Tai liudija Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiojo žvalgybos direktorato paskelbtas  garso įrašas.

Vienas iš Rusijos kariškių paskambino savo žmonai, kol laukė evakuacijos. Telefonu jis pasakojo, kad sužeistas skeveldrų rusų karys liko laukti pagalbos po medžiu iki ryto.

„Laukiau evakuacijos. Sakė, kad atvyks tik penktą ryto... Skeveldros buvo įsmigusios į koją, skaudėjo ir sužeistą galvą, širdį ir šonkaulį. Mane tiesiog numetė po medžiu, pasakė: penktą ryto. Toks požiūris į sužeistuosius yra žvėriškas. Jei bus dar blogiau, tada aš susileisiu pasibaigusio galiojimo narkotinių vaistų. Neturiu jokių rūbų – nieko... Ką daryti – sušalti, ar ką?“ – tarė užpuolikas.

„Izraelis priims gydytis 20 Ukrainos karių, sunkiai sužeistų per karą“, – per „Twitter“ parašė ambasadorius Michaelis Brodsky (Michaelis Brodskis).

Jis pridūrė, kad pirmieji du pacientai sekmadienį atvyks gydytis į Shebos (Šebos) medicinos centrą netoli Tel Avivo.

Šaltinis gydymo įstaigose naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad du kariškiai yra pakeliui į Izraelį, o Ukrainos ambasados Tel Avive atstovė nurodė, kad „netrukus“ turėtų atvykti pirmieji pacientai. Jiems bus atliekamas protezavimas ir taikoma reabilitacija.

Vasario 24 dieną prasidėjus Rusijos invazijai į kaimyninę šalį, Vakarų Ukrainoje šešias savaites veikė Shebos medicinos centro – didžiausios Izraelio gydymo įstaigos – lauko ligoninė.

Izraelis, mėginantis palaikyti santykius su Maskva, atsisako tiekti ginkluotę Kyjivo pajėgoms ir vietoje to siunčia ukrainiečiams apsaugos priemones, pavyzdžiui, šalmus.

Rusija yra svarbi Damasko remėja, o žydų valstybė Sirijoje dažnai rengia antskrydžius prieš proiranietiškų grupuočių pozicijas.

Izraeliečiai taip pat palaiko glaudžius ryšius su buvusiomis sovietinėmis šalimis, kur šaknų turi dešimtadalis Izraelio gyventojų.

Imigracijos ministerijos duomenimis, beveik pusė pernai į Izraelį imigravusių žydų yra rusų kilmės, o dar ketvirtadalis atvyko iš Ukrainos.

22 metų Ukrainos karys, sakė, kad rusų kariškiai kaunasi su artilerija, tankais, sraigtasparniais ir minosvaidžiais – turi daug įrangos, bet mažai vyrų.

Interviu davę aštuoni kariai, dalyvavę kautynėse ir dėl sužalojimų gydyti ligoninėje, papasakojo apie puolimą, kurį vykdydami ukrainiečiai tikisi padėti perimti iniciatyvą, kad Vakarų rėmėjams bei savo šalies gyventojams įrodytų, jog Ukrainos kariuomenė gali laimėti prieš Maskvos armiją.

Jie ir medikai sutiko kalbėti tik su sąlyga, kad nebus atskleista jų tapatybė ir buvimo vieta. 32 metų eilinis Ivanas sakė, kad jo padalinio užduotis buvo paprasta – įeiti ir atimti iš rusų karių tai, kas yra ukrainiečių. Jis teigė, kad puolimas prasidėjo gerai ir pirmosiomis kautynių valandomis jo dalinys atėmė iš rusų kariškių užgrobtą kaimą. Tačiau tą pačią dieną, Ivanas atsidūrė ligoninėje, nes patyrė smegenų sukrėtimą, kai komandos draugas paleido raketų paleidimo įrenginį keli žingsniai nuo tos vietos, kur jis stovėjo.

Pasak Ivano, kai kurie Rusijos kariai bėga iš savo pozicijų, palikdami įrangą ir žuvusių bendražygių kūnus. Tokią filmuotą medžiagą jam atsiuntė Ukrainos kariai iš fronto linijos. Ivanas sakė, kad Ukrainos pajėgos veržėsi link Chersono, regiono sostinės ir bandė išlaisvinti pakeliui esančius kaimus.

„Kai kuriose srityse žengiame į priekį, o kai kur esame sumušami“, – sakė 22 metų karys Pavlas, kuris buvo sužalotas per mūšį ir dėl to dabar galvoje girdi garsą, panašų į sugedusio televizoriaus.

„Žinojome, kad kausimės, kad planuojame kažką didelio. Visi tikimės, kad karas kuo greičiau baigsis“, – apie puolimą kalbėjo 30-metis kareivis Petras, paveiktas anestezijos.

Intensyviosios terapijos skyriaus vadovas, kuriame gydomi kai kurie kariai, pasakojo kad kariškiai įspėjo jį apie puolimą sužadindami pergalių viltį netolimoje ateityje. „Bet kai pradėjo atvežti tiek daug sužeistųjų, tada, tiesą pasakius, man jų buvo gaila ir pradėjau svarstyti, ar verta tai daryti tokia kainą“, – kalbėjo gydytojas.

Jis sakė, kad kelias naktis praleidžia ant nedidelės sofos savo kabinete po to, kai daugiau nei pusė darbuotojų nustojo atvykti į darbą po Rusijos raketos atakos į ligoninę rugpjūčio mėnesį. Jis sakė atsidūręs ant nevilties slenksčio, nes susidūrė su didesniu sužeistų karių skaičiumi nei pirmosiomis karo savaitėmis. Su tokiu antplūdžiu susidūrę gydytojai kovoja, kad išgelbėtų kritinės būklės žmonių gyvybes ir išsiųstų juos į geriau įrengtas ligonines.

Reanimacijos gydytojas teigė, kad jį labiausiai sužavėjo Ukrainos karių noras tęsti kovą, kai tik jie galės fiziškai.

Šioje plieno gamykloje įstrigę šimtai civilių ir kareivių. S. Volyna palygino veiksmus, kurių reikia norint išgelbėti Mariupolyje esančius žmones, su „Operacija Dinamo“, kai maždaug 338 tūkst. sąjungininkų karių buvo išgelbėti iš Diunkerko šiaurės Prancūzijoje 1940 metais, kai juos bombardavo vokiečių kariai.

Ukrainos jūrų pėstininkas atviravo, kad „Azovstal“ plieno gamykloje, paskutinėje strateginėje vietoje uostamiestyje, yra daugiau nei 600 sužeistų Ukrainos karių ir šimtai civilių. Tarp jų – vaikai.

Jis neslėpė – padėtis plieno gamykloje, kurią trečiadienį vėl atakavo Rusijos pajėgos, yra baisi – nėra vaistų, kurie padėtų sužeistiesiems, neužtenka vandens ir maisto.

S. Volyna paragino pasaulio lyderius padėti civiliams – įskaitant moteris ir vaikus, bei Ukrainos kariams ištrūkti nugabenant juos į saugią vietą.

Toks kreipimasis nuskambėjo tada, kai Mariupolio mero padėjėjas teigė, kad Rusijos karių pajėgos atnaujino atakas prieš „Azovstal“ plieno gamyklą.

Prašo Kyjivo pagalbos

Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančią „Azovstal“ gamyklą ginančio ukrainiečių „Azovo“ pulko vado pavaduotojas paprašė Kyjivo pagalbos.

„Raginu karinę ir politinę vadovybę imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų galima pralaužti (Rusijos) blokadą ar evakuoti visus savo tėvyne tikinčius žmones“, – ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše teigė pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras.

Pasak jo, pulko nariai vis dažniau klausia, kodėl Kyjivas netesi savo pažadų. „Kas gali mums atsakyti – kodėl mes vieni stovime prieš artileriją, laivus ir lėktuvus?“ – klausė S. Palamaras.

„Pagal mūsų skaičiavimus, bendras resursas – iki 400 lovų. Bet čia kalbame apie traumų klasterį, 14 ligoninių. Reabilitacijoje turime daugiau vietų – iki tūkstančio“, – BNS teigė Jurgita Grebenkovienė.

„Tai yra toks resursas, kiek galėtume vienu metu priimti, neribojant planinių paslaugų“, – pridūrė ji.

Pasak kanclerės, sužeistieji ukrainiečiai Lietuvoje kol kas nėra gydomi.

J. Grebenkovienės teigimu, į kaimynines šalis pabėgusių gyventojų – tiek sužeistųjų, tiek sergančių lėtinėmis ligomis – perkėlimu į kitas Europos Sąjungos valstybes rūpinasi Europos Komisija.

„Poreikis perkelti, pavyzdžiui, iš Lenkijos, Moldovos, nėra didelis, pacientų nėra daug. Po kelis pacientus persikelia kitos šalys“, – sakė SAM atstovė.

Tuo metu karių gydymą už Ukrainos ribų koordinuotis ėmėsi NATO, kuris šiuo metu bando sukurti centralizuotai koordinuojamą sužeistųjų evakavimo procesą.

„Jie tą procesą dėliojasi, bendradarbiauja su Europos Komisija, žiūri, kad tas procesas nebūtų dubliuojamas“, – kalbėjo J. Grebenkovienė.

Anot jos, iš ministerijos ir Ekstremalių sveikatai situacijų centro darbuotojų yra sudaryta medicininio evakavimo darbo grupė, kuri formuoja ir koordinuoja medicininės evakuacijos procesą. Ji vėliau koordinuos ir faktinį sužeistųjų pervežimą į Lietuvą.

Sekmadienio popietę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pėsčiomis atėjo į ligoninę, kurioje gydomi per karą sužeisti Ukrainos kariai.

„Kaip sveikata, vyrai?“ – įėjęs į palatą sužeistųjų paklausė V.Zelenskis. „Gerai“, – pasigirdo kariškai tvirtas atsakymas. „Na, negerai“, – pataisė Ukrainos prezidentas mostelėdamas į sužeistas vietas.

V.Zelenskis klausinėjo karių, kokie sužeidimai, kaip įvyko. „Kuo galėtume padėti?“ – ir vėl klausė prezidentas. Tačiau išgirdo raminimą, kad personalas čia juos gerai prižiūri, tad nėra ko jaudintis.

O štai pasinaudoti proga asmenukei – išties puiki. Negi prezidentas atsakys ligoniui.

Vyrų pasiaukojimas įvertintas apdovanojimais, kurie čia pat palatoje buvo įteikti sužeistiesiems.

Kiek slogesnė situacija intensyvios terapijos skyriuje. Čia pasikalbėti prezidentas galėjo tik su vienu kiek stabilesnės būklės sužeistuoju. Kitų  sužeistųjų gyvybines būkles rodė tik aparatai. „Mes juos paglobosime“, – prezidentui žadėjo ligoninės personalas ir gydytojai.

Stop kadras

„Jėgų jums ir sveikatos. Didžiuojamės jumis. Viskas ant jūsų pečių. Sveikite. Tai –  svarbu“, – atsisveikino V.Zelenskis.

Per „Twiter“ buvo dalijamasi šios konfrontacijos vaizdo įrašais, veikiausiai nufilmuotais šalia buvusių atsitiktinių žmonių, taip pat pačių Rusijos karių. Juose matyti Rusijos šarvuotieji transporteriai, automobiliai ir sraigtasparnis persekioja dvi amerikiečių šarvuotąsias mašinas ir mėgina jas užspeisti arba pasišalinti iš incidento vietos netoli Malikijos miesto, kurdų vadinamo Deriku arba Deiriku.

Įrašuose matyti, kad vienu metu transporto priemones susidūrė. Be to, matyti, kaip vienu momentu, tikriausiai konfrontacijos pradžioje, vienas sraigtasparnis kabojo labai žemai virš sustojusių amerikiečių mašinų, blokšdamas į juos stiprų vėją.

Po šio incidento, kurio centre atsidūrė su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje kovojančios JAV vadovaujamos koalicijos patrulis, Baltieji rūmai paskelbė neįprastą pareiškimą, pasirašytą Nacionalinio saugumo tarybos (NST) atstovo Johno Ullyoto (Džono Alioto).

„Rugpjūčio 25 dieną apie 10 val. (Sirijos laiku) įprastas koalicijos „Defeat-ISIS“ saugumo patrulis susitiko su Rusijos kariniu patruliu netoli Deiriko šiaurės rytų Sirijoje. Per šią sąveiką Rusijos transporto priemonė rėžėsi į koalicijos minoms atsparų ir nuo pasalų apsaugotą visureigį (M-ATV), sužeisdamas transporto priemonės įgulą“, – sakoma pranešime

Kol kas nei NST, nei Pentagonas nepaskelbė, kiek karių buvo sužeista ir koks yra jų traumų pobūdis.

Pasak J. Ullyoto, amerikiečių patrulis pasišalino iš įvykio vietos, kad padėtis nebūtų eskaluojama.

„Nesaugūs ir neprofesionalūs veiksmai kaip šis yra konfliktų mažinimo protokolų, kurių Jungtinės Valstijos ir Rusija įsipareigojo laikytis 2019 metų gruodį, pažeidimas“, – pabrėžė NST atstovas.

„Koalicija ir Jungtinės Valstijos nesiekia eskalavimo su jokios šalies karinėmis pajėgomis, bet JAV pajėgos visuomet pasilieka neatsiejamą teisę ir pareigą gintis nuo priešiškų veiksmų“, – perspėjo jis.

JAV ir Rusijos pajėgos Sirijoje dažnai susitinka, bet konfrontacijos iki šiol buvo retos.

Per ataką taip pat buvo sužaloti šeši kiti kariai, skelbia ministerija. Ji taip pat informavo, kad turkų pajėgos atsakydamos „nedelsdamos“ užpuolė režimo taikinių.

Vėlų antradienį Turkijos gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad nuo Sirijos pajėgų ugnies žuvo vienas turkų karys, o dar devyni buvo sužeisti.

Per pastarąsias savaites sukilėlių kontroliuojame Idlibo regione žuvo daugiau kaip 50 turkų karių, įskaitant 34, kurie žuvo per antskrydį praėjusį ketvirtadienį.

Turkija praėjusį savaitgalį paskelbė pradėjusi operaciją  „Pavasario skydas“ prieš Rusijos remiamą Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą.

Vykdydamos šią operaciją Turkijos pajėgos numušė tris sirų karinius lėktuvus ir – daugiausia per bepiločių antskrydžius – nukovė dešimtis režimo karių ir jų sąjungininkų kovotojų, praneša padėtį šalyje stebinčios organizacijos.

Turkija, Idlibe palaikanti tam tikras sukilėlių grupes, siekia neleisti Sirijos pajėgoms peržengti ribų, dėl kurių 2018 metais buvo susitarta su Rusija; šis susitarimas taip pat leido įkurti Turkijai 12 stebėjimo postų provincijoje.

Tačiau Rusijos aviacijos palaikomos Sirijos pajėgos perėmė dalies teritorijų kontrolę per savo operaciją, kuri prasidėjo gruodį ir pareikalavo šimtų civilių gyvybių bei privertė beveik milijoną gyventojų palikti savo namus.

Nors Sirijos konflikte palaiko priešingas puses, Ankara ir Maskva pastaraisiais metais artimai bendradarbiauja Sirijos klausimu, o Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį vyksta į Rusijos sostinę derybų su prezidentu Vladimiru Putinu, tikėdamasis susitarti dėl naujų paliaubų.

Turkija, jau priėmusi apie 4 mln. pabėgėlių, nori užkirsti kelią dar vienam migrantų iš Idlibo antplūdžiui.

Ankara spaudžia Bendriją prašydama didesnės pagalbos ir yra paskelbusi, kad nebetrukdys migrantams ir pabėgėliams keliauti į Europą, Graikijos sienos link.

Per Sirijos konfliktą nuo jo pradžios 2011 metų kovą žuvo jau daugiau kaip 380 tūkst. žmonių. Dar milijonai buvo priversti palikti savo namus, daug jų pasitraukė iš šalies.

Tai didžiausi per kelis pastaruosius mėnesius susirėmimai su prorusiškais separatistais. Pastarieji informavo praradę keturis savo kovotojus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šis kraujo praliejimas yra „ciniška provokacija“, pakirtusi naujas pastangas išspręsti konfliktą šalies rytuose.

Pasak V. Zelenskio, Kijevas yra įsipareigojęs dėl taikos, bet „ryžtingai priešinsis bet kokiai ginkluotai agresijai“.

Vienas ukrainiečių karys žuvo, o dar keturi buvo sužeisti per apšaudymą iš ginklų, draudžiamų pagal ugnies nutraukimo susitarimą, nurodė kariškiai.

Kariuomenės pranešime sakoma, kad separatistai atakavo ukrainiečių pozicijas netoli Novotoškivskės ir Krymsko kaimų vienoje iš trijų zonų, iš kurių abi konflikto šalys pernai sutiko atitraukti pajėgas. Šie kaimai yra mažiausiai 10 km nuo zonos ribos.

Niekieno nepripažinta separatistinė „Luhansko liaudies respublika“ (LLR) savo ruoštu pranešė, kad per antradienį ryte vykusius susirėmimus žuvo keturi jos kovotojai.

„Žuvo keturi mūsų gynėjai, dar keturi buvo sužeisti“, – žurnalistams sakė separatistų teisėsaugos atstovas Jakovas Osadčis.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad abi konflikto šalys patyrė nuostolių. Jis pridūrė, kad Maskva „nežino detalių dėl to, kas išprovokavo susirėmimą“.

Ukraina su separatistais rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose kovoja nuo 2014 metų, po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.

Separatistus remia Rusija, kuriai Vakarai dėl jos vaidmens šiame konflikte įvedė griežtas sankcijas.

Nuo 2014-ųjų per kovas jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių, nors 2015-aisiais Baltarusijos sostinėje Minske buvo pasirašyti taikos susitarimai.