Rumunijoje net užregistruota pirmoji tokio susirgimo auka. Ar tai stebina mokslininkus ir ar liga pavojinga, pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro viruso tyrinėtoju, gydytoju Gyčiu Dudu.

– Mokslininkų tokie dalykai visiškai nestebina. Šiuo metu gana aukštas abiejų virusų cirkuliavimo lygis, įskaitant ir daugelį kitų. Jeigu du virusai patenka į organizmą panašiu metu, kai vienas neaktyvavęs įgimtų imuninės sistemos organizmų, gali įsitvirtinti ir antras. Tačiau kadangi tai palyginti retas įvykis, jie nėra labai gerai tiriami, pačios įvairios virusų kombinacijos begalinės. Automatiškai per daug tyrimų nėra ir į gera neišeina žmogui, tačiau tai nėra kažkoks skirtingas būdas virusams cirkuliuoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Rumunijoje užfiksuota pirma auka. Ką sveikesniam žmogui šie du virusai kartu organizme gali padaryti? Kaip jie veikia?

– Jei du virusai populiacijoje cirkuliuoja su maždaug 50 proc. dažniu, apie ketvirtadalis žmonių būtų koinfekuoti. Jei abu cirkuliuotų po 10 proc., koinfekcijų skaičius būtų apie 1 proc. populiacijos. Žinant, kad nė vienas iš šių virusų necirkuliuoja taip dažnai, vadinasi, koinfekcijų pasitaiko itin retai, jų ištirti neišeina ir labai svarbu prisiminti, kad kiekvieno žmogaus imuninis atsakas yra visiškai unikalus. Todėl konkrečiai įvardyti, kad būtent šių dviejų virusų koinfekcija mirtina, negalime.

– Dažniausiai žmogaus įtaria, kad serga viena ar kita liga, bet labai retai pagalvoja, jog gali būti net dvi ligos iškart. Dėl to tai praslysta pro medikų ir mokslininkų akis.

– Po pandemijos esame įpratę matyti molekulinius testus – PGR, antigeno, kurie leidžia diagnozuoti tokias ligas. Daugelis žmonių nežinojo, kad gali sirgti neturėdami simptomų, tačiau su teigiamu testu. Mokslui tai seniai žinoma.

– Jei galėtumėte gauti duomenų, kurių neturite, ką norėtumėte sužinoti apie šią kombinuotą ligą?

– Sunku įvardyti, nes šios koinfekcijos nėra dažnos. Būtų sunku surinkti tinkamą imti ištirti. Kita vertus, jei reikėtų pasirinkti, mane domintų, koks maksimalus laiko tarpas, per kurį, užsikrėtus vienu virusu, galima užsikrėsti kitu.

Užsikrėtus vienu virusu, galima užsikrėsti kitu.

– Ar tai žiniasklaidos baubas, ar yra pavojaus lygis ligoninėms Europoje?

– Laikyčiau tai žiniasklaidos problema. Matėme, kad gripo atvejų daugiau tarp vaikų, ypač respiracinio sincitinio viruso atvejų, kurie susidarė dėl to, nes pandemijos laikotarpiu beveik niekuo nesirgome, nešiojome kaukes, sumažinome keliones. Susidarė žmonių imtis, kuri gali sirgti gripu ir įvairiomis vaikystėje persirgtomis ligomis. Tačiau matome ir pozityvių ženklų, kad Lietuvoje po truputį mažėja viršutinių kvėpavimo takų ligų.

– Ar gripas ir koronavirusas gali tapti vienu virusu?

– Savaime suprantama, kad ne, kadangi tai yra absoliučiai negiminingi virusai. Viena vertus, koronavirusai garsėja gebėjimu rekombinuotis, t. y. jei žmogų užkrečia dvi giminingos koronaviruso linijos, jos gali apsikeisti genetinės medžiagos fragmentais. Gripo atveju egzistuoja mechanizmas, kuriuo virusai galia pasikeisti genetine medžiaga, tačiau tai vyksta tarp gripo A ar B virusų

Pasiruoškite veiksmingą artileriją

Oro uostus lankant ir lėktuvais skrendant rudenį ar žiemą pravartu turėti sveikatai būtiniausių priemonių vaistinėlę. Anot Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovės dr. Jurgitos Šaulytės, į šią vaistinėlę visų pirma įsidėkite medicininę burnos kaukę. Gripo ir peršalimo ligos dažniausiai perduodamos oro lašeliniu būdu, todėl kelionėje kaukė gali būti efektyviausia apsauga norint neužsikrėsti ar neužkrėsti kitų. Kitas svarbus dalykas keliaujant – kruopštus rankų plovimas muilu.

„Kai siaučia gripas, rankas reikėtų plauti kuo dažniau, nusiimant žiedus ir pašalinant visus nešvarumus. Jei kelionėje po ranka ne visada turite muilo, į rankinį bagažą įsidėkite dezinfekuojančio skysčio ar servetėlių“, – pataria J. Šaulytė.

Visuomenės sveikatos biuro specialistė rekomenduoja keliaujant su savimi turėti dar vieną veiksmingą priemonę – eterinį aliejų, kuris gali apsaugoti imuninę sistemą nuo bakterijų ir virusų. Su peršalimu puikiai kovoja gvazdikėlių, cinamonų, čiobrelių eterinis aliejus. Svarbu, kad jis būtų terapinės klasės – grynas.

Jei kelionėje po ranka ne visada turite muilo, į rankinį bagažą įsidėkite dezinfekuojančio skysčio ar servetėlių.

„Keletą eterinio aliejaus lašų galima lašinti ant pečių ir įtrinti. Jei kvapas per stiprus, galima praskiesti su kokosų, migdolų ar alyvuogių aliejumi. Vieną lašą eterinio aliejaus galima netgi įsilašinti į burną ir tai bus gera prevencinė priemonė arba pirmas vaistas, kai jaučiatės prastai“, – teigia specialistė J. Šaulytė.

Ieškokite šiltų skysčių

Kelionėje pajutus apninkantį peršalimą – bendrą silpnumą, nuovargį, pradėjus čiaudėti ar sloguoti – ieškokite, kur įsigyti šiltos žolelių arbatos. J. Šaulytė pataria peršalus šiltus skysčius vartoti nuolatos, taip padėsite organizmui šalinti virusą.

„Kita veiksminga priemonė, kovojanti su užklupusia liga – askorbo rūgštis, dar žinoma kaip vitaminas C. Patartina su savimi pasiimti vandenyje tirpių vitamino C tablečių. Pasijutus blogai per dieną reikėtų išgerti 3-4 stiklines šilto vandens, kuriame ištirpintas vitaminas C“, – sako sveikatos ekspertė.

Savo ruožtu Lietuvos oro uostų Keleivių patirties skyriaus vadovė Rasa Petraitienė primena, kad šiltų skysčių, arbatų keliautojai galės įsigyti tiek oro uostuose veikiančiose maitinimo įstaigose, tiek lėktuvo salone.

Natūralioms priemonėms – pirmenybė

„Kaip visuomenės sveikatos specialistė, nerekomenduoju kelionėje pajutus pirmuosius peršalimo simptomus griebtis vaistų. Kol temperatūra ne aukštesnė nei 38 °C, keliautojai turėtų stengtis gydytis natūraliomis aukščiau tekste išvardytomis priemonėmis. Visgi, jei temperatūra pakyla virš 38°C arba laikosi ganėtinai ilgai, tai karščiavimui ar skausmo malšinimui skirti vaistai turėtų pagerinti savijautą ir kelionę tęsti bus lengviau“, – pataria dr. J. Šaulytė.

Shutterstock nuotr.

Tačiau, jei atsėlinantį gripą ar peršalimą pajutote dar prieš kelionę, J. Šaulytė rekomenduoja nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinęs situaciją, jis gali išrašyti antivirusinių vaistų. Pasak specialistės, tokius medikamentus reikėtų vartoti dvi pirmąsias paras nuo tada, kai pajutote ligos simptomus. Vaistai turėtų padėti ir kelionėje jausitės gerai.

Kiek vaistų prireiks?

Aviacijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad jokių rankiniame bagaže vežamų vaistų kiekis nėra ribojamas, įskaitant ir skysto pavidalo medikamentus.

„Tiek tuo atveju, jei vaistai jums specialiai skirti gydytojo ir atvykę į kitą šalį negalėsite įsigyti jų bet kurioje vaistinėje, tiek tuo atveju, jei tai yra vaistai nuo kosulio ar slogos, jų nereikia pakuoti į 1 l talpos maišelį kartu su kitais skysčiais“, – atkreipia dėmesį R. Petraitienė.

Beje, pasijutus blogai gydomosios arbatos, vitaminų ar reikalingų vaistų galite įsigyti ir pačiame oro uoste.

„Vilniaus oro uoste, išvykimo salėje, šalia saugumo patikros veikia vaistinė, o Kauno oro uoste peršalimui gydyti reikalingų priemonių ar nereceptinių vaistų rasite „Narvesen“ prekybos tinklo asortimente“, – pažymi R. Petraitienė.

Ieškokite poilsio vietų

Kelionėje tausokite jėgas, kad prireikus imunitetas turėtų resursų kovoti. Kiek įmanoma ilsėkitės, nepamirškite šiltos aprangos. Laukdami skrydžio, oro uoste suraskite vietą, kurioje galite pabūti ramiai, kur praeina mažiau žmonių, yra mažesnis triukšmas.

Anot Lietuvos oro uostų atstovės, prireikus poilsiui reikalingų daiktų, tokių kaip ausų kamštukai, kelioninė pagalvėlė, miego raištis surasite oro uostuose esančiose parduotuvėse.

Beje, poilsis, kaip ir mityba, fizinis aktyvumas labai svarbūs ir prieš kelionę. Stenkitės eiti miegoti tuo pačiu metu, idealu – dešimtą ar vienuoliktą valandą vakaro. Net ir vėlyvą rudenį, žiemą savo mitybą praturtinkite daržovėmis, šiuo metų laiku itin naudinga rinktis raugintas daržoves. Rytais atlikite bent keletą mankštos pratimų – tai stiprina imuninę sistemą.

„Užsiimdami nuolatiniu organizmo stiprinimu drąsiai keliausite gripo sezono metu ir dideli žmonių susibūrimai nekels baimių“, – neabejoja J. Šaulytė.

Na, o jei atėjus šaltajam sezonui norite būti visiškai ramūs dėl savo sveikatos, specialistė rekomenduoja pasiskiepyti nuo gripo. Skiepai gripo tikimybę sumažina net 70–90 proc. Pasaulio sveikatos organizacija skiepus įvardija veiksmingiausia gripo profilaktikos priemone.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, remiantis kelių apklausų duomenimis, kas penktas šalies gyventojas sirgdamas eina į darbą, nes bijo netekti pajamų. Tačiau taip elgtis, pasak jos, kažin ar verta, nes sirgdami vieną savaitę lietuviai netenka mažiau pajamų, lyginant su kaimynais latviais ir estais.

„Savaitę trunkančio nedarbingumo dėl ligos atveju 500 eurų, atskaičius mokesčius, gaunantis gyventojas Lietuvoje per savaitę netektų 40 eurų, arba 8 proc. savo pajamų, Latvijoje – 43 eurų, arba 9 proc., Estijoje – 65 eurų, arba 13 proc. Tiesa, dalį lėšų mažai uždirbantys estai galėtų susigrąžinti vėliau, deklaravę savo pajamas“, – banko pranešime cituojama J. Cvilikienė.

Lyginant Baltijos šalių ligos išmokas svarbu paminėti, kad Estijoje ji nemokama pirmąsias tris ligos dienas, Latvijoje tokia išmoka nemokama pirmą ligos dieną. Tuo metu Lietuvoje ligos išmoka mokama nuo pirmos ligos dienos, ją pirmąsias dvi ligos dienas moka darbdavys, už vėlesnes dienas – „Sodra“.

Situacija, pasak J. Cvilkienės, lietuviams tampa nepalanki, kai sergama ilgiau arba gyventojo pajamos yra didesnės, pavyzdžiui, 800 eurų, atskaičius mokesčius. Lietuvoje sirgdamas dvi savaites 800 eurų į rankas uždirbantis žmogus netektų kiek daugiau nei 84 eurų, arba 10,5 proc. pajamų, Latvijoje – 69 (8,6 proc.), Estijoje – beveik 137 eurų (17,1 proc.) pajamų.

Kai nedarbingumo pažymą tenka imti, norint pasirūpinti sergančiu vaiku, mažiausiai pajamų dėl to praranda Latvijos gyventojai. Pavyzdžiui, dėl savaitę sergančio vaiko slaugos 500 eurų uždirbančio gyventojo pajamos Lietuvoje sumažėja daugiau nei 27 eurais, arba 5,6 proc. pajamų. Esant tokiai situacijai Latvijoje ir Estijoje, darbuotojas netenka atitinkamai 12 eurų (2,5 proc.) ir 37 eurų (17,4 proc.).

Balandžio 1–7 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 65,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 61,8 susirgimo 10 tūkst. gyventojų.

Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo 57,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti devyni asmenys, iš jų – du vaikai iki dvejų metų, šeši vaikai – 2–17 metų ir vienas suaugęs asmuo.

2018–2019 metų gripo sezonu metu registruoti 26 mirties nuo gripo atvejai.

KET rašoma: „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės.“

Ar dažnai laikotės šios taisyklės ir prie vairo peršalę nesėdate? Pasak šeimos gydytojos N. Vaicekauskienės, britai bei australai yra atlikę ne vieną tyrimą, kurie įrodė, kad susirgus peršalimo ligomis, karščiuojant silpnėja reakcija ir dėmesys.

„Tuomet, važiuojant 40 km per valandą greičiu, stabdymo kelias gali pailgėti net ir vienu metru, o juk žinome, kad kartais labai svarbus kiekvienas centimetras. Tyrimai, kurių metu buvo stebima, kaip sekasi vairuoti karščiuojantiems asmenims, atskleidė, kad turint temperatūros vairuoti negalima ir nerekomenduojama. Puikiai žinome, kad susirgę ne tik karščiuojame, bet atsiranda ir čiaudulys, akių ašarojimas, galvos skausmas. Maža to, gali atsirasti kitų komplikacijų, pavyzdžiui, sinusitas gali sukelti staigius galvos skausmus, tuomet vairuotojo reakcija visiškai sumažėja, pablogėja regėjimas“, – perspėja gydytoja.

Anot pašnekovės, užpuolus virusinėms infekcijoms, sunkiausios būna pirmos trys paros. Negana to, daugelis žmonių, net nepasitarę su gydytojais, pradeda vartoti vaistus, kurių sudėtyje gali būti medžiagų, mažinančių dėmesį ir reakciją. „Tai gali ne pagerinti, o pabloginti situaciją. Tai gali atsiliepti vairavimo kokybei“, – LRT.lt aiškina N. Vaicekauskienė.

Gydytoja tikina, jog daugelis žmonių net neskaito vaistų sudėčių. „Ne vienas vaistus lygina su arbatomis nuo peršalimo, o tuo, kad kai kurių vaistų dozės yra nemenkos ir kokios medžiagos įeina į vaistų sudėtį, nepasidomi. Vadovaujamasi požiūriu: pirksiu, išgersiu – geriau pasijusiu“, – teigia gydytoja.

Iš ryto žmonės būna dar neprabudę, o vakare – jau pavargę. Tas nuovargis daro įtaką vairavimo kokybei, nes vairuotojas daug ko nepastebi, būna irzlesnis.

Medikai primena, kad yra ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių yra ribojama teisė vairuoti transporto priemones. Tai – tam tikro laipsnio regėjimo sutrikimai, kai kurios akių ligos – akispūdžio pakitimai, stiprūs klausos sutrikimai, kai kurios širdies ir kraujagyslių ligos, pavyzdžiui, aukšto laipsnio hipertenzija. Vairuoti taip pat negalima turint širdies ritmo stimuliatorių, sergant sunkia cukraligės forma, neurologinėmis ligomis – epilepsija ar esant persirgtų psichikos ligų liekamiesiems reiškiniams.

Sergi – į vairavimo pamoką neini

Vairavimo instruktorius Darius Kanapinskas sako, kad vairavimo mokykla mokinių visuomet prašo, kad sirgdami neitų į vairavimo pamokas.

„Mes patys nenorime užsikrėsti, be to, ir KET neleidžia vairuoti susirgus. Daugelyje vaistų sudėčių būna nurodyta, kad vartojant atitinkamus vaistus negalima vairuoti. Tam tikri vaistai išties gali atsiliepti vairavimo kokybei“, – tvirtina D. Kanapinskas.

Vis dėlto, pasak vairavimo mokytojo, besimokantys vairuoti linkę į pamokas ateiti sirgdami. „Dabar nemažai žmonių yra emigravę, galbūt užsienyje dirba ar studijuoja, bet grįžta į Lietuvą išsilaikyti teisių. Kartais nutinka taip, kad dar ir suserga grįžę. Tuomet ateina į vairavimo pamokas bėgančia nosimi, ašarojančiomis akimis. Nuo pūtimo nosis net ne raudona, o mėlyna būna, kosėja, bet nori vairuoti. Koks gali būti vairavimas? Čia bus tik laiko prastūmimas, pasidalijimas bakterijomis. Į vairavimą reikia žiūrėti atsakingai. Tiek patyręs, tiek nepatyręs vairuotojas turėtų atsižvelgti į savo sveikatos būklę“, – rekomenduoja D. Kanapinskas.

Lenktynininkas Benediktas Vanagas taip pat sako, kad sergančio žmogaus reakcija ir judesiai veikia kur kas blogiau. „Turint temperatūros vairuoti pavojinga, nes žmogaus organizmas užsiima kitais darbais. Todėl labai sunku išlaikyti deramą dėmesį ir koncentraciją. Sutinku ir dėl to, kad vartojami vaistai gali turėti slopinamųjų savybių. Gali būti regėjimo pakitimų, žmogus gali darytis mieguistas. Vairuoti sergant yra iš tiesų pavojinga ir tai turite suprasti“, – LRT.lt komentuoja B. Vanagas.

Dvidešimt metų lenktyniaujantis sportininkas neslepia – yra buvę varžybų, kuriose jam teko vairuoti turint temperatūros, tačiau tai esą akivaizdžiai atsiliepia rezultatams.

„Lenktynėse skriejame tikrai dideliu greičiu, o turint temperatūros reakcija lėtėja. Gali padaryti klaidą, kuri brangiai kainuos, gali ne tik nelaimėti lenktynių, bet net jų nebaigti. Apibendrinus, jei sergi – lenktynėse neturi šansų pasiekti gerą rezultatą. Mes dažnai galvojame, kad nuo mūsų tai jau „atšoka kulkos“. Bet labai gailimės, kai atsitinka nelaimė – ir kartais ji būna tokia tragiška, kad negali atsukti laiko atgal. Visuomet pagalvokite apie blogiausią scenarijų ir taip priimsite išmintingesnius sprendimus“, – siūlo B. Vanagas.

Kaip LRT.lt teigia D. Kanapinskas, ne mažiau svarbus ir poilsis – asmuo, sėdantis prie vairo, turi būti pailsėjęs. „Iš ryto žmonės būna dar neprabudę, o vakare – jau pavargę. Tas nuovargis daro įtaką vairavimo kokybei, nes vairuotojas daug ko nepastebi, būna irzlesnis. Kartais ir emocijų nevaldo: signalizuoja, rodo pirštus, grūmoja kumščiais. Tokių dalykų eisme taip pat neturėtų būti. Pareigūnas, sustabdęs vairuotoją, gali suprasti, kad asmuo yra pavartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų, bet nuovargį patikrinti labai sunku. Tuo metu mokslininkai ne kartą yra įrodę, kad nuovargis tolygus tam tikram alkoholio kiekiui – požymiai gali būti panašūs“, – aiškina D. Kanapinskas.

Kasmet registruojama apie 100 naujų ligos atvejų, moterys serga daug dažniau nei vyrai.

Ligos priežastys – vis dar paslaptis

Išgirdusieji išsėtinės sklerozės diagnozę pagrįstai išsigąsta, nes tai – nepagydoma lėtinė liga, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą. Sergančiųjų išsėtine skleroze smegenyse randama autoimuninių uždegimo požymių, o tai reiškia, kad žmogaus organizmas kovoja pats prieš save. Ligos eiga labai individuali, tačiau sergantieji išsėtine skleroze pamažu praranda gebėjimą laisvai judėti, netenka dalies regėjimo, jiems svaigsta galva – žmonės tampa neįgalūs, o vaistai gali padėti ligą kontroliuoti, tačiau negali jos visiškai išgydyti. 

Klaipėdos universitetinės ligoninės Išsėtinės sklerozės centro vadovė, neurologė dr. Lina Malcienė sako, kad išsėtinė sklerozė, kaip ir daugelis kitų lėtinių autoimuninių ligų, neturi tikros priežasties – yra keletas hipotezių, bet tikslių duomenų – ne. „Mes iki šiol tiksliai nežinome, kodėl susergama išsėtine skleroze. Tai susiję su mūsų visuomenės vystymusi, gyvenimo būdu, mityba. Galima sakyti, kad tai – geriau gyvenančių šalių liga“,  – svarstė medicinos mokslų daktarė.

Pastebėta, kad daugiau saulės spindulių bei vitamino D, kuris užkerta kelią imuninę sistemą atakuojančioms ligoms, gaunantys žmonės išsėtine skleroze serga rečiau. Labiausiai ši liga paplitusi tarp šiaurės europiečių. Taip pat stebima tendencija, kad liga serga labiau išsilavinę ir aukštesniam socioekonominiam sluoksniui priklausantys žmonės. Medikai svarsto, kad išsėtinė sklerozė gali kilti dėl tam tikrų infekcijų ar genetinių faktorių įtakos.

Gal tai nuovargis, o gal – rimta liga?

Išsėtine sklerozė – paslaptinga liga ne tik todėl, kad nėra žinoma tikroji jos kilmė, bet ir todėl, kad susirgus ja – sunku suprasti, jog užklupo sunki liga. „Išsėtinė sklerozė prasideda keliais būdais – kartais tai nutinka ūmiai ir netikėtai, bet dažniau – ypatingai ligos pradžioje – neryškiai, kasdieniškai ir nepastebimai“, – pasakoja neurologė L. Malcienė.

Išsėtinė sklerozė prasideda keliais būdais – kartais tai nutinka ūmiai ir netikėtai, bet dažniau – ypatingai ligos pradžioje – neryškiai, kasdieniškai ir nepastebimai.

Yra keturi išsėtinės sklerozės tipai: recidyvuojanti, kai liga pasireiškia staigiais, netikėtais priepuoliais, o vėliau sveikata pagerėja; antrinė progresuojanti, šia ligos forma sergantys žmonės tarp priepuolių nebegrįžta į pradinę sveikatos būklę, jiems pradeda vystytis negalia; pirminė progresuojanti, kai liga pasireiškia nuolatiniu funkcijų pažeidimu nuo pat pradžios, ir reta gerybinė forma, kai ligos simptomai būna neryškūs.

Pasak medikės, jei išsėtinė sklerozė nėra ūmi, pacientas ilgą laiką gali nejausti nerimo dėl savo sveikatos, o nuovargį, galvos svaigimą, kūno tirpimus, mirguliavimą akyse, raumenų jėgos sumažėjimą ar bendrą organizmo silpnumą laikyti didelio gyvenimo tempo, blogo oro ar nuolatinės įtampos darbe pasekmėmis.

„Tarkime, studentai intensyviai mokosi, o dirbantieji daug laiko praleidžia darbe, ir numoja ranka į pirmuosius išsėtinės sklerozės simptomus, mano, kad tai – persidirbimo ir streso padariniai. Deja, jei tirpsta keli rankos pirštai, kyla regos sutrikimų, arba pastebite, kad kojos netyčia užkliūva lipant laiptais ar einant lygiu paviršiumi – susirūpinkite“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Išsėtinės sklerozės centro vadovė.

Dažnas pacientas medikų kabineto duris praveria tik tada, kai pradeda tirpti ne tik pirštai, bet ir dalis kūno, akyse mirguliuoja taip, kad darosi sunku matyti, o kojų ar rankų raumenys vis dažniau išduoda.. Diagnozuoti išsėtinę sklerozę – sudėtinga, todėl ją siekiama nustatyti vadovaujantis 2001 metais sukurtais „McDonalds kriterijais“: ligos istorija, neurologiniais tyrimais, magnetiniu rezonansu, nugaros smegenų skysčio ir kitais tyrimais.

Gydoma ir pokalbiais

Dažnas išsėtinės sklerozės gydymas prasideda nuo pokalbio. Tai, pasak neurologės L. Malcienės, labai svarbi gydymo dalis, nes sužinoję diagnozę žmonės labai išsigąstą. Į tris grupes skirstomų vaistų imamasi tik nuodugniai išnagrinėjus paciento savijautą.  

Vieną grupę vaistų medikai naudoja, kai pacientas patiria ligos paūmėjimą, atkrytį. Tuomet naudojami gliukokortikoidai, dar žinomi kaip hormoniniai preparatai. Jie sumažina ligos paūmėjimą, uždegimą tam tikrose smegenų srityse. Tačiau tai trumpalaikis gydymas, skirtas vienai iš ligos fazių.

Kita medikamentų grupė yra skirta tam, kad išsėtinė sklerozė neprogresuotų, nedažnėtų ligos atkryčiai. Šiam tikslui naudojamas imunomoduliuojantis gydymas. Gydymas turi dvi pakopas ir pirmos pakopos vaistų grupėje yra ne tik leidžiamų, bet ir geriamų, ligos eigą modifikuojančių vaistų.

„Šio tipo vaistų Lietuvoje yra tikrai daug. Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino išsėtines sklerozės gydymo metodikas: galima rinktis tarp leidžiamų ir geriamų preparatų, pirmos ar antros pakopos medikamentų. Vaistai yra įvairūs, jie skiriami pagal tai, kokia yra paciento būklė, kokios funkcijos pažeistos“, – pasakoja medikė.

Specialistų teigimu, kalbant apie pirmos eilės vaistus, būtina paminėti, kad šiai dienai atsirado kur kas patogesnių formų vaistų (tablečių), kurias vartoti yra patogiau, o tai labai svarbu laikantis gydymo režimo, nes tai užtikrina didesnį efektyvumą. Pasak gydytojos, jei šis gydymas nepadeda, šiuo metu Lietuvoje galima taikyti ir antros pakopos imunomoduliuojantį gydymą, kuris – dar efektyvesnis nei pirmosios. Iš antros pakopos imunomoduliuojančio gydymo tikimasi stipresnio veikimo. Tiesa, gydymo sėkmė priklauso ne vien nuo vaistų. Tai lemia ir natūrali ligos eiga, istorija, organizmo reakcija į vaistus. Nėra vienodų pacientų, bet antros pakopos vaistai daugeliui pacientų yra veiksmingesni ir naudingesni. Neseniai Lietuvoje atsirado galimybė taikyti dar vieną antros pakopos gydymo būdą. Jis itin patrauklus jaunoms moterims, planuojančioms pastoti, nes užtenka tik dviejų gydymo kursų per dvejus metus.

Malcienė taip pat pabrėžė, kad kartais pacientams, kenčiantiems nuo išsėtinės sklerozės, taikomas ir trečio tipo, simptominis gydymas. Tada skiriami vaistai, padedantys gerinti raumenų tonusą ar slopinantys ūminio akies nervo uždegimo sukeltus sutrikimus, kitus itin sunkius ar gyvenimo kokybę bloginančius simptomus. Gydant išsėtinę sklerozę labai svarbios ir kineziterapijos procedūros, kurios ne tik gydo, bet ir padeda žmonėms lavinti tam tikrus judesius, gelbėja juos nuo visiško neįgalumo.

Yra daugybė pozityvių pavyzdžių, kai teisingai į situaciją žvelgiantys žmonės iš tiesų ligai pasipriešina geriau.

Priežasčių yra ir džiaugsmui

Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos (LISS) generalinė sekretorė Aldona Droseikienė teigia, kad beveik jokios ligos vaistai neprogresuoja taip greitai kaip išsėtinės sklerozės. „Per pastaruosius dešimt metų požiūris radikaliai pasikeitė: anksčiau tai buvo laikoma kone mirties nuosprendžiu, dabar jaunimas reaguoja ramiau, žino, kad prieinami visi naujausi vaistai, kvalifikuoti specialistai. Dabar galime užtikrinti nepalyginamai geresnę gyvenimo kokybę“, - teigia A. Droseikienė.

Tačiau kovojant su liga ne mažiau už vaistus svarbus ir psichologinis aspektas: „Sergančiųjų gyvenimo kokybė neabejotinai priklauso nuo jų pačių ir juos supančių žmonių požiūrio. Pirmiausia padėti turi šeima, o tarp išsėtinės sklerozės pacientų labai aukštas skyrybų procentas, nes kita pusė nenori likusį gyvenimą nešti kito naštos. O ši, psichologinė, žala, deja, gali nubraukti ir vaistų atliko darbo vaisius“, - pabrėžė LISS atstovė.

Sergančiojo artimiesiems ji pataria daug su juo bendrauti, neleisti jam užsisklęsti, taip pat raginti jį toliau domėtis ankstesniais hobiais ar temomis. Galiausiai, būtina namuose pasirūpinti tinkama aplinka, kurioje maža nukritimo, susižeidimo rizika.

„Yra daugybė pozityvių pavyzdžių, kai teisingai į situaciją žvelgiantys žmonės iš tiesų ligai pasipriešina geriau. Vaistus gauti galima, pagalbą taip pat, o jei visi pozityviai nusiteikia, tai mažiau jaučiasi jos poveikis. Žinome, kad liga nėra išgydoma, bet ji nebėra mirtina, o kuo ilgiau žmogus vengia streso, mankštinasi, tuo geresnė išlieka gyvenimo kokybė“, - aiškina A. Droseikienė.

Gegužės 31 d minimos Pasaulines išsėtines sklerozės dienos proga Lietuvos išsėtinės sklerozes sąjunga kviečia į Klaipėdoje vykstančius renginius. Birželio 15 d. vyksianti Sporto šventė – tai vienas iš projekto „Gyvenk sveikai“ renginių, finansuojamų Sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis. Tuo tarpu birželio 16 d. organizuojama tarptautinė konferencija, prisidedant prie Pasaulinės išsėtinės sklerozes dienos minėjimo renginių.

Ką reikia žinoti artimiesiems?

Artimam žmogui susirgus išsėtine skleroze, tai paveikia visą jo aplinką. Tačiau reikia atminti, kad draugai ir šeima yra puikus pagalbos bei paramos šaltinis. Tie, kurie rūpinasi sergančiaisiais šeimos nariais, atlieka svarbiausią vaidmenį gyvenant su nenuspėjama išsėtine skleroze.

Kaip rūpintis sergančiuoju?

Svarbu bendrauti. Būna, kad jaučiate, jog neturite apie ką kalbėti, tačiau bendraukite, komentuokite tai, kas vyksta aplinkoje, ar tai, ką šiandien sakė per radiją, rodė per televizorių. Kalbėjimas padeda žmonėms išlikti intelektualiais ir socialiais. Nereikia komentuoti žmogaus išvaizdos, judesių ar elgesio.

Sudarykite sąlygas, kad namuose būtų kuo mažiau vietų, už kurių būtų galima užkliūti ar nukristi. Kritimai gali žlugdyti emociškai, žmogus pasijunta bejėgis ir išsigandęs. Namų aplinka turi būti pritaikyta sergančiojo poreikiams, bet ne priminanti apie jo negalią.

Skatinkite savo artimąjį likti visuomeninėse grupėse ir nenustoti domėtis jiems svarbiomis temomis. Atraskite su sergančiuoju laisvalaikio praleidimo būdus, kuriais užsiimdamas, žmogus pamirš apie ligą.

Skirkite laiko ir sau. Jums vis dar reikalingas laikas, skirtas jūsų pačių interesams ir tikslams.

Lietuvoje daugėja susirgimų šunų ir kačių platinama kirmėline liga - toksokaroze.

Per devynis šių metų mėnesius užregistruoti 65 toksokarozės atvejai. Tai 60 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai buvo nustatytas 41 atvejis, informavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Pasak centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, dažniausiai šia liga užsikrečia ir serga vaikai, nes jie neturi reikiamų higieninių įgūdžių: šiemet 58 proc. visų susirgusiųjų sudarė vaikai nuo 3 iki 9 metų amžiaus.

Toksokarozė yra kirmėlinė liga, kurią platina šunys ir katės. Žmogus užsikrečia subrendusiems kirmėlių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą, t. y. vaikams žaidžiant smėlio dėžėse, valgant neplautas uogas, vaisius ir daržoves, per užterštą atvirų telkinių vandenį. Maisto produktai ar kiti paviršiai toksokarų kiaušinėliais gali būti užteršti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai, musės.

Užsikrėsti galima visus metus, tačiau didžiausia tikimybė užsikrėsti išlieka vasaros – rudens mėnesiais, kada susikaupia didžiausias subrendusių kiaušinėlių kiekis ir žmonių kontaktas su dirvožemiu yra daug dažnesnis. Sergantis toksikaroze žmogus kito žmogaus užkrėsti negali.

Daugeliu atvejų, ypač patekus į organizmą mažam kiaušinėlių kiekiui, liga gali praeiti be simptomų. Tačiau gali pasireikšti nedideliu karščiavimu, gali atsirasti sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai. Ligonius pykina, jie vemia, viduriuoja. Protarpiais išberia ir niežti odą. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis. Dažniausiai pažeidžiama viena akis.

Medikų teigimu, aprašyti simptomai būdingi ir daugeliui kitų susirgimų, todėl norint patvirtinti diagnozę, turi būti atliekami kraujo serologiniai tyrimai. Ši liga yra išgydoma.

Klaipėdoje sparčiai didėja sergančiųjų gripu ar peršalimo ligomis  gretos. Šiomis ligomis sergamumas yra didesnis nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.

„Gripo ar peršalimo ligų atvejų skaičius pradėjo augti, tačiau prognozuoti, ar šiemet bus pasiektas epideminis lygis, dar yra sunku“, – informavo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos skyriaus direktoriaus pavaduotoja Ina Kuznecova.

Pašnekovės teigimu, tokiu metu paprastai sergamumas ir pradeda didėti. Pats pikas pasiekiamas vasarį. Tada paprastai fiksuojamos gripo epidemijos.

Tikėtina, jog į miestą atslinkus šalčiams susirgimų bus dar daugiau, mat šis virusas gyvena žmogaus organizme, o ne aplinkoje. Šaltis jam nėra baisus, skirtingai nei žmogui.

Antrąją šių metų savaitę jau fiksuotas 1,5 karto didesnis sergamumas gripu ir peršalimo ligomis nei pirmąją 2015-ųjų savaitę.

Praėjusią savaitę visoje Klaipėdos apskrityje didžiausias sergamumas buvo registruotas uostamiestyje. Čia gripas į ligos patalą paguldė du suaugusius uostamiesčio gyventojus bei vieną vaiką.

Kol kas daugiausia fiksuojama peršalimų. Jie vargina 861 klaipėdietį. Net 660 iš jų – vaikai.

Konstatuojama, kad sergamumas pastaruoju metu yra 1,2 karto didesnis nei praėjusiais metais tokiu pat laiku. Tada rodiklis siekė 38,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o šiemet šis skaičius – 54,89 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Gripo epidemija skelbiama tada, kai registruojama 100 atvejų 10 tūkst. žmonių, o trečdalis jų – gripo atvejai. Mažiausiai sergančiųjų šiomis dienomis yra Neringos savivaldybėje. Antrąją šių metų savaitę ten nebūta nė vieno gripo atvejo.

Pašnekovės teigimu, vienintelė geriausia apsauga nuo gripo yra skiepai, tačiau kol kas klaipėdiečiai prevencijai skiria per mažai dėmesio.

„Šiemet buvo gauta nemažai vakcinos. Jos šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose dar yra likę tikrai nemažai, todėl žmonės gali suskubti pasiskiepyti“, – patikino I.Kuznecova.

Po procedūros imunitetas įgyjamas po maždaug dviejų savaičių.

Pastaruoju metu institucijos, nagrinėjančios pacientų skundus, ir teismai sulaukia beveik dvigubai daugiau pareiškimų reikalaujant atlyginti žalą, patirtą dėl aplaidaus ar nusikalstamo medikų darbo, nei prieš penkis metus.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pateiktais duomenimis, 2008 metais nagrinėti 62 skundai, 2011 – 95, o  per 2013 metų I pusmetį jau išnagrinėti 52 pareiškimai.

D LEGALS teisininkės A. Dobromilskytės nuomone, tokio suaktyvėjimo priežastys yra tiek aktyvesnis nacionalinių ir tarptautinių pacientų teises ginančių organizacijų vaidmuo, tiek didėjantis pačių pacientų teisinio išprusimo lygis.

Teisininkė atkreipia pacientų ir jų artimųjų dėmesį, jog teismai vis dažniau pripažįsta, jog žala pasireiškia ir turi būti atlyginama ne tik dėl medikų kaltės nukentėjusiajam pacientui, bet ir jo artimiesiems. Iš tiesų žalos kilimas tam tikroms aplinkybėms esant, suteikia teisę į neturtinės žalos atlyginimą ne tik patiems pacientams, tačiau ir jų artimiems giminaičiams. Pastarųjų patiriama žala paprastai pasireiškia patiriant skaudžius dvasinius išgyvenimus netekus artimojo arba reikšmingai sutrikdžius jo sveikatą. Taip pat dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų sutrinkant paciento artimųjų sveikatai. Dažnai tokiais atvejais pacientų artimiesiems pasireiškia depresijos požymiai, kamuoja nemiga, vegetacinės nervų sistemos sutrikimai ir kt.

Teisininkė A. Dobromilskytė pažymi, jog Europos deliktų teisės principai, kuriais remiasi ir Lietuvos teismai spręsdami bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pripažįsta artimųjų teisę į neturtinės žalos atlyginimą už jų pačių dėl artimo žmogaus sveikatos sutrikdymo patirtus išgyvenimus. Be to, žala artimiesiems privalo būti atlyginama ir remiantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucija dėl kompensacijos kūno sužalojimo ar mirties atveju. Pastarasis teisės šaltinis teisę paciento artimiesiems reikalauti žalos atlyginimo sieja su dviem sąlygomis. Pirma, nukentėjusysis ir žalos atlyginimo siekiantys artimieji turi būti saistomi glaudžiais dvasiniais ryšiais. Antra, nukentėjusiojo paciento artimųjų dvasinės kančios turėtų būti išskirtinio pobūdžio. Glaudus ryšys ir dvasinių kančių išskirtinumas yra vertinamojo pobūdžio kriterijai ir jų egzistavimas analizuojamas kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Tačiau konstatavus minėtų sąlygų egzistavimą, nukentėjusiojo paciento artimųjų teisė reikalauti jų pačių patirtos žalos atlyginimo yra neginčijama.

Didesnį susirūpinimą, anot teisininkės A. Dobromilskytės, kelia ne visuomet nuosekli teismų praktika nustatant neturtinės žalos, patirtos dėl sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo gydymo metu, atlyginimo dydžius. Taip pat atvejai kuomet net ir patyrus sunkius fizinius sveikatos sutrikdymus ir dvasinius išgyvenimus, teismai priteisia sąlyginai menkas sumas neturtinei žalai atlyginti.

Tačiau, bendros tendencijos medicinos paslaugų teikimo ir pacientų teisių gynimo srityje duoda pagrindą tikėtis, jog teikdami medicinines paslaugas ateityje medikai elgsis rūpestingiau ir atsakingiau, o tai užtikrins kokybiškesnes gydymo paslaugas visiems pacientams.