„Atrodo, kad abu kabeliai buvo pažeisti atliekant statybos darbus“, – sakoma „Traficom“ pranešime spaudai ir priduriama, kad jie jau sutvarkyti.

Anksčiau skelbta, kad Suomijos policija tiria incidentą, kai pirmadienio popietę buvo pažeistas šią šalį su Švediją jungiantis interneto kabelis.

Švedų pareigūnai sakė įtariantys sabotažą.

Skaitmeninės infrastruktūros paslaugų teikėjos „GlobalConnect“ pareiškime buvo skelbta apie vieną dviejose vietose nukentėjusį šviesolaidinį kabelį.

Pasak bendrovės, šis incidentas paveikė 6 tūkst. privačių klientų ir 100 įmonių Suomijoje.

Suomijos policija patikslino, kad, nors ir tiria šį incidentą, „šiuo metu neatlieka baudžiamojo tyrimo dėl Suomiją ir Švediją jungiančio šviesolaidinio kabelio sugadinimo“.

Suomijos transporto ir ryšių ministrė Lulu Ranne (Lulu Ranė) socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime patvirtino, kad vyksta tyrimas.

„Valdžios institucijos kartu su bendrove atlieka tyrimą. Į situaciją žiūrime rimtai“, – rašė L. Ranne.

Kabelis sugadintas po panašių incidentų lapkričio mėnesį, kai Baltijos jūroje buvo nutraukti du kabeliai tarp jų – ir nutiestasis į Lietuvą. Šiuo metu jie jau sutvarkyti.

Suomijos, Švedijos ir Lietuvos pareigūnai, padedami Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose agentūros Eurojusto, sudarė bendrą grupę, kad ištirtų kabelių sugadinimą.

Įtarimų sukėlė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris, laivų stebėjimo svetainių duomenimis, plaukė virš kabelių maždaug tuo metu, kai jie buvo nutraukti, nors nėra jokių konkrečių duomenų, kad jis būtų susijęs su šiais incidentais.

Laivas „Yi Peng 3“ nuo lapkričio 19-osios laikosi išmetęs inkarą Kategato sąsiauryje tarp Švedijos ir Danijos.

Kinija penktadienį pareiškė, kad yra pasirengusi dirbti su tyrėjais.

Europos pareigūnai teigė įtariantys sabotažą, susijusį su Rusijos invazija į Ukrainą.

Kremlius atmeta šiuos teiginius.

„Suomijos policija tiria, kas nutiko, ir, atsižvelgiant į aplinkybes, įtariamas sabotažas“, – sakoma Švedijos civilinės gynybos ministro Carlo-Oskaro Bohlino pranešime naujienų agentūrai AFP.

„GlobalConnect“ pareiškime nurodoma, kad šviesolaidinis kabelis buvo pažeistas dviejose skirtingose vietose, Suomijoje esama sutrikimų. Antradienio rytą tebevykdomi remonto darbai.

Bendrovė taip pat pažymėjo, kad pažeistas kabelis buvo sausumoje, o jūros kabeliai nebuvo pažeisti.

„GlobalConnect“ atstovas suomių transliuotojui „Yle“ sakė, kad kabelis buvo pažeistas dviejuose taškuose kaimiškose vietovėse tarp Espo ir Vihčio, į šiaurės vakarus nuo Helsinkio.

Švedijos žiniasklaida, įskaitant visuomeninį transliuotoją SVT ir dienraštį „Aftonbladet“, pranešė, kad Suomijos policija įtaria, jog dėl sugadinto kabelio įvykdyta nusikalstama veika, o Švedijos institucijos buvo informuotos apie vykdomą tyrimą.

Suomijos transporto ir ryšių ministrė Lulu Ranne socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime patvirtino, kad vyksta tyrimas.

„Valdžios institucijos kartu su bendrove atlieka tyrimą. Į situaciją žiūrime rimtai“, – rašė L. Ranne.

Kabelis sugadintas po panašių incidentų lapkričio mėnesį, kai Baltijos jūroje buvo nutraukti du kabeliai tarp jų – ir nutiestasis į Lietuvą. Šiuo metu jie jau sutvarkyti.

Suomijos, Švedijos ir Lietuvos pareigūnai, padedami Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose agentūros Eurojusto, sudarė bendrą grupę, kad ištirtų kabelių sugadinimą.

Įtarimų sukėlė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris, laivų stebėjimo svetainių duomenimis, plaukė virš kabelių maždaug tuo metu, kai jie buvo nutraukti, nors nėra jokių konkrečių duomenų, kad jis būtų susijęs su šiais incidentais.

Laivas „Yi Peng 3“ nuo lapkričio 19-osios laikosi išmetęs inkarą Kategato sąsiauryje tarp Švedijos ir Danijos.

Kinija penktadienį pareiškė, kad yra pasirengusi dirbti su tyrėjais.

Europos pareigūnai teigė įtariantys sabotažą, susijusį su Rusijos invazija į Ukrainą.

Kremlius atmeta šiuos teiginius.

„Mes susisiekėme su laivu ir su Kinija ir pareiškėme norą, kad laivas plauktų į Švedijos vandenis“, – sakė Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas), pabrėždamas, kad tai nėra kaltinimas.

Jis teigė, jog „nori išsiaiškinti, kas nutiko“.

Lapkričio 17 ir 18 dienomis Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai.

Švedijos ir Suomijos policija pradėjo tyrimus, o Europos pareigūnai sakė įtariantys sabotažą, susijusį su Rusijos invazija į Ukrainą. Kremlius atmetė šiuos komentarus, pavadinęs juos absurdiškais ir juokingais.

Laivybos stebėjimo svetainių duomenimis, kinų krovininis laivas „Yi Peng 3“, vykęs iš Rusijos į Egiptą, lapkričio 17–18 dienomis plaukė netoliese kabelių, jungiančių Lietuvą ir Švediją bei Vokietiją ir Suomiją. Būtent tada šie povandeniniai kabeliai buvo pažeisti.

Vis dėlto nėra konkrečių įrodymų, kad tas laivas susijęs su šiais incidentais.

„Yi Peng 3“ nuo antradienio liko prišvartuotas siaurame Kategato sąsiauryje tarp Švedijos ir Danijos.

Kinijos užsienio reikalų ministerija atmetė bet kokią atsakomybę dėl šio įvykio.

Danijos laivynas praeitą trečiadienį sakė, jog tarptautiniuose vandenyse plaukiantį laivą jau artimai stebi. Šeštadienį prie jų prisijungė Švedijos pakrantės apsaugos pajėgos.

Lapkričio 17 dienos rytą povandeninis kabelis „Arelion“, nutiestas tarp švedų Gotlando salos ir Lietuvos buvo pažeistas.

Kitą dieną, į pietus nuo Švedijos Olando salos, apie 700 km nuo Helsinkio buvo nukirstas povandeninis kabelis „C-Lion 1“, jungiantis Suomijos sostinę su vokiečių Rostoko uostu.

Baltijos jūroje įtampa smarkiai sukilo jau nuo pat plataus masto rusų invazijos į Ukrainą 2022 metais.

2022-ųjų rugsėjį po kelių povandeninių sprogimų pažeisti „Nord Stream“ vamzdynai, kuriais rusiškos dujos keliavo į Europą, tačiau įvykio kaltininkai vis dar nenustatyti.

2023-iųjų spalį povandeninis dujotiekis tarp Suomijos ir Estijos buvo uždarytas po to, kai jį, įtariama, pažeidė kinų krovininio laivo inkaras.

Savaitės pradžioje pranešta apie apgadintus telekomunikacijų kabelius tarp Vokietijos ir Suomijos bei Švedijos ir Lietuvos. Laivų buvimo vietą stebintis portalas „Marinetraffic“ pranešė, kad 2001 m. statytas kinų laivas „Yi Peng 3“ pirmadienį buvo netoli apgadinto kabelio „Cinia C-Lion1“, jungiančio Rostoką ir Helsinkį.

Anot Suomijos technologijų koncerno „Cinia“, sekmadienio vakarą buvo pastebėta, kad kabelis apgadintas Švedijos vandenyse į pietus nuo Elando salos. Praėjusio sekmadienio rytą taip pat pastebėti povandeninio kabelio „Arelion“ tarp Švedijos Gotlando salos ir Lietuvos pažeidimai.

Anot suomių ir švedų žiniasklaidos, kinų laivas gali būti susijęs su incidentais. Jis lapkričio 15 d. išplaukė iš Rusijos Ust Lugos uosto. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas bet kokią atsakomybę atmetė. Švedijos ir Suomijos policija pradėjo tyrimą dėl spėjamo sabotažo.

Lapkričio 17 ir 18 dienomis Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai.

Švedijos ir Suomijos policija pradėjo tyrimus, o Europos pareigūnai sakė įtariantys sabotažą, susijusį su Rusijos invazija į Ukrainą. Kremlius atmetė šiuos komentarus, pavadinęs juos absurdiškais ir juokingais.

Laivybos stebėjimo svetainių duomenimis, kinų krovininis laivas „Yi Peng 3“, vykęs iš Rusijos į Egiptą, lapkričio 17–18 dienomis plaukė netoliese kabelių, jungiančių Lietuvą ir Švediją bei Vokietiją ir Suomiją. Būtent tada šie povandeniniai kabeliai buvo pažeisti.

Vis dėlto nėra konkrečių įrodymų, kad tas laivas susijęs su šiais incidentais.

Nuo antradienio šis 2001 metais pastatytas krovininis laivas, priklausantis Kinijos bendrovei „Ningbo Yipeng Shipping Co“, yra sustojęs Kategato sąsiauryje tarp Danijos ir Švedijos.

Kinijos užsienio reikalų ministerija neigia bet kokią atsakomybę už šiuos incidentus.

„Kinija šiuo metu bendradarbiauja su atitinkamomis šalimis, įskaitant Daniją, siekdama palaikyti sklandų bendravimą diplomatiniais kanalais“, – penktadienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

Danijos karinis jūrų laivynas trečiadienį pareiškė, kad stebi šį laivą, kuris yra tarptautiniuose vandenyse, o tai riboja Danijos institucijų galimybes įsikišti.

Šeštadienį prie danų karinio jūrų laivyno prisijungė Švedija.

„Galime patvirtinti, kad esame ten ... su vienu didžiausių mūsų laivų, „KBV001 Poseidon“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos pakrančių apsaugos komunikacijos pareigūnė Linnea Kappel (Linėja Kapel).

Kinija šiuo metu bendradarbiauja su atitinkamomis šalimis, įskaitant Daniją, siekdama palaikyti sklandų bendravimą diplomatiniais kanalais.

L. Kappel nekalbėjo apie pakrančių apsaugos užduotį, bet sakė, kad tarnyba „padeda (Švedijos) policijai ir prokuratūrai“.

Jei laivas „Yi Peng 3“ išplauks, „mes jį seksime“, pridūrė ji.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ pranešė, kad sekmadienio rytą buvo pažeistas vienas iš trijų Baltijos jūra nutiestų ryšio kabelių iš Švedijos į Lietuvą.

Vėliau šią informaciją patvirtino ir pareigūnai Stokholme.

Suomijos operatorius „Cinia“ pirmadienį pranešė, kad dėl nežinomų priežasčių nutrauktas Helsinkį ir Vokietijos Rostoko uostą jungiantis kabelis.

Vėliau Vokietija ir Suomija pranešė, kad pradėjo tyrimą ir įspėjo apie „hibridinio karo“ grėsmę. Ikiteisminį tyrimą dėl galimo teroro akto pradėjo ir Lietuvos Generalinė prokuratūra.

Antradienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) pareiškė, kad dviejų povandeninių kabelių sugadinimas Baltijos jūroje turi būti vertinamas kaip sabotažas, nors vis dar neaišku, kas už tai atsakingas.

„Niekas netiki, kad šie kabeliai buvo pažeisti atsitiktinai. Aš taip pat nenoriu tikėti versijomis, kad tai buvo inkarai, kurie atsitiktinai sugadino šiuos kabelius“, – sakė B. Pistorius prieš susitikimą su Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrais Briuselyje.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios ne kartą pasitaikė atvejų, rodančių padidėjusią įtampą Baltijos jūros regione.

Pernai spalį teko laikinai uždaryti Suomiją ir Estiją jungiantį povandeninį dujotiekį, kurį greičiausiai apgadino Kinijos krovininio laivo inkaras.

2022 metų rugsėjį „Nord Stream“ vamzdynuose, kuriais į Europą buvo tiekiamos rusiškos dujos, užfiksuoti keli povandeniniai sprogimai.

Rugpjūtį leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, kad tuo metu vyriausiasis Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas prižiūrėjo vamzdynų sprogdinimo planą.

Laikraštis teigė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pritarė šiam planui. Ukraina atmetė šiuos teiginius, pavadinusi juos visiška nesąmone.

„Rusijos eskalacija ir provokacijos, kurias stebime pastaruoju metu, yra mėginimas mus įbauginti ir priversti atsisakyti paramos Ukrainai, bet tai nepavyks. Tai neatsitiks“, - sakė P. Jonsonas per bendrą su kolega iš Ukrainos Rustemu Umerovu spaudos konferenciją Stokholme.

Tiek Švedija, tiek Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir įstojo į Šiaurės Atlanto karinį aljansą (NATO) po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą.

Nuo karo pradžios Stokholmas ne kartą ragino švedus rengtis galimam karui tiek psichologiškai, tiek ir logistiškai, motyvuodamas rimta saugumo padėtimi šalies kaimynystėje.

Knygelėje „Jei ištiktų krizė ar karas“, kurią siunčia Švedijos civilinių nenumatytų atvejų agentūra (MSB), pateikiama informacija apie tai, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms, pavyzdžiui, karui, stichinėms nelaimėms ar kibernetinėms atakoms.

Tai atnaujinta brošiūros, kurią Švedija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų išleido penkis kartus, versija.

Ankstesnė versija, platinta 2018 metais, pateko į laikraščių antraštes, nes pastarąjį kartą ji buvo išsiuntinėta švedams 1961 metais, t. y. Šaltojo karo įkarštyje.

„Saugumo padėtis yra rimta, ir mes visi turime stiprinti savo atsparumą įvairioms krizėms, galų gale ir karui“, – pareiškė MSB direktorius Mikaelis Frisellas.

32 puslapių dokumente paprastomis iliustracijomis išdėstytos Šiaurės šalims kylančios grėsmės, įskaitant karinius konfliktus, stichines nelaimes, kibernetines ir teroristines atakas.

Jame pateikiami patarimai, kaip visam tam pasirengti, pavyzdžiui, turėti ilgai negendančių maisto produktų ir geriamojo vandens atsargų.

MSB teigimu, atnaujintoje 2024 metų brošiūros versijoje daugiau dėmesio skiriama pasirengimui karui. Per ateinančias dvi savaites Švedijos namų ūkiams jų bus išsiųsta 5,2 mln. egzempliorių.

Brošiūra išleista švedų ir anglų kalbomis, o skaitmeninės versijos pateikiamos keliomis kitomis kalbomis, įskaitant arabų, persų, ukrainiečių, lenkų, somalių ir suomių.

Buvęs Švedijos kariuomenės vadas Mikaelis Bydenas sausio mėnesį sukėlė nerimą daugeliui savo tautiečių, kai paragino juos pagalvoti apie savo pasirengimą. „Švedai turi psichologiškai pasiruošti karui“, – sakė jis.

Be to, pirmadienį Suomijos, turinčios 1 340 km ilgio sieną su Rusija, vyriausybė atidarė interneto svetainę, kurioje kaupiama informacija apie pasirengimą įvairioms krizėms.

Įstatymas, priimtas spalio 2-ąją ir įsigaliojęs lapkričio 8 dieną, yra dešiniųjų valdžios kovos prieš organizuotą nusikalstamumą dalis.

Jis suteikia galimybę policijai konfiskuoti automobilius, auksinius laikrodžius ir kitas prabangos prekes iš žmonių – tarp jų ir nepilnamečių, – įtariamų sąsajomis su kriminalinėmis grupuotėmis. Tai galioja tokiais atvejais, kai įtariama, jog prekės įsigytos už nelegaliai uždirbtus pinigus, net jei pats asmuo nėra formaliai įtariamas įvykdęs nusikaltimą.

Nurodytų prabangos prekių pavyzdys būtų brangus sportinis automobilis, vairuojamas žmogaus, kuris neturi darbo, oficialių deklaruotų pajamų ir negali paaiškinti, kaip už jį sumokėjo.

Penktadienį policija pranešė, kad veiksmų imtasi jau 56 atvejais: konfiskuoti grynieji pinigai, automobiliai, motociklai, laikrodžiai ir rankinės, kurių vertė – virš 10 mln. kronų (860 tūkst eurų).

Konfiskacija gali būti inicijuota policijos pareigūnų, tačiau ją vėliau privalo patvirtinti teismas.

Anot policijos pranešimų, nei vienas iš įvardytų 56 konfiskacijos atvejų penktadienio duomenimis dar nepasiekė teismo.

Premjeras Ulfas Kristerssonas praeitą savaitę spaudos konferencijoje teigė, jog naujasis diskusijų sulaukęs įstatymas buvo „didžiausia baudžiamojo kodekso reforma nuo pat jo“ atsiradimo 1965-aisiais.

Kritikai, o tarp jų ir parlamento ombudsmenai, kurių darbas yra užtikrinti, kad valdžios institucijos laikytųsi teisės aktų, išreiškė susirūpinimą. Įstatyme jie pasigedo nekaltumo prezumpcijos, taip pat nerimą jiems kėlė neaiškūs reikalavimai, kada policija gali vykdyti turto ir žmonių kratas.

Švedijoje pastaraisiais metais smarkiai padaugėjo gaujų susišaudymų ir sprogdinimų, kurie siejami su grupuočių tarpusavio sąskaitų suvedinėjimu bei kova dėl narkotinių medžiagų rinkos.

2023-aisiais šalyje užfiksuotos 53 mirtys per 363 šaudymo incidentus, kurie vis dažniau įvyksta viešose vietose ir pareikalauja nekaltų aukų, pavyzdžiui niekuo dėtų praeivių, gyvybių.

Kaltininkais dažnai tampa paaugliai, kurie yra nusamdomi dėl to, kad dar nesiekia baudžiamosios atsakomybės taikymo amžiaus – 15 metų.

Naujasis įstatymas galioja ir jaunesniems nei 15 metų asmenims.

Pasakė „ne“ dėl radarų

Šiomis dienomis Švedijos vyriausybė atšaukė keturiolikos jūros vėjo jėgainių parkų statybos projektus. Švedijoje tai prilygo sprogusios „bombos“ įvaizdžiui.

Jūros vėjo jėgainių statybos jūroje projektų Švedijos vyriausybė atsisakė dėl karinių sumetimų. Švedijos kariškiai įtikinėjo, kad jūroje pastatyti vėjo jėgainių parkai trukdys radarų sistemoms tinkamai stebėti pakrančių prieigas.

Švedija Baltijos jūroje turi didžiausią kranto liniją. Iš 27 569 kilometrų Baltijos jūros kranto linijos, įskaitant salas, įlankas ir fjordus, Švedijai tenka 7 600 kilometrų.

Pakrantės apsaugai visoje Švedijoje išdėstyti radarai. Jie nukreipti į Baltijos jūrą. Stebimi bet kokie plaukiantys laivai.

Pastaraisiais metais Švedijos Baltijos jūros pakrantės stebimos ypač įdėmiai. Labiausiai baiminamasi Rusijos karo laivų ir galimų jų provokacijų. Prieš keletą metų buvo fiksuota, kad prie Švedijos pakrančių pasiklausymo ar kitais tikslais „ganėsi“ keli Rusijos povandeniniai laivai.

Gal tai, o gal ir karas Ukrainoje, lėmė, kad Švedijos kariškiai dėl savo pakrančių saugumo yra ypač sunerimę. Jiems pavyko įtikinti savo šalies Vyriausybę, kad pakrančių saugumas yra svarbesnis nei vėjo jėgainių parkai teritoriniuose vandenyse.

Švedija yra vienintelė šalis Baltijos jūros regione, o gal ir visame pasaulyje, kuri dėl saugumo, o tiksliau galimų kliūčių kariniams radarams, atsisako pakrantėse statyti vėjo jėgainių parkus.

Akivaizdu: dėl karinių interesų Švedija Baltijos jūroje atsisakė raudonai pažymėtų planuotų statyti vėjo jėgainių parkų. / Švedijos vyriausybės pateikta schema

Didelis nerimas Norvegijoje

Tai, kad dėl Švedijoje atsisakytų vystyti 14-os vėjo jėgainių projektų jūroje galimai patirs nuostolius, pirmoji pasisakė Norvegijos valdžia.

Šios šalies verslas nuostolius patirs ne tiek dėl to, kad negaus iš Švedijos pigesnės elektros energijos, kiek dėl to, kad negalės investuoti į Švedijos jūros vėjo jėgainių parkų statybas.

Norvegijoje yra labai daug hidroelektrinių, kurios gamina elektros energiją. Norvegijos verslas kartu su švedais planavo nemažai investuoti ir į Švedijos vėjo jėgainių parkų statybas.

Statyti vėjo jėgainių parkus pačios Norvegijos vandenyse Šiaurės ar Norvegijos jūrose yra sudėtingiau, nes jos gilesnės nei Baltijos jūra, ypač prie Švedijos krantų.

„Turėjome ambicijų iki 2040 metų sukurti panašų kiekį elektros energijos gaminančių vėjo jėgainių parką, kokį dabar turime hidroenergetikos potencialą“, – yra pripažinęs Norvegijos ministras pirmininkas Janas Gahras Storeasas. Norvegija planavo Švedijos vandenyse pastatyti bendro 9 teravatvalandžių (TWh) vėjo jėgainių parkų tinklą.

Tarp 14-os projektų, kurių atsisakė Švedija savo pakrantėse, apie pusę buvo tie, kuriuose rengėsi dalyvauti norvegai. Jie baiminasi, kad Švedijai atsisakius jūros vėjo jėgainių parkų statybos, regione tiek jų statybos, tiek elektros rinkos kainas dar labiau ims diktuoti Danija, kuri jau užėmė vėjo jėgainių parkų lyderio pozicijas ne tik Skandinavijos regione, bet ir visoje Europoje.

Elektros tilto perspektyva

Norvegijos premjero teigimu, dėl iš rinkos „iškritusių“ 14-os Švedijos vėjo jėgainių parkų jūroje, regione ateityje gali didėti elektros energijos kainos. Tokio didėjimo tikimasi ir Norvegijoje.

Dėl Švedijos kariškių interesų atsisakius vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje brangesnė elektra gali būti tiekiama ir per „NordBalt“ liniją.

Elektros energijos rinkos badas Švedijoje ateityje gali turėti įtakos ir Lietuvai. Iš Švedijos Nybro vietovės į Klaipėdą jūros dugnu yra nutiesta 700 megavatų 450 kilometrų ilgio elektros kabelio „NordBalt“ linija, kuri veikia nuo 2016 metų.

Vadinamasis elektros tiltas Lietuvai leido pirkti elektros energiją iš Šiaurės Europos šalių. Ji būdavo perkama per Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorių „Svenska Kraftnat“.

Gali būti, kad į Lietuvą pakliūdavo ne tik švediškos gamybos, bet galimai ir Norvegijoje pagamintos elektros energijos dalis, nes Švedija ir Norvegija turi sujungtus bendrus elektros energijos tinklus.

Jei Norvegijos premjeras teigia, kad dėl Švedijos kariškių interesų atsisakius vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje brangs elektros energija, brangesnė elektra gali būti tiekiama ir per „NordBalt“ liniją. Arba Lietuvai ateityje gali tekti atsisakyti pernelyg brangios elektros energijos iš Švedijos. Tai bus įmanoma padaryti, jei pati Lietuva kartu su kitomis rytinės Baltijos jūros šalimis pasigamintų pakankamai daug elektros energijos.

Perspektyva yra, nes pati Lietuva Baltijos jūroje planuoja statyti du bendro 1 400 megavatų vėjo jėgainių parkus. Jų pagamintą elektros energijos kiekį gali „suvalgyti“ Lietuvoje planuojamos statyti bent kelios vandenilio, kaip ateities automobilių kuro, gamyklos.

Estijos ir Latvijos vėjo jėgainių parkų statybos ateityje perspektyvos nėra itin šviesios.

Lietuva turi elektros liniją su Lenkija ir rengiasi statyti dar vieną. Lenkija, skirtingai nei Švedija, nesirengia paisyti to, kad vėjo jėgainių parkai gali trukdyti karinių radarų stebėjimui. Lenkija vėjo jėgainių parkais iki 2050 metų rengiasi nusėti ištisus plotus savo pakrantėse tiek Gdansko įlankoje, tiek Baltijos jūroje.

U. Kristerssonas trečiadienį ryte socialiniame tinkle „X“ pasveikino D. Trumpą su pergale. Jis rašė, kad laukia galimybės „dirbti kartu ir tęsti puikius JAV ir Švedijos – draugių ir sąjungininkių – santykius“, – rašė jis.

Tačiau po kelių valandų kalbėdamas per spaudos konferenciją U. Kristerssonas pasakė, kad, D. Trumpui grįžus į Ovalinį kabinetą, kyla ir tam tikra grėsmė, įskaitant „egzistencinę“ riziką Švedijai bei tikimybę, kad JAV „atsisakys kai kurių savo įsipareigojimų Ukrainai“.

„Negaliu būti dėl to tikras, – kalbėdamas su žurnalistais sakė U. Kristerssonas. – Priešingai, mes atsižvelgiame į tai, kad ligi šioj JAV buvo didžiausia karinės pagalbos Ukrainai teikėja. Bet mes nepriimame to kaip savaime suprantamo dalyko.“

Jis atkreipė dėmesį, kad Šiaurės ir Baltijos šalys kartu paėmus buvo antros pagal dydį donorės Ukrainos kare.

D. Trumpas pasėjo abejones, ar JAV toliau teiks karinę pagalbą Kyjivui, pažadėdamas greitai susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užbaigti karą.

Po to, kai Rusija 2022 m. užpuolė Ukrainą, Švedija atsisakė du šimtmečius trukusio karinio neutraliteto ir pasiprašė priimama į NATO, o šių metų kovą tapo 32-ąja JAV vadovaujamo aljanso nare.