Atliekant vertinimą nustatyta, kad kai kuriems ekspertams, įrašytiems į Lietuvos kultūros tarybos ekspertų duomenų bazę, yra paskirtos tos srities, kurių paraiškas pastarieji turėtų vertinti, stipendijos, o kai kurie iš jų stipendijas tam pačiam projektui gauna jau kelis finansavimo laikotarpius iš eilės.

Taip pat nustatyta, kad išorės ekspertams, pakviestiems vertinti paraiškas, nėra taikomi reikalavimai, kurie nustatyti ekspertams, įrašytiems į Lietuvos kultūros tarybos ekspertų duomenų bazę. Tokiu būdu sudaromos sąlygos paraiškas vertinti ekspertams, kurie neatitinka reikalavimų ir negali būti įrašyti į ekspertų duomenų bazę.

Tvarkose nėra nustatyti kriterijai, pagal kuriuos Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas gali pakeisti ekspertų vertinimo rezultatus ar išvadas. Be to, sudarant ekspertų darbo grupes, prieštaraujant nešališkumo principui, ekspertas gali gauti atlygį iš tų juridinių asmenų ar būti tų juridinių asmenų dalyviu, kurių paraiškas vertina.

STT siūlo tobulinti teisinį reglamentavimą, aiškiai ir detaliai nustatant ekspertų darbo grupių sudarymo, paraiškų vertinimo procedūras, pašalinant nešališkumo principo reglamentavimo trūkumus, kad būtų užtikrintas skaidrus finansavimo projektams ir stipendijoms skyrimo procesas.

Šiais metais Lietuvos kultūros tarybai skirtos lėšos kultūros ir meno projektams bei stipendijoms finansuoti sudaro daugiau nei 23,7 mln. eurų.

Antikorupcinio vertinimo išvada pateikta Kultūros ministerijai ir Lietuvos kultūros tarybai, kurios per du mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

STT pirmadienį pranešė, kad E. Ašokliui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo ir kitų nusikalstamų veikų.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, gydymo įstaigos vadovas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir klastodamas dokumentus, galėjo iššvaistyti gydymo įstaigos lėšas ir panaudoti jas savo reikmėms.

Ikiteisminiame tyrime dėl įtariamų korupcinių veikų sveikatos priežiūros įstaigoms viešųjų pirkimų būdu įsigyjant medicininę įrangą ir kitas medicinos priemones šiuo metu įtarimai pareikšti dviem juridiniams ir 81 fiziniam asmeniui, iš kurių vienuolika – gydymo įstaigų vadovų. STT praneša, kad tiriama daugiau kaip 120 galimų nusikalstamos veikos epizodų.

Ikiteisminį tyrimą atlieka STT Centrinė tyrimų valdyba kartu su visomis teritorinėmis valdybomis. Tyrimą kontroliuoja, organizuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento bei apygardų prokuratūrų Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrių prokurorų grupė.

Komitete įtarimų sukėlė įsiterpusių žemės sklypų, kurie plyti tarp privačių sklypų ir kitų objektų, naudojimo praktika. Vien tokios įsiterpiančios žemės ūkio paskirties plotelių iki 1 ha dydžio šalyje bendrai skaičiuojama 10 tūkst. hektarų. Pirmumo teisę įsigyti tokį sklypą turi nuomininkai, kurie greta patys turi savo žemės. Tačiau jiems tokios galimybės Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) esą nesudaro.

„Kodėl tie plotai nuomojami tiems, kurie prieina prie duomenų bazės, sužino apie valstybinį plotelį ir pradeda invaziją? Galima įtarti, kad čia esama neteisėtos veiklos požymių. Jeigu žemė valstybei yra nereikalinga, reikia ją pradėti tvarkyti šeimininkiškai“, – teigė V. Pranckietis.

Pasak Kaimo reikalų komiteto ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Juozo Baublio, atsiradus laisvai valstybinei žemei, NŽT turi apie ją pranešti gretimų sklypų savininkams. „Tarnyba turi aiškiai atsakyti, ar laikomasi šios tvarkos. Be to, ji turėtų peržiūrėti anksčiau, iki dabartinės tvarkos sudarytas tokių sklypų nuomos sutartis“, – teigė Seimo narys.

Kad pretendentai įsigyti įsiterpusį sklypą negauna iš valstybės informacijos, komitetui pranešė Lietuvos nederlingų žemės naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė. „Niekam nėra pranešama, kad ji nuomojama. Jeigu tik pamatai atsiradusį nuomojamos žemės plotą, kol tu nuvažiuosi į NŽT, žemė jau bus išnuomota. Visas darbas daromas nepranešus“, – teigė ji.

NŽT direktoriaus Sauliaus Mocevičiaus teigimu, tokios problemos, kad kas nors nežino informacijos apie laisvą valstybinę žemę, „tikrai nėra“. O jeigu kas nors ir nežino, anot vadovo, bet kada gali kreiptis į tarnybą individualiai.

Įvertinęs pateiktą informaciją, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ir inicijavo kreipimąsi į teisėsaugą, kartu paprašęs Žemės ūkio ministerijos taisyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. „Be to, reikėtų viešai skelbti pavardes tų asmenų, kurie nuomoja valstybinę žemę. Jeigu valstybė tokiam asmeniui suteikia galimybę uždirbti valstybinėje žemėje, jų tapatybė neturėtų būti paslaptis“, – pridūrė V. Pranckietis.

Visagine veikiančiam advokatui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo, o nekilnojamojo turto brokeriui pareikšti įtarimai dėl papirkimo ir padėjimo piktnaudžiauti, nurodoma STT pranešime.

Įtariama, kad advokatas, būdamas teismo paskirtu skolininkų kuratoriumi, siekdamas asmeninės naudos sau ir brokeriui, organizuodavo skolininkų turto pardavimą taip, kad pirkėjai turtą faktiškai įsigydavo už didesnę nei dokumentuose nurodyta sumą. Kaip įtariama, iš pirkėjų gautą likusią neapskaitytą pinigų dalį advokatas su brokeriu pasidalindavo.

Už palankių sąlygų sudarymą turtui įsigyti advokatas galimai susitarė su brokeriu iš jo priimti ir priėmė 3 000 eurų kyšį. Įtariama, kad faktiniams turto savininkams padaryta ne mažesnė kaip 11 tūkst. eurų dydžio žala.

Abiem įtariamiesiems skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nustatytais asmenimis.

Šį ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Bet čia sustokime. Ir aš netikiu E.Masiulio pateikta paskolos versija, ir taip – visa ši istorija dvokia politine korupcija.

Tačiau man, skirtingai nei teisėjams, nereikia vadovautis surinktais įrodymais. Pakanka emocijų, o štai teisėjams tai tabu. Jie priversti analizuoti tik Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) surinktus įrodymus, o jie, švelniai tariant, tuščiaviduriai.

„Šioje byloje pinigų priėmimo ir perdavimo faktą buvo bandoma, paprastai pasakysiu, pritempti prie asmenų buvusių pokalbių, susitikimų praeityje“, – Žinių radijo eteryje atvirai pareiškė Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Kolyčienė. Ji viena iš trijų teisėjų, priėmusi išteisinamąjį nuosprendį.

Ir iš tiesų, kodėl STT agentai užfiksavę pinigų perdavimo faktą ir pažymėję banknotus, jau po poros dienų atsibeldė į E.Masiulio namus, nelaukę, kol pastarasis juos panaudos nelegaliai partijos veiklai ar etc.? Man kyla tik vienas atsakymas. Delsti nebuvo negalima, nes artėjo rinkimai, o E.Masiulio reitingai buvo pernelyg aukšti.

Tai ne pirmas kartas, kai kyla įtarimų, kad STT agentai pritempinėja bylas. Tik dabar tai aiškiai įvardijo ne žurnalistai, o teisėja. Kada laukti tarnybos reformos, vado nušalinimo ir etc.? Deja, apie tai niekas net burnos nepraveria.

Seimo nariams geriau postringauti apie aklus teisėjus, nes juk kalbėdamas apie STT juodąsias paslaptis, žiūrėk, dar ir pats atsidursi teisiamųjų suole.

Jau senokai STT agentai jaučiasi nebaudžiami, net paviešinus įrašą, kaip pareigūnas tvarko privataus verslo reikalus, įtarimų sulaukia tai padarę advokatai, o pats herojus gali toliau drąsiai „spręsti klausimus“ ir kurpti kitas bylas.

Baisu, bet netikiu, kad kažkas pasikeis. STT agentai toliau, kaip nevykę vestuvių muzikantai, garsiai rėks apie pradedamas bylas, kurios po keletos metų tyliai subliūkš.

Nuo 2020-ųjų gyventojų pasitikėjimas atranka į valstybės tarnybą padidėjo 8 proc. – manančiųjų, kad valstybės tarnyboje įsidarbinama per pažintis, sumažėjo nuo 35 iki 27 proc. Palyginimui: manančiųjų, kad privačiajame sektoriuje įsidarbinama per pažintį, yra 52 proc.

Taip pat tyrimas atskleidė ir valstybės tarnautojų požiūrį į centralizuotą valstybės tarnautojų atranką organizuojančio Valstybės tarnybos departamento (VTD) darbą – 88 proc. respondentų teigė esantys patenkinti jo paslaugų kokybe. Tai vienas aukščiausių įvertinimų tarp į tyrimą įtrauktų įstaigų. Taip pat departamentui nustatytas nulinis pasinaudojimo pažintimis indeksas.

Pasak VTD direktoriaus Gedimino Miškinio, panašius rezultatus rodo ir paties departamento periodiškai atliekamos apklausos. Pavyzdžiui, šių metų pirmą ketvirtį atlikta konkursuose dalyvavusių pretendentų apklausa rodo, kad 81,10 proc. respondentų pasitiki konkurso, kuriame dalyvavo, skaidrumu, 77,95 proc. yra patenkinti konkurso organizavimu.

Įstaigų atstovų pasitenkinimas Valstybės tarnybos departamento darbu taip pat aukštas. 2021-ųjų pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, 94,23 proc. įstaigų atstovų – personalo specialistų – yra patenkinti Valstybės tarnybos departamento darbu.

Apklausų duomenis patvirtina ir teismų sprendimų analizė. Išnagrinėjus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme spręstas bylas, susijusias su tarnybiniais ginčais, pastebėta, kad su valstybės tarnautojų atranka ir priėmimu susijusių administracinių bylų skaičius 2019–2021 m. laikotarpiu sumažėjo daugiau nei 60 proc., palyginti su 2017–2018 m.

Įvertinusi darbo grupės rengtą Politinių organizacijų įstatymo projektą, tarnyba konstatavo, jog siūlomas teisinis reglamentavimas, susijęs su analitinių centrų veikla, „neužtikrina skaidrumo, sudaromos sąlygos neaiškios kilmės lėšų patekimui į šalies politinių partijų veiklą, analitinių centrų veikla gali sudaryti sąlygas partijoms išvengti atsakomybės“.

Pagal Seimui pateiktą projektą, analitinius centrus galėtų steigti tik politinės partijos, rinkimų komitetai tokios teisės neturėtų.

Jie būtų kuriami kaip viešosios įstaigos, kurios tenkindamos politinės partijos viešuosius interesus vykdytų analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklas.

Projekte numatyta, kad analitiniai centrai būtų finansuojami iš partijų lėšų, pinigų, gautų iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, renginių ar kitokių dalyvių mokesčių, atlyginimo už paslaugas, Europos politinių fondų lėšų, politinių fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšų. Tokius centrus galėtų remti ir gyventojai, skirdami metinio pajamų mokesčio dalį.

Jų veiklą ir finansavimą stebėtų Valstybės saugumo departamentas bei Vyriausioji rinkimų komisija.

Pasak projektą rengusiai darbo grupei vadovavusio Seimo nario Andriaus Vyšniausko, tokie analiniai centrai sustiprintų partijų intelektualinį potencialą.

Tuo metu STT korupcijos prevencijos pareigūnų vertinimu, analitinių centrų veikla galėtų sudaryti sąlygas politinėms partijoms piktnaudžiauti ir išvengti politinės kampanijos išlaidų limitų taikymo.

„Pavyzdžiui, už analitinio centro suteiktas politinei kampanijai reikalingas paslaugas atsiskaitant ne pagal rinkos kainas arba šias paslaugas partijai gaunant neatlygintinai“, – teigiama tarnybos pranešime.

STT teigimu, politinės kampanijos išlaidų limitų laikymosi problema Lietuvoje yra aktuali, kai kurios politinės partijos už minėtų limitų viršijimą buvo patrauktos atsakomybėn, už šių limitų viršijimą politinei partijai gali būti neskirti valstybės biudžeto asignavimai.

Be to, pareigūnai atkreipė dėmesį, kad už tam tikrus pažeidimus nenumatyta analitinių centrų atsakomybė, todėl juos padarę centrai praktiškai liktų nenubausti.

„Siekiant sumažinti piktnaudžiavimo rizikas, STT pasiūlė nustatyti draudimą, kad analitiniai centrai jokiems subjektams negalėtų teikti paramos“, – rašoma pranešime.

Pasak pareigūnų, projekte numatyta, kad minėtus centrus galėtų finansuoti Europos Sąjungos ar NATO narėse valstybėse įsteigti politiniai fondai, tačiau niekur nenurodoma, kas yra tie politiniai fondai.

STT vertinimu, šiuo finansavimo šaltiniu būtų sudarytos sąlygos neaiškios kilmės lėšoms patekti į šalies politinių partijų veiklą, taip gali būti pakenkta Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

Tarnyba pažymi, kad jau rengiant projektą ji teikė tokias pačias pastabas, bet tuomet į jas darbo grupė neatsižvelgė.

Politinių organizacijų įstatymo projektui Seimas yra pritaręs po pateikimo, šiuo metu jį svarsto parlamentiniai komitetai.

Įtariama, kad Vilniaus apskrities VMI darbuotoją bandė papirkti jo kolega.

Tyrimo duomenimis, VMI darbuotojas pasiūlė 500 eurų kyšį už kurį, kaip įtariama, buvo siekta sklandaus vienos privačios bendrovės patikrinimo.

Anot STT, kyšis buvo perduotas antradienį, po to jo davėjas sulaikytas, taip pat sulaikyti ir dar du asmenys – privačios bendrovės vadovas ir akcininkas.

Jiems pateikti įtarimai dėl papirkimo.

Tyrimas pradėtas gavus VMI pranešimą. Tyrimą kontroliuoja Vilniaus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Kaip antradienį pranešė bylą tyrusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), LAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

STT duomenimis, 2019-ųjų lapkritį FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnams atliekant kratą Alvydo Staknio gyvenamojoje vietoje Trakuose buvo rasta daugiau nei 1 milijonas eurų grynųjų pinigų.

Šis asmuo, siekdamas išvengti visų rastų pinigų paėmimo, dalį sumos pasiūlė kaip kyšį kratą atlikusiems pareigūnams.

FNTT pareigūnai apie siūlytą kyšį nedelsdami informavo Kauno apygardos prokuratūros prokurorą, kuris pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl papirkimo.

Kaip antradienį pranešė tarnyba, turimais duomenimis šeši asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, galėjo papirkti vienos privačios gydymo įstaigos darbuotojus, kad būtų padaryti tikrovės neatitinkantys įrašai apie paskiepijimo nuo COVID-19 faktą.

Įtariama, kad už dviejų asmenų netikrus COVID-19 vakcinacijos įrašus buvo perduotas 1 tūkst. eurų kyšis.

Asmenims, galimai neteisėtai gavusiems COVID-19 vakcinaciją patvirtinantį įrašą, pareikšti įtarimai dėl papirkimo ir dokumentų klastojimo. Jų bendrininkams, galimai tarpininkavusiems siekiant perduoti kyšį gydytojams, pareikšti įtarimai dėl papirkimo.

Visiems įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir nebendrauti su nustatytais asmenimis.

Šį ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.