Rimti įtarimai

„Kauno diena“ gavo skundą apie neva neskaidrią ir daugiabučių gyventojams nenaudingą daugiabučių bendrijos ir jos administracijos veiklą.

Skunde minima 226-oji daugiabučių namų savininkų bendrija yra labai gausi ir veikia kelis dešimtmečius. Jai priklauso nemaža dalis Kuršių ir Šarkuvos gatvėse esančių daugiabučių – iš viso 21 namas.

Butų savininkų yra keli šimtai ir jų bendras tikslas – rūpintis, kad apie 1987 m. statyti daugiabučiai nesunyktų, išlaikytų savo vertę, būtų patogūs gyventi.

Skundo redakcijai autoriai tvirtina, esą šie tikslai neįgyvendinami, bendrijos vadovai nedemokratiški, bendrija susiskaldžiusi, todėl tarp jos narių neva esama nepasitikėjimo ir net konfliktų.

Uždaviniai: daugiabučių būklės gerinimas reikalauja išlaidų ir pastangų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Įžvelgia nederamą elgesį

Nepatenkintų bendrijos narių interesams siekianti atstovauti Kuršių gatvės gyventoja Ieva Bagdonavičienė tvirtino, kad bendrijos pirmininkas Vidmantas Ardzijauskas nekviečia susirinkimų, kuriuose butų aptariamos gyventojams aktualios temos, nepateikia veiklos ataskaitų, o su kritiškai pasisakančiais bendrijos nariais elgiasi nederamai.

Priežastys, kodėl kilo nepasitenkinimas pirmininku ir kitais bendrijos darbuotojais, raštu buvo išdėstytos ne tik „Kauno dienai“, bet ir Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriui (BMAE).

Paaiškėjo, kad bendrijos vadovo veikla kelia nesusipratimų ne tik kai kuriems gyventojams, bet ir savivaldybės atstovams, kurių iniciatyva bendrijos pirmininkas V. Ardzijauskas gavo administracinę nuobaudą.

BMAE vadėja Karolina Sakalauskienė „Kauno dieną“ informavo, kad nuobauda buvo skirta, kai pirmininkas atsisakė pateikti bendrijos veiklai patikrinti reikalingus dokumentus.

Nežinome visų įdarbintų žmonių, nesame matę nei darbo sutarčių, nei informacijos apie atlyginimus – žodžiu, nieko, nors visa tai turėtų būti tvirtinama visų gyventojų.

Kad aplink bendriją ir jos viduje esama chaoso ir akis badančio nesusikalbėjimo, patvirtino ir paties bendrijos pirmininko V. Ardzijausko „Kauno dienai“ išsakyti patikinimai, neva bendrijoje viskas yra puiku, jam skirti priekaištai – nesąmonė, o administracinė nuobauda – nesusipratimas.

Pastabos dėl giminaičių

Skunde rašoma, kad bendrijos veiklos skaidrumu abejojantys gyventojai negali gauti bendrijos narių sąrašo, nežino duomenų, kiek iš bendrijos narių ir butų savininkų kas mėnesį surenkama lėšų, kaip jos panaudojamos bendrijos labui.

„Nežinome visų įdarbintų žmonių, nesame matę nei darbo sutarčių, nei informacijos apie atlyginimus – žodžiu, nieko, nors visa tai turėtų būti tvirtinama visų gyventojų“, – kalbėjo bendrijos veikla nepatenkinta Šarkuvos gatvėje esančio daugiabučio gyventoja.

Skundo autoriai atkreipia dėmesį, kad bendrijos administracijoje dirba V. Ardzijausko giminaičių.

Daug dėmesio skunde skirta birželį vykusiam visuotiniam narių susirinkimui, kuriame dalyvavo bendrijos nariai ir norintys jais tapti. Tvirtinama, kad susirinkimas vyko ne pagal reglamentą, kad neva buvo slepiama informacija, o bandantiems prieštarauti pagrasinta policijos pareigūnais.

Priežastis: skundo autoriai tvirtino, kad kantrybės taurę perpildė nesklandumai dėl laiptinės. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Dvi stovyklos

„Žmonės yra susiskirstę į dvi stovyklas. Viena susirinkime dalyvavusi moteris skambino policijai, bet pareigūnai atsisakė reaguoti aiškindami, kad tai ne toks pranešimas, dėl kurio reikėtų vykti“, – sakė I. Bagdonavičienė.

Ji pabrėžė, kad kitas susirinkimas turėtų vykti netrukus, tačiau, anot pašnekovės, tiksli data galbūt specialiai slepiama, tikintis, kad ateis mažiau administracijai neparankių gyventojų.

„Mes net nežinome, ar vyks tas antras susirinkimas, nes skelbimai nuplėšti“, – tvirtino I. Bagdonavičienė.

Pasak skundo iniciatorės, kantrybės taurė baigėsi, kai Šarkuvos gatvėje esančio daugiabučio gyventojai negalėjo sulaukti bendrijos administracijos pagalbos dėl užsikertančių durų ir trupančių laiptų.

Mojuoja vėliava

„Kauno diena“ pateikė klausimus V. Ardzijauskui. Paprašėme pateikti savo komentarus, svarbią informaciją.

– Žmonės priekaištauja dėl blogos ar net nulinės komunikacijos su daugiabučių gyventojais ir bendrijos nariais. Kaip netikusio bendravimo pavyzdys nurodoma, kad bendrijos administracija net neskelbia savo elektroninio pašto adreso“, – kalbėdamasi su V. Ardzijausku „Kauno diena“ užsiminė apie jam skiriamus gyventojų priekaištus.

– Gyventojus priimame dvi savaitės dienas, po darbo, kad jiems būtų patogu. Tokia tvarka yra 30 metų. Bendrauti paštu nėra poreikio, nes kiekvienas namas turi savo valdytoją, su kuriuo galima išspręsti visus klausimus vietoje, taip pat susirinkimo metu. Dėl elektroninio pašto iš gyventojų nesame sulaukę jokių pageidavimų. Norime su žmonėmis bendrauti gyvai. Bendrauti raštu, kai nematai žmogaus, nėra jokio reikalo.

– Savo skunde gyventojai pabrėžia, kad negali gauti informacijos, kaip naudojamos lėšos.

– Dirbame vadovaudamiesi įstatymais, rūpinamės, kad namo būklė nepablogėtų, vamzdynus keičiame, viskas daroma su namo savininkų pritarimu.

Ankšta: tipiška problema – vietos automobiliams trūkumas. / Regimanto Zakšensko nuotr.

– Anot skundo, bendrijos administracija nieko nėra nuveikusi bendrijos labui…

– Tai yra nesąmonė ir, be to, apie tai rašo moteris, kuri net nėra bendrijos narė. Net turiu buvusio mero Andriaus Kupčinsko įteiktą vėliavą kaip pavyzdinei bendrijai už gerą darbą. Kas sako, kad nieko nedarome dėl žmonių, nieko nežino ir žinoti nenori.

– Teigiama, kad birželio 28 d. surengtas susirinkimas vyko ne pagal protokolą, be to, neskelbiama, kada vyks kitas susirinkimas.

– Kipišą sukėlė ne bendrijos nariai, nors mes jiems leidome dalyvauti. Neleido vesti, šaukė, rėkė, net ir balsavimą sutrukdė. Teko susirinkimą nutraukti, nedaug truko, kad būtume iškvietę policiją.

– Koks tikslas būtų kelti kipišą?

– Kad išardytų bendriją. Mes jau turime naujus pavyzdinius įstatus… Pasakysiu pavyzdį, kaip sunku su žmonėmis priimti sprendimus: laiptinėse nesugebama susitarti net dėl laiptinės valymo.

– Gyventojai išsakė priekaištų, kad jų nuomonės neišklausoma, kad jie negauna informacijos apie išlaidas, net negali sužinoti, kokią dieną planuojamas susirinkimas.

– Susirinkimuose, aišku, gali dalyvauti ir ne bendrijos nariai. Gerai, kad žmonės turi savo požiūrį, svarbu, kad leistų dirbti. Žmonės apie pinigus, išlaidas gali sužinoti bet kada atėję į valdybą. Apie planuojamą susirinkimą skelbimuose informuojama, bet juos dažnai nuplėšo, gal, kad parsineštų namo ir perskaitytų.

– Kai savivaldybės atstovai surengė planinį patikrinimą, nepateikėte prašomų dokumentų ir todėl jums buvo skirta administracinė nuobauda…

– Ataskaita buvo pateikta... Nežinau, už ką paskyrė…Tiesiog vienas stalas nežino, ką daro kitas stalas…

– Kalbama, kad bendrijoje įdarbinote savo giminių.

– Mes ne valstybinė įstaiga ir tokio pobūdžio apribojimų nėra. Dirba marti, o brolis viename name samdomas kaip santechnikas ir ne aš jį priėmiau.

– Kokius bendrijai svarbius darbus galėtumėte išskirti?

– Bendradarbiaujame su policija, yra įrengtos stebėjimo kameros, saugu. Yra problemų dėl automobilių aikštelių.

Komentaras

Karolina Sakalauskienė

Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja

Teisės aktų nustatyta tvarka 2021 m. atliktas 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – bendrija) neplaninis veiklos patikrinimas. Už teisės aktų pažeidimus atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda. 2022 m. pradėtas planinis bendrijos valdymo organų veiklos patikrinimas. Bendrijos pirmininkas informacijos ir dokumentų kopijų nepateikė. Atsakingam asmeniui skirta administracinė nuobauda.

Gavus gyvenamojo namo Kuršių g. 32, Kaune, gyventojų (toliau – pareiškėjai) skundą, pakartotinai nustatyta, kad bendrijos valdymo organų kadencija pasibaigusi. Įstatai nesuderinti su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimais. Bendrija per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre, bendrijoje nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai ir dėl to jie negali priimti sprendimų ilgiau negu šešis mėnesius. Pareiškėjai informuoti, kad, atsižvelgiant į tai, kad bendrijoje nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai, nėra galimybės kreiptis dėl informacijos pateikimo skunde nurodytais klausimais, ir nurodyta, kad yra kreiptasi į VĮ Registrų centrą dėl bendrijos likvidavimo inicijavimo. Savivaldybės pateikto siūlymo pagrindu pradėta juridinio asmens likvidavimo procedūra.

Bendrijos pirmininkas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą ir informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams.

Jei gyventojų netenkina bendrijos valdymo organų veikla, jie turi teisę juos pakeisti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nustatyta tvarka.

Pranešama, kad tokio pagalbos šauksmo iš policijos sulaukta 18.11 val. Ir šio namo, esančio Vilkijos Vydūno alėjoje, medinės durys atidarytos laužtuvu ir kūju.

Tačiau ugniagesių gelbėtojų suvestinėse informacija apie šį įvykį nutrūksta įdomiausioje vietoje – „į vidų įleista policija“.

Kauno policijos atstovė šią informaciją papildė tuo, kad antradienį apie 18 val. buvo gautas, pirminiais duomenimis, praeivio pranešimas apie nurodytu adresu esančiame bute girdimą triukšmą.

Panašu, kad prielaidos, jog šis triukšmas susijęs su galimai ten prievarta laikomu žmogumi, autorius – jau pati policija.

Anot šios atstovės, jos kolegos minėtame bute aptiko vyrą ir moterį. Pagal amžiaus skirtumą – vienas kitam tinkančius į tėvus bei dukras. 45-erių metų moteriai nustatytas vidutinis – 2,05 prom. girtumas. O 69-erių vyras tikrintis blaivumą atsisakė, nors taip pat vizualiai buvo neblaivus.

Tačiau visa ši sumaištis baigėsi šnypštu, nes moteris, dėl kurios, greičiausiai, ir skubėjo į šį Vilkijos namą, ne tik policija, bet ir ugniagesiai gelbėtojai, pareiškė, kad niekam pretenzijų neturi ir nerašė jokio pareiškimo. Anot policijos atstovės, nesimatė ir jokių akivaizdžių smurto žymių, todėl jokio tyrimo dėl šio įvykio nuspręsta nepradėti.

Anot Vilkijos seniūnijos darbuotojų, minėtame Vydūno alėjos name lig šiol nieko panašaus nebuvo nutikę. "Nustebinote!" – tokia buvo pašnekovų reakcija.

Rėmėsi patikrintu pavyzdžiu

Rugsėjo 10-ąją, kai Vilniuje vyko dar viena protesto akcija prieš skiepus, buvo pasirašyta Naujosios Helsinkio grupės (NHG) Lietuvos piliečių konstitucinėms teisėms ginti Steigimo deklaracija.

Joje išreikštas susirūpinimas "dabartiniais antidemokratiniais procesais Lietuvoje ir visame pasaulyje, kai vis dažniau paminamos pamatinės universalios humanistinės vertybės, visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bei suverenių demokratinių šalių konstituciniai principai".

Todėl NHG steigėjai, remdamiesi 1975 m. Helsinkyje pasirašytu "Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje Baigiamuoju Aktu" ir visų sovietų okupaciniu laikotarpiu veikusių ir žmogaus bei tautų teises gynusių Helsinkio grupių pavyzdžiu, ir įsteigė šią viešo veikimo grupę.

Palaikymas: disidentas, kunigas R.Grigas pritarė NHG atsiradimui ir mano, kad organizacijos vardas priklausys nuo jos veiklos kokybės. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Deklaraciją pasirašė teisės filosofas Saulius Arlauskas, istorijos populiarintojas Tomas Baranauskas, kultūros istorikė Rasa Čepaitienė, menininkė Jurga Karčiauskaitė-Lago, politologas Marius Kundrotas, sociologas Gediminas Merkys, filosofė Nida Vasiliauskaitė, literatūros kritikė Erika Drungytė.

Garbės nariais NHG sutiko būti Kovo 11-osios akto signataras, filosofas Bronius Genzelis bei profesorius, akademikas, sociologas Romualdas Grigas.

Senbuviai – nustebę

Dar nuo sovietmečio, 1976 m., veikiančios Lietuvos Helsinkio grupės (LHG) koordinatorius Stasys Kaušinis teigė labai nustebęs, kai staiga paskelbta apie dar vieną organizaciją kone identišku pavadinimu.

S.Kaušinis pripažino, kad šiuo metu žmogaus teisių klausimas iškilo ir dėl migrantų krizės, ir dėl pandemijos padarinių, tačiau, jo manymu, tarp tų naujųjų žmogaus teisių gynėjų yra žmonių, siekiančių priešlaikinių Seimo rinkimų.

Nuomonė: buvusio LHG nario, parlamentaro P.Gražulio įsitikinimu, dabartinė Helsinkio grupė "nieko neveikė, nieko nedarė ir faktiškai buvo daugiau popierinė". (V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.)

"Ir jie įsivaizduoja, kad tam galima naudoti Lietuvos Helsinkio grupę arba jos vardą, bet viešai paskelbtame naujos organizacijos sąraše nėra nė vieno, kuris buvo kaip nors susijęs su LHG arba veikė žmogaus teisių gynimo srityje. Kalbėjau su kai kuriais jų ir paprašiau iš pavadinimo išmesti žodį "Helsinkio". Nes tai, kuo jie ketina užsiimti, nėra žmogaus teisių gynimas, ten įžvelgiame kitą gudrybę", – kalbėjo S.Kaušinis.

LHG viešai pareiškus protestą, iš naujosios panašaus pavadinimo grupės tučtuojau pasitraukė B.Genzelis, apie tai paskelbęs viešai.

Tai, kuo jie ketina užsiimti, nėra žmogaus teisių gynimas.

"Nežinojau, kad Helsinkio grupė veikia, dėlto steigimas alternatyvios – netikslingas. Aš joje negalėsiu dalyvauti", – netrukus pranešė B.Genzelis.

Pavirs politiniu satelitu?

S.Kaušinio teigimu, NHG ištakose stovi vienas dabartinis Seimo narys, turintis norą paversti naująją grupę politiniu priedėliu, kuris atakuotų dabartinę valdžią ir siektų priešlaikinių Seimo rinkimų.

"Nesakau, kad tai blogai, bet tai nėra senosios Helsinkio grupės tradicija arba jos veiklos sritis. Mūsų veiklos laukas yra žmogaus teisių pažeidimų fiksavimas, stebėjimas ir siekis juos pašalinti. Pastarieji rinkimai buvo demokratiniai, ir negalime vien todėl, kad mums kažkas nepatinka, siekti pakeisti Vyriausybę. Tad advokatas negali būti ir prokuroras, jei buvęs mūsų grupės narys išėjo į politiką, jo veikla pas mus nutraukiama", – kalbėjo S.Kaušinis.

Įsitikinimas: disidentė N.F.Sadūnaitė mano, kad dar viena organizacija, ginanti žmogaus teises, šiuo metu Lietuvai tikrai nepakenktų. (A. Ufarto / Fotobanko nuotr.)

S.Kaušinis neslėpė, kad Seimo narys dėl naujos Helsinkio grupės kūrimo su juo buvo susitikęs dar prieš pusmetį ir bandė įtikinti, kad toks darinys reikalingas.

"Jis man ilgai citavo Bibliją, demonstravo savo ypatingą išsilavinimą, bet jis negali dalyvauti tokios grupės veikloje, nes yra politikas. Aš jam mėginau įrodyti, kad nereikia Helsinkio grupės sąvokos vartoti politiniams klausimams, nes tai nėra žmogaus teisių gynimo specifika. Ukrainoje jau buvo analogas, kai įsikūrė dar viena Helsinkio grupė, ir viskas žlugo. Tai politinių technologų darbas, kai su žinoma vėliava sutelkiami žinomi žmonės ir tada – pirmyn į rinkimus", – kalbėjo S.Kaušinis.

LHG koordinatoriaus teigimu, į politiką ši organizacija eiti kategoriškai negali, nes jos misija yra humanitarinė, o ne politinė.

"Mes informavome NHG iniciatorius, kad tokia Helsinkio grupė jau veikia. Ir tegul jie svarsto. Ten yra garbingi žmonės, aukštos moralės, tačiau jų tikrasis koordinatorius yra politikas. Tai yra nemalonu, bet mes negalime palaidoti tokios organizacijos vien dėl to, kad kažkas nori išspręsti savo reikalus. Jei tik Helsinkio grupė taptų politizuota, mes prarastume užsienio partnerius, taptume politinės partijos priedėliu, turėtume pasitraukti iš žmogaus teisių gynimo nišos, nes tam reikalingi nepriklausomi atstovai", – pabrėžė S.Kaušinis.

"Nedarėme nieko nelegalaus"

NHG koordinatorė R.Čepaitienė tikino, kad kuriant šią grupę, jokių užuominų viešoje erdvėje apie dabar veikiančią Helsinkio grupę neaptiko, informacija buvo tik apie sovietmečiu veikusią LHG.

Esą į kelis senosios šios grupės narius ji kreipėsi ir sulaukė palaikymo dėl naujosios steigimo.

"Buvo didelis nustebimas, kai apsireiškė LHG ir pareiškė mums pretenzijas dėl pavadinimo. Mes gi nieko nepadarėme nelegalaus ir staiga buvome apkaltinti. Ne pirmus metus užsiimu visuomenine veikla, bet apie tos grupės egzistavimą nieko nebuvau girdėjusi. Jei jie ir veikė, manyčiau, formaliai, kažkokius popierius pasirašinėjo su kitomis žmogaus teisių gynimo asociacijomis, ir tiek", – kalbėjo R.Čepaitienė.

NHG koordinatorė suabejojo, ar tos pretenzijos yra teisėtos.

Esą kuo bus daugiau tokių, kurie padės žmonėms dabartinės "atšliaužiančios diktatūros sąlygose", bus tik geriau.

"Nesuprantu, kokia čia gali būti konkurencija ar varžymasis dėl kažkokios garbės, nes tai bus kruvinas sunkus darbas, juk mums vos įsikūrus, į mus kreipėsi žmonės su visomis bėdomis. Vadinasi, poreikis yra. Kur tie žmogaus teisių gynėjai buvo anksčiau? O mes stengiamės reaguoti į aktualijas, į dabartinės Vyriausybės saviveiklą žmogaus teisių srityje", – tvirtino R.Čepaitienė.

Palinkėjo gero darbo

Buvęs LHG atstovas, Seimo narys Petras Gražulis vienas tų, kuris pritarė Naujosios Helsinkio grupės atsiradimui.

"Sveikinu, kad ji įsikūrė. Tam pritaria ir Nijolė Felicija Sadūnaitė, ir kunigas Edmundas Paulionis, taip pat kunigas Robertas Grigas. O dabartinė Helsinkio grupė, jei ir buvo, tai ji nieko neveikė ir faktiškai, mano manymu, buvo daugiau popierinė. Tegul tos abi grupės susijungia, nes šiandien yra pažeidinėjamos pamatinės žmogaus teisės", – kalbėjo P.Gražulis.

Politikas pridūrė, kad nėra nė vienos tų grupių narys, tik žino, kad įsikūrė naujoji.

"Niekas čia nesidubliuos, tik paprasčiausiai čia paliestos kai kurių žmonių ambicijos. Tegul susijungia. Aš savo feisbuke pasveikinau, palinkėjau gero darbo, nes tokios grupės seniai reikėjo. Dar prieš metus mąsčiau, kad tokios Helsinkio grupės labai reikėtų, o dabar jos dar labiau reikia", – tikino politikas.

Sulaukė disidentų palaikymo

Disidentas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, kunigas R.Grigas irgi pritarė NHG įkūrimui.

"Kol kas žiūriu teigiamai į šią grupę. Nes juk tas visuomeninis aktyvumas sukilo, kai žmonės ėmė pastebėti perteklinius ribojimus, varžymus, valdančiųjų ideologijos primetimą viešojoje erdvėje, ką mano vyresnioji karta išgyveno sovietmečiu. Nieko keista, kad atsirado tokių, kurie bando tam oponuoti", – teigė R.Grigas.

Kunigas neatmetė, kad NHG vardą veikiausiai norima susieti su pirmosios, beveik kanonizuotos sovietmečio Helsinkio grupės istorija.

"Girdėjau, kad ta senoji grupė tebeveikianti, bet, kiek mačiau, tai tik prieš kelerius metus buvo užuojautos pareiškimai su islamišku terorizmu susidūrusioms Vakarų šalims. Tai, ko gero, ta veikla buvo labiau simbolinė ir mažai susijusi su Lietuvos tikrove. NHG, kurią sudaro intelektualai, norėtų veikti dabartinėmis sąlygomis, oponuoti toms blogybėms, kurios reiškiasi mūsų toje postliberalioje sistemoje, tai manau, viskas yra teisėta, tik viskas dabar priklausys nuo jų veiklos kokybės", – įsitikinęs R.Grigas.

Kunigas pabrėžė, kad laisvė ir žmogaus teisės nėra duotybė, iškovota visiems laikams, bet ją reikia apginti, esant visoms santvarkoms, jei norime ją turėti.

Disidentė, vienuolė N.F.Sadūnaitė taip pat pritarė NHG įkūrimui.

"Svarbu, jog žmonės stengiasi, kad pas mus būtų daugiau tiesos ir šviesos. Mano viso gyvenimo siekis buvo, kad pasaulyje būtų daugiau teisingumo ir vienas kito supratimo, atjautos, o ne diktatoriškų dalykų", – pabrėžė N.F.Sadūnaitė.

Helsinkio grupės veikla

1975 m. rugpjūčio 1 d. Helsinkyje 35 valstybės, tarp jų JAV, Kanada ir Sovietų Sąjunga, pasirašė "Europos saugumo ir bendradarbiavimo Baigiamąjį Aktą", kuriame dalyvės pasižadėjo gerbti žmogaus teises.

Pasirašydama jį SSRS vadovybė nesitikėjo, kad šis dokumentas taps svarbiausiu disidentinio judėjimo įrankiu ir iki pamatų sugriaus pačią Sovietų Sąjungą.

Akte buvo akcentuojamas Europos šalių saugumas ir bendradarbiavimas. Trečioje dokumento dalyje buvo aptartas šalių bendradarbiavimas humanitarinėje srityje.

Kaip tik šioje dalyje buvo minimos žmogaus teisės, suformuluoti pagarbūs tautų lygiateisiškumo ir tautų teisės spręsti savo likimą principai.

Be to, šalys numatė rengti nuolatines konferencijas, stebėti priimtų Helsinkio susitarimų vykdymą. Šiomis aplinkybėmis ir pasinaudojo sovietinės sistemos kritikai, įsteigę Helsinkio grupes, aktyviausiai veikusias Ukrainoje, Rusijoje, Lietuvoje ir Latvijoje.

LHG susikūrė 1976 m. lapkričio 25 d.

LHG nariai steigėjai buvo kunigas Karolis Garuckas, fizikos mokslų daktaras Eitanas Finkelšteinas, poetė, pedagogė, buvusi politinė kalinė Ona Lukauskaitė-Poškienė, buvęs politinis kalinys Viktoras Petkus ir poetas, vertėjas Tomas Venclova.

1976 m. gruodžio 1 d. Maskvoje rusų disidentų užsienio žurnalistams suorganizuotoje neoficialioje spaudos konferencijoje buvo paskelbti pirmieji grupės dokumentai, tarp jų ir LHG susikūrimo manifestas, kuriame atkreipiamas dėmesys ne tik į žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, bet ir į patį Lietuvos okupacijos faktą.

Sovietų KGB netruko sureaguoti į LHG veiklą – 1977 m. buvo suimtas ir nuteistas jos vadovas V.Petkus.

Tais pačiais metais T.Venclova išvyko gyventi į Vakarus, 1979 m. mirė K.Garuckas, o E.Finkelšteinas iš organizacijos pasitraukė.

Tačiau LHG savo veiklos nenutraukė. Į V.Petkaus ir mirusio K.Garucko vietą stojo gydytojas psichiatras Algirdas Statkevičius ir Adutiškio klebonas Bronius Laurinavičius.

Manoma, jog iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo LHG vienijo 41 narį.

1979 m. LHG veikla sulaukė tarptautinio pripažinimo – ji kartu su Maskvos ir Kijevo Helsinkio grupėmis buvo tarp Nobelio taikos premijos kandidatų (LHG grupės lyderis V.Petkus net du kartus buvo nominuotas Nobelio taikos premijai gauti).

1991 m. LHG paskelbė 100 dokumentų. Dauguma jų dar sovietmečiu buvo išplatinti Vakaruose (apie persekiojimus už tikėjimą, neteisėtus areštus, piktnaudžiavimą psichiatrija, emigracijos varžymą).

Šaltinis: knyga "Lietuvos Helsinkio grupė"

Kliūtis – vandenys

Į Neringą žmonės kol kas neplūsta. Trečiadienį keltai perkėlė perpus mažiau automobilių nei įprasta.

Nuo gruodžio 16-osios iki pat sausio 3-iosios Senoji perkėla neveiks. Visi norintieji patekti į Smiltynę ar Neringą turėtų vykti į Naująją perkėlą.

Kol kas panašu, kad į kurortines gyvenvietes Kuršių nerijoje ten nekilnojamojo turto turintys kitų Lietuvos miestų gyventojai dar nesiveržia.

Paprastai kasdien keltais į Smiltynę ir atgal perkeliama apie 1,1 tūkst. – 1,4 tūkst. transporto priemonių.

Trečiadienį keltais plaukė 781 automobilis, 397 mašinos perkeltos į kitą krantą, 384 automobiliai vakare grįžo į uostamiestį.

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovų, į Neringą tądien leista įvažiuoti 70 automobilių, atgal grąžintas vienas.

Patikra vykdoma Alksnynės kelio poste. Važiuojantieji turėtų iš anksto pasidomėti, kokių dokumentų reikia, kad nebūtų priversti grįžti nepasiekę tikslo.

Jeigu žmonės nesupranta, kad ribojimai įvesti visų gerovei, tenka jiems tai paaiškinti asmeniškai.

Tikėtina, kad savaitgalį ar prieš pat Kalėdas į Neringą plūstelės visą šventinį laikotarpį pajūryje praleisti panorę būstų savininkai iš kitų Lietuvos vietovių.

Panašiai nuo pasaulio atribota ir Rusnės gyvenvietė. Šį savaitgalį, taip pat nuo gruodžio 23 d. 13 val. iki 27-osios 21 val. ir nuo gruodžio 31 d. 13 val. iki sausio 3-iosios 21 val. kelyje iš Rusnės į Šilutę stovės stacionarus postas, be reikalo važiuoti į Rusnę nebus leidžiama.

Šilutėje minėtomis dienomis bus įrengti dar keturi postai: Tilžės, Ramučių, Šilojų gatvėse bei ketvirtajame kelio iš Šilutės į Rūgalius kilometre.

Maisto – į Gargždus

Klaipėdos rajone stacionarūs postai nuo penktadienio veiks tik Gargžduose.

Pavasarinio karantino metu postas buvo įrengtas ir Priekulėje, šįkart to daryti nereikės, nes ribojimai numatyti tik rajonų centrams.

Gargžduose kontrolės postai bus įrengti Klaipėdos, Kretingos, J.Basanavičiaus ir Tiltų gatvėse.

Visur kitur mieste ir rajono gyvenvietėse bei judresniuose keliuose bus galima susidurti su mobiliaisiais postais, kur pasirinktu laiku pareigūnai dirbs kelias valandas, kontroliuodami, ar nevažinėjama be reikalo.

Tuo pat metu policininkai stebės, ar vairuotojai sėdo prie vairo blaivūs.

Ramybė: trečiadienį keltai perkėlė perpus mažiau mašinų nei įprasta. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pirmąją sugriežtinto karantino dieną jokių konfliktinių situacijų dėl patikros Klaipėdos rajone neiškilo.

Pareigūnai trečiadienį patikrino 380 automobilių, įvažiuoti į Gargždus neleista šešiems.

Primindama, kad vairuotojai turi nurodyti dokumentais paremtą kelionės tikslą, Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė stebėjosi, kad atsirado tokių, kurie norėjo aplankyti draugus arba nurodė kitą menką reikalą, dėl kurio norėjo įvažiuoti į rajono centrą.

Ko gero, didžiausias iššūkis laukia arčiausiai Klaipėdos gyvenančių priemiesčių žmonių. Jeigu jie nespės apsirūpinti maistu prieš ilgąsias švenčių dienas, kelios vietinės parduotuvės gali būti iššluotos.

R.Stasiulaitienė patikino, kad išeitis yra, nors ir nelabai logiška, – važiuoti apsipirkti į Gargždus, nes rajone gyvenantys žmonės gali lankytis bet kurioje rajono gyvenvietėje ar mieste.

"Galime spėti, kad kitą trečiadienį, važiuodami iš darbo Klaipėdoje, rajono gyventojai iššluos uostamiesčio parduotuves. Važiuoti iš Slengių į Gargždus yra gerokai toliau nei į Klaipėdą. Labai sunku sukurti įsakymą, kuriuo vadovaujantis visiems būtų patogu gyventi. Išlenda visokių niuansų, bet reikia pakentėti, viskas greitai praeis", – kalbėjo rajono policijos komisariato vadovė.

Eilė, kokios dar nematė

Ketvirtadienio rytą nemažai Slengiuose, Trušeliuose bei aplinkinėse gyvenvietėse gyvenančių ir Klaipėdoje dirbančių žmonių piktinosi patekę į spąstus.

Po 7 val. policijos pareigūnai Liepų gatvėje ėmėsi tikrinti įvažiuojančiųjų dokumentus.

Jau po kelių minučių automobilių eilė driekėsi iki Slengių žiedinės sankryžos. Vairuotojai keiksnojo policininkus ir svarstė, ar pareigūnai galėjo taip nelogiškai pasielgti, spėliojo, gal bus pakeliui įvykusi avarija.

Pareigūnai maždaug po 20 minučių suprato, kad susidarė didžiulė automobilių kamšatis, ir patikrą nutraukė.

Marius Vaičikauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

Pastebėta, kad velykinės patikros patirtis privertė daugelį vairuotojų pasirūpinti dokumentais, todėl daugelis, vos privažiavę prie postų, neprašomi juos tiesia, kad mažiau gaišintų policininkus ir kitus važiuojančiuosius.

Klaipėdoje trečiadienį policininkai patikrino 2 685 vairuotojus, 63 nepateikė būtinybę įvažiuoti į uostamiestį patvirtinančio dokumento ir buvo priversti grįžti.

Gudravimas nepavyko

Savų rūpesčių turi ir atokiau nuo didelių miestų dirbantys policininkai. Rietavo policijos komisariato viršininkas Marius Vaičikauskas pasakojo negalintis kontroliuoti miško kelių bei sukinėtis prie dažniausiai lankomų vietų.

Pareigūnai užsuka prie Lopaičių piliakalnio, kur net darbo dienomis rikuojasi virtinės automobilių, o žmonės būriais traukia pasisemti šaltinio vandens.

Trečiadienį rietaviškiai patikrino 167 automobilių vairuotojus, 12 jų sulaukė paliepimo grįžti atgal.

Dauguma be reikalo važinėjusiųjų – jauni žmonės. Vieni atviravo norėję pamatyti Rietavo eglutę, kiti panoro apsilankyti bažnyčioje, dar vienas aiškino, kad nori išvažiuoti į greitkelį, bet jau netrukus įsuko į prekybos centro aikštelę.

O vienas jaunuolis tikino pas draugę palikęs dokumentus. Policininkai nepatingėjo ir kartu su vaikinu aplankė jo draugę. Mergina labai nustebo išgirdusi, kad turi atiduoti kažkokius dokumentus.

Tada ir paaiškėjo, kad kelionės pretekstą jis sugalvojo.

"Sunku patikėti, bet miško keliukai, kuriuose net vasarą retenybė pamatyti mašiną, dabar išvažinėti automobilių. Turime parodyti, kad gudravimas ir noras apgauti policininkus nepasiseks. Jeigu žmonės nesupranta, kad ribojimai įvesti visų gerovei, tenka jiems tai paaiškinti asmeniškai", – tikino M. Vaičikauskas.

Skuodo rajone – ramu, rajono centro gatvėse kur kas mažiau ne tik važiuojančiųjų, bet ir vaikštančiųjų. Tris valandas stovėję kelyje į Latviją pareigūnai nepamatė nė vienos mašinos.

Iš 170 vairuotojų tik penki buvo paprašyti važiuoti iš kur atvykę. Judriausias kelias šiame rajone veda į Mažeikius.

Norėjo pamatyti eglutę

Kretinga jau nuo šiandien taip pat bus blokuojama stacionariais postais, jų bus penki iš visų pusių.

Svarstydamas apie judėjimo laisvę, Kretingos policijos viršininkas Arūnas Pužauskas bandė rasti atsaką į klausimą, ką daryti, jei šiame mieste dirbantį žmogų į darbą veža kito rajono gyventojas.

Žiūrint visiškai teoriškai, keleivis turi teisę patekti į miestą, o vairuotojas – ne.

"Žmoniškumas verstų praleisti tokį ekipažą, ypač jei į darbą skuba medikas, bet kitą kartą jis turėtų pasirūpinti spėti į visuomeninį transportą. Kita vertus, autobusais ir traukiniais važiuoti nedraudžiama", – kalbėjo A. Pužauskas.

Pareigūnai nusiteikę atidžiau stebėti ir automobilių techninę būklę bei vairuotojų blaivumą.

Kretingiškiai trečiadienį patikrino 166 vairuotojus, namo grįžti paprašyti trys.

Didžiausias automobilių srautas tądien traukė į Palangą – 3,7 tūkst., iš jų 101 vairuotojas neturėjo rimtos priežasties patekti į kurortą.

Pažiūrėti, kaip pasipuošė Palanga, noras pamatyti jūrą ar pavedžioti paplūdimiu šuniuką nelaikomas rimtu.

Klaipėdoje trečiadienį patikrinti 2 685 vairuotojai, į uostamiestį įvažiuoti neleista 63 asmenims.

Tikrins ir laivus

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pranešė, kad į pasienio, vidaus vandenis ir teritorinę jūrą išplaukiančius asmenis tikrins atsižvelgdami į šiuo metu Lietuvoje įvestus apribojimus.

Į vidaus vandenis bei teritorinę jūrą gali išplaukti komercinę žvejybą vykdančių įmonių laivai su įgulomis. Jiems nesuteikta teisė vežti keleivių.

Situacija: vakar ryte patikrinimą surengę pareigūnai greitai pamatė, kad automobilių eilė nusidriekė kelis kilometrus. / Skaitytojo nuotr.

Vis dar leidžiama plaukti ir pramoginiais tikslais, bet plaukiojimo priemonėje gali būti ne daugiau kaip du asmenys arba tik vienos šeimos nariai.

Tokiu atveju privaloma turėti įrodymus, kad plaukiančiųjų gyvenamoji vieta yra deklaruota savivaldybėje, iš kurios teritorijos ketinama išplaukti.

Išsiruošusieji į kelionę privalo nepamiršti ir apsauginių kaukių dėvėjimo tvarkos.

Kaip šalys išgyvena krizes“ (vertė Vytautas Grenda). „Sumaištis“ tęsia garsiausio J. Diamondo kūrinio „Ginklai, mikrobai ir plienas“ pradėtą knygų ciklą, siekiantį paaiškinti, kas priverčia civilizacijas kilti ir kristi.

Leidyklos „Kitos knygos“ išleistoje knygoje J. Diamondas lygina šešias vienokį ar kitokį neramų metą išgyvenusias šalis: Japoniją, kuri, atvykus JAV komodorui Perryʼiui buvo priversta atsiverti pasauliui, Suomiją, su kuria pradėjo karą Sovietų Sąjunga, Čilę ir Indoneziją, išgyvenusias kruvinus perversmus, ir po Antrojo pasaulinio karo persimainiusias Vokietiją bei Australiją. Penkiose iš šešių lyginamų šalių autorius yra gyvenęs ir moka vietines kalbas.

Žmonės visą laiką išgyvena krizes. Knygoje J. Diamondas tam tikra prasme lygina nacionalines krizes su daugelio iš mūsų patiriamomis asmeninėmis krizėmis – skyrybomis, artimo žmogaus mirtimi, darbo praradimu.

Krizės dažniausiai įveikiamos tam tikrais atžvilgiais pakeičiant save. Mes turime daug žinių, kokių pokyčių turi imtis žmogus, siekiantis susidoroti su asmeninėmis psichologinėmis problemomis. Autorius nagrinėja, kas būtų, jei šias pamokas pritaikytume šalims.

Ko iš šalių, praeityje nugalėjusių krizes, galime pasimokyti šiandien? J. Diamondas, kuriam rugsėjį sukako 83 metai, sako, kad šiuo metu pasaulis turi daugiau problemų nei kada nors anksčiau.

„Visada kyla pagunda pasakyti, kad dabartinis laikas yra pats blogiausias; taip mes jautėmės Antrojo pasaulinio karo, Šaltojo karo ir Kubos raketų krizės septintajame dešimtmetyje metu. Nepaisant to, sakyčiau, kad dabartinė padėtis yra pavojingiausia mano gyvenimo situacija vien dėl to, kad planetoje yra daug daugiau vartotojų, darančių didesnę įtaką pasauliui.“

„Ši knyga apie krizes 2019 metų gegužę buvo išleista Amerikoje. Taigi laiką pasirinkau nepaprastai blogai, nors kartu ir nepaprastai gerai: itin blogai, nes nei aš, nei kas kitas nenumatė koronaviruso sukelsimos pasaulinės krizės, bet nuostabiai gerai, nes dabar skaitytojai gali patys įsitikinti, kaip tiksliai mano pasiūlytas krizių aiškinimo modelis tinka ir toms krizėms, kurios man rašant knygą dar nė nebuvo prasidėjusios“, – specialiai lietuviškam leidimui parašytoje knygos įžangoje J. Diamondas pabrėžia savo siūlomo šalių krizių sprendimo būdo universalumą.

Visa tai turėtų būti "pelnyta ir dosni" kompensacija už afroamerikiečio G.Floydo brutalią mirtį dėl baltojo policininko veiksmų.

Bent jau taip turbūt mano patys riaušininkai, kuriems visada maloniau griauti nei kurti, grobti nei uždirbti.

O liepsnojantys automobiliai ir pastatai, plėšiami prekybos centrai ir gatvės, virtusios kone karo lauku, bei mūšiai su pareigūnais – maloniausias vaizdas jų akims. Ir jei prie viso to, kaip žadėjo prezidentas D.Trumpas, netrukus prisidės dar ir kariuomenė, bus visai smagu. Tada jau neberūpės, kokia visos šios kruvinos košės priešistorė ir ar reakcija į juodaodžio piliečio smurtinę mirtį nuo pareigūno rankos, tai yra kojos, – adekvati.

To, kas šią savaitę pratrūko Jungtinėse Valstijose, protesto akcijomis prieš rasizmo apraiškas niekaip nepavadinsi, tai panašiau į nevaldomus nusikaltimus.

Tad viso to, kas šią savaitę pratrūko Jungtinėse Valstijose, protesto akcijomis prieš rasizmo apraiškas niekaip nepavadinsi, tai panašiau į nevaldomus nusikaltimus.

Ar šįkart ir vėl pasikartos 1992-ųjų istorija, kai skurdžioje pietinėje Los Andželo dalyje per riaušes žuvo 53 žmonės, o žalos buvo padaryta už daugiau kaip 1 mlrd. dolerių? Tada smurtą irgi įžiebė rasinė įtampa bei didelė ekonominė nelygybė šiame mieste, ir tai galbūt buvo net svarbesnis veiksnys.

Panaši smurto banga kilo Niujorke 1977-aisiais, kai daugiau nei parai šiame megapolyje staiga dingo elektra. Tiesa, tada juodaodžių baltieji neskriaudė, bet vis dėlto prasidėjo plėšimai, liepsnojo automobiliai.

Energetinė suirutė tuomet tapo pretekstu plėšikauti ir grobti svetimą turtą, tikintis, kad už tai nereikės atsakyti.

Dabar gi pasiteisinimas yra netgi rimtesnis: "Padegiau mašiną ir pagrobiau "Rolexą" ir dėl to nesijaučiu kaltas, nes baltieji policininkai žudo afroamerikiečius."

Tačiau, net ir remiantis giliausiomis JAV demokratijos tradicijomis, tai – ne protestas, o nusikaltimas.

Toks nieko gero nežadantis pranešimas buvo gautas 9.44 val. Į įvykio vietą buvo pasiųstos dvi autocisternos su dviejų Kauno ugniagesių gelbėtojų komandų pajėgomis.

Atvykus konstatuota, kad dega 30x20 m dydžio 200 t Kuzbaso anglies krūva.

Aikštelės darbuotojai ją sklaidė bei vežė dalimis į kitą vietą, pasitelkę ekskavatoriaus kaušą.

Ugniagesiai gelbėtojai, padėję jiems aušinti anglis vandeniu, paliko įvykio vietą tik po poros valandų – apie 12 val.

Konstatuota, kad tai buvo savaiminis užsidegimas.

„Nuo saulės įkaitusi anglis pradėjo rūkti po lietaus“, – portalui kauno.diena.lt paskambinus į aikštelę teigė budėtoja prisistačiusi moteris, tikindama, kad tai buvo normali šilumos garų išsiskyrimo reakcija, kokia būna tokiomis sąlygomis ir su mediena.

Tačiau pašnekovė neneigė, kad to pas juos dar nėra buvę. Kaip nesulaukta iki šiol ir svečių iš gaisrinės.

„Mes patys turime įsirengę laistymo sistemą“, – skubėjo baigti pokalbį moteris, įsitikinusi, kad greičiausiai visai, anot jos, nereikalinga sumaištis kilo aplinkiniams gyventojams be reikalo išsigandus.

Beždžionė pabėgo pirmadienį po pietų, netrukus po atvykimo „American Airlines“ lėktuvu iš Čikagos. Pradinis išvykimo taškas buvo Bostonas.

Galiausiai pareigūnai šovė į babuiną vardu Dawkinsas raminamųjų vaistų strėlyte.

San Antonijaus oro uosto atstovas Richas Stinsonas sakė, kad pareigūnams pavyko užspeisti Dawkinsą bagažo tvarkymo skyriuje už terminalo ribų.

Pasak atstovo, babuinas nebuvo išbėgęs pas keleivius ir visą laiką lakstė tik uždaroje bagažo teritorijoje.

Dawkinsas buvo vežamas iš Browno universiteto Providense Rod Ailande į organizacijos „Born Free USA“ gyvūnų prieglaudą netoli Kotulos Teksase.

Pagyvenęs vyras rūpinosi arkliais Peroza Ardžentinos miestelyje Alpių prieškalnėje į vakarus nuo Turino, bet drauge su paplauto kranto žemėmis nukrito į upę.

Su juo buvęs sūnus civilinės saugos agentūrai sakė, kad tėvą nusinešė kylantis vanduo.

Italijos šiaurės vakaruose esančiuose Pjemonto ir Ligūrijos regionuose, kur daugelyje vietų patvino Po upė ir jos intakai, kelis šimtus žmonių teko evakuoti iš jų namų;. Buvo uždaryta daug kelių, mokyklų ir kitų įstaigų.

„Ferrero Rocher“ fabrike Alboje dėl Tanaro upės vandens lygio kilimo imantis atsargumo priemonių buvo sustabdyta „Nutella“ ir kitų šokolado gaminių gamyba.

Po upės vandens lygis Turine vienu metru viršija pavojingą lygį, todėl saugumo sumetimais buvo uždaryta dauguma miesto tiltų.

Dviejų turistams skirtų ekskursijų laivų švartavimosi lynai buvo nutraukti, laivus nešė srovė, kol jie atsirėmė į vieną tiltą.

Liūtys prognozuojamos ir savaitgaliui.

Kylantis potvynis atgaivino skausmingus prisiminimus apie 1994 metų potvynį, kuris regione pareikalavo 70 gyvybių.