Šiauliuose eglės bus surenkamos nuo ateinančio penktadienio iki pirmadienio, o Panevėžyje – iki sausio 16 dienos.

Primenama, kad eglutes reikėtų atnešti kruopščiai nupuoštas, be vazonų, nuimti polietileno ar kitų medžiagų, į kurias buvote įvynioję eglutes, likučius. Tokias eglutes vėliau bus lengviau perdirbti.

Kaip skelbia Šiaulių miesto savivaldybė, visos bendrovės „Šiaulių energija“ organizuojamos akcijos metu iš gyventojų surinktos eglutės virs ekologišku biokuru ir bus panaudotos bendrovės vartotojų būstams šildyti.

Bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“ informavo, kad iki sausio 16 dienos Panevėžio miesto gyventojai nupuoštas eglutes gali pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių, esančių Pilėnų g. 43, pastatytus didžiatūrius atliekų surinkimo konteinerius.

Nupuoštas eglutes bus galima pristatyti ir į Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro eksploatuojamas didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikšteles, esančias Savitiškio g. 8 ir Senamiesčio g. 114B.

Gyventojai, neturintys galimybės nuvežti eglučių į nurodytas jų surinkimo vietas, sausio 6–13 d. jas galės palikti šalia kolektyvinio (viešojo) naudojimo atliekų surinkimo konteinerių aikštelių.

Visos surinktos eglutės bus perduotos atliekų tvarkytojams kompostuoti.

Pirmadienį sostinės savivaldybė skelbė, kad nupuoštas eglutes vilniečiai galės atnešti į artimiausią jų surinkimo vietą, tokių specialių aikštelių Vilniuje paruošta apie 100.

Kaune taip pat organizuojama kalėdinių eglučių surinkimo akcija, ji vyksta 65 vietose, kurios veiks iki sausio 31-osios.

Jos metu gyventojai bus kviečiami nupuoštas kalėdines eglutes ar jų šakas atnešti į specialius konteinerius, kurie įsikurs 39-iose vietose skirtinguose Lietuvos miestuose. Iniciatyva nudžiugins ir klaipėdiečius.

Akcijos metu surenkamos žaliaskarių atliekos yra perdirbamos ir virsta ekologišku kuru arba kompostu, taip tausojant gamtos išteklius bei mažinant užterštumą.

Praėjusių metų akcijos metu specialiuose konteineriuose iš viso buvo surinkta 890 kubinių metrų žaliaskarių atliekų, o aktyviausi buvo Vilniaus, Šiaulių bei Klaipėdos gyventojai.

Eglių surinkimo vietos Klaipėdoje:

Žardininkų g. 16 

Budelkiemio g. 17 

Liepų g. 46 

Kretingos g. 27 

Pristatys užsakymą, išveš tarą

ZZZ.LT kurjeriai nuo šiol atliks dvigubą darbą: pristatys pirkėjų užsakymą ir išveš bet kur pirktą, namuose sukauptą tarą. Tereikės ją sudėti į specialiai tam skirtą maišelį. Už kiekvieną tinkamą pakuotę į asmeninę pirkėjo paskyrą sugrįš po 0,10 €, kuriuos klientas galės panaudoti kito apsipirkimo metu.

ZZZ.LT marketingo vadovės Vaivos Fabijonavičienės teigimu, pirkėjai tokios paslaugos laukia nuo pat įmonės įsikūrimo pradžios: „Žmonės vis labiau vertina savo laiką ir džiaugiasi jį taupyti padedančiomis naujovėmis. Daug patogiau, kai būdami namuose jie gali ir apsipirkti, ir grąžinti nemažai vietos užimančią tarą“. Įmonės atstovė neabejoja, kad klientai netruks išbandyti ir įvertinti paslaugos privalumus, o į taros perdirbimo punktus bus sugrąžinta dar daugiau pakuočių.

Svarbi kiekviena pakuotė

Anot V. Fabijonavičienės, visiškai nesvarbu, kokiu būdu į perdirbimo centrus sugrįžta panaudota tara. Svarbiausia, kad gyventojai suvoktų rūšiavimo naudą ir nepaliktų pakuočių „natūraliai“ suirti. Mat iš pažiūros mažytis plastmasinis buteliukas gamtoje suirs vidutiniškai per 400, aliuminė skardinė per 200, o stiklui gali prireikti ir 500 ar net 600 metų. Todėl kiekviena grąžinta pakuotė ženkliai prisideda prie taršos mažinimo ir saugios, švarios aplinkos kūrimo.

Džiuginantys rezultatai

Nuo šių metų vasario 1 d. Lietuvoje veikianti užstato sistema buvo parengta remiantis sėkmingu Skandinavijos šalių, Vokietijos bei kaimyninės Estijos pavyzdžiu – šiose šalyse surenkama beveik 90 proc. panaudotų gėrimų pakuočių. Realu, kad tokį rezultatą greitai pavyks pasiekti ir Lietuvoje: iš maždaug 600 mln. per metus parduodamų stiklinių, plastmasinių ir skardinių pakuočių per 10 mėn. Lietuvos gyventojai jau grąžino daugiau nei pusę. 

Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi galimybe grąžinti pakuotes moderniai – per pirmąją savaitę, kai pradėjo veikti taromatai, jau grąžinta daugiau nei 300 tūkst. pakuočių. Kol kas absoliuti dauguma grąžintų pakuočių – stikliniai alaus ir giros buteliai, dalyvaujantys daugkartinių pakuočių užstato sistemoje. Neabejojama, kad kai prekybos lentynose padaugės vienkartinių gėrimų pakuočių su užstato ženklu, kiekvieną savaitę taromatais bus surenkama dar daugiau taros.

„Jau pirmąją taromatų veikimo dieną buvo grąžinta apie 5000 butelių, vėliau šis skaičius tik augo.  Daugiausiai taros gyventojai į taromatus pridavė savaitgalį – buvo surinkta daugiau nei 180 tūkst. pakuočių. Pastebime, kad gyventojai jau pradeda grąžinti ir naujosios užstato sistemos ženklu pažymėtas pakuotes. Visgi didesnio jų kiekio tikimės vasario pabaigoje, kadangi vasario 1 d. gėrimų gamintojai ir importuotojai tik pradėjo tiekti užstato ženklu pažymėtas pakuotes parduotuvėms“, – sakė Gintaras Varnas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas.

Primename, kad praėjusį pirmadienį Lietuvoje pradėjo veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Šioje sistemoje dalyvauja metalinės, stiklinės ir plastikinės pakuotės, pažymėtos užstato ženklu.  Užstatas už vienkartines pakuotes taikomas alkoholiniams ir nealkoholiniams gėrimams, alui, girai, sultims, vaisvandeniams, mineraliniam vandeniui, nektarams, stalo vandeniui. Skaičiuojama, kad tokių pakuočių kasmet į rinką išleidžiama apie 600 mln. vienetų.

Praėjusią savaitę kai kurių taromatų darbą laikinai sutrukdė techninės kliūtys, daugiausia – dėl programinės įrangos gedimų. Visi jie šiuo metu pašalinti.

„Gedimai nebuvo dideli, tačiau jų buvo galima tikėtis, kadangi diegiamas toks platus taromatų tinklas, o testavimo laikas yra palyginti trumpas. Technines kliūtis identifikavome operatyviai, ir beveik visos jos buvo pašalintos jau vasario 2 d. vakare. Šiuo metu sistema veikia taip, kaip ir turėtų. Visgi norėčiau dar kartą pabrėžti, kad taromatai priima tik specialiai paženklintą tarą. Todėl jeigu taromatas pakuotės nepriima, tai greičiausiai yra ne sistemos klaida“, ­– sakė E. Nõgene, taromatus Lietuvoje diegiančios ir prižiūrinčios bendrovės „Tomra Group“ atstovas.

Kaip jau buvo skelbta, grąžinama tara turi būti tuščia, išlaikiusi pradinę formą, o etiketė – nepažeista, su aiškiai matomu brūkšniniu kodu. Grąžinti galima tik užstato ženklais pažymėtas pakuotes, už kurias parduotuvėje buvo paimtas užstatas.

Šiuo metu Lietuvos parduotuvėse ir toliau diegiami taromatai, jų įrengta jau daugiau nei 500. Visą taromatų tinklą – apie tūkstantį vienetų – planuojama įrengti iki balandžio pabaigos. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ taromatais planuoja surinkti absoliučią daugumą – apie 85 proc. – užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių.

Seno televizoriaus, lovos ar klozeto nereikėtų mesti šalia konteinerių ar laiptinės prieigų: jų vieta – didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse. Gyventojai juos išvežti ten turėtų patys, tačiau Vilniuje už mokesčių mokėtojų pinigus neatsakingų žmonių atliekas priversta išvežti savivaldybės samdyta įmonė, LRT Radijo laidoje „Aktualijų studija“ sako Loreta Juškaitė iš Vilniaus miesto savivaldybės.

„Stambiagabaritės atliekos yra viena iš opiausių šių dienų temų. Neretai baldai, televizoriai, langai, durys, dviračiai, padangos ar kitos atliekos atsiduria šalia buitinių atliekų konteinerių ar yra bandomos išmesti į juos. Tačiau jos turi būti tvarkomos tinkamai. Kaip gyventojas nusiperkęs kažkokį daiktą, pavyzdžiui, baldą, atsiveža jį į namus, taip turi pasirūpinti ir jo išvežimu“, – kalba Vilniaus m. savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotoja  L. Juškaitė.

Šiukšlių vežėjai, pasak L. Juškaitės, yra įpareigoti aptarnauti buitinių atliekų konteinerius, tačiau kadangi žmonės nepasirūpina savo didelio gabarito atliekomis, teršia aplinką, Vilniaus miesto savivaldybė tokias atliekas yra numačiusi surinkti tris kartus per mėnesį.
„Tai yra įskaičiuota į žmonių mokesčius, atliekos yra surenkamos kiekvieno mėnesio 5, 15 ir 25 dienomis“, – pažymi Vilniaus savivaldybės atstovė.

Tačiau, anot L. Juškaitės, tuo piktnaudžiauti nereikia, žmonės privalo suprasti, kad gyventojas yra atliekų turėtojas ir jis už jas yra atsakingas. Vilniaus mieste yra įrengtos penkios stambių gabaritų atliekų aikštelės, į kurias žmogus turi išvežti savo atliekas, ir jos ten bus nemokamai priimamos. Jos yra Pilaitės prospekte, Liepkalnio, Kraučiūno, Pramonės ir Pumpėnų gatvėse. Aikštelėse priimamos įvairios stambiagabaritės atliekos: baterijos, padangos, elektroninė įranga, baldai.

Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė pažymi, kad Lietuvoje labiausiai trūksta visuomenės informavimo, todėl susiduriama su tokia aplinkos teršimo problema.

„Kalbama apie popieriaus, plastiko, stiklo rūšiavimą, tačiau apie stambaus gabarito atliekas ir jų aikšteles informacijos savivaldybėse trūksta. Aišku, kiekvienai atliekų rūšiai nustatomos ribos, kad nepradėtų piktnaudžiauti, pavyzdžiui, mažos įmonės. Bet tos aikštelės, kiek man yra žinoma, tikrai yra praktiškai visose savivaldybėse ir gyventojai didelio gabarito atliekas ten gali atvežti nemokamai“, – tikina L. Zukė.

Aplinkos ministerijos atstovė pažymi, kad į didelio gabarito atliekų surinkimo aikšteles galima vežti ir ribotą sudėvėtų padangų skaičių. Skirtingose savivaldybėse jos yra priimamos penkios arba keturios. Tačiau tai nėra vienintelė vieta, kur gyventojai gali atsikratyti sudėvėtų padangų. Jos gali būti paliekamos prekybos vietoje, įsigyjant naujas, arba autoservisuose. „Autoservisai turi pareigą iš gyventojų priimti sudėvėtas padangas ir jas atiduoti atliekų tvarkytojams“, – sako L. Zukė.

Vyriausybė siekia pakoreguoti Atliekų tvarkymo įstatymą ir didesnes elektroninių prekių parduotuves įpareigoti surinkti visus elektroninius prietaisus. Parduotuvių atstovai tvirtino, kad toks pakeitimas didesnės įtakos neturės, nes jos jau dabar priimančios visus prietaisus.

Laukia Seimo pritarimo

Šiuo metu nenaudojamus ar nebeveikiančius buitinius prietaisus ar elektronines atliekas galima nunešti į bet kurią didesnę elektroninių prekių parduotuvę. Tačiau joje atnešti prietaisai gali būti ir nepriimti. Pagal šiuo metu galiojantį Atliekų tvarkymo įstatymą parduotuvė elektronines atliekas privalo priimti tik tuo atveju, jei pati prekiauja tokiais prietaisais.

Nuo 2018-ųjų didesnės buitinių prietaisų parduotuvės privalės iš žmonių priimti smulkius prietaisus, net jei jų nepardavė. Tai numatantiems Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimams praėjusį trečiadienį pritarė Vyriausybė, toliau juos svarstys Seimas.

"Nesvarbu, kad žmogus atnešė atiduoti, pavyzdžiui, seną mobilųjį telefoną, o parduotuvė telefonais neprekiauja, ji vis tiek privalės priimti iš žmogaus tą telefoną", – sakė aplinkos viceministras Almantas Petkus.

Jei Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektui pritars Ministrų kabinetas ir Seimas, nuo 2018 m. daugiau kaip 1 tūkst. Lietuvoje veikiančių parduotuvių laukia naujovės.

Surenka jau seniai

Šios naujovės elektroninėmis ir buitinėmis prekėmis prekiaujančių parduotuvių per daug negąsdina. Kalbintų įmonių atstovų teigimu, jau dabar parduotuvės priima daugelį atneštų prietaisų. Dėl šios priežasties įstatymo pakeitimas neturės didelės įtakos nei parduotuvių tinklams, nei jų tiekėjams.

"Minėtieji Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai mūsų įmonės atliekų tvarkymo sistemai didesnės įtakos neturėtų. Savo prekybos vietose mes jau ne pirmus metus priimame tiek stambiąją, tiek smulkiąją buitinę techniką", – sakė Lina Mažeikienė, "TC prekybos", vadovaujančios "TOPO centro" parduotuvių tinklui, atstovė.

Jai pritarė ir "Senukų" komunikacijos projektų vadovė Laima Petraitytė. Ji aiškino, kad jau dabar visose "Senukų" tinklo parduotuvėse yra pastatytos specialios dėžės, į kurias žmonės gali sumesti neveikiančius ar nebenaudojamus smulkius elektroninius prietaisus: virdulius, plaukų džiovintuvus, kompiuterių dalis, taip pat perdegusias elektros lemputes. "Senukuose" taip pat surenkama ir stambi buitinė technika.

"Visus anksčiau minėtus prietaisus "Senukai" surenka vadovaudamiesi teisės aktais ir savo vidaus taisyklėmis. Tai reiškia, jog mes šiuos prietaisus visuomet surenkame nepriklausomai nuo to, ar žmogus ką nors pirko mūsų prekybos centre, ar ne, ir nepriklausomai nuo to, ar tais pačiais prietaisais prekiaujame. Neribojame ir priimamos technikos kiekio. Taigi galimi Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai mums ir mūsų pirkėjams įtakos neturės", – tikino L.Petraitytė.

Reikia tik paskambinti

Renata Saulytė, "Maximos" komunikacijos vadovė, taip pat tvirtino, kad įstatymo pakeitimai, jei jie ir bus priimti, didesnės įtakos nepadarys, nes įmonė seniau vykdė ir tebevykdo elektroninių atliekų surinkimą.

Be to, ji atkreipė dėmesį, kad didžiuosiuose prekybos centruose, kuriems būtų taikomas įstatymo pakeitimas, elektroninių ir buitinių prekių asortimentas gana didelis.

"Todėl pastaruoju metu iš klientų surinkdavome gana daug buitinės technikos. Tam yra, iš tikrųjų, jau sukurta visa sistema. Klientas gali parduotuvėje atiduoti prietaisus. Arba gali kreiptis į EPA asociaciją, kurios nariai mes esame. Tiesiog paskambinti nemokai ir tiek stambesnė, tiek smulkesnė buitinė technika bus priimta", – aiškino R.Saulytė.

2013 m., Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, užregistruoti 1189 elektroninių ir buitinių prekių gamintojai bei importuotojai.

Statistikos departamento skaičiavimais, Lietuvoje 2011 m. pabaigoje buvo 1148 mažmeninės prekybos parduotuvės, kurios prekiauja elektronine ir buitine technika ir kurių plotas viršija 400 kvadratinių metrų.