„Pastebime, kad pirkėjai rinkdamiesi iš išties plataus asortimento, iš daugiau nei 460 skirtingų desertų, pirmenybę teikia gaivesniems. Anksčiau kiek primiršti vyniotiniai ir vėl yra prisimenami – šios kategorijos prekių paklausa šiais metais išaugo apie 13 proc., lyginant su praėjusių metų sausio-gegužės mėnesių duomenimis. Pats populiariausias vyniotinis – Kuršėnų, kurio šiemet pirkėjai jau įsigijo apie 125 tūkst. kilogramų“, – atskleidžia „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Pasak jos, jau daugelį metų pačiu populiariausiu tortu išlieka tortas su maskarponės sūriu – jo per beveik 5 šių metų mėnesius pirkėjai įsigijo daugiau nei 84 tūkst. vienetų. „Antroje vietoje, pagal populiarumą, tortas „juodoji rožė“ – šokoladinis tortas, perteptas grietinėlės kremu su vyšniomis, puoštas kakaviniu glaistu, kurio įsigyta perpus mažiau nei torto su maskarponės su sūriu – bet visgi net apie 40 tūkst. vienetų. Bene labiausiai populiarėjantis plokštainis – su maskarponės skonio kremu ir aviečių tyrės žele. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius pirkėjai jo įsigijo net dvigubai daugiau, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai – apie 22 tūkst. kilogramų“ – atskleidžia vadovė.

Jeigu desertą norisi gaminti patiems, „Maximos“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas dalinasi 3 lengvai pagaminamų desertų receptais.

Apelsininiai keksiukai su šokolado gabaliukais

Reikės: 2 kiaušinių, juodojo šokolado, 250-300 g miltų, 2 didelių apelsinų žievelės, 100 ml apelsinų sulčių, 100 g tirpinto sviesto, 100 cukraus, žiupsnelio druskos, 1,5 šaukštelio kepimo miltelių, šaukštelio vanilinio cukraus.

„Gamindami šiuos keksiukus įsitikinkite, kad tešlą gerai išmaišėte. Miltų gabaliukų išvengsite, jeigu prieš tai juos persijosite, o visą tešlą maišysite mentele, o ne šluotele. Apelsino žievelę tarkuokite per itin smulkią tarką – tai padės išvengti didelių apelsino žievelės gabaliukų ir jų dydis keksiukuose net nesijaus, tačiau puikiai pajusite apelsino aromatą ir poskonį“, – patarimais dalinasi ekspertas.

Pirmiausia dideliame dubenyje sumaišykite birius produktus – miltus, cukrų, kepimo miltelius, druską bei tarkuotą apelsinų žievelę. Apelsiną perpjaukite perpus ir išspauskite sultis. Kad tešloje neliktų didelių apelsinų žievelės gumuliukų – gerai išmaišykite. Tuomet šiek tiek susmulkinkite juodąjį šokoladą ir sumaišykite su kitais sausaisiais produktais. Paimkite kitą dubenį ir sumaišykite ištirpintą sviestą, apelsinų sultis, vanilinį cukrų ir kiaušinius. Maišykite, kol masė taps vientisa, ir supilkite į dubenį su sausaisiais produktais. Orkaitę įkaitinkite iki 200°C ir paruoškite 12 keksiukų formelių. Keksiukų kepimo formą išklokite vienkartinėmis popierinėmis formelėmis ir supilkite į jas tešlą beveik iki pat viršaus. Kepkite apie 15–20 minučių.

Šokoladainis su avietėmis ir riešutais

Reikės: 185 g sviesto, 85 miltų, 40 kakavos miltelių, 185 g juodojo šokolado, 3 kiaušinių, 275 g rudojo cukraus, 100 g aviečių (gali būti ir šaldytos), 50 g sūdytų lukštentų pistacijų, 100 g pekaninių karijų.

Orkaitę įkaitinkite iki 180°C. Sviestą kartu su smulkintu šokoladu dėkite į dubenį, o pastarąjį statykite virš puodo su verdančiu vandeniu. Atsargiai maišydami leiskite ingredientams ištirpti ir susimaišyti, atidėkite šiek tiek atvėsti. Dubenyje elektriniu plaktuvu suplakite kiaušinius su cukrumi. Į šią masę supilkite pravėsusį tirpintą sviestą su šokoladu ir sukrėskite miltus, sumaišytus su kakavos milteliais. Atsargiai viską sumaišykite.  Berkite susmulkintus riešutus bei avietes – išmaišykite. Gautą tešlą pilkite į kepimo skardą, išklotą kepimo popieriumi. Kepkite apie 25–30 min. Prieš pjaustant pyragas turi būti atvėsęs“, – sako specialistas.

„Jeigu norite naudoti šaldytas avietes ir jos nespėjo atitirpti, tai pyragą vis tiek galite iškepti. Šaldytas ir vis dar sušalusias avietes įdėkite į nedidelį puodą ir kaitinkite ant vidutinės kaitros, kol avietės visiškai atitirps. Jeigu norisi saldesnio pyrago, tai dar kaitinant avietes į jas įberkite cukraus pagal skonį ir nuolatos maišant kaitinkite. Prieš dedant avietes į bendrą pyrago tešlos masę leiskite joms atvėsti“

Obuolių ir migdolų štrudelis

Reikės: 8 obuolių, 40 g smulkintų migdolų, 65 g rudojo cukraus, druskos, malto muskato ir cinamono žiupsnelių, 50 g sviesto, šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos, 40 g džiuvėsėlių.

Pirmiausia įkaitinkite orkaitę iki 200 °C ir šiek tiek apkepkite smulkintus migdolus. Nulupkite obuolius, susmulkinkite ir sumaišykite su cukrumi, muskatu, cinamonu, druska. Tešlą iškočiokite ir patepkite lydytu sviestu, pabarstykite džiūvėsėliais. Į jos vidurį sudėkite įdarą ir tuomet užbarstykite pakeptus migdolus. Užlenkus tešlos kraštus, suvyniokite į vyniotinį. Patepkite jį likusiu lydytu sviestu, dėkite į skardą ir kepkite 50–60 minučių, kol švelniai paruduos. Nepamirškite vyniotino subadyti šakute, kad išeitų susikaupę garai. Patiekite su vanilinio skonio ledais.

Vėsią savaitgalio popietę norintys pasmalyžiauti, gali praleisti  laiką kartu su draugais ar šeima gamindami įvairiausių desertų. Galbūt jus žuvaės štrudelis su spaguolėmis? saldumo ir rūgštumo derinys, kuris tiesiog tirpsta burnoje, tikrai puikiai tiks prie šiltos arbatos ar gardžios kavos.

Reikės

100 g filo tešlos,

3–4 didesnių rūgštesnių obuolių,

60 g razinų,

30 g džiovintų spanguolių,

50 g cukraus,

60 g sviesto,

1 arbatinio šaukštelio malto cinamono,

miltelinio cukraus pabarstyti.

Paruošimo būdas

Obuolius nulupkite ir supjaustykite gabalėliais. Suberkite į puodelį kartu su razinomis, spanguolėmis, cukrumi. Įdėkite vieną šaukštą sviesto ir pakaitinkite ant viryklės, kol sviestas ir cukrus išsilydys. Obuoliai turi pasitroškinti, bet nevirsti į košę. Baigiant troškintis obuoliams, suberkite cinamoną, išmaišykite ir šiek tiek atvėsinkite.

Filo tešlos lapus sutepkite plonu sluoksniu išlydytu sviestu. Ant paruoštų tešlos lakštų suverskite obuolių masę. Atsargiai užvyniokite kraštelius ir suvyniokite vyniotinį. Suvynioti bus lengviau, jei tešlos lapus sudėsite ant kepimo popieriaus. Paviršių aptepkite sviestu, tada kepant paviršius gražiai paruduos.

Vyniotinį įdėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą. Dėkite į 180 °C įkaitintą orkaitę ir kepkite, kol paviršius paruduos.

Iškepusį štrudelį atvėsinkite, apibarstykite milteliniu cukrumi. Patiekite su ledais, saldžia grietine ar plakta grietinėle.

Dabar Klaipėdoje jau niekas nebeprisimena, kaip mūsų miesto restoranų ir kavinių meniu atsirado lietuvių pamėgtas desertas – karštas pyragas su vaniliniu padažu – štrudelis.

Neiškepusi likdavo senmergė

Pasirodo, pirmieji jį gaminti prieš porą dešimtmečių išmoko Austrijoje ne kartą lankęsi mūsų miesto Turizmo mokyklos mokytojai.

Šioje šalyje nuo seno gyvuoja tradicija – neišmokusi gaminti štrudelio mergina neturėtų ištekėti. O jis gaminamas labai sudėtingai. Vėliau šią pamoką mokytojai perteikė savo mokiniams.

"Tai tėra mažytė dovana, kurią išlaikėme iki šiol. Nuoširdi pagalba, peraugusi į draugystę ir net bičiulystę sieja mus su visomis prasmėmis artima mums Zalcburgo žeme", – tikino buvusi Turizmo mokyklos direktorė Milda Višomirskienė.

Skanųjį austrišką pyragą klaipėdietė prisiminė, kai liepos pradžioje uostamiestyje apsilankė senas pažįstamas iš šios šalies.

Pakvietė stebėti šventės

Stebėti šių metų Dainų šventės Lietuva kvietėsi ne tik mūsų tautiečius iš viso pasaulio. Tarp garbingiausių svečių buvo užsienio valstybių atstovai, kuriems esame dėkingi už pagalbą sunkiu metu, kuriant nepriklausomą valstybę.

Unikalios šventės stebėti buvo atvykęs ir buvęs ilgametis Austrijos Respublikos federacinės Zalcburgo žemės Mokyklų tarybos vykdomasis prezidentas Gerhardas Schäfferis.

Jis yra ir Austrijos gabių vaikų skatinimo ir tyrimų centro steigėjas bei vienas vadovų, taip pat Austrijos valstybės patarėjas.

Grandiozinės šventės renginiai nenustelbė svečio noro apsilankyti Klaipėdoje. Uostamiestis jam, neturinčiam šeiminių ryšių su šia žeme, yra brangus prisiminimais.
G.Schäfferis Atgimimo vėjų gaivinamoje Lietuvoje pirmą kartą lankėsi 1998 m. Tada austras turėjo neeilinę progą stebėti lietuviškos trispalvės pakėlimą Kaune.

"Man nėra tekę matyti ar patirti nieko panašaus. Žinojau apie Vengrijos, Demokratinės Vokietijos įvykius, tačiau gyvai stebėti išsivadavimo judėjimo iki tol neteko. Tai buvo neišdildomi įspūdžiai, labai gerai supratau lietuvius, gal dar ir todėl jie tapo man tokie savi. Tuo metu mes svarstėme, kuriam Lietuvos regionui padėti vystyti turizmo verslą. Buvo nuspręsta, kad užsieniečiai čia labiausiai žavisi pajūriu. Austrija nuo seno garsi turizmo paslaugų kokybe. Taigi ėmėme bendrauti ir dalintis savo patirtimi su Klaipėdos, Šilutės ir Druskininkų turizmo mokyklomis", – prisiminė mūsų šalyje su žmona lankęsis G.Schäfferis.

Pastebėjo lietuvių darbštumą

Svečias nebepamena, kiek kartų jam yra tekę lankytis mūsų mieste. Nuo 1992-ųjų iki 2004 m. jis čia pabuvojo bene šešis kartus.

Kai G.Schäfferis pirmą kartą atvyko į Klaipėdą, patartas Lietuvos Švietimo ministerijos, Turizmo mokykla glaudėsi senose patalpose. Jai vadovavo M.Višomirskienė.

Austrų siekis buvo ne tiek pagerinti mokyklos buitį, bet ir perteikti turizmo mokymo turinį. Vienas būdų gyvai pasisemti patirties buvo abiejų šalių mokytojų kelionės vieni pas kitus.

"Vaikai labai norėjo mokytis, o tie, kas atliko praktiką Austrijos viešbučiuose, ne tik daug išmoko, bet ir paliko puikų įspūdį vietos darbdaviams. Ir Austrija, ir Lietuva yra mažos šalys, nuostabu, kad bendraudami mūsų mokytojai praturtino vieni kitus", – pasakojo svečias.

Keleri metai glaudaus Klaipėdos ir Austrijos turizmo mokyklų bendravimo palaipsniui išblėso, kai klaipėdiečiai "atsistojo ant kojų", tad apsilankyti naują veidą įgavusioje mokykloje, susitikti su bičiuliais joje G.Schäfferiui buvo puiki proga.

Nevertino darbo litais

Austras prisiminė paradoksalų dalyką. Pasak jo, Zalcburgo turizmo mokyklos mokytojai, kurie atvykdavo į Klaipėdą, labai daug ko išmoko. Pirmiausia juos žavėjo mūsų mokytojų atsidavimas darbui ir nuoširdumas.
Nepaisant nelengvos materialinės padėties, mokytojai buvo labai nuoširdūs ir mokiniams rodė nesuvaidintą dėmesį.

Svečiai stebėjosi, kad pedagogai neskaičiavo atliktų darbų ir nevertino kiekvieno jų pinigais. Visa tai maloniai stebino.

"Nuoširdžiai sakau, man lietuviai yra labai simpatiški žmonės. Svetingi, atviri ir labai vaišingi. Mane žavi lietuvių sugebėjimas improvizuoti – kad ir kokia sunki finansinė padėtis būtų, jie moka švęsti, džiaugtis gyvenimu. Puikiausias pavyzdys – Dainų šventė. Klaipėdoje jaučiuosi esantis pas senus, nuoširdžius draugus. Mokykloje sutikau žmones, su kuriais teko bendrauti prieš daugokai metų, galiu pasakyti, kad jie yra mano bičiuliai", – atviravo aukštas pareigas užimantis svečias.

Lietuviai artimesni nei vokiečiai

"Dabar galiu pasakyti, kad myliu Austriją. Atrodo, kad šie jausmai – abipusiai. Pamenu, kai viešėdavome Zalcburgo žemėje, austrai mums sakydavo, kad lietuvių mentalitetas jiems artimesnis nei vokiečių. Ponas G.Schäfferis man ne kartą yra sakęs: "Kaip tau atrodo, kodėl mes važiuojame į Lietuvą, juk galėjome pasirinkti bet kurį kitą kraštą. Jūs esate tikri ir nuoširdūs", – prisiminė M.Višomirskienė.

Kartą vienos užstalės metu mūsų mokytojai dainavo, kaip pas mus yra įprasta linksminantis.

M.Višomirskienė pastebėjo, kad G.Schäfferio akys drėksta ir susijaudinusi paklausė, kas atsitiko.

"Dar prieš 20 metų mes buvome tokie kaip jūs", – trumpai atsakė jis.

Tada M.Višomirskienė suprato, ką garbus svečias jau ne kartą bandė pasakyti – ne pinigai lemia santykius.