„Šis maitinimo būdas – mūsų švietimo įstaigų valgyklų vizitinė kortelė. Didelis pliusas ir išskirtinumas Kauno rajono savivaldybei yra ir tai, kad šį modernų aptarnavimo būdą dabar diegia ir nuo miesto nutolusios, ir mažosios mokyklos“, – pastebėjo Ž. Narbutienė.

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos bendruomenės atstovai pasakojo, kad vaikams patinka galimybė patiems pasirinkti ir įsidėti maisto, susiformuoti norimo dydžio porciją. Valgykloje kasdien pietums ruošiami skirtingi karšti antrieji patiekalai, įvairūs bulvių ir kruopų garnyrai, kelių rūšių salotos, sriuba.

Šis maitinimo būdas – mūsų švietimo įstaigų valgyklų vizitinė kortelė.

„Kauno rajono mokyklos pirmosios Lietuvoje pradėjo taikyti švediško stalo aptarnavimo modelį, vėliau gerąja patirtimi ne kartą teko dalintis su kitų savivaldybių mokyklomis. Kodėl šis maitinimo būdas toks patrauklus? Tikriausiai dėl to, kad kiekvienam patinka pasirinkti, ką mėgstame ir kiek to norime. Džiaugiuosi, kad perėję prie šio modelio jūs taip pat prisidedate kovojant su maisto švaistymu ir sprendžiant tvarumo problemas“, – kalbėjo R. Popovienė.

Vaikų maitinimo organizavimas Kauno rajono mokyklose jau ne vienus metus pateikiamas kaip sektinas pavyzdys šalies ugdymo įstaigose. Ant laurų nemiegama: atnaujinamos virtuvės ir jų įranga, toliau diegiamas švediško stalo principas, aktyviai dalyvaujama įvairiose ES ir nacionalinėse programose, skatinančiose sveikatai palankesnę vaikų mitybą, keliama virėjų kvalifikacija ir tobulinami receptai.

– Pradėkime nuo to, kad laukimas oro uoste ir kelionė lėktuvu iki atostogų vietos užtrunka ilgai. Kaip reikėtų nepamesti galvos ir pasirūpinti sveikais užkandžiais?

– Atostogas dažniausiai mes planuojame iš anksto. Planuodami renkamės viešbutį, galbūt šalį, į kurią vyksime. Lygiai taip pat mūsų planų sąraše turėtų būti užkandžiai, ką mes planuojame pasiimti su savimi į kelionę. Organizmas pradeda patirti stresą jau kelionės metu, tad čia labai svarbu teisingai susiplanuoti. O susiplanuoti tikrai yra galimybių. Reikėtų susiruošti užkandžių dėžutes. Mano patarimas: jei kelionės metu ilgai sėdėsite, atsisakykite vaisių, kurie turi savybę pūsti pilvą, nes tai kels diskomfortą kelionės metu. Maistas taip pat turėtų būti neriebus. Labai tiks daržovės. Būtinai atkreipkite dėmesį į skysčių vartojimą, jis yra labai svarbus kelionės metu. Tai turėtų būti nesaldūs, negazuoti gėrimai, idealiai tiks vanduo, vanduo su citrina.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Atvykome į kelionės vietą, į viešbutį, o viešbučiuose dažniausiai būna švediškas stalas, kuriame pasirinkimas labai platus – daugybė desertų, pagrindinių patiekalų, užkandžių. Ką galima, o ko, šiukštu, negalima?

Pamačius švedišką stalą gali suveikti emocijos, pakišti koją noras imti viską, ką gyvenimas duoda.

– Mano patarimas yra rinktis viešbutį, kuriame nėra viskas įskaičiuota. Pamačius švedišką stalą gali suveikti emocijos, pakišti koją noras imti viską, ką gyvenimas duoda. Tai to tikrai nereikėtų daryti. Jeigu pusryčius renkatės iš švediško stalo, tai gardžiuokitės jų siūlomais šviežiais vaisiais, visada rasite šviežių daržovių. Iš marmitų patarsiu rinktis grilintas daržoves, jos būna tikrai puikiai paruoštos. Nerekomenduoju pusryčiams iš marmitų imti plaktos kiaušinienės, geriau rinkitės paprastai keptus kiaušinius arba virtus. Taip pat patarčiau suvalgyti augalinių riebalų, pavyzdžiui, avokadų. Tai yra labai daug maistinių medžiagų turintis produktas, jis tikrai duos daug naudos jūsų organizmui.

– Atvykus į kitą šalį dažnai norisi pažinti jų kultūrą per maistą. Dažnai organizmas būna nepripratęs prie egzotinių patiekalų. Kaip tokiu maistu mėgautis, kad nepakenktume savo organizmui?

– Sutikite su tuo, kad mūsų mityba atostogų metu būna visai kitokia nei mūsų kasdienė mityba. Natūralu, kad mūsų organizmui kažkoks kitoks, egzotinis produktas sukelia tam tikrų streso epizodų. Dėl to patariu ragauti nežinomą produktą pirmoje dienos pusėje. Tą dieną vartokite daug skysčių.

– Jei atostogų metu sutriko virškinimas po suvalgyto maisto, kaip sau padėti?

– Pirmoji pagalba, be abejo, yra mano minėti skysčiai. Tai turėtų būti negazuoti, kūno temperatūros skysčiai, geriausias pasirinkimas – vanduo. Neskubėkite gerti medikamentų. Leiskite organizmui natūraliai, kiek tai įmanoma, susidoroti su esama būsena. Ją taip pat reikia labai stebėti. Jei būklė labai stipriai prastėja, po paros laiko niekas nesikeičia, iškart kreipkitės į medikus.

Jos teigimu, verslo viešbučiams šio ribojimo panaikinimas mažai padės, tai svarbu kurortų viešbučiams.

„Lietuvių migracija po Lietuvą niekuo tikrai nepadės didiesiems miestams, o kurortams – taip, žmonės, aišku, važiuos“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.

Ji akcentavo, kad viešbučiams svarbus ir ribojimų teikiamoms paslaugoms atlaisvinimas.

„Mes prašėme, kad būtų atlaisvintos ir paslaugos, nes maitinimas švediško stalo principu yra daug saugesnis ir paprastesnis, kai darbuotojai saugiai įdeda maistą, negu nešioti po kambarius. Prašome ir grožio paslaugų (atlaisvinimo – ELTA), kiek įmanoma. Gal baseinų ne, bet masažus ir visa kita, kas ir taip jau veikia mieste. Norime, kad ir viešbučiuose būtų atlaisvintos šitos paslaugos, tai tikrai padėtų“, – teigė asociacijos prezidentė.

Ji taip pat akcentavo, kad svarbios pagalbos priemonės atkuriant darbo vietas.

„Mes prašome, kad būtų imamas 2019 metų kažkurio laikotarpio darbo vietų skaičius ir kad būtų darbo vietų skaičius išsaugojamas. (...) Mes akcentuojame, kad reikia žiūrėti pagal veiklas ir skirti tiems, kam tikrai reikia, kam apyvartos krito 70–100 proc. ir žiūrėti pagal veiklos rūšis. Tada realiai parama būtų iki 100 mln. eurų, jei (būtų skiriama – ELTA) iki 20 proc. (verslų – ELTA) – kuriems tikrai reikia“, – sakė E. Šiškauskienė.

Nuo antradienio Vyriausybė panaikino judėjimo tarp savivaldybių ribojimus.

Šiuo metu karantino režimas pratęstas iki balandžio 30 dienos. Gali veikti atskirą įėjimą iš lauko turinčios parduotuvės, kirpyklos ir grožio salonai, muziejai, galerijos.

„Turkijos kultūros ir turizmo ministras Mehmetas Ersoy (Mechmetas Ersojus) paskelbė naujas taisykles viešbučiams, kurios įsigalios nuo naujojo vidaus turizmo sezono pradžios – gegužės mėnesio pabaigos. Naujovės numato draudimą organizuoti maitinimą savitarnos būdu. Jį turėtų pakeisti kompleksiniai meniu“, – skelbia leidinys.

Turkijos kultūros ir turizmo ministerija praėjusią savaitę pranešė, jog turistus šį sezoną galės priimti tik sertifikatus, patvirtinančius „švarumą“ už koronaviruso, turintys oro uostai, viešbučiai, viešojo maitinimo įstaigos.

Be to, turizmo sezono pradžioje viešbučiai klientus galės apgyvendinti tik ne daugiau kaip pusėje kambarių, o savo teritorijose, įskaitant restoranus, privalės užtikrinti socialinio atstumo laikymąsi. Tai reiškia, kad gultų paplūdimiuose sumažės perpus, poilsiautojams bus skiriami konkretūs gultai paplūdimiuose ar prie baseinų, o šeimomis atvykusiems pagal galimybes turės būti siūlomi atskiri vasarnamiai.

Griežtinami reikalavimai viešbučių, kavinių, restoranų bei kitų turizmo zonose veikiančių aptarnavimo įstaigų darbuotojams – bus tikrinama atvykusiųjų į darbą sveikatos būklė, dirbant bus privalu dėvėti apsaugines kaukes ir pirštines, o kai kuriais atvejais bus privalomi specialūs apsauginiai drabužiai.

Socialinio atstumo reikalavimai bus taikomi ir plaukiojimui jachtomis, laivais ar laiveliais.

Ministras M. Ersoy šio mėnesio viduryje pranešė, jog vidaus turizmo sezoną Turkijoje planuojama atidaryti gegužės pabaigoje – mėnesiu vėliau nei planuota iki tol, „bet jei padėtis šalyje dėl koronaviruso normalizuosis“.

Poilsiautojus iš užsienio Turkija planuoja pradėti priiminėti tik rugpjūčio pabaigoje. Planuojami griežti reikalavimai keleivių išsodinimui lėktuvuose – vidurinė viena kėdžių eilėje turės būti tuščia.

„Dalinės savitarnos principas yra tas, kad pagrindinį patiekalą įdės valgyklos darbuotojai. Tu negalėsi įsidėti tų kotletų, kiek nori. O sriubą, košę, daržoves įsidės ir patys vaikai, jeigu galės, o jeigu ne, tai padės mažiukams mokytojai“, – BNS sakė rajono vicemerė Dalia Kitavičienė.

Ji taip pat teigė, kad nuo kitų mokslo metų rajono savivaldybė ketina maistą tiekti švediško stalo principu visiems mokiniams – ne tik nemokamą maitinimą mažiesiems.

„Nuo sausio pirmos dienos pradedam nuo pradinukų ir priešmokyklinukų, bet nuo kitų metų rugsėjo pirmos dienos absoliučiai visi mokiniai. Inicijuosime, kad gautų visi ir nebūtų jokios diskriminacijos“, – sakė vicemerė.

Su įmone „Bruneros“ atskiras maisto tiekimo sutartis sudarė šešios rajone esančios Butrimonių, Daugų Vlado Mirono, Miroslavo, Pivašiūnų ir Simno gimnazijos.

„Buvo skelbtas konkursas. „Bruneros“ jį laimėjo pasiūliusi pigiausią kainą“, – BNS sakė rajono meras Algirdas Vrubliauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad pirmoji dėl tokiu būdu tiekiamo maisto kreipėsi Daugų Vlado Mirono gimnazijos bendruomenė.

Šią savaitę savivaldybės vadovai su mokyklų direktoriais, visuomenės sveikatos specialistais, už maitinimą atsakingais darbuotojais ir maistą tieksiančios įmonės „Bruneros“ atstovais buvo aptartas būsimas valgiaraštis.

Pasak savivaldybės, būsimas valgiaraštis sudarytas 15-ai dienų, kiekvieną iš jų bus galimybė pasirinkti vieną iš dviejų pagrindinių patiekalų, o trečdalis maisto produktų bus tiekiama iš vietinių ūkininkų.

Pasak mero A. Vrubliausko, dalinis švediško stalo principas yra pažangus būdas tiekti mokiniams maitinimą.

„Kartais vaikai nesuvalgo maisto, vieni suvalgo pakankamai, kiti persivalgo, treti išmeta, tai mes manom, kad tai pažangu“, – tvirtino meras.

Savivaldybės duomenimis, nemokamą maitinimą Alytaus rajono mokyklose iš viso gauna apie 580 mokinių.

Tokia žinia paskleista Kauno rajono savivaldybės surengtoje diskusijoje "Švediškas stalas ugdymo įstaigose: vizijos ir realybė", į kurią buvo pakviesti Kauno regiono savivaldybių ugdymo įstaigų vadovai, specialistai, atsakingi už maitinimo ugdymo įstaigose organizavimą, "Sveikatą stiprinančio Kauno regiono" darbo grupės nariai.

Pasak mero pavaduotojo Pauliaus Visocko, Kauno rajone didesnis dėmesys sveikai mitybai, maisto tausojimui jau nebe naujiena. "Vaikų maitinimas keliose mokyklose švediško stalo principu tituluojamas sėkmės istorija ir teikiamas pavyzdžiu kitiems. Džiaugiamės, kad projektas gyvuoja ir plečiasi, kad galime pasidalyti patirtimi su norinčiais diegti savitarnos aptarnavimo modelį", – sveikindamas diskusijos dalyvius kalbėjo P.Visockas.

Beveik neliko atliekų

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Žydra Narbutienė, dalydamasi sukaupta patirtimi pabrėžė: mokyklose, kuriose jau taikomas savitarnos aptarnavimo modelis, mokiniai tapo savarankiškesni, mandagesni, išmoko naudotis stalo įrankiais, jiems patinka galimybė patiems pasirinkti. "Mokiniai neišleidžia pinigų greitajam maistui. Maistas yra sveikatai palankesnis, įdomesnis, visada šiltas, nes mokiniai įsideda tik prieš pat valgydami. Sumažėjo socialinė atskirtis, pagerėjo sveikos mitybos įgūdžiai, valgymo kultūra, atsakomybė už nesuvalgytą maistą, lieka žymiai mažiau maisto atliekų", – projekto privalumus vardijo Ž.Narbutienė.

Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Ž.Narbutienė nesiryžtantiems įgyvendinti viso švediško stalo principo dėl finansinių galimybių, siūlė pabandyti taikyti dalinį modelį: mokykloje įrengti salotų barą, kad vaikai patys galėtų įsidėti mėgstamų daržovių.

Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos, kuri savitarnos modelį pradėjo taikyti pirmoji rajone, direktorė Rima Kuktienė sakė, kad buvo labai negera matyti, kaip švaistomas maistas. "Galvojome, kad šis projektas padės sumažinti atliekų kiekį. Taip ir nutiko. Dabar mūsų lėkštės tuščios, o Karmėlavoje niekas neaugina paršelių, nes nebeliko kuo juos šerti", – patikino R.Kuktienė.

Reikėjo ir įdirbio, ir lėšų

Priimti iššūkį – įdiegti naujas priemones, keičiant maisto kultūrą, taikant mokinių savitarnos aptarnavimo modelį Kauno rajono savivaldybei 2017 m. pasiūlė Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Bandomajam projektui išbandyti buvo atrinktos šešios skirtingo tipo mokyklos: Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario, Vilkijos gimnazijos, Lapių ir Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos ir Ringaudų pradinė.

Pradžioje diskutuota su mokyklų vadovais, valgyklų darbuotojais, vėliau įtraukti tėvai, vyko darbuotojų mokymai, teko keisti valgiaraščius. Naujovei įgyvendinti reikėjo rasti lėšų, todėl savivaldybė skyrė 23 tūkst. eurų papildomai valgyklų įrangai ir inventoriui pirkti ir sukurti jaukesnei aplinkai. Bandomajame projekte dalyvaujančiose mokyklose pailgintos pietų pertraukos, nustatytas "lėkštės mokestis".

"Švediško stalo principą paprasta organizuoti tik tada, kai vaikai gauna nemokamą maitinimą. Sunkiausia buvo susitarti su mokinių tėveliais, jiems įrodyti, kad tai yra reikalinga ir naudinga. Didelis iššūkis buvo ir darbuotojų mokymai, jų požiūris į naują sistemą. Ne mažesnis buvo ir finansinis iššūkis, nes reikėjo nupirkti vaikų ūgiui pritaikytus stalus, papildyti turimą inventorių, įrangą ir skirti lėšų, kad stalas būtų turtingesnis ir patrauklesnis vaikams", – iššūkius vardijo Ž.Narbutienė.

Nuo rugsėjo 1-osios projekte jau dalyvauja 13 Kauno rajono mokyklų, o patirties Pakaunėje sėmėsi Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Vilkaviškio ir kitų rajonų savivaldybių ir mokyklų delegacijos, bandančios naują modelį pritaikyti savo rajono mokyklose. Po Seimo sveikatos reikalų komiteto vizito buvo pakeista įstatymų bazė: pateiktos Švediško stalo principo diegimo ir maisto švaistymo mažinimo priemonių įgyvendinimo bei Estetiško maisto patiekimo rekomendacijos, o Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos apraše atsirado rekomendacija sudaryti sąlygas vaikams patiems įsidėti maisto, pailginti pietų pertraukas.

Darbo grupės "Sveikatą stiprinantis Kauno regionas" konsultantas, PSO atstovas Juozas Pundzius pastebėjo, kad Kauno rajono pavyzdys yra sveikintinas. "Tačiau yra ir "bet". Dar reikia išspręsti nemažai problemų, išdirbti modelį, kad toks principas būtų visuotinis. Kauno rajono savivaldybė pirmoji rodo dėmesį ir papildomai finansuoja. O kalbinti kitų savivaldybių atstovai pripažino, kad politikus sunku įtikinti pereiti prie šio naujo modelio. Kitas dalykas – tėvų požiūris, kai reikia atsiskaityti, jiems atrodo, kad vaikas suvalgė mažiau, nei reikia mokėti. Reikėtų elgtis taip, kaip daroma Skandinavijos šalyse – vaikus maitinti nemokamai", – įsitikinęs J.Pundzius.

J.Pundzius įsitikinęs: reikėtų elgtis taip, kaip daroma Skandinavijos šalyse – vaikus maitinti nemokamai.

Ž.Narbutienė ragino diskusijos dalyvius nebijoti, ieškoti galimybių ir tartis tarpusavyje. "Tiems, kurie nesiryžta įgyvendinti viso švediško stalo principo dėl finansinių galimybių, siūlome pabandyti taikyti dalinį modelį: mokykloje įrengti salotų barą, kad vaikai patys galėtų įsidėti mėgstamų daržovių. Taip pat – pateikti savitarnai vandenį bei sriubą ant stalų, tai jau bus žingsnis į priekį", – patarė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė.

Jungiasi prie nešvaistymo iniciatyvos

ES kasmet išmetama maisto už vidutiniškai 143 mlrd. eurų, maisto atliekos ES sudaro 88 mln. t, arba 173 kg, o Lietuvoje – 56 kg vienam gyventojui. Visoje Europoje prasideda didelė kova prieš maisto švaistymą. Iki 2030 m. iššvaistyto maisto kiekius privaloma sumažinti dvigubai – tokį įsipareigojimą prisiėmė visos ES narės.

Kauno rajonas jungiasi prie europinės maisto nešvaistymo iniciatyvos. Lietuvos vartotojų instituto mokymuose dalyvavę Kauno rajono atstovai, įsipareigojo įvairiomis formomis aktyviai skleisti europinę maisto nešvaistymo iniciatyvą Kauno rajone: ugdymo įstaigose, bendruomenėse, šeimose.

„Rekomendacijos padėtų sklandžiau organizuoti vaikų maitinimą taikant švediško stalo ypatumus, išlaikant aukštą maisto kokybę bei užtikrinti visavertę vaikų mitybą. Jomis bus galima naudotis organizuojant ne tik mokyklų, bet ir poilsio stovyklų, neformalaus ugdymo mokyklų ir kitų vaikų kolektyvų maitinimą“, – BNS perduotame komentare cituojamas viceministras Algirdas Šešelgis.

Pirmosios švediško stalo principą išbandė šešios Kauno rajone esančios ugdymo įstaigos. Jų vadovai sako, kad projektas pasiteisino su kaupu, todėl jį ketina tęsti iš šiam pasibaigus.

„Nemėtomas maistas, vaikai kultūringiau valgo, jie maistą pasirenka, daugiau daržovių valgoma. Darbuotojams tik buvo daugiau streso ir darbo, bet dabar jau viskas gerai – pačios virėjos džiaugiasi, kad vaikai gali rinktis“, – BNS sakė Ringaudų pradinės mokyklos direktorė Aldona Čibirienė.

Nemėtomas maistas, vaikai kultūringiau valgo, jie maistą pasirenka, daugiau daržovių valgoma.

Mokyklų vadovai labiausiai akcentuoja, kad sumažėjo išmetamo maisto kiekiai.

Pasak Lapių pagrindinės mokyklos direktorės Danguolės Rinkūnienės, išmetamo maisto beveik neliko.

„Išmetamo maisto sumažėjo, praktiškai neliko, nes mes darome taip: vaikai pavalgo ir jeigu lieka sriubos, tai po pamokų ateina visi, kas nori, ir nemokamai suvalgo tą sriubą“, – BNS teigė D. Rinkūnienė.

Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos vadovė Valė Urbelienė įsitikinusi, kad šiuo metu gerąja projekto patirtimi galima dalytis ir su kitomis mokyklomis.

„Pirmiausia, vaikai mokomi savarankiškumo, atsakingai pasirinkti tai, ką jie nori, bet saikingai, taip pat jie yra atriboti nuo nesveiko maisto. Čia vaikai pasirenka sriubą, daržoves, antrą patiekalą – mūsų akimis, tai labai gerai“, – BNS sakė V. Urbelienė.

„Norėčiau, kad mano anūkai tokią pačią galimybę turėtų kitose mokyklose“, – pridūrė ji.

SAM rekomendacijas ketina parengti iki šių metų pabaigos bei pateikti jas derinti suinteresuotoms institucijoms bei visuomenei.

Teigiama, kad mokyklų bendruomenės pačios galės pasirinkti, nori jos organizuoti maitinimą švediško stalo principu ar nenori.

Švediškas stalas – maitinimo organizavimo sistema, kurios tikslas – sudaryti sąlygas vaikams patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius.

Taip siekiama geriau patenkinti vaikų skonio poreikius, padidinti sveikatai palankaus maisto, ypač daržovių ir vaisių, vartojimą bei sumažinti maisto švaistymą.

Kaip skelbia Kauno rajono savivaldybė, tradiciškai mokslo metų pradžioje bendra Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (KVMVT) bei rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus komisija aplankė pakaunės mokyklų valgyklas, įvertino jų pasirengimą maitinti moksleivius per visus mokslo metus, taip pat padėjo išspręsti kai kuriose grandyse kylančias problemas, konsultavo, kaip geriau įgyvendinti naujus pokyčius vaikų maitinimo organizavimo srityje.

Savivaldybės atstovų teigimu, Kauno rajone pasiteisino švediškas stalas, tad gera moksleivių maitinimo organizavimo mokyklose patirtis perduodama kitiems.

Praėjusiais mokslo metais Kauno rajono mokyklose buvo išbandomas naujas mokinių maitinimo organizavimo modelis – švediško stalo principas. Šį projektą inicijavo Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Naują maitinimo modelį rajone įdiegė 6 mokyklos: Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario, Vilkijos gimnazijos, Lapių ir Garliavos A. Mitkaus pagrindinės mokyklos, Ringaudų pradinė mokykla. Šiose Kauno rajono mokyklose lankėsi ir patirties sėmėsi Panevėžio bei Šiaulių rajonų savivaldybių ir mokyklų delegacijos, bandančios naują modelį pritaikyti savo rajono mokyklose.

ELTA yra skelbusi, kad pagal šį modelį mokyklų valgyklose mokiniai turi galimybę patys įsipilti sriubos, vandens ar kito gėrimo, rinktis karštą patiekalą iš kelių pasiūlytų variantų, pasirinkti norimų daržovių ir garnyro. Projektas visiškai pasiteisino, mokyklų bendruomenės per visus mokslo metus stebėjo šiuos projekto privalumus: valgykloje beveik nebelieka maisto atliekų, ugdoma pagarba maistui, vaikai tapo savarankiškesni, jiems patinka patiems pasirinkti, pagerėjo mokinių socialiniai įgūdžiai – valgyti ir bendrauti valgykloje pradėjo gerokai mandagiau. Tokia maitinimo tvarka tęsiama ir toliau, suplanuota šio projekto plėtra. Dalinę mokinių savitarną Kauno rajone nuo rugsėjo 1 dienos jau pradėjo taikyti Zapyškio, Ežerėlio pagrindinių mokyklų valgyklos, Noreikiškių lopšelis-darželis „Ąžuolėlis“ ir kitos ugdymo įstaigos.

ELTA primena, kad nuo šių metų rugsėjo 1-osios Lietuvoje įsigaliojo naujas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas. Jame numatyta daug esminių pakeitimų ir naujų reikalavimų valgiaraščių bei patiekalų technologinių kortelių sudarymui. Pastebima, kad vaikų maitinimas ugdymo įstaigose šiuo metu kelia ypač didelį visuomenės susidomėjimą, – tema plačiai komentuojama žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, tėvų forumuose, šeimose. Tėveliai nerimauja, ar tikrai jų vaikai valgo ugdymo įstaigoje paruoštą maistą, ar negrįžta namo alkani.

Pasak Kauno rajono mero patarėjo Edmundo Mališausko, rajono ugdymo įstaigos nepuolė stačia galva keisti visų esamų valgiaraščių neišbandytais naujais patiekalais. Bendradarbiaujant su KVMVT, buvo suderintas pereinamasis laikotarpis. Rugsėjį ugdymo įstaigų virtuvėse vyko intensyvus kūrybinis darbas, išbandyti sveikatai palankesnių patiekalų receptai, valgiai patiekti vaikams ir tėvams vertinti. Ant vaikų stalo atsirado daugiau ankštinių ir šviežių daržovių patiekalų, kiekvieną savaitę patiekiami skirtingi žuvų patiekalai, į valgiaraštį įtraukta lašiša ar kita žuvis. Žymiai sumažėjo keptų, riebių patiekalų, didžioji valgių dalis gaminama sveikatą tausojančiomis technologijomis – verdama vandenyje ar garuose, kepama konvekcinėse krosnyse ar troškinama. Neatsisakyta ir tradicinių vaikų mėgstamų patiekalų – maltinukų, cepelinų, blynelių, tik jie patiekiami rečiau. Kauno rajono ugdymo įstaigose atidžiai stebima, ką vaikai valgo noriau, kiek nesuvalgyto maisto lieka.

Mokyklos, kuriose yra ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupių ar pradinių klasių, atnaujino ES finansuojamų programų „Pienas vaikams“ ir „Vaisiai mokykloms“ vykdymą, – nustatyta tvarka vaikams nemokamai patiekiami vietos ekologiški pieno produktai ir ekologiški arba nacionalinės kokybės lietuviški vaisiai.

Išskirtina tai, kad šiais mokslo metais visose Kauno rajono ugdymo įstaigose šviežias maistas ruošiamas ir patiekiamas vietoje. Termosais karštas maistas pristatomas tik į 3 skyrius (Ramučių, Užliedžių, Pažėrų).

Kauno rajono savivaldybė praneša, kad jos teritorijoje nėra mokyklų, kuriose maisto tvarkymas vykdomas netinkamose patalpose ir būtų reikalingas skubus patalpų remontas. Net 12 mokyklų turi ypač modernius maisto tvarkymo skyrius: tai Ringaudų pradinė mokykla, Garliavos A. Mitkaus ir Lapių pagrindinės mokyklos, Neveronių, Babtų, Garliavos Jonučių, Garliavos J. Lukšos, Raudondvario, Domeikavos gimnazijos, Mastaičių skyrius, Kačerginės ir Batniavos daugiafunkciai centrai. Prie šių mokyklų rudenį prisijungė Čekiškės ir Piliuonos gimnazijos bei Eigirgalos lopšelis-darželis. Čia baigiamos atidaryti visiškai naujos valgyklos, modernios virtuvės, sumontuota naujausia technologinė įranga ir baldai. 

Į iniciatyvos „Sveikatai palankus“ organizatorius kreipėsi vienos Kauno mokyklos tėveliai. Jie prašė įvertinti vaikų maitinimo organizavimą, įvedus švediško stalo maitinimo tipą.

Maisto technologės ir mitybos specialistės, sveikatai palankaus vaikų maitinimo iniciatorės Ramintos Bogušienės pateikia tokį komentarą šia tema: „Nuolat keliaujame per Lietuvos mokyklas ir darželius. Lankomės ne tik valstybinėse, bet ir privačiose ugdymo įstaigose. Ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir mažuose Lietuvos miesteliuose, bet tokio „kiauliško šėrimo“ principo nesu mačiusi nei vienoje iš Lietuvos mokyklų. Valgyklos ir virtuvės būklė estetikos, maisto higienos, įrangos atžvilgiu akivaizdu, kad nesikeitė jau daugiau nei 20 metų. Kalbame apie maisto pateikimo ir aplinkos valgymo estetiką, bet virtuvės vaizdas dar labiau liūdina, kaip pagaminsi sveikatai palankų maistą, jei nėra tinkamos įrangos, pavyzdžiui, konvekcinės.“

Pasak jos, tai patvirtino šioje ugdymo įstaigoje besimokančio vaiko mama, kurios trečias vaikas lanko šią mokyklą. Blogiausia tai, kad ugdymo įstaiga skelbiasi, jog vaikai maitinami sveikiau „švediško stalo“ principu. Nuotraukoje akivaizdžiai matomas vaikų pasirinkimas – maistas dedamas iš kibirų.

„Vaikų maitinimo organizatoriai patvirtino, kad duoda pasirinkimą tarp saldintos arbatos, saldinto kompoto ir vandens su citrina. Vaikai, esant tokiai pasiūlai, renkasi tik saldintus gėrimus. Ir pirmokui aišku, kad duodant pasirinkimą tarp „Barniuko” ir daržovių apkepo vaikas rinksis tikrai ne pastarąjį. Vaikai nuo pat ryto mokyklos bufete gali pirkti užkandžius (vafliukius, sulčių gėrimus ir kitus saldintus gėrimus, saldžias bandeles, bandeles su dešrele ir t.t.), tai jie valgys pietus tokioje mokyklos valgykloje, kur maistas tiekiamas kibiruose? Žinoma, jie perka iš bufeto cukraus ir rafinuotų riebalų užkandukus, kurie bent įdėti į patrauklią lentyną su reklaminiu užrašu „Coca Cola”. Paradoksas, mokyklose negali būti gazuotų saldintų gėrimų, o reklama gali būti. Ar čia gudrūs pramonininkai, ar supratimo neturintys vaikų maitinimo organizatoriai? Nors vaikų maitinimo apraše nurodyta, kad draudžiami prekiauti maisto produktai negali būti ir reklamuojami. Taip bufete iš sveikatai palankių užkandžių yra obuoliai, bet paklausus, ar renkasi vaikai, atsakymas – labai retai“, – dėsto R. Bogušienė.

Specialistės teigimu, galbūt čia nėra kalta mokykla, nes savivaldybė išnuomoja patalpas verslui. Kontrolę atlieka VMVT, o visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, kuris nepriklauso nei savivaldybei, nei mokyklai bei dirba nepilnu etatu, tarsi turėtų vaikų maitinimo organizavimo tvarką prižiūrėti. Bet realybėje mokyklos valgykla ir maitinimo organizavimas tarsi paliktas savai eigai.

Šioje mokykloje besimokančių vaikų tėveliai pateikė komentarą. Kas naujo vyksta mokykloje nuo šių mokslo metų pradžios?

1. Vaikai turi galimybę pasirinkti iš dviejų rūšių salotų. Vyresniųjų klasių vaikai, valgantys per antrąją ilgąją pertrauką, kartais salotų pasirinkimo jau nebeturi. Taip pat vaikai gali rinktis iš dviejų karštų patiekalų. Antrasis pasirenkamas patiekalas, atsirado nuo šių mokslo metų.

Valgykla bando nustatyti, kokius patiekalus vaikai mieliau valgo. Paminėta, kad lyderiauja vištienos filė. Ir, kaip bebūtų keista, net kai pasirenkamu patiekalu būna šiaip menkai valgomas varškės apkepas ar cepelinai, jų populiarumas staiga šokteli ir vaikai juos renkasi. Čia gal suveikia pats pirkimo faktorius, nes daugumai vaikų, kiek pasidalinom įspūdžiais, yra pramoga pirkti pietus patiems. Praėjus mėnesiui sunku spręsti, kokios tendencijos nusistovės ateityje, pavyzdžiui, mokslo metams įpusėjus, bet guodžia tai, kad valgykla darosi nebe tokia statiška kaip anksčiau ir bent jau tuo pasirenkamuoju patiekalu bandys įvesti įvairovę.

2. Dėl patiekalų, ruošiamų garais (konvekcinėse), atsakymas buvo paprastas: valgykloje dar tarybiniais laikais daryta elektros instaliacija neatlaikys papildomos įrangos. Valgyklos patalpos priklauso savivaldybei, kuriai dėl finansavimo pateiktas prašymas. Lėšų kol kas nėra.

3. Valgykloje formuojasi kamščiai. Valgykla šiai problemai spręsti papildomai įsigijo daugiau lėkščių, dar žadėjo įsigyti ir daugiau stiklinių (darbuotojos nebespėdavo išplauti indų, kad aptarnautų antrą vaikų srautą per tą pačią pertrauką).

4. Švediškas stalas nereiškia, kad sveikiau. Valgiaraščiai iš esmės nesikeičia – dominuoja aukščiausios rūšies miltai, bulvės. Pagrindinis valgyklos meniu yra tvirtinamas Maisto ir veterinarijos tarnyboje ir pasiekti didelių pasikeitimų jame turime mažai vilčių. Šis valgiaraštis beveik nesikeičia metų metus. Dešrelės iš meniu niekur nedings, tik valgyklos direktorė žadėjo atsižvelgti į tėvų pageidavimus ir parinkti kitokios rūšies dešreles, nes buvo nusiskundimų, kad šiuo metu tiekiamos dešrelės labai aštrios. Tėvų prašymu kioskelyje nebebus prekiaujama šaltąja arbata skardinėse, vietoj jos bus siūlomas didesnis sulčių asortimentas. 

„Tikiuosi, kad ne tik sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys jau iki Naujųjų metų pasieks ugdymo įstaigas. Viliuosi, kad keisis valgymo ir maisto gaminimo kultūra. Maistas taps ne tik palankesnius vaikų sveikatai, bet patrauklus, estetiškas, spalvingas ir pagamintas su meile,“ – sako R. Bogušienė.