Kaip pirmadienį pranešė ministerija, jis lankėsi Vilniaus universiteto ir „Vilnius Tech“ bendrabučiuose, domėjosi studentų apgyvendinimo situacija.

„Šiandien matome, kad absoliuti dauguma studentų, kurie naujais mokslo metais norėjo apsigyventi aukštųjų mokyklų bendrabučiuose, galėjo tai padaryti – universitetai ir kolegijos turėjo pakankamai vietų bendrabučiuose, jie nuolatos atnaujinami“, – sako ministras.

Ministerijos teigimu, pernai pritrūkus vietų aukštųjų mokyklų bendrabučiuose kilo iššūkių dėl studentų apgyvendinimo, tačiau ministerija ir aukštosios mokyklos kartu suskubo ieškoti sprendimo būdų, kad situacija ateityje nepasikartotų.

Pasak G. Jakšto, ministerija ir aukštosios mokyklos siekia, jog studentams būtų prieinama kokybiška infrastruktūra ir jie galėtų patogiai naudotis bendrabučių paslaugomis.

„Aukštosios mokyklos turi ir tokių apgyvendinimo vietų, kurioms reikalingi atnaujinimo darbai, todėl dar ne visų jų sąlygos yra tokios, kokių norėtume. Ministerijos parengtomis priemonėmis sudarome galimybes atnaujinti aukštųjų mokyklų pastatus bei studentų bendrabučius ir taip užtikrinti geresnes studentų mokymosi ir gyvenimo sąlygas“, – pažymi G. Jakštas.

Ministerijos iniciatyva pernai startavo valstybinių aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programa. Programai įgyvendinti valstybė iki 2025 metų skyrė per 8,5 mln. eurų, atnaujinti planuojama mažiausiai 10 bendrabučių.

Kaip skelbiama, praėjusiais mokslo metais bendrabučių atnaujinimui skirta beveik 2 mln. eurų. Programa jau pasinaudojo trys aukštosios mokyklos, pradėti penkių bendrabučių pastatų atnaujinimo darbai.

Nuo 2020 metų Viešųjų investicijų plėtros agentūra aukštųjų mokyklų infrastruktūros atnaujinimui bei plėtrai teikia paskolas. Paskolos lėšomis gali būti finansuojamas aukštųjų mokyklų pastatų, įskaitant bendrabučius, išorės ir vidaus atnaujinimas, naujų pastatų statyba, kiti su pastato atnaujinimu ar plėtra susiję rangos darbai. Šiuo metų yra sudaryta 10 sutarčių dėl aukštojo mokslo įstaigų modernizavimo, trys iš jų – dėl aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių renovacijos.

Bendrabučiai atnaujinami, planuojamos statybos

Vilniaus universiteto kancleris Raimundas Balčiūnaitis sako, kad universiteto bendrabučiai ne tik remontuojami, tačiau galvojama ir apie naujų statybą.

„Saulėtekyje esančiame bendrabučių miestelyje planuojame statyti naują penkių bendrabučių kompleksą, kuris leis papildomai apgyvendinti daugiau nei 500 studentų. Naujieji bendrabučiai bus modernūs, energetiškai efektyvūs, juose studentai gyvens nebe po tris, bet po vieną ar po du“, – pažymi kancleris.

Be naujų beveik 300 kambarių bendrabučiuose studentų lauks ir modernios poilsio, mokymosi zonos, terasos ir kiti patogumai. Statybos leidimą šiam kompleksui tikimasi gauti iki kitų metų pabaigos.

„Vilnius Tech“ valdo penkis bendrabučius. Nuo 2016 metų, anot kanclerio Vaidoto Trinkūno, atnaujinta apie 60 proc. apgyvendinimo vietų, bendrojo naudojimo erdvių. Šiuo metu baigiamas ruošti dar vienas bendrabučio remonto projektas.

„Kiekvienais metais investuojame į universiteto valdomų bendrabučių atnaujinimą. 2022–2023 metais bendrabučių remontui iš viso skirta apie 1 mln. eurų. Šiuo metu universitetas taip pat aktyviai vykdo mokslo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo darbus“, – teigia V. Trinkūnas.

Kaip skelbia ŠMSM, nuomos kaina yra vienas pagrindinių aspektų, į kuriuos atsižvelgia studentai, spręsdami, ar nuomotis būstą, ar apsigyventi bendrabutyje. Lietuvoje bendrabučio kambario kaina svyruoja nuo 50 iki 250 eurų, Vakarų Europos šalyse – nuo 500 iki 800 eurų, tačiau ne visi užsienio universitetai siūlo bendrabučių paslaugą.

Be kainos studentams svarbu ir gyvenamoji aplinka, atstumas iki aukštosios mokyklos, susiekimo galimybė su kitais miesto rajonais.

Ministerijos duomenimis, Vilniaus universitete (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitete (Vilnius Tech), kur galimybės apsigyventi bendrabučiuose laukė daugiausiai studentų, eilių „praktiškai neliko“.

„VU ir „Vilnius Tech“ studentų, kurie daugiausia ir laukė galimybės apsigyventi bendrabutyje, eilių praktiškai nebeliko – šiuo metu, kaip ir įprastai, laisvos vietos ieško iki dešimt pirmakursių. Bendrabučiuose vyksta natūrali studentų rotacija – atsiranda ir norinčiųjų apsigyventi bendrabutyje, ir laisvų vietų“, – atsakyme BNS nurodė ministerija.

Bendrabučiuose norėjusiems apsigyventi studentams pasiūlyta apie 100 papildomų laisvų vietų, jas perdavė kolegijos, profesinės mokyklos. Procesą koordinavo speciali ministerijos suburta darbo grupė, buvo surinkti duomenys apie bendrabučių Vilniuje užimtumą, jais pasidalyta su aukštosiomis mokyklomis.

Pasak ministerijos, šiuo metu taip pat siekiama, kad duomenys būtų atnaujinami ir visuomet prieinami aukštosioms mokykloms.

Sprendžiant problemą, surengtas aukštųjų mokyklų ir Turto banko atstovų susitikimas, įstaiga pateikė savo valdomų bendrabučio tipo pastatų Vilniuje sąrašą.

„Aukštosios mokyklos šiuo metu vertina, ar sąraše galėtų būti jų studentams tinkamų apgyvendinti variantų“, – nurodė ministerija.

Ruošiantis kitų studijų metų pradžiai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja aukštosioms ir profesinėms mokykloms pateikti rekomendacijas dėl bendrabučių apgyvendinimo prioritetų. Švietimo įstaigos bus kviečiamos įsivertinti savo poreikius ir studentų apgyvendinimo galimybes, skatinamos likusias laisvas vietas bendrabučiuose pirmiausia skirti kitų aukštųjų ar profesinių mokyklų studentams ar mokiniams.

Taip pat pradėtos diskusijos dėl valstybės priemonių, skirtų studentų bendrabučių renovacijai, peržiūros. Šiuo metu iš aukštųjų mokyklų laukiama siūlymų dėl priemonių atnaujinimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, naujus mokslo metus pradėjo apie 97 tūkst. universitetų ir kolegijų studentų. Prasidedant mokslo metams, gyvenamosios vietos bendrabučiuose laukė apie 400 pirmakursių.

Ministerija ketvirtadienį informavo, kad dėl to sutarta nuotoliniame susitikime su aukštosiomis mokyklomis.

„Šiandien susitikusioje darbo grupėje sutarta, jog vienas iš greitųjų sprendimų, padėsiančių aukštosioms mokykloms rasti laisvų vietų bendrabučiuose, būtų sudaryti bendrabučių ir laisvų vietų juose duomenų bazę, kuria galėtų naudotis ir duomenis pagal besikeičiančią situaciją joje atnaujinti visos aukštosios mokyklos“, – informavo ministerija.

Pasak jos, neketinama kurti naujos, brangios informacinės sistemos, bet ministerijai surinkus informaciją iš Turto banko, aukštųjų ir profesinių mokyklų apie turimus bendrabučius ir laisvas vietas juose, bus sukurtas aktyvus dokumentas bendram naudojimui.

Bendrabučių valdymo perimti iš aukštųjų mokyklų neplanuojame. Visgi prisidėti prie sprendimų paieškų galime ir norime.

„Taip aukštosios mokyklos galės užtikrinti bendrabučius savo studentams pasitelkdamos ir kitų aukštųjų mokyklų infrastruktūrą“, – tvirtina ministerija.

Ji pabrėžia, kad studentų apgyvendinimo klausimas ypač aktualus Vilniuje, kur pastaruoju metu kilo diskusijos dėl trūkstamų vietų.

„Bendrabučių valdymo perimti iš aukštųjų mokyklų neplanuojame. Visgi prisidėti prie sprendimų paieškų galime ir norime“, – sako viceministras Gintautas Jakštas.

Lietuvos aukštosios mokyklos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, t. y. teisę pačioms spręsti dėl priimamų studentų skaičiaus, studijų kainos nustatymo, studijų programų rengimo, sutarčių su studentais, taip pat bendrabučių administravimo.

ŠMSM tvirtina ir iki šiol skatinusi aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą dalijantis bendrabučių vietomis, nes kai kuriose jų studentų yra daugiau, kai kuriose – mažiau, ir bendrabučiuose lieka laisvų vietų.

Taip pat jau anksčiau buvo prašyta ir profesinių mokyklų pagalbos. Kai kurie universitetai savarankiškai, o kai kurie tarpininkaujat ministerijai, susisiekė su Vilniuje esančiomis kolegijomis ir profesinėmis mokyklomis.

Ministerija žada siekti, kad aukštosios mokyklos, nuomodamos bendrabučius, prioritetą teiktų studijuojantiems asmenimis, aiškiau būtų apibrėžiamas nuomos laikas.

Ieškant bendrabučiams tinkamų pastatų Vilniuje ir Kaune universitetams padės Turto bankas, parengsiantis sąrašą jo valdomų objektų.

Susitikime taip pat sutarta, jog ŠMSM, ieškodama ilgalaikių sprendimų, peržiūrės ir įvertins šiuo metu veikiančias paramos programas, kurias galima būtų naudoti sprendžiant bendrabučių atnaujinimo, plėtros klausimus. Sutarta, jog vėliau darbo grupė rinksis aptarti, kaip šias programas būtų galima tobulinti.

Ministerijos iniciatyva šiais metais pradėta įgyvendinti aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programa, jai iki 2025-ųjų numatyta skirti daugiau kaip 7 mln. eurų.

Viešųjų investicijų plėtros agentūra aukštojo mokslo ir profesinio mokymo infrastruktūrų atnaujinimui bei plėtrai nuo 2020 metų teikia paskolas, kuriomis galima finansuoti aukštojo mokslo ir profesinio mokymo pastatų (įskaitant bendrabučius) išorės ir vidaus atnaujinimą, naujų pastatų statybą, kitus su pastato atnaujinimu ar plėtra susijusius rangos darbus.

Šiuo metų yra sudarytos trys sutartys dėl aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių renovacijos.

– Kas kaltas dėl tokios situacijos?

– Šių metų situacijos priežastis yra nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai daugiausiai Vilniuje, nes nuomos kaina yra žymiai pakilusi. Per šešis mėnesius pakilo 30 proc. Taip pat sumažėjusi pasiūla. Natūralu, kad įprastinis studentų srautas šiek tiek pasikeitė. Tie, kurie įprastai būdavo linkę būstą nuomotis, dabar svarstė bendrabučių variantus. Situacija dabar tapo įprasta, nes ir praeitais ar užpraeitais metais buvo apie 5–7 proc. studentų, kurie kreipėsi dėl bendrabučių, tačiau vietų juose negavo.

– Ar bus užtikrinta, kad studentais, kurie neturi, kur gyventi, bus pasirūpinta?

– Universitetai tiek savo pastangomis, tiek su mūsų pagalba kartu su kitais universitetais ir kolegijomis apjungia savo išteklius. Vietos, kurios buvo likusios kolegijose, buvo atiduotos kitų aukštųjų mokyklų studentams. Šis resursas yra išnaudotas, bet dar likęs profesinių mokyklų laukas. Matysime, kiek vietų lieka profesinių mokyklų bendrabučiuose. Tada tas vietas taip pat bandysime pasiūlyti studentams, kurie šiuo metu neranda gyvenamosios vietos. Mano rekomendacija studentui, kuris ieško vietos bendrabutyje, yra bendrauti su savo aukštosios mokyklos administracija, nes jie gali nukreipti.

– Ar bendrabučių kokybė yra suprastėjusi?

– Bendrabučių kokybė yra įvairi ir tai atsispindi bendrabučių kainose. Kiekviena aukštoji mokykla gali pasiūlyti kambarį nuo 40–50 eurų, o kai kur iki 200 eurų per mėnesį. Studentas iš karto žino, kokio ploto ir kokybės gauna kambarį, o tai atsispindi kainoje. Pati bendrabučių situacija yra dinamiška, nes jie yra nuolatos renovuojami, yra ir keli nauji projektai tiek Vilniuje, tiek Kaune.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl sakoma, kad Kaune situacija dėl bendrabučių kokybės yra geresnė?

– Čia yra pačių aukštųjų mokyklų administracijos reikalas, nes bendrabučiai yra atiduoti į jų rankas, jie renkasi, kiek investuoti lėšų. Manau, kad dabar Kaunas buvo ta vieta, kuri labiausiai atsinaujino, ateina laikas Vilniui.

– Ar galima tikėtis, kad ateityje bendrabučiai bus daugiau renovuojami?

– Ketvirtadienį susitinkame su aukštųjų mokyklų atstovais, turto banku, studentų organizacijomis padiskutuoti apie tai, kaip reikėtų užkirsti kelią šiai situacijai, kad tai nepasikartotų kitais metais. Universitetai turi labai konkrečius pasiūlymus, ką mes, kaip ministerija, galėtume padaryti. Juos įvertinsime ir žiūrėsime, kuria linkme judėsime.

Studentų mažiau

Kaip praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, papildomam priėmimui į aukštąsias mokyklas stojantieji savo prašymus dar galėjo registruoti iki rugpjūčio 15 d., tad tikslus studentų skaičius paaiškės artimiausiomis dienomis. Per pagrindinį priėmimą į aukštąsias mokyklas buvo sudaryta 10 411 sutarčių universitetuose (2018 m. – 10 644) ir 8 077 sutartys kolegijose (2018 m. – 9 142).

Universitetuose pasirašytos 6 957 sutartys dėl valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų. Daugiausia jų sudaryta Vilniaus universitete (2 799), Kauno technologijos universitete (1 169) ir Vilniaus Gedimino technikos universitete (1 082).

Sudarytos ir 3 454 sutartys dėl valstybės nefinansuojamų studijų vietų (2018 m. – 3 641). Daugiausia jų – Vilniaus universitete (940), Vilniaus Gedimino technikos universitete (550) ir Vytauto Didžiojo universitete (535).

Norintieji studijuoti kolegijose sudarė 4 432 sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų (2018 m. – 4 482). Daugiausia jų sudaryta Vilniaus kolegijoje (1 526), Kauno kolegijoje (1 159) ir Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (300).

Kolegijose sudarytos ir 3 645 sutartys valstybės nefinansuojamose studijų vietose (2018 m. – 4 660). Gausiausia jų – Socialinių mokslų kolegijoje (1 390), Vilniaus kolegijoje (561) ir Kauno kolegijoje (496).

Galimybė rinktis

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Marketingo ir komunikacijos departamento vyr. specialistas Nerijus Žeronas "Vilniaus dieną" informavo, kad studentai, norėdami apsigyventi viename iš VDU siūlomų bendrabučių, turi kreiptis į administraciją per sutarčių sudarymo laikotarpį nuo liepos 26 d. Visiems pirmakursiams, studijuojantiems Vilniuje, bus suteikta galimybė apsigyventi sostinėje esančiuose VDU bendrabučiuose.

"Gyvenimo sąlygos bendrabučiuose gerėja. Šią vasarą renovuota nemažai kambarių, papildyti nauju inventoriumi. Gyvenimo sąlygos, sakyčiau, geros, universitetas tam skiria nemažai finansų", – tikino N.Žeronas.

Nerenovuotame vienviečiame ar dviviečiame kambaryje pasirinkusiam gyventi studentui tenka mokėti 5 eurus už parą, dviviečiame kambaryje bloke – 3 eurus už parą, triviečiame kambaryje bloke – 2 eurus už parą.

Pageidaujantieji geresnių gyvenimo sąlygų gali rinktis gyvenimą renovuotuose bendrabučiuose. Jiems gyvenimas vienviečiame ar dviviečiame kambaryje kainuoja 8 eurus už parą, dviviečiame kambaryje bloke – 5 eurus už parą, triviečiame kambaryje bloke – 4 eurus už parą.

Statys naujus

Vilniaus universiteto viešosios komunikacijos vadovė Živilė Kaminskienė "Vilniaus dieną" informavo, kad tikslus pirmakursių, norinčių apsigyventi jų bendrabučiuose, skaičius kol kas nėra žinomas. Tačiau, remiantis ankstesne patirtimi, galima teigti, jog beveik visi besikreipiantys vietą bendrabutyje gauna iškart. Tie, kurie negauna iškart, jos sulaukia rugsėjį.

Pirmakursiai gali kandidatuoti į 18 Vilniaus universiteto bendrabučių, juose yra apie 1 200 vietų.

Triviečio kambario nuoma vienam asmeniui kainuoja 44 eurus, dviviečio – 50 eurų per mėnesį.

"Vasarą buvo intensyviai atliekamas laisvų kambarių remontas, siekiant juos paruošti atvyksiantiems pirmakursiams – perdažomos sienos, lubos, keičiama grindų danga, atnaujinamos arba keičiamos spintos, – sakė Ž.Kaminskienė. – Šiemet bus įrengta papildomų kambarių, kurie būtų patogūs gyventi studentams, turintiems judėjimo negalią. Taip pat bus jiems pritaikytų papildomų tualetų ir dušų. O bendros patalpos – tualetai, dušai, virtuvės – pagal planą atnaujinamos visus metus."

Pasak Vilniaus universiteto atstovės, bendrabučių pastatai prieš kelerius metus buvo renovuoti – išoriškai sutvarkyta apdaila, pastatai apšiltinti, aptvarkyta juos supanti aplinka. Pagrindiniai studentų lūkesčiai dėl patogesnio gyvenimo susiję su individualių dušų ir tualetų įrengimu kambariuose. Tačiau bendrabučių pastatai statyti sovietmečiu ir jų planavimas orientuotas į bendro naudojimo patalpas, tad esminius pokyčius įgyvendinti sudėtinga. Dėl šios priežasties Vilniaus universitete yra priimtas strateginis sprendimas dabar esamuose pastatuose užtikrinti saugią aplinką, patrauklų kokybės ir nuomos kainos santykį ir orientuotis į naujų, modernių bendrabučių statybą.

Bendrabutis – pigiau

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Klaudijus Melys "Vilniaus dienai" teigė pastebėjęs, kad pirmakursiai pirmenybę teikia apsigyvenimui bendrabutyje – visų pirma todėl, kad tai yra pigiau. Tik menka dalis pradedančiųjų studijuoti nuomojasi būstą. Trečia galimybė – kai kurie studentai kreipiasi į Vilniaus savivaldybę dėl socialinio būsto. Apie nuomą dažniau susimąsto trečiame ar ketvirtame kurse, kai jau būna susikūrę gyvenimą, pradėję derinti studijas su darbu, tad turi nuolatinių pajamų.

Pirmakursiai pirmenybę teikia gyvenimui bendrabutyje, nes tai pigiau – tik menka dalis pradedančiųjų studijuoti nuomojasi būstą.

"Bendrabučių būklė taisytina, tačiau tokia situacija, manyčiau, yra visoje Lietuvoje, ne tik Vilniuje. Vienas iš universiteto tikslų yra bendrabučių renovacija, o kiek leidžia turimos lėšos, stengiamasi gyvenimo sąlygas gerinti", – sakė studentų atstovas.

Jo teigimu, kiek pirmakursių šiemet pageidauja apsigyventi bendrabučiuose, kol kas tiksliai neaišku. Kad kam nors nepavyktų gauti vietos – Vilniaus universitete labai retas atvejis. Stengiamasi patenkinti visų studentų prašymus – nepatenkinti paprastai lieka vos 1–2 proc. prašymų, ir tai dažniausiai būna Vilniaus miesto gyventojų arba labai netoli Vilniaus gyvenančių asmenų prašymai, nes pirmenybė skirstant vietas bendrabučiuose teikiama gyvenantiems toliau nuo sostinės.

Nuoma brangsta

Kad gyventi bendrabutyje pigiau nei nuomotis butą ar kambarį, patvirtina ir nekilnojamojo turto specialistai. Jų teigimu, didmiesčiuose nuomojamų butų pasiūlos kainos šią vasarą yra didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Remiantis nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt duomenimis, už vieno kambario buto nuomą didžiuosiuose miestuose tenka mokėti apie 200–300 eurų per mėnesį, už dviejų kambarių – apie 400 eurų Kaune ir Klaipėdoje, Vilniuje – dar daugiau.

Aruodas.lt statistika atskleidžia, kad šių metų birželį ir liepą už buto nuomą Vilniuje buvo tikimasi gauti vidutiniškai 10 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Kaune ir Klaipėdoje pokytis mažesnis – per metus butų nuomos pasiūlos kaina padidėjo atitinkamai 5 ir 3 proc.

Birželį ir liepą Vilniuje buto nuomos vidutinė siūloma kaina siekė apie 10,3, Kaune – apie 7,7, Klaipėdoje – vidutiniškai 6,5 eurų už kv. m.

Pernai birželį ir liepą siūlomos butų nuomos vidutinės kainos atitinkamai buvo 9,3 euro už kv. m Vilniuje, 7,3 euro – Kaune, 6,3 euro – Klaipėdoje.

Iš didmiesčių vidutinės butų nuomos pasiūlos kainos šiuo metu didžiausios Vilniuje, antroje vietoje – Kaune, trečioje – Klaipėdoje.

Vidutinė 1 kambario buto nuomos pasiūlos kaina Vilniuje šiuo metu siekia 300–330 eurų mėnesiui, 2 kambarių buto – 500–530 eurų. Kaina labai priklauso ir nuo to, kokiame rajone butas yra. Brangiausiai butai nuomojami Užupyje, Senamiestyje, Baltupiuose, Šnipiškėse, Žvėryne, pigiausiai – Šeškinėje, Karoliniškėse, Antakalnyje.

Netrūksta ir kambarių nuomos pasiūlymų – tokiais atvejais išnuomojamas visas butas ir ieškoma asmenų, norinčių kartu nuomotis atskirus kambarius, arba nuomojamas kambarys, bute gyvenant ir šeimininkams. Vilniuje ir Klaipėdoje kambarių nuomos pasiūlymų galima rasti maždaug nuo 70 eurų, Kaune – nuo 50 eurų mėnesiui.

Moka kompensacijas

Vilniuje gyvenantys studentai gali gauti kompensaciją būsto nuomai. Tokią teisę turi asmenys ir šeimos, turintys teisę į socialinio būsto nuomą ir kurie yra įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus bei išsinuomoję fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantį tinkamą būstą, esantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia socialiai remtinus studentus kreiptis dėl galimybės gauti socialinį ar išsinuomoti savivaldybei priklausantį būstą.

Studentai, teikiantys prašymą dėl įrašymo į Asmenų ir šeimų, laukiančių socialinio būsto Vilniaus mieste, sąrašą gauti kompensaciją, turi tenkinti kelias sąlygas. Jų gaunamų pajamų per metus ar turimo turto dydžiai neturi viršyti teisės aktų nustatytų ribinių dydžių – asmens be šeimos grynosios metinės pajamos 4 636 eurų ir turtas 11 346 eurų, dviejų ir trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos 9 272 eurų ir turtas 20 496 eurų, keturių ir daugiau asmenų šeimos kiekvienam asmeniui neturi viršyti 2 684 eurų ir turtas 9 150 eurų. Būsto nuomos sutartis turi būti sudaroma ne trumpesniam nei 1 metų laikotarpiui. Žmogui tenka ne mažiau 8 kv. m nuomojamo ploto.

Gauti kompensaciją gali pretenduoti ir bendrabučiuose gyvenantys studentai. Tik tam, kad galėtų pretenduoti į kompensaciją, jaunuolis turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniuje.

Būsto nuomos kompensacijos dydis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje 2019 m. vienam asmeniui sudaro 79,87 euro per mėnesį.

Vidutinės butų nuomos kainos Vilniuje (eurais)

Rajonas 1 kambario 2 kambarių

Antakalnis 240 430

Baltupiai 350 430

Žvėrynas 360 580

Naujamiestis 320 560

Senamiestis 430 720

Šnipiškės 360 585

Užupis 460 580

Karoliniškės 280 360

Fabijoniškės 310 420

Justiniškės 300 420

Pilaitė 320 400

Naujininkai 270 480

Šiaurės miestelis 350 480

Lazdynai 300 380

Jeruzalė 330 420

Pašilaičiai 320 410

Žirmūnai 320 430

Šeškinė 250 340

Viršuliškės 320 400

Santariškės n/d 420

Vidutinės butų nuomos kainos Kaune (eurais)

Mikrorajonas 1 kambario 2 kambarių

Centras 300 480

Žaliakalnis 260 410

Eiguliai n/d 340

Senamiestis 320 490

Dainava 240 330

Žemieji Šančiai n/d 425

Šilainiai n/d 380

Vilijampolė n/d 350

Kalniečiai 170 310

Aukštieji Šančiai 245 285

Vidutinės butų nuomos kainos Klaipėdoje (eurais)

Mikrorajonas 1 kambario 2 kambarių

Centras 180 400

Mažasis Kaimelis n/d 360

Žvejybos uostas 180 n/d

Senamiestis n/d 540

Vėtrungė n/d 190

Debrecenas 140 n/d

Miškas n/d 380

Šaltinis: Aruodas.lt

Plačiau papasakoti apie bendrabučio kasdienybę ir atverti savo kambario duris sutiko trys kambario draugės pirmo kurso studentės.

Pirma taisyklė – išmok dalintis

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studentė Edita atvyko iš nedidelio Lietuvos miesto. Namuose ji su broliu ir sese turėjo atskirus kambarius, todėl gyvenimas kartu su dar keliomis merginomis jai buvo neįprastas. „Mažas bendrabučio kambarys trims nepažįstamiems žmonėms – tikras iššūkis. Mes visos skirtingos, su savo asmeniniais įpročiais ir poreikiais. Pradėjus gyventi drauge, keisčiausia man buvo, kad, pavyzdžiui, kambario draugė Brigita nepasiklaususi ima mano kempinę indams arba naudoja ne savo puodelį“, – pasakoja studentė.

Anot jos, kartu pagyvenus šiek tiek daugiau nei mėnesį dalinimasis tapo įprastu dalyku. Merginos gyvena taupiai, todėl buičiai reikalingas prekes perka kartu. Taip pat dalijasi ir maistu: jei viena kažką pagamina, pasiūlo ir kitoms. Ypač joms smagu, kai viena iš kambario draugių grįžta iš gimtinės – tuomet stalas būna nukrautas mamos gamintais patiekalais. „Jei nesidalinsi ir nekontroliuosi savo finansų, tai ir nesutaupysi. Dėl šios priežasties net parsisiunčiau finansų valdymo programėlę „Studento biudžetas, kuri man padėjo sekti savo išlaidas ir suprasti, kur reikėtų pataupyti“, – priduria kita kambario draugė Brigita.

Finansų ekspertai teigia, kad studentams, norintiems turėti pakankamai pinigų didesniems pirkiniams ar kelionėms, verta pradėti taupyti iš anksto. „Taupantiems bendrabutis yra puikus pasirinkimas ne tik dėl nedidelės kainos už gyvenimą, bet ir dėl galimybės dalintis su kitais. Tarpusavyje pasiskirstydami finansinę naštą, studentai gali daugiau atsidėti asmeniniams poreikiams ar ateičiai, taip pat vienas iš kito pasimokyti pinigų kontrolės“, – teigiamą finansinę bendrabučio pusę įžvelgia kompanijos „Provident Finansai“ korporatyvinių reikalų departamento vadovė Laura Ligutė.

Akylai saugok savo maistą

Dar viena bendrabučio gyventoja, ekonomiką studijuojanti pirmakursė Rusnė pasakoja, kad ne tokia „saldi“ dalinimosi pusė yra bendri dušai, virtuvė ir tualetai. „Kituose bendrabučiuose tualetai yra kiekviename „bloke“. Tačiau mes neturėjome tokios sėkmės – juo dalinamės su maždaug 20-čia žmonių, tad galima įsivaizduoti, kokia ten vyrauja „švara ir higiena“. Dar labiau situacija pablogėja savaitgaliais, kuomet nėra valytojos. Esame radusios įvairių „siurprizų“, – apie gyvenimo sąlygas kalba studentė.

Kambario draugės pasakoja, kad tvarkos kartais trūksta ir virtuvėse, kadangi maisto pasigaminę studentai, retai sugrįžta susitvarkyti ir išsiplauti nešvarių savo keptuvių ar puodų. Merginos prisimena ir vieną įsimintiną nuotykį virtuvėje, kaip jos sako, atspindintį tikrąjį bendrabučio gyvenimą.

„Pradėjusios gyventi sostinėje ilgai nevažiavome namo, o iš mamų atsivežti maisto resursai baiginėjosi. Taigi, sugalvojome išsivirti cepelinų. Pasiskirstėme darbais, viską atsakingai padarėme, kaip ir buvo nurodyta recepte, sudėjome juos į puodą ir palikome virti. Grįžusios radome nebe 10 cepelinų, o 3. Dabar išmokome pagrindinę bendrabučio taisyklę – „akylai saugok savo maistą“, – juokauja Edita.

Yra ir pliusų

Kaip pagrindinį bendrabučio pliusą studentės vieningai įvardina galimybę taupyti. Antras joms svarbus dalykas – šalia esantis universitetas ir biblioteka, iki kurių vos kelios minutės kelio. Trečias privalumas – arti esantys draugai bei kursiokai, su kuriais galima ne tik kartu pasilinksminti, bet ir mokytis.

„Mūsų fakultete dažnai reikia atlikti grupines užduotis, todėl gyvendami bendrabutyje mes nesusiduriame su problema susiderinti susitikimo laiką ar vietą“, – kalba Rusnė. Jai paantrina kambario draugė Edita, pridurdama, kad bendrabutyje jos sutaupo ir pinigų, ir laiko. „Maistu mes draugiškai pasidaliname, žinoma, pasitaiko atvejų, kuomet nebelieka nei pinigų, nei maisto atsargų. Tada gelbsti „ištikimieji“ grikiai, kurie tampa ne tik pusryčiais, pietumis ir vakariene, bet ir puikia kelis kilogramus ištirpdančia dieta“, – visur šviesiąją pusę įžvelgia studentė.

Trijų pirmakursių išvada – gyventi bendrabutyje apsimoka, o po šios patirties, būsi pasiruošęs visiems gyvenimo iššūkiams.

Kai kurie studentai gyvenimą bendrabutyje renkasi ne tik todėl, kad siekia sutaupyti, bet ir geidžia pajusti studentiško gyvenimo dvasią. Tiesa, pagyvenę bendrabučiuose atskleidžia, kad juose tenka susitaikyti ir su nepatogumais, nemaloniomis taisyklėmis.

Šalta, bet patogu

Paklausta apie dažniausiai bendrabutyje kylančias problemas, Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) studijuojanti vilnietė Uršulė teigė, kad didžiausia bėda – seni langai.

"Nors ir bandėme apšiltinti langus patys, ne kartą teko sėdėti su vilnonėmis kojinėmis, užtemptomis iki kelių, apsivilkti porą megztinių, kad nesušalčiau", – sakė Dainavos g. esančiame bendrabutyje gyvenanti studentė.

Tame pačiame universitete studijuojantis Jevgenijus savo bendrabučiui svarių priekaištų neturėjo ir pasakojo, jog gyventi jame nusprendė net dėl kelių priežasčių: patogaus susisiekimo, mažesnės kainos ir noro paragauti studentiško gyvenimo.

Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) besimokanti Samanta gyvenimo bendrabutyje taip pat neišsigando ir teigė nenusivylusi. "Mūsų universiteto bendrabučiai yra palyginti geros kokybės, tačiau keletą jų reikėtų paremontuoti", – teigė studentė.

Suviliojo avalyne

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) studijuojanti Ingrida kaip pagrindinę problemą nurodė netvarkingą virtuvę.

"Bendrabutyje yra taisyklė, kad pagal grafiką kiekvienas kambarys tam tikrą savaitę turi prižiūrėti virtuvę. Deja, ne visų kambarių gyventojai savo pareigos laikosi", – pasakojo Taikos pr. esančiame bendrabutyje gyvenanti mergina. Bendrabutį Ingrida pasirinko, nes jame gyventi pigiau nei nuomojamame bute. Anot jos, didžiausias pranašumas – nemokamai išduodama švari patalynė ir pastate esančios skalbyklės, drabužių džiovyklos.

Kauno kolegijoje studijuojanti Patricija skundėsi, kad tam tikromis valandomis bendrabutyje yra uždaromi dušas ir virtuvė. Bendrabučio vedėjas Valerijus Ščedrovas aiškino, kad dušai uždaromi sanitariniais sumetimais, o virtuvė – dėl triukšmaujančių studentų.

"Studentai grįžta į bendrabutį išgėrę po vakarėlio ir virtuvėje rengia pratęsimus – todėl ją ir rakiname", – sakė vedėjas. Jis ir kitų kalbintų švietimo įstaigų atstovai sakė, kad dažniausiai konfliktai bendrabučiuose kyla dėl nedrausmingo studentų elgesio.

Už tvarką atsako studentai

Kauno kolegijos bendrabučių valdytoja Albina Prišmantienė aiškino, kad patys studentai išrenka pirmininką, kuris prižiūri, kad nebūtų triukšmaujama ir rūkoma netinkamose vietose. "Administracinius reikalus tvarko pastato valdytojas, o tvarka yra studentų atsakomybė", – teigė valdytoja.

Pasak VDU Studentų reikalų tarnybos vadovo Manto Simanavičiaus, studentai atsakingi už tvarką ir kambariuose, ir bendro naudojimo patalpose.

"Gyventojai kambarius turi palikti tokios būklės, kokios rado", – elementarią gyvenimo bendrabutyje taisyklę atskleidė M.Simanavičius.

Priėmimo tvarka

Visose apklaustose Kauno aukštosiose mokyklose pirmenybė bendrabučiui gauti teikiama atsižvelgiant į sveikatos būklę, socialinę ir šeiminę padėtį. Anot M.Simanavičiaus, yra skaičiuojamos šeimos pajamos, tenkančios vienam žmogui – kuo jos mažesnės, tuo didesnė tikimybė, kad studentas gaus kambarį.

Kauno technologijos universitetas (KTU) pirmumo teisę suteikia sportininkams ir tarptautiniams studentams. "Visi kiti KTU studentai naudojasi visiems prieinama, prieš metus įdiegta, bendrabučių rezervacijos sistema, kurioje savarankiškai, pagal savo poreikius gali užsisakyti arba keisti vietą bendrabutyje", – paaiškino KTU bendrabučių grupės vadovė Viktorija Rasickaitė.

Ji teigė, kad studentams skirtų apgyvendinimo vietų KTU įrengia vis daugiau, tačiau paklausa vis tiek didesnė nei pasiūla.

Per atostogas neištuštėja

M.Simanavičius pasakojo, kad vasaromis bendrabučiuose gyventi pasilieka apie 14 proc. studentų. "Kadangi mes turime tris bendrabučius, vasarą vieno iš jų neeksploatuojame. O jame gyvenantys studentai persikrausto į kitus du", – pasakojo jis.

LSMU Apgyvendinimo paslaugų tarnybos administracijos vadovas Vytautas Kaučikas sakė, kad gyventi bendrabutyje lieka apie 10 proc. besimokančiųjų, nors už vietas moka visi – nesvarbu, ar tuo metu gyvena kambaryje, ar ne.

Kauno kolegijos bendrabučiuose gyventojų pasilieka dvigubai daugiau – net 30 proc. "Kai kurie studentai yra įsidarbinę, taigi pasilieka mieste", – teigė kolegijos bendrabučio valdytoja Albina Prišmantienė.

Kai kurie universitetai vasarą savo bendrabučiuose priglaudžia studentus iš kitų mokymo įstaigų. Kaip "Kauno dienai" sakė ASU bendrabučių administracijos atstovas Vaidas Bartuševičius, kitų universitetų studentai gali apsigyventi tuo atveju, jeigu bendrabučiuose yra laisvų vietų. Pavyzdžiui, LSMU tokios galimybės nesuteikia.