Anot muziejaus, statinių liekanos siekia Vilniaus miesto ištakas.

Archeologinius tyrimus buvusios areštinės padalinyje T. Kosciuškos gatvėje atlieka bendrovės „Enero“ ir „Miestų Archeologija“, jiems vadovauja archeologas Atas Žvirblys.

Jis kartu su muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinių skyriaus vedėju Valdu Steponaičiu penktadienį žiniasklaidai plačiau pristatys radinius, skelbia muziejus.

Atlikus tyrimus, radiniai papildys Lietuvos nacionalinio muziejaus fondus ir ekspozicijas.

Tai numato viešai paskelbtas priedangoms ir slėptuvėms skirto statybos techninio reglamento projektas.

Pagal jį priedangų įrengimas nebus privalomas religiniams statiniams. Tuo metu visuomeniniuose statiniuose, kur telpa daugiau nei 100 žmonių, bei aukštesniuose daugiabučiuose nenumatant priedangų jos turės būti statomos kaip atskiras jų statinys – jis turėtų talpinti bent 40 proc. pastate nuolat esančių žmonių, o maksimalus plotas nebūtų ribojamas.

Patekimas į patalpą turės būti pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms, joje turės būti numatytas bent vienas avarinis išėjimas.

Nuo oro pavojaus gyventojams skirtoje pasislėpti patalpoje turės būti įrengtas elektros tiekimas bei šildymo sistema, taip pat rekomenduojama įrengti neužšąlančią vandens tiekimo sistemą su bent vienu vandens čiaupu ir vandens surinkimo trapu.

Tuo metu karo atveju skirtose pasislėpti slėptuvėse turėtų būti įrengtos šildymo ir vėdinimo sistemos, elektros tiekimas iš dviejų nepriklausomų šaltinių bei stacionarus interneto ryšys.

Reglamentą planuojama patvirtinti 2024 metų pradžioje.

Pernai sausį įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtino prievolę visuose naujai statomuose daugiau nei 100 žmonių talpinančiuose visuomeniniuose pastatuose bei didesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose suprojektuoti ir įrengti priedangas.

Kaip pranešė prokuratūra, atlikto tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad Vilniuje, Meškeriotojų gatvėje, keturis privačius žemės sklypus uždaru kontūru juosia valstybinės žemės sklypuose esanti metalinė tvora su pamatu. Vienoje tvoros dalyje yra automatiniai vartai, o greta jų stovi sargo namelis.

Anot prokuratūros, į aptvertą valstybinės žemės plotą patenkantys statiniai (trinkelėmis ir plytelėmis grįsti takeliai, sargo namelis, terasa ir kt.) tarnauja privačių žemės sklypų savininkų reikmėms, todėl valstybės, kaip turto savininkės, teisės ir teisėti interesai naudotis jai priklausančiu turtu – žeme, yra pažeidžiamos.

Pasak pranešimo, tokiu būdu valstybė neturi galimybės jai priklausančia žeme naudotis pagal paskirtį.

„Valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Jis turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus“, – nurodo prokuratūra.

Dėl to prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti privačių žemės sklypų savininkus savo lėšomis pašalinti tvorą bei vartus, atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą, taip pat prašoma įpareigoti sklypų savininkus savo lėšomis pašalinti čia esančius privačių asmenų įrengtus ir naudojamus statinius.

Komentarai dėl perkėlos griovimo

Geriausias pavyzdys – šiuo metu Klaipėdos uoste griaunama buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos infrastruktūra Smeltės pusiasalyje.

Didelių gelžbetoninių jūrų perkėlos tiltų, atramų, o ypač betoninių sienų ar padų išmontavimas vyko ir vyksta itin sunkiai. Sovietmečiu statytoje perkėloje negailėta cemento, buvo sudėti stori armatūros strypai.

Kai kuriuose socialiniuose tinkluose buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos griovimas palydimas įvairiausiais komentarais. Kai kurie mano, kad Lietuva liksianti plika ir basa. Yra manančių, kad, keičiantis laivams, kroviniams, būtina naujomis technologijomis keisti tai, kas sena.

Nedaug kas žino, kad vietoje nugriautos buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos rengiamasi statyti šiuolaikinį vėjo jėgainių terminalą. Šiuo atveju buvusios jūrų perkėlos griovimas visiškai atitinka situaciją, kuri vyksta keičiantis Klaipėdos uoste verslo poreikiams.

Nemuno gatvės valymas

Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra pateikusi viešą pasiūlymą nugriauti buvusį pramoninį pastatą Nemuno gatvėje, kuris pažymėtas 24 numeriu.

Trijų aukštų pastatas praeityje buvo naudojamas buvusiam okeaninės žvejybos uostui aptarnauti. Dalis pastato buvo naudojama ir kaip kontorų kabinetai, juose yra likusių senų baldų.

Šis pastatas yra vienas iš pastatų kompleksų Nemuno gatvėje, kuriuos Uosto direkcija nusipirko tam, kad juos nugriautų. Dalyje tų pastatų maždaug prieš dešimtmetį dar buvo įvairios tarnybos, tarp jų ir su uosto veikla susijęs muitinės padalinys.

Yra nemažai faktų, kai seni, netgi paveldosaugininkų saugomi pastatai uoste trukdydavo kurti naujus terminalus.

Nugriovus senus pastatus planuojama plėtoti šalia jų esantį uosto geležinkelį.

Šio rajono plėtra numatyta prieš kelerius metus parengtame teritorijos plėtojimo tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialiajame plane.

Yra ir vertingų pastatų

Didesni ar mažesni pastatų, tarp jų ir gamybinių, griovimo darbai Klaipėdos uoste vyksta nuolat.

Nauji terminalai vietoje nugriautų senųjų statinių yra atsiradę daugelyje uosto vietų nuo Burių iki Nevėžio gatvės, o gal net ir toliau.

Griauti sovietmečiu pastatytus uosto pastatus galima be jokių problemų, nes jie neturi jūrinio ar architektūrinio paveldo vertės. Problemiškiau yra su uosto pastatais ties Klaipėdos senamiesčiu, iš dalies ir Nemuno gatvėje.

Ten tarpukariu buvo pastatyta nemažai pastatų, kai Klaipėdos uostą 1923 m. perėmė ir iki 1939 m. valdė Lietuvos Respublika. Nemuno gatvėje per tą laikotarpį buvo pastatyti Kauno „Maisto“ bendrovės statiniai su skerdykla, kurių paveldosaugos vertė Lietuvos istorijai yra svarbi.

Nostalgija: buvusi tarptautinė jūrų perkėla neturi jokios paveldosauginės vertės, Klaipėdoje yra žmonių, kurie vis dar prisimena jos statybą XX a. 7 dešimtmetyje. Socialinių tinklų nuotr.

Dalis šių pastatų yra išlikę, nors ir nebenaudojami pagal pirminę paskirtį. Kas su jais bus toliau, parodys laikas.

Yra nemažai faktų, kai seni, netgi paveldosaugininkų saugomi pastatai uoste trukdydavo kurti naujus terminalus. Dalis jų buvo tyliai nugriauti, dalis apleisti stovėjo metų metus, kol patys susmuko. Dalis yra gražiai restauruoti, pritaikyti kitoms, dažniausiai ne gamybinėms reikmėms.

Tikimasi, kad vienos svarbiausių „Rail Baltica“ dalių specialųjį planą Vyriausybė patvirtins trečiąjį šių metų ketvirtį. Tada bus pradėtos žemės išpirkimo procedūros – valstybės poreikiams ketinama paimti 43,3 hektaro valstybinės ir privačios žemės sklypų ir 325 statinius, iš kurių 25 – gyvenamieji namai.

Žemė bus išperkama teisingai atlyginant savininkams ar kitiems naudotojams, kaip numato įstatymai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus. Visas procedūras planuojama baigti maždaug per trejus metus.

Susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas teigia, kad šis mazgas yra „Rail Baltica“ epicentras.

„Kauno geležinkelio mazgas ir jo infrastruktūra yra „Rail Balticos“ projekto epicentras – jis sujungs Vakarų ir Vidurio Europą su Šiaurės Europa ir paspartins tranzitinių krovinių vežimą į Klaipėdos uostą“, – pranešime teigė M. Tarnauskas.

Kauno geležinkelio mazge bus įrengta arba rekonstruota 120,8 km geležinkelio kelių. Visas ruožas bus elektrifikuotas.

Reikalauja informacijos

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas nutarė iškelti šią problemą, kreipdamasis į Turto banką su klausimais, ar kas nors bus daroma, kad reprezentacinėje miesto vietoje esantys statiniai nebadytų klaipėdiečiams akių.

"Pastatai nuosavybės teise priklauso valstybei, o šį nekilnojamąjį turtą valdo valstybės įmonė Turto bankas. Kreipiausi į Turto banką, kadangi pastatai yra prastai prižiūrimi, atviromis langų ir durų angomis, nuolat veikiami oro sąlygų, taip pat į juos gali patekti pašaliniai asmenys. Prašiau suteikti informaciją, kokios procedūros artimiausiu metu planuojamos, ar numatoma skelbti šių nekilnojamojo turto objektų pardavimo aukcioną. Nors šie pastatai ir nėra savivaldybės nuosavybė, miestui svarbu, kad unikalus visai šalia senamiesčio esantis kompleksas būtų išsaugotas, sutvarkytas ir naudojamas", – savo feisbuko paskyroje rašė meras.

Ruošia pardavimui

Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Karolis Vaitkevičius patvirtino, kad mero kreipimasis buvo gautas ir detali informacija bus pateikta jau artimiausiu metu.

Taip pat pažymėta, kad praėjusių metų rugpjūčio 31 d. Vyriausybė įtraukė minimą objektą į privatizuojamų sąrašą.

"Objektas šiuo metu yra rengiamas pardavimui – atliekamas vertinimas, kaip sėkmingiau būtų galima jį parduoti, vertinamos galimos objekto pritaikymo ir vystymo galimybės, nustatinėjama pradinė kaina. Tikėtina, kad objekto aukcionas galėtų būti skelbiamas vasaros pradžioje. Turto bankas, atstovaujantis valstybės interesui, yra suinteresuotas, kad objektas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, o gautos lėšos skirtos kitų objektų vystymui ar modernizavimui", – teigė K. Vaitkevičius.

Lanko kartą per mėnesį

Anot Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovo, pastatas yra reguliariai prižiūrimas, teritorija ir pats pastatas yra uždaryti ir saugomi, o patekus pašaliniams asmenims reaguoja fizinė apsauga (apsaugos tarnyba).

"Galime užtikrinti, kad pastatas yra reguliariai prižiūrimas. Pagal sutartį techninis prižiūrėtojai objektą lanko kartą per mėnesį, įvertina būklę. Turto bankas savo ruožtu atlieka būtiniausius darbus, kad į pastatą nepatektų pašaliniai asmenys ir kad objektas nekeltų grėsmės aplinkiniams. Šiuo tikslu užsandarintas pirmasis objekto aukštas, nuo tvoros nurinktos pavojingai pakibusios čerpės", – pažymėjo pašnekovas.

Blogos būklės krantinės

Nepaisant to, nustebino Valstybės kontrolės audito išvada, kad Klaipėdos uoste net 25,8 proc., arba 6 km iš 23 km, krantinių yra nepatenkinamos arba blogos būklės.

Blogos būklės krantinių dalis 2015 m. siekė 7,8 km, 2016 m. – 8,7 km, 2018 m. – 9,3 km. Nemaža dalis blogos būklės krantinių buvo Malkų įlankoje, kur pastaruoju metu jos buvo rekonstruojamos. Šiuo metu yra likę maždaug 6 km prastos būklės krantinių.

Iš viso Klaipėdos uoste yra 163 krantinės. 2022 m. vykdant auditą 75 krantinių, arba 10,3 km, būklė buvo gera, 30 krantinių, arba 4,8 km, – patenkinama. Tai reiškia, kad be jokių apribojimų uoste buvo eksploatuojama apie 65 proc. krantinių. Dar maždaug 10 proc. krantinių  buvo rekonstruojamos. Su apribojimais eksploatuotos 37, arba beveik 25 proc., uosto krantinių.

Didesnę dalį pelno atiduodama į valstybės biudžetą, Uosto direkcija investicijoms į infrastruktūrą, taip pat ir į krantines, priversta skolintis, mokėti bankams palūkanas.

Dalies krantinių, tiksliau trijų krantinių (maždaug 1 proc.), eksploatacija dėl itin blogos būklės netgi buvo sustabdyta. Dalyje šių krantinių buvo kilusi avarinio įgriuvimo grėsmė.

Taip apsunkinamos uosto kompanijų galimybės vykdyti veiklą. Valstybės kontrolieriai padarė išvadą, kad uostas galėtų gauti gerokai didesnes pajamas, bet dėl nesutvarkytų krantinių jų negauna.

Uosto direkcijos nuostata yra tokia, kad nedidelė dalis nesutvarkytų krantinių neturi įtakos krovai. Jai įtakos turi tai, kad Klaipėdos uoste vis dar stokojama gylių prie krantinių.

Uostas priverstas skolintis

Kodėl uoste dar vis yra tiek daug nesutvarkytų krantinių, nors pastaraisiais metais investicijos į uosto infrastruktūrą buvo didžiulės?

Vien 2016–2021 m. buvo skirta ir panaudota beveik 240 mln. eurų. Iš jų 183 tūkst. eurų – pačios Uosto direkcijos lėšos, 40 mln. eurų – ES parama, 17 mln. eurų – skolinti pinigai.

Turtas: dauguma Klaipėdos uosto krantinių yra geros būklės, nes per pastaruosius 20 metų jos buvo intensyviai atnaujinamos. / V. Matučio nuotr.

Klaipėdos uostas būtų tvarkomas ir geriau, jei kasmet valstybė iš jo nepaimtų uždirbtos pelno dalies. Uosto direkcija kasmet į valstybės biudžetą privalo pervesti ne mažiau kaip 70 proc. paskirstytojo pelno įmoką arba nuo 30 iki 40 tūkst. eurų dalį. Kai didesnė dalis Uosto direkcijos gauto pelno atiduodama į valstybės biudžetą, tam, kad tvarkytų uosto infrastruktūrą, taip pat ir krantines, ji priversta skolintis, mokėti bankams palūkanas.

Kodėl valstybė atima pinigus, kurie galėtų būti panaudojami uosto infrastruktūrai gerinti, galima tik spėlioti. Uosto direkcija nėra kokia nors privati kontora. Ji iki šiol buvo valstybės įmonė, o nuo kitų metų bus valstybės akcinė bendrovė. Pagal jai pavestas pareigas, ji privalo efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise jai perduotą turtą, statyti ir plėtoti uosto infrastruktūrą, pelningai nuomoti uosto žemę, užtikrinti uosto veiklos saugumą.

Nykstantys direkcijos pastatai

Valstybės kontrolieriams klausimų kilo ne tik dėl uosto krantinių, bet ir dėl pačios Uosto direkcijos naudojamo turto.

Įvairiose Klaipėdos vietose Uosto direkcija valdo 16 pastatų, kurių bendras plotas – beveik 25 tūkst. kv. metrų.

Valstybės kontrolieriai nustatė, kad net aštuoni pastatai nėra naudojami uosto veikloje. Penki iš jų yra apleisti arba baigia sunykti. Trys pastatai jau daugiau nei 10 metų nėra naudojami, bet, kaip pastebi Valstybės kontrolė, per tą laiką nebuvo priimtas sprendimas juos išnuomoti arba nugriauti.

Dalį pastatų bandyta perduoti Turto bankui, kad parduotų aukcionuose, tačiau to negalima padaryti, nes pastatai yra uosto teritorijoje, kuri turi specialų statusą.

Viliamasi, kad nuo 2023 m. sausio 2 d. tapus akcine bendrove Uosto direkcija lengviau galės likviduoti, parduoti ar išnuomoti jos nenaudojamą turtą.

Ir naudojamas Uosto direkcijos turtas, pavyzdžiui, administracinis pastatas J. Janonio gatvėje nr. 24, nėra patogus ir funkcionalus, neefektyvi pastato energinė sistema. Yra planų "Memelio miesto" dalyje prie naujai planuojamos statyti kruizinių laivų krantinės pastatyti ir naują Uosto direkcijos administracinį pastatą. Tai padarius buvęs Lietuvos jūrų laivininkystės pastatas J. Janonio gatvėje, kurio dalį buvo pirkusi Uosto direkcija, būtų parduotas. Įrengus naują administracinį pastatą "Memelio miesto" dalyje Uosto direkcija galėtų atsisakyti ir dalies kitų uoste esančių statinių.

Komentaras

Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius:

Iš viso Klaipėdos uoste yra 23 km krantinių, kurių būklė, priklausomai nuo eksploatacijos metų, naudojimo pobūdžio, intensyvumo, skiriasi.

Sprendimai investuoti į uosto infrastruktūrą priimami atsižvelgiant į tokių investicijų atsipirkimą ir grąžą. Siekiama, kad Uosto direkcijos investicijos į privataus verslo naudojamą uosto infrastruktūrą (krantines ir geležinkelius) būtų atsiperkančios ir atitiktų Vyriausybės keliamą investicijų grąžos tikslą.

Investicijas į krantinių atnaujinimą ar į kitą uosto nuomininkų naudojamą infrastruktūrą patvirtiname turėdami aiškų verslo planą ir investicijų grąžos skaičiavimą. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad valstybės pinigai būtų investuojami efektyviai. Tais atvejais, kai kartu su krovos kompanija, kuri naudojasi krantine, nematome perspektyvos didesnei krovai krantinę atnaujinus, investiciją atidedame.

2021 m. 75 proc. Uosto direkcijos investicinių lėšų buvo skirta būtent krantinių statybai ir rekonstrukcijai – 35,5 mln. iš 41,1 mln. eurų. Pernai pastatyta naujų arba rekonstruota 975 m modernių krantinių, kurių gyliai – nuo 14 iki 17 m.

2021 m. pastatyta naujų arba rekonstruota 975 m krantinių. Šiemet iš viso jau rekonstruota 1 165 m krantinių. 2023–2026 m. numatyta rekonstruoti 2,4 km blogos būklės krantinių, bendra šių investicijų vertė sudarys apie 108 mln. eurų.

Pasak Vilniaus savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, pritarimas komplekso projektiniams pasiūlymams reiškia, kad tvirtinama pagrindinė sprendinių idėja, tačiau specialiuosiuose reikalavimuose projektuotojams bus išdėstyta, kaip projektas turi būti toliau tobulinamas.

„Rengdami techninį projektą projektuotojai dar turės tobulinti ne tik atskirų pastatų architektūrinę išraišką, bet ir funkcinių ryšių, tai yra, atvykimo ir išvykimo sprendimus, numatyti sklandžius ryšius su aplinkinėmis teritorijomis“, – pranešime teigė M. Pakalnis.

Pasak savivaldybės, planuojama, kad jame bus pastatyti aštuoni statiniai – futbolo stadionas, sporto centras, dvi futbolo treniruočių aikštės, lengvosios atletikos apšilimo zona ir stadionas, kultūros centras ir 300 vietų vaikų darželis.

Anksčiau skelbta, kad komplekse, be stadiono, būtų dar 15 objektų: lengvosios atletikos aikštė, šešios krepšinio salės, trys futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, taip pat sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.

2021 metų spalį savivaldybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei investicinis fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ pasirašė 160 mln. eurų vertės koncesijos sutartį. Savivaldybės įsipareigojimai sutartyje siekia apie 100 mln. eurų, valstybės – 53,4 mln. eurų.

Planuoja, kad komplekso statybos truks dvejus metus – nuo 2022-ųjų pabaigos iki 2024-ųjų pabaigos.

Šiuo metu vyksta pradėto ir nebaigto statyti stadiono konstrukcijų ardymo darbai, juos atlieka bendrovė „Vilniaus BTD“.

Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.

Diskusijos dėl stadiono vėl atgimė 2015-aisiais, pastaraisiais metais projektas įstrigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo verdikto nebeskundė.