Strateginių sprendimų savivaldybėje imamasi, atsižvelgiant į šalies ekonomistų prognozuojamą recesiją bei neigiamus koronaviruso padarinius ir kad būtų užtikrintas 2020-ųjų biudžeto balansas karantino bei pokarantininiu periodu.

Kauno miesto tarybos sprendimu, savivaldybės administracijos direktoriaus rezervas padidintas pusantro milijono eurų – iki 2 mln. Per ligšiolinį, daugiau kaip mėnesį trukusį, karantino laiką iš šio fondo apsaugos ir prevencinių priemonių įsigijimui bei koronaviruso stabdymui buvo panaudota per 1,2 mln. eurų.

„Tokios biudžeto korekcijos yra finansų subalansavimas ruošiantis galimam pajamų mažėjimui. Šiuo metu dar labai daug neapibrėžtumo dėl karantino trukmės ar pokarantininio periodo, todėl imamės veiksmų, kurie užtikrintų tinkamą pasirengimą ilgesnėje perspektyvoje. Dalis lėšų iš administracijos rezervo yra nukreipiamos į mobiliojo tyrimų punkto, socialinių darbuotojų bei medikų aprūpinimą apsaugos priemonėmis, kita dalis – karantinuotų asmenų pervežimui, saviizoliacijos vietų ir priežiūros centrų vystymui, kitų dėl pandemijos kylančių grėsmių likvidavimui“, – komentavo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Karantinui sustabdžius visus renginius ir dalį kultūros, sporto bei švietimo projektų, atsiranda nepanaudojamų išlaidų, pavyzdžiui, kolektyvų komandiruotėms, sporto šventėms, kultūrinėms veikloms, kelionėms bei koncertams. Būtent ši lėšų dalis ir nukreipta į neplanuotų išlaidų fondą.

Savivaldybės administracija, peržiūrėjusi vasario 25 d. patvirtintą šiųmetį miesto biudžetą ir strateginį veiklos planą, nustatė, kad galima perskirstyti lėšų už maždaug 7,1 mln. eurų. Planuojama, kad pasibaigus karantinui bei veikloms sugrįžus į įprastines vėžes, nepanaudoti pinigai būtų grąžinti numatytoms veikloms. Jeigu situacija išliks sudėtinga, o finansiniai srautai ir toliau mažės, Kauno savivaldybė numačiusi papildyti iždą lėšomis iš Vyriausybės rezervo.

Siekiame subalansuoti ir optimizuoti miesto biudžetą, todėl atidžiai peržiūrėjome ir perskirstėme išlaidas veiklų, kurių neįmanoma vykdyti dėl karantino ribojimų.

„Girdėdami specialistų prognozes dėl tikėtino ekonomikos lėtėjimo, nusprendėme imtis prevencinių priemonių, kurios padėtų suvaldyti bei švelninti užsitęsusio karantino padarinius. Siekiame subalansuoti ir optimizuoti miesto biudžetą, todėl atidžiai peržiūrėjome ir perskirstėme išlaidas veiklų, kurių neįmanoma vykdyti dėl karantino ribojimų. Šios lėšos skiriamos realiai vykdomiems darbams bei kovai su COVID-19“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

ELTA primena, kad Kauno miesto savivaldybė pritaikė lengvatas gyventojams, – jiems sudarytos sąlygos už komunalines paslaugas saugiai ir be delspinigių atsiskaityti po karantino. Numatoma, kad pandemijai užsitęsus ir savivaldybei laiku negavus suplanuotų pajamų, gali kilti sunkumų dėl trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių planų vykdymo, todėl Kaunas teiks 30 mln. eurų vertės paraišką Finansų ministerijai.

Prireikus, anot savivaldybės Administracijos vadovų, 20 mln. eurų būtų skiriama darbo užmokesčiui, 300 tūkst. eurų numatoma socialinio draudimo įmokoms, 4 mln. eurų – socialinei apsaugai, įskaitant pašalpų skyrimą, 3,9 mln. eurų – subsidijoms bei 1,8 mln. eurų – materialiam ir nematerialiam turtui įsigyti. Trumpalaikė paskola apyvartinėms lėšoms padengti gali būti ir ženkliai mažesnė.

„Ši paskola – greitojo kredito linija su labai simbolinio dydžio palūkanomis. Finansų ministerija tiesia pagalbos ranką visoms savivaldybėms. Kaunas, kaip ir kiti miestai, ja galės pasinaudoti kritiniu momentu. Šiuo metu teikiame paraišką Finansų ministerijai, o paskolą imsime tik tuo atveju, jei matysime, kad neužtenka esamų resursų“, – patikslino administracijos direktoriaus pavaduotojas T. Metelionis.

Pasak jo, Kauno miesto savivaldybė siekia ne tik taupyti ar perskirstyti išlaidas, bet ieško galimybių ir didinti pajamas bei pasinaudoti Vyriausybės priemonėmis ekonomikos skatinimui. Tam pasitelkiamas COVID-19 pasekmių mažinimo planas, Valstybės investicijų programa, ES fondai bei Kelių priežiūros programos lėšos.

„Tikrai tikiu politikų atsakomybe. (...) Privalome turėti atsakingą biudžetą, kitaip sunku įsivaizduoti. Aišku, yra variantas, galimybė gyventi su viena dvyliktąja (šių metų biudžeto – BNS), tai realu (...) Apie Vyriausybės stabilumą neturėtume jau kalbėti, apie politiką taip pat“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Anot jo, jei biudžetas būtų nepriimtas, nebūtų daugiau nei 700 mln. eurų vertės socialinio paketo, numatančio išmokų augimą įvairiose srityse.

Pasak premjero, daug priklausys nuo to, kokį biudžeto projektą Seimas grąžins Vyriausybei.

„Dabar visas priklausys nuo to, kaip mes gausime biudžetą atgal iš Seimo, kiek papildomai išlaidų priregistruota ir pasiūlyta, tada turėsime žiūrėti, ar įmanoma subalansuoti su papildomomis pajamomis. Jeigu papildomų pajamų nėra, tada reikės balansuoti su tais resursais, kuriuos turime ir kuriais rėmėmės išeitinėje pozicijoje, kada teikėme valstybės biudžeto projektą į Seimą“, – kalbėjo premjeras.

S. Skvernelis teigė tikintis, kad subalansuotas biudžetas vis dėlto bus priimtas.

„Mano tikslas ir Vyriausybės tikslas yra nežiūrėti atgal į blogiausią variantą, šiandien turime tikslą užsibrėžę ir turime pasiekti, kad turėtume subalansuotą, atsakingą, visuomenės lūkesčius atitinkantį biudžetą ir tą darysime visomis jėgomis“, – sakė premjeras, paklaustas, ar svarstytų apie atsistatydinimą, jeigu biudžetas nebūtų patvirtintas.

Po pirmojo biudžeto svarstymo Seime dokumentas bus grąžintas Vyriausybei, o galutinai turėtų būti priimtas gruodį.

Anksčiau premjeras teigė besitikintis, kad biudžetas bus priimtas, kaip planuojama, gruodžio 10 dieną.

Biudžeto projektą pateikus Seimui pirmą kartą, Vyriausybei nepavyko įtikinti Seimo dėl automobilių taršos ir nekilnojamojo turto mokesčių, tačiau valdantieji „valstiečiai“ jau registravo pakoreguotus projektus. Tuo metu valdančiųjų siūlomiems bankų ir prekybos mokesčiams Vyriausybė pritarė, jų pajamos jau įtrauktos į biudžeto projektą. 

Vyriausybės parengtame 2020-ųjų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad jo pajamos kitąmet didės 9 proc. iki 11,545 mlrd. eurų, išlaidos – 8 proc. iki 12,646 mlrd. eurų. Planuojama, kad bendras valdžios sektoriaus finansų perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Už

Gitanas Nausėda, ekonomistas:

– Jeigu mes ir tokiais gana sėkmingais augimo metais nepasiekiame subalansuoto valstybės biudžeto, tada klausimas, kada mes apskritai galėtume tai pasiekti? Žinoma, 2009 ar 2010 m. to siekti buvo sunku. Nebuvo lengva tą biudžeto deficitą mažinti ir pastaraisiais metais. Tačiau tokia tendencija buvo. Ir kasmet mes jį reikšmingai sumažindavome. Beje, net praeitų metų rezultatas rodo, kad biudžetas jau beveik buvo subalansuotas, nes įplaukas pasisekė surinkti geriau negu planuota. Todėl nepasakyčiau, kad subalansuoto valstybės biudžeto siekis yra pernelyg ambicingas ir neįmanomas. Tačiau visada atsiranda žmonių, kurie tam trukdo. Taip nutinka prieš kiekvieną biudžeto svarstymą, o ypač prieš rinkimus. Tada pasigirsta atviri populistiniai pasiūlymai, kurie verčia didinti viešąsias išlaidas ar mažinti mokesčių įplaukas. Bet, kiek pamenu, beveik visais metais per pastarąją kadenciją ir anksčiau pavykdavo šitiems siūlymams ir spaudimui atsispirti. Tikiuosi, kad naujai finansų ministrei ir valdančiajai koalicijai arba bent jau jos sąmoningajai daliai pavyks atsispirti visokiems keistiems ir ekonomiką destabilizuojantiems pasiūlymams. Manau, kad turėsime biudžeto planą, kuris, jei ir nebus subalansuotas, tai bus numatytas labai minimalus biudžeto deficitas. Be to, nereikia pamiršti, jog galutinius taškus ant "i" sudės naujoji Vyriausybė. Tad natūralu, kad nuo jos nuostatų daug kas priklausys. Bet ta Vyriausybė bus jau po rinkimų ir ta populizmo korta žaisti motyvacijos jau nebebus, kaip yra dabar.

Prieš

Vytautas Lupeika, politikas ir visuomenininkas:

– Domiuosi Lietuvos reikalais, girdėjau, kad naujoji finansų ministrė kalbėjo apie planuojamą nedeficitinį subalansuotą valstybės biudžetą. Tai gal ir gerai, bet yra kita viso šio reikalo pusė. O kaip tada socialinių išmokų didinimas, pensijų, minimalios ir vidutinės mėnesio algų kėlimas? Juk žmonėms reikia gyventi. Esu tarp dviejų ugnių. Subalansuotas biudžetas valstybei reikalingas, šalis turi gyventi pagal išgales ir pajamas, bet ką daryti didžiajai daliai Lietuvos žmonių? Aš esu paprastų žmonių pusėje. Manau, kad dauguma jų yra už orų pragyvenimą, o kaip tai pasiekti, jei minimali alga, jau nekalbant apie pensijas, yra apgailėtino dydžio? Esu toks pats rinkėjas, gyventojas ir žmogus, kaip ir dauguma. Todėl net neabejoju, kad reikia didinti vidutinį mėnesio darbo užmokestį ir kitas išmokas. Aš esu tik už tai. Suprantu, kad pirmaujančias ES valstybes šioje srityje pavyti mums neįmanoma, bet to siekti galima. Aišku, priešininkai sakys, kad tokiu atveju didėtų valstybės skola, nes tiek neuždirbame, kiek išleidžiame, bet tikiu, mūsų uostas kraus daugiau krovinių, naftos krovos įmonės uždirbs daugiau. Galiausiai juk grįžta į Lietuvą jauni žmonės iš užsienio, stato namus, kuriasi. Gal dar ne tiek, kiek norėtume, bet pamažu grįžta. Nors emigrantai gal ir nelems biudžeto balanso. Nepaisant to, manau, kad pirmiausia reikia gerinti žmonių būtį, jų išgyvenimo sąlygas, didinti išmokas, algas ir pensijas. Žinoma, labai sunku taip kalbėti, žinant, kad valstybės skola dėl to tikrai nesumažės.

Parengė Asta Dykovienė

2016 metais Lietuvai suformuoti subalansuotą biudžetą įmanoma, sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.

"Vyriausybė, kiek suprantu, atsisakė tikslo siekti subalansuoto biudžeto 2016 metais. Dėl pablogėjusios aplinkos šį tikslą pasiekti kiek sunkiau, nei atrodė prieš metus, bet nėra neįmanoma ar nepakeliamai sunku - tereikia šiek tiek apriboti išlaidų didėjimą. Tai, kaip ir visada, yra prioritetų klausimas. Manau, jog Lietuvos ekonomika auga ir artimiausius kelerius metus augs pakankamai, kad biudžeto subalansavimo 2016 metais nebūtų atsisakoma, nebent vardan kokių ilgalaikių struktūrinių reformų, pavyzdžiui, mokesčių sistemos, išnaudojant palankią skolinimosi aplinką. Tačiau apie panašius ketinimus negirdėti. Atrodo, kad tiesiog norima pernelyg neapsisunkinti gyvenimo rinkimų metais", - interviu savaitraščiui "Veidas" teigė I.Šimonytė.

Pasak jos, su šiokiais tokiais nukrypimais dabartinės Vyriausybės valstybės finansų politika išliko tuose pačiuose rėmuose, kuriuos projektavo buvusioji, o į euro zoną Lietuva ateina stipresnė, nei būtų atėjusi 2007-aisiais, ir neabejotinai stipresnė, nei daugelis euro zonos šalių yra šiandien.

Šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitetas gavo penkių lapų Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko pasirašytą išvadą, kad 2015 m. biudžete numatytas išlaidų augimas pernelyg didelis, todėl „projektas pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintą išlaidų ribojimo taisyklę“. Reakcija buvo tokia, kokios ir reikėjo tikėtis.

Opoziciniai konservatoriai pareikalavo, kad Vyriausybė atsiimtų biudžeto projektą, suprask, turėtų parengti naują. Kai kurie valdantieji pasipiktino, kad Lietuvos banko vadovai praleido progą patylėti, komentuodami leido sau per daug ir užsiėmė politikavimu. Finansų ministras kategoriškai pareiškė, kad fiskalinės drausmės kriterijus nėra pažeidžiamas. O štai finansų analitiko nuomone, biudžetas chaotiškas, rodantis ir strateginio, ir vieningo mąstymo koalicijoje stoką, be to, jo manymu, visos valdžios biudžetą subalansuoti žada po trejų metų.

Pernelyg dosnūs?

Iš Vokietijos į Lietuvą sunkvežimiais vežant skolintus eurų banknotus, ne tik Seime, bet ir valdančiojoje koalicijoje vis dar lyg antklodė tampomas istorinis, pirmąkart eurais skaičiuojamas kitų metų biudžetas. Artėjant savivaldos rinkimams ne tik Seimui, bet ir trims valdančiosioms partijoms sunku susitarti dėl minimalios mėnesio algos, mažiausiai uždirbančių biudžetininkų algų dydžio, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui pratęsimo.

Politikų dosnumui įsismarkavus Lietuvos bankas kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą. Kreipimesi įspėjama, kad biudžeto projekte numatytas pernelyg didelis išlaidų augimas.

„Manome, kad LR 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetinių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintą išlaidų ribojimo taisyklę“, – buvo rašoma V. Vasiliausko laiške.

Po šio Lietuvos banko vertinimo Seimo opozicija išplatino pranešimą, kad Vyriausybė privalo atsiimti Seimui pateiktą kitų metų biudžetą. Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė vadina jį nerealistiniu ir neapgalvotu, nes valdantieji kalba tik kaip sumažinti išlaidas, bet nekalba kaip padidinti pajamas.

„Turime būti budrūs ir neduok Die, kad iš tikrųjų neištiktų Graikijos situacija, kada popieriuje yra pagražinti skaičiai, o realiam gyvenime, įvykus faktui, jau pasireiškia pasekmės, kurios jau tikrai ir valstybei, ir jos žmonėms nepageidaujamos“, – nerimauja I. Degutienė.

Chaotiškas biudžetas

Pagal Europos Komisijos prognozes, kitų metų Lietuvos biudžeto deficitas padidės, lyginant su šiais metais. Jei šiemet buvo 1,2 proc., tai kitąmet padidės iki 1,4 proc. nuo BVP. Ekonomikos ekspertai teigia, kad kitų metų biudžetas planuojamas gana chaotiškai.

„Valdančiojoje koalicijoje nėra strateginio ir vieningo mąstymo. Na, čia aišku nieko naujo, kad politikų norai ir pageidavimai didinti valdžios sektoriaus išlaidas yra daug didesni, negu valstybės galimybės. Bet tuo pačiu metu reikia pripažinti vieną faktą, kad, jeigu politikai neturi valios padidinti kažkuriuos mokesčius, atsisakyti mokestinių lengvatų, tai yra daroma didesnė 2015 m. skolos kaina. Tai reiškia, kad ateities kartos už tai sumokės“, – prognozuoja „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Sakosi nieko nepažeidžią

Finansų ministras neigia, kad pateiktame kitų metų biudžete fiskalinės drausmės kriterijus yra pažeidžiamas.

„Ir tai – kategoriška mūsų nuostata. Aišku, nėra svarbiausia nepažeisti kažkokių konkrečių skaitinių išraiškų. Svarbiausia šalies ekonomikos stabilumas ir viešojo sektoriaus finansų stabilumas. Kad tam stabilumui jokių rizikų nėra, pripažino ir Lietuvos bankas“, – aiškina R. Šadžius.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas taip pat nesureikšmina Lietuvos banko ir Europos komisijos nuogąstavimų.

„Į prognozes aš niekada per daug nekreipiu dėmesio, todėl, kad prognozės šiandien yra vienokios, o pasikeitus politinei, ekonominei situacijai, lekia šipuliais“, – mano Bronius Bradauskas.

Premjeras sako, kad valdantieji ne tik nepažeis fiskalinės drausmės, bet yra net pasiruošę netikėtoms finansinėms grėsmėms.

„Ir visos kitos priemonės yra numatytos ir dar kai kurių turim rezerve, jei dėl geopolitinės padėtiems matytume, kad ekonominė situacija pablogėjo. Bet tas rezervas bus panaudotas tokiu atveju, jeigu matysim tam tikras grėsmes. Šiandien aš dar nematau jokių grėsmių“, – teigia Algirdas Butkevičius.

Ekonomikos ekspertai teigia, kad šiemet buvo gera galimybė subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas. Finansų ministras tokią galimybę  mato tik 2017 m.

„Atsižvelgiant į visas geopolitines aplinkybes, deja, vieneriais, bet tik vieneriais metais, mums subalansavimo terminą teko nukelti. 2017 m. viešieji finansai Lietuvoje turėtų būti pirmą kartą mūsų istorijoje subalansuoti“, – viliasi R. Šadžius.

„Tai yra auksinė taisyklė, kuri visuomet galioja Lietuvoje: valdžios sektoriaus finansai bus suplanuoti už trejų metų ir nei vienais metais tai nesikeičia“, – nurodo N. Mačiulis.

Prieš rinkimus valdžios dosnumas ir visuomenės noras kuo daugiau iš jos gauti gali trenkti kitu lazdos galu. Tenkinant  tuos norus, gali tekti į skolas lįsti dar labiau. O kai išlaidos auga neproporcingai pajamoms, mažėja šalies patikimumas tarptautinėse finansų rinkose ir skolintis tenka brangiau.  Todėl nebus ko stebėtis ir 2017-aisiais, kai valdžia vėl žadės subalansuoti biudžetą po trejų metų.