„Jūsų įvertinimas man labai svarbus, turint galvoje didėjantį aktyvumą ir akivaizdų partijos krypties palaikymą. Šis rezultatas rodo susitelkimą bendram tikslui, kartu tai ir pastarųjų ketverių metų įvertinimas“, – per partijos suvažiavimą Kaune šeštadienį kalbėjo partijos pirminikė V. Čmilytė-Nielsen.

„Prieš ketverius metus tapusi partijos pirmininke, tuometinę situaciją vertinau labai realistiškai. Tada pasirinkome nelaukti stebuklo, o imtis nuoseklaus, kartais pakankamai komplikuoto ir daug jėgų reikalaujančios partinės organizacijos tvirtinimo darbo. Užsibrėžėme tikslą burti liberalaus mąstymo žmones po viena vėliava, kurti sąlygas liberalams sugrįžti kaip solidžiai, patikimai ir atsakingai jėgai, tada deklaravome – mes, Liberalų sąjūdis, esame pasirengę šio proceso dalimi, šių metų rinkimai tai dar kartą įrodė“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Savivaldos rinkimuose Liberalų sąjūdis iškovojo devynis merų postus, 135 partijos nariai tapo tarybos nariais.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, kaip juridiniam asmeniui, 2017 metais buvo pareikšti įtariamai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu bei  piktnaudžiavimo vienoje didžiausių ir garsiausių politinės korupcijos bylų – koncerno „MG Baltic“, pakeitusio pavadinimą į „MG grupė“, byloje. Teisėsaugos įtarimų korupcija toje pačioje byloje sulaukė ir tuometis partijos lyderis Eligijus Masiulis, jis kaltintas ėmęs kyšius iš tuometinio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.

Vyriausioji rinkimų komisija dėl nustatytų šiurkščių rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimų nusprendė neskirti Liberalų sąjūdžiui pusmečio dotacijos, siekiančios beveik 400 tūkst. eurų.

Po šių įvykių Liberalų sąjūdžio reitingai smuko.

Pernai Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius, tarp jų ir Liberalų sąjūdį bei E. Masiulį, visiškai išteisino. Prokuratūra su šiuo nuosprendžiu nesutiko ir jį apskundė Apeliaciniam teismui. Šio teismo kolegija savo verdiktą skelbs lapkričio 22 dieną.

Nei partija, nei kiti byloje kaltinimų sulaukę buvo liberalai savo kaltės dėl korupcijos niekada nepripažino.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, laisvė išgrynina vertybes, sukuria sąmoningo apsisprendimo situaciją, kai pasirenkama ne žadėti neįgyvendinamų dalykų, nemanipuliuoti, neklaidinti, vertinti pasitikėjimą ir padorumą, daryti atsakingus sprendimus, galvojant ne kadencijomis, o kartomis.

„Šių principų stengiamės laikytis ir būdami valdančiojoje koalicijoje nors buvo situacijų, kai pasirinkimas buvo labai nelengvas, tai liečia ir nacionalinio saugumo be ir žmogaus teisių koliziją, ir geopolitinius ir aplinkosauginius iššūkius. Ir tai, kad turime pakankamai stabilų visuomenės dalies, vertinančios liberalią darbotvarkę, palaikymą, rodo, kad mūsų pozicija vertinama teigiamai“, – džiaugėsi partijos vadovė.

Praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžio vadove trečiai kadencijai perrinkta Seimo vadovė V. Čmilytė-Nielsen.

Už jos kandidatūrą balsavo 1024 arba 88 proc. rinkimuose dalyvavusių partijos narių.

Europos šachmatų čempionė V. Čmilytė-Nielsen Liberalų sąjūdžiui vadovauja nuo 2019 metų.

Liberalai Seime turi 12 atstovų.

Dėl kandidato į prezidentus apsispręs gruodį

Liberalų sąjūdis dėl partijos pretendento kandidatuoti Lietuvos prezidento rinkimuose spręs gruodį vyksiančioje Liberalų sąjūdžio Taryboje.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio suvažiavime šeštadienį patvirtinti partijos pirmininko rinkimų rezultatai, praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžio vadove trečiai kadencijai buvo perrinkta Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Jos pavaduotojais paskirti Joniškio meras Vitalijus Gailius, Seimo narys Eugenijus Gentvilas, Kultūros ministras Simonas Kairys, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis, Kaišiadorių meras Šarūnas Čėsna bei advokato padėjėjas Matas Lasauskas. Pirmąja pirmininkės pavaduotoja patvirtinta Seimo narė Edita Rudelienė, pranešė partija.

Perrinkta pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad šiame suvažiavime suformuota lyderių komanda, pasiruošusi vesti partiją į rinkimus.

„Visų pirma, noriu padėkoti liberalų bendruomenei už pasitikėjimą ir galimybę dirbti dar vieną kadenciją. Antra, noriu pasidžiaugti naujai išrinktais Valdybos, Etikos ir skaidrumo bei Kontrolės komisijos nariais – tai žmonės, pasiryžę dirbti dėl liberalių idėjų sklaidos ir nuolat augančios, stiprėjančios partijos,“ – pranešime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Suvažiavime tiesiogiai išrinkta 15 Valdybos narių, jais tapo minėti Edita Rudelienė, Simonas Kairys, Eugenijus Gentvilas, Šarūnas Čėsna, Vitalijus Gailius, Tauragės meras Dovydas Kaminskas, Audrius Klišonis, Ona Aleksiūnaitė, Simonas Gentvilas, Joniškio rajono savivaldybės tarybos Marcijonas Urmonas, Seimo narys Andrius Bagdonas, Asta Ulinskaitė, Edmundas Kvederis, Matas Lasauskas ir Elektrėnų meras Gediminas Ratkevičius.

Kiti dešimt Valdybos narių renkami regionuose.

Į Etikos ir skaidrumo komisiją išrinkta 11 narių: Inesa Židonytė, Irma Smalskienė, Teresė Škutaitė, Rasa Gruodytė, Kristina Čimkutė, Gintarė Rakauskienė, Gediminas Tarasevičius, Vaidas Ratkevičius, Rūta Pocienė, Vytautė Venckūnaitė, Marina Zolotova.

Į Kontrolės komisiją išrinkti septyni nariai: Aira Visockaitė, Vaidas Kurganas, Živilė Dastikienė, Indrė Stalnionienė, Deimantė Laumytė, Jovita Jančauskienė ir Neringa Akulavičienė.

Per suvažiavimą taip pat atnaujinti įstatai, užtikrinsiantys sklandesnę partijos veiklą.

„Pirmininkas savo kalboje pasakė, kad iki spalio 1 dienos skyriai turi iškelti kandidatus į visus rinkimus. Tiek prezidento, tiek EP, tiek Seimo vienmandatėse. Startas iš esmės duotas“, – BNS kalbėjo partijos pirmininko pavaduotojas Viktoras Fiodorovas.

Anot jo, apie tolimesnes procedūras, kandidatų tvirtinimą bus sprendžiama spalio antroje pusėje vyksiančioje partijos taryboje.

„Skyriai turės diskusijas dėl kandidatų iškėlimo ir siųs protokolus į centrinę būstinę. Tada partijos taryba rinksis rudenį ir spręs dėl galutinių kandidatų į prezidentus, kandidatų sąrašo į EP rinkimus. Aišku, Seimo rinkimai vainikuos, bet dėl Seimo rinkimų spalio 1 dieną, manau, neturėsime galutinio varianto, bet pagrindinius žmones matysime“, – nurodė parlamentaras.

Darbo partija turi 60 skyrių.

„Dalyvaujame, kaip rodo mūsų patirtis, praktiškai visose vienmandatėse, jeigu kalbant apie Seimo rinkimus. Aišku, dėl prezidento rinkimų būna daugiau negu pusė skyrių kelia, o kiti galbūt pritaria, bet tikrai šioje vietoje skyriai turės savo nuomonę. EP rinkimuose irgi praktiškai visi sudalyvauja su siūlymais“, – kalbėjo partijos frakcijos Seime seniūnas.

Opozicinė Darbo partija turi 9,6 tūkst. narių, visuomenės nuomonės tyrimų apklausos rodo, kad už juos balsuotų apie 3 proc. gyventojų. Parlamente „darbiečiai“ turi aštuonių narių frakciją.

Šie renginiai skirti paminėti organizacijos 65-metį, pranešė PLB.

Tautodailininko Sauliaus Lampicko keturių metrų aukščio angelo skulptūra bus atidengta Angelų kalvoje Trakų rajone. Ji simbolizuos pasaulio lietuvių vienybę ir sanglaudą bei taps padėka tautai diasporoje ir Lietuvoje už susitelkimą.

Tą pačią dieną pasaulio lietuviai rinksis pajūryje. Suvažiavime Palangoje dalyvaus Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos nariai, krašto lietuvių bendruomenės ir jaunimo sąjungų pirmininkai, atstovai iš 30 pasaulio šalių lietuvių bendruomenių, taip pat – svarbiausių Lietuvos valdžios institucijų atstovai.

Suvažiavimo dalyviai aptars strategines organizacijos kryptis, bendradarbiavimo ir sąveikos su Lietuvos institucijomis klausimus, taip pat bus kalbama apie kovą su dezinformacija, diasporos pilietiškumo stiprinimo, kitais aktualiais klausimais.

Pasak PLB pirmininkės Dalios Henke, suvažiavimo susitikimai koncentruosis ne į bendruomenės istoriją, o į ateities viziją ir aktualijas.

Kalbėsime apie tai, kaip kovoti su dezinformacija ir, jeigu ateitų diena „X“, kaip turėtų veikti diaspora.

„Nors suvažiavimas yra skirtas PLB 65 metų jubiliejui, mažiau akcentuosime istoriją. (...) Daugiau diskutuosime apie dabartį ir apie ateitį: kaip stiprinti lietuvių bendruomenes, kaip ir kokiose srityse daugiau sąveikauti su Lietuva. Kalbėsime Lietuvos pilietinio pasipriešinimo tema, kuri daug metų gulėjo stalčiuose, nes nebebuvo reikalinga. Kalbėsime apie tai, kaip kovoti su dezinformacija ir, jeigu ateitų diena „X“, kaip turėtų veikti diaspora”, – sakė D. Henke.

Penktadienį numatytas suvažiavimo atidarymas, vyks diskusija, kaip stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos regionų ir pasaulio lietuvių bendruomenių, kaip skatinti piliečių sąmoningumą bei aktyvumą, kurti stiprius ryšius tarp Lietuvos regionų ir diasporos, siekiant bendro tikslo – klestinčios ir vieningos Lietuvos.

Šeštadienį planuojama aptarti pagalbą Ukrainai ir diasporos vaidmenį užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą, sekmadienį bus kalbama apie pasirengimą kitąmet vyksiančiai Dainų šventei.

PLB yra didžiausia užsienyje gyvenančius lietuvius vienijanti visuomeninė nepolitinė organizacija. Ji įkurta 1958 metais Niujorke, JAV.

Šiuo metu PLB skelbia jungianti 53 pasaulio šalyje veikiančias lietuvių bendruomenes.

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) buvo įkurta 1958 m. Niujorke (JAV).

PLB sudaro visi lietuviai, gyvenantys už Lietuvos ribų, bei jų šeimų nariai.

Šiuo metu PLB jungia penkiuose žemynuose, 53 pasaulio šalyse veikiančias lietuvių bendruomenes.

Suvažiavime dalyvaus Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos nariai, krašto lietuvių bendruomenės ir jaunimo sąjungų pirmininkai, atstovai iš 30 pasaulio šalių lietuvių bendruomenių, taip pat – svarbiausių Lietuvos valdžios institucijų atstovai.

Suvažiavimo dalyviai Palangoje aptars PLB strategines kryptis, bendradarbiavimo ir sąveikos su Lietuvos institucijomis klausimus, taip pat bus kalbama bendradarbiavimo kovoje su dezinformacija tema, diasporos pilietiškumo stiprinimo klausimais.

Prieš 65 metus įkūrus PLB, viena svarbiausių diasporos užduočių buvo politinis lobizmas.

Užsienyje gyvenantys lietuviai buvo aktyvūs svarbiausių Lietuvai įvykių metu – skatino pasaulio šalis pripažinti 1918 m. atkurtą Lietuvos valstybę, sovietų okupacijos metais nuolat priminė apie atimtą laisvę.

Nuo 2014 m., kai Rusija okupavo Krymą, PLB visokeriopai palaikė Ukrainą, o prasidėjus plataus masto karui bendruomenės palaikymas dar labiau sustiprėjo, buvo renkamos lėšos Ukrainoje gyvenantiems lietuviams.

„Turime nustoti gąsdinti tik spėjusius aprimti žmones naujomis bėdomis. Ne chaosas vidaus politikoje ir nenuspėjami mokesčiai dabar reikalingi. Gyvenimas turi būti pilnavertis ir mes už tokį gyvenimą kovosime“, – šeštadienį Laisvės partijos suvažiavime kalbėjo A. Armonaitė.

„Ir aš labai norėčiau, kad neprarastume noro gerai, laimingai gyventi ir mes, kad vis daugiau mūsų žmonių galėtų jaustis stiprios vidurinės klasės dalimi. Taip, mūsų Vyriausybė kaip nei viena kita Lietuvos Vyriausybė išgyveno krizę po krizės. Bet nepamirškime, kad kartu su mumis visas jas išgyveno ir Lietuvos žmonės. Išgyveno, atlaikė ir sustiprėjo“, – pažymėjo partijos pirmininkė.

Ji savo partiečiams pažymėjo, jog „laisviečiai“ yra vienintelis „progresyvios žmogaus teisių darbotvarkės vėliavnešys“, vardindama partijos keltas ir Seime įgyvendintas iniciatyvas.

„Kartą ir visiems laikams išsprendėme pavardžių rašybos klausimą, ištaisėme valstiečių įtvirtintus neadekvačius draudimus nevaisingoms poroms, Lietuvos baudžiamoji politika pagaliau tampa grįsta ne sovietiniu žiaurumu, o protingumu ir proporcingumu. Pagaliau, nei viena kita partija nenuėjo taip toli įgyvendindama pokyčius, svarbius LGBTQI+ žmonėms“, – sakė A. Armonaitė.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Partijos vadovė savo kalboje taip pat akcentavo paramą Ukrainai Rusijos pradėto karo fone.

Turime nustoti gąsdinti tik spėjusius aprimti žmones naujomis bėdomis. Ne chaosas vidaus politikoje ir nenuspėjami mokesčiai dabar reikalingi.

Laisvės partija šeštadienį renka pirmininką, A. Armonaitė iki šiol yra vienintelė paskelbusi savo kandidatūrą, ji partijai vadovauja nuo šios įsteigimo 2019 metų birželio 1 dieną.

Laisvės partija įkurta, kai dalis jos narių ir lyderiai, tarp jų – dabartinė partijos pirmininkė A. Armonaitė ir buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, prieš tai paliko Liberalų sąjūdį.

Partija turi 11 Seimo narių frakciją, dalyvauja koalicinėje Vyriausybėje bei vadovauja Ekonomikos ir inovacijų, Teisingumo bei Susisiekimo ministerijoms.

Laisvės partijos atstovus suvažiavime pasveikinti atvyko ir Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji savo kalboje pabrėžė liberalių partijų svarbą vidaus politikos ir geopolitinių įtampų fone.

„Permainos mūsų tikrai nebaugina, bet jos turi būti ne tik drąsios, bet ir tokios, kurių prasmę gali nesunkiai ir sau, ir kitam paaiškinti. Kaip ir šiandien, turime gerą progą pamatyti racionalią liberalų įtaką nelabai ramioms pastarosios savaitėms“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji pažymėjo, jog valdančiosios koalicijos partneriai – Laisvės partija, Liberalų sąjūdis bei konservatoriai – valdžioje yra vienu sunkiausių periodu Nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

„Vertinu mūsų bendrą darbą Seime įgyvendinant bendrą darbotvarkę, susijusią su žmogaus teisėmis (...). Vertinu ir mūsų balsą reaguojant į pastarosiomis savaitėmis politinę sumaištį savo laikysena parodė, kad bendras valstybės interesas mums yra svarbiau nei ambicijos ir nuoskaudos“, – sakė parlamento pirmininkė.

Partijos suvažiavime dalyvauja apie 100 jos narių ir kitų politikų. Į jį taip pat buvo atvykęs riaušių prie Seimo byloje kaltinamas  Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, jis laidė nepagarbias replikas, filmavo renginį, tačiau netrukus pasišalino.

Savo ruožtu partijos suvažiavime kalbėjęs socialdemokratas, parlamento vicepirmininkas Julius Sabatauskas pažymėjo, kad „laisviečiai“ reikalingi ir kaip politiniai oponentai, o sutampant siekiams, ir kaip kolegos.

„Misija jūsų dar neatlikta“, – kalbėjo jis.

Tuo metu konservatorių partijos pirmininko pavaduotojas Jonas Survila, susirinkusiems primindamas prezidento Gitano Nausėdos metaforą, kai klausė, ar „įmanoma dantų pastą sustumti atgal į tūbelę, „laisviečiams“ dovanojo dantų pastos.

„Mano vertinimu, sėkmingai įsitvirtinote politinėje sistemoje, turite didžiuli politinė potencialą, nuosekliai ir tvariai augat, nes turit stiprius autentiškus lyderius (...). Šia proga norėčiau padovanoti simbolinę dovaną (...) dantų pastą“, – juokavo jis.

„Koalicija, kaip trys Baltijos valstybės, konkuruoja dėl talentų, konkuruoja dėl investicijų, bet kartu labai glaudžiai bendradarbiauja. Taip pat mato rytietiškas grėsmes ir vakarietišką kryptį su vakarietiškomis galimybėmis“, – sakė J. Survila.

„Bus rinkiminis suvažiavimas, bus partijos pirmininko, kitų valdymo organų rinkimai. Taip pat aptarsime politinę padėtį, kuri susiklostė, ir pagrindinius siekius ateityje“, – suvažiavimo išvakarėse BNS sakė Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas.

Pasak jo, į partijos pirmininko pareigas kol kas iškelta viena kandidatė – dabartinė lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ji Laisvės partijai vadovauja nuo šios įsteigimo 2019 metų birželio 1 dieną.

Bus rinkiminis suvažiavimas, bus partijos pirmininko, kitų valdymo organų rinkimai.

„Taip jau sutapo, kad Laisvės partijos suvažiavimas vyks šios politinės krizės metu. Laisvės partijos bendruomenei tai bus gera proga įvertinti situaciją valdančiojoje daugumoje bei Vyriausybėje, padarytus ir dar neužbaigtus darbus. Mes esame pasiruošę dirbti, turime savo pasiūlymų, kaip šioje situacijoje būtų galima elgtis toliau, bet pirmiau turime sulaukti pagrindinių koalicijos partnerių apsisprendimo dėl savo ateities“, – BNS perduotame komentare pažymėjo A. Armonaitė.

Suvažiavime dalyvaus ir kitų parlamentinių partijų atstovai, Seimo bei Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, socialdemokratas, parlamento vicepirmininkas Julius Sabatauskas bei konservatorių partijos pirmininko pavaduotojas Jonas Survila.

Laisvės partija įkurta, kai dalis jos narių ir lyderiai, tarp jų – dabartinė partijos pirmininkė A. Armonaitė ir buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, prieš tai paliko Liberalų sąjūdį.

Partija turi 11 Seimo narių frakciją, dalyvauja koalicinėje Vyriausybėje bei vadovauja Ekonomikos ir inovacijų, Teisingumo bei Susisiekimo ministerijoms.

Už jo kandidatūrą balsavo 144 LSA suvažiavimo delegatai, vienas buvo prieš, susilaikė 11. Suvažiavime dalyvavo 186 delegatai iš 60 savivaldybių.

Prezidentas išrinktas iš vieno kandidato. M. Sinkevičių perrinkti pasiūlė socialdemokratų merai iš Pakruojo, Birštono, Prienų, Kauno rajono, Kėdainių.

Organizacijos prezidentas renkamas ketverių metų kadencijai.

Viceprezidentais tapo Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, Plungės rajono meras Audrius Klišonis, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Lazdijų merė Ausma Miškinienė, Klaipėdos rajono vadovas Bronius Markauskas ir Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas.

Praėjusią savaitę dabartinis LSA prezidentas M. Sinkevičius sakė nesąs apsisprendęs, ar sieks dar vienos kadencijos. Mat jis sulaukė klausimų dėl savivaldybių tarybų nariams skiriamų lėšų panaudojimo.

Sukvietęs specialią spaudos konferenciją Jonavos meras neigė piktnaudžiavęs išmokomis, tačiau grąžino į savivaldybės biudžetą 4 tūkst. eurų, nes vienu iš jo telefonų kurį laiką naudojosi žmona.

Diskusijos dėl savivaldos politikų elgesio su išmokomis prasidėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“.

Jos metu skelbta, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.

Ministrė Pirmininkė pasveikino Šaulių sąjungos narius Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, sveikinimo kalboje pažymėdama organizacijos vaidmens prasmę ir Kovo 11-osios vertybių gynimo svarbą šiandien, tęsiantis brutaliam Rusijos karui prieš Ukrainą.

„Man Kovo 11-oji yra ypatinga ne tik todėl, kad aš ją mačiau ir atmenu. Tą vakarą, 22 val. 44 min., kai atkurta Lietuvos Nepriklausomybė, buvau apsikabinusi televizorių, būdama jau pakankamai suaugusi, kad suprasčiau vykstant kažką nepaprasto, bet kartu vis dar vaikas, gerai nesuprantantis, kokia atsakomybės našta teko žmonėms, priėmusiems lemtingus sprendimus – dabar suprantu tai gerokai aiškiau. Stebėjau visa tai pilna įsivaizdavimų ir vilčių apie savo būsimą atkurtąją valstybę. Ir džiaugiuosi šiandien galėdama pasakyti, kad labai didelė dalis jų išsipildė su kaupu“, – sakė Ministrė Pirmininkė.

Ačiū Šaulių sąjungai, kuri yra galinga, sutelkta jėga, pasiryžusia niekada nepasiduoti nesibaigiančioje kovoje už laisvę.

Prieš kiek daugiau nei metus prasidėjus brutaliai, daugybės aukų pareikalavusiai Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, be visa ko kito, buvo keliamas klausimas apie laisvės kainą – dar ir dabar atsiranda teigiančių, kad laisvė nėra verta tokios kraujo ir skausmo ašarų upės, savo kalboje atkreipė dėmesį premjerė.

„Tokios kalbos kažkada sugundė Lietuvos valdžią sovietų ultimatumo akivaizdoje. To padariniai buvo baisūs. Paaukota buvo ne tik laisvė, bet ir tūkstančiai nužudytų ir ištremtų žmonių. Akivaizdu, kad susitarimai su agresoriais, nevertinančiais žmonių gyvybių, niekada nepadeda išvengti kančių ir aukų, ir tai nėra išeitis, kad ir kaip norėtume rasti lengvesnį kelią“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Lietuvos šaulių sąjungai tenka ypač svarbus vaidmuo telkiant ir ugdant visuomenę, ne mažiau svarbi misija – stiprinti Lietuvą taikos metu, ugdyti pilietiškumą ir patriotiškumą, pažymėjo premjerė.

„Tik suvokdami, kokia neįkainojama yra laisvė ir kad mūsų visas gyvenimas telpa joje, galime tikėti pergale prieš blogį ir prireikus stoti į kovą už galimybę laisvai kurti savo valstybę ir savo gyvenimus. Ačiū kiekvienam iš jūsų už tai, kad pasirinkote būti Tėvynės sargais, už tai, kad visada tokiais išliksite. Ačiū Šaulių sąjungai, kuri yra galinga, sutelkta jėga, pasiryžusia niekada nepasiduoti nesibaigiančioje kovoje už laisvę“, – kalbėjo Ministrė Pirmininkė.

Neeiliniame suvažiavime Ministrė Pirmininkė taip pat pristatė jos teikiamą kandidatą į Šaulių sąjungos vado pareigas plk. ltn. Liną Idzelį.

„Šaulių sąjunga yra organizacija, galinti daug išmokyti, o taip pat parodyti, kiek daug dar nežinojai, jog moki. Ir toliau stiprinti šią organizaciją yra iššūkis, reikalaujantis labai svarbių lyderio savybių, ir manau, kad pulkininkas leitenantas Linas Idzelis jas tikrai turi“, – sakė premjerė I. Šimonytė.

Šaulių sąjungos vadą Ministro Pirmininko teikimu skiria Vyriausybė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pareiškus nuomonę ir jai pritarus Sąjungos suvažiavimui. Kandidatas tvirtinamas slaptu suvažiavimo balsavimu.

Sąjungos suvažiavime šeštadienį įvykusiu balsavimu Ministrės Pirmininkės pateiktai plk. ltn. Lino Idzelio kandidatūrai pritarta.

Iš 247 suvažiavimo delegatų už L. Idzelio kandidatūrą balsavo 243, du balsai buvo prieš ir du biuleteniai rasti sugadinti, BNS informavo Šaulių sąjungos atstovė Lolita Sipavičienė

Suvažiavimui pritarus Šaulių sąjungos vado pareigose L. Idzelis turėtų pakeisti kadenciją baigusį pulkininką Albertą Dapkų.

„Šaulių sąjunga yra organizacija, galinti daug išmokyti, o taip pat parodyti, kiek daug dar nežinojai, jog moki. Ir toliau stiprinti šią organizaciją yra iššūkis, reikalaujantis labai svarbių lyderio savybių, ir manau, kad pulkininkas leitenantas L. Idzelis jas tikrai turi“, – pristatydama kandidatą sakė premjerė I. Šimonytė.

I. Šimonytė yra teigusi, kad profesinės karo tarnybos karys L. Idzelis tarnybą kariuomenėje pradėjo 1992 metais, išsiskiria įspūdinga karjera, dideliu spektru veiklų, pozicijų ir atsakomybių. Kandidatą pateikusi Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad šiuo metu L. Idzelis Lietuvos kariuomenėje yra atsakingas už karinio rengimo planavimą.

Šaulių sąjunga yra organizacija, galinti daug išmokyti, o taip pat parodyti, kiek daug dar nežinojai, jog moki.

Vasarį Seime prisistatydamas L. Idzelis pažymėjo, kad galimai agresijai ruoštis reikia iš anksto ir kiekvienas žmogus turi žinoti, koks jo vaidmuo valstybės gynyboje. Kandidatas į Šaulių sąjungos vadus yra sakęs, jog tuomet, kai žmogus tiksliai žino, ką jis turėtų daryti karo atveju, „atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis, vadovybe ir valstybe“.

Karininkas taip pat teigė, kad jam imponuoja Izraelio valstybės gynybos modelis su visuotine karo tarnyba.

Vyriausybės vadovė kandidatą vadovauti Lietuvos šaulių sąjungai teikia pagal naują tvarką, Seimui praėjusių metų pabaigoje priėmus naujos redakcijos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą.

Kalbėdama šaulių suvažiavime premjerė pabrėžė šios organizacijos svarbą telkiant visuomenę, anot jos, ne mažiau svarbi misija – stiprinti Lietuvą taikos metu, ugdyti pilietiškumą ir patriotiškumą.

„Tik suvokdami, kokia neįkainojama yra laisvė ir kad mūsų visas gyvenimas telpa joje, galime tikėti pergale prieš blogį ir prireikus stoti į kovą už galimybę laisvai kurti savo valstybę ir savo gyvenimus. Ačiū kiekvienam iš jūsų už tai, kad pasirinkote būti Tėvynės sargais, už tai, kad visada tokiais išliksite. Ačiū Šaulių sąjungai, kuri yra galinga, sutelkta jėga, pasiryžusia niekada nepasiduoti nesibaigiančioje kovoje už laisvę“, – Vyriausybės išplatintame pranešime cituojama premjerė.

Vyriausybei ir Seimui nusprendus stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, organizacijai buvo smarkiai padidintas finansavimas. 2023-iesiems šauliams skirta 10,8 mln. eurų. Pernai šauliams buvo skirta 7 mln. eurų, 2021-aisiais – 2,2 mln. eurų. 

Iki šiol Lietuvos šaulių sąjungos vadą skirdavo krašto apsaugos ministras, bet sustiprinus iš išplėtus organizacijos kompetencijas tai darys Vyriausybė.

Pagal naują reguliavimą, Šaulių sąjungos vadą skirs Vyriausybė premjerės teikimu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pareiškus nuomonę ir jai pritarus Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavimui.

Vadas skiriamas ketveriems metams, tas pats asmuo šias pareigas galės eiti ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjunga turi apie 13 tūkst. narių. Tikimasi, kad reformavus ir sustiprinus šią sukarintą organizaciją bei padidinus finansavimą šaulių skaičius išaugs iki 50 tūkst. narių.

Kandidatą į vadus pristatys premjerė Ingrida Šimonytė. Suvažiavimui pritarus L. Idzelis turėtų pakeisti kadenciją baigusį pulkininką Albertą Dapkų.

I. Šimonytė yra teigusi, kad L. Idzelis, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, tarnybą kariuomenėje pradėjo 1992 metais, nuo to laiko turi labai įspūdingą karjerą yra turėjęs įvairių veiklų, pozicijų ir atsakomybių. Kandidatą pateikusi Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad šiuo metu L. Idzelis Lietuvos kariuomenėje yra atsakingas už karinio rengimo planavimą.

Vasarį Seime prisistatydamas L. Idzelis pažymėjo, kad galimai agresijai ruoštis reikia iš anksto ir kiekvienas žmogus turi žinoti, koks jo vaidmuo valstybės gynyboje. Kandidatas į Šaulių sąjungos vadus yra sakęs, jog kuomet žmogus tiksliai žino, ką jis turėtų daryti karo atveju, „atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis, vadovybe ir valstybe“.

Karininkas taip pat teigė, kad jam imponuoja Izraelio valstybės gynybos modelis su visuotine karo tarnyba.

„L. Idzelis yra ilgametę patirtį krašto apsaugos sistemoje sukaupęs karininkas, užėmęs įvairias pareigas Lietuvos kariuomenėje, įgūdžius tobulinęs Baltijos gynybos koledže Estijoje bei kitose užsienio šalių karinėse mokymo institucijose bei Lietuvoje“, – BNS pateiktame komentare teigia Krašto apsaugos ministerija.

Vyriausybei ir Seimui nusprendus stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, organizacijai buvo smarkiai padidintas finansavimas. 2023-iesiems šauliams skirta 10,8 mln. eurų. Pernai šauliams buvo skirta 7 mln. eurų, 2021-aisiais – 2,2 mln. eurų. 

Vyriausybės vadovė kandidatą vadovauti Lietuvos šaulių sąjungai teikia pagal naują tvarką, Seimui praėjusių metų pabaigoje priėmus naujos redakcijos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą.

Iki šiol Lietuvos šaulių sąjungos vadą skirdavo krašto apsaugos ministras, bet sustiprinus iš išplėtus organizacijos kompetencijas tai darys Vyriausybė.

Pagal naują reguliavimą, Šaulių sąjungos vadą skirs Vyriausybė premjerės teikimu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pareiškus nuomonę ir jai pritarus Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavimui.

Vadas skiriamas ketveriems metams, tas pats asmuo šias pareigas galės eiti ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjunga turi apie 13 tūkst. narių. Tikimasi, kad reformavus ir sustiprinus šią sukarintą organizaciją bei padidinus finansavimą šaulių skaičius išaugs iki 50 tūkst. narių.