56-erių Liang Shi nėra kvailas. Jis pradėjo kaip juodadarbis gamykloje, bet sugebėjo tapti sėkmės lydimu verslininku, prekiaujančiu statybinėmis medžiagomis.

Tačiau viena jo svajonė – išlaikyti stojamąjį egzaminą, kad jis galėtų studijuoti prestižiniame Sičuano universitete – taip ir liko neįgyvendinta.

Liang Shi sakė, kad norėdamas konkuruoti su beveik 13 mln. abiturientų, kurie šiemet laiko egzaminą, pastaruosius kelis mėnesius gyveno asketišką gyvenimą – keldavosi mokytis iš vadovėlių vos išaušus rytui. Skelbiama, kad jis mokydavosi po 12 valandų per dieną.

Nemalonu galvoti, kad man nepavyko įgyti aukštojo išsilavinimo.

„Nemalonu galvoti, kad man nepavyko įgyti aukštojo išsilavinimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Liang Shi.

„Tikrai noriu stoti į universitetą ir tapti intelektualu“, – pridūrė jis.

Per pastaruosius keturis dešimtmečius iš Sičuano kilęs vyras 26 kartus laikė šį egzaminą, tačiau jam niekada nepavykdavo gauti tokio rezultato, kad jis galėtų įstoti į pasirinktą universitetą.

Pirmą kartą Liang Shi egzaminą laikė 1983 metais, kai jam buvo vos 16 metų.

Kitą dešimtmetį jis bandė pagerinti savo rezultatą, tačiau 1992 metais laikyti egzamino nebegalėjo, nes tuo metu testas buvo skirtas tik jaunesniems nei 25 metų nesusituokusiems asmenims.

2001 metais panaikinus šiuos apribojimus, Liang Shi vėl užsidegė noru įgyti prestižinį universitetinį išsilavinimą.

Nuo to laiko jis dar 16 kartų laikė egzaminą, net ir paskelbus COVID-19 pandemijos apribojimus.

Išankstiniai egzaminai šiemet vykdomi į visas Vilniaus dailės akademijos (VDA) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdomas meno studijų krypties programas.

Pirmą kartą stojamieji egzaminai vyksta ir į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) vykdomą šokio krypties studijų programą.

Registruotis dalyvauti VDA ir VDU vykdomuose stojamuosiuose egzaminuose galima kovo 1–12 dienomis, LMTA – kovo 1–17 dienomis.

Pavasario stojamieji egzaminai vyks kovo 16–27 dienomis.

Anot pranešimo, jaunuoliai, neišlaikę stojamojo egzamino pavasario sesijoje, jo perlaikyti vasarą vyksiančios pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu nebegalės.

10 tūkst. uždavinių

Karolis Kusas, kuris šiuo metu yra doktorantas ir mokslinis asistentas Šveicarijos federaliniame technologijos institute Ciuriche, 2010 m. baigė Kauno jėzuitų gimnaziją. Jo profesinis kelias prasidėjo studijuojant informatiką Kauno technologijos universitete (KTU), vėliau teorinių kompiuterių mokslo žinių įgijo studijuodamas Oksfordo universitete. "Po savo studijų mėginau įvairių dalykų ir sukaupiau įdomios patirties: buvau studentas Oksforde, programų sistemų inžinierius "Google", dabar studijuoju ir dirbu ETH Ciuricho universitete", – sako Karolis.

Šiandien Karolio darbo diena yra paskirta kompiuterinių sistemų realizacijai. Kalbėdamas apie savo darbo pobūdį, jis save apibūdina taip: "Esu labiau akademinis programuotojas, nors to niekada nesitikėjau ir neplanavau." Taip pat kaunietis dėsto praktinius užsiėmimus instituto Ciuriche bakalauro studentams. "Man šis darbas patinka, nes iškylančios problemos dažniausiai reikalauja nemažai mąstymo ir teorinių žinių. Jei aš suprantu kažką, tai laikau savo pareiga išmokyti kitus to, ką moku pats, o ši patirtis džiugina", – apie savo darbo patirtį dalijasi pašnekovas.

Paklaustas, kokiais pasiekimais savo gyvenime didžiuojasi, Karolis prisiminė apie Tarptautinę studentų programavimo olimpiadą (angl. trumpinys ACM ICPC): "2012–2013 m. sezone mano komanda buvo pirmieji lietuviai studentai, kurie pateko į šių varžybų finalą, o kitais metais užėmėme 30 vietą iš visų pasaulio komandų, dalyvaujančių šiame konkurse, palikdami už nugarų komandas iš kur kas garsesnių universitetų." Negana to, per dešimt metų laisvalaikiu Karolis yra išsprendęs apie 10 tūkst. programavimo uždavinių!

Jei tikrai siekiate savo svajonės, nekreipkite dėmesio į tai, kur stoja kiti ar kokios perspektyvos įsidarbinti.

Įdomioji matematika

Dar besimokydamas mokykloje, Karolis žinojo, kad, rinkdamasis profesiją, sies ją su programavimu, nes jam labai patiko matematika ir informatika.

"Mokykloje norėjau tapti geru programuotoju, bet dabar suprantu, kad programavimas yra daug platesnis dalykas, nei tikėjausi. Veiklos įdomumas varijuoja nuo nuobodaus darbo biure iki įdomių idėjų atradimo ir džiaugsmo", – pasakoja Karolis.

Kalbant apie tiksliuosius mokslus, dažnai minima tendencija, esą mažėja jaunuolių, kurie nusprendžia rinktis šią sritį. Karolis įsitikinęs – pirmiausia mokykloje reikėtų padėti moksleiviams patirti, kad tikslieji mokslai yra nenuobodūs. "Matematika mokykloje, labai supaprastinus, apima kelių lygčių sprendimą skirtingais būdais su skirtingais duomenimis. Tai nėra įdomu", – konstatuoja pašnekovas ir čia pat pateikia praktinių pavyzdžių. Pasak Karolio, grįžę iš mokyklos mokiniai tikriausiai žaidžia kompiuterinius žaidimus, kuriuose – matematiniai objektai, dažniausiai tiesiog maži trikampiai, kurie negali persidengti, nes žaidimo veikėjas pereitų kiaurai sieną. "Arba žaidžiant stalo žaidimus kartais galima suprasti, kokią kortelių kombinaciją turi kitas žaidėjas vien iš tavo kortelių. Galima apskaičiuoti, per kiek metų žaidžiant "Teleloto" labai tikėtina išlošti aukso puodą arba kiek taškų vidutiniškai galima surinkti teste, nežinant nieko. Tikslieji mokslai yra visur aplink mus, bet mokiniai to dažniausiai nesuvokia, nes pamokose mato visiškai kitokią matematiką", – teigia profesionalus programuotojas

Gera prisiminti mokyklą

Karolis įsitikinęs, kad mokyklose mokiniai turėtų būti mokomi ne tik žinių, bet ir mąstymo, ne tik kalbėjimo, bet ir bendravimo. Jo akimis, būtent tokia mokykla yra Kauno jėzuitų gimnazija, kurią jis pats baigė.

"Anglų kalbos mokytoja mokė ne tik kaip taisyklingai kalbėti, bet kaip tai daryti mandagiai ir visada akcentavo kalbos turinį, kad jis būtų logiškas ir prasmingas." Klasėje būdavo skirtingas sritis puikiai išmanančių mokinių, kurie motyvuodavo kitus stengtis ir tapdavo dar vienu papildomu būdu gauti neformalios pagalbos mokantis iš savo bendraklasių. Neabejojantis gimnazijos mokytojų kompetencija, kaunietis įsitikinęs, kad šios gimnazijos mokytojai suteikia mokiniams solidžią paramą ruošiantis olimpiadoms ir konkursams.

"Labai svarbus ir tikėjimo komponentas, kuris sukuria mokykloje išskirtinę, unikalią atmosferą", – mokyklos patirtis ir šiandien mielai prisimena pašnekovas. Mokydamasis Jėzuitų gimnazijoje Karolis jautė, kad tai yra tolerantiška mokykla, tokia mokykla, kurioje "mokiniai gali ugdyti savo dvasingumą to nebijodami, nebuvo trinties tarp tikinčių mokinių ir netikinčių". Karolis teigia jutęs, kad šioje mokykloje – kitokia atmosfera, t.y. visai kitaip bendraujama, kitaip elgiasi mokytojai su mokiniais, mokytojai tarpusavyje, – jie daug draugiškesni.

Siekite savo svajonių

Dabar savo laisvalaikį leisdamas su šeima, spręsdamas programavimo uždavinius ar žaisdamas kompiuterinius žaidimus, Karolis sako, kad labai svarbi vertybė jo gyvenime yra tikėjimas.

"Paprastai laikomasi nuostatos, kad tikintis žmogus nesiorientuoja moksle ar nesiremia žmonijos pažanga, dėl to vis dar tikintis. Aš manau, kad tikėjimas ir protas yra dvi atskiros komponentės, kurios susijusios lygiai taip pat, kaip, pavyzdžiui, sportas ir mokslas arba sportas ir emocijos", – samprotauja Karolis, kuris dažnai lankosi bažnyčioje, stiprybės ieško skaitydamas dvasinę literatūrą, pavyzdžiui, kunigo ir poeto Beno Lyrio eiles.

K.Kusas į gyvenimą žengiantiems jaunuoliams linki geriau skirti daugiau laiko ir pamėginti atrasti savo sritį, nei stoti bet kur. "Laisvi metai ir savanoriška veikla ar keliavimas gali padėti atrasti save. Kita vertus, jei tikrai siekiate savo svajonės, nekreipkite dėmesio į tai, kur stoja kiti ar kokios perspektyvos įsidarbinti. Geri specialistai bet kokioje srityje yra vertinami, ir tikrai rasite galimybių užsiimti tuo, kuo norite. Kitaip tariant, neišvengiamai tapsite tuo, kuo norite, tai svajokite atsakingai", – šypsosi Karolis.

Jų neišlaikiusieji negali dalyvauti konkurse dėl vietos norimoje specialybėje.

Pasak stojimą į aukštąsias mokyklas organizuojančios LAMA BPO vadovo Prano Žiliuko, stojamieji egzaminai reikalingi daugiau kaip šešiasdešimtyje studijų programų.

„Šie egzaminai yra svarbūs, kadangi į menus šiemet šimtu procentu konkursinį balą sudaro stojamojo egzamino rezultatai“, – sakė jis.

„Motyvacijos vertinimas atliekamas tik į mokytojų rengimo programą. Jeigu teigiamai išlaikytas, turi teisę stoti“, – pridūrė LAMA BPO vadovas.

Stojamieji egzaminai vyks iki liepos 5 dienos.

Kitą savaitę – pirmadienį – startuoja motyvacijos vertinimo sesija stojantiems į ugdymo studijų programas.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informuoja, kad stojamųjų egzaminų ir motyvacijos vertinimo sesija truks iki liepos 7 dienos.

Tiek pretendentų į ugdymo studijų programas motyvacijos vertinimas, tiek stojamieji egzaminai į menų krypčių studijų programas yra privalomi, jei siekiama gauti valstybės finansavimą.

Šiuo metu LAMA BPO informacinėje sistemoje jau užsiregistravo beveik 14 tūkst. stojančiųjų, iš jų beveik 10 tūkst. jau užpildė savo pagrindinio priėmimo pirmojo etapo prašymų pageidavimus ir pareiškė per 41 tūkst. pageidavimų. Motyvacijos vertinimui jau užsiregistravo per 600 stojančiųjų, o laikyti vieną ar daugiau stojamųjų egzaminų į menų studijų programas – daugiau kaip 1,4 tūkst. stojančiųjų.

Įterpti studijų programas, kurioms reikalingi stojamieji egzaminai arba motyvacijos vertinimas, galima tik pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu, likus ne mažiau kaip 24 val. iki egzamino pradžios.

Penktadienį baigėsi pagrindinė stojamųjų egzaminų į aukštųjų mokyklų studijų programas sesija.

Šiemet pasirinkusiųjų meno srities studijų programas buvo 1889, o švietimo ir ugdymo krypčių studijų programas – 1383 stojantieji.

Daugiausia – 388 stojantieji – egzaminus išlaikė į dizaino krypties koleginių studijų programas ir 318 – į universitetinių studijų programas.

Egzaminus į muzikos krypties universitetinių studijų programas išlaikė 231 stojantysis, dailės krypties – 186, architektūros – 147, teatro ir kino – 132, pedagogikos – 82. Koleginių studijų fotografijos ir medijų krypties stojamąjį egzaminą išlaikė 133 asmenys.

Pirmadienį prasidėjusioje papildomoje stojamųjų egzaminų sesijoje dalyvaus šeši stojantieji: keturi pretenduojantys į meno srities studijų programas universitetuose ir du – kolegijose. Antradienį papildomoje motyvacijos vertinimo sesijoje dalyvaus 18 stojančiųjų.

Papildomoje sesijoje gali dalyvauti tik tie stojantieji, kurie užsiregistravo egzaminams ar motyvacijos vertinimui pagrindinėje sesijoje, bet nedalyvavo juose dėl ligos ar kitos pateisinamos priežasties.

Stojamuosius egzaminus išlaikę asmenys pretenduoja į valstybės finansuojamas studijų vietas ir studijų stipendijas. Išlaikius motyvacijos įvertinimą prie konkursinio balo pridedamas 1 arba 2 balai, 0 balų įvertinimą gavęs stojantysis laikomas neišlaikiusiu ir negali dalyvauti konkurse į valstybės finansuojamas studijų vietas.

Likus kiek daugiau nei savaitei iki prašymų registravimo pabaigos, LAMA BPO informacinėje sistemoje užsiregistravo beveik 26,5 tūkst. norinčiųjų studijuoti universitetuose ir kolegijose.

Norinčiųjų mokytis Kauno jėzuitų gimnazijoje šiemet kaip niekad gausu. Stojamąjį egzaminą šeštadienio rytą laikė daugiau nei 360 būsimųjų penktokų. „Labai džiaugiamės tokiu stojančiųjų antplūdžiu. Kiekvienais metai susidomėjimas Kauno jėzuitų gimnazija tik auga, ir mums tai geriausias įrodymas, jog dirbame kryptingai ir mūsų ugdymo filosofija bei skiepijamos vertybės yra artimos ir būsimųjų penktokų tėveliams. Šiemet visiems, norėjusiems apžiūrėti gimnazijos patalpas ir susipažinti su gimnazijos siūlomomis galimybėmis, organizavome atvirų durų dienas, kurios sulaukė didžiulio susidomėjimo, - tikino gimnazijos direktorius Virgilijus Saulius. - Tikimės, jog Kauno jėzuitų gimnaziją šiemet papildys 108 būsimieji penktokai. Labai norėtume priimti ir daugiau mokinių, tačiau to padaryti neleidžia patalpų stygius.“

Šeštadienio rytą gimnazijos kieme buvo galima sutikti ir nemažai tėvelių, atlydėjusių savo atžalas, kurie dalinosi savo mintimis apie stojimo procesą, bei mokyklos pasirinkimą. „Mano manymu, stojimo procesas aiškiai aprašytas gimnazijos svetainėje. Dalyvaujant atvirų durų dienoje gimnazijos direktorius viską detaliai pristatė, akcentuodamas svarbiausius dalykus bei dalindamasis praktiškus pastebėjimus. Buvo svarbu sužinoti, į ką vaikas turėtų atkreipti daugiau dėmesio atlikdamas testą, - pasakojo kalbinta mama. - Kauno jėzuitų gimnaziją renkamės todėl, kad pati esu ją baigusi ir aiškiai patiriu, kad jėzuitišku dvasingumu paremtas ugdymas sudėjo pamatus mano tolesniam gyvenimui. Labai tą vertinu ir noriu, kad mano vaikai gautų tą patį. Man atrodo, labai svarbu, kad jėzuitiškas ugdymas paremtas nuostata ugdyti atsakingą, visapusiškai išprususį ir aiškiai krikščioniškomis vertybėmis gyvenime besivadovaujantį žmogų.“

Kauno jėzuitų gimnazija – seniausia Kaune veikianti mokymo įstaiga, teikianti vidurinį išsilavinimą 5 – 12 klasių mokiniams. Jų šiuo metu čia mokosi beveik 800. Prieš trejus metus gimnazija tapo vienintele Kaune Tarptautinio bakalaureato organizacijos mokykla, siūlančia Tarptautinio bakalaureato programą 11-12 klasių mokiniams. Šios programos esmė - jauno žmogaus puoselėjimas, apimantis akademinį, socialinį, emocinį, fizinį bei kultūrinį tobulėjimą. Mokymosi procese Kauno jėzuitų gimnazijoje akcentuojamas ir neformalusis ugdymas.

„Siekiame visapusiško mokinių tobulėjimo, tad norime jiems pasiūlyti kuo daugiau galimybių jų talentams atskleisti. Didžiuojamės pastaraisiais metais įdiegę robotikos specialybę, kuria ypač susidomėjo jaunesniųjų klasių mokiniai. Vyresniųjų klasių mokiniai labai noriai renkasi debatų klubą, kuris kiekvienais metais tiek respublikiniu tiek tarptautiniu mastu pasiekia puikių rezultatų“, - džiaugėsi gimnazijos direktorius.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kad stojamuosius egzaminus rengiančios šalies gimnazijos sukuria nelygias galimybes moksleiviams. Tuo metu mokinių atstovai bei vaikus atsirenkančių mokyklų vadovai teigia, kad esamos tvarkos keisti nereikia.

„Buvo koncepcija, kad gimnazija skirta visiems, kad gimnazija turi ieškoti resursų metoduose, mokytojų gebėjimuose, kad atskleistų mokinius. Nėra negabių vaikų, kiekvienas kažkam yra gabus. Tai pagal gebėjimus ir reikia padėti jam augti, vystytis ir baigti mokslą, gauti atestatą. Galbūt reikia jį nukreipti į profesinę mokyklą, galbūt ruošti universitetui“, - BNS sakė A.Pitrėnienė.

Ji pabrėžė, kad neskubės daryti sprendimų šiuo klausimu - pirma norinti išgirsti švietimo bendruomenės nuomonę, tačiau sakė pati įžvelgianti nelygybę.

„Susidaro nelygios galimybės vaikų atžvilgiu. Sąlygos yra nebevienodos, jos yra elitinės, išskirtinės mokyklos“, - teigė ministrė.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius savo ruožtu teigia, jog stojamieji egzaminai į kai kurias gimnazijas leidžia tinkamai ugdyti gabius vaikus.

„Yra mokinių, kurie iš tiesų gali mokytis ir nori mokytis, ir jiems sudaromos tos galimybės siekti aukštesnės mokymosi kokybės. Dabartinėje situacijoje, kai mes nebesugebame to padaryti visuotinu lygiu, daliai mokinių tai yra vienintelė reali galimybė siekti aukštesnės kokybės“, - BNS sakė licėjaus, kuriame yra rengiami stojamieji egzaminai, direktorius.

Anot jo, nelygybe galima būtų vadinti ir tai, kad kai kuriose mokyklose mokslo lygis yra žemas.

„Dėl tos nelygybės tai čia kaip pasižiūrėsi - ji kuriama įvairiais kitais būdais, kai nesugebama užtikrinti prideramo mokymo visose švietimo įstaigose, tai irgi kuriama nelygybė tam tikra (...). Geriau reikėtų pagalvoti, kaip kitose mokyklose užtikrinti aukštesnę mokymo kokybę, o ne ardyti tai, kas šiuo metu egzistuoja pakankamai prideramai“, - dėstė S.Jurkevičius.

Lietuvos mokinių parlamento (LMP) Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vilija Valatkaitė sakė, kad LMP pritaria praktikai, kai dalis mokyklų rengia stojamuosius egzaminus.

„Nesame prieš egzaminus, nes vis dėlto atranka į tam tikras gimnazijas skatina ir sveiką konkurenciją, motyvuoja daugiau mokytis, jeigu nori patekti būtent į tą mokyklą ir siekti aukštesnių rezultatų, bet esame už tai, kad to, žinoma, nebūtų visose gimnazijose“, - BNS teigė V.Valatkaitė, pati besimokanti Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje.

Šiemet per pagrindinį priėmimą motyvacijos testą, reikalingą stojant į švietimo ir ugdymo krypčių studijų programas, laikė 900 asmenų - pusantro šimto mažiau nei pernai.

Daugumos - daugiau kaip puspenkto šimto - laikiusių motyvacija įvertinta maksimaliai - dviem balais, vieną balą gavo beveik 400, nulį - apie pusšimtis stojančiųjų, BNS pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).

Motyvacijos vertinimas yra privalomas pretenduojant į pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas, išlaikius motyvacijos vertinimą prie konkursinio balo pridedamas vienas ar du papildomi balai. Jei stojantysis atvyksta į motyvacijos vertinimą, bet gauna nulį balų, jis gali pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą, jam tiesiog nebus pridėta balų. Jei stojantysis neatvyksta į motyvacijos vertinimą, pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą jis jau nebegali.

Šiemet bendrąjį priėmimą sudaro pagrindinis (I ir II etapai) ir papildomas priėmimai.

Pagrindinio priėmimo prašymai teikiami ir koreguojami LAMABPO informacinėje sistemoje iki liepos 18 dienos 15 valandos. Liepos 23 dieną stojantysis galės gauti vieną kvietimą studijuoti universitete ar kolegijoje: valstybės finansuojamoje, valstybės nefinansuojamoje su studijų stipendija arba valstybės nefinansuojamoje vietoje.

Pagrindinio priėmimo antrajame etape nebus galima įtraukti naujų pageidavimų ar keisti finansavimo pobūdžio, bus galimybė tik koreguoti pirmojo etapo prašyme nurodytų pageidavimų eiliškumą. Tuo metu per papildomą priėmimą bus galima įtraukti naujus pageidavimus, taip pat jame galės dalyvauti ir tie, kurie nedalyvavo pagrindiniame priėmime.

Stojantieji, papildomo priėmimo metu pasirinkę pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas, galės laikyti motyvacijos vertinimą rugpjūčio 8 dieną.

Šiemet priėmime dalyvauja 43 aukštosios mokyklos. Preliminariai valstybė finansuos daugiau kaip 14 tūkst. pirmakursių studijas.

Kitąmet stojantiesiems į aukštąsias mokyklas visi universitetai jau turėtų taikyti minimalią brandos egzaminų ir mokyklos baigimo įvertinimo balų kartelę, planuoja švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

„Jei šią rudeninę sesiją priimsime, kaip yra planuojama, Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, manau, taip“, - spaudos konferencijoje antradienį žurnalistams sakė D.Pavalkis, paklaustas, ar jau kitąmet bus taikoma minimalaus balo kartelė stojantiesiems į aukštąsias mokyklas.

Jo duomenimis, dėl tokio sprendimo pirmakursių kitąmet galėtų sumažėti 5-6 tūkstančiais, šis sumažėjimas įvyktų trečiojo institucinio priėmimo sąskaita, kuomet į neužpildytas studijų vietas priimami per pirmus du priėmimo etapus nepatekę asmenys.

„Vienos aukštosios labai nervinasi dėl to, kitos visai nesinervina. Manau, kad tie universitetai, kurie turi perspektyvą, gerbia save, mokytojus ir studentus, moko to, ko reikia ir taip, kaip reikia, tokį balą įsives be jokių problemų“, - sakė ministras.

Pasak jo, šiandien tokią kartelę jau yra įsivedęs Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, iš dalies - Klaipėdos universitetas. Tokios kartelės neturi Sveikatos mokslų universitetas, tačiau tai nėra problema, nes ši ugdymo įstaiga vistiek vykdo griežtą stojančiųjų atranką ir šiemet nepriėmė daugiau nei pusės stojusiųjų į mokamas vietas.

Anot D.Pavalkio, įsivesti minimalaus stojimo balo kartelę kitąmet turėtų ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vytauto Didžiojo universitetas.

„Negalime priiminėti į aukštąjį mokslą tų mokinių, kurie nesimokė visus 12 metų, tai veda prie visiško aukštojo mokslo diplomo vertės paniekinimo“, - sakė jis.