Anot Advokatūros pranešimo, jau antrus metus iš eilės visuotinis advokatų susirinkimas prasidės ne sveikinimo kalbomis, bet diskusija. Šįkart bus kalbama apie politikų atsakomybę.

„Praėjusiais metais pirmą kartą išbandėme tokį formatą Palangoje – visuotinį advokatų susirinkimą pradėti diskusijomis, kurią viešai transliavome ir visuomenei. Pastarąjį formatą palankiai priėmė tiek mūsų bendruomenės nariai, tiek visuomenė, tad šiemet nusprendėme tęsti tradiciją ir savo srities profesionalus sutelkėme rimtai diskusijai – pakalbėti apie politikų atsakomybę“, – sakė Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.

Diskusijoje planuoja dalyvauti Seimo nariai, politologai, teisininkai, žurnalistai.

Po diskusijos visuotinio advokatų susirinkimo dalyviai spręs ir tvirtins svarbiausius savo bendruomenei klausimus.

Visuotinis advokatų susirinkimas yra aukščiausia Lietuvos advokatūros savivaldos institucija.

Advokatūros duomenimis, pernai sausį Lietuvoje dirbo 2303 advokatai.

Renginys vyks Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčioje. Čia dalyvaus visi egzarchato dvasininkai ir po vieną kiekvienos parapijos išrinktą pasaulietį delegatą. Kaip klausytojai galės dalyvauti visi iš anksto užsiregistravusieji tikintieji, svečiai.

Neseniai įkurto egzarchato asamblėja bus šaukiama kartą per metus, jos dalyviai renka tarybą, auditorių, tvirtina metinės veiklos ir finansines ataskaitas, numato pagrindines religinės bendrijos veiklos kryptis ateinantiems metams.

Per asamblėją šeštadienį taip pat bus aptartas planas Vilniuje statyti pirmąją Konstantinopolio patriarchato maldos namus.

Asamblėja prasidės nuo pamaldų, vėliau vyks konferencija, koncertas ir darbiniai posėdžiai.

Konstantinopolio patriachato egzarchatas Lietuvoje oficialiai įsisteigė šiemet vasarį. Tai leido iš valstybės kiek vėliau tą patį mėnesį gauti beveik 80 tūkst. eurų paramos.

Pati bendruomenė pradėjo kurtis pernai kovą po Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I-ojo vizito į Lietuvą.

Naujos stačiatikių bendruomenės atsiradimo imta siekti, kilus konfliktui tarp kelių dvasininkų ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos. Pastaroji teigė, kad jie įvykdė kanoninius nusikaltimus, todėl buvo pašalinti iš kunigų luomo.

Vis tik Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu, todėl sugrąžino juos į luomą.

Neseniai paaiškėjo, jog teismas leido šilutiškių įmonei „Kavesta“ restruktūrizuotis, tai reiškia, kad jos pradėti darbai bus tęsiami, kai tik pasibaigs iki kovo 15 d. truksianti technologinė pertrauka.

Liepojos gatvėje šios įmonės darbininkai tiesė paralelinę pagrindinei gatvę bei pėsčiųjų ir dviratininkų taką prie jos.

Sustojus darbams, gyventojai patyrė daug nepatogumų, bet kai kilo abejonių, ar įmonė išliks, atsirado įtarimų, ar ši situacija nebus neišspręsta dar ilgiau.

A. Kamarauskas paaiškino, kad, jo žiniomis, „Kavesta“ išvengė bankroto, šiai įmonei paskelbta restruktūrizacija, todėl, būdama darbų Liepojos gatvėje rangovė, ji darbų užbaigimui pasitelkė subrangovą, su kuriuo pasirašytas papildomas susitarimas.

„Šiame objekte neatlikta apie 30 procentų darbų. Šiuo metu tęsiasi technologinė pertrauka, tačiau, jei atšils, darbai gali būti atnaujinti ir anksčiau. Kai tik orai leis, darbai bus tęsiami, stengsimės objektą užbaigti kaip įmanoma sparčiau“, – patikino vicemeras.

Keliuose J. Janonio, Malūnininkų, Švyturio, Smilties Pylimo ir Sportininkų gatvių kiemuose pradėti darbai sustojo pernai rudenį.

Nuo praėjusios vasaros į kai kuriuos kiemus negali įvažiuoti ne tik čia gyvenančių žmonių mašinos, bet ir greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Visa laimė, kad neprireikė kviesti ugniagesių, nes išrausti kiemai jiems būtų neišvažiuojami.

Neturėdami kam išsakyti pretenzijų dėl nebaigtoje automobilių aikštelėje telkšančios balos, gyventojai pavargo piktintis tokia netvarka.

Savaitgalį bendraudamas su Vitės kvartalo gyventojais A. Kamarauskas ir pranešė gerą žinią – darbai šiame rajone yra laikomi prioritetiniais, netrukus darbininkai sugrįš ir darbai vėl pajudės.

Vicemeras atsiprašė už nepatogumus ir patikino, kad iki vasaros pradžios ar bent iki birželio vidurio kiemų tvarkymo projektas bus baigtas.

Išgirdęs priekaištų dėl keistai sudarytų sutarčių, kai kelių kiemų atnaujinimui sutartyse skiriamas trejų metų terminas, A. Kamarauskas pritariančiai linkčiojo galva. Dėl šių darbų susitarė dar praėjusios kadencijos miesto valdžios atstovai.

Gyventojams kilo įtarimų, kad pernelyg ilgas darbų atlikimo terminas leidžia įmonėms griebtis vienu metu kelių darbų, tad iš esmės nė vienas jų neatliekamas laiku. Taip įmonėms suteikiama galimybė gyventojams ilgą laiką sudaryti nepatogumų.

Vienas reikalavimų – nurodyti, ar atsižvelgta ir kaip į gyventojų pastabas. Nesant šios informacijos strigtų veiklos leidimų išdavimo procedūros.

Teigiama, kad visuomenė galės geriau susipažinti su tokio vertinimo rengimo dokumentais.

„Tai padės gyventojams gauti išsamesnę informaciją, kaip atsižvelgiama į jų išsakytas pastabas projekto viešo aptarimo metu, aktyviau įsitraukti į vertinimo procesą, kuriant švarią ir saugią gyvenamąją aplinką“, – teigiama ministerijos pranešime.

Dabar planuojant ar vykdant ūkinę veiklą, kuriai reikia nustatyti sanitarinės apsaugos zonas (SAZ), kai neatliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV), įmonės privalo parengti planuojamos veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą ir ją pristatyti gyventojams per viešą susirinkimą, o jų pasiūlymai ir jų svarstymas turi būti fiksuojami susirinkimo protokole.

Tai padės gyventojams gauti išsamesnę informaciją, kaip atsižvelgiama į jų išsakytas pastabas projekto viešo aptarimo metu.

Iki šiol to ir užtekdavo, tačiau pagal naują tvarką tokio vertinimo ataskaitos rengėjas privalės nurodyti, kaip atsižvelgta ar neatsižvelgta į gyventojų pastabas, atsakyti į jų pastabas ir šią informaciją pateikti visuomenei.

Be to, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) turės būti pateikti visi dokumentai, susiję su visuomenės informavimu, kitu atveju NVSC negalės tokios ataskaitos priimti.

Seimas praėjusių metų gruodį įteisino privalomą poveikio sveikatai vertinimą. Jį teks atlikti taršiam verslui, kuris iki 2022 metų pabaigos nespėjo arba delsė įregistruoti SAZ aplink savo teritorijas.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų svarstymo Seime imtasi reaguojant į situaciją dėl formuojamos SAZ aplink Vilniaus paukštyną – į ją patektų ne tik gyventojų sklypai, bet ir kelios švietimo įstaigos, kurioms būtų taikomi įvairūs statybų, remonto, sklypų perdalijimo ar komercinės veiklos apribojimai.  

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ir NVSC praėjusių metų pabaigoje Vilniaus paukštynui pasiūlė atlikti poveikio sveikatai ir aplinkai vertinimus.  

Išpirks šimtus sklypų

Iš sąstingio išjudintas kelio Garliava–Prienai rekonstrukcijos projektas reikalauja ne tik techninių sprendimų, bet ir kitokio pobūdžio pastangų – įtikinti šalia gyvenančius žmones, kad jie ne tik nenukentės, bet turės ir naudos.

Šiuo metu vyksta bene sudėtingiausias projekto įgyvendinimo etapas – žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kuri į akistatą suvedė visuomenės interesą įgyvendinančius kelininkus ir asmeninį interesą atkakliai ginančius šalia būsimo kelio esančių sklypų savininkus.

Rekonstruojant visą kelio ruožą, teks išpirkti 284 privačius žemės sklypus: 127 – Kauno rajone, 157 – Prienų rajone, iš viso – apie 40 ha. Pabrėžiama, kad už žemę bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę.

Bus patogiau

Prasidėjusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra jau kelia šurmulį ir nerimą. Malšinti emocijas tenka ne tik kelio projektuotojams, žemėtvarkininkams, bet ir politikams.

Į Prienų rajone esančiame Išlauže vykusį susirinkimą, kuris subūrė kelias dešimtis žemės savininkų, atvykę Seimo nariai Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, Andrius Palionis ir Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas gyventojus patikino, kad visos procedūros vyks atsakingai, atsižvelgiant į savininkų interesus.

A.Kupčinskas atkreipė dėmesį į savininkams sukurtas kai kurias palankias aplinkybes.

Pranašumai: susirinkime dalyvavęs Seimo narys A.Kupčinskas atkreipė dėmesį į savininkams kai kurias palankias aplinkybes. (Laimučio Brundzos nuotr.)

„Pasistengėme ir prieš dvejus metus balsavome už Vyriausybės programą, kad pajudėtų kelio Kaunas–Garliava–Prienai–Alytus rekonstrukcijos darbai. Yra ministro įsakymai dėl žemių paėmimo, ir tai kelia daugiausia klausimų, bet prieš savaitę su kolegomis balsavome dėl naujo Žemės ir nuosavybės paėmimo įstatymo projekto, kur yra nuostata, kad nebereikia mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė A.Kupčinskas.

Seimo nario tvirtinimu, pagalvota ir apie tai, ką daryti su už projekto zonos liekančiais nedideliais privačių sklypų ploteliais.

„Jei lieka 6 ar 10 a lopinėlis, su kuriuo nebus ką daryti, jis irgi turi būti paimtas rinkos kaina“, – apie sumanytas naujas įstatymo nuostatas kalbėjo A.Kupčinskas.

Svarbaus ir intensyvaus transporto kelio rekonstrukciją šimtmečio projektu pavadinęs A.Palionis pabrėžė, kad projektas svarbus ir vietos bendruomenei, ir šaliai, nes reikšmingai pagerins kelių tinklo kokybę.

„Norime supratimo: jei kils kažkokių nepatogumų bendruomenei, atsiras ir patogumai“, – patikino A.Palionis.

Reikšmingumas: Seimo nario A.Palionio tvirtinimu, rekonstruojamo kelio svarbą sunku pervertinti. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Matininkų vizitai

Susirinkime paaiškėjo, kad kai kuriuos savininkus suglumino prasidėję žemės sklypų kadastriniai matavimai – matininkų darbo ypatumai.

„Gavome pranešimą, kad gegužės 10 d. matininkai mūsų sklype atliks matavimus. Bet iš tiesų matininkai mano teritorijoje pasirodė balandžio 26 d. – netikėtai pamačiau pro langą. Kažką matavo, nieko nepaaiškino. Kas čia vyksta? Ar tai ne savivaliavimas? Ar mums neruošiami kokie nors spąstai?“ – nerimavo sklypo savininkė.

Panašiomis istorijomis susirinkime pasidalijo dar keli žmonės. Buvo tvirtinama, neva kažkuris žemės savininkas net sulaukė žodinio perspėjimo, kad iki liepos vidurio reikės pasitraukti iš savo valdų.

Emocingai pasisakę žemės savininkai kritikavo pradėtą įgyvendinti projektą ir tvirtino nieko gero nesitikintys.

Tikino, kad grėsmių nėra

Susirinkime dalyvavęs Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Saulius Mockevičius patikino, kad matininkų veiksmai gyventojų interesams nekelia jokių grėsmių.

Pasak S.Mockevičiaus, gali būti, kad žemėtvarkininkai žemės savininkams pateikė nepakankamai išsamią informaciją.

„Taip neturėtų būti, kad žmogus pro langą pamato jo kieme kažką vaikščiojant. Aš irgi supykčiau. Tokiu atveju labai svarbi komunikacija. Suprantame, kad žmonėms brangi kiekviena pėda“, – sakė S.Mockevičius.

Nuosavybė: Nacionalinės žemės tarnybos vadovas S.Mockevičius patikino, kad projekto įgyvendintojai puikiai supranta, jog savininkams brangi kiekviena žemės pėda. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Jis paaiškino, kad ateidami į sklypą anksčiau, nei buvo nurodyta pranešime, matininkai elgiasi teisėtai.

„Procedūrose numatyta, kad matininkas atlieka parengiamuosius darbus, ir tai nėra joks nusižengimas. Jei iki oficialios paženklinimo datos buvo atvykęs matininkas ir kažką pasižymėjo, tai nėra procedūrinis pažeidimas. Reiktų suprasti, kad procesas sudėtingas“, – atkreipė dėmesį S.Mockevičius.

Gyrė būsimą sankryžą

Susirinkime dalyvavęs Prienų rajono meras A.Vaicekauskas ragino žemės savininkus susitelkti į vietos bendruomenių nariams svarbiausias aktualijas.

„Dabar reikia koncentruotis į tuos dalykus, kuriems mes galime daryti įtaką: reikia šnekėti dėl jungiamųjų kelių, kurie labai svarbūs važiuojant dviračiais, išvažiuojant iš kiemų, negalime leisti, kad liktų kokių nors spragų. Prie Išlaužo suplanuota puikiausia sankryža – užsukančių į Išlaužą, manau, bus daugiau nei dabar, tad verslo sąlygos tikrai nepablogės; tai juk bus ne greitkelis, kuriuo automobiliai prašvilps nesustodami“, – atkreipė dėmesį meras.

Svarbu: Prienų rajono meras A.Vaicekauskas ragino susitelkti į bendruomenių narių kasdienybei svarbiausius projekto aspektus. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Atlikus kelio rekonstrukciją, leistinas greitis padidės nuo 70 iki 90 km/val. Gyventojai nuogąstavo, kad dinamiškesnis transporto srautas kels daugiau triukšmo.

„Kai kuriose vietose gali būti pastatytos ir triukšmą slopinančios sienelės. Apie tai bus sprendžiama vėlesniais projekto įgyvendinimo etapais“, – patikino Susisiekimo ministerijos atstovas.

Kažką matavo, nieko nepaaiškino. Kas čia vyksta? Ar tai ne savivaliavimas? Ar mums neruošiami kokie nors spąstai?

Pagerins eismo sąlygas

Susisiekimo ministerijos pranešime pabrėžiama, kad, įgyvendinus rekonstrukcijos projektą, eismo sąlygos kelyje bus geresnės: numatoma, kad per parą juo važiuos apie 11 500 automobilių.

Anot specialistų, kelerių pastarųjų metų statistika rodo, kad eismo intensyvumas rekonstruoti planuojamame kelyje didėja – 2003 m. per parą važiuodavo apie 7 400, 2012 m. – apie 8 400 automobilių. Per penkiolika metų transporto srauto intensyvumas padidėjo 40 proc.

Planuojama, kad eismo intensyvumas šiame ruože ir toliau didės.

"Mums džiaugsmo susitikimas nesukėlė. Susidarė įspūdis, kad gyventojai geležinkelininkams nesvarbūs, jiems labiau rūpi vykdyti savo planus", – po susitikimo su bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" atstovais tikino asociacijos "Vitės bendruomenė" valdybos pirmininkas Antanas Blynas.

Gyventojai ir bendrovės atstovai aptarė garsą slopinančių sienelių statybos projekto projektinius pasiūlymus.

Tokių sienelių Geležinkelio ir Stadiono gatvėse gyvenantys žmonės laukia jau kelis dešimtmečius. Garso problema tapo ypač aktuali pastaruosius kelerius metus, kai į Klaipėdą pradėjo riedėti daugiau prekinių traukinių sąstatų.

Viena aktualiausių bėdų ta, kad projektuojant sienelę numatyta panaikinti Vitės kvartalo gyventojams ypač aktualią perėją per bėgius ties Pušyno ir Parko gatvėmis. Pastačius garsą sugeriantį įrenginį, eiti per bėgius bus nebesaugu. Tačiau žmonėms, apribotiems uosto įmonių tvoros ir geležinkelio bėgių, patekti į parką ar Herkaus Manto gatvę taptų itin keblu.

Baiminamasi, kad ne tik senoliams ar jaunoms šeimoms būtų nepatogu nueiti į Poilsio parką, bet, įvykus nelaimei uoste, Vitės kvartale gyvenantys žmonės gali atsidurti savotiškuose spąstuose. Bėgti iki Herkaus Manto gatvės viaduko būtų pernelyg toli.

Gyventojų atstovai nusiteikę reikalauti šioje vietoje įrengti saugią perėją. Įstatymai teigia, kad panašiais atvejais būtina pastatyti antžeminę ar požeminę perėją.

Kasti tunelį geležinkelininkams šioje vietoje būtų per brangu, bet pastatyti metalinių konstrukcijų tiltą virš bėgių veikiausiai galėtų. Taip svarstantys klaipėdiečiai kol kas atsako nesulaukė.

Kita projektinių sprendinių dalis, užkliuvusi gyventojams, – ketinimas garsą sugeriančią sienelę įrengti pernelyg arti namų.

"Jei sienelė atsiras ten, kur dabar suplanuota, mes gyvensime tarsi kaliniai, tiesiai prie namų langus matysime ne ką kita, o sieną. Ketinama sunaikinti ir žaliąją juostą", – pasakojo Geležinkelio gatvėje gyvenantis A.Blynas.

Statyti ją tolėliau nuo namų trukdo geležinkelio aklakelis. Klaipėdiečių prašymas jį sutrumpinti bent iki Herkaus Manto gatvės viaduko taip pat sulaukė neigiamos projektuotojų reakcijos. Esą taip neužteks geležinkelio kelio traukinių sąstatams formuoti. Be to, plečiant uosto veiklą, į Klaipėdą atriedės dar daugiau traukinių.

Savo pasiūlymus raštu gyventojai prašomi išdėstyti iki sausio 29 d. Jau kitą dieną, sausio 30-ąją, ketinama pristatyti visą projektą.

„Sąjungos moto ir devizas – tautos jėga vienybėje, taodėl tikslas paprastas – būti ne skaldančia, o vienijančia jėga. Būdami grynai tautiška partija, turime tikslą politinių partijų spektre būti lietuvybės gynybos ir išlaikymo fronto smaigalyje“, – BNS sakė S. Gorodeckis. Jis iki šiol buvo Tautininkų sąjungos iždininku.

Iš viso partijos pirmininko rinkimuose varžėsi trys kandidatai – be S. Gorodeckio taip pat kandidatavo Kelmės rajono ūkininkas Marijus Čekavičius ir verslininkas Petras Pareigis.

Į partijos pirmininko postą buvo iškeltas ir buvęs Seimo narys psichologas Gediminas Navaitis, tačiau suvažiavimo metu jis nebuvo išrinktas į partijos tarybą, tad, pagal partijos įstatus, nebūdamas tarybos nariu negalėjo pretenduoti ir į partijos vairą.

Anot S. Gorodeckio, Tautininkų sąjungai pasiekti geresnių rezultatų rinkimuose trukdė tai, kad nemažai šios partijos žmonių labiau orientavosi ne į politinį veikimą, o kultūrinę, visuomeninę veiklą.

Kuriami stereotipai

„Dalis žmonių buvo idealistai ir altruistai ir jie daugiau rūpinosi, kad tautiškumo idealai, motyvai būtų realizuoti ne vien per politinę prizmę, bet per kultūrinę, visuomeninę ir kitą veiklą. Dėl to šie žmonės ne vien fokusuodavosi politinei veiklai, o būtent taip organizuojamos kitos partijos“, – sakė S. Gorodeckis.

„Manau, kad yra didžiulė problema, jog apie tautininkus kuriami stereotipai. Mes neturime tikslo kovoti su savo stereotipais, o kurti savo stiprią tapatybę, kad mus skirtų, atpažintų. Girdime tokių (stereotipų), kad esame naciai ar dar kažkas. Tačiau tuomet, kai paklausiame konkrečių faktų, šios nuostatos nebelieka“, – kalbėjo sąjungos pirmininkas.

Anot jo, Tautininkų sąjunga šiuo metu kalbasi su keliomis partijomis dėl galimo jungimosi, viena tokių – Biržų mero eksparlamentaro Valdemaro Valkiūno vadovaujama Respublikonų partija.

Žengtas didelis žingsnis atgal

Buvęs Tautininkų sąjungos vadovas Julius Panka sako, kad šeštadienį įvykusios suvažiavimo rezultatai reiškia „didelį žingsnį atgal“.

„Tarybos sudėtis, deja, tokia. Tautininkų sąjunga žengia didelį žingsnį atgal. Manau, kad po antro suvažiavimo kitą mėnesį, tiek aš, tiek didelė dalis partijos senbuvių gali pasakyti „sudie“ šiai partijai. Į tarybą nepateko daug partijos steigėjų. Nepatekau aš, Marius Kundrotas, Gediminas Navaitis. Tai visiškai kečia partijos veidą“, – sakė J. Panka.

Pastaruosius metus Tautininkų sąjungai vadovavo Kovo 11-osios Akto signataras Audrius Rudys.

Praėjusiuose Seimo rinkimuose tautininkai dalyvavo koalicijoje su „Jaunąja Lietuva“ ir surinko 0,54 proc. rinkėjų balsų.

„Mano turima naujausia informacija, tikrai yra pasiektas toks suderinimas vietoje, kad kovotojai rengiasi trauktis iš miesto“, – sakė jis žurnalistams, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai susirinkus į posėdį aptarti krizės Alepe.

V. Čiurkinas dar pridūrė, kad toji evakuacija gali prasidėti „artimiausiomis valandomis, galbūt“.

Anksčiau vienas sukilėlių pareigūnas taip pat sakė, kad pasiektas susitarimas dėl skubios civilių gyventojų ir opozicijos kovotojų evakuacijos iš rytinio Alepo Sirijoje.

„Susitarta dėl Alepo gyventojų, civilių ir kovotojų su jų lengvaisiais ginklais, evakuacijos iš apsiaustų rytinio Alepo rajonų“, – sakė Yasseras al Youssefas (Jasiras Jusefas) iš sukilėlių grupuotės „Nureddine al Zinki“.

Pasak jo, susitarimas, už kurį „laidavo Rusija ir Turkija“ bus pradėtas įgyvendinti „artimiausiomis valandomis“.

Saugumo Taryba į posėdį vidurdienį (19 val. Lietuvos laiku) rinkosi Prancūzijos ir Britanijos prašymu.

Kviečiame žiūrėti šiandien Kauno miesto savivaldybėje vykusią konferenciją „Nauji iššūkiai Kaunui".

Konferencijos tikslas – pristatyti miesto ir regiono verslo bendruomenei Kauno plėtros galimybes įvairiose gyvenimo srityse ateinantiems metams. Tai vienas iš renginių, skirtų dienraščio „Kauno diena“ 70-mečiui pažymėti.