagrinėtos aplinkybės, kai R. Kurlianskis prašė Europos Parlamento nario Antano Guogos nekritikuoti ilgamečio „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus.

R. Kurlianskis tvirtino niekada neprašęs V. Gapšio daryti įtaką dėl S. Dailydkos.

„Jeigu tikrai klausė pokalbių, kurių pagrindu rašomas kaltinimas, tai iš tikrųjų kaltinamojo akto rašytojai turėjo išsiplauti ausis“, – sakė verslininkas.

V. Gapšys patvirtino, kad vienos vakarienės su R. Kurlianskiu metu šis užsiminė apie „Lietuvos geležinkelių“ vadovą, tačiau tai nebuvo prašymas.

„Mano jokios reakcijos nebuvo. (...) Gal tuo metu užkandžiavau ką nors vakarienės metu“, – teigė eksparlamentaras.

„Kad aš daryčiau kokią nors įtaką ar turėčiau interesą, kad manęs kas nors būtų prašęs ar aš būčiau ėjęs ir kalbėjęs, tai to nebuvo“, – teigė jis.

R. Kurlianskis byloje kaltinamas davęs kyšių keliems politikams už naudingų sprendimų priėmimą.

Byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ V. Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

„LGC Cargo“ valdyboje nuo liepos pabaigos taip dirba buvęs S. Dailydkos pavaduotojas, „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijai vadovavęs Stasys Gudvalis, atleistas 2016-ųjų pabaigoje, taip pat Latvijoje gyvenantis Olafas Vitolas. Tiek S. Dailydka, tiek S. Gudvalis yra ir „LGC Cargo“ akcininkai.

Su S. Dailydka BNS susisiekti nepavyko.

„LGC Cargo“ įsteigė Sergejaus Grečuko valdoma bendrovė „Baltloco“ ir Jungtinėje Karalystėje registruota „LGC Cargo LP“, atstovaujama Belize registruotų įmonių „Actum Holdings“ ir „Actum Management“. Steigimo sutartyje nurodoma, kad abiejų Belizo įmonių vardu veikia Aleksejus Strukovas.

Vienintelis „Baltloco“ akcininkas S. Grečukas iki 2017-ųjų gegužė dirbo bendrovės TMHB (nuo praėjusių metų spalio persivadino į „Railvec“) vadovu. TMHB yra siejama su Rusijos koncerno „Transmashholding“ – portalo 15min.lt duomenimis, per šią įmonę S. Dailydklos vadovaujami „Lietuvos geležinkeliai“ iš Rusijos koncerno įsigydavo lokomotyvų dalis, tam 2012-2013 metais išleidę apie 45 mln. eurų.

Steigimo metu „Baltloco“ įsigijo 90 proc., o „LGC Cargo LP“ - 10 proc. Lietuvos „LGC Cargo“ akcijų. Pastarajai vadovauja Sergejus Gračiovas.

2017-ųjų rugpjūtį vienintele „LGC Cargo“ akcininke tapo „Baltloco“, tačiau šių metų vasarį jos valdomas akcijų paketas jau buvo sumažėjęs iki 34 proc., o po 33 proc. bendrovės akcijų valdė S. Dailydka ir S. Gudvalis. Vėliau per kelis kartus „LGC Cargo“ įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 2,5 tūkst. iki 239,8 tūkst. eurų, o jos akcininkų sąrašą papildė S. Gračiovas ir Latvijos bendrovė „Baltijas tranzita serviss“.

BNS skaičiavimais, šiuo metu „Baltijas tranzita serviss“ valdo 51 proc., „Baltloco“ - 16,5 proc., S. Dailydka ir S. Gudvalis - po 16 proc., o S. Gračiovas - 0,5 proc. „LGC Cargo“ įstatinio kapitalo.

Ši gamykla priklauso Rusijos karinės pramonės kompleksui ir, kai Rusijai buvo pradėtos taikyti sankcijos, ji pateko į „juodąjį sąrašą“ – Didžioji Britanija ir Prancūzija netiekia jai elektroninių komponentų.

Iževske pagaminta sistema „Lietuvos geležinkeliuose“ buvo pradėta diegti 2006 metais. Ji yra visuose lokomotyvuose taip pat ir naujosios kartos, pirktuose Vokietijoje. „Siemens“ lokomotyvuose originali įranga buvo išmontuota ir įdiegta rusiška. Pavojus tas, kad rusiška sistema gali būti naudojama nuotoliniu būdu lokomotyvo greičiui kontroliuoti ir netgi visiškai jį sustabdyti.

Mašinistas užgrobia traukinį su sprogiosiomis medžiagomis, atjungia ryšio priemones, galimybę lokomotyvą valdyti nuotoliniu būdu ir juda Vilniaus link. „Lietuvos geležinkeliai“ sąstatą susigrąžina tik po pareigūnų šturmo. Tai tik pratybos, tačiau toks mokymų scenarijus galėjo pasikartoti ir tikrovėje. Ir net nereikėjo nelojalaus žmogaus, tam tereikėjo prisijungimo iš išorės.

2009-2011 metais rusų įmonė įdiegė kompleksinę, unifikuotą lokomotyvų saugos sistemą „KLUB-U“, ji, teigiama, leido kontroliuoti lokomotyvų greitį, juos sustabdyti, galbūt net nukreipti nuo kurso.

„Patys suprantame, kas būtų, jeigu būtų galima valdyti sistemas, stabdyti lokomotyvus arba koreguoti pačius važiavimo kelius ir maršrutus. Tai grėsminga situacija“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Tam pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas.

„Tai įsivaizduokime, tuo metu būtų buvusi kokia nors karinė provokacija, karinė intervencija su teorine galimybe stabdyti viską, tai iš principo ne tik matai Lietuvos lokomotyvų judėjimą, bet tu galėjai iš esmės sukelti chaosą, sukelti bet ką, sukliudyti priimančiosios šalies statuso įgyvendinimą, jei atvyktų mūsų NATO pajėgos“, – teigė L. Kasčiūnas.

Ir tai buvo itin realu. Nes ši sistema naudojama visų tipų Lietuvos geležinkelių lokomotyvuose ir savaeigiuose sąstatuose, kurie gabena ne tik keleivius, bet ir degias, sprogstamąsias, chemines medžiagas.

„KLUB-U“ pagamino Rusijos karinės pramonės kompleksui priklausanti „Iževsko radijo gamykla“, ją įrengė Rusijos specialistai. Federalinės kosmoso agentūros kontroliuojamoje įmonių grupėje gaminamos navigacinės sistemos, telekomunikacijų įranga Rusijos kariniams orlaiviams, raketoms ir net palydovams.

2-3 milijardų litų reikėjo, kad visa revoliucija būtų daroma. Tai kas tokius pinigus skirtų? Kitos alternatyvos iš viso nebuvo. Ir problemos tada nebuvo. Jau dabar čia Ukrainos įvykiai, Krymo problema.

„KLUB-U“ paremta rusiška navigacijos sistema „GLONASS“, kurią sudaro per 20 palydovų. Kai sistema buvo diegiama, įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ vadovavo praėjusiais metais pasitraukęs Stasys Dailydka. Jis teigia, kad tai patobulinta ir šiam laikmečiui pritaikyta sistema, kuri Lietuvos geležinkeliuose buvo naudojama ne vieną dešimtmetį.

„Pakeisti visą sistemą ir pereiti prie europietiškos. Aš nežinau, tais laikais kažkas iš specialistų bandė skaičiuoti. 2-3 milijardų litų reikėjo, kad visa revoliucija būtų daroma. Tai kas tokius pinigus skirtų? Kitos alternatyvos iš viso nebuvo. Ir problemos tada nebuvo. Jau dabar čia Ukrainos įvykiai, Krymo problema“, – tvirtino S. Dailydka.

Jis pripažįsta, teorinė galimybė užgrobti sistemą buvo, tačiau tik teorinė. Esą „KLUB-U“ integruota su lokomotyvų ir eismo valdymu ir per palydovus nustato tik koordinates, tačiau nedirba kaip siųstuvas.

„Mes dar ją tobulinom. Rusai, ką turėjo, tai ji buvo primityvesnė. Mes buvom ją ištobulinę, kiek žinau, mūsų versiją panaudojo „Siemens“ traukiniams keleiviniams, kurie Sočio olimpiadą aptarnavo. Tuo metu kitaip niekas ir negalėjo kažko padaryti. Aš galvoju, kad mes iš visų blogybių pasirinkom geriausią“, – tikino S. Dailydka.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sako, kad komitetas, šiuo metu vykdantis parlamentinį tyrimą, per ateinančius du mėnesius ketina išsiaiškinti, kas priėmė sprendimus dėl šios technologijos įdiegimo ar buvo vykdoma parlamentinė kontrolė, ar derinta su tuomete ministerijos valdžia, Vyriausybe, kas dalyvavo priimant sprendimus, ar svarstytos alternatyvos, kaip buvo organizuojami pirkimai, ar nebuvo išskirtinių sąlygų.

Rusiška sistema integruota net į naujai pirktus ir Vokietijoje gamintus „Siemens“ lokomotyvus. LRT šaltinių duomenimis, toks reikalavimas jau buvo įrašytas konkurso sąlygose.

Vytauto Bako teigimu, dabar teisintis, kad perkant sistemą Rusijos keliama grėsmė nebuvo tokia aktuali, yra juokinga. Esą žmonės, dirbantys nacionalinio saugumo srityje, ir tuo laikotarpiu grėsmes vertino gana adekvačiai, todėl komiteto pirmininkui keista, kad šis pirkinys, keliantis grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, neatkreipė politikų dėmesio.

„Politikams turėjo būti įdomu, mano vertinimu, kas vyksta strateginiuose ūkio sektoriuose, nes „Lietuvos geležinkeliai“ ne vakar tapo strategine įmone, ji visada tokia buvo. Ji visuomet buvo mums svarbi. Vyko derybos dėl tranzito, Kaliningrado tranzito. Vyko daug diskusijų, visada buvo daug dėmesio skiriama tam, kas vyksta toje įmonėje, tik skirtumas tas, kad ta informacija apie procesus „Lietuvos geležinkeliuose“ visuomenei nebuvo prieinama“, – teigė V. Bakas.

Tuo metu Susisiekimo ministerijai vadovavęs buvęs premjeras Algirdas Butkevičius „Savaitei“ atsisakė kalbėti. Neva jis su situacija nesusipažinęs, todėl ir komentuoti nenori. Nors S. Dailydka sako, kad ministerija visame procese nuolat dalyvavo.

„Valdyba buvo [sudaryta – LRT.lt] ministerijos žmonių pagrindu. Visada vadovavo, kiek aš atsimenu mano vadovavimo metu, ministro pavaduotojai. Jie buvo atsakingi už geležinkelį. Pradedant ponia Zumeriene, po to ponas Štaras, Girdauskas buvo valdybos pirmininkai. Valdybose dalyvauja žmonės, tai [jie – Lrt.lt] gauna medžiagą iš anksto, susipažįsta, turi galimybę klausti“, – sakė S. Dailydka.

Šiuo metu „Savaitės“ žiniomis sistema yra izoliuota nuo palydovinės įrangos, tad įsilaužimo rizikos esą nebelieka.  Tiesa, dabartinę valdymo sistemą teks keisti, sako specialistai. Tai kainuos dešimtis milijonų eurų, maždaug apie pusšimtis milijono sumokėta už nesaugią rusišką sistemą.

Užkirsti kelią panašiems pirkimams tikimasi priėmus įstatymą dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių. Nors jis sulaukia nemažai pasipriešinimo, ekspertai pabrėžia, kad tai leis labiau kontroliuoti strategines įmones, kurių patikra dabar per menka, o sudaromos nenaudingos sutartys šaliai kainuoja šimtus milijonų. Įstatymas leis tikrinti ir tokias įmones kaip „Nukem“, kuri dirba Ignalinos atominėje bei priklauso Rusijos energetikos korporacijai „Rosatom“, bus peržiūrimi ir strateginių įmonių sandoriai, atsiras galimybė juos stabdyti, jei kels grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

„Kremliaus Rusija, pačios tos didžiausios rizikos, jos vykdo priešišką veiklą čia. Ir bent jau energetikos sektoriuje tai yra akivaizdu. Kremliaus Rusija naudoja savo įmones priešiškai veiklai vykdyti. Dabar toks įstatymas ir tokios apsaugos priemonės atitiktų tarptautinę praktiką, kadangi Europos Komisija taip pat taiko panašias priemones apsisaugoti nuo galimo Rusijos piktnaudžiavimo“, – sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininkas Romas Švedas.

S.Dailydka tikina, kad geležinkelio ruožo iš Mažeikių į Latvijoje esančią Rengę atstatymui savo laiku pritrūko lėšų.

„Nepavydžiu dabartiniams vadovams, kurie yra atėję, nes šitas klausimas (Rengės ruožo - BNS) yra labai skaudus ir nėra taip paprasta spręsti tas problemas“, - BNS sakė S.Dailydka, „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavęs 2007-2016 metais.

Anot jo, Lietuva EK sprendimą turėtų skųsti teismui.

„Teisybę reikia įrodinėti. Visų pirma yra draudimas, bendrovė apsidraudusi nuo tokių dalykų. Kitas dalykas, yra Europos teismas ir galvoju, kad jis atsižvelgs. (...) Europos Komisija turbūt nežino, kad mūsų valstybė infrastruktūrai pinigų beveik neskiria, net kofinansavimui neskiria, naudojamos tik europinės ir įmonės lėšos. (...) Galvoju, kad Europos teisme galime šitą klausimą atsikovoti, yra Vokietijos „Deutsche Bahn“ ne vieną bylą laimėję“, - kalbėjo S.Dailydka.

Apie siekį teisinėmis priemonėmis ginti Lietuvos interesus pirmadienį BNS sakė ir premjeras Saulius Skvernelis bei susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliams“ teisiniais klausimais Briuselyje atstovauja Didžiosios Britanijos advokatų kontora „Linklaters“.

„Galvoju, kad tikrai „Lietuvos geležinkeliai“ nepelnytai (nubausti - BNS), nes tikrai niekam žalos nepadarė. Tuo metu reikėjo gelbėti žmones, įmonę, buvo ne vien Rengės problema, reikėjo išgyventi“, - BNS sakė S.Dailydka.

Jo teigimu, buvo skaičiuojama, kad Rengės ruožo atstatymas galėtų kainuoti 27-30 mln. eurų.

„Mes per krizę negalėjome atstatyti ir tą turėjo finansuoti valstybė, ne pati įmonė iš savo lėšų. (...) Mes ruošėmės atstatyti iš naudotų medžiagų, bet, deja, krizė, pinigų nebuvo, reikėjo susimažinti atlyginimus ir priėmėme tokius sprendimus. Vėliau buvome padarę projektą ir studijas, bet, deja, nebuvo skirta tam lėšų. Be to, buvo nuspręsta, kad kol nebus atstatytas ruožas, jie („Orlen Lietuva“ - BNS) gavo tą patį tarifą, vežėme per Joniškį. Jie nei kiek nenukentėjo ir viskas buvo išspręsta. Negalvoju, kad čia „Lietuvos geležinkeliai“ padarė nusikaltimą“, - aiškino buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

EK „Lietuvos geležinkelims“ pirmadienį skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad ji apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje. Komisija nustatė, kad išardžius bėgių kelią Lenkijos koncernui „Orlen“ tenka krovinius į Latviją vežti gerokai ilgesniu maršrutu. Anot Komisijos, „Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė, kad išardyti bėgių kelią reikėjo dėl objektyvių priežasčių.

Lietuva baudą gali skųsti Liuksemburge veikiančiam Europos Sąjungos teismui. Be to, baudos sumokėjimas nepanaikintų prievolės pašalinti pažeidimą, o nukentėjusios šalys galėtų reikšti ieškinius.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenys rodo, kad „Transmitto“ su „Lietuvos geležinkeliais“ bendradarbiavo ir anksčiau - nuo 2003 iki 2013 metų įmonė iš viso laimėjo apie 20 viešųjų pirkimų. Pasak portalo, V.Dailydka „Transmitto“ dirbo nuo 2008 iki 2014 metų, užėmė rinkodaros vadovo pareigas. Dabar jis teigia dirbantis įmonėje „Pinigų mašina“, kuri teikia reklamos ir viešųjų ryšių paslaugas. Portalas 15min.lt yra rašęs, kad V. Dailydkos valdomos „Pinigų mašinos“ klientai anksčiau nuolat gaudavo „Lietuvos geležinkelių“ paramą.

Šių metų pradžioje „Transmitto“ vardas nuskambėjo ir VPT pastabose dėl Lietuvos kelininkų skelbiamų viešųjų pirkimų - VPT apžvalgos duomenimis, per 2003–2016 metus „Transmitto“ teko 11,3 proc. visų kelių priežiūros automobilinės technikos sutarčių, o VPT direktorė Diana Vilytė tada priekaištavo, kad pusė jų buvo „vieno tiekėjo“.

Neatskleidžia, ar pareikšti įtarimai

„Galiu patvirtinti tik tiek, kad atliekamos kratos „Lietuvos geležinkeliuose“. Daugiau jokių komentarų šiandien nebus“, - sakė K.Jucevičius.

FNTT vadovas teigė kol kas negalįs atskleisti, ar šiame tyrime jau yra pareikšti kam nors įtarimai. Klausiamas, ar gali būti sulaikomų asmenų, FNTT vadovas atsakė: „Gal ir bus. Dar diena tik įpusėjo“.

Anot K.Jucevičiaus, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka šiame tyrime kol kas nefigūruoja.

Geležinkelių atstovas Domas Jurevičius BNS sakė, kad kratos atliekamos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ centrinės būstinės patalpose. Jis patikino, jog įmonės vadovybės kabinetuose kratos nebuvo atliekamos, antrinėse įmonėse - taip pat.

Žiniasklaida pastaruoju metu kėlė klausimus dėl „Lietuvos geležinkelių“ paramos skaidrumo, vidaus sandorių ir partnerystės su Rusijos koncernu „Transmashholding“.

Portalas 15min.lt rašė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ su antrinėmis įmonėmis 2011-2015 metais sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems neatskleidžiamiems subrangovams.

Be to, „Lietuvos geležinkeliai“ bendradarbiauja su Rusijos koncernu „Transmashholding“, iš kurio antrinės įmonės 2012-2013 metais geležinkeliai konkurso pirko lokomotyvų važiuoklės rėmų už 44,92 mln. eurų. Vienas šio Rusijos koncerno akcininkų  taip pat yra Rusijos karinės pramonės koncerno „Kalašnikov“ akcininkas.

BNS gauti išsamūs pastarųjų trejų metų bendrovės paramos duomenys rodo, kad Vilkaviškio rajono ir Mažeikių rajono lopšeliai, darželiai ir sporto mokyklos sulaukė išskirtinio dėmesio skirstant „Lietuvos geležinkelių“ paramą. Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje kadenciją baigiantis premjeras Algirdas Butkevičius į Seimą kandidatuoja nuo 1996 metų, o Mažeikiuose savivaldybės tarybos nariu dirba ministro pirmininko patarėjas susisiekimo klausimais Darius Jarmantavičius.

Tyrimas nesusijęs su „Lietuvos geležinkelių“ veikla?

FNTT tyrimas nesusijęs su valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ veikla ir su bendrovės vidaus sandoriais, sako bendrovės vadovas Andrius Montrimas.

„Šis tyrimas nėra susijęs su „Lietuvos geležinkelių“ veikla ir nėra susijęs su vidaus sandoriais. Yra įmonės, kurios turi sandorius su mumis. Tų įmonių veikla yra tikrinama. Mes visapusiškai bendraujame su tyrėjais, bet daugiau komentarų negaliu suteikti, nes tai pakenktų tyrimui. Tos įmonės nėra „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės“, - žurnalistams antradienį sakė laikinasis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas A.Montrimas.

Jis teigė negalįs suteikti išsamesnės informacijos apie FNTT atliktas kratas. 

Maždaug dešimt FNTT pareigūnų, nešini dėže ir dokumentų aplankais, „Lietuvos geležinkelių“ būstinę paliko apie 15.44 val.

S.Dailydkos dešimtmetis valstybiniame strateginiame versle kažkuo priminė a.a. Bronislovo Lubio ir "Achemos" finansiškai platonišką ryšį su beveik visomis šalies partijomis. Tokie strategai visada laimėdavo, nes valdžioje vis tiek atsidurdavo kažkurie iš paremtųjų politikų. Tik skirtingai nei B.Lubys, S.Dailydka lobistinį ramsą žaidė net ne iš savų (privataus verslo), o valstybinės bendrovės pinigų.

Tikslas pateisina priemones. Ši Niccolo Machiavelli mintis buvo veržli ir LG koridoriuose, ypač kai būdai valdžiai gauti ar išlaikyti tokie paprasti. Pinigai, parama, labdara, konkursėlis, vidaus sandoris, šilta darbo vieta – to visiškai pakanka šiuolaikinei diplomatijai su dažnais Lietuvos politikais, nepriklausomai nuo jų partiškumo ar amžiaus. Todėl S.Dailydkos pasirinktas kelias palaikyti politikų pakuždėtus sporto, saviveiklininkų, darželių ar verslo kontaktus – tiesiog logiška savisaugos pasekmė. Rimtesnis klausimas: kodėl Lietuvos politikai tokie prieinami?

Atsakymas paprastas, nors ir neskanus: todėl, kad jie nesugeba kitais būdais pelnyti žmonių palankumo. Nenorėčiau įvardyti konkrečių politikų ar partijų, tačiau ir per šiuos rinkimus spauda, mokamas eteris buvo užkimštas krūva tuščių padėkų, liaupsių, pagyrų. Ar per apskritį ištrimituota žinia, jog Seimo narys ar ministras drauge su LG malone sugebėjo lopšeliui padovanoti šaldytuvą, o mokyklai – kompiuterių, ką nors sako apie politiko šaunumą? Daliai visuomenės – deja, vis dar taip ir kuo daugiau – tuo geriau.

Štai čia politikams ir prisireikia LG ar kitos "socialiai jautrios" įmonės, kuri remtų ir neužduotų nereikalingų klausimų. Jos padeda Seimo nariams, merams ir kitiems palaikyti savo rūpintojo, globėjo, geraširdžio įvaizdį, kuris iš principo niekuo nesiskiria nuo Baltarusijos batkos šiltojo veido visuomenei.

"Bet ar tai blogai?" – atitars kas nors iš Kėdainių, Radviliškio ar Jonavos. Būtų gal ir nieko, jeigu politikai neturėtų šaunesnių būdų pelnyti žmonių pasitikėjimą. Tai naujos darbo vietos, didesnė kokybė už mažesnę kainą viešuose pirkimuose, pigesnis šildymas, daugiabučių atnaujinimas, technologijų skatinimas, investicijų pritraukimas ir pan. Mažytė problema – tai padaryti kiek sunkiau, nei išderėti keletą tūkstančių valdiškų eurų paramos gavėjui.

S.Dailydkos pasitraukimo akivaizdoje netikėtai suskamba nevyriausybinių organizacijų sektoriaus minoriniai atodūsiai. Pasirodo, kad visa Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su socialinės rūpybos specialistais nublanko prieš geležinkelininkų jautrumą. Nenoromis pateptiniams kyla klausimų, ar būsimas generalinis direktorius bus toks pat "geras"? Abejonės neišvengiamai kursto gailestį ir liūdesį tarsi netenkant malonaus savo žmogaus.

Naujam "Lietuvos geležinkelių" vadovui teks nelengva užduotis. Jis turės įrodyti Lietuvos politikams, kad vietoj įmonės paramos visuomenininkams ar protekcijų viešuose pirkimuose "geriems uab‘ams" verčiau pagal galimybes sumažinti keleivių vežimo kainas ar skirti daugiau lėšų aplinkos apsaugai. Tikėkimės, tai supras ir patys politikai. Priešingu atveju LG viršininko kėdėje toliau reikės ne atsakingo valstybininko, o socialiai jautraus iešmininko.

Tai BNS patvirtino „Lietuvos geležinkelių“ viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Domas Jurevičius ir susisiekimo ministro atstovas spaudai Ričardas Slapšys. Pasak jo, S.Dailydka atleistas nuo antradienio.

34-erių A.Montrimas geležinkeliuose dirba nuo 2006 metų, nuo 2015 metų spalio yra Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorius ir generalinio direktoriaus pavaduotojas. Anksčiau jis yra dirbęs šios direkcijos direktoriaus pavaduotoju, Investicijų departamente, Investicijų ir ES lėšų valdymo skyriuose, bendrovės „Geležinkelių projektavimas“ direktoriaus pavaduotoju.

Susisiekti su A.Montrimu BNS kol kas nepavyko.

Kiek daugiau nei 10 metų bendrovei vadovavęs į S.Dailydka praėjusį penktadienį pareiškė, jog traukiasi iš pareigų. Jis teigė atsistatydinantis, nes prognozuoja nesulauksiąs tiek naujo susisiekimo ministro, tiek Vyriausybės ir Seimo politinės paramos.

Pastaruoju metu žiniasklaida kėlė klausimus dėl „Lietuvos geležinkelių“ paramos skirstymo ir vidaus sandorių, kuriais įmonė be konkurso įsigydavo lokomotyvų dalis iš Rusijos.

Išskirtinio dėmesio, skirstant „Lietuvos geležinkelių“ paramą, sulaukė Vilkaviškio rajono ir Mažeikių rajono lopšeliai, darželiai ir sporto mokyklos. Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje premjeras Algirdas Butkevičius į Seimą kandidatuoja nuo 1996 metų, o Mažeikiuose savivaldybės tarybos nariu dirba ministro pirmininko patarėjas susisiekimo klausimais Darius Jarmantavičius.

Negaus išeitinės kompensacijos

Daugiau nei dešimtmetį valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavęs S. Dailydka, kuris sako nesitikintis naujosios valdžios palaikymo ir nuo antradienio atleistas iš pareigų jo paties prašymu, negaus jokios išeitinės kompensacijos ar premijos.

Bendrovės valdybos pirmininkas, susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas BNS teigė, kad dėl išeitinės kompensacijos ar premijos S.Dailydkai pirmadienį valdyba nesvarstė. Ji patenkino S.Dailydkos prašymą nuo antradienio atleisti jį iš įmonės generalinio direktoriaus pareigų. 

„Išeitinės nėra dėl to, kad prašyme tai nebuvo akcentuota“, - BNS sakė S.Girdauskas.

Susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys BNS patvirtino, kad S.Dailydka negaus ir jokios premijos.

„Jis paprašė išeiti savo noru, o tokiu atveju pagal įstatymą išeitinė nepriklauso. Jis negaus nei išeitinės, nei premijos“, - BNS sakė R.Slapšys.

S.Dailydka pirmadienį teigė besitikintis gauti išeitinę kompensaciją.

„Nežinau, viskas priklauso nuo valdybos, kuri priims tam tikrą sprendimą. Kas liečia mano atlyginimą, galiu pasakyti, kad atlyginimas yra paskirtas toks, kokį jį paskyrė. Man pasisekdavo uždirbti maksimaliai daug, kiek leidžiama, nes mes vykdėm visus rodiklius, visus rezultatus“, - pirmadienį prieš valdybos posėdį spaudos konferencijoje sakė S.Dailydka.

„Gausiu tokį atlyginimą (kompensaciją - BNS), kokį valstybė paskyrė. Ir kompensaciją, jeigu man tokią skirs. Pretenzijų tam neturėsiu“, - pridūrė jis.

„Lietuvos geležinkelių“ tinklapyje skelbiama, kad S.Dailydkos alga trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 6,4 tūkst. eurų per mėnesį, neatskaičius mokesčių.

„Tai yra pats geriausias sprendimas mano gyvenime“, - žurnalistams valstybės valdomos įmonės patalpose pirmadienį sakė S.Dailydka.

Jis teigė atsistatydinantis, nes prognozuoja nesulauksiąs politinės paramos tiek naujo susisiekimo ministro, tiek Vyriausybės ir Seimo.

„Aš galvoju, kad šitas sprendimas kaip tik yra geriausias naujai vadovybei atrišti rankas ir daryti sprendimus. Tuo labiau, kad jūs puikiai žinote, kad bendrovė šiuo metu labai stipri, galinti spręsti visas problemas“, - kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

Aš galvoju, kad šitas sprendimas kaip tik yra geriausias naujai vadovybei atrišti rankas ir daryti sprendimus.

Pasak S.Dailydkos, įmonės valdyba privalo patenkinti jo atsistatydinimo prašymą. Jo prašymą valdyba nagrinės pirmadienį.

Geležinkelių valdybą sudaro trys ministerijos atstovai valdybos pirmininkas susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, ministerijos kancleris Tomas Karpavičius ir ministro patarėjas Alfonsas Macaitis, taip pat du nepriklausomi atstovai Ričardas Čepas ir Algimantas Variakojis.

S.Dailydka tvirtino, kad Vyriausybei vadovaujant socialdemokratais šie juo politiškai pasitikėjo, „bet tai nereiškia, kad lengva buvo dirbti“.

Premjeras bandė perkalbėti

Ketvirtadienį S.Dailydka ir geležinkelius valdančios Susisiekimo ministerijos laikinasis vadovas Rimantas Sinkevičius susitiko su kadenciją baigiančiu ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi. Apie šį susitikimą iš anksto nebuvo skelbiama.

„(Kalbėjomės) apie tą patį, kad noriu atsistatydinti, ir tiek“, - sakė S.Dailydka.

Jis teigė savo ketinimą trauktis norėjęs aptarti su susisiekimo ministru, tačiau šis pats savo iniciatyva suorganizavo pokalbį trise.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, premjeras ir R.Sinkevičius bandė perkalbėti jį likti.

„Kontraktas mano yra iki 2018 metų vasario mėnesio“, - sakė S.Dailydka.

Klausimai dėl paramos ir vidaus sandorių

Pastaruoju metu žiniasklaida kėlė klausimus dėl „Lietuvos geležinkelių“ paramos skirstymo ir vidaus sandorių, kuriais įmonė be konkurso įsigydavo lokomotyvų dalis iš Rusijos.

Kaip skelbė BNS, išskirtinio dėmesio skirstant „Lietuvos geležinkelių“ paramą sulaukė Vilkaviškio rajono ir Mažeikių rajono lopšeliai, darželiai ir sporto mokyklos. Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje premjeras A.Butkevičius į Seimą kandidatuoja nuo 1996 metų, o Mažeikiuose savivaldybės tarybos nariu dirba ministro pirmininko patarėjas susisiekimo klausimais Darius Jarmantavičius.

Pastaruosius metus stabilios „Lietuvos  geležinkelių“ paramos – maždaug po 25 tūkst eurų – sulaukia ir geležinkelių valdybos pirmininko S.Girdausko įsteigto Kastyčio Girdausko automobilių sporto klubo valdoma viešoji įstaiga „Reventus“.

S.Dailydka patvirtino, kad iki 3 tūkst. eurų dydžio paramą skiria jis pats, o dėl paramos didesnėmis sumomis sprendžia įmonės valdyba. Didžioji dalis paramos Mažeikių, Vilkaviškio ar Jonavos įstaigoms ir siekė ne daugiau kaip 3 tūkst. eurų.

„Nei žodžiu, nei raštiškai į mane nei socialdemokratai, nei kiti nesikreipė ir nerašė jokių prašymų tai tikrai“, - sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

„Aš nežinau, nesidomėjau ir nesigilinau, kur ten kam nugulė. (...) Ten tose paramose nėra parašyta niekada, o aš detektyvu nedirbu“, - kalbėjo jis.

Klausiamas apie vidaus sandorius jis tvirtino, kad „čia yra normalus, technologinis, ūkinis gyvenimas, kuriame tu privalai dirbti pagal taisykles“, o rusiška technika įmonei reikalinga dėl vis dar esančios senos infrastruktūros.

Transporto inžinieriaus mokslų daktaro laipsnį turintis 63-jų S.Dailydka „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavo dešimtmetį, prieš tai 2002-2006 metais buvo bendrovės Keleivių vežimo valdybos viršininkas. S.Dailydka yra dirbęs bendrovėje „Lindra“ vadovaujančiose pareigose, penkerius metus vadovavo bendrovei „Lietuvos avialinijos“.

S.Dailydka pastaruosius penkeris metus yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geležinkelių transporto katedros docentas.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais jis vadovavo Lietuvos kelių vežėjų asociacijai „Linava“, buvo Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.