„Jo Ekscelencija Valdas Adamkus artimiausiomis dienomis liks Santaros klinikose, kad sustiprėtų ir galėtų grįžti namo. Jo sveikatos būklė stabili“, – rašoma klinikų pranešime.

Portalui Delfi.lt prezidentas sakė neturintis žinių apie tai, kada bus išleistas namo. Dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs V. Adamkus tikino, jog jo sveikatos būklė vis dar yra nepastovi.

„Vieną dieną – geriau, kitą dieną – blogiau“, – portalui sakė V. Adamkus.

ELTA primena, kad kadenciją baigęs 98-erių metų prezidentas V. Adamkus ligoninėje atsidūrė praėjusią savaitę. Kaip skelbė portalas TV3.lt, blogai pasijutęs namuose, jis susižeidė parkritęs.

Tiesa, sumušimai, anot buvusio šalies vadovo, nėra didžiausia problema. Daugiau rūpesčio šiuo metu kelia galvos svaigimas. 

Būtent dėl galvos svaigimo ir skausmo šalies vadovas vis dar yra priverstas likti ligoninėje, nors tikina labai pasiilgęs namų ir turintis vilties į juos sugrįžti savaitgalį.

„Nieko negaliu šiuo metu pasakyti, noriu atsistoti kuo greičiau ant kojų ir sugrįžti į namus“, – paklaustas apie sveikatos būklę kiek anksčiau portalui teigė V. Adamkus.

Pirmą kartą prezidentu V. Adamkus išrinktas 1998 m.

2003 m. jis siekė būti perrinktas, tačiau antrame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui. Pastarajam apkaltos būdu palikus prezidento postą, V. Adamkus laimėjo pirmalaikius rinkimus 2004 m. ir šaliai vadovavo iki 2009 m.

„Prezidentas Valdas Adamkus šiandien dar lieka Santaros klinikose stebėjimui, jo sveikatos būklė stabili“, – teigia klinikos.

Kaip skelbta anksčiau, prezidentas į Santaros klinikas paguldytas sausio 3 dieną, jis teigia patyręs sumušimus parkritęs namuose.

Klinikos praėjusį pirmadienį informavo, kad V. Adamkus į gydymo įstaigą paguldytas pablogėjus jo kardiologinei sveikatos būklei.

Anksčiau medikai prognozavo, kad 98-erių kadenciją baigęs prezidentas į namus bus išleistas šią savaitę.

Atpažįsta aritmijas

„Šiuolaikiniai išmanieji laikrodžiai tapo kur kas daugiau nei fizinio aktyvumo stebėjimo prietaisais – jie įgijo asmeninio sveikatos konsultanto funkciją“, – sako Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos instituto (KTU BMII) direktorius prof. Vaidotas Marozas.

Jo teigimu, pernai išmaniųjų laikrodžių rinka siekė per 30 mlrd. JAV dolerių, o prognozės rodo, kad iki 2032 m. ji viršys 100 mlrd. dolerių.

KTU mokslininkas pasakoja, kad 2024 m. žurnale „Circulation“ paskelbtose prieširdžių virpėjimo (PV) diagnostikos ir valdymo gairėse dėvimi prietaisai paminėti net dešimt kartų. Medicinos ekspertai, rengę gaires, pripažino, kad dėl šių prietaisų pažangos stebint ir atpažįstant aritmijas (širdies ritmo sutrikimus), buvo svarstoma atsisakyti termino „klinikinė PV“.

„Ateityje tikimasi, kad dėvimi prietaisai bus naudojami ne tik ankstyvai diagnostikai ir perspėjimui, bet ir gydymo efektyvumo vertinimui. Didelės pasaulinės tyrimų studijos rodo, kad dėvimų prietaisų patikimumas atpažįstant aritmijas siekia 92–97 proc. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, smegenų insulto rizika sumažėja net 70 proc.“, – pažymi jis.

V. Marozas teigia, kad kai kurios valstybės jau imasi aktyvių veiksmų integruojant skaitmeninę sveikatos stebėseną į sveikatos priežiūros sistemą. Pavyzdžiui, Vokietijoje sparčiai plėtojama skaitmeninių sveikatos prietaisų iniciatyva „DiGA“ (vok. Digitale Gesundheitsanwendungen). Ši programa sertifikuoja prietaisus ir programėles, skirtas diagnozuoti, stebėti ar gydyti įvairias ligas ar negalią.

„Pacientai šiuos prietaisus gali įsigyti su gydytojo receptu, o išlaidas kompensuoja draudimo kompanijos. Naujausiais duomenimis, panaši iniciatyva kuriama ir Prancūzijoje“, – sako jis.

Gali užkirsti kelią ligoms

KTU mokslininkas aiškina, kad pagrindiniai sveikatos rodikliai, kuriuos gali stebėti išmanieji laikrodžiai, yra fizinis aktyvumas (vertinamas žingsnių skaičiumi), pulsas (širdies dūžiais per minutę), kraujo įsotinimas deguonimi (procentais) ir miego kokybė (įskaitant miego trukmę ir REM, lengvo ir gilaus miego etapus).

Ateityje tikimasi, kad dėvimi prietaisai bus naudojami ne tik ankstyvai diagnostikai ir perspėjimui, bet ir gydymo efektyvumo vertinimui.

„Išmanieji laikrodžiai leidžia atlikti išsamią analizę, padedančią nustatyti galimus sveikatos sutrikimus. Pavyzdžiui, širdies ritmo stebėjimo funkcija gali padėti aptikti aritmijas ir kitus širdies ritmo sutrikimus. Analizuojant miego kokybę, galima pastebėti miego apnėją ar kitus miego sutrikimus“, – pasakoja jis.

Išmanieji laikrodžiai analizuodami fizinį aktyvumą ir kalorijų vartojimą, gali suteikti vertingos informacijos apie metabolinius sutrikimus, tokius kaip svorio problemos ar diabetas.

Be fizinės būklės stebėjimo, išmanieji laikrodžiai analizuoja naudotojo emocinę ir psichologinę sveikatą. Pavyzdžiui, kai kurie laikrodžiai gali stebėti psichofiziologinio streso lygį, vertindami kvėpavimo dažnį ir autonominės nervų sistemos balansą. Tai suteikia galimybę atpažinti padidėjusį streso lygį ir laiku imtis veiksmų, siekiant mažinti įtampą, pavyzdžiui, giliai ir lėtai kvėpuojant.

V. Marozas pastebi, kad jau yra komercinių dėvimų prietaisų, vertinančių kūno kompoziciją (riebalų, skysčių ir raumenų masę), streso lygį, kraujo spaudimą, atpažįstančių širdies aritmijas ir miego apnėją (laikiną kvėpavimo sustojimą miego metu). Lietuvoje ir Nyderlanduose vykdomi moksliniai tyrimai, kaip išmanaus laikrodžio pagalba atpažinti ir paskatinti pacientą nedelsiant kreiptis į gydytoją, įtarus miokardo infarktą.

Naudinga demencijos atveju

KTU mokslininko teigimu, daug vyresnio amžiaus žmonių serga lėtinėmis ligomis, ypač neurodegeneracinėmis. Išmanieji laikrodžiai, galintys stebėti žmogaus buvimo vietą, turintys pagalbos mygtuką ir dvipusio ryšio funkciją, yra ypač naudingi, jei turite artimųjų, sergančių Alzheimerio liga ar pažengusia demencija.

„Tą patvirtina asmeninė patirtis: artimam giminaičiui, turinčiam demencijos simptomų, mobilusis telefonas pasirodė nepraktiškas, o dėl dingimų ir paieškų kelis kartus teko kreiptis į pagalbos tarnybas. Dabar artimas žmogus nuolat dėvi išmanųjį laikrodį su GPS, mobilaus ryšio ir kai kurių gyvybinių parametrų stebėsenos funkcijomis. Tai leidžia visada žinoti, kur giminaitis yra, stebėti jo gyvybinius rodiklius, o jam pasiklydus – susisiekti ir, jei reikia, padėti grįžti namo arba patiems nuvykti pasiimti“, – dalijasi V. Marozas.

KTU mokslininkas teigia, kad išmaniųjų prietaisų tikslumas ir stebimų parametrų patikimumas yra labai svarbūs priimant su sveikata susijusius sprendimus. „Šiuos tyrimus pradėjome dar 2015 m. tarptautinio projekto metu. Tuomet ištyrėme išmaniųjų prietaisų, skirtų fizinio aktyvumo, kūno kompozicijos ir kraujo spaudimo matavimui, tikslumą. Pastebėjome didelę tikslumo įvairovę. Kai kurie žingsnius skaičiuojantys prietaisai priskaičiavo 48 proc. daugiau žingsnių, kiti – 32 proc. mažiau“, – pasakoja jis.

Pasak mokslininko, sudėtingiausia buvo su kalorijų stebėsena, kur net ir tiksliausi prietaisai rodė iki 30 proc. paklaidą. V. Marozas pažymi, kad dabar prietaisai yra patobulėję.

Prieš šio vakaro „Earthshot Prize“ apdovanojimus Keiptaune princas Williamas buvo paklaustas, kaip sekasi jo žmonai K. Middleton. Jis atsakė: „Ačiū, jai sekasi tikrai gerai. Tikiuosi, kad šį vakarą ji žiūrės apdovanojimus ir džiaugsis“, rašoma „Sky News“ portale. 

„Ji buvo nuostabi visus šiuos metus“, – pridūrė princas.

Kovo mėnesį K. Middleton buvo taikoma prevencinė chemoterapija po to, kai jai diagnozavo vėžį.

Rugsėjo mėnesį ji paskelbė, kad baigė gydymą, ir sakė, kad dabar jos tikslas yra „išlikti be vėžio“.

Nuo tada, kai princas Williamas buvo Keiptaune, jis buvo pastebėtas nešiojantis apyrankę su užrašu „papa“, kurią jam padovanojo jo dukra princesė Charlotte.

Jis paaiškino: „Tai relikvija iš Taylor Swift koncerto, kuriam mano dukra nusprendė, kad nori sukurti apyrankę, ir man ją padovanojo. Todėl pažadėjau jai, kad ją nešiosiu ir išbandysiu.“

Kasmetinis „Earthshot“ apdovanojimų prizas penkiems verslininkams, novatoriams, startuoliams ar gamtosaugininkams apdovanoja po 1 mln. svarų sterlingų, kad padėtų išplėsti savo idėjas, kad būtų išspręstos kai kurios iš svarbiausių pasaulyje aplinkosaugos problemų.

Apdovanojimai teikiami jau ketvirtus metus.

Vasario mėnesį Rusijos teismas nuteisė 70-ies metų žmogaus teisių gynėją veteraną O. Orlovą dvejiems su puse metų kalėjimo už Rusijos kariuomenės „diskreditavimą“ po to, kai jis pasisakė prieš karinę kampaniją ir Kremlių.

„Jo sveikatai gresia negrįžtami padariniai“, – teigiama pirmadienio „Memorial“ pareiškime. Jame pažymima, kad jis praranda klausą ir kad jo savijauta pablogėjo dėl Rusijos valdžios institucijų „nežmoniško elgesio“.

„Jau daugiau kaip dvi savaites jo advokatas negali su juo konfidencialiai pasikalbėti“, – pridūrė grupė. Anot grupės atstovų, tai trukdo O. Orlovui rengtis apskųsti nuosprendį.

Jo sveikatai gresia negrįžtami padariniai.

O. Orlovas yra viena iš pagrindinių Nobelio premiją pelniusios grupės „Memorial“, svarbiausios Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos ir šalies nepriklausomos pilietinės visuomenės ramsčių, figūrų.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje įkurta organizacija „Memorial“ įsitvirtino saugodama komunistinių represijų aukų atminimą ir vykdydama kampanijas prieš žmogaus teisių pažeidimus.

Rusijos valdžios institucijos oficialiai išformavo organizaciją 2021 m. pabaigoje, jau griežtėjant represijoms.

O. Orlovas nusprendė likti Rusijoje net ir tada, kai Kremlius, pradėjęs invaziją prieš Ukrainą, paspartino susidorojimą su kritikais.

„Aš manau, kad alternatyvioje karo tarnyboje ar net ir toje pačioje karo tarnyboje, tačiau kituose daliniuose ar už IT, ar už dronus atsakingą, tikrai įmanoma rasti vietos visiems, kad mūsų pasipriešinimas, kariuomenės atgrasymas duotų maksimalų efektą“, – trečiadienį Žinių radijui kalbėjo V. Mitalas.

„Kai kuriuos dalykus Lietuva tikrai gali pati finansuoti, jeigu žmogus turi stiprią valią, bet neturi stiprios regos, tai tikrai šiuolaikinė medicina gali tą pataisyti, pakoreguoti, net ir galbūt už valstybės lėšas“, – pridūrė jis.

Seimas rudens sesijos pabaigoje pernai po pateikimo pritarė šauktinių reformai, kuri leistų pašaukti daugiau jaunuolių. Joje numatyta sudaryti galimybes tarnauti tiems, kurie nori, tačiau dėl sveikatos būklės negali atlikti privalomosios karinės tarnybos. Jie turės pareikšti norą atlikti tarnybą, o dėl jos trukmės ir formos apsispręs kariuomenės vadas.

Pagal Vyriausybės pateiktą atnaujintą variantą, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, tarnybos atidėti nebūtų leidžiama aukštosiose mokyklose studijuojantiems jaunuoliams. 

 Šauktinių reformoje numatyta ir galimybė vaikinams pasirinkti – jie galėtų tarnauti šešis arba devynis mėnesius.

Šaukimo reforma buvo derinama bene metus, tačiau valdantieji konservatoriai tikisi su partijomis sutarti ir dėl visuotinio šaukimo.

Apie jį imta kalbėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepavykus surengti greito sėkmingo kontrpuolimo ir ekspertams perspėjant, kad atkurianti pajėgumus Maskva ateityje gali didinti spaudimą NATO.

„Mes laikome suspaudę kumščius, ieškodami vaistų nuo retos Celine ligos. Raumenų spazmai, kuriuos ji patiria, yra nevaldomi“, – atviravo garsenybės sesuo.

Autoimuniniu neurologiniu sutrikimu – sustingusio žmogaus sindromu serganti C. Dion šiuo metu gyvena su seserimi Linda. Garsenybė klauso šios retos ligos tyrėjų rekomendacijų ir sunkiai dirba, kad pasijustų geriau.

C. Dion planavo leistis į turą 2023 metų pavasarį, tačiau gruodį jį atšaukė pranešusi gerbėjams, kas nutiko.

Sustingusio žmogaus sindromas pasireiškia vienam iš milijono žmonių. Sergant šia liga raumenys nekontroliuojamai įsitempia, žmonėms sunku vaikščioti ar kalbėti. Sustingusio žmogaus sindromas – nepagydomas.

„Celine labai kenčia. Tiesą sakant, ji vos gali pajudėti“, – pasakojo sesuo.

Kaip skelbta, per sprogimą Molėtų rajone, Arnionių I kaime, Užprūdės gatvėje, rugpjūčio 4-osios pavakarę žuvo du vyrai, dar vienas sunkios būklės paguldytas į ligoninę.

„Ligoninėje gydomo nukentėjusiojo – 2004 metais gimusio vyro (Švenčionių rajono gyventojo) iki šios dienos apklausti nepavyko dėl sunkios sveikatos būklės“, – BNS informavo prokuratūra.

Pareigūnai dar nėra gavę specialistų išvados dėl žuvusiųjų DNR tyrimų, todėl informacija apie žuvusiųjų tapatybę kol kas neskelbiama. Sprogimas stipriai sužalojo žuvusiųjų kūnus.

Manoma, kad nelaimė susijusi su metalo ieškojimu – pirminiais policijos duomenimis, vyrai iš Pabradės poligono kartu su surinktu metalu vežėsi, kaip manoma, poligone rastų sprogmenų.

Iš pradžių buvo manyta, kad sprogo automobilis „Fiat Lion“, tačiau vėliau buvo iškelta versija, kad sprogimas įvyko vyrams esant šalia automobilio, galbūt juos kraunant. Vietos gyventojai girdėjo didelį sprogimą ir vyrų riksmus.

Įvykio vietoje dirbo specialiosios tarnybos, Lietuvos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai. Policija informavo, kad vėliau tame pačiame kaime išminuotojai rado ir paėmė kulkosvaidžio šovinių diską, artilerijos mokomąjį sviedinį be sprogstamosios medžiagos bei du šautuvo vamzdžius.

Įvykio vietoje rasti daiktai perduoti specialistų vertinimui, kurie ir nustatys, koks medžiagų kiekis sprogo ir kokios jos.

„Įvykio vietoje rasti daiktai perduoti specialistų vertinimui, kurie ir nustatys, koks medžiagų kiekis sprogo ir kokios jos“, – teigia prokuratūra.

Prokuratūra BNS informavo, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl neteisėto disponavimo ginklais, šaudmenimis, didelės sprogstamosios galios sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ir neatsargaus gyvybės atėmimo dviem ar daugiau žmonių.

Tai ne pirma nelaimė Lietuvoje, kai poligonuose rasti sprogmenys mirtinai sužaloja žmones.

2005-ųjų rugsėjį Švenčionių rajone, Pabradėje, per sprogimą žuvo vyriškis, sprogmuo nutraukė abi jo rankas ir kojas. Manoma, kad 49 metų  pabradiškis pragyvenimui užsidirbdavo rinkdamas metalą ir pristatydamas jį į supirktuves, dažnai lankydavosi centriniame Pabradės poligone.

Tuomet sprogimas nugriaudėjo, kai jis rastą daiktą išrinkinėjo savo namuose.

Tų pačių metų gegužę Jonavos rajone veikiančiame Gaižiūnų kariniame poligone žuvo Ruklos gyventojas, o jo 7 metų sūnus buvo sunkiai sužeistas. Berniuko gyvybę kariams bei medikams pavyko išgelbėti. Tuo metu tėvo kūnas buvo sudraskytas į gabalus. Manoma, kad Ruklos gyventojas žuvo ardydamas artilerijos sviedinį.

1994 metais prie Rūdninkų poligono sprogus artilerijos sviediniui, sužalotas vienas žmogus. 1996 metais Ruklos poligone sprogus minosvaidžio minai žuvo paauglys, kitas buvo sužalotas.

2002-aisiais Vilkaviškio rajone ardydamas artilerijos sviedinį vienas jaunuolis žuvo, dar du buvo sužeisti.

2014-ųjų pavasarį Kelmės rajone, miške leidžiant iš beržo sulą, nugriaudėjo sprogimas, jis nusinešė vyro gyvybę ir sunkiai traumavo jo dukrą. Sprogo nuo Antrojo pasaulinio karo likęs sprogmuo, kurį, radę laukuose, prie palaukėje esančio beržo, kaip manoma, nutempė vietos gyventojai.

„Baltarusijoje gali būti laikas, kai režimas virstų ir reikėtų naujų jėgų, kurios galėtų vesti Baltarusiją demokratijos keliu. Baltarusijos žmonės nepalaiko režimo, tik yra prispausti ir negali jo pakeisti, bet jei kažkas susvyruotų, demokratinės Baltarusijos jėgos turi būti pasiruošusios ir naujiems rinkimams, ir valdžios perėmimui“, – Seime pirmadienį po susitikimo su parlamentarais ir Baltarusijos opozicijos atstovais žurnalistams sakė J. Olekas.

Kalbėdamas apie galimus scenarijus, susijusius su dabartinio vadovo A. Lukašenkos sveikatos būkle, J. Olekas pažymėjo, kad režimui likus be vadovo tai keistų situaciją iš esmės, bet reikia įvertinti ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino faktorių, kuris siektų išlaikyti įtaką.

„Mes labai aiškiai matome, kad nuo 2020 metų A. Lukašenka pasirinko labai aiškų kelią išsilaikyti valdžioje remiantis Rusijos jėga ir visas įleidimas Rusijos kariuomenės, apšaudymas Ukrainos teritorijos iš Baltarusijos teritorijos yra tik tam, kad jis išliktų valdžioje. (...) Be abejo, V. Putinas norėtų padaryti sąjunginę valstybę, išlaikyti šioje teritorijoje savo įtaką“, – pažymėjo EP delegacijos vadovas.

Vilniuje gyvenančios Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Aleksandras Dobrovolskis sakė, kad būtina ruoštis situacijai, jei režimas liktų be pagrindinio lyderio.

Baltarusijoje gali būti laikas, kai režimas virstų ir reikėtų naujų jėgų, kurios galėtų vesti Baltarusiją demokratijos keliu.

„2020 metais mes nebuvome pakankamai pasirengę, dabar mes suprantame, kad vieną dieną gali atsitikti kažkas tokio kaip tuščia prezidento vieta. (...) Mes suprantame, kad mūsų užduotis – parengti naujus rinkimus, šiuo laikotarpiu užtikrinti, kad ekonomika būtų stabili. Aš manau, kad šioje vietoje reikėtų derėtis su valdžios žmonėmis, kurie supranta, kad Baltarusija krizėje, ir kurie būtų suinteresuoti iš tos krizės išeiti“, – kalbėjo A. Dobrovolskis.

Pasak jo, situacija Baltarusijoje komplikuota ne tik dėl valdžios legitimumo, bet ir dėl grėsmės nepriklausomybei.

„Mes žinome, kad V. Putinas nesėdės ir nežiūrės, kas vyksta Baltarusijoje, nebandydamas užkirsti kelio europinei krypčiai. Mūsų užduotis yra mobilizuoti žmones apginti nepriklausomybei, ir prašyti karinių pajėgų, kad jos neprisidėtų prie Rusijos agresijos ir taip pat nesiimtų represijų, nes žmonės protestuos, jei matys grėsmę nepriklausomybei“, – sakė patarėjas.

Klausiamas, kokių naujienų turi apie A. Lukašenkos sveikatos būklę, Baltarusijos opozicijos atstovas teigė, kad tikroji situacija slepiama net nuo režimo atstovų ir opoziciją pasiekia žinios, kad dėl to kyla nepasitenkinimas.

A. Lukašenka pasijuto blogai praėjusią savaitę per sovietinės Pergalės dienos minėjimą Maskvoje. Jam buvo iškviesta medikų komanda ir jis išskubėjo į Minską.

Žiniasklaida pažymėjo, kad A. Lukašenka nuo gegužės pradžios beveik nesirodo viešumoje, o neseniai lankėsi prezidentinėje klinikoje. Žiniasklaidos duomenimis, jo organizme atsirado rimtų sutrikimų, kurie išprovokavo endokrinines ir širdies ligas. Taip pat žinoma, kad gydyti A. Lukašenkos atskrido profesoriai iš Maskvos.