– Tų pažeidimų rasta nemažai, bet kokie užfiksuoti esminiai, didžiausi?

– Reikėtų pažymėti, kad darbus vykdė vienas iš „Kauno tiltų“ subrangovų, kurie būtent ir ardė tiltą. Pirminiame etape, kiek nustatė VDI inspektoriai, įmonė buvo parengusi ardymo darbų technologijos projektą, pagal kurį ir dirbo. Tačiau, kai suiro pati tilto konstrukcija, dalis atramos nukrito, įmonei reikėjo iš naujo pervertinti visą riziką ir parengti naują projektą esant naujoms sąlygoms, nes pavojai pasikeitė. Tiksliau tos rizikos išaugo. Šiandien tiltas gali virsti tiek į vieną, tiek į kitą pusę, pasisukti ir t. t. Į šį klausimą turėtų atsakyti ekspertai, nes ne VDI kompetencijoje įvardinti, kokie konkretūs ardymo darbų pažeidimai buvo padaryti.

Darbuotojai dirbo pavojingose zonose, kurios nebuvo aptvertos. Darbams vadovavo netinkamos atestacijos darbų vadovas.

– Jūsų inspektoriai sureagavo į gautą pranešimą ir atliko patikrinimą?

– Taip, vasario 15 dieną VDI gavo pranešimą, kad būtent prie tos nukritusios konstrukcijos vėl atnaujinti darbai. Atvykę VDI Kauno teritorinės darbo inspekcijos inspektoriai būtent dėl tų minėtų pažeidimų ir sustabdė darbus. Esminis pažeidimas – pasikeitus sąlygoms nebuvo atnaujintas ar parengtas iš naujo griovimo darbų projektas. Darbuotojai dirbo pavojingose zonose, kurios nebuvo aptvertos. Į pavojingą zoną galėjo patekti ir pašaliniai asmenys. Taip pat – patikrinimo metu  darbams vadovavo netinkamos atestacijos darbų vadovas. Tikrai buvo padarytas ne vienas pažeidimas, kuris galėjo sąlygoti keleto žmonių žūtis, jeigu tuo metu būtų pajudėjusi ir kritusi tilto konstrukcija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar dabar situacija yra stabilizuota, nelaimėms kelias užkirstas?

– Būtent ši nugriuvusio tilto situacija nėra pakankamai saugi. Tilto avarijos tyrimui vadovauja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai. Tikimasi iš jų tam tikrų rekomendacijų ir parengto kompetentingo projekto.

– Kaip suprantu, atsakomybė dabar krenta ne ant bendrovės „Kauno tiltai“ pečių, bet ant jų subrangovo, kuris ir vykdė tuos ardymo darbus?

– Iš principo tas, kas vykdo darbus, tas ir privalo parengti atitinkamus dokumentus, kad galėtų saugiai tuos darbus įgyvendinti.

– Kokios gresia baudos pažeidėjams?

– Kadangi šio įvykio metu nukentėjusiųjų nebuvo, tai jau – nebe VDI kompetencija. Tai turėtų spręsti, manau, atitinkamos institucijos. Greičiausiai, tai bus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prerogatyva.

Šiaurinis bokštų blokas sugriuvo palikdamas didžiulį dulkių debesį po sprogimą primenančio garso. Kol kas neaišku, ar kas nors buvo sužeistas per šį incidentą, įvykusį kelios dienos iki antrųjų Libano sostinę sukrėtusio katastrofiško sprogimo metinių.

Filmuotoje medžiagoje iš įvykio vietos matyti, kad dalis talpyklos sugriuvo, o nuolaužoms atsitrenkus į žemę pakilo didelis dulkių debesis.

Beiruto uoste daug metų netinkamomis sąlygomis buvo laikoma kone 3 tūkst. tonų amonio nitrato trąšų – itin sprogios medžiagos. 2020-ųjų rugpjūčio 4 dieną trąšos užsidegė ir gaisras sukėlė didžiulį sprogimą, per kurį žuvo daugiau kaip 200 žmonių, per 6 tūkst. buvo sužeisti ir smarkiai nukentėjo ištisi rajonai.

50 metų senumo, 48 metrų aukščio milžiniški grūdų talpyklos bokštai atlaikė sprogimo jėgą ir faktiškai apsaugojo vakarinę Beiruto dalį nuo jo.

Liepos mėnesį šiauriniame bokštų bloke kilo gaisras. Ugniagesiai ir Libano kariai ištisas savaites nesugebėjo užgesinti liepsnų, kilusių dėl likusių grūdų fermentacijos ir aukštos oro temperatūros.

Libano laikinasis ministras pirmininkas šią savaitę perspėjo, kad talpykla gali griūti.

„Šiaurinei bokštų grupei dabar gresia pavojus nugriūti“, – trečiadienį pareiškė Najibas Mikati (Nadžibas Mikatis). Jis pridūrė, kad bokštuose tebėra tūkstančiai tonų kviečių ir kukurūzų.

Jis liepė kariuomenei būti pasiruošusiai ir įspėjo darbininkus, civilinės gynybos narius ir ugniagesius laikytis saugaus atstumo nuo talpyklos bokštų.

Praėjusią savaitę Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbė nurodymus žmonėms, gyvenantiems netoli uosto, evakuotis iš tos teritorijos ir dėvėti kaukes šalia bokštų, jei jie sugriūtų.

Nelaimė įvyko 17 aukštų pastate „Plasco“, stovėjusiame Irano sostinės centre, į šiaurę nuo didelio turgaus.

Valstybinė televizija „Press TV“ paskelbė apie ugniagesių žūtį, bet savo šaltinių neįvardijo. Viena vietos televizija taip pat paskelbė, kad per šį incidentą nukentėjo apie 30 civilių, o valstybinė naujienų agentūra IRNA informavo, kad buvo sužeisti 45 ugniagesiai.

Pastate, iškilusiame 7-o dešimtmečio pradžioje, veikė prekybos centras ir siuvyklos. Prieš griūtį policija tramdė parduotuvių savininkus ir kitus žmones, norėjusius prasiveržti vidun susirinkti brangių daiktų.

Susmuko akimirksniu

„Plasco“ pastatas, kuris yra seniausias Irano aukštuminis statinys, sugriuvo praėjus kelioms valandoms po to, kai jo viršutinius aukštus apėmė gaisras. Dramatiškame televizijos reportaže buvo matomos per langus besiveržiančios liepsnos, o vėliau buvo parodyta, kaip pastatas sugriuvo.

Jis susmuko per kelias akimirkas. Iš pradžių nugriuvo pastato šonas, o nuolaužos krito pavojingai arti vieno ugniagesio, stovėjusio ant kopėčių ir liejusio vandenį.

Po griūties incidento vietoje pakilo didžiulis rudų dulkių ir dūmų stulpas, o nelaimę stebintys žmonės raudojo.

Ugniagesių departamento atstovas Jalalas Maleki (Džalalas Malekis) anksčiau sakė valstybinei televizijai, kad apie gaisrą buvo pranešta apie 8 val. vietos (6 val. 30 min. Lietuvos) laiku ir kad į nelaimės vietą buvo išsiųsta dešimt brigadų.

Įbauginti žydai

Televizija nurodė, kad po griūties į įvykio vietą buvo pasiųsti kariai.

„Plasco“ pastatas buvo įsimintinas Teherano architektūros objektas.

1962 metais baigtas statyti „Plasco“ buvo pirmasis aukštuminis pastatas Irane ir aukščiausias Teherane. Vis dėlto vėliau jis nublanko, sostinę apėmus statybų bangai.

Ji pastatęs iškilus žydų tautybės iranietis verslininkas Habibollah Elghanianas (Habibola Elganianias) po 1979 metų islamo revoliucijos buvo suimtas dėl ryšių su Izraeliu ir nuteistas mirti ir sušaudytas. Šis incidentas smarkiai įbaugino šalies žydų bendruomenę ir daugelį jos narių paskatino palikti Iraną.

„Devyni žmonės žuvo, du – ligoninėje, o dar du – įstrigę po griuvėsiais ir tebėra gyvi. Gelbėtojai ardo griuvėsius“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė vienas gelbėjimo tarnybų atstovas.

Pasak pareigūnų, tikėtina, kad dalis pastato Šachano gyvenvietėje, esančioje už maždaug 25 km į vakarus nuo Karagandos miesto, sugriuvo sprogus šildymo sistemos katilui.

Gelbėtojai nurodė, kad tarp aukų buvo trys vyrai, trys moterys ir trys vaikai, įskaitant vieną kūdikį.

Karagandos srities Nepaprastųjų situacijų departamentas pranešė, kad gelbėjimo operacijoje dalyvauja 280 gelbėtojų, policininkų, vietos valdžios pareigūnų, greitosios pagalbos medikų ir karių.

Departamento viršininko pavaduotojas Vadimas Magomadovas sakė žurnalistams, kad sugriuvo penkiaaukščio pastato butai vienos laiptinės pusėje. Pasak jo, gelbėtojams iš tos laiptinės pavyko evakuoti 10 žmonių.

Gelbėtojai ardo sugriuvusius gelžbetonio konstrukcijas ir ieško gyvų likusių žmonių. Iš po griuvėsių pavyko ištraukti šešis žmones, tarp jų tris vaikus.

Evakuoti namo gyventojai prisiglaudė vietos vaikų darželio pastate..

Kaip pranešama, šiame name gyveno iš viso 118 žmonių, o sugriuvusioje laiptinėje – 25 žmonės.

Indijos rytiniame Kalkutos mieste įvykusios viaduko griūties aukų skaičius penktadienį padidėjo iki 25, o gelbėtojai visą naktį darbavosi, mėgindami rasti gyvų likusių žmonių po nukritusiai didžiuliais betono blokais ir metalinėmis konstrukcijomis.

Tačiau greitosios pagalbos pareigūnai sakė, kad mažai vilties rasti daugiau išgyvenusių žmonių po to, kai beveik 100 sužeistųjų buvo ištraukti iš po nuolaužų, ketvirtadienį nukritusių ant judrios gatvės ir sutraiškiusių daug automobilių bei pėsčiųjų.

„Gelbėjimo operacija nesiliaus, kol bus pašalinti visi betono blokai ir metalo konstrukcijos“, – sakė policijos komisaro pavaduotojas Akhileshas Chaturvedi (Akhilešas Čaturvedis), pridūręs, kad žuvusiųjų padaugėjo iki 25.

„Beveik 300 gelbėtojų, tarp jų karių ir nepaprastųjų situacijų valdymo pareigūnų dirba apskritą parą, valydami griuvėsius“, – aiškino jis.

Tačiau Nacionalinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (NDRF) nurodė, kad mažai vilties rasti daugiau gyvų likusių žmonių po nuolaužomis, sugriuvus viadukui, kuris buvo pradėtas statyti 2009 metais ir vis dar nebuvo užbaigtas.

Kol kas neaišku, kodėl sugriuvo tas statinys, bet policija iškėlė bylą to projekto rangovui pagal preliminarius kaltinimus.

Valstijos vyriausybė, siekianti būti perrinkta ateinantį pirmadienį prasidėsiančiuose rinkimuose, pažadėjo imtis veiksmų prieš atsakingus už šią tragediją.

Sužeistieji, gydomi šalimais esančioje ligoninėje, pasakojo, kaip tonos metalo ir betono be jokių pavojaus ženklų nugriuvo ant judrios gatvės.

„Viadukas sugriuvo tiesiog priešais mane. Kai mėginau pabėgti, mane kliudė“, – sakė namų šeimininkė Sabita Devi.

Indijos sostinėje gelbėtojai sekmadienį iš gyvenamojo namo griuvėsių ištraukė mažos mergaitės palaikus, tad žmonių, žuvusių sugriuvus šiam pastatui, skaičius padidėjo iki penkių.

Žuvusi mergaitė buvo surasta gelbėtojams žemės kasimo įranga, kastuvais ir plikomis rankomis kilnojant sumaitotas plieno ir betono konstrukcijas. Tas gyvenamasis keturių aukštų pastatas sugriuvo šeštadienį vakare, Naujajame Delyje.

„Tos mažos mergaitės kūnas ką tik buvo ištrauktas iš nuolaužų“, – AFP sakė miesto policijos aukšto rango pareigūnas Dependra Pathakas, kuris pridūrė, kad dar aštuoni žmonės per incidentą buvo sužeisti.

Pasak D.Pathako, pastatą susilpnino tame rajone vykdyti sugedusios kanalizacijos remonto darbai ir lietus. Pareigūnas pridūrė, kad prie nelaimės prisidėjo ir statybų normų nepaisymas bei „natūralus susidėvėjimas“.

Tai toli gražu ne pirmas toks incidentas, kai Indijoje sugriuvus pastatams žūsta žmonės. Kai kurios tų nelaimių akcentavo prastus statybų standartus.

Rusijos kariuomenės mokymo centre netoli Sibiro miesto Omsko sugriuvus daliai kareivinių pastato žuvo 23 kariai, pirmadienį pranešė Gynybos ministerijos atstovas.

„Iki 10 val. (Maskvos ir Lietuvos) laiku rasti visi 42 po griuvėsiais atsidūręs kariai. 23 iš jų žuvo“, – ministerijos atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas sakė Rusijos naujienų agentūroms.

„19 karių yra medicinos įstaigose. Dar trys kariškiai perkelti į mokymų centro (kuriame įvyko šis incidentas) medicinos skyrių, kur jie kreipėsi pagalbos dėl lengvų sužeidimų ir sumušimų“, – pridūrė jis.

Ši nelaimė įvyko sekmadienio vakarą Rusijos oro desantininkų mokymų centre netoli Omsko.

Rusijos televizijos reportažuose matėsi, kad viena to keturaukščio pastato dalis visiškai subyrėjo, o į eilę išsirikiavę kariai perdavinėjo vienas kitam plytas bei kitas nuolaužas, ardydami griuvėsių krūvą.

Egipto sostinėje Kaire bent 15 žmonių žuvo, o dar septyni buvo užversti nuolaužomis, kai praeitą naktį sugriuvo vienas daugiabutis namas, kurio du aukštai buvo neteisėtai įrengti, antradienį pranešė gelbėtojų tarnybos ir pareigūnai.

Šiame per 20 mln. gyventojų turinčiame mieste daugybė namų išdygo nesilaikant elementarių statybos reikalavimų ir dažnai be leidimų, nurodė gelbėtojai.

Septynių aukštų namas neturtingame rytiniame Matarijos rajone sugriuvo vidury nakties.

„15 žmonių žuvo, aštuoni buvo sužeisti, o giminaičiai sako, kad dar septyni žmonės įstrigę po griuvėsiais“, – Kairo greitosios pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gamalas al Galawa (Gamalas Galava) sakė naujienų agentūrai AFP.

Departamento vadovas generolas Mamduhas Abdelkaderas (Mamduhas Abdelkadiras) sakė, kad tyrėjai dar aiškinasi griūties priežastis, bet įtariama, kad viršutiniai pastato aukštai buvo neteisėtai įrengti.

„Dar nežinome šios nelaimės priežasties, bet mums sakė, kad du aukštai buvo pastatyti visiškai neteisėtai“, – nurodė M.Abdelkaderas.

Sekmadienį per pietus netoli Krekenavos sugriuvo užtvanka, išsiliejo apie 20 tūkst. kubinių metrų vandens, žmonės nenukentėjo.

„Nukentėjusiųjų nėra, niekas nesužeistas, todėl apie ekstremalią padėtį negalvojame. Išsiliejo apie 20 tūks. kubinių metrų vandens. Manoma, kad įvykio padariniai bus likviduoti per kelias dienas“, - BNS sakė į įvykio vietą atvykęs Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.

Šiuo metu aiškinamasi, kas yra tvenkinio ir užtvankos savininkai. Mero teigimu, šie objektai savivaldybei nepriklauso.

12,45 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, kad užtvanka sugriuvo maždaug 1 kilometro atstumu nuo Krekenavos.

Į įvykio vietą buvo nusiųstos ugniagesių ir policijos pajėgos, teritoriją išžvalgė narai, baimintasi, kad netoliese esančioje maudykloje galėjo būti nukentėjusių žmonių.

Sugriuvus užtvankai, vanduo ir dumblas paplovė vietinės reikšmės kelią. Įvykis tiriamas.

Latvijos Valmieros mieste parduotuvėje "Maxima" vakar nukrito pakabinamos lubos, latvių portalui Diena.lv sakė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Inga Vetere. 

Po gyventojų skambučių atvykę gelbėtojai rado nukritusius apie 40 kvadratinių metrų pakabinamų lubų, bet tai esą neturi nieko bendro su parduotuvę laikančiomis konstrukcijomis, pabrėžė I. Vetere.

"Vienas įgriuvimas įvyko 15.20 val., antras – 20. 20 val.", – rašo liudininkai. 

„Maxima Latvija” komunikacijos vadovas Janis Beseris teigia, kad įvykis Valmieros miesto G. Apinos g. esančioje "Maxima XX" parduotuvėje atsitiko, kai sausio 15 d. vienas iš parduotuvės klientų užkasinėje zonoje atsitrenkė į nuomininko stiklinę pertvarą. Dėl šios priežasties nukrito nuomininko reklaminė iškaba, kuri krisdama nugriovė 2 kv. m lengvos konstrukcijos pakabinamų lubų.

"Iškart po įvykio parduotuvės apsaugos darbuotojai aptvėrė įvykio vietą ir iškvietė techninę pagalbą. Taip pat buvo uždarytos netoliese esančios nuomininkų parduotuvės, siekiant užtikrinti, kad jų lankytojams nekiltų jokios grėsmės", - pasakojo J. Beseris. - Atvykę techninės pagalbos tarnybų darbuotojai aptvertoje teritorijoje pradėjo pakabinamų lubų remonto darbus, įvertinę situaciją, nusprendė pakabinamas lubas išmontuoti. Pradėjus išmontavimo darbus, aptvertoje teritorijoje subyrėjo dar viena lengvos konstrukcijos dekoratyvinių pakabinamų lubų dalis".
  
Anot "Maxima Latvija" atstovo, į valstybines gelbėjimo tarnybas nebuvo kreiptasi, kadangi buvo vykdomi lokalūs remonto darbai ir tai buvo daroma aptvertoje teritorijoje.

"Minėto įvykio metu žmonės nenukentėjo. Kadangi jokios grėsmės nustatyta nebuvo, o lubų remontas vyko aptvertoje teritorijoje, parduotuvė veiklos nesustabdė", - teigė J. Beseris.

Latvija dar neatsigauna nuo tragedijos Rygoje, kai lapkritį sugriuvus "Maximos" stogui žuvo 54 žmonės, kelios dešimtys sužeisti.