Popiet išplatintas pranešimas iš pradžių buvo iliustruotas keturių medikų nuotrauka. Ant jų aprangų krūtinių buvo užrašas „Maskvos ligoninė“ ir gydymo įstaigos širdies formos logotipas.

Vėliau asociatyvi nuotrauka buvo pakeista, dabar joje matyti medikas su stetoskopu.

„Pasirenkant nuotrauką iš fotobazės buvo neatkreiptas dėmesys į jos aprašymą. Iliustracija buvo operatyviai pakeista, dėkingi visiems, kurie atkreipė į tai dėmesį. Atsiprašome už klaidą“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro atstovas spaudai Tomas Bagdonas.

Pranešimu SAM informavo apie patvirtintą Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų 2024–2029 metais planą.

Jam įgyvendinti bus skirtas 30,7 mln. eurų finansavimas iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos.

Lėšos bus skirtos sveikatos žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumo didinimui, studijų kainos finansavimui, sveikatos priežiūros specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo sveikatos priežiūros įstaigoje modelio sukūrimui ir įdiegimui, labiausiai trūkstamų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų prestižo didinimui ir profesiniam orientavimui.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad netolygus medikų pasiskirstymas ir tam tikrų profesijų trūkumas yra vienos opiausių problemų sveikatos apsaugos sistemoje.

Pasak jo, parengtas planas padės tvirtus pagrindus žmogiškųjų išteklių valdymui sveikatos apsaugos sistemoje.

„Iki šiol trūko sisteminio planavimo pagal valstybės poreikius, kuris apimtų ne tik medikų ruošimą, tačiau ir jų pritraukimą bei išlaikymą skirtingose gydymo įstaigose. Atsižvelgiant į ilgalaikes prognozes, toks veiksmų planas parengtas – jis apima visą medikų pritraukimo ir išlaikymo ciklą“, – pranešime sakė ministras.

„Tikiu, kad jis užtikrins tolygesnį medikų pasiskirstymą šalyje, o savivaldybės gaus papildomų įrankių, sprendžiant medikų trūkumo klausimą. Akcentuočiau, kad didelis dėmesys bus skiriamas slaugytojų ruošimui ir išlaikymui, įvertinus vykdomas sveikatos sistemos pertvarkas“, – pridūrė jis.

Sveikatos apsaugos ministerijos renkamais duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigose 2023 metų pabaigoje iš viso trūko 652 sveikatos priežiūros specialistų, iš jų – 524 gydytojų.

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) pernai atnaujintas tyrimas prognozuoja, kad 2032 metais Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje trūks apie 10 tūkst. darbuotojų, iš jų didžioji dalis – slaugytojų.

– Paaiškinkite, kas yra biudžetinio sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojai. Kam jūs atstovaujate?

– Biudžetinio sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojus apima ir kalėjimų tarnybos gydytojai, slaugytojai, taip pat visuomenės sveikatos biurai, teismo medicinos darbuotojai.

– Kokios yra ten didžiausios problemos kalbant apie atlyginimus? Kiek laiko atlyginimai neauga?

– Didžiausios problemos būtų darbuotojų trūkumas, taip pat darbuotojų kaita.

– Jūs sakote, personalo kaita. Pavyzdžiui, kalbant apie teismo medicinos darbuotojus, kur tokie specialistai išeina? Ar jie gali išeiti į privatų sektorių?

– Konkrečiai teismo medicinos ekspertai, kai įgyja teismo medicinos gydytojo specialybę, gali dirbti tiktai vienintelėje įstaigoje – Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Ir niekur privačiai negali eiti. Kaip, tarkim, koks chirurgas ar šeimos gydytojas gali tuo pačiu metu dirbti ir valstybinėje, ir privačioje įstaigoje. Tai pas mus taip negalima. Arba dirbam valstybinėje įstaigoje, arba einam privačiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu trūksta darbuotojų, ką tai reiškia tiriant bylas arba darant visus kitus dalykus, kas susiję su teisėsauga?

– Tai reiškia, kad pailgėja išvadų atsakymai ir ikiteisminiai tyrimai.

– Galima sakyti, kad stringa bylos?

– Galbūt ir galima taip įvardyti.

– Ko jūs dabar norite iš Sveikatos apsaugos ministerijos? Koks būtų po šios akcijos ir derybų jus tenkinantis rezultatas?

– Įžvelgiame tris pagrindines problemas. Nepabloginti dabartinės sutarties, kurią mes pasirašėme 2021 m. ir šiais metais ji baigiasi. Tiesiog nepabloginti sąlygų dabartinėje sutartyje. Darbuotojų trūkumas, darbuotojų kaita, kas yra didžiausia problema. Ir pagrindinis motyvas, kodėl tie darbuotojai nenori dirbti arba vyksta jų kaita yra darbo užmokestis.

– Kiek jūs norite, kad jis didėtų?

– Mes norime, kad didėtų kukliai. Tai yra 2022 m. vidutinio darbo užmokesčio 10 proc.

– Kiek tuomet buvo vidutinis darbo užmokestis?

– Tuomet buvo 1875 eurai.

– Kodėl jūs sakote, kad norite kukliai? Palyginus su tuo, ko prašė mokytojai pastaraisiais metais?

– Tokie norai.

– Ar jūs jau kalbėjote su kažkuo iš Sveikatos apsaugos ministerijos? Kokie yra argumentai iš valdžios ir ko jūs tikitės?

– Taip, jau kalbėjome. Tai šiandien konkrečiai toliau tęsime dėl biudžetinio sektoriaus. Ir, matyt, jų argumentai, kad lėšų trūkumas yra.

– Kiek jums trūktų darbuotojų? Jeigu sąlygos būtų idealios, kiek norėtumėt?

–Būtent teismo medicinos ekspertų, mano žiniomis, trūksta 5-6 darbuotojų. O visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, mano žiniomis, per septynis metus išėjo apie tūkstantis darbuotojų – tai vos ne pusė. Išties dideli skaičiai.

Šįmet projektas bus vykdomas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose, Rokiškio, Anykščių, Telšių, Biržų, Tauragės rajonuose, Marijampolės, Druskininkų, Visagino savivaldybėse, antradienį pranešė Kultūros ministerija.

 Iš viso projektams skirta beveik 250 tūkst. eurų. 

Socialinio recepto projektas skirtas pagyvenusiems žmonėms, patiriantiems vienišumo jausmą ar turintiems psichologinių problemų. Programos tikslas – skatinti šių žmonių įsitraukimą į socialinį gyvenimą, didinti jų laisvalaikio užimtumą, mažinti vienišumą ir, įtraukiant į kultūrines ir menines veiklas, gerinti psichikos sveikatą.

Pernai bandomoji socialinio recepto iniciatyva vykdyta Kauno, Šiaulių ir Vilniaus miestuose bei Klaipėdos rajone.

Bandomajame projekte dalyvavo Kultūros ministerijai pavaldžios kultūros ir meno įstaigos – muziejai, bibliotekos, scenos meno įstaigos. Jis teikė nemokamas tikslinei grupei pritaikytas kultūros ir meno paslaugas. Bandomajame projekte dalyvavo 21 įstaiga, iš viso pasiūliusi beveik 60 veiklų.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotojos parodoms ir edukacijai Jolantos Jurašienės teigimu, bandomojoje socialinio recepto iniciatyvoje muziejus dalyvavo su penkiais Vilniuje esančiais ekspoziciniais padaliniais, kiekviename jų sukurta arba naujai pritaikyta nuo dviejų iki šešių senjorams skirtų edukacinių užsiėmimų. Iš viso juose dalyvavo 1414 per šią programą atėjusių senjorų.  

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus socialinių ir kultūrinių projektų koordinatorės Rūtos Klevaitės duomenimis, muziejuje ir jo padaliniuose organizuota 15 ekskursijų, jose dalyvavo apie 150 senjorų.

A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje vyko 22 dailės užsiėmimai (apie 250 dalyvių); M. K. Čiurlionio dailės galerijoje – 17 dailės terapijos užsiėmimų (apie 200 dalyvių).

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos atstovų teigimu, tarp vykdytų veiklų didelio susidomėjimo sulaukė meninis edukacinis užsiėmimas „Vienas atspaudas“, kuris supažindino su monotipija – spaudos technologija, leidžiančia kurti unikalius atspaudus.

„Nutarimo projektu siūloma papildyti Lietuvos profesinių ligų sąrašą COVID-19 liga“, – teikime Vyriausybei teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Anot SAM, minėta profesinė liga bus taikoma dirbantiesiems gydymo, slaugos, visuomenės sveikatos įstaigose, taip pat teikiant slaugos paslaugas namuose, „arba pandemijos aplinkybėmis sektoriuose, kuriuose įvyko protrūkis, veiklos srityse, kuriose įrodyta SARS-CoV-2 infekcijos rizika“.

Ši liga jau įrašyta į Europos profesinių ligų sąrašą.

Anot SAM, nors į Lietuvos profesinių ligų sąrašą COVID-19 iki šiol dar nėra įtraukta, ji gali būti pripažinta profesine liga vadovaujantis šio sąrašo punktu „Kitos infekcinės ligos, sukeltos darbų, kuriuos dirbant patvirtinta infekcijos rizika“.

SAM duomenimis, iki šiol profesinių ligų valstybės registre užfiksuotas vienas atvejis, kai COVID-19 buvo pripažinta profesine liga.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje iš viso registruotas beveik 1,4 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejis.

Kaip antradienį paskelbė ministerija, nuo šiol siuntimo ilgalaikiam stebėjimui nebereikės kreiptis į šeimos gydytoją, gydytojui specialistui nustačius ilgalaikio stebėjimo poreikį, pacientas iš karto bus registruojamas toje pačioje įstaigoje arba gaus siuntimą, jeigu ilgalaikiam stebėjimui pasirinks kitą gydymo įstaigą.

„Tokį poreikį nustatęs gydytojas specialistas sudarys einamųjų metų paciento ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo veiksmų planą ir nustatys kitos konsultacijos datą bei iki jos atliktinus diagnostinius tyrimus ir procedūras. Einamųjų metų veiksmų plane bus nurodomas gydytojo specialisto konsultacijų periodiškumas, reikalingi diagnostiniai tyrimai ir procedūros, gydymo ir kiti veiksmai“, – skelbiama ministerijos pranešime.

Anot ministerijos, kaip ir iki šiol, pradėjus ilgalaikį stebėjimą, pirmai gydytojo specialisto konsultacijai pacientas turės būti siunčiamas atlikus reikiamus tyrimus ir procedūras. Jų rezultatus gydytojas specialistas įvertins ir aptars su pacientu pirmo vizito metu.

Įvertinęs paciento sveikatos būklę, pagal poreikį paskyręs naujus tyrimus ir išrašęs reikalingus vaistus, gydytojas specialistas paskirs datą ir laiką kitai konsultacijai, į kurią pacientas jau galės atvykti be siuntimo.

SAM duomenimis, didžiausią mirštamumą lemiančios lėtinės ligos Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos. Daugiausiai ilgalaikio stebėjimo paslaugų pacientams teikia oftalmologai, endokrinologai ir hematologai.

2023 metais šių paslaugų suteikta atitinkamai 40,6 tūkst., 22,6 tūkst. ir 10,7 tūkstančio.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 50 proc. vaistų visame pasaulyje išrašomi, išduodami arba parduodami netinkamai, o 50 proc. pacientų juos vartoja neteisingai.

Ministerijos teigimu, regioninio lygmens Vaistų komitetas nuo 2017 m. veikė Šiaulių regione, kur stebėjo ir analizavo kompensuojamųjų antibiotikų, benzodiazepinų, vaistų nuo arterinės hipertenzijos ir antitrombozinių vaistų skyrimą bei vartojimą.

SAM patvirtinus Racionalaus vaistų vartojimo skatinimo komiteto nuostatus ir darbo reglamentą, komitetas nuo šiol veiklą vykdys visoje Lietuvos teritorijoje.

Skelbiama, kad informaciją apie savo veiklą, taip pat mokslinio ir informacinio pobūdžio informaciją apie racionalų vaistų vartojimą skelbs Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.

Pagal PSO apibrėžimą, racionaliai vaistai yra vartojami tuomet, kai jie yra skiriami atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę ir parenkant jam tinkamiausią dozę bei gydymo trukmę už mažiausius kaštus pacientui ir visuomenei.

Kaip teigiama Lietuvos savivaldybių asociacijos ketvirtadienį išplatintame pranešime, savivaldybių atstovai SAM turėtų kuo greičiau apsispręsti dėl to, koks bus pavėžėjimo modelis.

Gyventojus pavėžėti pas gydytojus specialistus iki artimiausių gydymo įstaigų Sveikatos sistemos įstatymas savivaldybes įpareigoja jau nuo šių metų liepos 1 dienos, tačiau, anot LSA, kol kas neišspręsti esminiai šios paslaugos teikimo klausimai.

„Matome didelę grėsmę, kad ši gyventojų teisė liks neužtikrinta, o lūkesčiai bus apvilti, jei Vyriausybė ir SAM nedelsiant neapsispręs dėl to, kas turi finansuoti šią paslaugą r kaip teisiškai ją reglamentuoti,“ – teigia laikinai LSA prezidento pareigas einantis Plungės rajono meras Audrius Klišonis.

LSA teigimu, jei paslauga taptų valstybės deleguota funkcija, jau dabar jai turėtų būti numatytas finansavimas, jei ji bus priskirta savivaldybėms, ją teikti nuo liepos 1 dienos bus sudėtinga, kadangi savivaldybės jau susiplanavo šių metų biudžetus.

Anot pranešimo, savivaldybės yra pasirengusios situaciją artimiausiu metu dar kartą aptarti su Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Vyriausybės ir SAM atstovais.

Anot ministerijos, laukiama strateginį mąstymą ir aiškią viziją pokyčiams bei inovacijoms turinčių, išmanančių sveikatos sistemos prioritetus kandidatų. Tikimasi, kad naujasis vadovas įstaigos vadovas sutelks komandą novatoriškiems sprendimams bei gebės bendradarbiauti ir dirbti komandoje.

„Tūkstančiams medikų ir šimtams tūkstančių pacientų reikia vadovo, kuris gebėtų sujungti vadybą, gydymą ir mokslą, tai darant nuosekliai ir inovatyviai. Tikiu, kad tokių profesionalų Lietuvoje yra ir kviečiu jus kandidatuoti į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinio direktoriaus pareigas“, – pranešime spaudai cituojamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pažymima, kad dalyvauti konkurse kviečiami asmenys, turintys medicinos ar sveikatos mokslų arba socialinių mokslų srities mokslo daktaro laipsnį, taip pat ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį.

Nurodoma, jog per pastaruosius metus konkursai nebuvo skelbti Centralizuoto vidaus audito, Personalo valdymo, Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyrių vedėjų bei Strateginio valdymo ir Investicijų departamentų vadovų pareigoms užimti. Tačiau šiandien šias pareigas jau eina be konkurso į jas paskirti asmenys.

Pasak darbuotojų, dalis tokių vadovų pirmiau įdarbinami žemesnėse pareigose, o vėliau, neva parodę aukštus gebėjimus, paskiriami vedėjais ar direktoriais. Anot SAM personalo, būta ir tokių atvejų, kai penktadienį pradėjęs dirbti asmuo skyriaus ar departamento vadovu paskiriamas pirmadienį.

Savo ruožtu SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė žurnalistams teigė, kad vidiniai konkursai įstaigoje nerengiami taip siekiant sudaryti sąlygas karjeros laiptais kilti ministerijos darbuotojams.

Ministerijos darbuotojų teigimu, pastaruoju metu skyrių vedėjais ir departamentų direktoriais paskirta apie 10 žmonių. Su LRT radiju susisiekę SAM darbuotojai taip pat nurodė, jog neatsimena, kam iš dabartinių vadovų nuo 2023 m. sausio buvo skelbti konkursai.

„Pastebėjus netikslumų kvietimų apraše, buvo sustabdyti kvietimai – šiai dienai aprašas yra tikslinamas ir patikslinus jį, kvietimai vėl bus atidaryti. Tai tiesiog techninis netikslumas. Noriu nuraminti, kad bendra kryptis nesikeičia. Atsiprašome gydymo įstaigų už nesklandumus ir dėkojame už kantrybę“, – BNS antradienį sakė sveikatos apsaugos ministro atstovas Tomas Bagdonas.

SAM spalį paskelbė kvietimą teikti paraiškas Europos Sąjungos paramai, skirtai sveikatos centrų kūrimui. Tam bus skirta 122,5 mln. eurų, paramą ir projektus administruoja Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija antradienį išplatino pranešimą, kad kreipiasi į ministrą Arūną Dulkį dėl „stabdomos šimtamilijoninės paramos sveikatos centrams“. Pasak socialdemokratų, apie tai pranešė CPVA.

„Beveik visos savivaldybės jau priėmė sprendimus kurti SAM inicijuojamus sveikatos centrus. Tai padaryti jos buvo priverstos po Vyriausybės prastumtos ligoninių tinklo reformos. (...) Buvo žadėtos Europos Sąjungos investicijos. Aiškėja, kad tų europinių lėšų dabar nėra“, – pranešime spaudai sako socialdemokratas Eugenijus Sabutis.

Sveikatos centrus planuoja kurti visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai daroma rajone veikiančių gydymo įstaigų pagrindu.

Savivaldybėms numatytos galimybės steigti sveikatos centrą sudarant bendradarbiavimo sutartis tarp rajone veikiančių gydymo įstaigų arba jas jungiant į vieną juridinį asmenį. Tokiu būdu išplečiamas valstybės lėšomis finansuojamų sveikatos paslaugų teikimas bei supaprastinamas paciento kelias.