VRK savo ruožtu teigia, kad šią riziką mažinančios pataisos bus teikiamos Seime rengiamam Rinkimų kodeksui.

Atlikusi antikorupcinį partijų finansavimo ir politinės reklamos kontrolės vertinimą, STT atkreipė dėmesį, kad partijos ataskaitose nurodo gavusios pajamų iš savo veiklos, tačiau viešai prieinamuose dokumentuose nėra pakankamai informacijos apie tų pajamų kilmę, pagrįstumą ir sudarytų sandorių atitikimą rinkos vertei.

„Tai ypač aktualu tais atvejais, kai iš kitos veiklos gautos pajamos sudaro reikšmingą dalį politinės partijos gautų pajamų sumos. STT nuomone, tokia situacija mažina VRK vykdomos politinių partijų finansavimo kontrolės efektyvumą“, – teigiama tarnybos pranešime.

Įstatymai partijoms leidžia gauti pajamų iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, turto naudojimo, renginių organizavimo ir pan.

Nėra iki galo užtikrinamas VRK įstatyme įtvirtintas VRK nešališkumas ir nepriklausomumas.

Viešai skelbiamose politinių kampanijų dalyvių finansinėse ataskaitose STT pasigedo duomenų apie partijų gautas nepinigines aukas.

„Jų gavę nurodo tik kelios partijos, pateikdamos duomenis apie sumas (vieną bendrą skaičių), daugiausiai siekiančias nuo keliolikos iki kelių šimtų eurų, tačiau nedetalizuodamos, kokio pobūdžio nepiniginės aukos buvo gautos, kaip nustatyta jų vertė ir panašiai“, – rašoma pranešime.

Anot STT, taip pat nėra numatyta pakankamo mechanizmo, kuris užtikrintų, kad į VRK partijų deleguoti nariai nedalyvautų svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su juos delegavusiomis partijomis.

„Įstatymas nenumato pareigos politinių partijų deleguotiems VRK nariams sustabdyti narystę juos delegavusiose partijose. Tokiu būdu nėra iki galo užtikrinamas VRK įstatyme įtvirtintas VRK nešališkumas ir nepriklausomumas“, – teigiama antikorupciniame vertinime.

„Nustatyta, kad dabar galiojantis reglamentavimas neužtikrina politinės reklamos kontrolės efektyvumo ir skaidrumo. Atsižvelgiant į tai, kad viršijus 10 proc. nedeklaruotos ar paslėptos reklamos limitą, politinės reklamos skleidimo ir finansavimo reikalavimų pažeidimai laikomi šiurkščiais įstatymo pažeidimais, siūloma tikslinti atitinkamų teisės aktų nuostatas ir eliminuoti nevienareikšmiško jų taikymo galimybes“, – teigia STT.

VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė priminė, kad šiuo metu Seime rengiamas Rinkimų kodeksas, į kurį bus sudėti visi su partijų ir politinių kampanijų finansavimu susiję įstatymai.

„Šis teisės aktas unifikuotai reglamentuos rinkimų organizavimo bei vykdymo procesą ir užtikrins didesnį Lietuvoje vyksiančių rinkimų proceso aiškumą bei skaidrumą“, – sakė ji BNS perduotame komentare.

Anot J. Petkevičienės, VRK pasirengusi teikti įstatymų leidėjui siūlymus ir rekomendacijas, kad iškeltos rizikos būtų pašalintos.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kauno advokatas, buvęs ilgametis teisėjas B. L. susitarė su Kaune veikiančia advokate V. G., kad ji, veikdama bendrai su advokatės kontoros darbuotoju T. G., perduos neteisėtą atlygį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui Rimantui Grigui.

Teisėsaugos pranešime įtariamųjų, išskyrus teisėjo, pavardės nėra minimos. BNS žiniomis, įtariami advokatai yra Bronislavas Liatukas ir Valda Grigonytė, o advokatės kontoros darbuotojas yra Tautvydas Grigas.

Bronislavas Liatukas/Teismo nuotr.

Trečiadienį generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl leidimo patraukti teisėją R. Grigą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS sakė, kad prezidentas apie šį kreipimąsi „informuotas ir reikalingi sprendimai bus priimti artimiausiu metu“.

Teisėsaugos duomenimis, už ne mažesnį kaip 2 tūkst. eurų kyšį siekta, kad teisėjas, nagrinėdamas vieno asmens administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, paskirtų švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir sutrumpintų vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą nuo 12 iki trijų mėnesių.

Naikino įrodymus

Pasak teisėsaugos, nustatyta, kad antradienį sutartas kyšis ar jo dalis buvo perduota teisėjui jo darbo vietoje, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Tą pačią dieną B. Liatukas, V. Grigonytė ir T. Grigas buvo sulaikyti, jiems pareikšti įtariamai dėl prekybos poveikiu ir papirkimo. Antradienį taip pat atliktos kratos teisėjo ir įtariamųjų gyvenamosiose vietose.

Atliekant kratą teisėjo gyvenamojoje vietoje, jis bandė naikinti įrodymus, teigiama pranešime.

Generalinė prokurorė antradienį pradėjo atskirą ikiteisminį tyrimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui R. Grigui dėl kyšininkavimo.

Šį ikiteisminį tyrimą atlieka STT Kauno valdyba. Tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

R. Grigas apylinkės teismo teisėju Kaune dirba nuo 1999-ųjų.

Kauno apylinkės teismo pirmininko Arūno Purvainio komentaras:

Arūnas Purvainis/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaip penktadienį pranešė STT, įtarimai dėl kyšininkavimo pareikšti Kauno rajono Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų komisijos nariui. BNS žiniomis, tai Valentinas Padriezas, dirbantis mokytoju.

Jis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi pusmečiui nušalintas nuo Komisijos nario pareigų.

Iš pradžių pranešta apie penkiems užsienio šalių piliečiams iš Libano, Egipto, Irano, Irako bei Nigerijos pareikštus įtarimus dėl papirkimo. Vėliau STT pranešė, jog įtarimai pareikšti dar trims užsienio piliečiams iš Indijos ir Nigerijos.

Teisėsaugos duomenimis, komisijos narys už kyšius sudarydavo galimybę užsieniečiams neteisėtai išlaikyti egzaminus, reikalingus norint gauti leidimą nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje.

Užsieniečiai už egzaminų išlaikymą jam, kaip įtariama, mokėdavo kyšius, kurie siekdavo iki 300 eurų.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu, jį atlieka STT Kauno valdyba. Tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Panašioje byloje skirtos baudos

Tai ne pirmas panašus STT ikiteisminis tyrimas – pernai gruodį Vilniaus apygardos teismas dėl prekybos poveikiu, sudarant galimybes užsieniečiams fiktyviai išlaikyti lietuvių kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, kaltais pripažino šešis asmenis: buvusią Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkę Aušrą Mažonienę ir kyšius jai davusius asmenis.

Jiems skirtos baudos – iš viso daugiau kaip 115 tūkst. eurų.

Bylos nagrinėjimo metu tuomet nustatyta, kad už atlygį išlaikytų egzaminų pažymėjimus užsieniečiai galėjo gauti faktiškai egzaminų nelaikę.

STT penktadienį pranešė rugpjūtį pakartotinai savo iniciatyva atlikę teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminavimą antikorupcinį vertinimą.

Siūlymai dėl šios veiklos tobulinimo buvo pateikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

„STT 2018 metais buvo atlikusi šios veiklos antikorupcinį vertinimą, tačiau į tuo metu pateiktus siūlymus nebuvo atsižvelgta“, – teigiama tarnybos pranešime.

Yra sąlygos egzaminuoti neskaidriai

Atlikę antikorupcinį vertinimą STT nustatė, kad šiuo metu galiojantis reglamentavimas sudaro sąlygas neskaidriam, korupcijai neatspariam šių egzaminų organizavimui ir vykdymui.

Pasak STT, dėl esamo reglamentavimo spragų egzistuoja galimybės komisijoms egzaminuoti visus norinčius egzaminus laikyti asmenis, o ne tik toje savivaldybės teritorijoje gyvenančius, dirbančius ar besimokančius asmenis.

Pastebėti ir pačios egzaminavimo komisijos sudarymo ir veiklos trūkumai, pvz., galimi tiesioginio pavaldumo santykiai tarp komisijos pirmininko ir jos narių, mažas privalomas komisijos narių skaičius, jei egzaminą laiko ne daugiau kaip 12 kandidatų, nėra komisijos narių rotacijos ar nusišalinimo pareigos.

Taip pat neapibrėžta, kaip priežiūros įstaigos vykdo komisijų veiklos kontrolę.

Jos teigimu, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus medicinos darbuotojų informaciją apie tai, kad asmuo, siekdamas neteisėto įrašymo į pasiskiepijusių asmenų sąrašą išvengiant vakcinos, galimai pasiūlė kyšį.

Tikrinant aplinkybes nustatyta, kad Klaipėdos vakcinavimo centre, medicinos darbuotojui, turėjusiam suleisti vakciną, asmuo pasiūlė kyšį. Apie bandymą papirkti medikas informavo Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro koordinatorių, kuris informaciją perdavė STT.

„STT pareigūnai reaguos į kiekvieną tokį atvejį, kai asmenys, siekdami išvengti vakcinos, bet norėdami turėti pasiskiepijusiems asmenims taikomas galimybes, bandys neteisėtai paveikti vakcinavimo centro darbuotojus“, – pranešime teigė STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.

„Taip pat raginame medicinos darbuotojus ir vakcinavimo centrų savanorius netylėti apie tokius bandymus papirkti ir informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą“, – pridūrė jis.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad svarbu, jog tokie tyrimai būtų nuodugnūs, tai padės skaidrinti sveikatos apsaugos sistemą.

„Vieninga medicinos darbuotojų ir visuomenės neigiama nuostata korupcijos atžvilgiu gali duoti reikšmingą rezultatą, išgujant šį žalingą reiškinį iš sveikatos sektoriaus. Labai svarbu, kad atliekami teisėsaugos tyrimai būtų nuodugnūs ir išbaigti tam, kad pasiektume visų norimą rezultatą – skaidrią sveikatos apsaugos sistemą“, – rašoma penktadienį išplatintame pranešime.

SAM teigia jau anksčiau gavusi panašaus pobūdžio informacijos dėl siekio suklastoti vakcinacijos faktus ir bandymus neteisėtai paveikti vakcinuojančius asmenis.

„Visi duomenys perduoti teisėsaugos institucijoms. Kol vyksta tyrimai, detalės neviešinamos“, – tvirtina ministerija.

Ikiteisminį tyrimą atlieka STT Klaipėdos valdyba, jį kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Iki šiol šioje istorijoje bene ryškiausiai pasižymėjo Seimo nariai iš Kauno. STT agentų vizito sulaukęs Mindaugas Puidokas ėmė pasakoti, kad neįsipainiojęs į kyšininkavimą. Tiesa, prieš keletą dienų prokurorai paskelbė, kad M.Puidokui suteikė specialiojo liudytojo statusą.

O Andrius Kupčinskas staiga visus puolė įtikinėti, kad didžiausia kova vyksta dėl jo pasiūlytų Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisų. "Kauno diena" patyrinėjo, kaip su šiomis pataisomis susijęs buvęs miesto meras.

Tiesa, atrodo, kad iš pradžių pati STT supainiojo Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą su Azartinių lošimų įstatymo pataisomis. Būtent šie du įstatymai yra bene svarbiausi šios rinkos atstovams.

Nesu susipažinęs su „Žaliąja knyga“, nieko bendro su kokia nors asociacija neturiu.

Mūšis rudenį?

Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas nukeltas svarstyti Seimo rudens sesijoje. Įdomu tai, kad galutiniame etape užregistruoti net keli siūlymai, kaip derėtų keisti įstatymą.

Bene pagrindiniu smuiku Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projekte griežęs buvęs Kauno meras A.Kupčinskas, paprašytas išaiškinti situaciją, paragino grįžti į esą atspirties tašką.

"Reikėtų pradėti nuo atspirties taško, kai vieno Seimo nario kabinete STT atliko kratas ir paskui buvo paviešinta, kad tai galimai susiję su Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisomis. Po paros STT pasitaisė ir pasakė, kad vis dėlto tai susiję su kitu įstatymu – Azartinių lošimų įstatymo pataisomis", – tokį atspirties tašką bandė pasirinkti A.Kupčinskas.

Birželio 10 d., tik kilus korupcijos ir prekybos poveikiu skandalui, STT paskelbė, kad "ikiteisminio tyrimo duomenimis, M.Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius Lietuvos Respublikos Seimo patalpose pasiūlė Seimo nariui Matui Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas".

Buvo atliktos kratos M.Puidoko kabinete, per kurias parlamentaras pareiškė nukentėjęs ir apkaltino STT smurtu.

Pozicija: po kratų kabinete M.Puidokas STT apkaltino smurtu. /  Elijaus Kniežausko nuotr.

"Įvyko precedento neturintis atvejis parlamentarizmo istorijoje. Savo kabinete buvo prieš mane smurtaujama STT agentų, buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nes nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė. Savo veiksmų jie nenutraukė. Tikrai kreipiuosi į Seimo pirmininkę, kas vyksta. Nes tokių dalykų Seime neturėtų vykti", – sakė parlamentaras.

Siekia atidėti

Kitą dieną po kratų, birželio 11 d., paskelbus apie "Tete-a-tete" savininko Samoilo Kaco sulaikymą ir paskelbus jam įtarimus korupcija ir prekyba poveikiu, patikslinta, kad įtariama, jog kyšis M.Maldeikiui buvo pasiūlytas, siekiant paveikti įstatymus, susijusius su lošimų automatų prijungimu į bendrą sistemą bei loterijų ir lošimų mokesčio tarifų padidinimu.

Po patikslinimo viskas stojo tarsi į savo vietas, nes iki tol nebuvo aišku, kodėl S.Kacas būtų veikęs dėl svarstomo loterijų mokesčio pakeitimo, jei nedirba loterijų srityje. S.Kaco veiklos sritis susijusi su lošimais, lošimų automatais. Nebent darytume prielaidą, kad jis siekė mokesčio padidinimo.

Vyriausybės siūlymu, Seimas dar 2017 m. priėmė pataisas, įpareigojančias verslininkus lošimų įrenginius prijungti prie bendros Lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos (LAKIS). Jų įsigaliojimas numatytas 2021 m. lapkritį, tačiau tiek svarstant projektą prieš ketverius metus, tiek pastarąjį pusmetį rinkos dalyviai siekė šį terminą nukelti.

BNS skelbė, kad, pagal jų turimą informaciją, lošimų rinkoje veikiantis verslas jau nuo praėjusių metų bando pasiekti politikus su prašymais atidėti prieš kelerius metus priimtų pataisų įsigaliojimą.

2020 m. gruodį dėl to į Seimą kreipėsi Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, o šių metų kovą – Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, vadovaujama S.Kaco. BNS teigė turinti šių organizacijų raštus. Jos prašo atidėti prijungimo terminą trejiems metams – iki 2024 m. lapkričio.

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija sako, kad iki šių metų lapkričio sujungti visus B kategorijos automatus į LAKIS neįmanoma dėl "finansiškai kritiškos" situacijos.

Finansų ministerijos teigimu, techninius reikalavimu LAKIS Lošimų priežiūros tarnyba patvirtino 2018 m. rugsėjį. Pati sistema veikia nuo 2019 m. lapkričio – į ją jau galima jungti lošimų automatus.

LAKIS sistema inicijuota siekiant didesnio lošimų sektoriaus skaidrumo. Azartinių lošimų įstatymo pataisas dėl sistemos įteisinimo Vyriausybė registravo 2017 m. gegužę.

Nuomonių kaita

Grįžkime prie Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisų, kurias aiškindamas Seimo narys A.Kupčinskas atspirties tašku kažkodėl pasirinko korupcijos skandalą. Tačiau panašu, kad mėgstantis demonstruoti savo principingumą A.Kupčinskas nebuvo toks jau nuoseklus.

Situacija: A.Kupčinsko neužtikrinti atsakymai, dažnai keičiama pozicija pasėjo abejonių. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Dar pernai lapkričio pabaigoje Seime svarstant pasiūlymą didinti loterijų mokestį, jis prisidėjo prie Seimo narių grupės, pasisakančios, kad to daryti nereikia.

Seimo narys skaičiavo, jei loterijų mokesčio tarifas būtų padidintas nuo 5 iki 6 proc., kitų metų Lietuvos tautinio olimpinio komiteto biudžetas sumažėtų daugiau nei 0,5 mln. eurų. "Tad, siekiant išlaikyti pakankamą Lietuvos olimpinio sporto finansavimą, siūlome nekeisti esamo loterijų mokesčio tarifo", – pernai pasisakė A.Kupčinskas.

Tačiau jau po pusmečio apie įstatymo pakeitimus diskutuojant Ekonomikos komitete, A.Kupčinskas leidžia suprasti, kad loterijos ir lošimai yra tas pats. Kaunietis net iškėlė klausimą dėl vieno įstatymo, kuris sujungtų loterijas, lošimus ir azartinius žaidimus.

"Kažkada Lietuva ėjo skirtingu keliu, sukūrė atskirą loterijų įstatymą, nors ir vieni ir kiti yra azartiniai žaidimai. Jei pensininkė perka 20 loterijų bilietų kiekvieną savaitę, irgi yra tam tikra priklausomybė", – tuomet savo įžvalgomis dalijosi A.Kupčinskas.

Seimo narys teigė, kad sportas yra glaudžiai susijęs su loterijomis ir azartiniais žaidimais, nes tam tikra surinktų lėšų dalis skiriama sportui, ir priminė apie iniciatyvas didinti sportui skiriamą lėšų dalį.

Po dviejų skirtingų Seimo nario pasisakymų praėjus beveik mėnesiui, registruojant įstatymo projektą pasigirdo komentaras loterijų naudai. "Po įstatymo pakeitimo būtų suvienodinta konkurencinė aplinka dėl mokestinės bazės, loterijoms ir lošimams mokesčius skaičiuojant po laimėjimų išmokėjimo. Šiuo metu loterijos moka mokesčius nuo apyvartos. Tai suponuotų didesnę loterijų konkurenciją labiau visuomenei žalingam sektoriui – lošimams", – jau dėstė A.Kupčinskas.

Tačiau tą pačią dieną Seimo posėdžio metu, svarstant projekto priėmimą, A.Kupčinskas pasisakė, kad loterijas reikia labiau apmokestinti. "Šiais pakeitimais siekiama suvienodinti mokesčius loterijų ir azartinių lošimų mokesčius", – Seimo nariams jau aiškino A.Kupčinskas.

Galiausiai Seimo narys pamiršo, kad teikdamas įstatymo pakeitimo projektą nurodė, jog siekiama gerinti loterijų konkurencines sąlygas prieš azartinius lošimus ir smeigė paskutinę vinį. "Įstatymo pakeitimai yra susiję tik su loterijomis, ne azartiniais lošimais. Kaip žinome, loterijų rinka Lietuvoje yra monopolizuota. Tokių pasiūlymų kaip M.Maldeikis (kyšio – red. past.) nesulaukėme, bet didesnį dėmesį jutome. Galbūt todėl, kad įstatymo pataisas teikė asmenys, turintys principingą poziciją", – lrt.lt pasisakė A.Kupčinskas.

Painus rezultatas

Tokios nuomonių painiavos rezultatas – du to paties įstatymo projektai. Pirmajam Loterijų ir lošimų mokesčio bei Loterijų įstatymo projekto priėmimui svarstyti parlamentarai Seime pritarė gegužės pabaigoje.

Įstatymo pataisomis buvo siekiama, kad organizuojant loterijas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei būtų taikomas ne 5 proc., kaip yra dabar, o 10 proc. mokesčio tarifas. Taip pat, kad nuo nominaliosios per kalendorinių metų ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės, loterijų organizatorius labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems paramos gavėjams privalėtų skirti ne 8 proc., o 16 proc.

Aiškinta, kad toks įstatymo pakeitimas valstybės biudžeto pajamas kasmet padidintų po 2 mln. eurų.

Tačiau jau birželio 8-ąją trys iš vienuolikos projektą pasirašiusių parlamentarų nusprendė, kad jų pačių anksčiau siūlytas reguliavimas per griežtas ir registravo jau kitokius siūlymus – mokesčio bazės procentą padidinti iki 6 proc., o paramos – iki 12 proc.

"Iš pradžių Seimo jaunimo ir sporto komiteto nariai apsitarė, kad reikia vienodinti bendrą lošimų bazę ir suvienodinti mokesčius tarp skirtumo nuo apyvartos ir išmokėtų laimėjimų. Kadangi pagrindiniu buvo paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, tai jo padėjėjai mums signalizavo, kad vizualiai atrodo, kad 10 proc. bus dvigubai daugiau. Tačiau, skaičiuojant nuo skirtumo tarp parduotų loterijos bilietų ir išmokėtų laimėjimų, į biudžetą būtų surenkama 300 tūkst. eurų mažiau. Buvo pergalvota, kad reikia skaičiuoti 6 proc. nuo apyvartos, kad nemažėtų", – "Kauno dienai" bandė aiškinti A.Kupčinskas.

Parlamentaras tęsė, kad paskutiniuoju įstatymo projekto siūlymu bent šiek tiek padidėja įmokos į biudžetą, o parama sportui pagal kitą įstatymo projektą augtų daugiau.

Anot A.Kupčinsko, skaičiuojant 6 proc. nuo apyvartos, į biudžetą įplauktų 0,5 mln. eurų daugiau nei iki šiol, o skaičiuojant nuo apyvartos ir išmokėtų laimėjimų skirtumo, biudžetas būtų netekęs maždaug 300 tūkst. eurų.

Iki 16 proc. pirmame siūlyme pakėlę paramos procentą, galutiniame siūlyme jį sumažino iki 12 proc. "Gauname įvairių asociacijų laiškų ir prašymų, įsijungė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), paralimpinis komitetas. Jie atakavo raštais, kad tokia dvigubai išaugusi parama sportui nepasieks sportininkų, nes galimai loterijų organizatoriai nesugebės išmokėti tokios sumos. Buvo pasirinktas tolygesnis kelias. Jei įstatymas įsigaliotų nuo sausio 1-osios ir parama profesionaliam sportui augtų 4 proc., vėliau būtų didinama dar", – staigių pokyčių motyvus nurodė A.Kupčinskas.

Įžvalgos ir teisės

LTOK vadovė Daina Gudzinevičiūtė neliko daug apdainuoto įstatymo nuošalyje. Ji pasisakė, kad didžiausią nerimą kėlė dalies parlamentarų noras kuo greičiau priimti šį projektą, o esą neadekvatus apmokestinimas sudarytų dar palankesnes sąlygas būtent lažybomis, o ne loterijomis užsiimančioms įmonėms.

Lietuvos olimpinis judėjimas kontroliuoja 51 proc. loterijomis užsiimančios "Olifėjos" akcijų. Į LTOK biudžetą šiuo metu keliauja 8 proc. nuo parduotų loterijos bilietų kainos, o dar 5 proc. visos bilietų apyvartos eina tiesiai į valstybės biudžetą kaip loterijų mokestis.

Po korupcijos skandalo ir parlamentaro padėjėjo sulaikymo, D.Gudzinevičiūtė tikino supratusi, kodėl loterijų apmokestinimo tarifai pirmuoju siūlymu buvo didesni už azartinių lošimų ar lažybų tarifus.

"Kai kilo skandalas, tada pradėjo viskas stotis į savo vietas, kodėl čia staiga taip pasisuko. Neatmesčiau galimybės, kad tai susiję su azartininkų kažkokia lobistine veikla", – delfi.lt svarstė LTOK vadovė, kartu akcentuodama Seime įregistruotose pataisose numatytų mokesčių dydžių skirtumus.

Pasiūlytos pataisos labai nustebino ir Lietuvos loterijų asociacijos (LLA) prezidentą Andrių Karaliūną. "Loterijų įstatymas buvo Seimo iš esmės peržiūrėtas prieš metus, kartu išsamiai vertinti ir rinkos apmokestinimas, labdaros skyrimo tvarka. Naujas pasiūlymas pateiktas be jokių diskusijų, o aiškinamajame rašte pateikiami argumentai kelia abejonių. Nurodoma, kad pataisomis siūloma paskatinti loterijų konkurenciją su azartiniais lošimais. Dabar loterijų apmokestinimas yra dvigubai aukštesnis už azartinių lošimų", – dėstė A.Karaliūnas.

Seimo narių atžvilgiu LLA prezidentas buvo kategoriškas. "Ponas Puidokas kartu su keliais kitais kauniečiais Seimo nariais nuosekliai dirbo siekdamas gerinti lošimų verslo sąlygas", – pareiškė A.Karaliūnas. Jis pastebėjo, kad M.Puidokas abejojo siūlymais apriboti azartinių lošimų reklamą.

Kaune registruota azartinių lošimų kompanijoms atstovaujanti Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija inicijavo plačią reklamos kampaniją bei pristatė savo pačių parengtą lobistinę "Žaliąją knygą", kurioje siūloma mažiau apmokestinti lošimus, tačiau apriboti konkurentų – loterijų veiklą.

Lošimų asociacijai vadovauja jau anksčiau už nelegalią lobistinę veiklą trauktas atsakomybėn "Tete-a-Tete" kazino savininkas S.Kacas. Už nelegalų lobizmą anksčiau patrauktas atsakomybėn ir jo advokatas Linas Sesickas.

Buvęs Kauno meras A.Kupčinskas tikina, kad visiškas sutapimas, jog jo pasiūlytas vieno įstatymo loterijoms, lošimams ir azartiniams žaidimams modelis kaip gerasis pavyzdys pateikiamas ir Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos išleistoje "Žaliojoje knygoje".

"Nesu susipažinęs su "Žaliąja knyga", nieko bendro su kokia nors asociacija neturiu. Ne pirmus metus stebime tą rinką, gauname ataskaitas, tyrimų departamento įžvalgas. Teisėkūros procesas yra subtilus dalykas. Seimo nariai turi teisėkūros iniciatyvos teisę, jie registruoja vienus ar kitus pasiūlymus, vertina pagal asmeninę patirtį ir žinias. Svarstymo stadijoje net ir lobistai turi teisę pateikti vienokius ar kitokius siūlymus. Nežinau, kodėl turėtų būti ribojama Seimo nario teisėkūros teisė siūlyti vienokius ar kitokius pasiūlymus", – tikino A.Kupčinskas.

„Premjerė Šimonytė atvirai daro spaudimą STT ir teisėsaugai savo viešais pasisakymais medijose“, – antradienį Seime aiškino M. Puidokas.

Premjerė, gavusi žurnalistų klausimą apie šį „darbiečio“ pasisakymą, pirmiausiai pasitikslino, ar M. Puidokas tikrai kalbėjo apie ją.

„Na čia turbūt Sirijaus naujienų agentūra...“, – po ilgos pauzės į žurnalistų klausimą atsakė I. Šimonytė.

Neturiu rimto komentaro. Absurdas. Nesu apie šitą bylą kalbėjusi su niekuo iš teisėsaugos institucijų. Apie ją žinau gana nedaug.

Premjerė pažymėjo, kad apie M. Puidoko padėjėjo korupcijos bylą ji apskritai nėra kalbėjusi su teisėsaugos pareigūnais. Ji taip pat akcentavo, kad šiuo klausimu nesikalba net su frakcijos kolega Matu Maldeikiu, kuris ir pranešė STT apie jam M. Puidoko padėjėjo galimai siūlytą kyšį.

„Neturiu rimto komentaro. Absurdas. Nesu apie šitą bylą kalbėjusi su niekuo iš teisėsaugos institucijų. Apie ją žinau gana nedaug. Galiu numanyti iš teisės aktų, kurie buvo priimti, apie kokias aplinkybes kalbama. Bet net Matas Maldeikis nėra man pasakojęs detalių, nes nelabai gali tai daryti, ir aš visiškai gerbiu Baudžiamąjį kodeksą ir tikrai niekada nesikiščiau į konkrečios bylos nagrinėjimą“, – tikino premjerė, kartu pažymėdama, kad dar pagalvos, kokių veiksmų ji imsis dėl tokių M. Puidoko pasisakymų.

„Tai vertinu kaip šmeižtą. Jeigu tai buvo pasakyta viešai – pagalvosiu, ką su tuo daryti“, – teigė I. Šimonytė.