Incidentai užfiksuoti Žalgirio ir Turgaus gatvėse.

Žvejybos uosto rajono gyventojai atkreipė dėmesį į vaizdelį ant Žalgirio gatvės pirmojo namo stogo.

Šliaužiantis sniegas nuo stogo nuplėšė apsauginius turėklus. Metalinė konstrukcija taip ir liko kyboti virš praeivių galvų.

Visiškai nejuokinga situacija pasitaikė ir senamiestyje.

Turgaus gatvės gyventojai užfiksavo, kokia jėga sniegas gali tėkštis į žemę.

Nuo vieno namo nušliaužusi sniego sankaupa nuplėšė lauko stogelį kaip tik ties įėjimu į pastatą.

Klaipėdiečiai apie pavojų vieni kitus įspėjo socialiniuose tinkluose.

Vienas klaipėdietis mėgino juokauti, kad krentantis sniegas gali tik išgąsdinti, nes jis esą purus.

Klaipėdos savivaldybės atstovai ne kartą yra akcentavę, kad už tinkamos statinių priežiūros nevykdymą gali būti skiriamos administracinės nuobaudos statinio valdytojui.

Sniegas jau kelios dienos yra šlapias, o krisdamas nuo šlaitinio stogo čiuožia tokia jėga, kad laužo medžių šakas, sutraiško prie namo augančius dekoratyvinius krūmus.

Šlapias sniegas sveria kur kas daugiau, todėl nepatartina ne tik stovėti šalia namo, bet nederėtų statyti ir automobilių.

Klaipėdos savivaldybės atstovai ne kartą yra akcentavę, kad už tinkamos statinių priežiūros nevykdymą gali būti skiriamos administracinės nuobaudos statinio valdytojui.

Viena gyventoja jau patyrė rimtų nuostolių, kai Naikupės gatvėje daugiabučio kieme stovėjęs jos automobilis po nakties liko be priekinio stiklo.

Nuo stogo nukritęs ledo gabalas suknežino mašinos stiklą taip, kad moteris jau nebegalėjo niekur važiuoti.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas priminė, ką numato Miesto tvarkymo ir švaros taisyklės apie varveklius, nevalytus stogus ir nuo jų krentančius ledo gabalus.

„Gavę pranešimus arba patikrinimų metu pastebėję varveklius, kurie gali kelti pavojų asmenų sveikatai ar turtui, reikalaujame juos šalinti namų, ant kurių yra varvekliai, administratorių. Jei varvekliai nebūtų šalinami, būtų taikomos Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnyje numatytos nuobaudos“, – sakė L. Lapinskas.

Joniškio meras vardijo, kas žmonių nesustabdė. „Šiandien mes turim atstatytą elektrą, atstatytą vandenį, atstatytus kelius, atstatytus šaligatvius, žmonės gauna elektros energiją, pavojingi medžiai pašalinti“, – kalbėjo Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius.

Šiuo metu didžiausias rūpestis – namų stogai. Skaistgirio miestelyje turbūt nėra stogų be skylių. Atsirado didelis vienos profesijos deficitas.

„Stogdengių nėra. Kadangi masiškai mūsų miestelyje turbūt kiekvienas stogas nukentėjo, ar jis naujai dengtas, ar jis seno dengimo“, – teigė Skaistgirio seniūnė Virginija Kaikarienė.

Malkų po audros pilna, bet tinkamos medienos stogui irgi trūksta.

„Atvežėm medieną tam stogui, tai aš dabar gražiai kraunu, lyginu, kad jinai išdžiūtų kažkiek, nes yra ką tik pjauta, drėgna. Nes mediena yra „iššluota“, jos gauti neįmanoma“, – sakė Skaistgirio gyventojas Stasys Kurtkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Namus nuo nelaimių toli gražu ne visi apsidraudę, o kas tą padarė, po draudikų žalos vertinimo, sako, pinigų gaus tik trečdalį reikalingos stogui sumos. Tad laikinam išgyvenimui demonstruoja išradingumą, kuris pirmiausia kelia pagarbą, o paskui sveiką juoką.

„Čia yra makrofleksas pūstas, o paskui nupjausčiau makrofleksą ir dėjau epoksidinę dervą bei stiklo pluoštą“, – apie tai, kaip uždengė skyles savo namo stoge aiškino Skaistgirio gyventojas Nerijus Bačėninas.

N. Bačėninas prieš juvelyrinį darbą stoge užtaisė per 200 skylių. Bandymus darė ant vieno šiferio lakšto. Su tokiu taškuotu stogu vyras tikisi ištempti iki pavasario.

Nukentėjusieji daro kas kaip. Dauguma sudaužytus stogus laikinai dengia plėvelėmis. Joniškio savivaldybė šiuo metu gavusi beveik 800 paramos prašymų.

Yra sunaikinti ūkiniai pastatai, apgadinta technika, virš 100 automobilių.

„Netoli 300 prašymų, kur yra sunaikinti gyventojų stogai dalinai arba visiškai. Yra virš 10 tūkst. sunaikintų pasėlių, virš 10 tūkst. hektarų. Yra sunaikinti ūkiniai pastatai, apgadinta technika, virš 100 automobilių. Ir prašymai plaukia kasdien“, – teigė V. Gailius.

Kol kas nežinoma nei kiek pinigų bus gauta, nei kam tiksliai.

„Savivaldybės mero rezervo apimtys nėra didelės, todėl mes kreipiamės į vyriausybę dėl vyriausybės rezervo. Kai žinosim visą apimtį galimų padalinti lėšų, tada žinosim kaip padalinti tiems šimtams nukentėjusių ir pagal kokius kriterijus. Nes šiandien galim padalinti po 100 eurų ir sakyt, kad čia parama. Ne, čia ne parama“, – pridėjo Joniškio rajono meras.

Turtą apsidraudusieji irgi tikisi finansinės pagalbos.

„Atėjo kaip uraganas, kokio nesam niekada gyvenime matę. Jei dūžta mašinų langai, tu sėdi ir net nesupranti, kas darosi“, – teigė ūkininkas.

Ūkininkai pasakoja, kad audra priartėjo labai staigiai, iš dangaus krito golfo kamuoliuko dydžio ledėkai.

„Atplaukė debesis, po 2 min. iš karto pradėjo ledais daužyti“, – kalbėjo ūkio darbininkas Arminas Stasiukonis.

Sandėlyje permirko apie 0,5 tūkst. t grūdų. Visą derlių dabar teks išdžiovinti, o tai ūkininkams kainuos papildomai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Daug ką vežėme lauk, viskas sumirkę. Jei ilgiau pastovės, bus viskas“, – sakė A. Stasiukonis.

„Aišku, džiovinsim. Bet, ką tu tikėjaisi, ką tu planavai, jau nebus to. Jei vešiu kažkur į firmas, tai jos nuskaičiuos už procentus“, – kalbėjo ūkininkas Gintautas Čiplys.

Žemės ūkio ministras žada padėti ūkininkams.

„Paprašysiu solidarumo dėl nukentėjusių ūkininkų nuolaidų džiovinant“, – sakė Kęstutis Navickas.

Žala milžiniška. Vien be derliaus, stogų keitimui reikės kelių šimtų tūkstančių eurų.

„Stogai apie 18 tūkst. kvadratų kiauri. 500 karvių ganėsi laukuose, tai dabar jos kruvinos, su guzais. Kukurūzai, burokai sudaužyti. Kviečiai iškulti“, – pasakojo Jotainių žemės ūkio bendrovės vadovas Eimantas Čeponis.

Atėjo kaip uraganas, kokio nesam niekada gyvenime matę.

Nors laukuose padarytą žalą ūkininkai įvertins tik rudenį, ūkis jau skaičiuoja išlaidas stogų keitimui.

Stipri audra slinko ruožais, savo kelyje nepalikdama sveikų ir gyvenamųjų namų stogų.

„Apie 100 namų stogai sugadinti, langai išdaužyti“, – kalbėjo vyras.

Panevėžio rajone dėl praūžusios audros paskelbta ekstremali situacija. Gyventojams žada padėti savivaldybių ir vyriausybė, tačiau apie konkrečias sumas kalbėti dar per anksti. Dėl audros ekstremalią situaciją paskelbė ir Joniškio rajonas.

„Matydavome vaizdus iš kitų šalių, kur ledokšniai sudaužo automobilių stiklus, deja, dabar tą turime ir Lietuvoje. Tai nedžiugina“, – teigė K. Navickas.

Lietuvos draudimo ekspertai skaičiuoja, kad bendra patirta žala viršys 1 mln. eurų.

Siekiant išvengti konstrukcijų pažaidų, privalu susikaupusį sniegą šalinti nuo stogo ir kitų konstrukcijų. Klaipėdos miesto savivaldybė primena, kad po stichinių nelaimių turi būti organizuojamos neeilinės apžiūros, kurių metu turi būti įvertinta pastato būklė ir laiku imtasi priemonių atsiradusiems pastato pažeidimams šalinti.

Visgi ką reikėtų daryti, jei kyla įtarimų, kad pastate atsirado įtrūkių ir deformacijų? Specialistų teigimu, bet kokios pastato deformacijos turi būti skubiai ištirtos ir įvertintas jų grėsmės lygis bei statinio avarijos rizika, todėl greita gyventojų reakcija gali padėti išvengti skaudžios nelaimės.

Daugiabučio namo gyventojai, pastebėję bet kokius pakitimus pastato fasade ar patalpų viduje, turėtų nedelsiant kreiptis į pastato techninį prižiūrėtoją, kuris įvertins grėsmės lygį ir imsis reikiamų veiksmų. Jei namo gyventojams nėra žinomi techninio prižiūrėtojo kontaktiniai duomenys, reikėtų paklausti namo bendrijos pirmininko, savivaldybės paskirto administratoriaus ar jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens.

Primename, kad kvalifikuotą techninį prižiūrėtoją paskirti privalo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas – bendrija, savivaldybės nurodytas administratorius arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo. Paskirtasis techninis prižiūrėtojas privalo atlikti periodines ir specializuotas pastato apžiūras, vykdyti organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti. Taip pat jo pareiga – užtikrinti naudojamo pastato atitiktį esminiams reikalavimams.

Turintys klausimų arba pageidaujantys pasikonsultuoti gali kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėją Gediminą Pocių, tel. 8 (46) 39 60 97, e. p. Gediminas.Pocius@klaipeda.lt.

„Daugelis stogų dangų nebuvo keistos nuo pastatų atsiradimo muziejuje, dėl to per daugiau nei 50 metų nuo muziejaus įkūrimo daugelio statinių stogų būklė tapo avarinė arba labai bloga“, – sakė muziejus vadovė Gita Šapranauskaitė.

Anot jos, tai didelė grėsmė muziejaus tradicinės architektūros kolekcijai.

„Nendrių danga, kad ir kokia gera būtų, turi savo kritinį amžių. Būtent tas laikas ir atėjo, kai stogai susidėvėjo, kai iškilo neatidėliotina būtinybė juos perdengti“, – tvirtino direktorė.

Šiemet planuojama atnaujinti 12 stogų, tam iš valstybės biudžeto skirta 200 tūkst. eurų. Dar kiek daugiau nei 5,5 tūkst. eurų stogų tvarkybos darbams numato skirti pats muziejus.

Pernai stogams tvarkyti išleista kiek daugiau nei 503 tūkst. eurų, už šias lėšas muziejuje atnaujinti 26 pastatų-eksponatų stogai.

2019–2021 metais įvairia danga – nendrėmis, skiedromis, čerpėmis – perdengti 64 muziejaus sodybų stogai.

2023–2027 metais planuojama perdengti dar 12 pastatų stogus.

Lietuvos liaudies buities muziejaus architektūros eksponatų kolekciją sudaro 154 pastatai, atspindintys įvairių regionų etnografines sodybas.

Bendras Lietuvos liaudies buities muziejuje esančių stogų plotas prilygsta maždaug 30-imčiai futbolo aikščių.

Sniego masės gali apkrauti pastatų laikančiąsias konstrukcijas, kurios deformuojasi ir gali įgriūti. Vilniaus miesto savivaldybė primena: varveklius ir sniegą būtina pašalinti, o tuo pasirūpinti turi pastatų savininkai.

„Dažnai į sniego sankaupas ir varveklius žiūrima kaip į nerimtą problemą, tačiau pasekmės dėl jų nuošliaužų gali būti tragiškos tiek nekilnojamo turto turėtojams, tiek niekuo dėtiems praeiviams. Labai prašome pastatų ir kitų masyvių konstrukcijų savininkų pasirūpinti savo turto ir aplinkinių saugumu“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.

Dažnai į sniego sankaupas ir varveklius žiūrima kaip į nerimtą problemą, tačiau pasekmės dėl jų nuošliaužų gali būti tragiškos.

Sniego apkrovas ant stogų, susidariusius ledo varveklius ant lietaus vamzdžių ir balkonų privaloma pašalinti saugiai, pažymima savivaldybės pranešime. Prieš imantis darbų, būtina aptverti pavojingą teritoriją, taip pat stengtis nesugadinti šalia esančių ryšių ar elektros tinklų, saugos įrangos, šviestuvų, radijo ar televizijos antenų, želdinių, statinių fasadų. Šiuos darbus turi organizuoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administratoriai, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos ir kiti bendrojo naudojimo objektų valdytojai, taip pat ir visų kitų statinių naudotojai (savininkai).

Priklausomai nuo statinio techninių, architektūrinių ypatybių valdytojai, savininkai (naudotojai) gali ir patys šalinti sniegą, varveklius nuo statinių užtikrinant saugumą. Esant poreikiui, galima pasitelkti ir techniką, keltuvus. Savivaldybė primena: būstus administruojančios įmonės kartais pačios turi autokeltuvų, kitos turi sutartis dėl tokios technikos nuomos. Pavienių statinių savininkai taip pat gali rasti reikiamos technikos nuomai.

Už nenuvalytus ir pavojingus varveklius ar sniego sankaupas numatyta atsakomybė už statinio naudotojo pareigų nevykdymą ir statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Už tai numatyta bauda nuo 20 iki 140 eurų, už priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimą ar įstatyme nustatytų prievolių nevykdymą įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, skiriama bauda statinio naudotojams ir (ar) statinio techniniams prižiūrėtojams nuo 300 iki 1500 eurų, statinio techniniams prižiūrėtojams – juridiniams asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų; ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo 2000 iki 10 000 eurų, nurodoma sostinės savivaldybės pranešime.

Specialistai primena, kad siekiant išvengti skaudžių ir brangiai kainuojančių nelaimių,  būtina iš anksto pašalinti susikaupusį storą sniego sluoksnį nuo stogų, stoginių, pavėsinių, sandėliukų, paviljonų, nes:

Padidėjusių apkrovų gali neatlaikyti ypač senesnių pastatų konstrukcijos ir įvykti griūtys;

Nuo stogų pradėję slinkti sniego klodai gali užkristi ant automobilių ir žmonių;

Nuvalius sniegą nuo stogo, nebesusidarys varvekliai.

Sniego valymas nuo bet kokio pastato stogo paprastai reikalauja daug laiko ir  fizinių pastangų. Specialistai pastebi, kad žmonėms nereikėtų  skubėti patiems ropštis ant namo viršaus. Jei yra galimybė, pagalbos reikia kreiptis į specializuotas įmones. Gyventojų turto saugumu taip pat turi pasirūpinti ir namus administruojančios įmonės.

Kaip anksčiau pranešė NMA, šiam paraiškų surinkimo etapui skirta bendra paramos suma yra 3,3 mln. eurų.

Paraiškas gauti paramą gali teikti Lietuvos gyventojai, savo gyvenamąją vietą deklaravę kaimo vietovėje. Paraiška galės būti teikiama tik to namo stogo dangai keisti, kuriame deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta. Jis taip pat įsipareigoja nuo paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos nekeisti gyvenamojo namo, kurio stogo dangą keičia, nuosavybės teisių, nurodo NMA.

Paramos taip pat gali kreiptis dvibučio ar daugiabučio namo gyventojai, jei ketinama pakeisti viso gyvenamojo namo asbestinę stogo dangą. Tiesa, NMA akcentuoja, kad parama neteikiama sodo bendrijose ar savivaldybių centruose, kuriuose yra daugiau negu 6 tūkst. gyventojų, esančių namų gyventojams.

Vienas paramos gavėjas gali pretenduoti į ne didesnę kaip 2 tūkst. eurų (su PVM) paramą, jam bus kompensuojama iki 50 proc. visų patirtų išlaidų.

NMA pabrėžia, kad teikiant paraišką stogo dangai keisti svarbu pristatyti ir asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitos kopiją.

Kitas svarbus reikalavimas paramos gavėjams - pakeitus asbestinę stogo dangą likviduoti asbesto turinčių gaminių atliekas, susidariusias keičiant stogą.

Miesto savivaldybė ragina nedelsti ir kreiptis dėl asbesto atliekų išvežimo.

Prieš dvejus metus Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu savivaldybėms numatyta skirti lėšų šios sveikatai kenksmingos medžiagos turinčių atliekų surinkimui, transportavimui ir saugiam pašalinimui iš gyvenamosios paskirties pastatų.

Asbesto stogus keisti planuojantys klaipėdiečiai raginami kreiptis į miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrių.

Gyventojams suteikta galimybė šiomis atliekomis atsikratyti nemokamai.

"Pernai surinkta ir utilizuota per 12 tonų asbesto atliekų. Kreipdamiesi gyventojai turėtų nurodyti adresą ir tai, kiek tonų atliekų reikia pašalinti. Jų sutvarkymas žmonėms nieko nekainuos" – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Griaunant statinius iš asbesto, į orą pasklinda nuodingi plaušeliai. Įkvėpus asbesto plaušelių, pažeidžiami kvėpavimo takai.

Šie teršalai gali tapti onkologinių susirgimų priežastimi.

Specialistai rekomenduoja atliekas kuo skubiau šalinti iš gyvenamųjų teritorijų.