Grupė opozicinių parlamentarų registravo pataisas, kad teisėjas nusišalina, jei dalyvavo rengiant ar balsavo dėl įstatymo, kurį nagrinėja KT, arba kai su byloje dalyvaujančiais asmenimis priklausė tai pačiai partijai ar frakcijai, pastarasis reikalavimas galiotų metus po to, kai teisėjas nustojo eiti politines pareigas.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė sako, kad pataisos parengtos reaguojant į Europos Komisijos (EK) 2023 metų teisės viršenybės principo taikymo ataskaitą, kurioje atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje skiriant politikus Konstitucinio Teismo teisėjais nėra taikomas atšalimo laikotarpis.

„Akivaizdu, kad po S. Šedbaro paskyrimo Konstitucinio Teismo politizavimo grėsmė tapo europiniu klausimu. Gautos EK pastabos dėl teisės viršenybės principo rodo, kad esama situacija Lietuvą diskredituoja tarptautinės bendruomenės akyse“, – pranešime spaudai cituojama A. Širinskienė.

Anot jos, nenustačius aiškaus „atšalimo“ laikotarpio „yra susikūrusi „pilkoji zona“, kuomet nėra aišku, kokiu etiniu ir teisiniu standartu teisėjas vadovavosi ar turėtų vadovautis“.

Iki paskiriant jį į KT Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pirmininkavęs S. Šedbaras birželį nenusišalino teismui svarstant neteisėtų migrantų sulaikymą įteisinusias įstatymo pataisas, už kurias jis balsavo parlamente.

Šiuo metu Konstitucinio Teismo įstatymas numato, kad teisėjas nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis; yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teisme nagrinėjama byla; kai yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.

Projektą dėl papildomų KT teisėjų nusišalinimo pagrindų teikia opozicijai priklausantys Seimo nariai A. Širinskienė, Algirdas Stončaitis, Beata Pietkiewicz (Beata Pietkievič), Algirdas Butkevičius, Vilija Targamadzė, Zenonas Streikus.

Nuo 2008 metų Seimo nariu su konservatoriais rinktas S. Šedbaras KT teisėju buvo paskirtas šių metų kovą. S. Šedbaras KT teisėju yra dirbęs 1993–1996 metais pirmojoje teismo kadencijoje. Tokiam trumpam terminui tada jis buvo paskirtas tam, jog prasidėtų teisėjų rotacija.

„Rengiant Jūsų minimą konstitucinės justicijos bylą nebuvo gauta bylos šalių prašymų dėl teisėjo S. Šedbaro nušalinimo. Teisėjas S. Šedbaras dalyvavo nagrinėjant bylą ir priimant 2023 metų birželio 7 dienos nutarimą“, – BNS perduotame komentare cituojamas teismo pirmininkas Gintaras Goda.

Tačiau, anot G. Godos, sužinoti, kaip balsavo buvęs parlamentaras neįmanoma, nes balso atskleidimas pažeistų KT įstatymą.

S. Šedbaras atskirosios nuomonės nepateikė, tačiau tą padaryti ir neprivalu.

Konstitucinio Teismo įstatyme numatyta, jog nei Konstitucinio Teismo teisėjai, nei posėdyje dalyvavęs tarnautojas neturi teisės paskelbti nei nuomonių, pareikštų pasitarimų kambaryje, nei kaip kas balsavo.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas BNS penktadienį sakė nenusišalinimo nesureikšminantis.

„Aš suprantu, kad čia toks yra dalykas, kuris gali sudaryti prielaidą taip galvoti, kad balsuodamas, pavyzdžiui, už įstatymą, jis išreiškė nuomonę. Bet reikia neužmiršti, kad Seimas yra politinė institucija, kurioje politikai balsuoja dažnai neatsižvelgdami į teisinius argumentus, o grynai į politinę valią“, – tvirtino teisininkas.

Anot jo, ir anksčiau KT teisėjais yra buvę parlamentarų, bet klausimų dėl nusišalinimo nekildavo.

Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Agnė Širinskienė BNS sakė blogai vertinanti šį atvejį, nes „interesų konfliktas gana akivaizdus“.

„Man keistas toks tapatybės asmens susidvejinimas, kad jis staiga tampa teisėju, o ne politiku, o jo pažiūros ir objektyvumas pasikeičia. Manau, kad tikrai taip nėra. Tas vienų metų atšalimo laikotarpis tikrai nėra veltui sugalvotas, jis sugalvotas tam, kad žmogus ir ryšius savo atvėsintų, ir įtakas atitinkamai“, – teigė Seimo narė.

Ji apgailestavo, kad S. Šedbarą skiriant KT teisėju atšalimo laikotarpis netaikytas.

„Šiuo atveju tos regimybės tikrai nėra geros, ypač jeigu kalbame, jog aukščiausios šalies institucijos – Seimas, Konstitucinis Teismas – turi rodyti tam tikrą pavyzdį, elgesio standartą visai valstybei ir bendruomenei“, – tvirtino A. Širinskienė.

Šiuo atveju tos regimybės tikrai nėra geros, ypač jeigu kalbame, jog aukščiausios šalies institucijos – Seimas, Konstitucinis Teismas – turi rodyti tam tikrą pavyzdį, elgesio standartą visai valstybei ir bendruomenei.

„Kai pats balsuoji už projektą, vėliau pripažinti, kad jis buvo netobulas tikrai yra nelengva“, – pridūrė ji.

Konstitucinis Teismas trečiadienį konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.

Pasak KT, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.

S. Šedbaras 2021 metų liepą ir gruodį abi Konstitucijai prieštaravusias pataisas palaikė. Be to, jo vadovaujamas komitetas turėdavo pateikti preliminarų vertinimą, ar projektas gali prieštarauti Konstitucijai, ar ne.

KT minėtą bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą. Užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas prašė įvertinti atitinkamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Per slaptą balsavimą jį palaikė 85 Seimo nariai, prieš – 38, susilaikė – 10.

„Man atrodo, kad labai svarbu šioje vietoje žiūrėti į žmogaus kompetencijas. Stasys tikrai yra gebantis žmogus atskirti politiką nuo teisės“, – abejones dėl šališkumo paneigė Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

KT sprendžia, ar Seime priimti įstatymai neprieštarauja Konstitucijai.

„Tiesiogiai veikiantis politikas, angažuotas paskirtas į KT, kuris turės vertinti, ar priimti sprendimai, taip pat ir jo, atitinka Konstituciją“, – pabrėžė „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kai tik prasidėjo diskusija, kad konservatorių politikas gali keliauti tiesai į tokio teisėjo kėdę, apžvalgininkai klausė, ar Lietuva nepradės eiti Lenkijos ir Vengrijos keliu.

Tai reikš KT politizavimą ir jo patikimumo, autoriteto visuomenės akyse pakirtimą.

„Tai reikš KT politizavimą ir jo patikimumo, autoriteto visuomenės akyse pakirtimą“, – savo nuomonę pabrėžė ELTA vyr. redaktorius Vytautas Bruveris.

Praeitoje kadencijoje į tokią kėdę taikėsi buvęs teisingumo ministras, „socialdarbietis“ Juozas Bernatonis. Konservatoriai tai kritikavo. Tada, kilus triukšmui, J. Bernatonio kandidatūra nepateikta, o svarstant S. Šedbaro kandidatūrą, Seimo salėje net nebuvo aštrios kovos.

„Vienas Kepenis ten rėkavo kažką, man atrodo. Opozicija galėjo imtis įvairaus spektro veiksmų. Nebūtinai padegti Seimo salę, bet blokuoti tribūną, sukelti muštynes, kaip Ukrainos Radoje ar Sakartvelo parlamente“, – Seimo narių abejingumu sarkastiškai stebėjosi V. Bruveris.

Opozicinės frakcijos tikino, kad S. Šedbaro nepalaikys, bet, kadangi už jį balsavo 85 Seimo nariai, akivaizdu, kad dalis opozicijos palaikė.

„Tikiuosi, kad slaptame balsavime mūsų frakcija tokios pozicijos laikėsi“, – sakė S. Skvernelis.

„Nežinau, kas balsavo, nes socialdemokratų sprendimas buvo nepritarti“, – pabrėžė Seimo narys.

Prieš ketverius metus S. Šedbaras savo narystę Konservatorių partijoje suspendavo.

Yra buvę, kai Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pripažino, jog yra skeptiškas siūlomų pakeitimų atžvilgiu, bet vis vien juos palaikė. Pvz., kai premjerė ir Seimo pirmininkė panoro atsisakyti nuolatinės apsaugos.

„Aš niekada nedirbau taip sau konservatoriams, aš dirbau Lietuvai, įstatymų leidybai“,–  savo pareigą pabrėžė S. Šedbaras.

Anot S. Šedbaro, dauguma komiteto nutarimų buvo priimami bendru sutarimu. Vadinasi, pavykdavo susitarsi su visais. Tada ir dėl premjerės ir Seimo pirmininkės apsaugos komitetas pritarė vieningai.

Seimas į KT paskyrė ir dar du naujus narius – teisininką Tomą Davulį ir Aukščiausiojo Teismo teisėją Aurelijų Gutauską.

Vietoj S. Šedbaro į Seimą ateis Klaipėdos rajono tarybos narė Rasa Petrauskienė.

„Atšalimo šita metodologija yra ne mano“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Ji priminė, kad atšalimo koncepcija taikoma tais atvejais, kai žmogus išeina dirbti į privačią instituciją, kurią anksčiau pats kontroliavo dirbdamas viešajame sektoriuje.

„Kam yra taikomas atšalimas – atšalimas paprastai yra taikomas tam, kad tu neitumei dirbti ten, ką tu prieš tai prižiūrėjai, nes tai kelia klausimų, ar tu tinkamai atlikai savo viešąsias pareigas“, – kalbėjo premjerė.

Lietuvoje nėra pertekliaus labai talentingų, gabių ir didelę patirtį turinčių žmonių, kurie yra reikalingi įvairiose pozicijose.

„O kad būtų taikomas atšalimo laikotarpis viešoje praktikoje, taip, kaip čia tą praktiką buvo suformavęs ekscelencija prezidentas ir jo patarėjai kai kuriems buvusiems ministrams ir pritaikęs, tai aš nemanau, kad tai yra gera praktika“, – pridūrė ji.

2021 metais prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė nematantis galimybės buvusius užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrus Liną Linkevičių ir Raimundą Karoblį skirti ambasadoriais Vašingtone ir Briuselyje, nes jiems reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis.

„Lietuvoje nėra pertekliaus labai talentingų, gabių ir didelę patirtį turinčių žmonių, kurie yra reikalingi įvairiose pozicijose, kad mes vis juos galėtume nešti pagulėti ant kažkokio ten, nežinau, ledo maišo metus ar dvejus ir paskui prisiminę iš ten išsitraukę, bandyti įkalbinti grįžti į kažkokį viešą darbą“, – ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Per slaptą balsavimą už S. Šedbaro kandidatūrą balsavo 85 parlamentarai, prieš buvo 38, susilaikė dešimt. Du balsavimo biuleteniai rasti negaliojantys.

Jo kandidatūrą kritikavusi Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė teigė, jog jis gana ilgą laiką Seime priiminėjo sprendimus būtent dėl įstatymų konstitucingumo.

A. Širinskienė ragino parlamentarų paklausti savęs, „o kaip atrodys demokratinėje valstybėje, kai be jokio atšalimo laikotarpio žmogus tampa teisėju ir pradeda vertinti savo paties ir jo paties atstovaujamos partijos projektus“.

S. Šedbaras KT teisėju yra dirbęs 1993–1996 metais pirmojoje teismo kadencijoje. Tokiam trumpam terminui tada jis buvo paskirtas tam, jog prasidėtų teisėjų rotacija.

Jis taip pat yra dirbęs vidaus reikalų ministru, Lietuvos aukštesniojo administracinio teismo pirmininku, į Seimą yra renkamas nuo 2008 metų. Jis taip pat yra dirbęs teisingumo viceministru nepriklausomoje Lietuvoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju 1989–1992 metais ir Vilniaus miesto rajono teismo teisėju 1987–1989 metais.

Stasio Šedbaro teigimu, reikia surengti mokymus teisėjams dėl to, kurią normą taikyti, skiriant baudžiamąją priemonę nusikaltusiam politikui ar pareigūnui.

„Galiu konstatuoti preliminariai nieko nekaltindamas, neįžeisdamas, kad kol kas niekur nėra (Rinkimų – BNS) kodekso problemos. Yra galbūt Vyriausiosios rinkimų komisijos naujo kodekso taikymo problema, bet didžiausia problema yra teisėjų teismų nuosprendžių rašymas“, – trečiadienį per Seimo TTK posėdį sakė S. Šedbaras.

Jis teigė tokią išvadą padaręs, perskaitęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą, kuriuo panaikintas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas iš Anykščių rajono mero rinkimų pašalinti „valstiečių“ kandidatą K. Tubį.

Pasak TTK pirmininko, teisėjai, rašydami nuosprendžius politikams ir tarnautojams korupcinėse bylose, painiojasi tarp Baudžiamojo kodekso straipsnių. Anot jo, vienas straipsnis iš esmės yra skirtas apriboti teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas, o kitas straipsnis apima ir renkamus politikus.

Reikia kviesti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininkę. Turbūt, turi būti mokymai teisėjams, gal jie nelabai įsigilinę, kas yra valstybės politikas, valstybės tarnautojas.

„Kas trukdo pasižiūrėti, kad jeigu meras, vykdydamas savo pareigas, padarė nusikaltimą, taikyti tą straipsnį, kuris būtent yra platesnis ir taikomas valstybės ir savivaldybės politikui?“ – sakė S. Šedbaras.

„Reikia kviesti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininkę. Turbūt, turi būti mokymai teisėjams, gal jie nelabai įsigilinę, kas yra valstybės politikas, valstybės tarnautojas“, – tvirtino parlamentaras.

Tam pritarė ir kiti TTK nariai.

Komiteto vicepirmininkei Agnei Širinskienei atkreipus dėmesį, kad K. Tubio atveju LVAT turėjo priekaištų ir VRK dėl blogai surašytų sprendimo pašalinti iš rinkimų politiką motyvų, S. Šedbaras pabrėžė, jog LVAT tik pasigedo Panevėžio apygardos teismo nutarties, kurios šis teismas nepriėmė.

„Ar pastebėjote, kur buvo problema surašant motyvus? LVAT paprašė pirmos instancijos teismo nutarties dėl nuosprendžio išaiškinimo, o jo nėra, nes (baudžiamąją) bylą nagrinėjo trijų teisėjų kolegija, o (VRK) vienas teisėjas atsiuntė savo nuomonę. Tą jie turėjo galvoje, bet ir vėl čia visų pirma yra teismo problema“, – teigė Seimo komiteto vadovas.

„Žinoma, VRK turėjo atkreipti dėmesį, kad neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimo, bet visų pirma teisėjas, matydamas, kaip yra aiškinamas nuosprendis, turėjo sušaukti kolegiją, priimti nutartį ir atsiųsti VRK. Tai kompleksiniai dalykai“, – pabrėžė politikas.

Gavusi Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, kad K. Tubis vasario pradžioje yra pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, o jam, be kita ko, atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje, VRK paprašė šio teismo išaiškinti, ar jis gali būti renkamas meru.

Gavusi Panevėžio apygardos teismo teisėjo išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam K. Tubiui draudimas dirbti valstybės tarnyboje apima ir renkamas pareigas, VRK jį pašalino iš rinkimų. Tačiau antradienį LVAT panaikino šį sprendimą.

Panaši situacija nutiko ir su kandidate į Visagino meres Dalia Štraupaite. Jos registracija kandidatuoti į meres panaikinta VRK gavus patikslintą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Teismas patikslino dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistos D. Štraupaitės nuosprendžio rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere.

Pirmadienį Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį Panevėžio teismo sprendimą, palikdamas galioti anksčiau skirtą bausmę – draudimą dirbti tik skiriamose pareigose.

Dėl to VRK šiai kandidatei irgi leido dalyvauti antrajame mero rinkimų ture.

D. Štraupaitę į rinkimus spėta grąžinti dar prieš prasidedant išankstiniam balsavimui, o K. Tubio registracija atkurta pirmąją balsavimo dieną. Todėl VRK anuliavo visų antradienį balsavusių Anykščių rajono rinkėjų balsus ir pakvietė ateiti balsuoti dar kartą.

Seimo TTK narys Andrius Vyšniauskas per komiteto posėdį pasiūlė surengti susitikimą su VRK atstovais ir išklausyti jų pasiūlymus, kaip reikėtų tobulinti Rinkimų kodeksą, siekiant išvengti panašių situacijų.

Komitetų nariai Julius Sabatauskas ir Irena Haase ragino į susitikimą pakviesti ir teismų atstovus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen į šias pareigas siūlo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo Aurelijaus Gutausko, prezidentas Gitanas Nausėda – teisininko Tomo Davulio, laikinoji LAT vadovė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro kandidatūrą.

Galimybę numato įstatymas

Pastaroji sukėlė daugiausia klausimų parlamente – opozicija šį paskyrimą vertina kaip politinį, primena, kad S. Šedbarui tapus KT teisėju jis turėtų nusišalinti daugeliu klausimų.

„Šį teikimą daryti šiandien ir lengva, ir sunku. Lengva dėl tos priežasties, kad S. Šedbaras yra jūsų kolega ir jums žinomas, ir pažįstamas žmogus. Sunku dėl tos pačios priežasties ir dėl kitų aplinkybių, kurios sukėlė diskusijų“, – pristatydama savo kandidatą sakė G. Juodkaitė-Granskienė.

S. Šedbaras savo ruožtu teigė turįs teisę stovėti Seimo tribūnoje kaip kandidatas į KT teisėjus, nes tokią galimybę jam suteikia įstatymas.

S. Šedbaras dirbo Konstitucinio Teismo teisėju 1993–1996 metais pirmojoje teismo kadencijoje. Tokiam trumpam terminui tada buvo paskirtas tam, kad prasidėtų teisėjų rotacija.

„Tie teisėjai, kurie buvo paskirti trejiems arba šešeriems metams po trejų metų pertraukos, pasibaigus kadencijai, turi teisę būti skiriami vėl devynerių metų kadencijai“, – priminė Seimo narys.

Anot jo, anksčiau šia teise yra pasinaudoję Statys Stačiokas, Kęstutis Lapinskas.

S. Šedbaras yra dirbęs vidaus reikalų ministru, Lietuvos aukštesniojo administracinio teismo pirmininku, į Seimą yra renkamas nuo 2008 metų. Jis taip pat yra dirbęs teisingumo viceministru nepriklausomoje Lietuvoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju 1989–1992 metais ir Vilniaus miesto rajono teismo teisėju 1987–1989 metais.

Seimo narys sakė narystę Tėvynės sąjungoje-Lietuvos krikščionyse demokratuose sustabdęs ketvirti metai, nors neslepia konservatoriškų pažiūrų.

Pasigedo „atšalimo“

„Valstietis“ Dainius Gaižauskas gėdinga vadino S. Šedbaro kandidatūros teikimą į KT.

„Tai gėdinga, taip neturėtų būti. Pamenate, valdantieji anksčiau kalbėjo apie visokius atšalimo procesus prieš skiriant į pareigas. Mes matome, kad vienaip ar kitaip gali būti poveikis, galbūt netiesioginis. Negalima iš valdančiųjų teikti konservatorių atstovą į Konstitucinį Teismą. Apie kokį teisingumą, nešališkumą galima vėliau kalbėti?“ – Seime žurnalistams sakė parlamentaras.

Socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtino, kad jų frakcija S. Šedbaro kandidatūrai nepritars.

Negalima iš valdančiųjų teikti konservatorių atstovą į Konstitucinį Teismą. Apie kokį teisingumą, nešališkumą galima vėliau kalbėti?

„Pirmiausia, kaip sakė prezidentas, gal reikėtų atšalti nuo politikos ir tada eiti. Vis dėlto Konstitucinis Teismas neturėtų būti politizuota institucija, o politikas ateina iš politinės partijos, ilgai vadovavęs komitetui. Mes kategoriškai pasisakome, bent frakcijoje šiandien apie tai kalbėjome. Nepritarsime jo kandidatūrai“, – teigė jis.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sakė, kad jam S. Šedbaro kompetencija ir patirtis nekelia abejonių.

„Teisinį ar politinį darbą jis yra dirbęs visą savo gyvenimą. Dėl to manau, kad pristatant jo kandidatūrą ir remiantis jo profesine patirtimi niekam neturėtų būti gėda – nei jam pačiam, nei jį palaikantiems frakcijų kolegoms. Kad opozicija kritikuoja, manau, yra veikiančios demokratijos išraiška, kurią priimu ir suprantu“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Padėjo per rinkimus

G. Nausėda skirti KT teisėju siūlo buvusį savo rinkimų komandos narį T. Davulį. Anksčiau teisininkas BNS yra sakęs, kad išrinkus G. Nausėdą prezidentu ryšio su juo beveik nepalaikęs.

Pristatydamas kandidatą prezidento patarėjas Andrius Kabišaitis tvirtino, jog tai patyręs teisininkas, jo interesų kryptis apima žmogaus teisių, nediskriminavimo, ES teisę.

„Tiesiog noriu deklaruoti savo pasiryžimą, savo pasirengimą padėti Konstituciniam Teismui įgyvendinti jo misiją pirmiausia užtikrinti teisinės viršenybės principą, teisinės valstybės principo įgyvendinimą, taip pat žmogaus teisių apsaugą, darnią institucinę sąrangą Lietuvoje ir tikiuosi jūsų palaikymo“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo pats kandidatas.

T. Davulis, L. Balandžio / BNS nuotr.

T. Davulis nuo 1998-ųjų dirba Vilniaus universitete, 2003-iaisiais tapo Teisės fakulteto prodekanu, nuo 2012 iki 2022 metų ėjo šio fakulteto dekano pareigas.

2006–2016 metais jis buvo Darbo teisės katedros vedėjas, Darbo teisės instituto vadovas. Šiuo metu kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus eina Teisės fakulteto Darbo teisės centro vadovo ir Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjo pareigas.

Pabrėžė Konstitucijos viršenybę

Seimo pirmininkės siūlomas kandidatas į KT teisėjus A. Gutauskas tvirtino, kad dirbant šiame teisme svarbu „surasti visų teisėjų bendrą sutarimą, nepraleisti jokių esminių nuostatų, argumentuojant nepalikti jokių spragų“.

„Jei būčiau paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, stengčiausi veiksmingai ginti Konstitucijos ir teisės viršenybę, tai daryti drąsiai, veržliai, be kompromisų. Neabejotinai tikiu Konstitucijos viršenybe ir suprantu, kad jokių aplinkybių spaudžiamas teisėjas negali pamiršti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių ir principų. Svarbiausia – žmogus, valstybė ir teisė“, – teigė A. Gutauskas.

Teisininkas nuo 2013 metų iki šiol eina LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas, 2017‒2022 metais buvo šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. 2016–2020 metais jis buvo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, trejus metus jai pirmininkavo.

A. Gutausko mokslinių tyrimų kryptys yra baudžiamosios teisės bendroji ir specialioji dalys, baudžiamasis procesas, tarptautinė baudžiamoji teisė, tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, korupcija, prekyba žmonėmis, teisėjų etika. Jis yra paskelbęs 60 mokslinių straipsnių, yra 22 knygų, monografijų ir vadovėlių autorius ir bendraautoris.

Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Pagal įstatymą kas trejus metus šis teismas atnaujinamas trečdaliu narių. Jas teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Nauji teisėjai pakeistų kadencija baigiančius Elvyrą Baltutytę, Vytautą Greičių ir Danutę Jočienę. Pastaroji šiuo metu yra KT pirmininkė.

LAT trečiadienį išplatintame pranešime nurodoma, kad konstitucinės nuostatos sudaro neabejotinas prielaidas ir galimybes į KT kandidatuoti ir politinės valdžios atstovui, „tačiau ne bet kuriam, o tik tokiam, kuris atitinka aukštus kompetencijos ir kvalifikacijos standartus“.

„Juos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlomas kandidatas – Stasys Šedbaras – atitinka visiškai“, – rašoma pranešime.

Pasak pranešimo, gilus teisės išmanymas, patirtis teismų sistemoje leidžia LAT bendruomenei neabejoti S. Šedbaro kompetencijomis ir kvalifikacijomis, būtinomis Konstitucinio Teismo teisėjui.

„Svarbiausias ir išskirtinis kandidato privalumas – teisėjo, ir ypač trejų metų Konstitucinio Teismo teisėjo, darbo patirtis, ji neabejotinai yra esminis svertas siūlyti S. Šedbarą į Konstitucinio Teismo teisėjus šį kartą visai devynerių metų kadencijai“, – pažymi LAT.

Seimo TTK vadovas, konservatorių frakcijos atstovas S. Šedbaras dirbo Konstitucinio Teismo teisėju 1993–1996 metais pirmojoje teismo kadencijoje, bet tokiam trumpam terminui tada buvo paskirtas tam, kad prasidėtų teisėjų rotacija.

Būtent tai jam leidžia vėl kandidatuoti į šias pareigas, nors sudarant Konstitucinį Teismą bendrai taikomas principas, jog teisėjas gali dirbti tik vieną kadenciją.

S. Šedbaras yra dirbęs vidaus reikalų ministru, Lietuvos aukštesniojo administracinio teismo pirmininku, į Seimą yra renkamas nuo 2008 metų. Jis taip pat yra dirbęs teisingumo viceministru nepriklausomoje Lietuvoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju 1989–1992 metais ir Vilniaus miesto rajono teismo teisėju 1987–1989 metais.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį į KT pateikė LAT teisėjo Aurelijaus Gutausko kandidatūrą. Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę į KT teisėjus pasiūlė teisininką Tomą Davulį.

Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Gruodį trys teisėjų kandidatūros bus teikiamos dėl to, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai pagal įstatymus turi būti atnaujinamas trečdaliu narių. Jas teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas.

BNS žiniomis, A. Gutausko kandidatūrą ketina teikti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, o S. Šedbaro – laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

Dar vieną kandidatūrą iki gruodžio vidurio turėtų pateikti prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau, BNS žiniomis, jis dar renkasi iš keturių asmenų.

Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Gruodį trys teisėjų kandidatūros bus teikiamos dėl to, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai pagal įstatymus turi būti atnaujinamas trečdaliu narių.

Konstitucinio Teismo įstatymas numato, kad teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis. Seimo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir prezidentas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki kadencijos pabaigos pateikti naujų teisėjų kandidatūras – šįkart šis terminas sueina gruodžio 16 dieną.

Nauji teisėjai, jeigu bus paskirti, pakeis kadenciją baigiančius Elvyrą Baltutytę, Vytautą Greičių ir Danutę Jočienę. Pastaroji šiuo metu yra KT pirmininkė.

KT teisėjus skiria Seimas.

„Tikiuosi, norėčiau“

Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras dirbo Konstitucinio Teismo teisėju 1993–1996 metais pirmojoje teismo kadencijoje, bet tokiam trumpam terminui tada buvo paskirtas tam, kad prasidėtų teisėjų rotacija.

Būtent tai jam leidžia vėl kandidatuoti į šias pareigas, nors sudarant Konstitucinį Teismą bendrai taikomas principas, jog teisėjas gali dirbti tik vieną kadenciją.

S. Šedbaras BNS sakė dar nesulaukęs galutinio pasiūlymo dirbti KT, bet patvirtino jo laukiantis.

„Žinoma, tikiuosi, norėčiau, nes jau 14 metų dirbu Seime. Darbą KT laikau moksliniu darbu, tikrai dar norėčiau ir jaučiuosi pasiruošęs“, – teigė parlamentaras.

Jis nurodė žinantis, jog tarp Seimo ir LAT vadovybės yra sutarta, jog Seimo pirmininkė teiks A. Gutausko kandidatūrą.

„Jeigu Seimo pirmininkė siūlo Aurelijų, tada turiu vilties, jog atitinkamai LAT pirmininkės būsiu pasiūlytas aš“, – BNS kalbėjo Seimo narys.

„Žinau, kad Aurelijus sutikimą davė, jo klausė. Manęs iš tiesų kol kas dar neklausė“, – pridūrė jis

S. Šedbaras yra dirbęs vidaus reikalų ministru, Lietuvos aukštesniojo administracinio teismo pirmininku, į Seimą yra renkamas nuo 2008 metų.

Jis taip pat yra dirbęs teisingumo viceministru nepriklausomoje Lietuvoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju 1989–1992 metais ir Vilniaus miesto rajono teismo teisėju 1987–1989 metais.

A. Gutauskas LAT teisėju dirba nuo 2013 metų, iki tol užsiėmė akademine veikla.

Pakeitimo projekte numatyta, kad išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavęs kitos valstybės pilietis lietuviško paso netektų, jeigu jo veiksmai keltų grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, jeigu jie palaikytų valstybę, keliančią grėsmę Lietuvos ir kitų regiono šalių, sąjungininkių saugumui, taip pat pažeminus Lietuvos valstybės vardą.

Šį projektą parengė Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė, Stasys Šedbaras ir Andrius Vyšniauskas.

Jį Seimo teisės aktų bazėje ketinama registruoti ketvirtadienį.

Anot autorių, pakeitimai inicijuoti „atsižvelgiant į esamą Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir grėsmę Lietuvai, taip pat visam regionui“.

Konservatorių teigimu, dabartinė įstatymo norma, apibrėžianti pilietybės netekimo pagrindus, neatliepia geopolitinės situacijos.

„Pagal įstatymo 24 straipsnį numatyti šeši atvejai, kada yra netenkama Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau nenumatomas atvejis, kuris sukurtų mechanizmą pilietybės netekimui, ją įgijus išimties tvarka, esant ir kitos valstybės piliečiu, jeigu asmuo palaiko valstybes agresores ir tokiu būdu kelia grėsmę Lietuvos, regiono ir sąjungininkių saugumui“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Apie būtinybę taisyti Pilietybės įstatymą imta kalbėti, kai Lietuvos pilietybę išimties tvarka gavusi ledo šokėja Margarita Drobiazko su vyru Povilu Vanagu Sočyje, Rusijoje, dalyvavo šou programoje, kurią surengė Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka.

Dėl to trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda iš jų atėmė Lietuvos valstybės apdovanojimus, anksčiau suteiktus už nuopelnus Lietuvai.

M. Drobiazko ir P. Vanagas gyvena Rusijoje.

Lietuvos atžvilgiu skleidimo propagandiniuose kanaluose. Pasak jos, prokuratūra turėjo anksčiau imtis iniciatyvos, pradėdama ikiteisminį tyrimą tokiems asmenims.

„Iš tiesų, kiek aš mačiau tuos įrašus, kur tie išvykę žmonės Rusijos Federacijoje išsakė tam tikrus teiginius, tai mano galva prokuratūra turėjo pati savo iniciatyva, gindama viešąjį interesą pradėti ikiteisminį tyrimą. Keista, kad reikėjo Seimo nario iniciatyvos ir tokio būdo, paraginimo, nes viešojoje erdvėje tie teiginiai tikrai nuskambėjo ir man asmeniškai keista, kodėl prokurorai nesureagavo patys“, – Eltai teigė A. Širinskienė.

Tuo tarpu TTK pirmininkas Stasys Šedbaras aiškina, kad tiek kreipimąsi, tiek jo perspektyvas turėtų vertinti ne politikai, o prokuratūros atstovai arba teisininkai.

„Nežinau pagal kokį straipsnį galėtų būti. Nepasakyčiau iš karto, reikėtų pasidomėti, bet geriausiai Generalinė prokuratūra atsakytų, jeigu jau gavo kreipimąsi. Pastaruoju metu priėmėme visokių pakeitimų, bet ar jie pakliūtų po šiais straipsniais, man sunku pasakyti“, – sakė S. Šedbaras.

„Politikai kol kas geriau, kad čia geriau nedalyvautų. Aš žinoma būčiau už tai, kad tokie dalykai neturi vykti, bet jeigu pradėsiu duoti nurodymus prokuratūrai, gali būti blogai perspektyvoje“, – pridūrė jis.

Parlamentarė mano, kad prie to, jog asociacijos atstovai ir toliau keliauja į Maskvą, prisidėjo ir Teisingumo ministerija

Lietuvos regionų frakcijos narė A. Širnskienė kritiškai vertino ir tai, kad „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ asociacija ligi šiol veikia ir nėra panaikinta jos registracija Registrų centre, nors Kalėjimų departamentas tvirtino, jog po asociacijos steigimo dokumentais elektroniniu būdu pasirašė ne Algirdas Paleckis, kaip nurodo dokumentai.

Gerokai stebina tai, kad pati Teisingumo ministerija nesikreipė į prokuratūrą ir nekėlė klausimo dėl dokumentų klastojimo.

„Gerokai stebina tai, kad pati Teisingumo ministerija nesikreipė į prokuratūrą ir nekėlė klausimo dėl dokumentų klastojimo, nes panašu, kad tai ir galėjo įvykti, kada buvo panaudoti pasijungimo duomenys kito asmens. Ir vienas asmuo apsimesdamas kitu asmeniu, tiesiog jo vardu padėjo parašą“, – tvirtino Seimo narė.

Ji tikino suprantanti, kad šiuo metu ministrų atostogų laikas ir ministerijose, matyt, taip pat atostogaujama, bet šioje istorijoje prokuratūra taip pat turėjo būti informuojama apie nusikaltimo požymius.

„Kaip suprantu iš šios dienos įvykių, tai ta informacija prokuratūrai dėl kažkokių priežasčių taip pat nebuvo perduota. Tam tikra prasme ministerijos delsimas prisidėjo prie to, kad tie asmenys toliau veikė asociacijos forma ir išvyksta kartu iš Lietuvos su tam tikrais prašymais į kariaujančią, agresorę šalį“, – teigė A. Širinskienė.

Pritariama D. Žalimo žodžiams, kad šioje istorijoje gali būti taikomi BK straipsniai

Savaitgalį buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas savo feisbuko paskyroje tvirtino, kad matant „Geros kaimynystės forumo” atstovų vizito Maskvoje vaizdo medžiagą, mažiausiai trys baudžiamojo kodekso (BK) straipsniai (118, 121, 170(2)) turėtų dominti policiją ir prokuratūrą, kuriuose numatyta atsakomybė už padėjimą užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, antikonstitucinių organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jose, sovietinės agresijos prieš Lietuvą neigimą.

Šiems teiginiams pritarė ir parlamentarė A. Širinskienė, pasikartojusi, kad labai keista, jog prokuratūra matydama viešojoje erdvėje tokią informaciją, tiesiog nesureagavo.

„Mačiau kolegos post‘ą šį savaitgalį parašytą, tai jam visiškai pritariu, kad tikrai panašu, jog tos veikos galėjo būti įvykdytos. Galiu tik dar kartą pakartoti, kad labai keista, jog prokuratūra matydama viešojoje erdvėje tokią informaciją, tiesiog nesureagavo“, – sakė Seimo narė.

Vis tik konservatorius S. Šedbaras nesiėmė vertinti D. Žalimo žodžių, tvirtindamas, kad politikų žodžiai šioje vietoje gali būt suprasti kaip spaudimas prokuratūrai.

„Dainius Žalimas kaip mokslininkas šiuo metu gali taip sakyti ir aš tiesiog susilaikyčiau kaip politikas, kad tai nebūtų suprasta kaip spaudimas prokuratūrai arba kažkoks nurodymas. Nes paskui, kai politikai pradeda analizuoti...“, – sakė parlamentaras.

„Kad Maldeikis kreipėsi tai teisingai, bet jeigu aš, kaip komiteto pirmininkas, kuris taip pat vykdo ir tam tikrą parlamentinę prokuratūros globą, pradėčiau aiškinti kaip ji turėtų dirbti... Po kažkurio laiko, tai gali būti Žmogaus teisių teismui pagrindas skųsti“, – pridėjo jis.

ELTA primena, kad pirmadienį konservatorių frakcijai atstovaujantis Seimo narys Matas Maldeikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Algirdo Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų praeitą savaitę vykusio vizito Rusijos Federacijoje

Pasak jo, vizito metu išsakyti kliedesiai buvo aiškus veikimas prieš Lietuvos Respubliką, ir tokia veikla užsitraukia atsakomybę, numatytą Lietuvos Baudžiamajame kodekse.

Tai, kad Generalinė prokuratūra kreipimąsi gavo, Eltai patvirtino ir Generalinės prokuratūros komunikacijos vyriausioji specialistė Rita Stundienė.