Pareigūnų akiratyje

Vaizdo medžiaga feisbuke prieš kelias dienas pasidalijusios organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, prašiusios atsiliepti įvykio liudininkus,  vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė–Pliuskė trečiadienį dienraščio „Klaipėda“ žurnalistams teigė, kad visa turima informacija apie šį atvejį, fiksuotą Klaipėdoje, jau perduota pareigūnams.

„Preliminarius adresus jau žinome. Visą informaciją perdavėme policijai. Toliau – jų darbas namuose rasti žmones (įvykį filmavusį asmenį bei su šunimi ant suolelio įtartinai besielgusią vyresnio amžiaus moterį – aut. past.) ir apklausti“, – sakė pašnekovė.

Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė patvirtino – pranešimo apie incidentą pareigūnai sulaukė rugsėjo 12 dieną. Jį pateikė fizinis asmuo. Šiuo metu tikslinamos įvykio aplinkybės.

Normalu ar iškrypimas?

Vaizdo įraše matoma, kaip paaiškėjo, vyresnio amžiaus moteris. Ji sėdėjo ant suoliuko vaikų žaidimų aikštelėje, ir galimai užsiėmė zoofiliniais veiksmais su baltos spalvos, nedidelio ūgio šunimi. Spėjama, kad ji lietė keturkojo lytinius organus bei išangę.

Tai pamatę internautai, vieningo sutarimo, ar asmuo (iš pradžių buvo sunku nuspėti, vyras tai ar moteris – aut. past.) su šunimi elgėsi nederamai, neturėjo. „Kas per išsigimusi visuomenė?“ – retoriškai klausė po vaizdo įrašu komentavusi Gintarė. „Greičiau paimkite iš jo tą šunį“, – ragino Ieva. „Baisu pagalvoti, ką daro užsidaręs savo bute tam šuniukui“, – nuogąstavo Marija. „Gal čia ne jo šuo... Kiek yra dingusių ar pavogtų iš kiemo? Baisu“, – galimą versiją kėlė Vilma. „Svarbiausia filmuoti ir kelti į internetą – negalėjo nueiti ir dėti šitam iškrypėliui į galvą?“ – piktinosi Julija. „Išsigimęs dvikojis, kad jam galūnės nudžiūtų – šlykštynė“, – žodžių į vatą nevyniojo Ana. „Negauna vaikų, tai perėjo prie šuniukų – lenda, juk vyriška lytis“, – plūdo ir Natalija.

„O gal šuniukas negali išsituštinti? Gal ten specialiai masažuoja? Dabar esu pasimetusi – nieko nesuprantu“, – dvejojo Ilona. „Kiekvienas mato ir supranta pagal savo sugedimo lygį... Esu mačiusi, kaip yra imama sperma patinams. Šitame vaizdo įraše nematau nieko kriminalinio ar panašaus į spermos ėmimą“, – antrino Ramunė. „Nežinau, ką jūs čia matote, bet aš – nieko blogo. Moteriškė ar vyriškis glosto šuniuką – kojytes, pilvuką. Kiekvienas mąsto pagal savo iškrypimo lygį“, – pastariesiems svarstymams pritarė ir Diana.

Gali grėsti atsakomybė

„Vaizdo įrašas buvo patalpintas viešojoje erdvėje. Jį mums atsiuntė žmonės. Vienareikšmiškai pasakyti sudėtinga, bet iš to, kas matyti, atrodo, kad tai galėtų būti zoofiliniai veiksmai“, – antradienį kalbėjo „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ vadovė.

Kaip teigė šios organizacijos teisininkė Aistė Vieraitytė, jei būtų patvirtinta, kad vaizdo įraše užfiksuoti zoofiliniai veiksmai, asmeniui galėtų grėsti administracinė atsakomybė.

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas“ 16 dalyje numatyta, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 150 iki 2 tūkst. eurų.

Vaizdo įrašą su smaližiumi šunimi pateikė vietos TSN žurnalistė. Anot jos, ukrainiečiai laikosi ir laukia Ukrainos kariuomenės proveržio, nepaisant to, kad morališkai ir finansiškai tampa vis sunkiau gyventi priešo okupacijoje.

Tačiau vilties vis dar yra.

Todėl Ukrainos žmonės savo soduose pasodino daugiau arbūzų, kad pasitaikius pirmai progai Ukrainos ginkluotąsias pajėgas pavaišintų garsiaisiais Chersono vaisiais. Tuo tarpu po priešo nosimi ukrainiečių šuo irgi pasivaišino arbūzu. 

Kaip praneša Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, rugpjūčio 1 d. apie 13.36 val. gautas neprisistačiusio asmens pranešimas, kad iš buto rūksta dūmai.

Atvykus ugniagesiams, pro buto, esančio 3-iame aukšte, langus rūko dūmai. Ištraukiamų kopėčių pagalba patekta į butą.

Anot ugniagesių, degė virtuvės zona. Į balkoną išvestas viduje buvęs šuo, kuris vėliau perduotas atvykusiems veterinarijos gydytojams.

Feisbuko grupės „Vilijampolė šiandien“ nuotr.

Per gaisrą apdegė virtuvės zona, aprūko viso buto sienos ir lubos, vandeniu sulieti namų apyvokos daiktai. Dūmų detektoriaus bute nebuvo.

Įvykis tiriamas.

Pareigūnų suvestinės duomenims, mergaitės tėvai pareiškimą rašyti atsisakė. 

Pradėta administracinė teisena, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes.

Ir socialiniuose tinkluose žmonės pasidalija istorijomis apie šunų užpuolimus. Pavyzdžiui, prieš kelias dienas feisbuko grupėje „Mūsų Kretinga“ vienas vyras rašė, kad Melioratorių gatvėje jo šeimą su mažamečiu vaiku ir keturkoju užpuolė veikiausiai aviganių veislės šuo. Šuo mirtinai nukentėjo nuo užpuolėjo. Anot vyro, toks incidentas vyko jau ne pirmą kartą. 

Augintinį – į areštinę?

Kaip jau tapo įprasta, socialiniuose tinkluose bandoma spręsti daugybę problemų, tad įrašą apie šunį paskelbęs asmuo vylėsi, kad ir šįkart, išdėsčius reikalą, situacija pagerės. Veikiausiai buvo tikimasi, kad atsiras ir paties šuns šeimininkai.

„Sveiki, norėjau paklausti, ką daryti? Rumpiškės g. 32 nuolat nuo 6.30 val. loja šuo, neįmanoma jau“, – teiravosi klaipėdietis, kažkodėl pasislėpęs po anonimo kauke.

Po jo įrašu buvo įkelta daugiabučio nuotrauka, nurodant, kad kaltininkas gyvena trečiame arba ketvirtame aukšte.

Vieni žmonės šmaikštavo, kad šuns lojimas neva girdėti ir kituose kvartaluose, kiti siūlė kreiptis į policiją, dar kiti šiam pasiūlymui prieštaravo.

„Kam iškart ta policija? Suraskite žmogų, pasakykite, kad jo šuo loja. Gal neseniai atsikraustė ir saugo teritoriją, gal tas žmogus net nežino, kad išėjus į darbą tas šuo loja be perstojo? Aišku, jeigu to neįmanoma padaryti, tada kreipkitės į policiją, kad surastų buto savininką. Toks įspūdis, kad gyvename feisbuke, o ne name, kur kaimynai aplink“, – priminė gyventoja.

Pirmiausia patarimas kaimynų pusei – pakalbėti su šeimininkais.

Gavo 20 skundų

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas pažymėjo, kad skundų dėl gyvūnų keliamo triukšmo išties būta.

„Viešosios tvarkos skyriuje šiemet gauta apie 20 pranešimų dėl gyvūnų keliamo triukšmo. Kiekvienu atveju Viešosios tvarkos skyriaus specialistai vyksta į vietą, bendrauja su gyvūnų laikytojais. Kadangi situacijos skirtingos – skirtingi ir sprendimai. Dažniausiai pakanka informuoti gyvūnų laikytojus apie tai, kad jų augintiniai kelia nepatogumų kaimynams, supažindinti su gyvūnų laikytojams taikomais reikalavimais bei administracine atsakomybe, gyvūnų laikytojai imasi vienokių ar kitokių priemonių problemai spręsti“, – teigė L. Lapinskas.

Simona Šakinytė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Loja dėl nerimo

Specialistai pažymi, kad šunys gali loti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, streso, kad liko vieni. Taip pat lojimu praneša apie atvykusį svečią, o kartais gali amtelėti ir žaisdami.

Pasak gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ vadovės Simonos Šakinytės, šuo gali jausti išsiskyrimo nerimą.

„Žinau tokių atvejų, kai šuo loja, o kaimynui apie tai niekas nepasako. Žmonės prakenčia kurį laiką ir kreipiasi į policiją, o šeimininkas net nežino, kad jo šuo lojo ir, ko gero, kad išgyvena išsiskyrimo nerimą. Būna labai skirtingų dalykų, būna, kad šuo nesiadaptavo naujoje vietoje, būna ir kitų bėdų. Pavyzdžiui, per karantiną daug kam teko dirbti iš namų, o po to staiga grįžti į darbą, taip šuo atprato būti vienas. Tad pirmiausia patarimas kaimynų pusei – pakalbėti su šeimininkais“, – sakė pašnekovė.

Jei šuo išties turi išsiskyrimo nerimą, jį pagydyti gali padėti dresuotojas. Taip pat patariama šeimininkams nebūti su šuniu 24 val., reikėtų pratinti jį pasilikti vieną.

Pradžioje užtektų palikti 15–20 min. ir pamažu laiką didinti iki valandos.

Esant galimybei galima įsigyti vaizdo stebėjimo kameras, per jas nuraminti šunį balsu.

„Yra aibė tų dalykų, kuriuos gali tekti daryti. Labai suprantu, kai taip būna. Ir tikrai tai yra sutvarkoma. Čia – ir kaimynų tarpusavio santykiai. Kartais problema būna dėl to, kad vienas pasako per piktai arba per policiją, o kitas iškart demonstruoja gynybinę reakciją, ir visa ta situacija virsta konfliktu“, – kalbėjo S. Šakinytė.

Augintinio gyvenimo trukmė priklauso nuo rajono, kuriame jis gyvena; šeimos pajamų; laiko, kurį jis praleidžia su vaikais; laiko, kurį jis praleidžia su kitais gyvūnais;  šeimininko amžiaus. Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Evolution, Medicine & Public Health“.

Tyrime dalyvavo apie 21 tūkst. namuose auginamų šunų. Buvo renkama ir analizuojama informaciją apie  keturkojo šeimininkų šeimą, taip pat informaciją apie gyvūno sveikatos būklę.

Pavyzdžiui, šeimose, turinčiose finansinių ir buitinių sunkumų, gyvūnai buvo mažiau sveiki ir judrūs. O nuolatinis bendravimas su kitais gyvūnais, ypač šunimis, turėjo teigiamos įtakos šunų sveikatai. Jei šeimoje buvo daug vaikų, šuns gyvenimo trukmė buvo trumpesnė

„Darome prielaidą, kad beveik visi šie dėsningumai susiję su dėmesiu šuniui ir galimybe laiku nuvesti jį pas veterinarą. Taigi, pavyzdžiui, šeimose, kuriose yra daug vaikų, suaugusieji priversti visą laisvą laiką skirti vaikams, pamiršdami augintinius“, - sakė tyrimo autoriai

Pasak tyrėjų, atsižvelgdami į visus šiuos veiksnius, žmonės bent jau teoriškai gali pabandyti pailginti savo augintinio gyvenimo trukmę.

Incidentas viešoje vietoje įvyko šeštadienio vakarą, apie 17.10 val., pranešė Vilniaus apskrities policija.

Nukentėjusysis medikų pagalbos atsisakė.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo surinkta medžiaga.

Šunų viešbutis „Inos šunų namai“ kovo 23-ąją pasidalijo įrašu, jog mopsas Hugo ieško naujų namų.

„Nors Hugo ne pirmos jaunystės, tačiau jo širdis vis dar pilna meilės ir džiaugsmo, kuriuo nori dalytis su kitais. Šunelis puikiai tiks ramiau gyvenantiems žmonėms, kurie neturi daug laiko per dieną iškrauti šunį. Hugo – mielas, ištikimas mėgstantis paglostukus, šuniukas. 10 metų, nekastruotas, paskiepytas, čipuotas, puikiai sutaria su kitais gyvūnais“, – taip naujų namų mopsui Hugo ieškojo gyvūnų prieglauda.

Feisbuko nuotr.

Internautai netruko atpažinti, kad skelbime įdėtas Hugo – M. Kazakevičiūtės ir jos buvusio sutuoktinio Jono Kriščiūno šuo. Tai sukėlė tikrą pasipiktinimų bangą, internete pradėjo sklisti nuotraukos, kur pora anksčiau su mopsu pozavo socialiniuose tinkluose, kartu net buvo ant žurnalo viršelio. Komentatoriai negailėjo kritikos tokiam poelgiui ir tikino, kad šuo niekada neatrodė laimingas.

„Butaforinė šeima. Nei vienas neatrodo laimingas“, – nuomonę pareiškė Greta.

„Kaip taip galima? Kas jie per žmonės?“ – piktinosi Kristina.

Kaip taip galima? Kas jie per žmonės?

Kiti internautai laikėsi pozicijos, kad į prieglaudą vyresnį šunį atidavę žinomi žmonės neturi jokių moralės normų bei empatijos, o šuniuku atsikratė tada, kai jis tapo nebereikalingas.

Kaip portalui žmonės.lt sakė Hugo šeimininkė M. Kazakevičiūtė, šunį į viešbutį atvežė buvęs dizainerės vyras J. Kriščiūnas.

„Šuo buvo viešbutyje ir viskas. Tai yra normalu. Žmonės skiriasi, nesusikalba ir taip toliau“, – portalui žmonės.lt sakė M. Kazakevičiūtė.

Vėliau buvo patvirtinta, kad šuo iš prieglaudos buvo atsiimtas. Primename, jog informacija apie M. Kazakevičiūtės ir J. Kriščiūno skyrybas viešojoje erdvėje paplito šių metų sausio viduryje.

Kaip pranešė Policijos departamentas, incidentas įvyko apie 10.10 val. Šiaulių rajone, Noreikių kaime, kuomet kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojais policijos pareigūnai tikrino informaciją dėl netinkamo gyvūnų laikymo.

Vienas iš gyventojo laikomų šunų įkando į ranką Šiaulių policijos pareigūnui. Suteikus medicininę pagalbą ligoninėje, jis gydomas ambulatoriškai.

Išsirinko iš paveikslėlio

Valų korgius jau bene penkiolika metų auginanti Gražina Kavalnienė pasakoja, kad apie šią šunų veislę sužinojo, kai 2009 m. jos vaikai užsinorėjo šuniuko. Vaikai rinkosi iš paveikslėlių ir jiems krito į akį valų korgis – gražiai besišypsantis šuo. Jai šios veislės šunys atrodė priimtini dėl to, kad jie yra aviganiai – vadinasi, bus protingi, aukšto intelekto, lengvai dresuojami, geri kompanionai. Teigiama, kad valų korgis yra didelis šuo mažo kūne – žaismingi, bet tvirti ir sargūs.

„Tada pradėjau ieškoti informacijos, kas čia per veislė, gal Lietuvoje jų apskritai nėra. Vis dėlto jau buvo keli veislynai, nes į Lietuvą pirmas korgis atkeliavo tik 2002 m. Apsilankėme keliuose veislynuose ir iš veislyno „Gyvatės ašara“ įsigijome pirmą savo valų korgę pembrukę“, – pasakoja Gražina.

Pirmoji šeimos augintinė Lora lūkesčius pateisino. Buvo labai mylima vaikų, jie daug su ja užsiiminėjo, ją dresavo, išmokė komandų.

Bendramintės: 13-oje valų korgių specializuotoje parodoje – veislyno „Tavo laimė“ atstovės Rusanda Pajedienė su Tabata, G. Kavalnienė su veterane Zalvija ir E. Kavalnytė su Eiva. (Gražinos Kavalnienės asmeninio albumo nuotr.)

Po poros metų pašnekovė iš to paties veislyno įsigijo dar ir valų korgę kardiganę Zalviją, kuriai šiemet sukaks jau trylika metų. „Kai pirkome pirmą kalytę, veislyne pamačiau, kad yra ne tik pembrukų, bet ir kardiganų. Abi šios korgių veislės ir panašios, ir šiek tiek skiriasi. Iš tiesų dabar jau galiu pasakyti, kad kardiganai man labiau patinka, bet tada antrą kalytę įsigijau į kompaniją pirmajai. Tiesa, jos prastai sutarė: kol kardignė buvo maža, penbrukei nusileisdavo, nes ši buvo dominuojanti kalytė, o kai kardiganė užaugo, ji buvo fiziškai stipresnė, tad kildavo nemažai konfliktų“, – prisimena Gražina.

Moteris džiaugiasi, kad vaikams noras prižiūrėti šunį augant nedingo, ypač dukrai Emilijai. Lora taip ir liko dukters šuo, o kardiganė Zalvija – mamos augintinė. Kai su Lora po dešimties metų teko atsisveikinti, dukters pageidavimu šeima įsigijo dar vieną pembrukę Eivą, kuriai dabar jau ketveri. „Emilijai vien kardiganės namuose neužteko – kai jos neliko, kažko trūko“, – prisimena pašnekovė.

Skiriasi išvaizda ir charakteriu

Gražina pasakoja, kad kažkada buvo pripažįstama viena veislė – valų korgiai. Tačiau šuniukai buvo tiek skirtingi, kad 1934 m. veislės buvo atskirtos – valų korgiai pembrukai ir valų korgiai kardiganai.

Nuo tada draudžiama skirtingų veislių šunis kryžminti. Iki to laiko jie buvo kergiami ir šuniukai atskiriami pagal tai, ar gimė su uodega (kardiganas), ar be uodegos (pembrukas), nors skirtumų yra ir daugiau: skiriasi spalvos, kardiganai šiek tiek didesni. Skiriasi ir charakteris – kardiganai rimtesni, oresni, santūrūs, prisiriša tik prie vieno žmogaus, o pembrukai – gudrios besišypsančios laputės, jiems geriausias draugas tas, kas paduoda maisto.

Valų korgiai lengvai dresuojami, nori, kad su jais užimtų, jiems reikia veiklos. Jeigu jų nedresuosi, tai jie išsidresuos šeimininką, ypač pembrukas, ir užlips ant galvos. Pembrukai linkę tukti, tad, jeigu žmogus patiki šuns graudžiu žvilgsniu ir duoda viską, ko tik jis nori, – gali būti problemų.

Gražina nepataria šios veislės augintinių įsigyti žmonėms, kurie daug dirba, neturi laiko su jais užsiimti. Jei šuo visą dieną būna vienas namie, jam liūdna, jis gali susirgti. Korgis kasdien turi išsikrauti užsiimdamas fizine ir protine veikla. Geriausiai jie jaučiasi namuose, kuriuose yra ne vien dekoracija, bet ir kompanionai. Taip pat ten, kur su jais einama pasivaikščioti po apylinkes ar išdykaujama miške. Valų korgiai labai mėgsta bendrauti su žmonėmis, todėl jie geriausiai atsiskleidžia, kai pripažįstami visateisiais šeimos nariais.

Korgiai – šunys su charakteriu. Gali įsižeisti, supykti, keršyti. Jeigu prasikalsta, nuleidžia ausis ir nusliūkina į kampą – patys save nubaudžia.

„Kadangi valų korgiai yra aviganiai, geriausia ir daugiausia džiaugsmo jiems, ypač kardiganams, teikianti veikla – avių ganymas, – teigia pašnekovė. – Tad Valų korgių mėgėjų klubas organizuoja šventes, kuriose leidžiama šunims paganyti avis. Kažkada buvo atliekamas net ganymo instinkto testas. Užsienyje avių ganymas – ypač populiarus kardiganų augintojų užsiėmimas.“

Gražina teigia, kad šių veislių šunims nereikia ypatingos priežiūros. Daugiausia dėmesio reikalauja kailis, nes jie turi ir vilną, ir povilnį, tad jei nenorite, kad namie būtų daug plaukų, augintinius riekia dažnai šukuoti.

Kadagni korgių stuburas ilgas, galimos stuburo išvaržos, tačiau tai nėra dažna – šios veislės šunys tvirti, stiprūs ir retai sergantys. Tačiau patartina šuniui neleisti šokinėti iš didesnio aukščio, landžioti kažkur po sofomis, vengti laipiojimo didesniais laiptais – patausoti stuburą.

Papildymas: marmurinė kalytė Tabata neseniai susilaukė dešimties šuniukų. (Gražinos Kavalnienės asmeninio albumo nuotr.)

Korgiai – šunys su charakteriu. Gali įsižeisti, supykti, keršyti. Jeigu prasikalsta, nuleidžia ausis ir sliūkina į kampą – patys save nubaudžia.

Nugalėtojos palikuonys

Pembrukų vada būna vidutiniškai penki–septyni šuniukai, nors gali būti ir dešimt, ir net daugiau. Kardiganai veda šiek tiek daugiau. „Mano kardiganės Zalvijos pirmoji vada buvo dvylika šuniukų, antra – devyni. Dabar marmurinė kardiganė Tabata, gyvenanti mano brolio šeimoje, atsivedė dešimt šuniukų“, – sako Gražina.

Šiuo metu moters namuose gyvena dvi kalytės – pembrukė Eiva ir kardiganė Zalvija, taip pat mažyliai – Eivos šuniukai, iš kurių dar ne visi surado namus. Moteris didžiuojasi, kad šuniukai – palikuonys kalytės, kuri pernai tapo geriausiu parodos šunimi.

Gražinos teigimu, valų korgių bumas Lietuvoje buvo apie 2020 m., po karalienės Elžbietos II mirties šios veislės šuniukų žmonės įsigyja rečiau.

Draugai: Gražina tiki, kad į kažkieno namus Eivos mažyliai atneš laimės. (Gražinos Kavalnienės asmeninio albumo nuotr.)

„Kai susilaukėme pirmosios korgių vados, įkūriau veislyną ir pavadinau jį „Tavo laimė“. Kodėl toks pavadinimas? Todėl, kad korgis – laimė namuose. Jie atnešė daug laimės mums ir tiems, kas įsigijo šuniukų, – taip pat“, – sako moteris, jau negalinti įsivaizduoti savo namų be šių keturkojų augintinių.