– Šventės yra tam, kad džiaugtumėmės ir pakalbėtume apie ką nors prasmingo. Tačiau reikia turėti omenyje, kad kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, kurie turi narcisistinės asmenybės bruožų, savaime gaunasi kitus pakritikuoti, pakontroliuoti, jiems papriekaištauti. Tuomet verta nepasiduoti, nes paskui po kritikos prie stalo jausiesi prislėgtai. Žmogų reiktų sustabdyti laiku ir pasakyti, jog girdi kritiką ir tau nemalonu, geriau pereiti prie kitų temų. Tai reikia atremti.

Santykis su tėvais jau yra prastas, jeigu vaikai taip labai nori ne šventės ir pabuvimo kartu, draugystės, o dovanos.

Gali pasireikšti ne tik kritika. Žmogus gali absorbuoti visą eterį, jis gali kalbėti tik tai, kas jam įdomiausia, pavyzdžiui, apie savo jaunystę, kokie politikai yra kvailiai. Visi kiti turi sėdėti ir klausyti. O jeigu jų nesiklauso, tai dar būna neigiama reakcija. Gali taip pat būti problema, kai žmogus per daug išgeria. Taip pat nuolatiniai maisto siūlymai. Tai tokia pasiaukojančių mamyčių, kurios neapskaičiuoja, kiek žmonės gali suvalgyti, problema.

– Pavyzdžiui, šventėms į Lietuvą atvyksta emigrantai, kurie turi pranešti kokią nors svarbią žinią. Jeigu negalima kokių nors temų išvengti, gal galima artimuosius kaip nors joms parengti?

– Jeigu grįžta emigrantai ir turi, ką svarbaus pašnekėti, manyčiau, reikėtų pagalvoti, ar tikrai tas turi būti daroma prie švenčių stalo. Tai galima padaryti po švenčių arba net ir tą pačią dieną. Tačiau pačios šventės metu susikoncentruoti, kas buvo šiais metais prasminga. Labai dažnai šventės neturi programos, yra neįdomios, žmonės tiesiog sėdi, valgo, galbūt yra įjungtas televizorius, žmonės net negali pasišnekėti. Tad galėtų vykti prasmingi pokalbiai, pavyzdžiui, ko norime, kad įvyktų kitais metais, kas šiais metais gero įvyko. Tos problemos, kurias reikia spręsti, turi būti kažkur šalia to.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip neišsiduoti, kad viena ar kita dovana yra tikrai ne tokia, kokios tu tikėjaisi?

– Iš karto reikia savęs paklausti, kad kiek kartų gavai dovaną ne tokią, kurios tikėjaisi. Savęs to paklausti ir nebūti naiviai optimistiškai nusiteikus, kad šiemet to neįvyks. Tai tikrai įvyks. Tikrai kažkas atneš dovaną ne tokią, kokios tikėjomės, ypač jeigu tai bus žmogus, kuris mus gerai pažįsta arba žmogus, kuriam šimtą kartų sakėme, kad kažko nedovanoti. Vis tiek tai įvyks, nes kiti žmonės nėra mes ir kad ir kaip gerai jie suprastų mūsų poreikius, jie nesupras jų taip gerai, kaip mes juos suprantame. Tad siūlau į šią situaciją pažiūrėti brandžiau ir laisviau, ta dovana nepriverčia mūsų nieko daryti, tiesiog žmonės yra netobuli. Kai kurie žmonės niekada negalės mūsų iki galo suprasti.

– Kaip išvengti konfliktų su vaikais, kurie dažnai Kalėdoms užsiprašo itin brangių dovanų, pavyzdžiui, elektronikos, o jų negavę rodo kaprizus, nesėda kartu su šeima?

– Tai rodo, kad santykis su tėvais jau yra prastas, jeigu vaikai taip labai nori ne šventės ir pabuvimo kartu, draugystės, o dovanos. Tokiu atveju santykiai yra gerokai apmirę, tolimi, vaikas yra savo pasaulyje ir jam daiktai, elektronika yra svarbiau. Tokiu atveju jau reikia remontuoti pačius santykius su tėvais ir mąstyti, ar nėra priklausomybės nuo elektronikos. Jeigu šiuo momentu viskas yra tokiame lygyje, tai nieko keisto, kad vaikas bus nepatenkintas negavęs brangios elektronikos dovanos. Jokiu būdu nereikia nusileisti ir padovanoti dovaną, nes tokiu būdu problema tik gilinama ir stiprinama.

Vis dėlto „Eurovaistinės“ vaistininkai rekomenduoja dėl dažno valgymo per šventes nesijaudinti, daug svarbiau skirti dėmesio suvalgomo maisto porcijoms.

Nors įprastai sau kartojame, kad reikia valgyti tik sveiką ar mažiau kaloringą maistą, vaistininkai sako, kad per šventes kai kurias taisykles galima ir sulaužyti, svarbiausia rinktis tai, kas jums skanu arba pasiilgta, nes gaminama tik per šventes. „Daug svarbiau saikas, o ne konkrečių patiekalų vengimas“, – nuramina „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova.

Vis dėlto tam tikrų patiekalų specialistai rekomenduoja ragauti sakingai, nes priešingu atveju, gali tekti susidurti su įvairiomis sveikatos problemomis. Vienas tokių – silkė, kurios gausu ant kiekvieno Kūčių stalo. Pasak vaistininkės, ji gali turėti įtakos kraujospūdžiui, nes tai sūrus patiekalas, o dėl druskos, ypač vyresniems žmonėms, ima kauptis skysčiai – tai skatina aukštesnį kraujospūdį.

Vaistininkė R. Molotkova įsitikinusi: didžiausia blogybė, kuri skatina persivalgymą – sėsti prie šventinio stalo labai išalkus, o per šventes dažnai taip ir nutinka. Visą dieną bėgte ir skubant ruošiamasi, o vakare prie stalo bandoma atsigriebti ragaujant visko. R. Molotkovos teigimu, net jei šventės diena labai įtempta ir esate užsiėmę pasiruošimo darbais, svarbu laikytis įprasto valgymo režimo.

Valgykime akimis

R. Molotkova akcentuoja, kad ruošdami šventinį stalą turėtumėte nepamiršti vizualaus maisto pateikimo – tai padidina pasitenkinimą maistu, todėl jo suvalgoma mažiau. Be to verta daugiau dėmesio skirti maisto aromatui ir skoniui. Dengiant stalą rekomenduojama rinktis mažesnes lėkštes, nes vizualiai atrodys daugiau maisto ir suvalgysite mažesnę porciją.

Pasak vaistininkės, dauguma mūsų net nesusimąsto, kokio dydžio iš tiesų turėtų būti  suvalgomo maisto porcija. „Pagrindinių maisto produktų porcijas lengviau nustatyti pagal santykį su jūsų plaštaka. Pavyzdžiui, angliavandenių porcija turėtų būti jūsų kumščio dydžio. Bet kokios mėsos porcija turėtų būti jūsų delno (plaštakos be pirštų) dydžio“, – paaiškina vaistininkė. Nepamirškite, kad kalorijų kiekį gali padidinti papildomas padažo kiekis.

Jeigu per šventes norite išvengti nemalonių virškinimo problemų, pasak vaistininkės, turėtumėte pasistengti maistą gerai sukramtyti, nes priešingu atveju, jis yra sunkiai virškinamas, pūva organizme, sukeldamas nemalonius pojūčius, tai gali būti ir įvairių ligų priežastis.

Vaistininkė pataria prie stalo vengti nemalonių temų ir jeigu tik yra galimybė valgant visą dėmesį skirti valgymui, pasistengti nekalbėti. Pasak jos, labai svarbu mėgautis valgymo procesu, tai daryti neskubant, nes sotumo jausmas ateina neiškart, o po maždaug 10 minučių.

Norint išvengti virškinimo problemų taip pat svarbu valgyti kiek galimą šviežesnį maistą, laikyti jį tinkamoje temperatūroje, vengti greitai gendančių produktų. „Šaldytuve ar šaldiklyje laikomų produktų nereikėtų kambario temperatūroje palikti ilgiau nei dviem valandoms, o virtų produktų nelaikyti šaldytuve ilgiau nei keturias paras. Taip pat svarbu nepamiršti higienos – plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, tinkamai nuplauti panaudotus stalo įrankius, peilius, pjaustymo lenteles“,  –  svarbiausiais patarimais dalinasi vaistininkė.

Vis dėlto, jeigu per šventes apsinuodijote, vaistininkė pataria vengti sunkesnio maisto, vaisių ir daržovių, alkoholio, cukraus bei kofeino turinčių gėrimų. Rekomenduojama bent kuriam laikui atsisakyti sūraus maisto, šokolado, prieskonių, makaronų, dešros ir riebios žuvies. Nedelsiant kreiptis į medikus reikėtų prasidėjus infekciniam apsinuodijimui maistu, kai šalia įprastų simptomų atsiranda karščiavimas, padidėjusi kūno temperatūra, gleivės išmatose, taip pat ir tuo atveju, kai ilgesnį laiką be pertraukos viduriuojama ar vemiama, nes tokiu atveju žmogus netenka itin daug skysčių ir paprasto vandens jo organizmui jau būna per mažai.

Vaistininkės patarimai:

    1.Ant stalo serviruokite mažesnes lėkštes.

    2.Patiekalai turėtų būti švieži ir ištraukti iš šaldytuvo nestovėti ilgiau nei dvi valandas.

    3.Kiekiui nustatyti laikykitės rankos plaštakos taisyklės.

    4.Maistą gerai sukramtykite, taip išvengsite virškinimo sutrikimų.

    5.Ruošdami vakarienę užkandžiaukite.

„Dažnam iš mūsų šis laikotarpis – pats darbymetis. Jau nestebina, kad ruošimasis didžiosioms šventėms vis labiau asocijuojasi su vargais, o ne malonumu. Vis dėlto tie laikai, kai visą dieną turime praleisti virtuvėje, praėjo. Dabar turime daug galimybių lengvai ir greitai paruošti gurmaniškų, šventiškų patiekalų, tereikia jomis pasinaudoti“, – sako Ruslanas Bolgovas. Jis pažymi, kad vienas populiariausių ir daug vargo nereikalaujančių pasirinkimų – paukštiena, o ypač vištiena. Norintiems pagaminti ištaigingą, laiko ir pastangų nereikalaujantį patiekalą R. Bolgovas siūlo išmėginti keptas vištos blauzdeles be sąnario, patiektas su keptomis kriaušėmis.

„Šis patiekalas papuoš šventinį stalą – itin lengvai paruošiama vištiena neatims tokio brangaus laiko, kurį kiekvienas mieliau skirtų savo šeimai, o kriaušės ir pyragams skirtas prieskonių mišinys suteiks egzotišką skonį“, – sako žinomas šefas.

R. Bolgovo viščiuko blauzdelės be sąnario, užkeptos kriaušėmis

Keturioms porcijoms reikės:

Šviežių vištų blauzdelių be sąnario – 1 kg;

Druskos – 1 arbatinio šaukštelio;

Smulkinto česnako – 15 g;

Žiupsnelio obuolių pyrago prieskonių mišinio;

Kriaušių – 4 vnt.;

Graikiško jogurto – 2 valgomųjų šaukštų;

Aliejaus – 40 g;

Mėtų – papuošimui.

Paruošimas:

Šviežias vištos blauzdeles be sąnario pamarinuojame su druska, susmulkintu česnaku, prieskoniais ir graikišku jogurtu. Pamarinuotas blauzdeles įdedame į šaldytuvą ir paliekame nakčiai.

Likus valandai iki kepimo, išimame blauzdeles iš šaldytuvo. Kepimo skardą patepame aliejumi ir sudedame mėsą. Įkaitiname orkaitę iki 170° C ir kepame 40 minučių.

Paruošiame kriaušes: perpjauname per pusę ir dedame ant grilio grotelių. Keptas vištos blauzdeles patiekiame kartu su kriaušėmis, papuošiame mėtos lapeliais.

Eksperimentuoti siūlo dar iki Kalėdų

Per šventes dauguma persisotina – organizmas apkraunamas riebiu, aliejuje keptu maistu, mėsa, įvairiais padažais. Net ir paprastos salotos neretai skaninamos dideliu kiekiu majonezo, todėl išsirinkti šį tą sveiko būna gan sunku. Dažnai nepelnytai pamirštamas ar pakankamai neįvertinamas gaminimas garuose gali būti jūsų šių metų šventiniu atradimu. Daugelis įpratę garuose tik virti ar troškinti. Tik nedaugelis žino, kad kepimas garinėje orkaitėje yra tikra revoliucija. Šis procesas nereikalauja didelių pastangų, tam reikia mažiau riebalų, o pagaminti patiekalai nepraranda maistingųjų medžiagų ir vitaminų. „Pastebiu, kad sveikesni patiekalai tikrai sulaukia didesnio dėmesio, tačiau neretai būtent per pačias šventes suabejojama. Žmonės išsigąsta, ima abejoti, ar toks maistas patiks kitiems. Todėl mano patarimas būtų iki švenčių pamėginti garuose išsikepti bent keletą patiekalų. Ruoškite juos savaitgaliais, kai turite pakankamai laiko. Kepimas garuose tikrai gali nustebinti ryškiais skoniais ir restorano lygio kokybe. Tokių kepinių kaip duona ar pyragas slaptasis produktas yra ne kas kita kaip garai – jie padeda išlaikyti minkštą, purų vidų ir suformuoja traškią plutelę. O štai garuose ruošta žuvis ar mėsa būna sultinga ir gražiai apskrunda iš viršaus“, – komentuoja „Electrolux“ ambasadorė Vaida Kurpienė.

Garuose ruoštas maistas nustebins ir spalvomis, ir skoniu

Pasak sveiką mitybą propaguojančios moters, dalis patiekalų, ruoštų garuose, tikrai gali praturtinti ir pagyvinti metai iš metų vis taip pat ruošiamą šventinį stalą. „Pavyzdžiui, mišrainėms daržoves labai tinka pagarinti, o ne virti. Jos bus ryškesnių spalvų, vertingesnės ir ant stalo gražiau atrodys. Aš pati žirnelius perku ne konservuotus, o šaldytus, ir pagarinu. Rezultatas – tobula, ryškiai žalia spalva, puiki konsistencija ir daugiau vertingų medžiagų. Kas išbandė – visiems patiko. Taip pat galima ruošti ir morkas, ir brokolius“, – sako V. Kurpienė. Pasiteiravus, ką naujo siūlytų išbandyti per artėjančias šventes, žymi moteris nė akimirkos nesuabejoja – siūlo rinktis visiems patinkančius maisto produktus, tik keisti jų gamybos procesus. „Kalėdoms idealiai tinka paukštiena, kepta orkaitėje su garų programa. Traškus viršus, jokių skrudėsių ir minkštutėlė mėsa viduje. Desertui rekomenduoju garuose virtą pudingą“, – savo kalėdiniais receptais dalijasi V. Kurpienė.

Norintiems per Kalėdas išbandyti šį tą naujo, sveikos mitybos specialistė pataria šventinį stalą pagausinti dar keletu patiekalų ir dalijasi jų receptais.

Kepta jūros lydeka su daržovėmis

300 g jūros lydekos arba kitos mėgstamos baltos jūrinės žuvies filė,

1 geltona paprika,

1 raudona paprika,

3 vidutinio dydžio morkos,

1 nedidelis brokolis (tinka ir žiedinis kopūstas),

1 a. š. lydyto sviesto,

kmynų, čiobrelių ir bazilikų pagal skonį.

Druskos berti nebūtina, pati jūrinė žuvis jos turi pakankamai, nes yra sūraus vandens gyventoja.

Marinatui

Pusės citrinos sulčių,

šviežiai maltų juodųjų pipirų, česnako, lauro lapų.

Gaminimas

1. Paruoškite marinatą: išspaustas citrinos sultis sumaišykite su prieskoniais, įdėkite lauro lapą. Marinatu apšlakstykite jūros lydeką ir palaikykite šaldytuve apie valandą.

2. Kol žuvis marinuojasi, paruoškite daržoves:

- plonomis juostelėmis arba kubeliais supjaustykite papriką;

- griežinėliais arba šiaudeliais supjaustykite morką;

- brokolį suskirstykite žiedynėliais ir juos padalinkite į dvi ar tris dalis.

3. Prieš kepdami žuvį pašlakstykite šaukšteliu lydyto sviesto.

4. Į skardą sudėkite žuvį ir daržoves.

5. Pasirinkite programą „Kepimas garuose“ ir gaminkite 95 laipsnių karštyje bei 100 proc. drėgmėje apie 30 min., antroje lentynoje nuo apačios.

Kitas šio patiekalo ruošimo būdas – pakepti žuvį ant grilio ar orkaitės grotelių. Likus kelioms minutėms iki kepimo pabaigos, suberti daržoves ir kartu dar šiek tiek pakepti. Skaniausia ir sveikiausia, kai daržovės išlieka traškios.

Vištienos filė su brokoliais ir migdolų drožlėmis

250 g vištienos filė,

200 g brokolių,

30 g migdolų drožlių,

1 a. š. (5 g) ypač tyro alyvuogių aliejaus,

druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų pagal skonį.

Gaminimas

1. Vištienos filė trumpai pamarinuokite su prieskoniais ir alyvuogių aliejumi.

2. Mėsą bei daržoves sudėkite į skardą, pasirinkite programą „Kepimas garuose“ ir patiekalą apie 35 min. kepkite 100 proc. drėgmėje, 90 laipsnių karštyje, antroje lentynoje nuo apačios. Jei norite, vištieną galite trumpai pakepinti keptuvėje arba naudodami orkaitės grilio programą, skardą pakėlę į aukščiausią arba antrą nuo viršaus padėtį. Patiekdami pabarstykite migdolų drožlėmis.

Šį patiekalą galima ruošti ir keptuvėje. Pamarinuotą vištieną rekomenduojama trumpai pakepinti ant sviesto, pavyzdžiui, ghi. Brokolius pavirti 5 min. puode. Paskaninkite gabalėliu sviesto ir trupučiu Himalajų druskos. Patiekdami pabarstykite migdolų drožlėmis.

Duona su kefyru

Daugelis ją labai mėgsta. Ši duona gera tuo, kad gaminama labai paprastai ir greitai.

500 g viso grūdo kvietinių miltų,

0,5 a. š. nenugesintos sodos,

400 ml kefyro,

1 a. š. druskos.

Gaminimas

1. Į dubenį suberkite miltus, sodą, druską, supilkite kefyrą ir viską gerai išmaišykite elektriniu maišytuvu.

2. Tešlą sudėkite į skardą ir kepkite orkaitėje, pasirinkę programą „Maža drėgmė“, 175 laipsnių karštyje apie 40 min. Įprastoje orkaitėje galioja tas pats gamybos procesas – kepimo indą su tešla pašaukite į iki 175 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite 40–50 min.

Ant stalo karaliauja kiauliena ir paukštiena

Populiariausia mėsa lietuvių skoniui, pasak B. Čaikauskaitės, išlieka kiauliena ir vištiena, tačiau vis dažniau ragaujami ir kalakutienos, antienos ar jautienos produktai.

„Ką valgome per šventes, priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimo – vieni renkasi klasiką, pavyzdžiui, orkaitėje keptą vištą, žąsį ar antį, kiti ieško kažko egzotiškesnio ir renkasi lėtai keptą jautienos antrekotą, o treti – tiesiog gamina mėsainius. Populiariausia mėsa tarp mūsų pirkėjų jau kelerius metus iš eilės išlieka kiauliena. Pastebime, kad labiausiai perkama yra kiaulienos šoninė, mentė, kumpis ir nugarinė. Pirkėjai taip pat noriai renkasi ir vištienos gaminius – keptus viščiukų ketvirčius ir viščiukų filė“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.

Prekybos tinklo atstovės teigimu, kiekvienais metais vis labiau populiarėja kalakutas, kaip vienas svarbiausių kalėdinio stalo atributų. Taip pat, anot jos, daugėja žmonių, besirenkančių egzotiškesnius mėsos gaminius.

„Kalakutas, be jokios abejonės, turi išskirtinį statusą virtuvėje, todėl nenuostabu, kad dėl savo dydžio, elegancijos ir skonio jis dažnai būna gaminamas tik ypatingomis progomis. Pastebime, kad ant vaišių stalo vis dažniau atsiduria ir egzotiškesni mėsos produktai – antiena ir žąsiena. Bendrai per šventinį periodą šviežios mėsos pardavimai išauga apie 20-30 proc.“, – atskleidžia B. Čaikauskaitė.

Rodo pavyzdį Europai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, lietuvis per metus vidutiniškai suvartoja apie 50 kg kiaulienos ir 30 kg paukštienos ir tai yra maždaug 5 kg daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

„Be abejonės, mėsos vartojimo įpročius skirtingose šalyse lemia daug veiksnių – tai ir vyraujanti kultūra, religija, taip pat gamtinės sąlygos ir kiti veiksniai. Vis dėlto pastebima, kad daugiau mėsos gaminių suvartoja tų šalių gyventojai, kurių bendras vidaus produktas yra aukštesnis, o žmonės aktyviau rūpinasi savo sveikata. Savo pirkėjams visada siūlome kokybišką ir šviežią kiaulienos produkciją. Taip pat pastebime, kad perkantiems mėsą dažniausiai rūpi, ar ji yra lietuviška. Ne mažiau svarbu ir mėsos kokybė, gera kaina, galimybė mėsos gabalėlį išsirinkti patiems ar įsigyti jau supjaustytą ir paruoštą gaminti“, – sako B. Čaikauskaitė.

Prekybos tinklo atstovė taip pat atskleidžia, kad kiaulienos gaminių kainos per pastaruosius kelerius metu nekito arba šiek tiek pigo, todėl pirkėjų susidomėjimas jomis išliko panašus.

„Kiaulienos kainos pasaulinėje rinkoje keitėsi įvairiomis kryptimis – vienur ji pigo, kitur brango, tačiau Lietuvoje jos kaina išliko daugiau mažiau stabili. Mūsų prekybos tinklo parduotuvėse atpigo tokie kiaulienos produktai kaip kiaulienos kumpis ir šoninė“, – sako B. Čaikauskaitė.

„Kasmet gruodžio mėnesį parduodame 2–3 kartus daugiau gyvų karpinių žuvų negu per 3 rudens mėnesius kartu sudėjus“, – pastebi „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Ant šventinio stalo patiekiamas karpis yra natūralus ir subalansuotas gerųjų polinesočiųjų riebiųjų omega–3, omega–6, omega–9 rūgščių bei vitaminų A ir D šaltinis. Šią žuvį mėgstantys žmonės su maistu gauna gausybę įvairių mikroelementų: fosforo, cinko, seleno. Kad žuvies skonis būtų geriausias, žuvies augintojai pataria nusipirktą gyvą karpį kuo greičiau išdoroti.

V. Drulienės teigimu, gyvas paprastasis karpis kasmet išlieka populiariausiu pirkėjų pasirinkimu.

„Vien šiemet pirmosiomis gruodžio dienomis pirkėjai jau nupirko apie 5 t gyvų karpių, o paklausos piko tikimasi prieš pat šv. Kalėdas“, – teigia V. Drulienė.

Kad karpis nuo seno Lietuvoje yra viena mėgstamiausių žuvų, tvirtina žuvininkystės ūkio ir žuvies perdirbimo įmonės „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis. Su Lietuvos kulinarijos istorija susipažinęs ūkininkas teigia, jog prieš 100 metų karpiais Lietuvoje mėgautis galėjo tik aukštuomenė, bet vėliau atsiradus žuvininkystės ūkiams, karpius imta masiškai veisti ir auginti – vertinga šviežia žuvis tapo prieinama visiems gyventojams, kurie ją greitai pamėgo ir pradėjo rinktis ypač šventiniam stalui.

„Karpį galima marinuoti, rūkyti, kepti ar virti – ši skani žuvis išlaisvina virtuvės meistrų fantaziją“, – įsitikinęs D. Svirskis.

Pasak jo, Lietuvos žuvininkystės ūkiuose auginami karpiai maitinami tik aukštos kokybės pašarais, nupirktais iš Lietuvos ūkininkų. Karpiai netoleruoja glitimo, todėl žuvininkystės ūkio specialistai labai kruopščiai atrenka pašarą – žuvį maitina saldžiaisiais lubinais ir kitais glitimo savo sudėtyje neturinčiais augalais. Taip pat pasirūpina, kad žuvims netrūktų natūraliai besidauginančių vėžiagyvių – dafnijų, kurios vėliau tampa natūraliu maistu žuvims.

„Žiema yra metas, kai gyva žuvis tampa pačios geriausios kokybės. Tvenkiniuose plaukiojantys karpiai maždaug spalio mėnesį atšalus vandeniui tampa neaktyvūs, nustoja maitintis ir žiemodami naudoja per vasarą sukauptas riebalų atsargas. Todėl prieš šventes karpio riebalų ir baltymų santykis tampa pats geriausias, o žuvies skonis – gardžiausias“, – pastebi D. Svirskis.

Karpiai Lietuvoje auginami laikantis ekologinio ūkininkavimo principų, apsaugant juos nuo streso ir sužalojimų visuose auginimo etapuose. „Išlaužo“ tvenkiniuose karpiai auginami polikultūroje – kartu su dar 5–6 rūšių žuvimis. Tarpusavyje derančių žuvų įvairovės sąveika padeda sukurti geresnes sąlygas kiekvienai žuviai, taip pat užtikrina vandens švarą. D. Svirskio teigimu, žuvies skonį taip pat lemia ir tvenkinio dugno gruntas, kuris turi būti molingas ir smėlėtas.

Kitos gyvas žuvis lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ tiekiančios bendrovės „Raseinių žuvininkystė“ duomenimis, laisvai tvenkinyje auginamas karpis 1,5 kg svorį pasiekia per 3 metus. Būtent tokio svorio žuvys dažniausiai iškeliauja į didžiąsias parduotuves specialiais sunkvežimiais. Iš 1,5 kg karpio pagaminto patiekalo visiškai pakanka šventiniams šeimos pietums.

Kai kurioms šeimininkėms prieš šv. Kalėdas maisto ruošimas sukelia tikrą galvos skausmą – kaip parinkti tinkamus maisto produktus, kaip ruošti patiekalus, kad jie būtų ne tik skanūs, bet ir sveiki? Į šiuos klausimus atsako prekybos tinklo IKI maisto ekspertė Aistė Rassmusen, kuri taip pat dalinasi šventinio vaišių stalo receptais, ant kurio garbingiausią vietą užimą – žuvies ir mėsos patiekalai.

Stalo įvairovė – kalakutai, omarai ir keptas kumpis

Prekybos tinklo IKI užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidžia, kad net 55 proc. apklaustųjų kaip pagrindinį Kalėdų stalo patiekalą nurodė keptą paukštieną. Antroje vietoje liko kepta arba įdaryta žuvis, kurią per šventes gamina kiek daugiau nei 22 proc. gyventojų. Trečioje vietoje 19 proc. tyrimo dalyvių įvardijo keptos mėsos (kiaulienos, avienos, žvėrienos) patiekalus, kurie būna ant jų švenčių stalo.

„Pagrindinis mūsų pirkėjų Kalėdinio stalo patiekalas yra kepta paukštiena – žąsis, antis, višta ir kalakutas. Pastarasis, be jokios abejonės, turi išskirtinį statusą virtuvėje, todėl nenuostabu, kad dėl savo dydžio, elegancijos ir skonio jis dažnai būna gaminamas tik ypatingomis progomis. Pastebime, kad dažniausiai vartojama yra vištiena, tačiau vis dažniau ant vaišių stalo atsiduria ir egzotiškesni mėsos produktai – antiena ar žąsiena. Bendrai per šventinį periodą šviežios mėsos pardavimai išauga 20–30 proc. nei įprastai“, – pasakoja prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

Daugelyje šalių vienas pagrindinių patiekalų per šv. Kalėdas – kepta mėsa. D. Britanijos gyventojai švenčių metu suvalgo vidutiniškai 10 milijonų kalakutų, norvegai savo šventinio stalo neįsivaizduoja be ėrienos ar kiaulienos šonkaulių, o prancūzai per Kalėdinius pietus mėgsta patiekti žąsies ar anties kepenėles, rūkytą lašišą, omarus ir net austres.

Maisto ekspertės A. Rasmussen teigimu, ant lietuvių šventinio stalo dažnai karaliauja kepta antis, tačiau žmonės noriai gaminasi ir kitus, rečiau išbandomus receptus. Vienas jų – karamelizuotas keptas kumpis, kurio gamyba užtrunka, tačiau rezultatas nudžiugina visus.

Karamelizuotas keptas kumpis

Jums reikės:

2 kg kiaulienos kumpio

300 ml abrikosų džemo

400 ml konservuotų persikų

2 v. š. garstyčių

2 v. š. smulkinto imbiero

2 skiltelių česnako

3 v. š. skysto medaus

2 a. š. džiovinto rozmarino

4 vnt. lauro lapų

1 citrinos

Saujos gvazdikėlių

Druskos

Pipirų

Cukraus

Gaminimas:

Kiaulienos kumpį ištrinkite druska, maltais pipirais, susmulkinto česnako granulėmis, rozmarinu ir lauro lapais. Kumpį suriškite, kad jis gautųsi apvalus ir gerai susispaustų. Jį dėkite į kepimo plėvelę ir virkite pasūdytame vandenyje apie valandą. Paruošto kumpio viršutinę dalį įpjaukite ir prismaigstykite ten gvazdikėlių. Tuomet pradėkite ruošti karamelinį glaistą. Į puodą sudėkite abrikosų džemą ir supilkite sultis nuo konservuotų persikų. Susmulkintus persikus sudėkite į garstyčias kartu su imbieru ir cukrumi bei išspauskite citrinos sultis. Viską sumaišykite su puode esančiu abrikosų džemų ir persikų sulčių mišiniu. Gautą masę palengva maišydami virkite apie 20 minučių, kol glaistas sutirštės. Paruoštu karameliniu glaistu aptekite kumpį, tačiau naudokite tik pusę viso paruošto kiekio. Tuomet kumpį dėkite į orkaitę ir kepkite apie valandą 200 laipsnių temperatūroje. Paruoštą kumpį užtepkite likusia glazūra ir tuomet kepkite dar apie valandą. Prie paruošto kiaulienos kumpio tinka apkepti saldūs vaisiai – figos, kriaušės, mangai. Skanaus!

Žuvis – sveikatos ir energijos šaltinis

Paprastai žuvies patiekalų gaminimas šventiniu laikotarpiu šeimininkėms nėra naujiena, tačiau gaminant tradiciniais ir jau daug kartų išbandytais būdais kartais dingsta fantazija, valgiai pabosta ir norisi įvairovės. Maisto ekspertės A. Rasmussen teigimu, puikus pasirinkimas šventiniam stalui – patiekalai su upėtakiu, nes ši žuvis nereikalauja daug vargo, o rezultatas išeina išties puikus.

„Jei norite paruošti upėtakį sveikai, rekomenduoju gaminti garuose arba kepti orkaitėje. Patartina vengti aliejuje kepto upėtakio. Šios žuvies paruošimas – vienas malonumas, nes nuo jos nereikia nuimti žvynų, kurie padeda išlaikyti natūralią upėtakio drėgmę jo gamybos procese“, – sako A. Rasmussen.

Upėtakis špinatų padaže

Jums reikės:

2 vnt. upėtakių (maždaug po 500 g)

Druskos

Pipirų

Padažo gamybai reikės:

50 g sviesto

100 ml žuvies sultinio

100 ml grietinėlės

Saujos smulkintų špinatų lapelių

Gaminimas:

Upėtakius išvalykite, tačiau palikite odą ir galvą. Ištrinkite žuvį druska ir maltais pipirais, suvyniokite į foliją ir dėkite į 180 laipsnių temperatūros orkaitę. Žuvį orkaitėje kepkite apie 30 minučių. Per tą laiką nuplaukite ir susmulkinkite špinatus, o keptuvėje ištirpinkite sviestą. Į ją supilkite sultinį, sudėkite špinatus ir kelias minutes patroškinkite. Tuomet supilkite grietinėlę ir palengva maišydami kaitinkite tol, kol padažas sutirštės. Gautą padažą supilkite į lėkštę kartu su nedideliais upėtakio filė gabaliukais. Garnyrui puikiai tiks bulvės arba daržovės. Skanaus!

Kasmet spalio 16 dieną minima Pasaulinė maisto diena. Įvairiose šalyse šią dieną visuomenei primenama, kad šalia gyvena skurstantys ir badaujantys žmonės, kuriems galima padėti. 

Europos Komisija pabrėžia, kad kur kas daugiau alkstančiųjų sulauktų pagalbos jeigu sumažėtų išmetamo maisto kiekiai. Kasmet Europos Sąjungoje (ES) išvaistoma apie 90 milijonų tonų maisto atliekų. Per metus vidutiniškai europietis išmeta 180 kg maisto, nors 79 milijonai ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, o 16 milijonų yra priklausomi nuo maisto labdaros.

Apskaičiuota, kad jeigu nebus imtasi priemonių, iki 2020 m. iššvaistomo maisto kiekiai padidės 40 proc.

Europos Komisijos nuomone, kovojant su išmetamu maistu, bene daugiausiai naudos duotų tinkamumo vartoti termino ženklinimo reikalavimų sušvelninimas. Nyderlanduose atlikto tyrimo duomenimis, net apie 15 proc. maisto atliekų susidaro todėl, kad vartotojai neteisingai supranta etiketėse nurodytus tinkamumo vartoti terminus. Dažnai pasibaigus „Geriausias iki“ terminui, produktai išmetami, nors dar keletą dienų juos drąsiai galima vartoti.

Šiuo metu galiojančiame reglamente yra nurodytas sąrašas maisto produktų, kurių etiketėse nereikia pažymėti tinkamumo vartoti termino. Tai nelupti, nesmulkinti švieži vaisiai ir daržovės, vynas ir kiti gėrimai, kurių alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10 proc. arba didesnė, taip pat kepiniai, kurie  paprastai suvartojami per 24 val. nuo pagaminimo, ir kt.

Europos Komisija siūlo išplėsti šį sąrašą ir nereikalauti žymėti tinkamumo vartoti termino tam tikriems ilgai galiojantiems maisto produktams. Pavyzdžiui, tiems, kurių terminas – ilgesnis kaip du metai.

Lietuvoje taip pat galioja tvarka, kuri suteikia galimybę tam tikrus produktus pasibaigus jų galiojimo terminui perduoti labdarai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar 2002 m. išleido įsakymą, kuriame išvardinti tokie gaminiai.  Tai kava, arbata, prieskoniai, miltai, kruopos, duonos gaminiai, pyragai, makaronai, konditerijos gaminiai be įdaro, kakava, šokoladas, cukrus, džiovinti vaisiai, aliejai, koncentruoti kisieliai, gaivieji gėrimai, kieti ir pusiau kieti fermentiniai sūriai, padažai, konservuotos daržovės stiklinėje taroje.

Be to, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ne vienerius metus bendradarbiauja su „Maisto banku“ ir kitomis labdaros organizacijomis, perduodama dar tinkamus maisto produktus labdarai.

Praėjus šventėms, dažniausiai padaugėja gyventojų skundų dėl įsigytų nekokybiškų maisto produktų ar suvalgytų patiekalų. Šiais metais šv. Velykos apkarto 12 vartotojų.

Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje nagrinėti skundai dėl parduotuvėse įsigytų nekokybiškų žuvų, pieno ir mėsos produktų, dėl higienos reikalavimų nesilaikymo ir neteisingai nurodytų kainų prekybos kioskuose ar dėl viešojo maitinimo įmonių teikiamų paslaugų.

,,Apibendrinus pastarųjų metų kontrolės duomenis, galima teigti, kad dažniausiai nekokybiškų maisto produktų randama mažose individualiose parduotuvėse, turgavietėse, kioskuose ar viešojo maitinimo įmonėse. Didžiuosiuose prekybos tinkluose, kur efektyviai veikia savikontrolės sistemos, pažeidimų nustatoma rečiau. Bet ir ten pasitaiko atvejų, kai prekiaujama maisto produktais su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, maistas laikomas netinkamomis sąlygomis, randama prekių be lydinčių dokumentų, sumaišytos gavimo partijos, produktai neteisingai paženklinti arba iš viso nuplėštos ženklinimo etiketės ir t. t. Labiausiai riziką keliantys produktai – šviežia mėsa, mėsos bei konditerijos gaminiai, salotos, mišrainės, padažai, pienas ir jo produktai“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Aurelija Načienė.

Tendencijas patvirtino ir pastarųjų švenčių metu gautų gyventojų skundų tyrimai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad dviejuose Jonavos ir Klaipėdoje prekybos centruose buvo prekiauta žuvimis su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais ir prastos kokybės, pakitusio skonio varške.

Vienoje Mažeikių parduotuvėje kulinarijos gaminiai (keptos vištų šlaunelės) buvo laikomi netinkamomis sąlygomis.

Dviejose Vilniaus rajone ir Kaune maisto produktais prekiaujančiose parduotuvėse rasta produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais. Vaisių ir daržovių kioske Vilniuje buvo nepaisoma higienos reikalavimų, o Klaipėdos kioske prekių kainos nebuvo nurodytos litais ir eurais.

Dėl patikrinimo metu rastų produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, patiekalų gamybos be technologinių aprašymų, nešvaros ir netvarkos, buvo laikinai sustabdyta valgyklos veikla Vilniaus rajone.

Gyventojams informavus apie apsinuodijimo maistu įtarimus Vilniaus ir Kretingos kavinėse, Klaipėdos restorane ir Panevėžio kebabinėje, nustatyta, kad visose nurodytose viešojo maitinimo įmonėse buvo higienos pažeidimų, kai kur patiekalai buvo gaminami ne pagal receptūras ar iš nešviežių žaliavų.

,,Beveik pusė šventiniu laikotarpiu gautų gyventojų skundų pasitvirtino, tačiau pasitaikė atvejų, kai buvo skųstasi nepagrįstai – nuvykus į vietą, nenustatyta jokių pažeidimų arba prekyboje nerasta nurodytų prekių. Skundai netiriami, pavyzdžiui, jei vartotojas nenurodo tikslaus maisto tvarkymo subjekto adreso, neįvardija galimai nesaugaus produkto ar patiekalo, suteikia per mažai tyrimui būtinos informacijos. Nepagrįstais laikomi ir nusiskundimai, kai tas pats asmuo tendencingai skundžia vieną ir tą pačią įmonę dėl panašaus pobūdžio nusižengimų, jei prieš tai inspektoriai kelių patikrinimų metu nenustato pažeidimų“, – sakė A. Načienė.

Į savivaldybes šią savaitę pradėti vežti maisto paketai, kurie labiausiai skurstantiems gyventojams turėtų būti išdalinti iki Velykų.

Tokią paramą nepasiturintieji gaus antrą kartą šiais metais.

Šįkart maisto davinyje bus cukraus, greito paruošimo ir paprastų makaronų, mėsos konservų su daržovėmis.

„Maisto paketais jau nuo kovo 2 dienos važiuoja į savivaldybes, dalinimą iš savo sandėlių organizuoja pačios savivaldybės pagal numatytą tvarką. Iki Velykų jie tikrai turėtų tuos maisto produktus pasidalinti“, - BNS sakė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros Projektų valdymo skyriaus vedėja Vita Kijanskaitė.

Paramą maistu gali gauti žmonės, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, t. y. 153 eurų (528 litų), tačiau savivaldybės paramą gali skirti ir kitais atvejais, pavyzdžiui, neįgaliems, sunkiai sergantiems, nelaimės ištiktiems žmonėms, net kai šeimos pajamos yra didesnės.

Parama finansuojama iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. 2015 metams šiai paramai Lietuvoje skirta 8,2 mln. eurų.

Praėjusiais metais tokia parama pasiekė daugiau kaip 272 tūkst. gavėjų. Pasak SADM, manoma, kad šiemet paramos gavėjų skaičius bus panašus.

Labiausiai skurstantiems asmenims maisto produktų paketus padės paskirstyti savivaldybės, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija bei labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“.

Lietuva nuo 2006 metų dalyvauja programoje ir dalija maistą nepasiturintiesiems.