Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė, patikslinusi nutarimą dėl ekstremaliosios padėties. Anksčiau mokinių rudens atostogos buvo pratęstos dviem dienomis, kad į mokyklas po Vėlinių jie grįžtų praėjus inkubaciniam periodui, t. y. septynioms dienoms.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė per Vyriausybės posėdį trečiadienį informavo, kad šiuo laiku bus stabdoma ir vaikų rudens stovyklų veikla.

Trečiadienį Ministrų kabineto pakeistame nutarime nustatyta, kad neformalusis vaikų švietimas, išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, lapkričio 3–9 dienomis bus vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas.

Kaip jau skelbta, rudens atostogos pratęstos dviem dienomis: prasidės lapkričio 3 dieną, į mokyklas moksleiviai grįš lapkričio 10 dieną.

„Mokinių atostogos prasideda lapkričio 3 dieną ir mokiniai grįš iš atostogų lapkričio 10 dieną, atostogos pailgintos dviem dienomis, kad po Vėlinių mokiniai į mokyklas grįžtų praėjus COVID-19 inkubaciniam periodui, septynioms dienoms“, – per Vyriausybės posėdį sakė ministrė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) anksčiau pranešė, kad tuo atveju, jei nuotoliniu būdu neįmanoma organizuoti neformaliojo švietimo užsiėmimų, tvarkaraščius siūloma pakoreguoti ir veiklas perkelti bei vykdyti intensyvesniu grafiku po mokinių atostogų.

Lapkričio 3–9 dienomis stabdoma ir vaikų rudens stovyklų veikla. Jei stovyklų organizatoriai stovyklas organizuoja naudodami savivaldybių ar valstybės biudžeto lėšas, pavyzdžiui, yra laimėję projektų finansavimo konkursą, ir jau yra patyrę išlaidų, savivaldybių administracijoms siūloma šias išlaidas stovyklų organizatoriams apmokėti.

Pasak ŠMSM, kadangi dalis privačių teikėjų dėl neformalaus vaikų švietimo veiklų stabdymo nebegalės organizuoti stovyklų, ministerija planuoja organizuojant 2022 metų stovyklų finansavimo konkursą numatyti papildomų atrankos balų skyrimą teikėjams, kurie negalėjo įvykdyti suplanuotų stovyklų šį rudenį.

Ministerija taip pat nurodė, kad prieš atostogas besitestuojantys vaikai gaus po du greituosius antigenų savikontrolės testus ir galės juos atlikti namuose savarankiškai ar padedami tėvų pagal įprastą testavimo mokykloje grafiką. Grįžę į mokyklas vaikai taip pat atliks testus.

Moksleivių rudens atostogos bendra tvarka būtų prasidėję lapkričio 3-iąją ir truktų iki lapkričio 5-osios, o lapkričio 8-ąją būtų reikėję grįžti į mokyklas. Šiemet vaikai į mokyklas grįš lapkričio 10 dieną, trečiadienį.

Nors iš stovyklos migrantai buvo iškelti daugiau nei prieš tris savaites, apie buvusius gyventojus vis dar liudija šiukšlės, čiužinių krūvos ir besimėtantys rūbai. Migrantai iškelti ir iš laikinųjų apgyvendinimo vietų savivaldybių patalpose.

Tik prasidėjus neteisėtų migrantų krizei rūpesčiai dėl jų apgyvendinimo nugulė ant savivaldybių pečių. Pastarosioms teko rūpintis, kur juos apgyvendinti, kuo maitinti, pasirūpinti jų buitimi ir sveikata. Ir visa tai daryti iš savo kišenės. Valstybė pažadėjo visas patirtas išlaidas kompensuoti. Tiesa, ne visa pagalba įvertinama pinigais. Savivaldybėms reikiamu metu ranką tiesė vietos gyventojai – savanoriai.

Štai, pavyzdžiui, Baltojoje Vokėje savanoriavusi Julija pasakojo padėjusi sugauti ne vieną iš stovyklos Rūdninkuose bėgantį migrantą. „Mūsų buvo toks darbas – stebėti ir pranešti, jeigu kažką matome. Mes per du mėnesius matėme tiek automobilių su užsienietiškais numeriais, kiek tikriausiai nematė Baltosios Vokės seniūnija per dešimt penkiolika metų“, – sakė Julija Janonytė, Baltosios Vokės seniūnijos saugios kaimynystės pirmininkė.

Iki šiol valstybė savivaldybėms jau finansavo daugiau nei 820 tūkst. eurų. „Tai yra išlaidos, susijusios su maistu, patalpų išlaikymu, apsauga, aptvėrimu ir panašiais dalykais. Pagal tą sąrašą savivaldybės gali daryti tam tikras išlaidas ir tos išlaidos bus kompensuotos pagal faktą“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Savivaldybės sako, kad pateikė dar ne visas išlaidų sąsikaitas. Štai, anot Druskininkų savivaldybės, dėl migrantų krizės, pastaroji išleido daugiau nei 300 tūkst. eurų. „Atkreipiame dėmesį, kad į šią sumą nėra įtrauktos migrantų gydymo išlaidos, kurias tiesiogiai patiria Druskininkų ligoninė ir poliklinika. Jos kompensuojamos teritorinės ligonių kasos lėšomis. Druskininkų savivaldybei kompensuota 240 tūkst. eurų. Daugiau nei 65 tūkst. eurų dar nekompensuoti. Šiuo metu Druskininkų pasienio užkardoje yra 104 migrantai. Tad Druskininkų savivaldybė išlaidų dar patirs“.

Lazdijų rajono merė sako, kad per tris mėnesius migrantų išlaikymui savivaldybė išleido 120 tūkst. eurų. „Didžioji išlaidų dalis buvo maistui, maitinimui, nes jie buvo maitinami tris keturis kartus per dieną tikrai šiltu maistu. Po to, sveikatos priežiūra ir visos buitinės išlaidos, kurių reikia – vanduo, elektra, buitinė chemija“, – pasakojo Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

Kol kas daugiausia kompensuota Druskininkų savivaldybei – 240 tūkst. Ignalinos rajonas migrantams išleido daugiau nei 150 tūkst. eurų, Alytus – beveik 130 tūkst. eurų. Alytaus ir Lazdijų rajonams kompensuota daugiau nei po 80 tūkst. eurų. Šalčininkų ir Varėnos rajonams – daugiau nei po 50 tūkst. Mažiausiai išleido Trakų ir Vilniaus rajonai. Vilniui kompensuota beveik 3 tūkst., Trakams – šiek tiek daugiau nei 2 tūkst. Pinigai skirti ne tik migrantų buičiai, bet ir su migrantais dirbusių darbuotojų viršvalandžiams kompensuoti. Be to, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) išleido 5,5 mln. eurų modulinių namelių, skirtų migrantams apgyvendinti, nuomai. Planuojama, kad tvoros su Baltarusija statybai Lietuva skirs daugiau nei 102 mln. eurų. O migrantų srautams suvaldyti biudžete numatyti dar 4 mln.

Pasak į Lietuvą komandiruotų darbuotojų, padėtis stovyklose yra liūdna. Sąlygos lankomose stovyklose yra nepatenkinamos tiek humanitariniu, tiek teisiniu požiūriu, teigė Estijos pabėgėlių taryba.

Jos atstovai sakė, kad, be kita ko, yra rimtų problemų, susijusių su šiltų drabužių ir maisto tiekimu, saugia aplinka vaikams, galimybe gauti teisinę pagalbą, tinkamas sanitarines sąlygas ir sveikatos priežiūrą.

Pasak jų, užfiksuota situacijų, kai stovyklas saugoti paskirti pasieniečiai dehumanizuoja pabėgėlius, tapusius tarptautinių galios žaidimų aukomis, o interviu vietoje atskleidė rimtas žmonių psichinės sveikatos problemas.

Estijos pabėgėlių taryba sako esanti labai susirūpinusi dėl Lietuvos sprendimų, kurie riboja žmonių prieigą prie prieglobsčio sistemos ir kuriais remiantis žmonės yra sulaikomi neribotam laikui.

Rugsėjo pradžioje Estijos pabėgėlių taryba surinko drabužių, patalynės ir batų, kurie, anot Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, yra vieni reikalingiausių daiktų 34 pabėgėlių stovyklose.

Panaudojant aukas, surinktas Estijoje, humanitarinė pagalba buvo išsiųsta į surinkimo punktą Vilniuje. Du pagalbos pabėgėliams darbuotojai taip pat buvo savaitei išsiųsti į Lietuvą, kad padėtų kasdieniuose Lietuvos Raudonojo Kryžiaus darbuose stovyklose prie sienos.

Šie darbuotojai taip pat fiksavo stovyklų poreikius ir sąlygas bei rinko žmonių istorijas.

Estijos pabėgėlių taryba pažymi, kad, išliekant tokiam poreikiui, toliau renka aukas ir rems pabėgėlius Lietuvoje.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4,1 tūkst. migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

"Šiemet vasaros stovyklos vaikams yra itin reikalingos. Dėl ekstremaliosios situacijos šalyje šie mokslo metai atnešė daug iššūkių mokyklų bendruomenėms: mokymasis persikėlė į virtualiąją erdvę, buvo apriboti socialiniai kontaktai, mokiniai nemažai laiko praleido namuose prie kompiuterių. Aktyvus moksleivių dalyvavimas vasaros poilsio stovyklose parodė, kad vaikai išsiilgę įvairių veiklų, bendravimo ir bendradarbiavimo", – teigė Kauno rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius.

"Šauliška vasara" jau baigėsi

Daugiausia – net 111 moksleivių – dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės organizuotoje pilietiškumo ugdymo vaikų vasaros poilsio programoje "Šauliška vasara". Ji surengta Obelynėje, Tado Ivanausko sodyboje. Tai tęstinė, jau ketvirtus metus vykusi stovykla Kauno rajono mokiniams.

Kūrybiškumas: mergaitėms ypač patinka edukacijos, kuriose mokoma pasigaminti papuošalų. / Stovyklų organizatorių nuotr.

Stovykloje dalyvavo moksleiviai iš įvairių pakaunės gyvenviečių, taip pat – jaunieji šauliai iš Vilkijos, Babtų, Domeikavos, Karmėlavos, Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijų ir Jonučių progimnazijos.

Šios stovyklos tikslas – supažindinti Kauno rajono vaikus su šaulių veiklomis, išgyvenimo galimybėmis lauko stovykloje palapinėse bet kokiomis oro sąlygomis ir daug kitų iššūkių. Šiais metais šauliška stovykla taip pat buvo orientuota ir į civilius pakaunės vaikus, atsižvelgiant į ilgai užsitęsusį karantino laikotarpį.

"Septynias dienas stovykloje buvo ugdomos kompetencijos apie pilietiškumą, lyderystę, vaikai įgijo pirmosios medicinos pagalbos įgūdžių, žinių apie rikiuotę, ekipuotę, šaudymą, topografiją, socializaciją, ruošė maistą lauko sąlygomis. Kiekvienas vaikas turėjo įveikti savo asmeninius ir komandinius iššūkius, dažnai vaikui sunku buvo susidoroti su namų ilgesiu, sunkiomis lauko gyvenimo sąlygomis palapinėse, bendra tvarka, susirasti draugą, pritapti prie komandos, nesinaudoti telefonu. Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai stovykloje vykdė instruktorių pareigas ir dalijosi savo tarnybine patirtimi ir įgūdžiais", – pasakojo šaulė pedagogė Rita Kybartienė.

Sulaukė svečių

Su stovyklautojais bendravo Kauno karo įgulos kapelionas mjr. Tomas Karklys, Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos viršininko pavaduotojas Algirdas Žandaras su komanda. Jie vaikams papasakojo ir pademonstravo ugniagesių darbo ypatumus, kaip saugiai elgtis kilus gaisrui. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties paramedikas vairuotojas Remigijus Lukošaitis ir skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas Andrius Raguckas supažindino su GMP reanimobiliu, papasakojo vaikams, kas yra svarbiausia teikiant pirmąją pagalbą ir surengė paskaitėlę apie saugų elgesį prie vandens.

Įdomu: stovyklautojams patiko ir stebėti, ir patiems išbandyti bambukinius kalavijus – kendo. / Stovyklų organizatorių nuotr.

Vaikai turėjo progą pamatyti ir išbandyti, kaip kaunamasi japoniško fechtavimosi bambukiniais kalavijais – kendo. Kinologas šaulys Gražvydas Zdaničius papasakojo ir su savo augintiniu Aru pademonstravo, kaip dirbama apsaugoje. Gausybę įspūdžių stovyklautojams suteikė ir apsilankymas Lampėdžių Uno laipynių parke.

11 – tiek įvairaus pobūdžio programų bus vykdoma šią savaitę

Stovyklos uždarymo dieną stovyklautojams sėkmės ir ištvermės palinkėjo Kauno rajono savivaldybės vicemeras Paulius Visockas. Namo vaikai išsiskirstė su diplomais ir apdovanojimais už įveiktą šaulišką kliūčių ruožą, už 12 km naktinio žygio į Pyplių piliakalnį įveikimą.

Dar viena turininga savaitė

Šią savaitę bus vykdoma dar vienuolika įvairaus pobūdžio programų: edukacinės, kūrybinės, sportinės, turistinės. Itin įdomią ir naudingą programą "Talentinga vasaros stovykla 2021" VDU Botanikos sode siūlo Vytauto Didžiojo universitetas. Programa skirta aktyviems ir talentingiems mokiniams, kuriems bus organizuojamos veiklos orientuojantis į tiksliuosius mokslus.

Likusią vasarą mokiniams taip pat netrūks pramogų. Kauno rajono savivaldybė parengė itin plačią ir turiningą nemokamų vaikų vasaros užsiėmimų programą. Vasaros metu mokiniams bus organizuojamos pažintinės, kūrybinės, meninės edukacijos, sportinės veiklos, išvykos, rengiami įvairūs kūrybiniai, sportiniai, robotikos užsiėmimai, skaitymo popietės, šokių, muzikos, teatro užsiėmimai.

Kas įdomaus dar laukia?

"Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras parengė programą "Čia nebūna blogo oro". Stovyklos metu vaikai turės galimybę pažinti Kauno rajono miestelių: Kačerginės, Zapyškio, Kulautuvos, Vilkijos bei Raudondvario istoriją ir kultūrą naudodamiesi unikalia galimybe – vandens keliu Nemuno upe, plaukdami moderniu nauju katamaranu "Zapyškis". Bus organizuojami turistiniai mokomieji žygiai, vandens transporto pažinimas, istorinių objektų pakaunėje lankymas", – paprašytas įvardyti įdomesnes programas, pasakojo J.Petkevičius.

Amžius: stovyklauti mėgsta ir mažesni, ir vyresni vaikai. / Stovyklų organizatorių nuotr.

Ne mažiau įdomi ir laisvosios mokytojos Evelinos Prunskienės programa "Vaikų edukaciniai saviugdos užsiėmimai Kačerginėje". Ji skirta susipažinti su išgyvenimu gamtoje pradedant saugaus stovyklavimo pradžiamoksliu, laužų krovimo ir kūrimo būdais, vandens filtravimo sistemos gaminimu, orientavimosi pagrindais ir vietovės žemėlapio kūrimu. Stovyklautojai turės galimybę lavinti taiklumą tire, žaisdami smiginį ir vikingų šachmatais, šaudydami iš lanko, mokysis geriau pažinti augaliją, gamtos gėrybes, bus organizuojami komandiniai ir strateginiai žaidimai. "Projektu siekiama atkreipti jauno žmogaus dėmesį į savo tėvynę, įkvėpti vaikus mylėti savo šalį ir jos istoriją, tiesiogiai prisiliesti prie mūsų krašto gamtos", – pabrėžė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.

Raudondvario dvaras atostogaujantiems moksleiviams siūlo programą "Istorijos uždangą praskleidus". Jos tikslas – supažindinti vaikus su Kauno rajono istorija, gamta ir kultūra, pristatyti Raudondvario dvaro sodybą kaip ryškiausią kultūros paveldo objektą Kauno rajone, supažindinti su Raudondvario dvaro menų inkubatoriaus veiklomis. Tačiau smagiausia šios programos dalis, matyt, bus tai, kad stovyklautojai galės dalyvauti Raudondvario dvaro organizuojamose edukacijose.

Pasak Savivaldybės atstovų, kadangi ne visos Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšos, numatytos neformaliojo švietimo organizavimui, panaudotos, paskelbtas kvietimas teikti paraiškas vasaros ir rudens stovyklų organizavimui. Suklusti raginamos švietimo, kultūros ir sporto įstaigos, nevyriausybinės organizacijos – iš jų dokumentų laukiama nuo šios savaitės iki tol, kol bus paskirstomos visos nepanaudotos neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) lėšos. Prioritetas – nemokamos stovyklos. Jų veiklai atostogų metu numatyta paskirstyti dar 200 tūkst. eurų.

„Šiemet tėvelių aktyvumas, registruojant savo atžalas į vasaros stovyklas, viršijo lūkesčius – vienu metu savo mažamečius į nuotaikingas veiklas bandė įrašyti daugiau kaip pusantro tūkstančio tėvelių. Iš viso sulaukėme beveik 6 tūkstančių registracijų, nors vietų buvo bemaž triskart mažiau – 2,2 tūkst. vaikų. Turėdami papildomų lėšų, galėsime į vertingą užimtumą įtraukti dar keletą tūkstančių Kauno mažiausių. Labai kviečiame vaikų stovyklų organizatorius aktyviai dalyvauti, kad dar liepos pabaigoje būtų galima pradėti naujas veiklas“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.

Šiemet tėvelių aktyvumas, registruojant savo atžalas į vasaros stovyklas, viršijo lūkesčius.

Jos teigimu, pirmenybė teikiama vasaros stovykloms, tačiau vaikų užimtumas gali būti organizuojamas ir rudens atostogų metu. Tikimasi, kad ruošiant programas didžiausiu prioritetu taps vaikų fizinis aktyvumas, edukacinės veiklos ir emocinių bei asmeninių kompetencijų ugdymas. Pirmenybė teikiama toms veikloms, kurios siekia integruoti mokinius, turinčius didelius ir labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius, taip pat mažamečius, paliestus negalios, bei tuos vaikus, kurie dėl nepalankių aplinkos sąlygų atsiduria socialiai jautresnėje situacijoje. Šių vaikų tėveliams stovyklos nieko nekainuos.

Užtikrinant vaikų dalyvavimą veiklose, organizatoriai pasilieka teisę rinkti piniginį užstatą (15–25 eurus), kuris bus grąžintas pasibaigus stovyklai, primenama Kauno miesto savivaldybės pranešime.

Bendruomenės pirmininkei antrino ir Laura Šamonskytė-Stanienė, kuri vaikus nusprendė įtraukti į projekto dalyvių sąrašą. Pašnekovė pasakojo, kad į stovyklas vaikus užrašė, nes norėjo, jog vaikų užimtumas būtų įdomus, ypač tada, kai tėvams tenka dirbti.

Pasibaigus stovyklai, vaikai klausia – kada bus dar?

„Veiklos, pasiūlytos stovyklų metu, labai naudingos“,  – kalbėjo pašnekovė.

Organizuotų veiklų spektras platus – vaikams pasiūlyti ir kūrybiniai, ir sporto, ir relaksaciniai užsiėmimai.

„Labai džiaugiamės ta galimybe, kurią savivaldybė arba Skuodo krašto bendruomenė per projektus pasiūlo, nes, atrodo, nežinotume, ką reikėtų daryti. Tos veiklos būna įvairios – siūlo ir į keliones važiuoti, ir vietoves aplink Skuodą aplankyti, būna ir fotografavimo užsiėmimai, ir šokio veiklos“, – vardijo ji.

Anot L. Šamonskytės-Stanienės, kiekviena diena stovykloje vaikams būdavo kupina įspūdžių, nes skirtingomis dienomis organizuota vis kita programa.

„Nesukėlė jokios problemos ir tai, kad stovyklų metu reikėdavo keltis kiek anksčiau, nes veiklos prasidėdavo apie 9 ar 10 valandą. Kiti gal norėtų pamiegoti, pažaisti, o mano vaikams nebuvo jokios problemos, jie patys labai norėjo eiti“, – pasakojo pašnekovė.

Ji pridūrė, kad vaikai stovyklose per trumpą laiką išmoksta užmegzti kontaktą, rasti savo vietą po saule ir prisistatyti kitiems. Stovykloje vaikai gyvena gyvenimą, o veiklų metu išmoksta priimti vienas kitą, dirbti komandose.

„Kai prasideda stovykla, pirmos kelios dienos būna sunkios, nes jiems reikia save pristatyti, atrasti draugą, žmogų, kuris būtų artimas. O trečią dieną įvyksta persilaužimas. Kai stovykla jau eina į pabaigą, mergaitės klausia, ar bus dar, ar yra galimybė dar bent savaitei pasilikti“, – sakė L. Šamonskytė-Stanienė.

Dalyvavimas stovyklose vaikus išlaisvina

Šiais metais vykusios stovyklos orientuotos į sportinę veiklą, kūrybiškumą. Vaikai buvo skatinami dalyvauti šokio užsiėmimuose, lauko veiklose – dalyviai ėjo į žygius, važinėjo dviračiais, kepė dešreles.

„Buvo skatinami socialiniai vaikų įgūdžiai, o kūrybiškumas pasireiškė ir gaminant maistą, ir kuriant spektaklius. Vaikus taip pat vežėme į Žibininkų kaimą, kur leidome maudytis. Norėjome, kad vaikai pajaustų malonumą, nes jų šeimos nėra pasiturinčios. Kitą kartą organizavome žygį po miesto parką su policijos palyda. Kas valandą vaikams vykdavo vis kita veikla“, – pasakojo Skuodo krašto bendruomenės pirmininkė.

Vaikų įspūdžiai po stovyklų – tik pozityvūs. Dalis jų, pasibaigus stovyklai, skubėjo užsiregistruoti į kitą stovyklą, tą darė patys, be tėvų. Pasak, L.Beinoraitės, tai – geriausias veiklos įvertinimas.

Paklausta, ar buvo pasiektas projekto tikslas, pašnekovė nedvejodama atsakė, kad taip: „Stovyklose turėjome ir psichologą, todėl, jei matėme, kad vyksta kažkokios patyčios, iškart organizavome susitikimus su psichologu, grupinius užsiėmimus. Manau, kad projektas tikrai pasiteisino, pataikėme į dešimtuką.“

Projekte dalyvavę vaikai, pasak pašnekovės, buvo labai geranoriški, toleravo kitokius. Su jais nuolat buvo kalbama, jiems aiškinama, kodėl kai kurie vaikai yra kitokie, mokoma priimti visus. Tokių projektų metu vaikai atsiskleidžia. L.Beinoraitė paminėjo berniuką, kurio elgesys po dalyvavimo projektuose, kaip pati sakė, skiriasi kaip diena ir naktis.

„Mes turime vieną berniuką, kuris yra neįgalus ir dalyvauja visuose projektuose. Reikia pamatyti, koks jis buvo prieš penkerius metus ir koks jis yra dabar. Kai jis pas mus atėjo, nereagavo į aplinką – tik verkdavo arba kampelyje linguodavo. Dabar jis puikiausiai dalyvauja visose veiklose, su mumis sveikinasi, šypsosi“, – pasidžiaugė pašnekovė.

Anot ministerijos, iš biudžeto lėšų vaikų vasaros poilsiui ir neformaliajai veiklai šiemet papildomai buvo skirta 8 mln. eurų.

Iš viso valstybės, savivaldybių ir ES paramos lėšomis šią vasarą buvo organizuotos 1937 stovyklos, jose stovyklavo 79,2 tūkst. vaikų. Dauguma stovyklų buvo nemokamos arba kaina tebuvo simbolinė. 

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, šis sprendimas pasiteisino – gerokai padidėjo vaikų užimtumas vasarą, jie galėjo dalyvauti įvairiausioje veikloje, aktyviai įsitraukė vaikai iš socialiai jautrių šeimų.

„Stovyklose dirbo beveik 4 tūkst. mokytojų, daugiau nei 200 švietimo pagalbos specialistų, padėjo beveik 2 tūkst. savanorių. Šiemet prioritetas teiktas socialiai jautrių šeimų vaikams. Šią vasarą jų stovyklavo 9,4 tūkst.“, – pažymi ministras.

Šiemet prioritetas teiktas socialiai jautrių šeimų vaikams. Šią vasarą jų stovyklavo 9,4 tūkst.

Vilniuje surengtos 225 stovyklos, kuriose poilsiavo daugiau nei 11 tūkst. vaikų. Kauno rajone vyko 90 stovyklų, kuriose poilsiavo 2,1 tūkst. vaikų. Kauno mieste – 90 stovyklų, kuriose stovyklavo beveik 5 tūkst. vaikų. Klaipėdoje 110-yje stovyklų stovyklavo 5,9 tūkst. uostamiesčio vaikų.

Kupiškio rajone vyko 40 stovyklų, kuriose turėjo galimybę stovyklauti daugiau nei tūkstantis vaikų. Jonavos rajone vyko 42 stovyklos, kuriose stovyklavo arti dviejų tūkstančių vaikų, Birštono savivaldybėje vyko 20 stovyklų, jose laiką praleido 1064 vaikai. Kalvarijų savivaldybėje surengta 10 stovyklų, kuriose stovyklavo 245 vaikai.

Pernai savivaldybių ir stacionariose ES fondų pinigais iš Europos socialinio fondo finansuojamose stovyklose stovyklavo per 58 tūkst. vaikų.