Pasak jos, sklypas būsimos 155 mm artilerijos amunicijos statyboms gali būti patvirtintas jau netrukus.

„Susitikimo metu aptarėme tam būtinas sąlygas, kad bendrovė mūsų šalyje gautų tinkamą sklypą ir jau šių metų rudenį galėtų pradėti gamyklos statybas. Tai ypač svarbu Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gynybai“, – pranešime teigė Vokietijoje su „Rheinmetall“ vadovais susitikusi viceministrė Erika Kuročkina.

Susitikime aptarti detalesni planai dėl kuo ankstesnės 155 mm amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų pradžios.

„Rheinmetall“, ministrė Aušrinė Armonaitė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas prieš savaitę pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos statybų. Sklypas jai netrukus jau gali būti patvirtintas, teigia ministerija.

Amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje valstybinėje žemėje.

Seimas antradienį priėmė pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant „Rheinmetall“, kuo greičiau Lietuvoje statyti gamyklas.

„Litgrid“ trečiadienį paskelbė apie planuojamą rinkos konsultaciją dėl jungties specialiojo teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo konkurso, rodo centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenys.

Energetikos ministerija sausį parengė nutarimo projektą ir siūlo Vyriausybei priimti sprendimą bei pradėti rengti ypatingos valstybinės svarbos energetikos sistemos sinchronizavimo su Vakarų Europa projekto „Harmony Link“ jungties sausumoje inžinerinės infrastruktūros vystymo planą.

Tarp jo gairių – nustatyti optimalią linijos trasą, numatyti reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas jos statybai, rašoma nutarimo projekte.

„Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą abiejų šalių tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.

Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti anksčiau – 2028 metais, o didžioji jos dalis būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“.

Dėl to gruodį sutarė EK, Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.

Pasak „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, atlikti galutinius „Harmony Link“ alternatyvos sausumoje skaičiavimus ir patvirtinti galutinį investicinį sprendimą planuojama pirmąjį šių metų pusmetį. Šiemet kartu su lenkais tikimasi paskelbti ir naujus rangovų konkursus.    

Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų – europinė parama.

Gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalis sudarė 21,7 proc. – jų atlikta už 1 mlrd. eurų, arba, 11,6 proc. daugiau nei 2021 metais (nepašalinus – 11 proc.), pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Negyvenamųjų pastatų statybos darbų dalis sudarė 37,4 proc. – jų atlikta beveik už 1,8 mlrd. eurų – 1,5 proc. daugiau (nepašalinus – 1,2 proc.), o inžinerinių statinių statybos darbų dalis sudarė 40 proc. visų šalyje atliktų darbų –,9 jų atlikta už 1,9 mlrd. eurų arba 3,6 proc. daugiau (nepašalinus – 5,3 proc.).

Statybos darbų užsienyje atlikta už 589,7 mln. eurų – 11,2 proc. daugiau (nepašalinus – 11 proc.).

Vien praėjusių metų gruodį atlikta statybos darbų už 449,8 mln. eurų – 0,3 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei lapkritį (nepašalinus – 0,3 proc. mažiau). Pastatų statybos darbų atlikta 0,7 proc. daugiau, o inžinerinių statinių statybos darbų – 0,2 proc. mažiau (nepašalinus – atitinkamai 6,2 proc. daugiau ir 7,6 proc. mažiau).

Per metus – gruodį, palyginti su 2021 metų gruodžiu – statybos darbų sumažėjo 1,5 proc. (nepašalinus – 2,5 proc.).

Užsienyje gruodį atlikta statybos darbų už 53,8 mln. eurų – 3,4 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei lapkritį (nepašalinus – 3,7 proc.), arba 4,4 proc. daugiau nei prieš metus (nepašalinus – 4,7 proc.)

Pastatų statybos darbų palyginamosiomis kainomis pernai atlikta 0,2 proc. mažiau, o inžinerinių statinių statybos darbų − 5,7 proc. daugiau nei 2021-aisiais, pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Daugiausia atlikta inžinerinių statinių statybos darbų – 42 proc. visų šalyje atliktų darbų, negyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalys sudarė atitinkamai 36 proc. ir 22 procentus.

Užsienyje pernai statybos darbų atlikta už 547 mln. eurų – 3,2 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2021 metais.

Per ketvirtį pastatyta 1539 nauji gyvenamieji namai su 3198 būstais, iš jų 54,2 proc. – individualiuose namuose. Baigtų statyti naujų būstų naudingasis plotas sudarė 309,4 tūkst. m² ir buvo 10,8 proc. didesnis nei 2019 metų trečią ketvirtį. Vidutinis būsto naudingasis plotas individualiame name buvo 129 m², buto daugiabutyje – 58,7 m².

Minimu laikotarpiu 44 proc. baigtų statyti naujų gyvenamųjų būstų buvo Vilniaus miesto savivaldybėje, 14,5 proc. – Kauno miesto, 6,8 proc. – Kauno rajono savivaldybėje.

Trečią ketvirtį baigti statyti 137 nauji negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas sudarė 271,9 tūkst. m² ir buvo 57,7 proc. didesnis nei 2019 metų trečią ketvirtį. Daugiausia pagal bendrąjį plotą baigta statyti naujų pramoninių pastatų ir sandėlių (93,7 tūkst. m²) bei naujų įstaigų pastatų (85,8 tūkst. m²).

Trečią ketvirtį pradėti statyti 2255 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, tai 92,6 proc. daugiau nei prieš metus.

Per ketvirtį pradėta statyti 2124 nauji gyvenamieji namai su 4752 būstais, iš jų po 50 proc. – individualiuose ir daugiabučiuose namuose.

Trečiąjį ketvirtį pradėta statyti 129 nauji negyvenamieji pastatai; jų bendrasis plotas sudarė 302 tūkst. m² ir buvo 2,5 proc. didesnis nei atitinkamą 2019 m. ketvirtį. Daugiausia pagal bendrąjį plotą pradėta statyti naujų pramoninių pastatų ir sandėlių (121,3 tūkst. m²) bei naujų įstaigų pastatų (88,9 tūkst. m²).

40,5 proc. visų naujų negyvenamųjų pastatų pagal bendrąjį plotą buvo pradėta statyti Vilniaus miesto, 18,7 proc. – Akmenės rajono, 7,6 proc. – Kauno miesto savivaldybėse.

Trečią ketvirtį išduota 1918 statybos leidimų naujiems pastatams statyti, tai 3,9 proc. daugiau nei 2019 metų trečią ketvirtį.