Nacionalinės „Eurovizijos“ užkulisiuose visą dieną dirbanti visažistė Ligita Misevičiūtė sako, kad dažniausiai sprendimą dėl atlikėjų grimo priima stilistai: jie papasakoja apie sumanymą, o visažistėms telieka išpildyti jų norus.

„Kol kas dar nebuvo pageidavimų, kurių negalėtume įgyvendinti. Jei reikia kažkokių detalių ar spalvų, pasako iš anksto ir pasiruošiame“, – tikina pašnekovė. Į nacionalinės „Eurovizijos“ sceną atlikėjai trokšta lipti atrodydami išskirtinai ir ryškiai: prašo ryškių akių, lūpų. Makiažo meistrės teigimu, televizijos ekrane nesimato 30 proc. makiažo, todėl šis turi būti gerokai ryškesnis, pridėtinės blakstienos – ilgesnės ir t. t.

Kol kas dar nebuvo pageidavimų, kurių negalėtume įgyvendinti.

Paprastai nugrimuoti vienam konkurso dalyviui L. Misevičiūtė sako skirianti valandą, vyrams – gerokai mažiau. Pastaraisiais bei pritariančiosiomis vokalistėmis „Eurovizijos“ užkulisiuose rūpinasi trys jaunos praktiką atliekančios grimo meistrės:  Eginta Radžiūnaitė, Goda Grakauskaitė ir Gineta Biliūnaitė.

Jų teigimu, nugrimuoti vyrą trunka apie 20 minučių. „Tai priklauso nuo įvairiausių faktorių: odos būklės, pageidavimų. Jei sudėtingesnis variantas – užima daugiau laiko“, – tikina G. Biliūnaitė. Pasak makiažo meistrių, vyrai neretai prašo paryškinti antakius, blakstienas ar net apvedžioti akis.

„Vyrų paklausiame, ko jie nori. Retai ką nors siūlome pačios“, – priduria G. Grakauskaitė. Dar tik pradedančios su televiziniu makiažu dirbti merginos jau žino, kad televizijos projektų grimui svarbiausia – greitis, ryškumas, kokybė bei matiškumas. „Veidus sausiname beveik po kiekvieno pasirodymo, kad tik neblizgėtų prieš kamerą“, – aiškina G. Biliūnaitė.

Dėl šios priežasties grimo meistrės neapleidžia televizijos studijos iki pat filmavimo pabaigos: juk visuomet gali prireikti pataisymų, pagražinimų ir kitos pagalbos.

„Sąraše turime 12 atlikėjų, tačiau į sceną jie beveik niekuomet nelipa vieni, todėl iš viso per vieną filmavimą gali būti apie 30–40 žmonių“, – tęsia G. Grakauskaitė. Iš viso čia dirba 8 visažistės, o darbo tikrai nestinga.

Makiažo meistrės aiškina, jog darbas televizijoje – ypatinga patirtis. „Jautiesi kaip mažas galutinio rezultato sraigtelis. Smagu, kad kažkokia dalimi prisidedi prie to stebuklo, kurį mato televizijos žiūrovai“, –  kalba G. Grakauskaitė.

Pasigenda dėmesio plaukams

Tuo metu visų dalyvių šukuosenomis per filmavimą rūpinasi vos viena plaukų meistrė Ieva Indriulionienė. Moteriai tai – jau trečia nacionalinė „Eurovizija“. „Man jau viskas įprasta, viską žinau ir nebesijaudinu, o mano darbas atrodo paprastai: pasitariame su stilistėmis arba su pačiu atlikėju. Kartais atlikėjas net nelabai žino, ko norėtų, todėl, jei leidžia, kažką pasiūlau“, – pasakoja plaukų meistrė. Darbo su atlikėjo šukuosena trukmė labai priklauso nuo to, kada atlikėjas ateina pas meistrę: rimtesnėms šukuosenoms reikia pusvalandžio ir daugiau. „Dažniausiai jie nelabai skuba ateiti, todėl kartais dirbti tenka ir greičiau“, – pasakoja pašnekovė. I. Indriulionienė tikina kol kas taip pat nesulaukusi neįgyvendinamų prašymų, greičiau jau priešingai – iššūkių jai pritrūksta.

Dalyviai galėtų elgtis drąsiau, nes kartais ateina patys ir pasidažę, ir plaukus susitvarkę, o į mus kreiptis nedrįsta.

„Moterys dabar dažniausiai nori labai paprastų šukuosenų, man net gaila, kad nori tik išsitiesinti ar susirišti uodegą, norėtųsi kažko įdomiau. Tarkime, įdomiau sukeltų ar papuoštų įdomesnėmis detalėmis, pridėtiniais plaukais šukuosenų“, – svarsto ji. Moters manymu, taip gali būti ir todėl, kad daugelis dainininkų pamiršta apie plaukus, dėmesį sutelkdami į makiažą.

„Praėjusiais metais tikrai buvo įdomių šukuosenų: retro bangų ar kokių holivudinių šukuosenų, kurioms reikia daug laiko“, – nacionalines „Eurovizijos“ atrankas lygina plaukų meistrė. Dalyvius ji skatina būti drąsesnius ne tik dėl šukuosenų pasirinkimo, bet ir kreipiantis į meistrus. „Dalyviai galėtų elgtis drąsiau, nes kartais ateina patys ir pasidažę, ir plaukus susitvarkę, o į mus kreiptis nedrįsta“, – pasakoja ji.

Eurovizinių užkulisių I. Indriulionienė taip pat neapleidžia iki filmavimo pabaigos – visuomet gali tekti pataisyti sruogą ar daugiau. Vis dėlto toks visą dieną trunkantis darbais jai – malonumas. „Trečią kartą čia dirbti ateinu tik dėl užkulisių, tik dėl čia dirbančios komandos“, – tikina ji.

Stilistų dėmesys – vedėjų porai

„Eurovizijos“ vedėjų ir kai kurių dalyvių įvaizdžiu rūpinasi stilisčių Ulos Tulevičiūtės ir Emilijos Dagytės duetas. Jų teigimu, kai kurie dalyviai savo apranga pasirūpina patys, o kitiems jos pagelbsti išpildydamos dainininkų viziją.

„Negalime sukurti jų asmeninio stiliaus pagal save, būtinai turime atsižvelgti į atlikėją, jo sumanymą, tai, ką jis darys ant scenos“, – kalba U. Tulevičiūtė.

Pasiruošimą filmavimams stilistė tikina pradedanti gerokai iš anksto: kartais skambina dalyviai, kurie pasirodys dar tik kitą mėnesį. Daugiausia dėmesio stilistės skiria vedėjų – Ugnės Skonsmanaitės ir Manto Stonkaus – duetui.

„Ugnė turi labai savitą skonį, ji nemėgsta jokių tortinių, ilgų balinių suknelių ir panašiai. Ji yra smulki, tamsi, žemo ūgio, todėl ir rūbai turi būti atitinkami. Kol kas nedarome kažko įspūdingo: suknelės yra trumpintos, ilgomis rankovėmis, pabrėžiančios jos siluetą ir figūrą. Finalams galvosime apie puošnesnius galos, raudonojo kilimo stiliaus rūbus“, – pasakoja U. Tulevičiūtė.

Stilisčių duetas dirba su įvairiausiais Lietuvos dizaineriais ir tikisi jų pagalbos finaluose, o pirmajai „Eurovizijos“ laidai talkino Juozas Statkevičius. Žinomų dizainerių pasiryžimas bendradarbiauti, pasak stilistės, priklauso nuo įvairių faktorių. „Labai svarbus yra stilistų įdirbis ir tai, koks žmogus yra ant scenos: jei jis yra visiškai nežinomas ir nematytas Lietuvoje arba šiek tiek prisidirbęs, dizaineris ne visada nori duoti savo vardinį drabužį tokiam žmogui. Atlikėjams taip pat svarbus jų įdirbis, jų politika, kokie jie yra. Ne visada tai, ką aš būnu sugalvojusi, ir tai, ko nori pats atlikėjas, yra išpildoma, nes ne visada yra surandamas drabužis“, – aiškina stilistė.

Pasak jos, „Eurovizijos“ konkursas išsiskiria tuo, kad daugelis ant scenos nori matyti blizgučius ir pompastiką. „Niekas nesupranta, kad tai yra atranka ir finalinis įvaizdis dar tik bus, o žmonės jau dabar nori matyt finalinį dalyką, dėl to yra sudėtinga. Kiti projektai to nereikalauja, tiesiog aprengi žmones gražiai pagal figūrą ir jų dainą, o čia – ne. Čia esi spaudžiamas išpildyti maksimumą, nors atrankinėse laidose tai daryti net nelabai nori“, – kalba U. Tulevičiūtė.

Stilistės žodžiais, spėti pasirūpinti visais atrankos dalyviais ne visuomet pavyksta: „Kartais į sceną lipa po šešis žmones, natūralu, kad didžiausias dėmesys skiriamas pagrindiniam, o šokėjų ir pritariančiųjų vokalistų kartais prašau, kad apsirengtų patys.“

Kaip ir bene visos užkulisiuose dirbančios komandos, stilisčių darbas baigiasi dar vėliau nei pačių atlikėjų. „Baigiasi filmavimas, tačiau darbo diena man baigiasi ne tada, ji man baigiasi, kai visi išeina, kai viskas yra aptariama, kai nusirengia vedėjai“, – sako pašnekovė.

Kad užkulisiuose vyrauja tik draugiškos nuotaikos, sutinka ir U. Tulevičiūtė: „Konkurencijos visiškai nejaučiu, dalyviai labai draugiškai bendrauja tarpusavyje ir jokių konfliktų kol kas dar nemačiau.“

TV3 vasaros projekto „2 Barai. Gyvenimas greitkelyje“ vedėja, jausdama vis didesnį aplinkinių dėmesį, susirūpino išvaizda. Sekmadieniais tiesioginiame televizijos eteryje pasirodanti G. Stiklickienė atskleidė, kad pastaruoju metu ji visiškai pakeitė požiūrį į savo tiek sceninį, tiek kasdienį stilių, o raudoną gelbėtojos „darbinę uniformą“ vis dažniau iškeičia į elegantiškus kostiumėlius ir romantiškas sukneles.

„Niekada anksčiau apie tai negalvodavau, nes mane žmonės matydavo tik su darbine uniforma. Daug dėmesio skirti aprangai nereikėjo, o dabar visi mane mato truputėlį kitame amplua, taigi kiekvieną dieną yra postūmis atrodyti stilingai, gražiai. Šiuo metu, galima sakyti, dar tik mokausi stiliaus paslapčių“, – apie pasikeitusį savo įvaizdį kalbėjo G. Stiklickienė.

Televizijos žvaigždė prisipažino, kad neapsieina be profesionalaus stilisto pagalbos: „Kiekvieną sekmadienį laidai mane rengia Joringis Šatas. Labai daug derinių esu po laidų net įsigijusi, nes man labai patinka, kaip jis mane rengia. Joringis man kaip sufleris, ką su kuo derinti galima, kad kiekvieną kartą susikurčiau vis kitokį įvaizdį.“

Vis dėlto televizijos ekrane itin pasitempusi ir puošnia apranga žavinti Gerda kasdienybėje sako esanti kur kas paprastesnė. „Visada atkreipdavau dėmesį į drabužių patogumą. Aišku, ir dabar darau tą patį, jeigu tai nėra kažkoks šventinis vakaras. Mano kasdieniame stiliuje vyrauja sportiniai bateliai, džinsai, džemperiai, suknytės – viskas, kas patogu ir neįpareigoja. Bet, žinoma, dabar jau ir jie stilingai suderinti“, – juokėsi televizijos laidų vedėja.

Savo išvaizda nepatenkintoms ir kasdienę aprangą norinčioms moterims G. Stiklickienė rekomenduoja pasinaudoti profesionalų paslaugomis: „Jeigu moterys pačios abejoja, kad turi gerą stiliaus pojūtį, tegul nebijo pasikonsultuoti su specialistais, kurių yra nemažai, o jų paslaugos tikrai prieinamos. Juk užtenka vos vieną kartą pasikonsultuoti ir iš esmės viskas pasidaro aiškiau.“

Savikritikos nestokojanti moteris išdrįso pasidalinti ir „netobulos“ savo nuotraukomis. 

„2 Barai. Gyvenimas greitkelyje“ pirmadieniais-ketvirtadieniais 21.00 val. per TV3.

Visame pasaulyje minint kedų kultūros revoliucijos pradžią, žinomas Lietuvos stilistas Kęstas Rimdžius džiaugiasi, kad visuomenė pagaliau suvokė – svarbu ne tik gražiai atrodyti, bet ir patogiai jaustis, ir vis dažniau prie aprangos derina stilingus kedus. Jis įsitikinęs, kad šiais metais laukia šių batų kultūros pikas. Stilistas, pats nevengiantis avėti ryškiaspalvių kedų net prie klasikinio kostiumo, kviečia visus bent vieną dieną – balandžio 24 d., kai Lietuvoje bus minima Kedų diena, – įprastus batus iškeisti į kedus.

„Šių batelių kultūros užuomazgų Lietuvoje buvo galima pastebėti pernai vasarą. Neabejoju, kad šiemet ryškiaspalviai kedai karaliaus mados topuose – jau dabar, atšilus orams, gatvėje netrūksta juos avinčių žmonių. Net ir visai neseniai įvykusioje „Mados infekcijoje“ bent 3 iš 21 kolekcijos buvo demonstruojamos su sportiniais bateliais“, – sako Kęstas Rimdžius.

Stilistas įsitikinęs, kad ryškūs kedai yra išskirtinė stiliaus detalė, kuri nebūtinai turi derėti su kitais drabužiais ar aksesuarais. Besiruošiantiems Kedų dienai K. Rimdžius siūlo išbandyti kelis šiek tiek netikėtus aprangos variantus: „Merginos kedus gali drąsiai avėti prie trumpos aptemtos suknelės ir didelio krepšio, kitas derinys galėtų būti ilgas šilkinis sijonas, prigludę marškinėliai, džinsinis ar odinis švarkelis ir ryškūs kedai. Visais atvejais tokie batai gerai atrodys prie džinsų ar panašių kelnių. Tą dieną ir verslininkams patarčiau nebijoti kedų – klasikinis, pavyzdžiui, juodas, kostiumas ir spalvingi kedai atrodo itin stilingai ir originaliai.“

Pats stilistas kedus pradėjo avėti prieš 2 metus. Mados viršūnes pasiekusia kedų kultūra jis labai džiaugiasi: „Dirbu daug, intensyviai ir praktiškai visuomet stovėdamas, todėl man ypač svarbi patogi avalynė. Dabar, kai įvairių sportinių batelių avėjimas tampa vis populiaresnis, pagaliau turiu pasiteisinimą, kodėl aš su kedais – juk madinga“. Savo mėgstamų batų stilistas neketina iškeisti ir balandžio 24 d., kai Lietuvoje pirmą kartą bus minima Kedų diena.

Kedų revoliucijos pradžia žymima 1987 m. kovo 26 d., kai pasirodė pirmieji „Nike Air Max 1“ bateliai. Laikui bėgant, jų dizainas tobulėjo, bateliai tapo vis lengvesni ir patogesni, spalvingesni, visuomenės požiūris į sportinę avalynę pasikeitė tiek, kad susikūrė atskira kedų (angl. sneakers) kultūra, kuri dabar užkariauja ir mados podiumus.

„Vis daugiau žmonių Lietuvoje kasdien avi kedus, akivaizdu, kad ši mada sparčiai plinta, tačiau tik maža dalis žino apie kedų kultūrą. Būtent dėl to nusprendėme paskutinį balandžio ketvirtadienį paskelbti Kedų diena ir supažindinti visuomenę su šia kultūra, atrasti lietuviškų tradicijų šiai dienai bei sujungti bendraminčius“, – sako Kedų dienos iniciatorė – sporto prekių gamintojos „Nike" – prekės ženklo atstovė Lietuvoje Milda Monstavičiūtė.