Gintarės Skaistės vertinimu, apribojus kompensacijas, pavyzdžiui, iki 150 kilovatvalandžių suvartojimo būtų sutaupyta labai nedaug, o priemonės administravimas kainuotų brangiai. Visgi ji sako, kad tokia tvarka galėtų atsirasti kitų metų antrąjį pusmetį.
„Kalbant apie galimybę diferencijuoti ji visgi galėtų atsirasti nuo antrojo pusmečio, jei taip apsispręstume. Man atrodo, tiek laiko užtektų nepriklausomiems tiekėjams prisitaikyti, įsivesti dvigubą kainodarą, turėti programinę įrangą, kuri reikalinga, bet tokie sutarimai turėtų atsirasti šių metų pabaigoje“, – ministerijos surengtoje diskusijoje „2023 metų valstybės biudžetas: iššūkiai ir galimybės“ ketvirtadienį sakė G. Skaistė.
Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pastebi, kad kitais metais mažiau paramos priemonių turėtų būti taikoma horizontaliai – visiems gyventojams ir visam verslui, nes pagalbos jiems gali prireikti ilgesnį laiką.
„Kalbant apie priemones skatinti verslui, gyventojams matome, kad įvertinta esama ekonominė ir geopolitinė situacija, bet žiūrint į augančias palūkanų normas, skolinimosi mastus, tos priemonės turėtų būti taiklesnės“, – renginyje sakė M. Macijauskas.
„Mažiau taikymo horizontaliai, visiems gyventojams ar visam verslui, tokiu atveju gal ir sutaupant šiek tiek ir žiūrint į ilgesnę perspektyvą, gali būti poreikis numatytas priemones dar pratęsti ilgesniam laikotarpiui, nes tiek žaliavų, tiek energijos kainos gali tiek augti, tiek išsilaikyti ilgesnį laikotarpį aukštos, tiek ir galbūt Europos Komisijai priėmus tam tikrus sprendimus, jos gali mažėti“, – pridūrė jis.
Tuo metu G. Skaistė teigė, kad kainų augimas yra beprecedentis, turintis įtakos tiek mažas, tiek vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
Kainų augimas yra tiek beprecedentis, kad daro poveikį ne tik mažas pajamas gaunantiems žmonėms, bet ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms
„Priemonės visada gali būti taiklesnės, bet kainų augimas yra tiek beprecedentis, kad daro poveikį ne tik mažas pajamas gaunantiems žmonėms, bet ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms“, – sakė G. Skaistė.
Pasak jos, pasitelkiant dabar numatytas priemones, žmonėms taip pat duodama laiko prisitaikyti prie situacijos ir priimti kitus sprendimus, pavyzdžiui, įsigyti ne iškastinio kuro katilus, saulės elektrines ir panašiai.
„Visa Vyriausybės politika – tiek šitos, tiek kitų, buvusių, buvo, kad elektra skatinama kaip mažiau taršus energijos būdas. (...) Šiuo metu pasakyti, kad tik dalis kainos bus kompensuojama, o visa kita bus jūsų problema, kad jūs savo laiku padarėte sprendimus, link kurių jus stumtelėjo Vyriausybės politika, yra ir filosofinis klausimas“, – kalbėjo G. Skaistė.
Valstybės kontrolierius pastebėjo, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbu nepamiršti, jog skolas reikės grąžinti visiems mokesčių mokėtojams su „pakankamai reikšmingomis palūkanomis, kurios vis dar auga“.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas taip pat teigė manantis, jog padedant namų ūkiams ir įmonėms valdžios priemonėms trūksta tikslumo.
„Kai kalbame apie didesnį tikslumą, galima prisiminti du klasikinius elementus, kaip tai pasiekiama. Bandoma susieti pagalbą su namų ūkių pajamų lygiu, mažiau pagalbos teikti tiems, kurie stipresni ekonomiškai. Klausimas, kokiu būdu tą diferencijuoti. Kitas būdas – susieti pagalbą su vartojimo lygiu, didesne pagalba suteikti minimaliam, reikalingam energijos vartojimo kiekiui ir kas tai viršija, tada pagalba galėtų būti mažesnė“, – diskusijoje sakė A. Dabušinskas.
„Norėtume, kad sprendimai, kuriems naudojami finansiniai resursai, būtų pagrįsti duomenimis ir mūsų analitiniais pajėgumais. Čia pasirengimo yra mažoka“, – pridūrė jis.
Anot jo, tikėtina, jog penktadaliui namų ūkių tokios pagalbos, kokia numatyta dabar, neprireiktų.
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad kitąmet neapibrėžtumas bus labai didelis, todėl reikia atitinkamai reaguoti, kad ekonomika atsilaikytų. Pasak jos, horizontalios priemonės gyventojams dabar yra svarbios siekiant išvengti socialinių neramumų.
„Tai nėra ekonominės prigimties krizė, tai geopolitinės apimties krizė ir vienas iš kanalų, kaip tas energetinis karas vyksta – tai siekiant supleišėti Europą tiek politiškai, tiek sukelti vidinius neramumus šalių visuomenėse, sukiršinti proeuropietiškas politines jėgas ir visuomenes nuteikti prieš jas. Natūralu, kad vyriausybės privalo imtis priemonių, kaip tam pasipriešinti“, – sakė ekonomistė.
„Kalbant apie gyventojus, čia yra kertinis dalykas išvengti socialinių neramumų, kurie išvirstų į rimtas grėsmes. Iš kitos pusės, ekonomistai mato tame daug precedento kūrimo problemų, kurios ilguoju laikotarpiu gali grįžti irgi nesuvaldomu grįžtamuoju ryšiu“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius kalbėjo, kad priemonės verslui kompensuojant dalį elektros kainos yra logiškos, jis taip pat sutiko, kad gyventojams jos turi būti horizontalios, siekiant neskaldyti visuomenės.
„Yra logiška, ir mano pasiūlymas buvo, kas liečia elektros kainas, – fiksuoti, padaryti vidurkį, kad ir verslas mokėtų dalį rizikos, ir valstybė. Manome, tas virš 24 centų fiksavimas veikia ir psichologiškai. (...) Vidurkį išvedus dar nepasiekėm 24 centų per pastarąsias dvi savaites, tai valstybė gal ir neturės prisimokėti ir prisidėti prie visų tų dalykų“, – sakė V. Janulevičius.
Anot jo, situacija su dujų kainomis pramonėje yra sudėtingesnė, tačiau jis taip pat sakė suprantantis, kad prisiimti atsakomybę valstybei ir užfiksuoti šiuos kaštus būtų sudėtinga.
„Kalbant apie žmones, horizontalios priemonės yra logiškos, gal jos neatspindi ir kažką buvo galima sutaupyti, bet bet koks karpymas, sutaupymas ar perdėliojimas iššaukia diskusiją viduje, ar mums reikia toliau skaldyti mūsų visuomenę, manau, ne. Šiandien svarbu turėti vienybę, ji su horizontaliomis priemonėmis šiek tiek išsilygina“, – sakė V. Janulevičius.
