Tiek meras, tiek Kultūros centro vadovė byloje yra kaltinami kyšininkavimu, prekyba poveikiu veikiant bendrininkų grupėje bei dokumentų klastojimu ir kurstymu tai daryti.

Anot teismo, nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, parodymus jie sutiko duoti po to, kai bus apklausti visi liudytojai.

Pirmajame bylos posėdyje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė perskaitė kaltinamąjį aktą, buvo patenkinti dalyvių prašymai ir apklausti pirmieji du liudytojai. Per artimiausius tris posėdžius ketinama apklausti dar dešimt liudytojų.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnų duomenimis, rajono savivaldybės meras ir Kultūros centro vadovė galėjo reikalauti ir paimti kyšius iš kelių bendrovių už išskirtines prekybos sąlygas 2017, 2018 ir 2019 metais prie Kupiškio marių vykusių festivalių „Stichijos“ metu.

Manoma, kad pareikalautų ir susitartų priimti kyšių suma siekė 20 tūkst. eurų.

D. Bardauskas taip pat kaltinamas kurstęs, o Kupiškio rajono kultūros centro direktorė – klastojusi dokumentus.

„Įtariama, kad 2019 metais vykusio festivalio „Stichijos“ metu atlikėjams už koncertą realiai buvo sumokėta kita suma, nei nurodyta sutartyje. Galimai buvo suklastoti ir kiti dokumentai – sutartys su prekybininkais“, – anksčiau teigė prokuratūra.

D. Bardauskas ir J. Janušonienė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų buvo sulaikyti 2019-ųjų liepą.

D. Bardauskas Kupiškio rajono savivaldybei vadovauja antrą kadenciją, meru pirmąkart jis buvo išrinktas 2015 metais. D. Bardauskas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys, tačiau teisėsaugai pranešus apie įtarimus, mero narystė partijoje buvo sustabdyta.

Pareiškus įtarimus jis taip pat buvo nušalintas nuo pareigų, tačiau pernai pavasarį teismas leido jam į jas sugrįžti.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė.

Ji skelbia atlikusi vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringos savivaldybę administravimą, lengvatų suteikimą ir panaikinimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą.

„STT korupcijos prevencijos specialistai kaip kritinę antikorupcinę pastabą nurodo tai, kad administracijos direktoriui ar jo pavaduotojui suteikta pernelyg plati diskrecija atskirais atvejais suteikti teisę asmenims vieną kartą arba tam tikrą neapibrėžtą laikotarpį nemokėti vietinės rinkliavos, tačiau nėra detalizuoti tokio sprendimo priėmimui būtini kriterijai ir asmens prašymo pagrįstumo vertinimo aspektai“, – rašoma pranešime.

Tarnybos teigimu, teisės aktai taip pat nedetalizuoja leidimų – nuotolinio nuskaitymo kortelių – išdavimo ir administravimo tvarkos.

Šiuo metu nėra aišku, kokiais atvejais ir kokiems subjektams gali būti išduodama tokia kortelė.

„Šiuo metu nėra aišku, kokiais atvejais ir kokiems subjektams gali būti išduodama tokia kortelė, kiek iš viso yra tokių kortelių, kaip vykdoma jų apskaita ir naudojimo teisėtumo kontrolė, kurį laiką jos galioja ir pan.“, – teigia STT.

Anot jos, sudarytos nevienodos sąlygos tiekti prekes Neringos gyventojams ir įmonėms – vieni ūkio subjektai atleidžiami nuo vietinės rinkliavos, kiti – tik nuo jos dalies.

Neringos meras Darius Jasaitis sako besitikintis, kad savivaldybei pavyksta suvaldyti rizikas dėl vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą.

„Visų rizikų visą laiką neįmanoma suvaldyti, bet tikimės, kad jas valdome tiek, kiek įmanoma (...) Antikorupcinis vertinimas yra, ko gero, pagal mūsų kontrolierės atliktus tyrimus, ir mes jau atsižvelgėme į visas kontrolierės rekomendacijas – bandome įgyvendinti. Kaip tobulai pavyks mums sukurti tuos aktus, turbūt visi patenkinti nebus, nes tai yra daugybė atvejų“, – BNS trečiadienį sakė meras.

Jis tvirtino, kad minimų kortelių nebėra dvejus metus, o dėl atskiro leidimo, išduodamo administracijos direktoriaus, problemų nebuvo kilę.

„Nė viena įmonė į Neringą nemokamai neveža kaip visoje kitoje Lietuvoje – tai mes vienodomis sąlygomis gyvename ar ne? Pažiūrėkite: šaldytuvas, dujinė, lova – visur pristatymas nemokamas, o Neringoje mes mokame. Tad tais atvejais mes suteikiame administracijos direktoriui teisę, kai Neringos gyventojas kreipiasi, kad suteikia pravažiavimą nemokamai atvežti. Ar gyventojas papiktnaudžiauja, ar gyventojas ką nors padaro, mes nežiūrime, nesuseksime šito, bet ar mūsų gyventojas turi tada mokėti daugiau, ar jis turi mokėti už šaldytuvą daugiau dėl to, kad gyvena Neringoje? Turbūt ne“, – teigė Neringos vadovas.

„Iki šiol, kad būtų kokių nors problemų, tai nesusidūrėme. Noriu priminti, kad tai yra savivaldybės tarybos rinkliava – jeigu taryba ją blogai valdys, gyventojai išsirinks kitą tarybą“, – sakė jis.

STT pasiūlė Neringos savivaldybei tikslinti Lengvatų tvarkos ir Transporto registravimo aprašo nuostatas, pašalinant galimas korupcines rizikas. Neringos savivaldybė per du mėnesius turėtų informuoti STT, kaip atsižvelgta ar planuojama atsižvelgti į pateiktus siūlymus.

STT atstovė spaudai Renata Keblienė antradienį informavo BNS, kad tyrimas pradėtas išnagrinėjus gautą pranešimą ir siekiant patvirtinti arba paneigti kilusias abejones.

„Tyrimo metu bus vertinamos aplinkybės, ar bendrovėje „Lietuvos žirgynas“ organizuojant žirgų pardavimą, buvo užtikrintas skaidrus parduodamų žirgų kainų nustatymo mechanizmas, ar perkant tarpininkavimo ir veterinarijos paslaugas, nebuvo sudarytos išskirtinės sąlygos tokias paslaugas teikti ir ar dėl tokių veiksmų nebuvo padarytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos“, – teigė STT atstovė.

Jos teigimu, įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

LRT tyrimų skyriaus duomenimis, „Lietuvos žirgynas“, kurį valdo Žemės ūkio ministerija, ne vienus metus prekiavo žirgais pasitelkdamas tarpininkę, kurios paslaugos įsigytos neskelbiant viešojo pirkimo.

Per keletą metų tokiu būdu parduota žirgų už beveik 500 tūkst. eurų, o už paslaugas tarpininkei išmokėta daugiau nei 30 tūkst. eurų.

LRT teigimu, žirgų pardavimo sandoriai „Lietuvos žirgynui“ nebuvo naudingi, kadangi žirgai pardavinėti itin žemomis kainomis.

Be kita ko, LRT teigia, kad bendrovė iš veterinarijos gydytojos pirko konsultavimo paslaugas ir išmokėjo specialistei daugiau nei 14 tūkst. eurų, nors „Lietuvos žirgynas“ turėjo savo veterinarijos gydytoją.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavo, jam vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Stonienė.

Teismas nuteistajai NŽT Kretingos skyriaus specialistei už inkriminuotas nusikalstamas veikas skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui. Moteriai taip pat atimta teisė dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistosios bendrininkams skirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės – R. Š. atidedant tam pačiam laikotarpiui, o R. J. atidėjimo nenumatant. Teismas šiems nuteistiesiems taikė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskaciją – iš abiejų nuteistųjų bendrininkų konfiskuota po daugiau nei 32 tūkst. eurų į valstybės biudžetą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs STT Klaipėdos valdybos pareigūnų surinktus įrodymus, konstatavo, kad nuteistieji neteisėtai atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą žemę Kretingos rajone. Konstatuota, kad tokiu būdu apgaule buvo įgytas svetimas Lietuvos Respublikos valstybei priklausantis turtas – 59,49 ha valstybės išperkamos žemės, 10,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių bendra vertė viršijo 32 tūkst. eurų. Ši neteisėtai užvaldyta žemė perduota valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.

„(Po susitikimo – ELTA) dar daugiau abejonių atsirado. Pirmiausia džiugu tai, kad po keturių ar penkių mėnesių, netgi daugiau, skleidžiamos akivaizdžios netiesos, švelniai tariant, apie buvusios Vyriausybės DNR planą, kad planas nepagrįstas finansavimo šaltiniais ar nepagrįsti lūkesčiai buvo sukeliami. Vakar finansų ministrė ne tik pripažino, bet ir skaičiais įvardino, kad DNR planas, paruoštas buvusios Vyriausybės, pagrįstas trim realiais finansavimo šaltiniais: RRF, finansine perspektyva, tiek esančia, tiek būsima, ir valstybės biudžeto lėšomis“, – teigė S. Skvernelis žurnalistams prieš Seimo posėdį ketvirtadienį.

Buvęs premjeras pažymėjo, kad „Naujos kartos Lietuvos“ plane pristatyti projektai yra pernelyg abstraktūs.

„Kitas dalykas, lyginant su priemonėmis, kurios buvo padarytos anos Vyriausybės, turėjome labai konkrečius projektus, ne tai, kaip dabar projekte surašytos abstrakcijos, nieko konkretaus nėra, tik bendros eilutės su daug lozungų. Tie (buvusios Vyriausybės – ELTA) projektai buvo praėję ir investicinius komitetus su socialiniais partneriais“, – teigė jis.

Anot S. Skvernelio, formuodami Ekonomikos gaivinimo planą, valdantieji pakankamai nekomunikavo su socialiniais partneriais.

„Trečias dalykas, kas labai svarbu, buvo meluojama, kad Europos Komisija prašė neviešinti ir neskleisti šito plano, o po to paneigė ir mūsų komisaras, ir pati Komisija, kad, atvirkščiai, buvo skatinamas ir reikia skatinti dialogą su socialiniais partneriais, kad tas priemonių planas turėtų kuo platesnį palaikymą“, – tikino jis.

Negana to, S. Skvernelis pabrėžia, kad Ekonomikos gaivinimo planas neturėtų tapti įrankiu Vyriausybės programai įgyvendinti.

„Akivaizdžiai sakoma, kad šis planas yra skirtas įgyvendinti Vyriausybės programą. Deja, bet RRF (Ekonomikos gaivinimo plano – ELTA) pinigai yra skirti valstybių ekonomikoms atsigauti po pandemijos patirtų nuostolių, o ne įgyvendinti konservatorių ar koalicijos partnerių koalicijos programą“, – teigė jis.

„Visos aplinkybės leidžia daryti prielaidas, kad iš tikrųjų mes norime reikalauti ir siekti, kad bent jau Seimo komitetai išnagrinėtų šį planą, nes Seimas yra nušalintas, o tai yra 2,2 mlrd. eurų lėšų. Tikrai kreipsimės į STT, kad būtų atliktas antikorupcinis vertinimas šio plano, kai jis bus patvirtintas“, – pridūrė S. Skvernelis.

Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą Nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.

Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).

Socialiniai partneriai, savivaldybių atstovai kritikuoja, kad planas buvo nepakankamai derinamas.

Nerimą keliantis deja vu

Lietuvos advokatūra kelia klausimą, kuo remiantis buvo padarytos skambios prielaidos, liečiančios laisvųjų profesijų atstovus, tarp jų ir advokatus, įvertinant savivaldų neatsparumą korupcijai ar profesijų toleranciją nederamam kolegų elgesiui.

Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė sako tikėjęsis rasti ataskaitoje kandžių replikų advokatų ir visos advokatų savivaldos atžvilgiu, ypač po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė Advokatūros skundą dėl STT veiksmų ir Kriminalinės žvalgybos reguliavimo. Vis dėlto detaliai susipažinęs su visu ataskaitos turiniu, liko nemaloniai nustebintas. Jo nuomone, tarsi vėl sugrįžtama į 2019 m.

"2019 m. buvo precedento neturintis laikotarpis, kai kaip grybai po lietaus dygo teisės aktų iniciatyvos, nukreiptos prieš advokatūrą. Įvertinęs situaciją, Europos advokatūrų tarybos prezidentas kreipėsi į Lietuvos Prezidentą, atkreipdamas dėmesį į būtinybę saugoti ir užtikrinti Lietuvos advokatūros savarankiškumą ir advokatų profesines garantijas. Visoje Europoje advokato profesijos paskirtis yra suprantama kaip teisės viršenybės, žmogaus teisių ir demokratijos užtikrinimas. Šių metų STT veiklos ataskaitoje pateiktas apibendrintas visos profesijos vertinimas sukelia pagrįstų abejonių, ar Lenkijos, Vengrijos, o pastaruoju metu jau ir Bulgarijos teisės viršenybės naikinimo pavyzdžiai kažkam nėra siekiamybė", – komentavo Advokatų tarybos pirmininkas.

Pasigedo pagrįstumo

Lietuvos advokatūros pirmininko pavaduotojo Mindaugo Kukaičio teigimu, tokie klausimai nebūtų keliami, jei prie skambių prielaidų būtų pavyzdžių, faktų ir būtų aišku, kuo ataskaitoje remtasi, darant tokias išvadas.

"Tarptautinėje bendruomenėje yra įprasta daryti studijas, susirinkti informaciją iš visų suinteresuotų šalių, nusistatyti kriterijus, rodiklius, juos palyginti ir tik tada daryti apibendrinimus, pateikiant aiškius faktus. Vieno sakinio prielaidos be faktų yra nesolidu. Lietuvos advokatūra nebuvo sulaukusi jokio užklausimo iš STT apie pačią savivaldą ir jos veiklą, nebuvo prašyta pateikti nė vienos ataskaitos apie sprendimus dėl advokatų veiklos sustabdymų ar išbraukimų iš praktikuojančių sąrašų ar kitokių duomenų, susijusių su savivalda", – sako M.Kukaitis.

Anot prof. dr. I.Vėgėlės, Advokatų taryba yra patvirtinusi gaires dėl nulinės tolerancijos galimoms korupcijos apraiškoms advokato profesinėje veikloje. Šiose gairėse pabrėžiama, kad advokato profesinė veikla yra nesuderinama su patarimu duoti, reikalavimu duoti ar tarpininkavimu perduodant kyšį bet kuriam asmeniui.

Lietuvos advokatūra nebuvo sulaukusi jokio užklausimo iš STT apie pačią savivaldą ir jos veiklą, nebuvo prašyta pateikti nė vienos ataskaitos.

"Korupcijos prevencijos mokymai yra privalomųjų advokatams ir advokatų padėjėjams mokymų dalis, – pažymi jis. – Lietuvos advokatūra viena pirmųjų iš visų Lietuvoje veikiančių asocijuotų struktūrų savo finansines ataskaitas paprašė vertinti nepriklausomų auditorių dar tuomet, kai tai nebuvo privaloma. Advokatūra atidžiai tikrina kiekvieno pareiškėjo į advokatus atitiktį etikos standartams, jau esantiems kolegoms keliami tokie patys itin griežti reikalavimai – esant pagrįstų duomenų, Advokatų taryba stabdo advokato veiklą arba braukia iš advokatų sąrašo."

Anot prof. dr. I.Vėgėlės, per metus advokatūra, vadovaudamasi Advokatų etikos kodeksu, išnagrinėja beveik 300 drausmės bylų. "Iš šalies žvelgiant, gerokai kitaip atrodo pačios STT veikla: praeitais metais, kilus pagrįstų abejonių dėl vieno agento veiksmų atitikties teisinės valstybės principams, dėl kurių vėliau STT vadovas aiškinosi Seime, pastaroji vos prisivertė pradėti tyrimą, o tyrimas buvo vykdomas taip atmestinai, kad buvo prarasti esminiai įrodomieji duomenys, suėjo drausminės atsakomybės senatis. Apie savo pareigūnų nederamo elgesio vertinimą etikos standartams apskritai negirdėjome. Ko gero, tokio vertinimo STT apskritai atlieka", – pastebi Advokatų tarybos pirmininkas.

Tarptautinė tendencija

Pastaruoju metu Europos Taryba buvo priversta pripažinti, kad advokato profesija tiek individualiu, tiek ir instituciniu požiūriu patiria vis daugiau spaudimo. Todėl visiškai neseniai patvirtino, kad bus rengiama tarptautinė priemonė – Konvencija dėl advokato profesijos – saugosianti teisinės valstybės ir žmogaus teisių sargus – advokatus.

Naujai parengtu dokumentu bus siekiama užtikrinti gynybos ir atstovavimo teismuose principus: advokato nepriklausomumą, kliento paslapties svarbą, draudimą susipažinti su advokato paslaptį sudarančia informacija ir kitus, kuriuos valdžios ir teisėsaugos institucijos sistemingai linkusios̨̨ aiškinti siaurinančiai, o neretai ir pažeisti.

"Net ir ES valstybėse narėse neretai susiduriama su mėginimais užtildyti, spaudimu, grasinimais ir net nužudymais dėl advokato profesinės veiklos. Pavyzdžiui, Nyderlanduose 2019 m. rugsėjį buvo nušautas vieno iš pagrindinių organizuoto nusikalstamumo byloje liudijančio asmens advokatas Derkas Wiersumas. Vertinant tarptautinį kontekstą, ar minėtas pareiškimas STT metinėje ataskaitoje negalėtų būti laikytinas mėginimu daryti spaudimą nepriklausomai Lietuvos advokatūrai?" – apie tarptautinės advokatų bendruomenės nuotaikas dėstė Lietuvos advokatūros sekretorius Paulius Griciūnas.

Kaip pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), D. Preibiui taip pat atimta teisė penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje.

STT Klaipėdos valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvęs seniūnas Plungės rajono savivaldybės lėšomis apmokėjo įvairius statybos ir ūkio priežiūros darbus jam priklausančioje sodyboje.

Anot STT, seniūnas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, gavo asmeninės naudos ir suklastojo pavaldaus darbuotojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius.

Teismas taip pat patenkino civilinį ieškinį ir iš D. Preibio Plungės rajono savivaldybės administracijos naudai priteisė daugiau kaip 1,4 tūkst. eurų žalą.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Kaip trečiadienį pranešė STT, duomenys apie tai yra pateikiami 2020 metų tarnybos veiklos ataskaitoje, siekiant paneigti viešojoje erdvėje esančius mitus.

„Sėkmingai kovai su korupcija būtina visuomenės parama ir pasitikėjimas. Kartais dėl tikslios informacijos trūkumo, o kartais ir dėl atskirų asmenų ar jų grupių, siekiančių savų interesų, aktyvios veiklos, STT veiklą bandoma sumenkinti, kuriant tikrovės neatitinkančius mitus. Jaučiame atsakomybę už tai, kad Tarnybos veiklą stebintys Lietuvos piliečiai turėtų daugiau objektyvios informacijos, todėl pateikiame argumentus, kuriais remdamiesi žmonės patys galėtų pasidaryti išvadas, kur yra tiesa, o kur ne“, – pranešime cituojama STT Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Keblienė.

Anot tarnybos, teismui perduodamų bylų dalis kasmet didėja – dvejais ankstesniais metais šis rodiklis svyravo nuo 72 iki 77 procentų.

STT taip pat pabrėžia, kad ikiteisminiu tyrimu yra siekiama ne tik asmens pripažinimo kaltu, bet ir užtikrinti, kad nei vienas nekaltas žmogus nebūtų nuteistas.

Baigiant ikiteisminį tyrimą prokuroras privalo nuspręsti, ar byla keliaus į teismą, ar tyrimas bus nutrauktas, nenustačius nusikaltimo sudėties.

Kartais viešoje erdvėje formuojama nuomonė, kad STT bylos yra tik garsiai pradedamos, o apie tai, kuo jos pasibaigė, visuomenė neinformuojama.

„Ikiteisminio tyrimo nutraukimas visuomenėje neretai vertinamas neigiamai, tačiau ikiteisminio tyrimo nutraukimas pats savaime negali būti vertinamas nei teigiamai, nei neigiamai, kadangi nutraukimą gali lemti įvairūs objektyvūs veiksniai, pavyzdžiui: nustatoma, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir panašiai“, – teigia tarnyba.

Pranešime taip pat pažymima, kad 2020 metais teismai išnagrinėjo 56 STT tirtas bylas, 48-iose priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, trijose bylose asmenys pripažino savo kaltę ir buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamieji buvo išteisinti penkiose teismų išnagrinėtose bylose.

Pasak tarnybos, teismai kaltais pripažino 88 proc. bylose kaltintų asmenų.

Metinėje veiklos ataskaitoje, be kita ko, nurodoma, kad beveik devyni dešimtadaliai visų STT pranešimų spaudai yra apie bylų eigą ir jų rezultatus, o ne apie pradėtus tyrimus.

„Kartais viešoje erdvėje formuojama nuomonė, kad STT bylos yra tik garsiai pradedamos, o apie tai, kuo jos pasibaigė, visuomenė neinformuojama ir taip sukuriama regimybė, kad STT bylos „subliūkšta“. Tačiau statistika rodo, kad STT kur kas dažniau informuoja visuomenę apie bylų eigą ir jų rezultatus nei apie tyrimų pradžią“, – rašoma pranešime. 

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir FNTT direktorius Antoni Mikulskis antradienį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą.

Susitarime, kaip nurodoma FNTT pranešime, taip pat numatyta vykdyti bendrus finansinių nusikaltimų prevencijos projektus, kuriais būtų galima iš anksto identifikuoti grėsmes ir rizikos veiksnius, sumažinti ar pašalinti jų atsiradimo priežastis.

„Turime kurti maksimaliai skaidrią sveikatos apsaugos sistemą. Tai svarbu ne tik šiandien, pandemijos akivaizdoje, bet ir ateityje“, – teigia sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

„Medicinos sektorius šiuo metu yra labai jautrus. Teisėsauga pastebi, kad padaugėjo finansinių nusikaltimų, prisidengiant pandemija bei COVID-19. Mūsų tikslas – apsaugoti valstybės finansų sistemą, kad sektoriui skiriamos investicijos būtų panaudojamos tinkamai. Glaudesnis bendradarbiavimas su SAM ir keitimasis turima informacija tikrai prisidės prie šio tikslo siekimo“, – sako FNTT direktorius A. Mikulskis.

Susitarimu šalys įsipareigojo teikti specialistų nuomones ir vertinimus, metodinę pagalbą bei kitą informaciją, reikalingą finansiniam skaidrumui užtikrinti.

STT, vertinusi politinėms partijoms skirtą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį už 2018–2019 metus, į tyrimo imtį įtraukė 11 partijų, kurioms gyventojai iš viso skyrė 2,15 mln. eurų paramos.

Dominuoja popierinės formos

„Pastebėtina, kad skiriant GPM dalį partijoms dominavo rizikingesne laikoma popierinė prašymo pateikimo forma. Didžiojoje dalyje analizuotų įstaigų (213 įstaigų) virš 80 proc. prašymų dėl GPM dalies skyrimo partijoms pateikti popierine, o ne elektronine forma“, – teigiama bendrame STT, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pranešime.

STT teigimu, siunčiant prašymus paštu – popierine forma, nėra būtina patvirtinti paramą skiriančių asmenų tapatybę, todėl egzistuoja rizikos veiksniai dėl paramos skyrimo neskaidrumo ir galimybių pasielgti nesąžiningai.

Pastebėtina, kad skiriant GPM dalį partijoms dominavo rizikingesne laikoma popierinė prašymo pateikimo forma.

Pažymima, kad nuo 2022 metų prašymai skirti GPM dalį galės būti teikiami tik elektoriniu būdu, tačiau šiemet pateikus popierinės formos prašymus, GPM dalis dar galės būti skiriama ateinančiam 4 metų laikotarpiui. Dėl šios priežasties šiemet VMI apie gyventojų pateiktus popierinius prašymus skirti paramą ir toliau žada informuoti asmeniškai.

Dalyje įstaigų – parama vienai partijai

Analizės metu taip pat nustatytos 169 viešojo sektoriaus institucijos ir 76 privataus sektoriaus įmonės, kuriose GPM dalis buvo skiriama išskirtinai kuriai nors vienai iš partijų.

Šiose įmonėse ir institucijose kuriai nors vienai partijai GPM dalį skyrė daugiau kaip pusė didesnių įstaigų darbuotojų ir daugiau kaip 90 proc. mažesnių įstaigų darbuotojų. Šio tyrimo kontekste didesnėmis įstaigomis laikomos tos, kuriose GPM dalį politinei partijai skyrė bent 10 darbuotojų, o mažesnėmis įstaigomis – kuriose GPM dalį skyrė mažiau nei 10, tačiau bent 5 darbuotojai.

Iš viso partijoms paramą už 2018–2019 metais skyrė beveik 20-ies tūkst. juridinių asmenų darbuotojai, STT vertinimu, rizikingais minėtu aspektu laikytini 1,2 proc. juridinių asmenų.

STT analizėje nustatyta, kad daugiausiai rizikingų įstaigų ir įmonių yra tų, kuriose darbuotojai remia Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS), t.y. 140 viešojo sektoriaus įstaigų ir 182 įmonės, taip pat – Lietuvos socialdemokratų partiją (12 viešojo sektoriaus įstaigų ir 20 įmonių), Darbo partiją (atitinkamai viena įstaiga ir 13 įmonių) ir „Laisvę ir teisingumą“ (6 įstaigos, 10 įmonių).

Pagal rėmėjų pateiktų popierinių prašymų dalį taip pat pirmauja LLRA-KŠS (91 proc.), popierinius prašymus teikė ir 69 proc. Darbo partijos, 62 proc. „Tvarkos ir teisingumo“, 53 proc. „Laisvės ir teisingumo“ rėmėjų.

Įžvelgia riziką laisvam pasirinkimui

„Nors šio tyrimo rezultatai nerodo intensyvaus rizikos pasireiškimo nacionaliniu mastu, tačiau atvejai, kai atskirose įstaigose arba regionuose, ypatingai tuose, kur dominuoja viena politinė jėga, didelė darbuotojų dalis skiria paramą kuriai nors vienai politinei partijai, o prašymai teikiami popierine forma, gali būti identifikuojami, kaip rizika savanoriškam paramos skyrimui“, – teigia STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

Pasak jos, STT, VMI ir VRK siekia aktyviai informuoti gyventojus apie paramos skyrimo savarankiškumą ir galimybę tai daryti elektronine forma, kuri užtikrina gyventojo pasirinkimo konfidencialumą.

„Tai ypač svarbu tais atvejais, kai darbovietėse galimai susiduriama su spaudimu skirti GPM dalį konkrečiam paramos gavėjui ir galimomis neigiamomis pasekmėmis darbuotojams, kurių pasirinkimai kitokie, nei pageidauja darbdavys“, – sako R. Kaziliūnaitė.

VMI nepriima prašymų pluoštais

VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis teigia, kad VMI, siekdama užkirsti kelią  neteisėtam asmens duomenų naudojimui ir sukčiavimui, VMI šiuo metu nepriima nepriima pluoštais pristatytų popierinių prašymų, o gyventojams, pateikusiems popierinį prašymą skirti paramą, siunčiamas asmeninis pranešimas.

Tokiu būdu žmogus gali įsitikinti, kad niekas neteisėtai nepasinaudojo jo asmens duomenimis, o skirta parama nukeliaus pageidaujamam paramos gavėjui.

„Tokiu būdu žmogus gali įsitikinti, kad niekas neteisėtai nepasinaudojo jo asmens duomenimis, o skirta parama nukeliaus pageidaujamam paramos gavėjui,“ – sako VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

VMI duomenimis, pernai prašymus elektroniniu būdu, savarankiškai pateikė 88 proc. gyventojų. Kitąmet, popierinių prašymų nebeliks – paramą gyventojai galės teikti tik elektroniniu būdu.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, kad gyventojų skiriama GPM dalis yra  antras pagal dydį partijų finansavimo šaltinis. Tad partijų finansavimo kontrolę vykdančiai komisijai, anot jos, taip pat svarbu, jog  būtų išvengta galimų piktnaudžiavimo atvejų, o gyventojai „galėtų laisvai ir nieko neverčiami nuspręsti“, kuriai ar kurioms partijoms skirti paramą.